2021-03-24 Nr. AB-6041-3-61-3-00307-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-184-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00307-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Seimas) dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. SSD(19.2)-162 „Dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą: įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, į kurį buvo atsakyta Sprendimu; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos Seimo pareiškėjui 1 271,16 Eur (6 mėn. x 211,86 Eur už kiekvieną mėnesį) padarytos turtinės žalos ir nuostolių; 4) priteisti pareiškėjui iš Seimo 100 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt., bei 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) priteisti pareiškėjui solidariai iš Tarnybos ir Seimo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punktas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1–3 dalims, 6 straipsnio 1–2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 23 straipsniui, 29 straipsnio 1–2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, 102 straipsnio 1–2 dalims, 105 straipsnio 1 daliai, 106 straipsnio 4 daliai, 107 straipsnio 2–3 dalims, 109 straipsnio 1–4 dalims, 110 straipsnio 1–2 dalims, 111 straipsnio 1–2, 4 dalims, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniams valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo principams, konstituciniam principui pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), konstitucinio papročio principui, atsakingo valdymo konstituciniam principui, pagal priėmimo tvarką – Konstitucijos 5 straipsnio 2–3 dalims, 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, pagal reguliavimo apimtį – teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 straipsnio nuostatai, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto 164 straipsnio (2016 m. gegužės 3 d. redakcija) 1 daliai tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą įstatymų ir kitų Seimo aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai, neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2–3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, ir išaiškino pareiškėjui, kad skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 31 straipsnio 1 dalį, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-582-492/2017, Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-140 patvirtinto Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir informacijos apie pažeidimus teikimo tvarkos aprašo priedą, kuriame numatyta, jog atsakyme į skundą ar prašymą, kurį atsisakoma tenkinti, turi būti nurodyta apskundimo tvarka „Regiono administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, 44312, Kaunas) – jei skundžiamas Kauno klientų aptarnavimo departamento sprendimas“ ir nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 9 d. Tarnybos Kauno miesto skyriui pateikė pareiškimą dėl išmokos mokėjimo pratęsimo, o Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjas Sprendimu nusprendė pareiškėjui neskirti darbo paieškos išmokos. Nors pareiškėjas skunde atsakovu taip pat nurodė Seimą bei reiškė savarankiškus reikalavimus, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, kuriame pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, jo sukeliamomis pasekmėmis, tačiau nenurodo, kokiu aspektu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir (ar) interesai, kuriuos sieja su Seimu, sprendė, jog Seimas neturėtų būti nurodomas kaip atsakovas nagrinėjamoje byloje.

Teismas pažymėjo, kad Sprendimą priėmė Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-asis skyrius, todėl priėjo prie išvados, jog nagrinėjamos bylos teritorinis teismingumas nustatomas pagal Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento buveinės vietą (E. Ožeškienės g. 37, Kaunas), kuri yra Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skunde yra išsamiai pateiktos faktinės ir teisinės aplinkybės, kodėl iš Seimo yra prašoma priteisti pareiškėjui 1 271,16 Eur (6 mėn. x 211,86 Eur už kiekvieną mėnesį) padarytos turtinės žalos ir nuostolių (šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai) bei priteisti pareiškėjui iš Seimo 100 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt., bei 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Visiškai nepagrįstas teismo siūlymas / rekomendacija pareiškėjui pašalinti iš šios bylos atsakovą Seimą. Reikalavimas priteisti pareiškėjui 1 271,16 Eur padarytos turtinės žalos ir nuostolių yra reiškiamas būtent kaip alternatyvus reikalavimas ir jis atitinka žemiau pateikiamą teismų praktiką;

2. Teisės doktrinoje pripažįstama galimybė tame pačiame ieškinyje / procesiniame dokumente pareikšti alternatyvius reikalavimus (ieškinio dalykus). Tokių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio dalykas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų (ieškinio dalykų) nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 159/2009);

3. Įstatyme nenustatyta įpareigojimo šaliai ieškinio pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą. Pastarąjį ex officio (pagal pareigą) turi identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas. Įstatyme taip pat neribojama ieškovo teisė ieškinio dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais. Tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka pareiga kiekvieną iš nurodytų pagrindų tirti bei vertinti pateiktų įrodymų kontekste. Ieškovui ieškinio reikalavimą grindžiant ne vienu, bet keliais pagrindais, gali susidaryti situacija, kai nurodyti ieškinio pagrindai vienas kitą paneigia. Tačiau tai nereiškia, kad visi ieškinio pagrindai savaime eliminuojami ir neatleidžia teismo nuo pareigos nustatyti juridinį ieškinio pagrindą, tik šiuo atveju ginčo kvalifikavimas tampa sudėtingesnis;

4. Teismas suklydo nustatydamas teismingumą šioje administracinėje byloje (ABTĮ 31 str. 3 d. ir kt.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. S. skundą dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. SSD(19.2)-162 panaikinimo, kitų susijusių reikalavimų ir žalos priteisimo iš atsakovo Seimo bei nurodė pareiškėjui kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėjas ginčija Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo Sprendimą, todėl sprendė, jog bylos teritorinis teismingumas nustatomas pagal Tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento buveinės vietą (E. Ožeškienės g. 37, Kaunas). Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir (ar) interesai, kuriuos sieja su Seimu, todėl Seimas neturėtų būti nurodomas kaip atsakovas nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nustatydamas teismingumą šioje administracinėje byloje ir visiškai nepagrįstai siūlė pareiškėjui pašalinti iš šios bylos atsakovų Seimą. Reikalavimas priteisti pareiškėjui iš Seimo padarytos žalos atlyginimą yra reiškiamas kaip alternatyvus reikalavimas.

Įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-174-520/2018).

Skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą (ABTĮ 31 str. 1 d.).

ABTĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, nustatant, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. ABTĮ 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas 2021 m. vasario 1 d. skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo tokius pagrindinius reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, į kurį buvo atsakyta Sprendimu; 3) priteisti iš Seimo pareiškėjui 1 271,16 Eur turtinės žalos ir nuostolių bei 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba Sprendimu jam neskyrė darbo paieškos išmokos nuo 2021 m. sausio 1 d. vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Iš pareiškėjo skundo matyti, jog, be kitų reikalavimų, jis siekia ir žalos atlyginimo iš Seimo, kuri, pareiškėjo teigimu, atsirado dėl ydingo teisinio reguliavimo, t. y. Seimas 2020 m. gruodžio 23 d. priėmė akivaizdžiai Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams prieštaraujančius Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d., ir tokiu būdu grubiai pažeidė prigimtines žmogaus teises bei lėmė prastą pareiškėjo turtinę situaciją. Taigi pareiškėjas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kuri, anot pareiškėjo, atsirado Seimus priėmus teisės akto (Užimtumo įstatymo 481 str. 1 d. 3 p.) pakeitimus, kurie prieštarauja Konstitucijai, tarptautiniams teisės aktams ir dėl kurių jis neteko darbo paieškos išmokos.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, tačiau šią išvadą netinkamai motyvavo. Kaip minėta, pareiškėjas kildina žalą iš, jo nuomone, Konstitucijai ir tarptautiniams teisės aktams prieštaraujančio teisinio reguliavimo (Užimtumo įstatymo 481 str. 1 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 102 str.). Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Taigi, nors pareiškėjas ir suformulavo atskirą reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuri jam galimai atsirado dėl, pareiškėjo nuomone, Konstitucijai ir kitiems teisės aktams prieštaraujančio Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo Tarnybai priimant Sprendimą, tačiau kreiptis į Konstitucinį Teismą nagrinėjamu atveju galės tik Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, nagrinėdami administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą Tarnybai dėl Sprendimo panaikinimo, jeigu bus pagrindo manyti, kad Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Konstitucijai. Ir tik byloje nustačius, kad minėta teisės norma prieštarauja Konstitucijai, o Tarnybos Sprendimu yra pažeistos pareiškėjo teisės (nustatytas pažeidimas), galės būti nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti jo patirtą žalą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė