2021-07-22 Nr. BB-4320-1-01-1-02373-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3913/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02373-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės–Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistosios L. E. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistosios gynėjas prašo skundžiamus nuosprendį bei nutartį pakeisti – L. E. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar kitaip sušvelninti nuosprendį, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad paskirta bausmė neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kurios reikšmingos individualizuojant bausmę. Teismas galėjo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi arba 62 straipsniu, nes byloje nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, be to, nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat kasatoriaus nuomone, teismai galėjo nuteistajai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, esą L. E. nuteista už labai sunkų nusikaltimą, todėl jai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra galimybės. 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu L. E. buvo nuteista už nesunku nusikaltimą ir galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams bei 34 MGL dydžio bauda, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad L. E. paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nes jos labai skiriasi pagal pavojingumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniu skundu iš esmės nesutinkama su nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausme ir teismų sprendimu netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenurodo galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nuteistosios gynėjo kasacinis skundas iš esmės grindžiamas faktinių aplinkybių, susijusių su veikos pavojingumu bei apibūdinančių nuteistąją vertinimu, siūlant jas vertinti kitaip, nei tai padarė bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Tokie argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas taip pat nesutinka su teismų sprendimu netaikyti BK 75 straipsnio ir iš esmės prašo iš naujo įvertinti nuteistosios asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kartu teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis ir jo taikymas yra galimas tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remiantis pripažino, kad tokios galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra. Pažymėtina, kad gynėjas klaidina teismą, teigdamas, jog L. E. nebuvo nuteista už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip nurodyta ir apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje, L. E. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteista už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto nusikaltimo padarymą, dėl kurio jai buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra iki 2022 m. sausio 1 d. Naują nusikalstamą veiką L. E. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie nurodytų pagrindą nagrinėti šį klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad L. E. paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), nes jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Teisinių argumentų, kodėl netinkamai pritaikytos BK 64 straipsnio nuostatos, kasaciniame skunde nepateikta. Be to, BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nebuvo pateikta argumentų, susijusių su bausmių bendrinimu ir reikalingumu taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, šie klausimai nebuvo keliami ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Taigi teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir juos pagrindžiantys išsamūs teisiniai argumentai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios L. E. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė–Granskienė

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas