9cc4a306-805d-4816-bd2b-3da4daeef0ae · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1910-467/2012Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas                               Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6; 22.4; 30.2; 30.5; 45.6; 114.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S Lietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. Č. ieÅ¡kinį atsakovams S. P., Z. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys - individuali įmonė „Vilkaraistis“, J. B. individuali įmonė. Teisėjų kolegijan u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė O.

Č. 2008 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančiais: 2007-11-23 V. P. (V. P.) skirto sklypo Nr.35-1 ribų nustatymo abrisÄ ir Å¡io žemės sklypo 2007-11-23 ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ; 2008-05-22 Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – Utenos AVA) 2008-04-26 parengto 2050 kv.m žemės sklypo kadastrinių matavimų plano suderinimÄ ir 2008-06-09 Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr.14-1019 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ priedo 1 punkte nurodyto 2050 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ginčijamo 80 kv.m ploto; 2008-09-25 Utenos AVA įsakymÄ Nr.12-594 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypÄ Ignalinos rajone“ dalyje dėl to paties ginčijamo 80 kv.m ploto; 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.4789, ir 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktÄ , notarinio registro Nr.4790, dalyje dėl to paties ginčijamo 80 kv.m ploto.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ieÅ¡kovės naudai 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuos ji paveldėjo po tėvų mirties. 0,15 ha ploto žemės sklypas individualaus namo ir Å«kio pastato statybai 1974-04-16 (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio valdybos buvo paskirtas jos tėvui V. P. (P.) naudotis neterminuotai, o 1974-06-28 buvo sudaryta sutartis apie (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio Å¡io žemės sklypo pardavimÄ jos tėvui. 1974-12-30 aktas individualiam pastatui priimti patvirtina, kad buvo įvykdytos 1974-06-28 sutarties 2 punkto sÄ lygos.

IeÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamas namų valdos žemės sklypas atitiko 1974-05-29 sklypo plane pažymėtas ribas. Pagal Utenos AVA 2000-08-30 įsakymu patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ jos motinai G. P. buvo suformuoti bendro 2,98 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypai, iÅ¡ jų ir namų valdos sklypas, o atsakovams S. P. ir Z. P. – 3 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypai, iÅ¡ jų ir namų valdos žemės sklypas. Utenos AVA nurodė, kad pagal žemėtvarkos projektÄ ieÅ¡kovės namų valdos sklypo Nr.35-1 plotas yra 0,36 ha. 2007-11-23 projekto autorius D.

Č. parengė jos tėvui V. P. (P.) skirto sklypo Nr.35-1 ribų nustatymo abrisÄ , kurį ji pasirašė dėl suklydimo. Atsakovams parduotas žemės sklypas nebuvo tinkamai identifikuotas, nebuvo laikytasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkto, sudarant kadastrinį žemės sklypo planÄ sklypo ribos nebuvo suderintos su ieÅ¡kove, atsakovams perleista 60 kv.m žemės, kuria atsakovai niekuomet nesinaudojo ir kuri yra užimta ieÅ¡kovei priklausančiais sodiniais.

Ženklinant namų valdos žemės sklypo ribas, IÄ® „Vilkaraistis“ neturėjo nei vieno dokumento dėl jos tėvo sodybinio sklypo, todėl pažeidė Utenos apskrities virÅ¡ininko 2000-08-30 įsakymu Nr.10-08-142 patvirtinto priedo asmeninio žemės sklypo Nr.35-1 planÄ , pagal kurį bendras žemės sklypo plotas sudaro 0,40 ha, tuo tarpu D. Č. atmatavo tik 0,36 ha bendro ploto žemės sklypÄ , kuris realiai yra tik 0,3520 ha. 2008-05-22 Utenos AVA neteisėtai suderino 2008-04-26 parengto atsakovams S. P. ir Z.

P. suformuoto 2050 kv.m dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planÄ , o Utenos apskrities virÅ¡ininkas 2008-06-09 įsakymu Nr.14-1019 neteisėtai patvirtino nurodyto atsakovų sklypo kadastro duomenis, kadangi buvo nesilaikyta imperatyvių 2002-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr.534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkto, nes ieÅ¡kovė nebuvo pakviesta ženklinant atsakovams priklausantį žemės sklypÄ , jai nebuvo pateiktas susipažinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas.

Neturtinės žalos atlyginimo praÅ¡o todėl, kad dėl neteisėtai atimtos žemės yra psichologiÅ¡kai traumuota, patyrė nepatogumų, nežinomybės, neužtikrinimo, pažeminimo jausmus, prarado pasitikėjimÄ valstybe ir teisingumu. Atsakovai S. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiasis asmuo IÄ® „Vilkaraistis“ pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, nurodydami, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus laikė prieÅ¡taringais, kuriais siekiama suklaidinti teismÄ , todėl atsižvelgė į matininko D. Č. paaiÅ¡kinimus, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo ginčas dėl ribos tarp jų sklypų, tačiau galų gale jos susitarė, ir jis įtvirtino riboženklius jų suderintoje vietoje. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir atsakovė, ir ieÅ¡kovė. Abi jos pasirašė ant D. Č. sudaryto abriso bei sklypo ribų nustatymo akto ir nekėlė jokių klausimų.

Niekas neneigė ir to fakto, kad ieÅ¡kovės naudojamo sklypo ribų nustatyme dalyvavo jos sutuoktinis N. Č., turintis teisinį iÅ¡silavinimÄ , su kuriuo ieÅ¡kovė derino dokumentų dėl sklypo ribų nustatymo pasiraÅ¡ymo klausimus. Dėl to teismas konstatavo, kad Žemės Å«kio ministerijos 1993-03-31 įsakymu Nr.174 patvirtintoje Privatizuojamų žemės sklypų matavimo darbų metodikoje nustatyta ribų tarp gretimų valdų savininkų (žemės naudotojų) derinimo tvarka nebuvo pažeista, nes riba tarp gretimų valdų buvo nustatyta dalyvaujant abiejų valdų esamam ar bÅ«simam savininkui, ar naudotojui, kurie savo paraÅ¡ais patvirtino, kad jų interesų konflikto nėra.

Taip pat akivaizdu, kad, J. B. įmonei 2008-04-26 rengiant 2050 kv.m žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ ir nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nebuvo bÅ«tinumo atlikti Å¡io sklypo ir atsakovės sklypo ribos paženklinimo darbus, t.y. paženklinti sklypÄ riboženkliais ar atstatyti sunaikintus riboženklius, nes riboženkliai buvo įtvirtinti dar 2007-11-23. IeÅ¡kovė neginčija, kad P. žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo riba 6-8 ir jos žemės sklypo plane nurodyta riba 1-2 sutampa su D.

Č. įtvirtintais riboženkliais. Todėl 2008-04-26 suformuoto P. žemės sklypo riba visiÅ¡kai atitiko Å¡alių 2007-11-23 suderintÄ ribÄ ir teismas konstatavo, kad 2050 kv.m valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, buvo suformuotas bei 2008-11-26 atsakovams parduotas teisėtai ir kad Å¡is pardavimas nepažeidė ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų. Teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju riba 6-8 tarp Å¡alių žemės sklypų yra aiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų, todėl nėra sÄ lygų taikyti CK 4.25 straipsnį ir nėra pagrindo jÄ nustatyti kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įraÅ¡yta į nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Taip pat nėra pagrindo manyti, kad, nepakeitus sklypų ribos, bÅ«tų kažkokiu bÅ«du suvaržytos ieÅ¡kovės galimybės naudotis sklypu ar sklype esančiais jai priklausančiais pastatais. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė apie jos ginčijamų riboženklių pastatymÄ sužinojo 2007-11-23, kai jos pačios iniciatyva buvo sudarytas V. P. (P.) žemės sklypo ribų nustatymo abrisas ir suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriais vadovaudamasi J. B. įmonė 2008-04-26 nustatė atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis ir sudarė žemės sklypo planÄ .

Tokiu bÅ«du, beveik pusę metų, iki 2008-04-26, ieÅ¡kovė dėl riboženklių ir sklypų ribų neturėjo niekam jokių pretenzijų ir neginčijo jos sklypo paženklinimo, todėl atsakovai turėjo teisę pagrįstai manyti, kad ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra, ir kad jie gali iÅ¡sipirkti jų naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ . Teismas laikė, kad, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , Å¡iuo atveju turi bÅ«ti apsaugotos atsakovų ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Pripažinus, kad atsakovai teisėtai įsigijo 2050 kv.m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ir su tuo susijusio reikalavimo dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė O. Č. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei netinkamai vertino įrodymus.

Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl prieÅ¡taringų ieÅ¡kovės teiginių, kadangi patikslintame ieÅ¡kinyje patvirtino pirminiame ieÅ¡kinyje nurodytus teiginius, kuriuos papildė naujais argumentais. Teismo motyvai dėl jos sutuoktinio, turinčio teisinį iÅ¡silavinimÄ , dalyvavimo yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovės sutuoktinis tik dalyvavo, matuojant žemę, tačiau į patį procesÄ nesikiÅ¡o, kadangi žemė buvo atstatoma ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai, o jis neturėjo įgaliojimo tvarkyti ieÅ¡kovės reikalus.

Liudytojų parodymai dėl faktinio ginčijamos sklypo dalies naudojimo neatitinka teismo iÅ¡vadų. Archyviniai dokumentai yra neginčijami įrodymai, patvirtinantys, kad iÅ¡ naujo nustatyta riba neatitiko faktiÅ¡kai naudojamų. Ženklinant namų valdos žemės sklypo ribas IÄ® „Vilkaraistis“ savininkas D. Č. neturėjo nei vieno dokumento dėl apeliantės tėvo V. P. sodybinio sklypo, todėl nepagrįstai pamatavo ne 0,40 ha, bet tik 0,36 ha ploto žemės sklypÄ , kas sudarė galimybę netiksliai identifikuoti ir gretimÄ Å¾emės sklypÄ .

J. B. įmonės savininkas J. B. atliko S. P. namų valdos sklypo kadastrinius matavimus, parengė sklypo planÄ ir, nesant apeliantės, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimo ir paraÅ¡o, 2008-07-02 jį užregistravo kadastre, tuo pažeisdamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punktÄ , reglamentuojantį kadastrinių matavimų atlikimo bei kadastro duomenų bylos pildymo ir parengimo procedÅ«ras. J. B. įmonė žemės sklypo ribas paženklino, nedalyvaujant gretimo sklypo savininkei (apeliantei), ir tai pripažino Utenos apskrities virÅ¡ininko administracija.

Nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nėra teisės normos, kuri numatytų galimybę nekviesti kaimyninių žemės sklypų savininkų tuo atveju, kai yra suderinti žemės sklypų ribų abrisai ar kiti pasirašyti dokumentai. Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, jog J. B. įmonė pažeidė kadastrinių matavimų atlikimo bei kadastrinių duomenų pildymo ir parengimo procedūras, todėl J. B. sudarytas žemės sklypo planas yra neteisėtas.

Kadangi žemės sklypo planas atliktas su procedÅ«riniais pažeidimais, Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ turėjo grÄ Å¾inti vykdytojui, raÅ¡tu nurodęs trÅ«kumus, tačiau to nepadarė. Atsakovai pažeidė sklypo ribÄ ir apeliantės sklypÄ sumažino 80 kv.m. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai S. P. ir Z. P. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad, 2007-11-23 ženklinant namų valdos žemės sklypÄ Nr.35-1, dalyvavo pati apeliantė.

Žemės sklypas buvo vizualiai apžiÅ«rimas vietoje, sklypo ribos žymimos ne tik žemės sklypo ribų nustatymo abrise, bet ir riboženkliais pačiame žemės sklype. Matininkas D. Č., rengdamas žemės sklypo ribų nustatymo abrisÄ , iÅ¡aiÅ¡kino jame esančius žymėjimus, kÄ patvirtino komisijos nariai. Akivaizdu, kad, J. B. įmonei 2008-04-26 rengiant 0,2050 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ ir nustatant žemės sklypo kadastrinius duomenis, nebuvo bÅ«tinumo atlikti sklypo Nr.35-1 ir atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos paženklinimo darbus, t.y. paženklinti sklypÄ riboženkliais, nes jie jau buvo įtvirtinti 2007-11-23. 2008-04-26 suformuoto žemės sklypo riba visiÅ¡kai atitiko Å¡alių 2007-11-23 suderintÄ ribÄ , todėl 0,2050 ha valstybinės žemės sklypas suformuotas bei 2008-11-26 parduotas teisėtai ir tai nepažeidė apeliantės teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovė S. P., papildomai nurodant, jog tam, kad abrisas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo, suklydimas turi bÅ«ti esminis. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti.

Apeliantė buvo informuota, kad 2007-11-23 bus ženklinamos žemės sklypo Nr.35-1 ribos, todėl turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigÄ pasirÅ«pinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu, galėjo kreiptis į kitus asmenis dėl kvalifikuotos pagalbos suteikimo.  Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo IÄ® „Vilkaraistis“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog, ženklinant sklypÄ , užtenka pastatų teisinės registracijos, ženklinimas atliekamas pagal faktinį naudojimÄ .

Apeliantės minimas Utenos apskrities virÅ¡ininko 2000-08-30 įsakymu Nr.10-08-142 patvirtintas priedas iÅ¡ tiesų yra 1996 metais darytas abrisas, kuris neatitinka faktinio naudojimo, ir pagal jį taip pat nesigauna 0,40 ha žemės sklypas. Ženklinimo metu turėjo Utenos apskrities virÅ¡ininko 2000-08-30 įsakymo Nr.10-08-142 kopijÄ , ir žemės sklypÄ paženklino preliminariai, o ne geodeziÅ¡kai, pagal faktinį naudojimÄ bei pagal žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Be to iÅ¡ archyvinių dokumentų matyti, kad V.

P. buvo skirtas namų valdos plotas 0,15 ha. Preliminariems matavimams galioja matavimo paklaida, todėl nesutinka, jog matuodamas sumažino plotÄ . Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama apeliantės O. Č. apeliacinio skundo ribose. Pagal apeliacinio skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliami klausimai dėl tinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo ribų nustatymÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, bei tinkamo įrodymų vertinimo.

IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aiÅ¡kino bei taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei O. Č. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, daržinė, tvartas, kiemo rÅ«sys, pirtis, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, t.1), kuriuos ieÅ¡kovė 2002-02-18 paveldėjo po motinos G.

P. mirties (b.l. 18, t.1). Žemės sklypas, kuriame yra ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nuosavybės teise priklauso valstybei. 1974-04-16 (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio valdyba protokolu Nr.5 iÅ¡skyrė ieÅ¡kovės tėvui V. P. (P.) 0,15 ha ploto žemės sklypÄ individualaus namo ir Å«kio pastato statybai naudotis neterminuotai (b.l. 11, t.1). Pagal šį protokolÄ 1974-05-29 buvo nubraižytas Å¡io sklypo planas, kurį patvirtino Ignalinos rajono architektas (b.l. 12, t.1). 1974-06-28 buvo pasiraÅ¡yta sutartis apie žemės sklypo pardavimÄ individualaus gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje tarp (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio ir V.

P. (P.), nurodyta, kad statytojas privalo užbaigti visÄ statybÄ iki 1976-05-29 (b.l. 14, t.1). Utenos AVA 2000-08-30 įsakymu Nr.10-08-142 buvo patvirtintas VÄ® „Valstybinio žemėtvarkos instituto” 1999-2000 m. parengtas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos projektas (b.l. 24, t.1). Pagal patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ ieÅ¡kovės motinai G. P. buvo suformuoti 2,98 ha dydžio asmeninio Å«kio žemės sklypai, iÅ¡sinuomoti iÅ¡ valstybės (b.l. 118, t.1).

Namų valdos sklypas Nr.35-1 ribojasi su atsakovams S. ir Z. P. priklausančia namų valda. Pagal žemėtvarkos projektÄ atsakovams S. ir Z. P. buvo suformuoti 3 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypai, iÅ¡ jų ir namų valdos žemės sklypas Nr.67-1 - 0,2050 ha. IeÅ¡kovė O. Č. 2007-10-16 kreipėsi į Utenos AVA su praÅ¡ymu paskirti komisijÄ , kuri paženklintų žemės sklypų ribÄ tarp jos ir atsakovės S. P. žemės sklypų. 2007-11-23 buvo sudarytas V. P. (P.) 0,36 ha ploto žemės sklypo Nr.35-1 ribų nustatymo abrisas, suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriuos pasirašė ieÅ¡kovė O.

Č. ir atsakovė S. P. (b.l. 35, 36, t.1). J. B. įmonė atsakovės S. P. praÅ¡ymu 2008-04-26 nustatė atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, sudarė žemės sklypo planÄ (b.l. 3-4, 8, t.2). Utenos AVA Ignalinos rajono žemėtvarkos skyrius, patikrinęs atsakovės S. P. žemės sklypo kadastrinių duomenų bylÄ , nustatė, kad žemės sklypo planas yra parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo riba atitinka teritorijų planavimo dokumentu suformuotas žemės sklypo ribas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovės motina suderino jai suprojektuotų namų valdos žemės sklypo plotÄ bei ribas, į ieÅ¡kovės sutikimÄ su paženklinto namų valdos sklypo ribomis ir plotu, 2008-05-22 suderino 2008-04-26 atsakovų 2050 kv.m žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ (b.l. 3, t.2).

Utenos apskrities virÅ¡ininkas 2008-06-19 įsakymu Nr.14-1019 patvirtino valstybinių žemės sklypų kadastro duomenis, taip pat ir atsakovų S. ir Z. P. sklypo, įsakė Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patvirtintus žemės sklypus (b.l. 7, t.2). Utenos apskrities virÅ¡ininko 2008-09-25 įsakymu S. P. buvo leista pirkti iÅ¡ valstybės naudojamÄ 0,2050 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė S. P. ir jos sutuoktinis Z.

P. iÅ¡ valstybės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 0,2050 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris atsakovams buvo perduotas 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktu (b.l. 119-120, 121, 122, t.1). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės O. Č. ieÅ¡kinį, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančiais: 2007-11-23 V. P. (V. P.) skirto sklypo Nr.35-1 ribų nustatymo abrisÄ ir Å¡io žemės sklypo 2007-11-23 ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ; 2008-05-22 Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008-04-26 parengto 2050 kv.m žemės sklypo kadastrinių matavimų plano suderinimÄ ir 2008-06-09 Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymo Nr.14-1019 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ priedo 1 punkte nurodyto 2050 kv.m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ginčijamo 80 kv.m ploto; 2008-09-25 Utenos AVA įsakymÄ Nr.12-594 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypÄ Ignalinos rajone“ dalyje dėl to paties ginčijamo 80 kv.m ploto; 2008-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir 2008-11-26 valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktÄ , dalyje dėl to paties ginčijamo 80 kv.m ploto.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės argumentus dėl suklydimo, pasiraÅ¡ant 2007-11-23 abrisÄ , atmetė, nes juos vertino kaip prieÅ¡taringus ir neįrodytus. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iÅ¡ esmės teigia, jog ji buvo suklaidinta D. Č., o pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų dėl silpnaregystės ji neatsisakė, todėl pradiniame ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti argumentai dėl suklydimo sudaro visumÄ ir negali bÅ«ti laikomi prieÅ¡taringais.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Asmens teisė kreiptis į teismÄ ieÅ¡kinio teisenos tvarka įgyvendinama pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieÅ¡kinio ribomis –ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, pateikia Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.).

Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ atsakovui, t.y. faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kovas privalo nurodyti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime. Teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t.y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei ieÅ¡kinio pagrindo, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Vykstant ginčui teisme, ypač svarbi ieÅ¡kinyje tinkamai iÅ¡dėstyta pozicija. Teismas, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ , priima sprendimÄ dėl teisinio ginčo esmės, todėl CPK nustatytu bylos nagrinėjimo teisme reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas bÅ«tų teisingas – atitiktų tikrÄ jÄ teisės prasmę ir faktines aplinkybes.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių suformuluotus reikalavimus, turi aiÅ¡kintis dėl kilusio ginčo teisinio santykio esmės ir taikyti teisės normas bylos konkrečių aplinkybių kontekste.Byloje nustatyta, jog nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pirmÄ jį kartÄ metu ieÅ¡kovė savo reikalavimus grindė suklydimu, nes dėl silpnaregystės abrise ties skaičiumi 23,6 neįžiÅ«rėjo nubraižytų punktyrų. Vilniaus apygardos teismui 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį, pagal kurį savo reikalavimų jau neįrodinėjo prastu regėjimu, sÄ lygojusiu jos suklydimÄ .

Dėl to pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ pagal 2011-11-03 priimtÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, pagrįstai nevertino silpnaregystės įtakos suklydimui, tačiau atsižvelgė į tokį ieÅ¡kovės pozicijos keitimÄ , nes suklydimo vertinimas yra pakankamai subjektyvus, o galimai suklydusio asmens veiksmai, siekiant pagrįsti savo suklydimÄ , nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡mingi. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje apskritai nedetalizavo savo suklydimo, tik teismo posėdyje, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, jog neva D.

Č. jÄ suklaidino, pasakęs, kad riboženklis žymi vietÄ , iki kurios ji galės arti žemę, o už riboženklio bus trijų metrų žalioji juosta, kuria ji galės naudotis, bet negalės arti. Tačiau Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai. 2007-11-23, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, paženklinti žemės sklypų ribos atvyko komisija. Ženklinimo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus specialistas R. B., vedėjo pavaduotoja J. R., D. Č., IÄ® „Vilkaraistis“ savininko D.

Č. pavaduotoja D. Č., S. P., ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis N. Č.. D. Č. – matininkas, rengęs 2007-11-23 abrisÄ , paaiÅ¡kino, jog kalbėjo apie žemę, kuri yra prie valstybinio kelio, o ne apie pievutę (b.l. 85, t.2). Liudytoja J. R. paaiÅ¡kino, jog matininkas D. Č. aiÅ¡kiai Å¡alims paaiÅ¡kino ribas natÅ«roje ir kaip jos braižomos abrise, Å¡alims jokių neaiÅ¡kumų nekilo (b.l. 88, t.2). IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr.59-1-0209-08 nustatyta, kad liudytojas R. B. (žemėtvarkos skyriaus specialistas) paaiÅ¡kino, jog O.

Č. interesai nebuvo pažeisti, ji su matavimais sutiko ir pasirašė (b.l. 29). TÄ patį paaiÅ¡kino ir liudytojai D. Č. (b.l. 33), S. P. (b.l. 35), J. R. (b.l. 37), D. Č. (b.l. 39). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys iÅ¡ tiesų pasiekė kompromisÄ , kuris tenkino tiek ieÅ¡kovę O. Č., tiek atsakovę S. P.. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo jos sutuoktinio dalyvavimÄ , ženklinant žemės sklypÄ , nes jis į patį procesÄ nesikiÅ¡o.

Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, nes byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės sutuoktinis nebuvo pasyvus stebėtojas. Aplinkybę, jog apeliantė tarėsi su savo sutuoktiniu N. Č., nurodė atsakovė S. P. (b.l. 132, t.3), D. Č. (b.l. 135, t.3), to neneigė ir pati ieÅ¡kovė, teigdama, jog „Nikolajus pasakė, kad nekelčiau triukÅ¡mo ir raÅ¡yčiausi“ (b.l. 78, t.2). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės sutuoktinio N. Č., turinčio teisinį iÅ¡silavinimÄ , dalyvavimas ir patarimai paneigia abejones dėl jos suklydimo, pasiraÅ¡ant 2007-11-23 abrise.

Suklydimas vertintinas iÅ¡ esmės tos pačios rÅ«Å¡ies įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais), todėl nesant raÅ¡ytinių įrodymų, paprastai laikytinų objektyvesniais, teismas turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota įrodinėjimo taisykle, pagal kuriÄ , ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visetÄ , teismui nepakanka duomenų iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė bÅ«tent dėl suklydimo pasirašė 2007-11-23 abrise (CK 1.5 str., CPK 185 str.). Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nes liudytojos R. B., D. P. ir I. V. patvirtino, kad Å¡laitu (ginčijama sklypo dalimi) naudojosi ieÅ¡kovės tėvas. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir nepasisakė dėl Å¡ių liudytojų parodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytų liudytojų parodymai nekeičia įrodymų visumos vertinimo.

Liudytoja R. B. nurodė, kad, jai gyvenant dabar atsakovei S. P. priklausančiame žemės sklype, buvo atvežta daug žemės ir sklypas iÅ¡lygintas, dalis žemės nukrito ant ieÅ¡kovės tėvo žemės, o riba buvo siejama su akmeniu (b.l. 136, t.3). Teisėjų kolegijos vertinimu nėra galimybės nustatyti, koks Å¡laitas per daugelį metų susidarė ir kiek jis pasikeitė, todėl konkreti ir aiÅ¡ki riba negali bÅ«ti nustatyta vien pagal R. B. parodymus. Tačiau sklypų ribÄ pagal akmenį nurodė ir liudytojos D.

P. bei I. V., taip pat Z. P.. Pažymėtina, jog ir atsakovė S. P. teigė, jog ribÄ Å¾ymėjo akmuo, tačiau ieÅ¡kovė tÄ akmenį iÅ¡kasė, o riboženklis pastatytas arčiau į jos pusę, t.y. sumažinant atsakovės žemės sklypÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog riba ėjo ties akmeniu, o ieÅ¡kovės veiksmai po sklypo ribos paženklinimo iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės naudai, paÅ¡alinant akmenį, rodantį ribÄ tarp sklypų, kelia pagrįstų abejonių dėl jos sÄ Å¾iningumo.

Apeliantės argumentai, jog, ženklinant žemės sklypo ribas, matininkas D. Č. neturėjo nei vieno dokumento dėl jos tėvo V. P. sodybinio sklypo, kas sudarė galimybę netiksliai identifikuoti ir gretimÄ Å¾emės sklypÄ , yra nepagrįsti. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr.59-1-0209-08 nustatyta, jog D. Č. parodė, kad žemės sklypo ženklinimo metu turėjo iÅ¡traukÄ iÅ¡ genplano, pažymėjimÄ apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo daikto turto registre, paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ (b.l. 39), kÄ jis pakartojo ir pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant civilinę bylÄ .

D. Č. paaiškinimai, jog nesivadovavo genplanu, nes tuomet ieškovės žemės sklypas būtų sumažintas, o šalims pavyko susitarti dėl sklypo ribos, laikytini pakankamais ir patikimais, kaip ir apeliantės minimas Utenos apskrities viršininko 2000-08-30 įsakymo Nr.10-08-142 priedas iš tiesų yra kameraliniu būdu daryta schema, kuri yra netiksli ir remiantis ja nėra pagrindo teigti, jog ieškovei priklausytų 0,40 ha žemės sklypas. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad, J.

B. atliekant S. P. namų valdos sklypo kadastrinius matavimus ir rengiant sklypo planÄ , buvo bÅ«tinas jos, kaip gretimo sklypo savininkės, sutikimas ir paraÅ¡as. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, J. B. įmonei 2008-04-26 rengiant 2050 kv.m žemės sklypo kadastrinių matavimų planÄ ir nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nebuvo bÅ«tinybės atlikti sklypų ribos paženklinimo darbus, nes riboženkliai buvo įtvirtinti dar 2007 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534, punktas 32.1.1 numatė, kad, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jei anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba bÅ«simajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, ar sklypų riba iki tol buvo paženklinta riboženkliais. Byloje nustatyta ir Å¡alys neginčijo, jog 2007-11-23, sudarant V. P. 0,36 ha ploto žemės sklypo Nr.35-1 ribų nustatymo abrisÄ ir suraÅ¡ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , buvo įkasti riboženkliai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkrečiu atveju nereikėjo iÅ¡ naujo atlikti ribos paženklinimo, todėl nebuvo pagrindo kviesti ir ieÅ¡kovės, pagrįsta Å¡alių neginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr.534 reikalavimus.

Tuo labiau, kad pagal bylos duomenis ieÅ¡kovė O. Č. nėra ir sklypo savininkė.  Pažymėtina, kad nustatytos sklypo ribos atitinka vieno sklypo faktinės naudotojos O. Č. ir kito sklypo savininkės S. P. interesų pusiausvyrÄ , abiejų sklypų naudojimas pagal nustatytÄ ribÄ yra įmanomas ir racionalus, todėl apeliantės nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija negali pripažinti, jog buvo pažeistos apeliantės teisės ar teisėti interesai. Remiantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nes, pripažinus, jog 2007-11-23 sudarytas abrisas ir atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas atitiko tiek ieÅ¡kovės O.

Č., tiek atsakovės S. P. valiÄ , nebuvo pagrindo tenkinti ir kitų ieÅ¡kovės reikalavimų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, nes apeliacinio skundo argumentai nepaneigia jo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                 Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė