9cc10cd4-a809-4bfb-a297-715e43f3c588 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-45-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00560-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.8.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių individualios L. P. įmonės ir jos savininkės L.

P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinteksus“ ieÅ¡kinį atsakovėms individualiai L. P. įmonei ir jos savininkei L. P. dėl avanso ir palÅ«kanų priteisimo bei pagal atsakovės individualios L. P. įmonės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinteksus“ dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Sinteksus“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės individualios L. P. įmonės ir subsidiariai iÅ¡ jos savininkės atsakovės L. P. 392 584,57 Eur negrÄ Å¾intÄ avansÄ , 111 128,32 Eur palÅ«kanas už naudojimÄ si pinigais ir 6 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad tarp UAB „Sinteksus“ ir individualios L. P. įmonės 2007 m. rugsėjo 7 d. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Å¡alys susitarė, kad iki 2008 m. kovo 7 d. jos sudarys pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ individuali L. P. įmonės parduos, o ieÅ¡kovė už 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) nupirks iÅ¡ atsakovės butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. IeÅ¡kovė 2007 m. rugsėjo 20 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovei L. P. įmonei 967 000 Lt (280 062,56 Eur) avansinį mokėjimÄ , o 2007 m. spalio 1 d. grynaisiais pinigais sumokėjo dar 600 000 Lt (173 772,01 Eur) avanso, taigi iÅ¡ viso pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovė yra sumokėjo atsakovei 1 567 000 Lt (453 834,57 Eur) avansÄ .

4. Å alys 2008 m. kovo 6 d. pasirašė priedÄ Nr. 1 prie preliminariosios sutarties, kuriuo jų įsipareigojimas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo pratęstas iki 2009 m. kovo 7 d. Pasibaigus Å¡iam terminui, tačiau Å¡alims ir toliau neatsisakius savo ketinimų ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, 2014 m. birželio 3 d. buvo pasiraÅ¡ytas sutarties priedas Nr. 3, kuriuo Å¡alys pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2015 m. birželio 30 d.

5. Iki Å¡alių sulygto termino pabaigos pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieÅ¡kovei nepavyko gauti piniginių lėšų likusiai turto įsigijimo kainai apmokėti. Preliminariosios sutarties 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numatytais terminais ir nurodytomis sÄ lygomis nesudaroma, tai pirkėjos pardavėjai sumokėta avansu suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inama ne vėliau kaip per 30 dienų po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino pabaigos. Tačiau atsakovės Å¡ios savo pareigos tinkamai neįvykdė. Atsakovė individuali L. P. įmonė iÅ¡ viso ieÅ¡kovei yra sugrÄ Å¾inusi tik 61 250 Eur avansÄ , taigi pagal minėtÄ sutarties sÄ lygÄ privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei dar 392 584,57 Eur.

6. Kadangi atsakovė iki Å¡iol naudojasi ieÅ¡kovės pinigais, už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ jai kyla pareiga mokėti ir įstatyme nustatytas 6 procentų metines palÅ«kanas kaip ieÅ¡kovės minimalius nuostolius, kurių, ieÅ¡kovės skaičiavimu, iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos susidarė 111 128,32 Eur suma. Be to, už atsakovės, individualios įmonės, prievoles ieÅ¡kovei subsidiariai yra atsakinga įmonės savininkė atsakovė L. P.

7. Atsakovė individuali L. P. įmonė byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB ,,Sinteksus“ 275 139,01 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 6 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

8. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė 2007 m. rugsėjo 20 d. bankiniu pavedimu pervedė į atsakovės individualios L. P. įmonės banko sÄ skaitÄ tik dalį sutarto avanso – 967 000 Lt (280 062,56 Eur), o likusiÄ 600 000 Lt (173 772,01 Eur) avanso dalį ieÅ¡kovės vadovas R. R. žadėjo sumokėti prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, nurodęs, kad ieÅ¡kovė neturi pakankamai piniginių lėšų jo sumokėjimui, bei paprašęs atsakovės L. P. formaliai užfiksuoti (imituoti) avanso sumokėjimÄ . Kadangi Å¡alių santykiai buvo labai geri, L. P. su tokiu praÅ¡ymu sutiko. Taigi, Å¡alys buvo susitarusios, kad atsakovė iÅ¡duos ieÅ¡kovei pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį tariamÄ pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ , nors Å¡io kvito iÅ¡davimo momentu pinigų ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai nesumokėjo.

9. Artėjant galutiniam pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminui R. R. ir toliau tvirtino, kad ieÅ¡kovė neturi ir negauna lėšų susimokėti už butÄ , todėl jo nepirks, pasiÅ«lęs L. P. ieÅ¡koti kito pirkėjo Tuo metu dar nebuvo aiÅ¡ku už kokiÄ sumÄ ir kada pavyks parduoti butÄ kitam pirkėjui. Visgi, įvertinus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, jau buvo akivaizdu, kad atsakovės nuostoliai gerokai virÅ¡ys preliminariosios sutarties 5 straipsnio 1– 2 dalyse numatytÄ 50 000 Lt (14 481 Eur) baudos sumÄ , todėl L.

P. pranešė ieÅ¡kovės vadovui, kad iÅ¡ grÄ Å¾intinos avanso sumos ji iÅ¡skaitys ieÅ¡kovės turimÄ sumokėti baudÄ . Po derybų, kurios buvo baigtos 2015 m. birželio 6 d., ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė grÄ Å¾ins ieÅ¡kovei 60 400 Eur sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai sumokėto 280 062,56 Eur avanso. KlausimÄ dėl likusio 219 662,56 Eur avanso grÄ Å¾inimo, Å¡ios sumos ar jos dalies panaudojimo atsakovės patirtų nuostolių dengimui Å¡alys nutarė iÅ¡spręsti tada, kai bus parduotas butas.

10. Ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės ir pirkėjos UAB „Gėlos užuovėja“ buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 29 d. Po Å¡ios sutarties sudarymo ieÅ¡kovė ir atsakovė atnaujino derybas dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių kompensavimo. Derybos truko gana ilgai, nes skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje numatytos ir rinkos vertę tuo metu atitikusios kainos, už kuriÄ ieÅ¡kovė buvo įsipareigojusi nupirkti butÄ , ir kainos, už kuriÄ pavyko parduoti butÄ , buvo didelis.

IeÅ¡kovė nenorėjo kompensuoti atsakovei visų jos patirtų nuostolių, todėl Å¡alys susitarė, kad atsakovė grÄ Å¾ins ieÅ¡kovei dar 850 Eur avanso dalį, o kita avanso dalis bus įskaitoma atsakovės patirtų nuostolių padengimui. IeÅ¡kovei pažeidžiant tokį žodinį Å¡alių susitarimÄ ir nesÄ Å¾iningai reikalaujant grÄ Å¾inti avansÄ , atsakovė reiÅ¡kia šį prieÅ¡ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 275 139,01 Eur dydžio nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieÅ¡kovės atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir kurių nepadengė sutartyje numatyta bauda, atlyginimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei UAB „Sinteksus“ iÅ¡ atsakovės individualios L. P. įmonės ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės L. P. 378 103,57 Eur avansÄ ir 58 795,10 Eur palÅ«kanas, 6 procentų metines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovės individualios L. P. įmonės ir subsidiariai 5 procentų metines palÅ«kanas iÅ¡ atsakovės L. P. už 378 103,57 Eur avansÄ , skaičiuojant jas nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

12. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pagal ginčo sutartį yra sumokėjusi atsakovei individualiai L. P. įmonei iÅ¡ viso 1 567 000 Lt (453 834,57 Eur) avansÄ . 2007 m. rugsėjo 20 d. į atsakovės sÄ skaitÄ ji pervedė 967 000 Lt avansÄ ir 600 000 Lt sumokėjo pagal kasos pajamų orderį. Nors atsakovės teigė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių buvo susitarta iÅ¡raÅ¡yti fiktyvų pinigų priėmimo kvitÄ dėl 600 000 Lt (173 772,01 Eur) avanso sumokėjimo, tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodė.

Atsakovės individualios L. P. įmonės iÅ¡duotame pinigų priėmimo kvite SSA Nr. 3138785, kurį yra pasirašę jos savininkė, atsakovė L. P., ir ieÅ¡kovės direktorius, nurodyta, kad ieÅ¡kovės direktorius 2007 m. spalio 1 d. grynaisiais pinigais perdavė įmonei 600 000 Lt (173 772,01 Eur) sumÄ , kurios paskirtis – avansas pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovių teiginius, kad ieÅ¡kovė neturėjo 600 000 Lt (173 772,01 Eur) grynaisiais pinigais, todėl negalėjo Å¡ios sumos sumokėti, paneigia su dubliku ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „Fonbela“ pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. kasos pajamų orderį sumokėjo ieÅ¡kovei taip pat grynaisiais pinigais 600 000 Lt (173 772,01 Eur) avansÄ pagal 2007 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡ie pinigai buvo apskaityti ieÅ¡kovės kasos knygoje ir ieÅ¡kovės direktoriui pagal 2007 m. spalio 1 d. kasos iÅ¡laidų orderį buvo iÅ¡mokėti Å«kio iÅ¡laidoms.

13. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurioje nustatyta vengiančios ar atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties Å¡alies pareigÄ atlyginti antrajai Å¡aliai padarytus nuostolius, padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltoji dėl pagrindinės sutarties nesudarymo Å¡alis yra ieÅ¡kovė. Pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad ji negavo lėšų turto kainai sumokėti, o preliminariÄ ja sutartimi Å¡alys nebuvo susitariusios, jog lėšų turto kainai sumokėti negavimas sudarys pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę nuo įsipareigojimų pagal preliminariÄ jÄ sutartį vykdymo. Taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovė buvo prisiėmusi lėšų turto kainai sumokėti negavimo rizikÄ .

14. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovės nepagrindė nagrinėjamoje byloje jų įrodinėtų individualios L. P. įmonės nuostolių (prarastos galimybės piniginės vertės) atsiradimo fakto bei nuostolių dydžio. Ä®monė savo nuostoliais dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo laiko skirtumÄ tarp kainos, už kuriÄ butÄ Ä¯sipareigojo nupirkti ieÅ¡kovė pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas, ir buvusios Å¡io turto 2014 m. balandžio 15 d. rinkos vertės, nustatytos 2014 m. gegužės 28 d. turto vertinimo atskaitoje Nr. 14/04-43V (3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) - 2 500 000 Lt (724 050,05 Eur) = 289 620,01 Eur).

Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų bÅ«ti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ kainų skirtumo principÄ . Taikant kainų skirtumo principÄ , kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios Å¡alies elgesį. Nustačius, kad Å¡i Å¡alis pati elgėsi nesÄ Å¾iningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos Å¡alies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali bÅ«ti sumažinta arba ji gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleista nuo Å¡ios nuostolių dalies atlyginimo.

15. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties priede Nr. 2 nurodytu terminu – iki 2010 m. kovo 7 d., Å¡alių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalis). Tik 2014 m. birželio 3 d. Å¡alys pasirašė priedÄ Nr. 3 prie preliminariosios sutarties, kuriuo įsipareigojo sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis iki 2015 m. birželio 30 d., o tai reÅ¡kia, kad daugiau nei 4 metus atsakovės nesaistė preliminariosios sutarties 2.1 punkte nustatytas įsipareigojimas neparduoti turto kitiems asmenims.

16. Kita vertus, atsakovės nepateikė įrodymų, kad jos turėjo realiÄ galimybę parduoti turtÄ už Å¡alių preliminariojoje sutartyje nurodytÄ 3 500 000 Lt kainÄ ar už 2 500 000 Lt kainÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atsakovės nenurodė ir jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių turtas 2016 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas UAB „Gėlos užuovėja“, kurios vieninteliu akcininku pagal Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenis yra A.

P. (esamas (buvęs) atsakovės L. P. sutuoktinis), už daugiau kaip per pusę arba už 395 050 Eur mažesnę kainÄ , nei nekilnojamojo turto rinkos vertė, kuri buvo nustatyta dar 2014 m. balandžio 15 d. Byloje nėra jokių įrodymų apie tokį drastiÅ¡kÄ nekilnojamojo turto kainų mažėjimÄ 2014–2016 m. laikotarpiu, ypač prestižinėje (duomenys neskelbtini) vietoje esančio prestižinės klasės buto.

17. Atsižvelgęs į tokias nustatytas aplinkybes bei konstatuotus faktus, teismas atsakovių įrodinėtų 289 620,01 Eur nuostolių nepripažino prarastos galimybės pinigine verte, kuri bÅ«tų pagrįsta realiomis ir įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis, todėl atsakovių pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

18. Spręsdamas avanso ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimo klausimÄ , teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovių teiginius apie tokį buvusį Å¡alių susitarimÄ , jog individuali L. P. įmonė grÄ Å¾ins ieÅ¡kovei 61 250 Eur avansÄ , o likusi avanso dalis, atskaičius 50 000 Lt (14 481 Eur) baudÄ , bus įskaityta įmonės nuostoliams dėl pagrindinės sutarties nesudarymo padengti. Abi Å¡alys yra verslininkės, todėl mažai tikėtina, kad Å¡alims reikÅ¡mingas susitarimas dėl didelės sumos nuostolių įskaitymo į avansÄ buvo sudarytas žodžiu.

19. Kitokios teismo iÅ¡vados padarymo nenulėmė ir tokia aplinkybė, kad ieÅ¡kovė kurį laikÄ nesikreipė į teismÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė yra laisva nuspręsti, kada ir kokiu bÅ«du jai ginti savo pažeistas teises. IeÅ¡kovės teigimu, ji nesikreipė į teismÄ , nes atsakovė individuali L. P. įmonė iÅ¡ dalies savo įsipareigojimÄ vykdė, dalį avanso jai grÄ Å¾ino, o tuo leidžia įsitikinti ir bylos duomenys. Kitas ieÅ¡kovės įvardytas ankstesnio nesikreipimo į teismÄ priežastis, susijusias su ieÅ¡kovės direktoriaus nuolatinėmis sveikatos problemomis, taip pat patvirtina byloje esantys įrodymai.

20. Teismas, pripažinęs ieÅ¡kovės atsakomybę dėl nesudarytos pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i turi sumokėti atsakovei individualiai L. P. įmonei 50 000 Lt (14 481 Eur) baudÄ , kuri pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas įskaitoma į grÄ Å¾intino avanso sumÄ . Ä®vertinęs tiek ieÅ¡kovei grÄ Å¾intÄ 61 250 Eur avanso dalį iÅ¡ bendros ieÅ¡kovės sumokėtos 453 834,57 Eur sumos, tiek ir į grÄ Å¾intinÄ avansÄ Ä¯skaitomÄ 14 481 Eur baudÄ , teismas nurodė, kad atsakovė turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 378 103,57 Eur avansÄ .

21. Kadangi byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų raginusi atsakovę nedelsiant grÄ Å¾inti visÄ avansÄ ir į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi tik praėjus beveik 5 metams po preliminariosios sutarties termino grÄ Å¾inti avansÄ pabaigos, toks ieÅ¡kovės elgesys, teismo vertinimu, sudarė pagrindÄ atsakovei manyti, kad ieÅ¡kovė sutiko su atsakovės praÅ¡ymu atidėti (iÅ¡dėstyti) avanso grÄ Å¾inimÄ . Tokiu atveju CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos palÅ«kanos skaičiuotinos nuo 2017 m. rugsėjo 13 d., kai, po ilgesnės pertraukos, atsakovė 2017 m. rugsėjo 12 d. atliko dalinį avanso grÄ Å¾inimÄ ir daugiau jokių veiksmų neatliko. Teismas nustatė, kad palÅ«kanų suma nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., t. y. už 946 dienas, skaičiuojant nuo grÄ Å¾intino avanso, yra 58 795,10 Eur.

22. Taip pat CK 2.50 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad jeigu prievolėms neįvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Individualios įmonės savininke pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra atsakovė L. P., todėl teismas iÅ¡ jos subsidiariai su individualia įmone priteisė ieÅ¡kovei 378 103,57 Eur grÄ Å¾intinÄ avansÄ ir 58 795,10 Eur palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 23.

Atsakovės individuali L. P. įmonė ir L. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi; pripažinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti avansÄ pagrįstu, panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nuspręsta prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 23.1 Avansas ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti priteistas tik tuo atveju, jei byloje bÅ«tų įrodyta, kad avansas nebuvo numatytas panaudoti ir nebuvo panaudotas pagal kitÄ paskirtį.

Bylos duomenys ir pats ginčo sutarties turinys patvirtina, kad joje numatytas avansas galėjo bÅ«ti ir buvo panaudotas atsakovės patirtų nuostolių (įskaitant negautas pajamas) kompensavimui ir netesybų mokėjimui. Sutarties 5 straipsnio 2 dalyje buvo aiÅ¡kiai numatyta ieÅ¡kovės pareiga, tuo atveju, jei pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma dėl to, kad ji neįvykdo savo įsipareigojimų, nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti sutartį, sumokėti 50 000 Lt (14 481 Eur) baudÄ bei atlyginti visus kitus atsakovės nuostolius (įskaitant negautas pajamas) tiek, kiek jų nepadengia bauda, iÅ¡skaitant juos iÅ¡ sumokėto avanso, ir tik tada avanso likutis grÄ Å¾inamas. 23.2 FaktÄ , kad pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės, procesiniuose dokumentuose patvirtino ir pati ieÅ¡kovė.

Nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties dėl ieÅ¡kovės kaltės, ieÅ¡kovė įgijo pareigÄ ne tik sumokėti baudÄ , bet atlyginti ir atsakovės patirtus nuostolius, o atsakovė teisę gauti nuostolių atlyginimÄ . IeÅ¡kovės pareiga padengti nuostolius, o atsakovės teisė gauti nuostolių atlyginimÄ buvo realizuota ir visiÅ¡kai įvykdyta patirtus nuostolius padengiant iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės atsakovei sumokėto avanso. Pagal sutartį tam nebuvo bÅ«tinas ar reikalingas joks atskiras raÅ¡tiÅ¡kas Å¡alių susitarimas. 23.3 Teismas neteisingai nustatė sumokėto avanso dydį.

Pagal preliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovė ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po sutarties sudarymo turėjo sumokėti 1 600 000 Lt (463 392,03 Eur) avansÄ , visÄ Å¡iÄ sumÄ pervedant į atsakovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Byloje esantys duomenys įrodo, kad į banko sÄ skaitÄ mokėjimo pavedimu buvo pervesta tik 967 000 Lt (280 062,56 Eur) suma, nors jokie raÅ¡ytiniai sutarties pakeitimai dėl avanso mokėjimo termino pratęsimo ar jo mokėjimo bÅ«do pakeitimo nebuvo padaryti. 600 000 Lt (173 772,01 Eur) dydžio avanso sumokėjimas grynaisiais pinigais 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų kvitu buvo įformintas vien buhalteriÅ¡kai, neperdavus Å¡ių pinigų atsakovei. 23.4 Tarp Å¡alių vykusių derybų dėl nuostolių padengimo faktÄ ir Å¡alių tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų iÅ¡sprendimÄ 2017 m. rugsėjo 12 d. ir, atitinkamai, ieÅ¡kovės reikalavimo teisės į atsakoves dėl avanso grÄ Å¾inimo pasibaigimÄ Ä¯rodo ir tai, kad Å¡alys žodiniais susitarimais bei konkliudentiniais veiksmais keitė kai kurias sutartas preliminariosios sutarties sÄ lygas, to neįformindamos raÅ¡ytiniais susitarimais, ir avanso grÄ Å¾inimÄ patvirtinančių mokėjimo pavedimų turinys, ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė net kelerius metus iki ieÅ¡kinio pateikimo nereikalavo sumokėti neva negrÄ Å¾into jai avanso. 23.5 Jeigu atsakovės bÅ«tų negrÄ Å¾inusios ieÅ¡kovei avanso ir tarp Å¡alių nebÅ«tų susitarimo, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. atsakovei individualiai L.

P. įmonei pervedus ieÅ¡kovei 850 Eur sumÄ Å¡alys bus visiÅ¡kai atsiskaičiusios viena su kita ir nebeturės viena kitai jokių reikalavimų, ieÅ¡kovė neabejotinai bÅ«tų nedelsiant reiÅ¡kusi atsakovėms reikalavimus sumokėti avansÄ , o ne laukusi beveik 5 metus savo teisių gynimo ir avanso susigrÄ Å¾inimo. 23.6 Ä® bylÄ buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovės patirtų nuostolių dydį, buto vertės pokytį (sumažėjimÄ ) dėl ieÅ¡kovės vykdytų nesÄ Å¾iningų derybų ir nepagrįsto atsisakymo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

Atsakovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) buvo žymiai didesni nei ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai sumokėta ir atsakovių negrÄ Å¾inta avanso suma. Butas tretiesiems asmenims buvo parduotas už kainÄ , kuri net 648 670,06 Eur mažesnė nei suma, už kuriÄ jis turėjo bÅ«ti parduotas ieÅ¡kovei. 23.7 Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad preliminarioje sutartyje nurodyta buto kaina atitiko buvusiÄ realiÄ jo rinkos vertę, kad bÅ«tent už tokiÄ sumÄ , nesant derybų ir ilgalaikių ikisutartinių santykių su ieÅ¡kove, butas bÅ«tų buvęs parduotas tretiesiems asmenims.

Ä® bylÄ buvo pateikta 2016 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria butas parduotas tretiesiems asmenims už 329 000 Eur kainÄ . Å ioje notariÅ¡kai patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta ir 2016 m. gruodžio 27 d. buvusi buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta VÄ® Registrų centro – 309 000 Eur. Taigi, butas parduotas net už didesnę kainÄ , nei jo vidutinė rinkos vertė. 23.8 Vien tai, kad tam tikru laikotarpiu tarp Å¡alių nebuvo sudaromi preliminariosios sutarties raÅ¡ytiniai priedai, nereiÅ¡kia, kad nebeegzistavo sutartimi Å¡alių prisiimti įsipareigojimai.

PrieÅ¡ingai, tas faktas, kad 2014 m. po pertraukos Å¡alys raÅ¡tu sudarė dar vienÄ preliminariosios sutarties priedÄ , patvirtina, jog ir iki tol Å¡alių sutartiniai santykiai tęsėsi, jos žodine forma vis pratęsdavo pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ . Jei to nebÅ«tų buvę, tarp Å¡alių bÅ«tų sudaryta nauja sutartis, o ne priedas prie tos pačios preliminariosios sutarties. 23.9 Pirmosios instancijos teismui manant, kad byloje truko tam tikrų įrodymų atsakovės individualios L. P. įmonės nuostoliams pagrįsti, pats teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir pasiÅ«lyti atsakovėms pateikti papildomus įrodymus, pasiÅ«lyti Å¡alims skirti teismo ekspertizę ar net savo iniciatyva paskirti teismo ekspertizę byloje kilusių neaiÅ¡kumų paÅ¡alinimui.

Tai nebuvo padaryta, įvykdytas tik formalus, o ne realus teisingumas.

24. Atsakovė UAB „Sinteksus“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 24.1 Atsakovės pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ avansÄ aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nustatyta preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 5 straipsnio 2 dalyje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso atsakovei sumokėjo 1 567 000 Lt (453 834,57 Eur) avansÄ , o atsakovė iÅ¡ viso yra grÄ Å¾inusi tik 61 250 Eur jai sumokėto avanso dalį. 24.2 Tarp UAB „Sinteksus“ ir individualios L.

P. įmonės bei jų savininkų nebuvo sudaryta jokių žodinių susitarimų dėl ieÅ¡kovės sumokėto avanso sudengimo su atsakovės tariamai patirtais nuostoliais. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovės, tarp Å¡alių susiklosčiusi įprastinė praktika buvo tarpusavio sandorius ir susitarimus įforminti raÅ¡tu. TÄ patvirtina byloje esantys dokumentai. Å ie dokumentai paneigia atsakovių teiginius bei kitas apeliaciniame skunde naujai keliamas prielaidas, esÄ Å¡alims buvo įprasta susitarti žodžiu. 24.3 Atsakovių nurodomas tariamo žodinio susitarimo dėl nuostolių padengimo turinys yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir neįtikimas.

Atsakovės siekia įtikinti teismÄ , kad po daugiau nei pusę metų nuo turto pardavimo trukusių derybų ieÅ¡kovei pavyko iÅ¡siderėti ir ji sutiko su vos 850 Eur sumos grÄ Å¾inimu, kai tuo tarpu visa sumokėto ir negrÄ Å¾into avanso suma sudarė beveik 400 000 Eur. Akivaizdu, kad nurodomos aplinkybės prasilenkia su bet kokia logika bei yra ne kas kita, kaip nesÄ Å¾iningas atsakovių siekis iÅ¡vengti prievolės vykdymo. 24.4 Atsakovės neįrodė ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo, o tai yra bÅ«tina civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo sÄ lyga.

Atsakovės klausimo dėl ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo iÅ¡ esmės net nekelia ir Å¡ių aplinkybių neįrodinėja. PrieÅ¡ingai, atsakovės apsiriboja teiginiu, kad ieÅ¡kovė, nutraukusi sutartį, bet kuriuo atveju privalo atlyginti tariamus atsakovės nuostolius. Tačiau tokia atsakovių pozicija yra nepagrįsta. 24.5 IeÅ¡kovė niekada neturėjo ir nesiekė jokių nesÄ Å¾iningų ketinimų ar tikslų. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių priežasčių – nesėkmingų ieÅ¡kovės bandymų gauti banko finansavimÄ buto įsigijimui, taip pat ieÅ¡kovės vadovo sveikatos problemų, kurios turėjo tiesioginę neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovės veiklai. 24.6 Atsakovės neįrodė, kad dėl sutarties nutraukimo jos prarado galimybę sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį su ieÅ¡kove sudarytoje sutartyje buvusiomis sÄ lygomis.

Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovės turėjo realių galimybių parduoti šį butÄ kitiems pirkėjams už 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur). Vien ta aplinkybė, kad atsakovės buvo įsipareigojusios neparduoti turto kitiems asmenims, neribojo jų galimybių domėtis situacija nekilnojamojo turto rinkoje, ieÅ¡koti galimų kitų potencialių pirkėjų ir, atsiradus turto pardavimo kitam pirkėjui galimybei, pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei nutraukti sutartį. 24.7 Atsakovės pateiktas nuostolių skaičiavimas yra nepagrįstas.

Turto rinkos vertės sumažėjimas pats savaime nėra laikomas nuostolių dydį pagrindžiančiu faktu. Žalai įvertinti visais atvejais bÅ«tina nustatyti realiai egzistavusios galimybės (kuri buvo prarasta) parduoti turtÄ faktÄ , o ne vien tik hipotetinį rinkos vertės pokytį. 24.8 Byloje nėra įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 15 d., kuomet buvo atliktas buto vertinimas, iki 2016 m. gruodžio 29 d., galėjo daugiau kaip per pusę (nuo 724 050 Eur iki 329 000 Eur) sumažėti prestižinėje (duomenys neskelbtini) vietoje esančio prabangaus turto rinkos kaina.

Atsakovių teiginiai, kad turto pardavimo kaina esÄ atitiko rinkos kainÄ , taip pat yra nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais, juolab kad VÄ® Registrų centro masinio vertinimo duomenys neatspindi realios turto rinkos kainos. 24.9 Civiliniame procese galiojantys rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiÅ¡kumo principai ir bylos pobÅ«dis nesuteikė teismui nei teisės, nei pareigos vykdyti intervencijÄ Ä¯ privačių juridinių asmenų tarpusavio ginÄÄ ir imtis aktyvių veiksmų įrodinėjimo procese. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl preliminariosios sutarties nuostatų aiÅ¡kinimo 25. Byloje kilo ginčas dėl sumokėto avanso pagal preliminariÄ jÄ sutartį grÄ Å¾inimo, kai sutarties Å¡alys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo ir pardavimo. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad grÄ Å¾intina avanso suma preliminariosios sutarties Å¡alių žodiniu susitarimu buvo įskaityta į apeliantės individualios L.

P. įmonės patirtų nuostolių, atsiradusių dėl ieÅ¡kovės atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimÄ , todėl apeliantės nėra skolingos ieÅ¡kovei.

26. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiÅ¡kia asmens universaliÄ teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariÄ jÄ sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų turinčiÄ sutartį, nurodyti sÄ lygines sandorio sÄ lygas ir pan. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir Å¡iomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieÅ¡taraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

27. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutÄ , yra pakankamai iÅ¡plėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).

28. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2008 m. kovo 7 d., tačiau 2008 m. kovo 6 d. Å¡alių raÅ¡ytiniu susitarimu (priedas Nr. 1 prie preliminariosios sutarties) terminas Å¡iai sutarčiai sudaryti buvo pratęstas iki 2009 m. kovo 7 d., o 2009 m. kovo 6 d. pasiraÅ¡ius sutarties priedÄ Nr. 2 – iki 2010 m. kovo 7 d. Dar vienas raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas, kuriame buvo spręsta dėl pagrindinės sutarties sudarymo galimybės per naujÄ Å¡alių sulygtÄ terminÄ , buvo sudarytas 2014 m. birželio 3 d. (priedas Nr. 3). Jame buvo susitarta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis bus sudaryta iki 2015 m. birželio 30 d.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieÅ¡kovė negavo piniginių lėšų sutartai nekilnojamo turto kainai sumokėti. Å iÄ aplinkybę atsakomybės dėl nesudarytos pagrindinės sutarties kontekste bylÄ nagrinėjęs teismas įvertino kaip ieÅ¡kovės kaltę. Kadangi tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada apeliacine tvarka nekvestionuojama, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės kalte dėl sutarties nesudarymo, iÅ¡samiau nepasisako.

30. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad ieÅ¡kovė pagal ginčo sutartį sumokėjo atsakovei individualiai L. P. įmonei iÅ¡ viso 1 567 000 Lt (453 834,57 Eur) avanso – 2007 m. rugsėjo 20 d. bankiniu mokėjimo pavedimu 967 000 Lt (280 062,56 Eur) ir 600 000 Lt (173 772,01 Eur) grynaisiais pagal 2007 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantės laikosi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡sakytos pozicijos, kad 600 000 Lt (173 772,01 Eur) avanso dalis individualiai L.

P. įmonei faktiškai nebuvo sumokėta, o 2007 m. spalio 1 d. kasos pajamų kvitas dėl šios sumos priėmimo yra tik formali buhalterinio veiksmo įforminimo išraiška, nepagrįsta faktiškai atliktu mokėjimu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentų dėl šios avanso dalies sumokėjimo grynaisiais pinigais, paremtų detaliu bylos šalių finansinių dokumentų ir kitų jų pateiktų įrodymų analize bei įvertinimu, apeliantės neginčija, t. y. nenurodo, kodėl šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra neteisingi ar nepagrįsti ir kodėl bylos įrodymai turėjo būti įvertinti kitaip.

Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, susijusi su sumokėto apeliantei avanso dydžiu, pripažinta įrodyta ir dėl to teisėjų kolegija taip pat nepasisako.

31. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas bÅ«simų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sÄ skaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktÄ Ä¯sipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet Å¡ia paskirtimi gali bÅ«ti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pavyzdžiui, pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtÄ avansÄ naudoti pagal mokėjimo paskirtį.

Kita vertus, tai savaime nereiÅ¡kia, kad avansu sumokėti pinigai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo Å¡alių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitÄ paskirtį, be kita ko, kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali bÅ«ti įtrauktos į preliminariÄ jÄ sutartį, nes ji susijusi su bÅ«simu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali bÅ«ti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).

32. Atkreiptinas dėmesys, kad avansÄ arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti juos visais atvejais, iÅ¡skyrus tuos, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už joje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma. TokiÄ sankcijÄ sutartyje nustačius, reikalavimas grÄ Å¾inti avansu sumokėtas pinigų sumas negali bÅ«ti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡iniu vienarÅ«Å¡iu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

33. Nagrinėjamu atveju Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties 4 straipsnio 1 dalies 1.1 papunktyje yra nurodoma, kad pirkėja (ieÅ¡kovė) įsipareigoja ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) dienų po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėti pardavėjai (apeliantei individualiai L. P. įmonei) 1 600 000 Lt (463 392,03 Eur) avansÄ , kuris, sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, yra įskaitomas į parduodamo turo kainÄ . Preliminariosios sutarties 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartis Å¡ioje sutartyje nustatytais terminai ir nurodytomis sÄ lygomis nesudaroma dėl to, kad pirkėja neįvykdė ar netinkamai vykdė Å¡ios sutarties 4 straipsnio 1 dalyje numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai pirkėja nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pirkimo–paravimo sutartį, pirkėja įsipareigoja sumokėti pardavėjai 50 000 Lt (14 481 Eur) baudÄ , kurios dydis atitinka iÅ¡ anksto Å¡alių įvertintus minimalius pardavėjos nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.

Pirkėja taip pat privalo atlyginti visus kitus pardavėjos nuostolius (įskaitant negautas pajamas) tiek, kiek jų nepadengia minėta bauda. Likusi pardavėjai sumokėta avansu suma turi bÅ«ti pardavėjos grÄ Å¾inama pirkėjai ne vėliau kaip per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino pabaigos.

34. Vadinasi, pagal Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovės sumokėtas avansas atliko ne tik mokėjimo bei atsiskaitymo, bet ir netesybų, įskaitytinai ir apeliantės individualios L. P. įmonės patirtų nuostolių kompensavimo, funkcijÄ . Todėl tiek aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiÅ¡kinanti aktuali kasacinio teismo praktika, tiek preliminarios sutarties nuostatos leidžia iÅ¡ esmės sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovei gražintino avanso suma turėjo bÅ«ti apskaičiuojama iÅ¡ apeliantės individualios L. P. įmonės gautos avanso sumos atėmus ieÅ¡kovės pagal preliminariÄ jÄ sutartį neginčytinai mokėtinÄ 50 000 Lt (14 481 Eur) baudÄ , taip pat apeliantės patirtų nuostolių, jeigu tokie bÅ«tų nustatyti, sumÄ , jei jie virÅ¡ytų baudÄ .

35. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas bÅ«tent taip ir apskaičiavo iÅ¡ apeliančių ieÅ¡kovei priteistinÄ avanso sumÄ . Skundžiamame sprendime pagrįstai buvo konstatuota, kad iÅ¡ apeliantės individualios L. P. įmonės gauto 453 834,57 Eur avanso atėmus ieÅ¡kovei gražinto 61 250 Eur avanso dalį, dėl kurios apeliacinės instancijos teisme ginčo nekyla, o taip pat 14 481 Eur baudos kaip minimalių ir neįrodinėtinų apeliantės nuostolių sumÄ , ieÅ¡kovei turi bÅ«ti grÄ Å¾inta 378 103,57 Eur sumokėto avanso dalis.

36. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nebuvo atmestas visa apimtimi ir, atitinkamai, apeliančių prieÅ¡ieÅ¡kinis nebuvo patenkintas ne dėl neteisingo nuostolių įskaitymo į grÄ Å¾intinÄ avansÄ principo taikymo, bet dėl visiÅ¡kai kitos priežasties – dėl to, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo įrodyti didesni, nei iÅ¡ anksto sulygta ir nuostolius kompensuojanti bauda, apeliantės individualios L. P. įmonės patirti nuostoliai, kurie pagal preliminariosios sutarties 5 straipsnio 2 dalį pačių Å¡alių valia, kaip tÄ siekė įrodyti apeliantės, buvo įskaityti (arba galėjo bÅ«ti įskaityti) į visÄ likusiÄ negrÄ Å¾into ieÅ¡kovei avanso dalį.

Apeliacinio skundo argumentai kitokios iÅ¡vados, nei skundžiamame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja. Dėl nuostolių ir jų įskaitymo 37. Vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių jÄ nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK 6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Å¡ios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti tik nuostolių atlyginimo.

38. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal bendrÄ jį principÄ preliminariosios sutarties nevykdymo atveju nukentėjusiai Å¡aliai turi bÅ«ti atlyginama jos tiesioginė žala (nuostoliai), t. y. derybų iÅ¡laidos (pvz., kelionės iÅ¡laidos, advokato honoraras, dokumentų parengimo iÅ¡laidos ir pan.). Tačiau ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos ir tokios faktinės bei teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sÄ Å¾iningai ikisutartinių santykių Å¡aliai bÅ«tų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos iÅ¡laidos, tačiau taip pat ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumÄ Å¡i Å¡alis sugebėtų pagrįsti.

Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų bÅ«ti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ kainų skirtumo principÄ . Taikant kainų skirtumo principÄ , kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios Å¡alies elgesį. Nustačius, kad Å¡i Å¡alis pati elgėsi nesÄ Å¾iningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos Å¡alies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali bÅ«ti sumažinta arba ji gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleista nuo Å¡ios nuostolių dalies atlyginimo.

Taigi tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali bÅ«ti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių iÅ¡laidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar iÅ¡laidomis, priteisimo nukentėjusiai sÄ Å¾iningai preliminariosios sutarties Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

39. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliantės tokių savo nuostolių realumo leistinais įrodymais nepagrindė, t. y. jos neįrodė, jog ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir per, atnaujinus šalių ikisutartinius santykius, jų 2014 m. birželio 3 d. sudarytame susitarime (priedas Nr.

3) nustatytÄ naujÄ terminÄ â€“ iki 2015 m. birželio 30 d., apeliantė prarado galimybę parduoti šį turtÄ tretiesiems asmenims už preliminariojoje sutartyje nustatytÄ kainÄ , kuri buvo didesnė nei 2014 m. gegužės 28 d. turto vertinimo atskaitoje Nr. 14/04-43V nustatyta rinkos vertė (žr. Å¡ios nutarties 14, 16 punktus). Kitaip tariant, nebuvo įrodytas nei tokių pajamų gavimo realumas, nei apeliantės turėti ketinimai parduoti ginčo butÄ nesusijusiems su apeliantė tretiesiems asmenims.

Pažymėtina, kad ir pasibaigus ankstesniam, t. y. 2009 m. kovo 6 d. priede Nr. 2 nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį iki 2010 m. kovo 7 d., apeliantės daugiau nei ketverius metus nebuvo saistomos jokiais ikisutartiniais ar sutartiniais įsipareigojimais dėl nekilnojamojo turto pardavimo ieškovei. Taigi, jokių teisinių kliūčių ieškoti turtui kito pirkėjo nebuvo. Nesant byloje duomenų, kad apeliantės po 2010 m. kovo 7 d. ar po 2015 m. birželio 30 d. aktyviais veiksmais būtų ieškojusios kitų buto pirkėjų, nėra pagrindo ir spręsti, kad turto realizavimas tretiesiems asmenims nebuvo įmanomas.

40. Apeliacinio skundo argumentai, kad iki priedo Nr. 3 pasiraÅ¡ymo tarp Å¡alių žodinio susitarimo pagrindu toliau egzistavo ikisutartiniai santykiai, dėl kurių apeliantės buvo įsipareigojusios nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti bÅ«tent ieÅ¡kovei, stokoja pagrįstumo. Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ ir 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė; formos reikalavimų nesilaikymas preliminariÄ jÄ sutartį daro negaliojančiÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, pavyzdžiui, Å¡alims preliminariojoje sutartyje nustačius sÄ lygÄ dėl konkrečios prievolių užtikrinimo priemonės taikymo, Å¡ios priemonės pakeitimas taip pat privalo bÅ«ti įformintas raÅ¡ytine tvarka, nes raÅ¡ytinės formos nesilaikymas sutartį (ar atskirÄ jos sÄ lygÄ ) daro negaliojančiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

Atitinkamai, bet kokie rašytinės preliminariosios sutarties pakeitimai, ir ypač tie, kurie susiję su jos pačios galiojimu (vykdymo termino šiai sutarčiai įvykdyti pratęsimu), privalo būti sudaromi rašytine forma, priešingu atveju jie negali sukelti jokių teisinių padarinių. Todėl nėra pagrindo pritarti apeliančių argumentams, kad šalis nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. (preliminariosios sutarties sudarymo) iki pat 2015 m. birželio 30 d. nepertraukiamai siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo, kurie net aštuonerius metus būtų riboję apeliančių galimybę laisvai, savo pačių nuožiūra spręsti dėl buto pardavimo kitiems pirkėjams.

Ir nors tarp Å¡alių ir po preliminariosios sutarties vykdymo termino pabaigos galėjo vykti derybos dėl galbÅ«t dar neiÅ¡naudotos ieÅ¡kovės galimybės įsigyti ginčo turtÄ savo nuosavybėn, kurios, kaip nustatyta byloje, baigėsi raÅ¡ytinio dokumento – priedo Nr. 3 pasiraÅ¡ymu 2014 m. birželio 3 d., visgi Å¡ių derybų laikotarpiu apeliantės jau nebuvo preliminariÄ ja sutartimi (teisiÅ¡kai) įpareigotos parduoti šį turtÄ bÅ«tent ieÅ¡kovei.

41. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantė individuali L. P. įmonė savo patirtus nuostolius įvardija kaip skirtumÄ tarp 2007 m. rugsėjo 7 d. preliminariojoje sutartyje Å¡alių sutartos buto kainos (1 013 670,06 Eur) ir kainos, kuri buvo nustatyta 2014 m. gegužės 28 d. ginčo buto vertinimo ataskaitoje (724 050,05 Eur). Apeliantės akcentuoja ir tokiÄ aplinkybę, kad butas buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Gėlos užuovėja“ už 329 000 Eur, todėl jų faktiÅ¡kai patirti 648 670,06 Eur nuostoliai buvę dar didesni, nei praÅ¡omi priteisti prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

Tačiau pirmiau konstatavus, kad apeliantės butu galėjo laisvai disponuoti ir jį savo nuožiÅ«ra perleisti tretiesiems asmenims iÅ¡ karto po 2010 m. kovo 7 d., į bylÄ pateiktoje 2014 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta buto rinkos vertė nėra aktuali ir neįrodo patirtų nuostolių fakto bei dydžio. Kita vertus, į bylÄ nebuvo pateikta jokių leistinų ir patikimų įrodymų (pavyzdžiui, retrospektyvinio turto vertinimo), kad buto kaina, dėl kurios Å¡alys susitarė sudarydamos 2007 m. rugsėjo 7 d. preliminariÄ jÄ sutartį, atitiko tuo metu buvusiÄ realiÄ jo rinkos vertę, t. y. kainÄ , už kuriÄ Å¡Ä¯ turtÄ tuo metu galima buvo parduoti laisvoje rinkoje, neatsižvelgiant į kitus Å¡alių susitarimus bei jų santykius, apie kuriuos taip pat yra duomenų nagrinėjamoje byloje (Å¡alių ir (ar) su jomis susijusių asmenų tarpusavio skoliniai įsipareigojimai).

42. Sutarties Å¡alies prarasta galimybė gauti konkrečiÄ turtinę naudÄ dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, turi bÅ«ti pagrįsta realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar iÅ¡laidomis. Todėl ir apeliančių patirtiems nuostoliams pagrįsti buvo bÅ«tina pateikti duomenis, kad Å¡alių preliminariÄ ja sutartimi sulygta kaina atitiko realiÄ rinkos vertę, kuriÄ už tÄ patį nekilnojamÄ jÄ turtÄ bÅ«tų sutikę mokėti ir tretieji asmenys.

Tokių aplinkybių apeliantės, siekdamos apsiginti nuo ieÅ¡kinio reikalavimų ir pagrįsti savo pačių pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, byloje neįrodinėjo. PrieÅ¡ingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde apeliantės, įrodinėjimo pareiga, kai ginčas aiÅ¡kiai dispozityvus, negali bÅ«ti perkelta teismui. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino įrodinėjimo procesÄ , savo iniciatyva nerinkęs įrodymų ir (ar) nepasiÅ«lęs apeliantėms pateikti papildomų įrodymų, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.

43. Svarbu ir tai, kad tokio pobÅ«džio nuostoliai pagal pirmiau jau aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti priteisti tik sÄ Å¾iningai preliminariosios sutarties Å¡aliai. Nagrinėjamos bylos duomenys neleidžia teigti, kad apeliantė individuali L. P. įmonė, praÅ¡ydama iÅ¡ ieÅ¡kovės nuostolių atlyginimo (įskaitymo), yra sÄ Å¾ininga preliminariosios sutarties Å¡alis, nes ji, teisėjų kolegijos vertinimu, savo pačios sÄ moningais veiksmai sukÅ«rė faktinę situacijÄ Ä¯rodinėjamų nuostolių atsiradimui. Minėta, kad 2016 m. gruodžio 29 d. ginčo butas už 329 000 Eur buvo parduotas trečiajam asmeniui UAB „Gėlos užuovėja“, o Å¡i bendrovė, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir tokia iÅ¡vada apeliaciniame skunde nekvestionuojama, priklauso apeliantės L. P. sutuoktiniui (esamam ar buvusiam).

44. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, turto pardavimo kaina yra daugiau nei du kartus mažesnė už tÄ kainÄ , kuri yra nustatyta turto vertintojų 2014 m. gegužės 28 d. parengtoje ataskaitoje, kuriÄ Ä¯ bylÄ teikė pačios apeliantės. Å is faktas papildomai patvirtina pirmiau padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad pati apeliantė individuali L. P. įmonė aktyviais veiksmais nesiekė parduoti jai priklausančio turto už rinkos kainÄ , pardavusi jį susijusiam trečiajam asmeniui, juolab nesant byloje ir tokių duomenų, kad Å¡io turto realizavimas įmonei tuo momentu tapo bÅ«tinas.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad buto pardavimo UAB „Gėlos užuovėja“ kaina atitiko realiÄ nekilnojamo turto rinkos vertę, kadangi ji buvo artima Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytai 309 000 Eur kainai. VÄ® „Registrų centras“ masinio vertinimo duomenys neatspindi realios nekilnojamo turto rinkos vertės, kadangi toks vertinimo bÅ«das neapima individualių nekilnojamojo turto savybių įkainojimo, neretai lemiančio aukÅ¡tesnę tokio turto pardavimo kainÄ .

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantei individualiai L. P. įmonei neįrodžius realiai jos patirtų nuostolių dėl su ieÅ¡kove nesudarytos pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties fakto bei dydžio, nėra ir pagrindo spręsti, jog Å¡alys tarpusavio žodiniu sutarimu nuostolius buvo įskaičiusios į ieÅ¡kovei grÄ Å¾intino avanso sumÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų sutikti su apeliančių argumentais, kad Å¡alys visgi tarėsi dėl tokio įskaitymo sandorio ar jį buvo sudariusios.

Tokių santykių teisinis reguliavimas lemia, kad visi preliminariosios sutarties Å¡alių susitarimai turi bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine forma, kitaip jie neturi teisinės galios. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alys iÅ¡ esmės laikėsi nurodyto teisinio reguliavimo, kadangi tiek pačiÄ preliminariÄ jÄ sutartį, tiek jos pakeitimus buvo sudariusios raÅ¡tu, grynųjų pinigų perdavimus taip pat fiksavo raÅ¡ytinės formos dokumentais (kasos pajamų orderiais). Todėl Å¡iame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad apeliančių dėstomi teiginiai, jog Å¡alys po ilgai trukusių derybų žodžiu susitarė, kad ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas avansas bus įskaitytas į apeliantės individualios L.

P. įmonės patirtus nuostolius, laikytina tik gynybine ir neįtikinama apeliančių versija, kuri nepagrįsta jokiais kitais bylos duomenimis.

46. Vien akcentuojamas faktas, kad preliminariosios sutarties Å¡alis (jų vadovus) galbÅ«t siejo draugiÅ¡ki santykiai, ir (ar) aplinkybė, jog ieÅ¡kovė po tokios jai atsiradusios teisės iÅ¡ karto nesikreipė į teismÄ dėl negrÄ Å¾into avanso priteisimo, patys savaime nepatvirtina Å¡alių suderintos valios dėl tariamų itin didelės sumos prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, sÄ lyginai ilgÄ ieÅ¡kovės nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ labiau tikėtina galėjo lemti ir deklaruojami Å¡alių vadovų draugiÅ¡ki santykiai, taip pat tokios byloje nustatytos ir Å¡alių neginčijamos aplinkybės, kad apeliantė individuali L.

P. įmonė po preliminariosios sutarties pasibaigimo atlikinėjo bankinius mokėjimų pavedimus, kurias grÄ Å¾ino dalį avanso (61 250 Eur). Mokėjimų pavedimų paskirtyse nėra jokių žymų, kad pavedimai reikÅ¡tų galutinį apeliančių atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove, juose tik nurodyta „dalinis avanso mokėjimas, skolos gražinimas“. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad jie įrodo tarp Å¡alių buvusį susitarimÄ dėl mokėtinų sumų įskaitymo.

47. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokio sprendimo priėmimo nelemia. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 48. Apeliacinį skundÄ atmetus ir skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , apeliantės neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai).

49. IeÅ¡kovė UAB „Sinteksus“ patyrė 4 820,82 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro: 251,68 Eur už procesinių dokumentų analizę ir konsultacijÄ ; 2 485,34 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ; 1 069,64 Eur už atskirojo skundo parengimÄ ; 357,31 Eur už papildomų įrodymų rinkimÄ ir teismo nutarties analizę; 314,60 Eur už konsultacijÄ , įrodymų rinkimÄ ir praÅ¡ymo VĮ Registrų centrui parengimÄ ir pateikimÄ ; 342,25 Eur už VÄ® Registrų cento dokumentų analizę ir patikslinto praÅ¡ymo VÄ® Registrų centrui parengimÄ ir pateikimÄ .

50. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atskirojo skundo parengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ Â teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.15 punkte numatytus maksimalius dydžius, todėl jų kompensacija mažinama iki didžiausios leistinos sumos, t. y. iki 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4).

51. IeÅ¡kovės turėtos 2 485,34 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atitinka Rekomendacijų nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius, todėl ieÅ¡kovei kompensuojamos visiÅ¡kai.

52. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , dalyvaujančio byloje asmens patirtos iÅ¡laidos už susipažinimÄ su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies sumas už procesinių dokumentų rengimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Todėl ir Å¡iuo atveju kitos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos atskirai neatlyginamos, jas kompensuoja už procesinių dokumentų (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ ir atskirojo skundo) parengimÄ priteisiamos ieÅ¡kovei sumos.  53.

Taigi, ieškovei iš viso priteisiama 3 095,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2 485,34 Eur + 609,68 Eur). Nurodytos išlaidos ieškovei iš apeliančių priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. po 1 547,51 Eur.

54. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi apeliantėms buvo atidėtas 3 952 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apeliančių taip pat lygiomis dalimis, t. y. po 1 976 Eur (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinteksus“, juridinio asmens kodas 300861560, iÅ¡ atsakovių individualios L. P. įmonės, juridinio asmens kodas 225803610, ir jos savininkės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1 547,51 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 51 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovių individualios L.

P. įmonės, juridinio asmens kodas 225803610, ir jos savininkės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1 976 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinį skundÄ joms buvo atidėtas. Teisėjai Dalia Kačinskienė Agnė TikniÅ«tė Vigintas ViÅ¡inskis