9cc030b4-8689-4bbc-97c8-82a15edbb261 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-174/2016Teisėja Eglė Žakevičiūtė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41879-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.4; 1.2.26.2.1.; 1.2.4.5.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.;2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2016 m. spalio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Reginos Bertašienės, Editos Lapinskienės,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,nuteistojo M.

M. atstovei pagal įstatymÄ J. D.,gynėjai advokatei Alisai Kostiuk,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė:pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalį, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant M. M. per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ M. M., o Å¡iam neturint pakankamai pajamų ar turto, iki jis sulauks pilnametystės, iÅ¡ jo atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės J. D. nukentėjusiajam R. Z. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 363 Eur patirtų atstovavimo iÅ¡laidų.Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 33,63 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmestas.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: M. M. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. liepos 25 d., apie 3.30 val., bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oje vietoje, prie „Kebabinės“, adresu Pilies g. 4, Klaipėda, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, žodinio konflikto su R. Z. metu, sudavė pastarajam kumščiu ne mažiau kaip du kartus į galvÄ , nuo smÅ«gių jis krito Å¡onu ant žemės, taip sukeldamas R. Z. fizinį skausmÄ , padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ nosyje, nosies kaulų lūžį, kairio kelio nubrozdinimÄ .

Tokiu bÅ«du M. M. įžūliu elgesiu vieÅ¡oje vietoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nesunkiai sužalojo žmogų.Apeliaciniu skundu nuteistojo M. M. gynėja advokatė A. Kostiuk praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nuosprendį: M. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo požymių; M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį BK 28 straipsnyje numatytu pagrindu.

Nesant galimybės iÅ¡teisinti M. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jo gynėja praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo ir civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu arba sumažinti priteistos sumos dydį.M. M. gynėjos teigimu, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, neteisingai pritaikytas Baudžiamasis įstatymas ir paskirta bausmė, netinkamai iÅ¡spręsti civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir kiti klausimai (neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡dėstymas) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai).Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadas, kad:

1) tik tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu M. M. sudavė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam į galvÄ , dėl to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės;

2) M. M. nusikalstamus veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje – kavinės-kebabinės teritorijoje, kur buvo ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo draugai. Teismo nuomone, nors kaltinamojo M. M. elgesys su nukentėjusiuoju buvo nukreiptas į asmeninių santykių aiÅ¡kinimÄ si, tačiau tam buvo pasirinktas netinkamas bÅ«das ir netinkama vieta. Veiksmai, kokius atliko kaltinamasis M. M. prieÅ¡ nukentėjusįjį R. Z., įvertinus prieÅ¡ tai tarp jų įvykusį žodinį konfliktÄ , Å¡ioje situacijoje buvo neadekvatÅ«s. Kaltinamojo veiksmai, dėl kurių nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, lūžo nosis ir dėl kurių jis parkrito ant žemės matant aplinkiniams, vertintini kaip neleistini, moralės požiÅ«riu nepriimtini, t. y.

įžūlÅ«s veiksmai. Todėl, teismo nuomone, M. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei nesunkiai sužalojo žmogų, ir tokia jo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.Bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojama, kokio pobÅ«džio žodinis konfliktas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo ir ar kaltinamojo veiksmai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų nebuvo bÅ«tinoji gintis.

Nukentėjusysis parodė, kad jis savo iniciatyva pradėjo eiti link kaltinamojo M. M., nes, jo parodymais, jo paprašė pagalbos asmuo, vardu Ž.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, nors byloje buvo kelis kartus daromos pertraukos, siekiant nustatyti ir apklausti minėtÄ asmenį, nebuvo aiÅ¡kiai nustatyta ir įrodymais patvirtinta, jog M. M. kabinėjosi prie nurodyto asmens ir kad jam tikrai buvo reikalinga pagalba dėl M. M. kabinėjimosi. Pats R. Z. negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kokiu tikslu jis pradėjo artintis prie M.

M.. Teisme jis pripažino, kad kai jis pradėjo eiti link M. M., Ž. Å¡alia nebuvo. Jis net nebuvo įsitikinęs, ar tai tikrai M. M. kabinėjosi prie Ž.. Å ios aplinkybės byloje nebuvo nei nustatytos, nei patikrintos. Elgesio adekvatumo prasme R. Z. veiksmai nebuvo logiÅ¡ki ir pateisinami, nes akivaizdu, kad jis inicijavo konfliktÄ , tai iÅ¡ dalies pripažino ir teismas.Teismo nuomone, M. M. elgėsi neadekvačiai ir nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 28 straipsnio pagrindu, nes M.

M. pasirinko netinkamÄ bÅ«dÄ asmeninių santykių aiÅ¡kinimuisi. Å i teismo iÅ¡vada yra nesuprantama, nes M. M. nesiaiÅ¡kino jokių asmeninių santykių su R. Z.. Jie nebuvo pažįstami, ir M. M. nesikabinėjo nei prie asmens, vardu Ž. , nei prie ko nors kito. Vertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ kaip asmeninių santykių aiÅ¡kinimÄ , nesant jokių asmeninių santykių, yra neteisinga. KonfliktÄ iÅ¡provokavo nukentėjusysis, ir tai yra neginčytinai nustatyta byloje.Be pagrindo akcentuojamas tik kaltinamojo girtumas.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus (iÅ¡gėrė 4–5 bokalus alaus, atsisakė blaivumo patikrinimo), pats pripažino, kad be reikalo įsivėlė į konfliktÄ . Po įvykio neieÅ¡kojo ir nebuvo sutikęs asmens, vardu Ž., nors turi bendrų pažįstamų, žino jo pavardę. Tokia nukentėjusiojo versija dėl konflikto pradžios vertintina kritiÅ¡kai ir duoda pagrindo manyti, kad jis, bÅ«damas neblaivus, ieÅ¡kojo preteksto sukelti konfliktinę situacijÄ ir pasimuÅ¡ti.

M. M. neatliko nė vieno veiksmo tam, kad sukeltų žodinį konfliktÄ , jokių įrodymų, kad jis kabinėjosi prie ko nors ir tam asmeniui buvo reikalinga nukentėjusiojo ar kito asmens pagalba, nenustatyta. M. M. nebuvo žinomi R. Z. ketinimai, kai jis pradėjo artintis ir klausinėti, kas yra. M. M. turėjo pagrindo manyti, kad jam gresia pavojus, nes R. Z. fiziÅ¡kai stipresnis ir vyresnis, todėl jis galėjo atrodyti grėsmingai. Byloje neabejotinai nustatyta, kad M. M., R. Z. pradėjus eiti link jo, traukėsi apie kelis metrus nuo jo ir sustojo tik tada, kai jau neturėjo galimybės trauktis.Teismas nepatikėjo nei liudytojų J.

D. ir M. B., nei nuteistojo M. M. parodymais, kad pirmas smÅ«gį jam sudavė R. Z.. Teismas atmetė Å¡iuos parodymus kaip prieÅ¡taringus ir nenuoseklius, nes liudytojai J. D. ir M. B. nurodė, kad R. Z. sudavė M. M. į veidÄ , pats M. M. nurodė, kad gavo smÅ«gį į galvÄ . Apeliantės nuomone, toks įrodymų vertinimas yra subjektyvus ir neteisingas, nes veidas yra neatsiejama galvos dalis ir tai yra lingvistinio pobÅ«džio klausimas, kaip asmuo pavadina Å¡iÄ galvos dalį. Faktas yra tai, kad tiek žodinį konfliktÄ , tiek smurtinius veiksmus pradėjo nukentėjusysis, tuo tarpu M.

M. smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė gindamasis nuo jo.Analizuojant M. M. veiksmus BK 284 straipsnio 1 dalies prasme, nenustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes, kaip minėta, ne jis inicijavo konfliktÄ ir ne jis pirmas pavartojo smurtÄ , jis tik gynėsi ir darė tai teisėtai. Todėl pagal BK 284 straipsnio 1 dalį M. M. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Jeigu bÅ«tų galima manyti, kad M. M. peržengė bÅ«tinosios ginties ribas ir jam BK 28 straipsnio nuostatos netaikytinos ir jis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ â€“ nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, į nukentėjusiojo aktyvų ir provokuojantį elgesį bei vaidmenį turėjo bÅ«ti teisingai atsižvelgta skiriant jam bausmę ir nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį arba atleidžiant nuo jos.Spręsdamas klausimÄ dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas patenkino civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, bet priteisė pakankamai didelę pinigų sumÄ , įvertindamas neturtinę žalÄ 1 500 Eur.Neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, o CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, ir vienas tokių atvejų yra nukentėjusiojo asmens elgesys, bÅ«tinoji gintis.Å ioje byloje nustatyta, tai pripažino ir teismas, kad nukentėjusiojo veiksmai lėmė konflikto, kurio metu jis buvo sužalotas, kilimÄ .

Jis, bÅ«damas suaugęs ir protingas žmogus, turi prisiimti jam tenkančiÄ atsakomybės už konfliktinės situacijos sukėlimÄ naÅ¡tÄ ir jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kuri atsirado dėl jo paties veiksmų, atlyginimÄ sudaro pagrindÄ atleisti M. M. nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminÄ prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumÄ , todėl atidėti ar iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai Å¡ito reikia dėl tam tikrų socialiai reikÅ¡mingų aplinkybių. LAT yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimÄ priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų bÅ«ti itin sunki, tačiau byloje turėtų bÅ«ti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ , taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymÄ tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai.

Atidedant sprendimo vykdymÄ , reikÅ¡mingi ir kreditoriaus interesai – jie negali bÅ«ti neproporcingai pažeisti. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino M. M. bei jo mamos turtinės padėties, t. y. kad jo mama darbinga tik iÅ¡ dalies, kad M. M. tėvas mirė ir subsidiariai atsako tik viena mama, neatsižvelgė į tai, kad M. M. dar tebesimoko ir turės pajamų ateityje, nesvarstė galimybės neturtinės žalos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dvejų metų laikotarpiui (CPK 284 straipsnis).Nuteistojo M.

M. gynėja advokatė A. Kostiuk ir atstovė pagal įstatymÄ J. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo M. M.Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai M.

M. pripažino kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad nuteistojo gynėja nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundÄ . Nuteistojo gynėja deklaratyviai teigia, kad M. M. kaltės tyčia nesunkiai sužalojus R. Z. nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes iÅ¡vadÄ apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiojo R.

Z., liudytojų K. B. ir M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus M. M. veiksmus.Nuteistojo gynėja nepagrįstai teigia, jog M. M. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. Z. gindamasis.Remiantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė Baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Tai reiÅ¡kia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan.

Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.Nuteistojo M. M. versija, jog jis sudavė smūgius nukentėjusiajam R. Z. dėl būtinosios ginties, paneigta išsamiais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo R. Z. bei įvykio vietoje buvusių ir tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų K. B. ir M. G. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duotais parodymais.Nukentėjusysis R.

Z. teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, kad įvykio naktį jam su K. B. ir M. G. stovint prie kebabinės prie jo priėjęs J. K., jo brolio draugas, pasakė, kad prie jo kažkas kabinėjasi, ir paprašė pagalbos, nurodydamas, kad prie jo kabinėjosi M. M.. Tuo metu M. M. stovėjo už kokių 3 metrų. Priėjęs prie pastarojo jis paklausė, kodėl Å¡is kabinėjasi prie Ž., kas yra, ir pan. Å is, nieko nesakydamas, traukėsi nuo jo, o jis, eidamas paskui jį, toliau klausinėjo, tačiau Å¡is traukdamasis atgal visÄ laikÄ tylėjo.

Tada, paėjus kokius du metrus, M. M. sudavė jam smūgį į kairį antakį, po to – į nosį. Nuo smūgių, jų buvo ne mažiau kaip du, jis parkrito ant žemės, jį pakėlė pareigūnas arba draugė. Pasak nukentėjusiojo R. Z., eidamas link M. M., jis necenzūrinių žodžių nevartojo nei prieš jį, nei prieš kitus asmenis nesmurtavo. Tuo metu jo pažįstami Kristina ir Marius buvo už kokių 6–7 metrų. M. M. draugai buvo prie jo. Kada jie pradėjo trauktis, kebabinės viduje prie lango stovėjo jo draugai.

Po įvykio Ž. prie jo priėjęs nebuvo. Tuo metu jis buvo neblaivus, gėrė alų, nepamena, kiek išgėrė, gal 4–5 bokalus. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys liudytojų K. B. ir M. G. parodymai. Abu šie liudytojai patvirtino nukentėjusiojo parodymus, jog prie jo priėjo Ž. ir paprašė pagalbos dėl to, kad prie jo kabinėjasi kitas vaikinas, ir nurodė, kad tai M. M., tada R. Z. priėjo prie pastarojo ir paklausė, kodėl jis kabinėjasi, ar turi kažkokių problemų, tada tarp jų kilo žodinis konfliktas.

Abu Å¡ie liudytojai taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam einant link M. M., nors Å¡is ir traukėsi atgal, tačiau praėjus kelioms minutėms sudavė jam kelis smÅ«gius į veidÄ â€“ į antakį ir į nosį, dėl to R. Z. parkrito Å¡onu ant žemės. Jau atvykus policijos pareigÅ«nams ir sulaikius M. M., prie jo priėjęs M. G. trenkė galva į veidÄ ir prakirto antakį. Å ių tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymai neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad bÅ«tent M.

M., M. G. priėjus prie jo pasiaiÅ¡kinti, kodėl Å¡is kabinėjasi, ar turi kažkokių problemų, M. G. einant link jo, nors pastarasis ir traukėsi atbulas, tačiau, paėjęs kelis metrus atgal, sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , dėl to Å¡is parkrito. Netikėti liudytojų K. B. ir M. G. parodymais kolegija nemato pagrindo. Vien ta aplinkybė, jog Å¡ie liudytojai yra nukentėjusiojo pažįstami, neduoda pagrindo Å¡ių asmenų parodymus laikyti nepatikimais ir juos atmesti. Nuteistasis M.

M. jokių konkrečių duomenų, kad šie asmenys būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti, teismui nepateikė.M. M. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad šioje byloje nebuvo aiškiai nustatyta ir įrodymais patvirtinta, kad M. M. kabinėjosi prie Ž. ir kad jam tikrai buvo reikalinga pagalba dėl M. M. kabinėjimosi. Pats R. Z. negalėjo logiškai paaiškinti, kokiu tikslu jis pradėjo artintis prie M. M., juolab, kad jam einant link jo, kaip pats pripažino, Ž. šalia nebuvo, be to, jis net nebuvo įsitikinęs, ar tai tikrai M.

M. kabinėjosi prie Ž.. Tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju abejoti nukentėjusiojo R. Z. parodymais, kad jis prie M. M. priėjo Ž. paprašytas pagalbos dėl to, kad M. M. prie jo kabinėjosi, pagrindo nėra, nes tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino tiesiogiai įvykį matę liudytojai K. B. ir M. G.. Be to, ir pats M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nepaneigė, kad įvykio metu prie kebabinės buvo ir Ž., jį, kaip pats nurodė, pažįsta iš matymo (t. 1, b. l. 191).

Kita vertus, esant byloje neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog nukentėjusysis R. Z. ir M. M. vienas kito nepažinojo, nelogiška, kad nukentėjusysis be jokios priežasties priėjo prie pastarojo ir sudavė smūgį. Šiuo atveju pažymėtina, kad ne tik nukentėjusysis ir minėti liudytojai K. B. ir M. G., bet ir pats M. M. bei kaip liudytojai apklausti kartu su juo įvykio metu buvę M. B. bei J. D. patvirtino, kad prie M. M. priėjus dviem vaikinams, vienas iš jų ir M. M. pradėjo konfliktuoti ir tik vėliau buvo pavartotas smurtas.

Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis priėjo prie M. M., nes Ž. prašė jo pagalbos dėl to, kad prie jo kabinėjasi kitas vaikinas, nurodydamas M. M..Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, asmens, vardu Ž. (J. K.), apklausti teisme nebuvo galimybės, nes, kaip bylos nagrinėjimo teisme metu informavo prokuroras, šio liudytojo surasti nepavyko (t. 1, b. l. 187) ir, kaip matyti iš 2016-06-09 teisiamojo posėdžio protokolo, M. M. gynėja neprieštaravo, kad byla būtų baigta nagrinėti neapklausus minėto asmens (t. 1, b. l. 197).Sutiktina su nuteistojo gynėjos skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad M.

M. pasirinko netinkamÄ bÅ«dÄ asmeninių santykių aiÅ¡kinimuisi, nes, kaip matyti ne tik iÅ¡ pastarojo, bet ir nukentėjusiojo parodymų, jokių asmeninių santykių jie nesiaiÅ¡kino. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje situacijoje M. M. elgėsi neadekvačiai ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam gindamasis. Kaip minėta, tiek nukentėjusysis, tiek tiesiogiai įvykio aplinkybes matę kaip liudytojai apklausti K.

B. ir M. G. nuosekliai nurodė, kad tuo metu, kai prie M. M., papraÅ¡ytas Ž., priėjo R. Z. ir Å¡io klausė, kodėl jis kabinėjasi, ar turi problemų, nors pastarasis nieko nesakydamas traukėsi atbulas, tačiau paėjęs kelis metrus sudavė kelis smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ ir Å¡is nuo jam suduotų smÅ«gių parkrito Å¡onu ant žemės. Nors M. M. teigė, jog bÅ«tent nukentėjusysis R. Z. pirmas jam sudavė smÅ«gį, o jis pastarajam du ar tris smÅ«gius sudavė gindamasis, taip apklausiami teisme tvirtino ir kaip liudytojai apklausti M.

B. bei J. D., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. M. parodymus vertino kritiÅ¡kai kaip pastarojo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o minėtų liudytojų parodymus laikė nepatikimais ne tik dėl to, kad Å¡ie asmenys yra M. M. draugai ir buvo suinteresuoti duoti jam palankius parodymus, bet ir todėl, kad jie nėra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų motyvų, kurių kolegija nekartoja, tik papildomai pažymi, kad liudytojas M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡ingai nei nurodė teisme, nepatvirtino, kad bÅ«tent nukentėjusysis pirmas sudavė smÅ«gį į veidÄ M.

M., t. y. nurodė: „AÅ¡ negaliu pasakyti, kuris pirmas pradėjo ir kuris pirmas sudavė, M. ar antras vaikinas.“ (t. 1, b. l. 32).Pažymėtina ir tai, kad nors M. M. teigė, jog pirmas jam trenkė R. Z., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie M. M. sužalojimus, iÅ¡skyrus kairiojo antakio sužalojimÄ , kurį, kaip neginčijamai nustatyta byloje, jau atvykus policijos pareigÅ«nams, smÅ«giuodamas galva, M. M. padarė kaip liudytojas Å¡ioje byloje apklaustas M. G. (b. l. 67–68).Nors byloje neginčytinai nustatyta, jog pirmas prie M.

M. priėjo nukentėjusysis R. Z., tačiau anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog jis tik norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl pastarasis kabinėjasi prie Ž., ar yra kažkokių problemų, ir jokio smurto prieÅ¡ M. M. nevartojo, taigi realaus ir pavojingo jo sveikatai kėsinimosi nebuvo. Todėl, prieÅ¡ingai apeliantės tvirtinimui, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad jis konflikto metu gynėsi. Nors R. Z. einant link M. M., pastarasis kelis metrus traukėsi atbulas, tačiau Å¡iÄ situacijÄ vertinti kaip iÅ¡kilusiÄ grėsmę M.

M. sveikatai ar net gyvybei pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje situacijoje M. M. veiksmai prieÅ¡ R. Z., suduodant pastarajam į veidÄ ne vienÄ smÅ«gį, dėl kurių jam lūžo nosis (Å¡is bei kiti sužalojimai (muÅ¡tinė žaizda nosyje, kairio kelio nubrozdinimas), konstatuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-01 papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1833/15(03) (t. 1, b. l. 52–53), dėl smÅ«gių Å¡is parkrito ant žemės, matant aplinkiniams, buvo neadekvatÅ«s ir vertintini kaip neleistini, moralės požiÅ«riu nepriimtini, t. y.

įžūlÅ«s veiksmai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog M. M. vieÅ¡oje vietoje – kavinės-kebabinės teritorijoje, kur buvo ne tik jo bei nukentėjusiojo draugai, bet ir paÅ¡aliniai asmenys, pavartodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, tokiu savo chuliganiÅ¡ku elgesiu Å¡iurkščiai pažemino ne tik nukentėjusįjį, bet ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir tokiais savo įžūliais, moralės požiÅ«riu nepriimtinais veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl M. M. kaltės vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdžius visuomenės rimtį bei tyčia nesunkiai sužalojus R. Z.. Tokie nuteistojo M. M. veiksmai pirmosios instancijos teismo buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį. Priimdamas M. M. apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, iÅ¡dėstyti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, pateikta iÅ¡sami analizė ir iÅ¡vados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistojo M.

M. ir liudytojų M. B. bei J. D. parodymais, o teismo iÅ¡vados grindžiamos kitais skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais ir iÅ¡samiai aptartais įrodymais. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl M. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas.Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžioPagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui ir pan.Nukentėjusysis R. Z. Å¡ioje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti jam iÅ¡ M. M. 5 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistojo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, t. y.

R. Z. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iÅ¡ dalies ir praÅ¡omÄ priteisti 5 000 Eur sumÄ neturtinės žalos atlyginimui sumažino iki 1 500 Eur. Priimdamas sprendimÄ priteisti nukentėjusiajam R. Z. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ M. M., o Å¡iam neturint turto ar pajamų, iki jis sulauks pilnametystės, iÅ¡ jo mamos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančia teismÄ nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl R. Z. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmÄ , pažeminimÄ , buvo nesunkiai sužalotas – lūžo nosies kaulas, nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , nes dėl nosies traumos kurį laikÄ buvo su tvarsčiu, be to, sužalojimo pasekmes jaučia iki Å¡iol, nes ant nosies likęs randas ir kuprelė, jÄ rekomenduojama koreguoti estetinės chirurgijos bÅ«du (t. 1, b. l. 183), nosies pertvara iÅ¡krypusi (t. 1, b. l. 184).

Kita vertus, duomenų, kad dėl minėtos traumos nukentėjusysis kenčia didelį dvasinį sukrėtimÄ ar dėl jos itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra. Nukentėjusysis nurodė, kad ir toliau dirba. Be to, teismas įvertino ir paties nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos konflikto, kurio metu jis buvo sužalotas, kilimui, kadangi bÅ«tent nukentėjusysis R. Z. artėdamas link kaltinamojo M. M. pradėjo aiÅ¡kintis dėl Å¡io elgesio, nukentėjusysis ir pats pripažino, jog su kaltinamuoju apsižodžiavo.

Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, nepilnamečio M. M. ir jo Å¡eimos turtinę padėtį, jo nusikalstamos veikos atsitiktinį pobÅ«dį, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas iÅ¡ dalies, todėl nukentėjusiajam iÅ¡ M. M., o Å¡iam neturint turto ar pajamų, iÅ¡ jo mamos, priteisė 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Nuteistojo M.

M. gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad neturtinė žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo R. Z. veiksmų ir todėl yra pagrindas atleisti M. M. nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Toks nuteistojo gynėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės ir dėl būtinosios ginties, tačiau anksčiau aptartais duomenimis paneigta, kad M. M. nukentėjusįjį sužalojo gindamasis. Taigi pagrindo atleisti M. M. nuo civilinės atsakomybės nėra.Tačiau, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 1 500 Eur, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, paties nukentėjusiojo elgesį, turėjusį įtakos konflikto pradžiai (pats priėjo prie M.

M., šis iš pradžių, kai R. Z. eidamas link jo klausė, kokios problemos, kodėl jis kabinėjasi prie Ž., kelis metrus ėjo atbulas tylėdamas ir tik po to prasidėjo smurtiniai veiksmai), nuteistojo turtinę padėtį (duomenų, kad nuteistasis turėtų turto ar pajamų, byloje nėra, jis yra nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini); jo mama tik iš dalies darbinga (nustatytas 55 procentų darbingumas) (b. l. 187); tėvas miręs (t. 1, b. l. 186), nusikalstamų veikų labiau atsitiktinį pobūdį, tam, kolegijos vertinimu, turėjo M.

M. jaunas amžius (nusikalto bÅ«damas nepilnametis, anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka), yra per didelė. Kolegijos vertinimu, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumÄ , ypač į aptartÄ neatsargų ir rizikingÄ paties nukentėjusiojo R. Z. elgesį, kurio veiksmai iÅ¡ dalies taip pat turėjo įtakos neigiamų padarinių atsiradimui, mano, kad nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis proporcingai turi bÅ«ti mažinamas. Kolegijos vertinimu, 1 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui bÅ«tų proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų atsiradusioms pasekmėms.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimas neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose. Be to, apygardos teismas, įvertinęs tai, kad M. M. yra nepilnametis, Å¡iuo metu mokosi, jokio turto ir pajamų neturi, yra iÅ¡laikomas mamos (tėvas yra miręs), kuri yra tik iÅ¡ dalies darbinga, mano, kad yra pagrindas nukentėjusiajam priteistinos žalos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dvejų metų laikotarpiui.

Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas, nes teismas neteisingai iÅ¡sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. M. gynėjo advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti:nuosprendžiu priteistÄ iÅ¡ M. M., o Å¡iam neturint pakankamai pajamų ar turto, iki jis sulauks pilnametystės, iÅ¡ jo atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės J.

D. nukentėjusiajam R. Z. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumÄ sumažinti iki 1 000 Eur, jos mokėjimÄ iÅ¡dėstant dvejų metų laikotarpiui.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Teisėjos                                                                                                                                  Regina BertaÅ¡ienė Edita Lapinskienė