2022-11-16 Nr. AB-27978-3-61-3-03471-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-736-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03471-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 23 d. gautas pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) „Inter Rao Lietuva“ skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2022 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) įsakymą Nr. V-174 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti FNTT išbraukti BAB „Inter Rao Lietuva“ iš jo interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) sąrašo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnį, 33 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 112 straipsnį, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 (toliau – Aprašas), 13.2 papunktį.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad formaliai laikant Įsakymą norminiu aktu, būtų eliminuota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Teismas nurodė FNTT direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-273 „Dėl Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo įsakymas) 12, 13 ir 14 punktus.

Taigi, teismas padarė išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, jam nustatyta speciali apskundimo procedūra, pagal kurią skundas dėl jo negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o pareiškėjas nėra subjektas, kuris galėtų kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išbraukti pareiškėją iš sąrašo yra išvestinis reikalavimas, susijęs su sprendimo įrašyti jį į sąrašą teisėtumu ir pagrįstumu, todėl irgi negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad Įsakymas pagal savo turinį ir esmę nėra norminis aktas, todėl gali būti apskųstas įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 1 d.). Įsakymas neatitinka norminio teisės akto požymių, nes: 1) Įsakymas nesukuria ir neformuoja elgesio taisyklės (teisės normos); 2) Įsakymas akivaizdžiai yra skirtas griežtai apibrėžtam subjektų ratui (15 juridinių asmenų) nenumatant jokios galimybės taikyti Įsakymo kitiems subjektams, apibūdintiems rūšiniais požymiais; 3) Įsakymas nėra orientuotas į ateitį, t. y. nėra skirtas taikyti daug kartų ir nėra daugkartinio taikymo teisės aktas; 4) Įsakyme nėra formuluojamos jokios elgesio taisyklės, o Įsakymas yra skirtas ir galioja konkrečiai ir individualizuotai asmenų grupei, Įsakymas taip pat neatitinka norminimams administraciniams aktams būdingo visuotinio privalomumo kriterijaus. Faktas, kad Įsakymas yra paskelbtas Teisės aktų registre, nereiškia, jog Įsakymas įgyja visuotinio privalomumo savybę; 5) FNTT direktorius, kaip ir FNTT, neturi įgaliojimų priimti norminius teisės aktus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo; 6) tai, kad Įsakymas nėra norminis teisės aktas, patvirtinta ir jo paskelbimo tvarka. Aprašo 13.2 punktas nurodo, kad priimto Įsakymo pagrindo subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas viešai paskelbiamas FNTT svetainėje ir pateikiamas valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojams, – toks paskelbimas būdingas administraciniam sprendimui, bet ne norminiam teisės aktui.

Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas atitinka individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymius, nes: 1) FNTT Įsakymu išreiškė vienkartinę valią dėl teisės taikymo. FNTT direktorius akivaizdžiai pritaikė jau egzistuojančias teisės normas, o ne jas sukūrė; 2) Įsakymas yra skirtas penkiolikai konkrečių juridinių asmenų, kurie išvardinti Įsakyme ir įtraukti į FNTT sąrašą. Vienas iš jų – pareiškėjas; 3) Aprašo 15 punktas, nurodantis, kad Įsakymas yra norminis teisės aktas, yra patalpintas Aprašo IV skyriuje, kuris pavadintas „Individualių finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką įgyvendinimo užtikrinimas“. Taigi, kaip nurodo pareiškėjas, vien iš Aprašo IV skyriaus pavadinimo aišku, kad šiame skyriuje yra kalbama apie individualias finansines sankcijas, kurios turi būti priimtos administracinio sprendimo, bet ne „norminio teisės akto“ pagrindu.

Pareiškėjas taip pat pateikia argumentus, kad: individualus teisės aktas (Įsakymas) negali būti dirbtinai transformuojamas į norminį administracinį aktą, o pats Įsakymas atitinka visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstamus individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymius (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 5 d.); Įsakymas yra individualus administracinis aktas, kurį pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas gali skųsti teismui; skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškėjo teisių gynimo būdai neegzistuoja ir nepagrįstai siūloma pažeistas teises ginti Europos Sąjungos Bendrajame Teisme; išankstinis pareiškėjo kreipimasis į FNTT dėl ribojamųjų priemonių (įšaldymo) taikymo nutraukimo nėra privalomas; skundžiama nutartimi pažeidžiami fundamentalūs teisingumo ir tinkamo proceso principai, o pareiškėjas paliekamas be teisės į teisminę gynybą.

Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nagrinėjamai bylai visiškai analogiškoje byloje, kurioje nagrinėjamas tas pats Įsakymas, o pareiškėju yra vienas iš Įsakymo adresatų (UAB „SUEK Balic“), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-715-629/2022 konstatavo, kad Įsakymas negali būti laikomas norminiu teisės aktu, bet aiškiai yra indivdualus administracinis aktas (administracinis sprendimas).

Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra norminis teisės aktas, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria teismas, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktais, nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundžiamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Įsakymas neatitinka norminio teisės akto požymių, jis atitinka individualaus administracinio akto požymius, todėl teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018). Teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018). Tuo atveju, jei tam tikras aktas atitinka norminio administracinio akto požymius, jį priėmusiam subjektui tenka pareiga šį aktą paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju toks aktas būtų laikomas negaliojančiu, o ne įgytų individualaus administracinio akto pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007).

Taigi, norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis, o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

Nagrinėjamu atveju FNTT 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas. Iš Įsakymo turinio matyti, kad juo patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas, nurodant jų pavadinimą, be kita ko, juridinio asmens kodą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, nes yra skirtas Įsakyme nurodytiems konkretiems subjektams, t. y. apibrėžtam subjektų ratui.

Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, grindė, be kita ko, Aprašo 15 punktu, kuriame nustatyta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, kaip norminiai teisės aktai, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (žr. 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-629/2022) pasisakė, kad, nepaisant to, jog Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535, 15 punktas nustato, kad nurodyti Aprašo 13.2 papunktyje FNTT įsakymai yra norminiai teisės aktai, vis dėlto, nagrinėjamu atveju yra skundžiamas individualiai priimtas teisės aktas (skundžiamas Įsakymas). Taigi, atsižvelgus į individualiai priimto teisės akto turinį (Įsakymu patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, toks nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktas, nes jis neatitinka norminio administracinio akto požymių (Įsakymas skirtas apibrėžtam subjektų ratui).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo ginčijamą Įsakymą kvalifikavo kaip norminį administracinį aktą ir nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo bankrutavusios akcinės bendrovės „Inter Rao Lietuva“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė