9cbd1d6f-aedd-43fc-9dbd-bf241cf27ff0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-511-522/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59130-2017-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.6. 1.; 2.3.6.4.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 18 d. Širvintos              Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,kaltinamajam V.

B., jo gynėjui advokatui V. B.,nukentėjusiajam A. J.,Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistei R. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. B. muÅ¡damas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo.V. B. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 11.50 val., bÅ«damas sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu, vienÄ kartÄ kumščiu tyčia sudavė A. J. į kaklÄ , padarydamas jam dvi kraujosruvas balso klosčių srityje ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. J. sveikatÄ .

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d. atvyko į sodybÄ pas uoÅ¡vį A. J., kuris jam su žmona ten leido pagyventi ir jie įsirenginėja tÄ namo dalį. Jis su A. J. atvykę rado užrakintas kluono duris ir iÅ¡ kluono į kiemÄ iÅ¡neÅ¡tus lauko baldus. A. J. nupjovė spynÄ , jie įnešė atgal į vidų baldus ir pakabino naujÄ spynÄ . RaktÄ jie padavė A. J. žmonai. A. J. liko su ja Å¡nekėti, o jis paėjo iki namo kampo.

Tuo metu A. J., likus 15-20 metrų, pradėjo bėgti ir pulti. A. J. bėgo link jo, bet pro jį prabėgo maždaug 2 metrų atstumu. A. J. Å¡oko ant A. J.. Tada jie vienas su kitu susikabino, o jis pasakė, kad jie baigtų. Tada A. J. ir A. J. vienas kitÄ paleido, o A. J. iÅ¡ karto puolė eiti link jo. Kadangi A. J. ėjo agresyviai, jis jautėsi nesaugiai, todėl jis A. J. deÅ¡ine ranka, delnu, stumdamas prie peties, krÅ«tinės nustÅ«mė nuo savęs. A. J. neiÅ¡silaikęs nukrito, pagulėjo ant žemės kelias sekundes, pasimuistė, iÅ¡sitraukė dujų balionėlį, atsistojo ir pradėjo jį vytis purkÅ¡damas dujas.

Jis nenorėjo bÅ«ti apipurkÅ¡tas dujomis, todėl pradėjo bėgti, o A. J. pradėjo jį vytis. Jis tada perÅ¡oko gyvatvorę ir nuėjo į viršų. Tuo konfliktas baigėsi. Paskui buvo iÅ¡kviesta policija. Kumščiu į kaklÄ jis nesudavė, o tik nustÅ«mė A. J. su delnu į petį, krÅ«tinę.Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kur sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), yra klojimas, ant kurio durų 2017 m. lapkričio 12 d. jis su A.

J. pakabino spynÄ , kur Å«kiniame pastate dirbo P. J., pro kur jis su A. J. ėjo nuo klojimo link namo, kur jis P. J. padavė klojimo raktÄ , kur jis nuėjo, padavęs P. J. raktÄ , ir atsistojo ir kur buvo, kai į kiemÄ atbėgo A. J., pro kur į kiemÄ atbėgo A. J., kuri ir kokioje padėtyje buvo A. J., kai į kiemÄ atbėgo A. J., kaip prie Alfredo priartėjo (koja spirdamas) A. J., kaip Alvydas ir A. J. vienas kitam kibo į drabužių atlapus ir stumdėsi, iÅ¡ kur ir kaip jis priėjo prie A. J. ir kaip jis pastÅ«mė A.

J., kaip po jo pastÅ«mimo nugriuvo A. J. (b.l. 121- 129).Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., po 11 val., jis buvo gretimame sklype prie namo, kai atėjusi dukra pasakė, kad jo brolis A. J. tėvų sodyboje nupjovė klojimo spynÄ . Jis nuėjo į tėvų sodybÄ aiÅ¡kintis ir kieme tarp gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatė brolį A. J., pastarojo žentÄ V. B. ir savo žmonÄ . Jis prisiartino prie savo brolio per gana artimÄ atstumÄ , iki pusės metro.

Jis su A. J. susikabinę nebuvo. Iš nepasitenkinimo jis galėjo rankomis gestikuliuoti, bet jokių veiksmų faktiškai neatliko. Tuo metu V. B. stovėjo atokiau, už kokių 2-3 metrų. Besisukant šonu, jis pastebėjo, kad V. B. prisiartino prie jo iš dešinės pusės ir iš karto ranka smogė. Smūgis buvo iš priekio. Jis negali pasakyti, ar tai kumštis buvo, bet smūgis buvo, o ne pastūmimas. Smūgis buvo tiesiai į kaklo sritį, ne į krūtinę, ne į petį. Po smūgio jis nugriuvo.

Jis turėjo dujų balionėlį striukės kiÅ¡enėje, besikeldamas jį iÅ¡sitraukė ir pradėjo purkÅ¡ti. V. B. pradėjo bėgti. Jis jį dar vijosi iki gyvatvorės. Tada stabtelėjo prie gyvatvorės, ir pagalvojo, kad tuo reikalu tegu užsiima teisėtvarka ir paskambino 112, iÅ¡kvietė policijÄ . SmÅ«gio pasekmes jis pajuto iÅ¡ karto. Po bėgimo atsirado kosulys. Jis užsikosėjo ne nuo dujų, o nuo patirto smÅ«gio. Po bėgimo, kai atsistojo atsikvėpti, jis pradėjo jausti spaudimÄ kakle, tada pajuto, kad seiles ryti sunku, atsirado kimimas.

Pirmadienį, 2017 m. lapkričio 14 d., gavęs iÅ¡ policijos komisariato nukreipimÄ , nuvyko į teismo medicinos institutÄ , o vėliau į Lazdynų greitosios pagalbos skyrių. Ten apžiÅ«rėjo gydytojas ir nustatė, kad yra sumuÅ¡imai. IÅ¡oriÅ¡kai jų nebuvo.Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, pro kur jis 2017 m. lapkričio 12 d., po 11 val., atėjo į kiemÄ ((duomenys neskelbtini)), kur tuo metu buvo jo brolis A.

J. ir Å¡io žentas V. B., kaip V. B. priėjo prie jo ir kaip jie vienas prieÅ¡ais kitÄ sustojo, kaip V. B. jam sudavė kumščiu smÅ«gį į kaklÄ (b.l. 93-99).Liudytoja P. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., valandos neprisimena, kieme prie namo, V. B. ir A. J. padavė jai raktÄ nuo klojimo. Jie savavaliÅ¡kai nupjovė spynÄ , kuriÄ jos vyras buvo pakabinęs, ir užkabino savo spynÄ . Tada V. B. nuėjo toliau, o ji A. J. paklausė, kodėl jis nuskriaudė jos dukros Å¡uniukÄ .

Po kiek laiko pamatė, kad ateina jos vyras. Jis ėjo sparčiu žingsniu prie A. J. ir užsimojęs pečiu paklausė, kÄ jis čia sau leidžia. A. J. prie A. J. priėjo per porÄ Å¾ingsnių. V. B. tuo metu buvo prie namo kampo, už maÅ¡inos, maždaug poros metrų atstumu. Tada V. B. pribėgo ir smogė kumščiu A. J. į kaklÄ . A. J. parkrito. Tuo momentu jie ant A. J. užgriuvo. Ji iÅ¡sigando ir pradėjo Å¡aukti. Kai pradėjo Å¡aukti, V. B. ir A. J. atsitraukė nuo jos vyro. Tada vyras atsikėlė ir nusivijo V.

B.. Jos vyras pragulėjo ant žolės apie porÄ minučių. 2017 m. lapkričio 12 d. konfliktas prasidėjo todėl, kad apsiverkusi dukra nuėjo pas vyrÄ ir pasakė apie Å¡uniukÄ ir kad nupjauta spyna. Po konflikto vyras kalbėjo tyliai. Ä® medikus kreipėsi kitÄ dienÄ . Jam reikėjo gydymo, gydėsi apie 2 savaites.Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja P. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), esančio Å«kinio pastato, kur ji 2017 m. lapkričio 12 d., po 11 val., dirbo, duris, vietÄ kieme, kur jai V.

B. padavė klojimo durų raktÄ , iÅ¡ kur į kiemÄ atėjo A. J., kur tuo metu buvo A. J. ir Å¡io žentas V. B., kaip A. J. priėjo prie A. J. ir kaip jie vienas prieÅ¡ais kitÄ sustojo, kaip V. B. sudavė A. J. kumščiu smÅ«gį į kaklÄ ir kaip nugriuvo A. J. (b.l. 100-107).Liudytojas A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 12 val., atvažiavo į sodybÄ remontuoti. Trečdalis sodybos priklauso jam. Jis leido savo žentui gyventi tenai, nes dabar gyvena Vilniuje, nuomojasi.

Jis su V. B. pakabino klojimo spynÄ ir abu ėjo link namo, prie lauko virtuvės sutiko P. J.. Jie jai padavė raktÄ nuo klojimo, kur sustatė vasarinius baldus. Toliau ėjo namo link. Jis pamatė, kad iÅ¡ deÅ¡inės atbėga A. J., kuris iÅ¡ pradžių ėjo, o likus 10-15 metrų pasileido bėgti ir taikėsi su keliu jam į kirkÅ¡nį. Å iuo atveju buvo lengvas susidÅ«rimas. A. J. buvo už pusantro metro, kai taikėsi jam su keliu suduoti. A. J. į jį atsitrenkė, iÅ¡ kojų neiÅ¡vertė ir užsimojo jam smÅ«giuoti.

Jis A. J. nelietė. V. B., bÅ«damas Å¡alia pasakė palaukti ir tada A. J. „metėsi“ V. B. link. V. B. iÅ¡tiesdamas deÅ¡inę rankÄ , jį nustÅ«mė. A. J. tada griuvo. Nugriuvęs ant žemės iÅ¡sitraukė dujų balionėlį, po dviejų sekundžių atsikėlė ir purÅ¡kė dujas į V. B.. Kliuvo ir pačiam A. J., nes vėjas buvo. A. J. nugriuvo nuo V. B. stÅ«mimo. Kaip A. J. susižalojo, jis nežino. V. B. jį nustÅ«mė, tuo apgynė jį ir save. Konflikto metu brolio žmona buvo gal 7 metrų atstumu.Teismo medicinos specialistas 2017 m. lapkričio 21 d. iÅ¡vadoje Nr. pG 3772/2017 (01) nurodė, kad A.

J. nustatyta kraujosruvos (dvi) balso klosčių srityje. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.l. 38).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 8.15 val., buvo pradėta A. J. apžiÅ«ra. A. J. apžiÅ«rėtas iÅ¡oriÅ¡kai. IÅ¡oriÅ¡kai apžiÅ«rint jie sužalojimų nematė ir davė iÅ¡vadÄ , kad objektyvių kÅ«no sužalojimų nebuvo konstatuota.

Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, po jų apžiÅ«ros iÅ¡ vėlesnės užduoties, kuriÄ taip pat atsiuntė Å irvintų RPK vyresnioji tyrėja AuÅ¡ra MikalajÅ«nienė, A. J. buvo apsilankęs gydymo įstaigoje ir jam buvo įteikti objektyvÅ«s medicininiai dokumentai. Tai buvo iÅ¡ VÅ¡Ä® RVUL medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas, kur buvo konstatuota, kad po traumos, 2017 m. lapkričio 12 d. yra sumuÅ¡imas. Objektyviai buvo nustatyta: kvėpavimas laisvas, burnaryklė nepakitusi, nedaug skausminga priekinio kaklo pavirÅ¡iaus palpacija, gerklų kremzlinis karkasas nebuvo pakitęs, kairėje balso klostėje kraujosruva, kairėje kriauÅ¡inėje kiÅ¡enėje taip pat buvo nustatyta kraujosruva, besirezorbuojanti.

Taip pat buvo plyÅ¡ys laisvas, kvėpavimui pakankamas. Buvo skirtas gydymas, paaiÅ¡kintas režimas. Ji remdamasi gydytojos dokumentais parašė iÅ¡vadÄ , atsakydama į tyrėjos klausimus, kad RVU ligoninėje buvo nustatytos dvi kraujosruvos balso klosčių srityje, kurios padarytos kietu buku daiktu ar daiktais, kadangi nebuvo įvardintas kraujosruvų dydis ir toks sužalojimas buvo kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie užrašė, kÄ paaiÅ¡kino A. J., t. y. kad jam buvo smÅ«giuota į priekinio kaklo pavirÅ¡ių, kad buvo nugriuvęs nuo smÅ«gio, sÄ monės praradęs nebuvo ir medicininės pagalbos iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė.

IÅ¡sakė skundus, kad balso prikimimas, skausmas kaklo srityje ryjant seiles ir maistÄ . Nebuvo nurodytas nei dydis kraujosruvų, nei spalva, o tik įvardinta, kad viena kairėje kriauÅ¡inėje kiÅ¡enėje kraujosruva, besirezorbuojanti. Balso klostėje, jei taip įmanoma paaiÅ¡kinti, yra raiÅ¡tis, kuris apvilktas gleivine ir Å¡alia, iÅ¡oriÅ¡kai jo yra atitinkamas raumuo. Tarp to raumens ir balso klostės susidaro kiÅ¡enė, kuri vadinama kriauÅ¡ine kiÅ¡ene. Ta kiÅ¡enė yra iÅ¡ gleivinės. Ji pakankamai gerai yra aprÅ«pinta krauju, labai gera kraujo apytaka ir Å¡iaip toje vietoje, gleivinėje, greitai iÅ¡nyksta kraujosruvos.

Kraujosruvos – kraujo įsiliejimas iš kraujagyslės į aplinkinius audinius. Jie vidinių sužalojimų vis tiek nebūtų pastebėję, nes neturi tam aparatūros, kad galėtu įeiti ir pamatyti balso plyšį. Vienas trauminis poveikis galėjo būti, nes abi kraujosruvos yra viena šalia kitos, kelių milimetrų atstumu. Specialistė taip pat nurodė, kad užfiksuotas sužalojimas nėra būdingas dujų poveikiui.2017 m. lapkričio 12 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), sodybos kieme (b.l. 21-23).

Dėl veikos kvalifikavimoPagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis muÅ¡damas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ .

Nors kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos savo kaltę neigia, jo kaltė visiškai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Nusikaltimas įrodytas nukentėjusiojo ir liudytojos P. J. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. parodymais ir iš dalies paties kaltinamojo parodymais.Nors kaltinamasis neigia sudavęs smūgį, o teigia nukentėjusįjį tik pastūmęs, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A.

J. parodymais, kurie yra aiÅ¡kÅ«s ir nuoseklÅ«s. Nukentėjusysis A. J. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam priėjus prie A. J. V. B. vienÄ kartÄ ranka (kumščiu) jam sudavė į kaklÄ . Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos P. J. parodymai. Liudytoja parodė, kad matė, jog V. B. pribėgo ir smogė kumščiu A. J. į kaklÄ , po ko pastarasis nugriuvo. Liudytojas A. J. patvirtino tÄ faktÄ , kad kilusio konflikto metu jis nepanaudojo jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.

Nors teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo A. J. ir kaltinamojo uošvio A. J. vyksta įsisenėjęs konfliktas, o liudytoja P. J. yra nukentėjusiojo žmona ir galimai yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau teismas, vertindamas įrodymus, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir parodymais, kadangi juos patvirtina objektyvūs įrodymai (teismo medicinos specialisto išvada). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. J. nustatytos kraujosruvos (dvi) balso klosčių srityje.

Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d., 8.15 val., A. J. apžiÅ«rėtas iÅ¡oriÅ¡kai, tačiau objektyvių kÅ«no sužalojimų nebuvo konstatuota. A. J. apsilankius RVU ligoninėje, buvo konstatuota, kad po traumos 2017 m. lapkričio 12 d. yra sumuÅ¡imas, kairėje balso klostėje kraujosruva, kairėje kriauÅ¡inėje kiÅ¡enėje taip pat buvo nustatyta kraujosruva, besirezorbuojanti.

Ji remdamasi gydytojos dokumentais parašė iÅ¡vadÄ , kad RVU ligoninėje buvo nustatytos dvi kraujosruvos balso klosčių srityje, kurios padarytos kietu buku daiktu ar daiktais, kadangi nebuvo įvardintas kraujosruvų dydis ir toks sužalojimas buvo kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie vidinių sužalojimų nebÅ«tų pastebėję, nes neturi tam aparatÅ«ros, kad galėtų įeiti ir pamatyti balso plyšį.Be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad jis deÅ¡ine ranka, delnu, stumdamas prie peties, krÅ«tinės nustÅ«mė A.

J. nuo savęs, o A. J. neiÅ¡silaikęs nukrito. Å iuos parodymus patvirtino ir liudytojas A. J. (kaltinamojo uoÅ¡vis). Teismas tai, kad jie kalba, tik apie nukentėjusiojo pastÅ«mimÄ , o ne smÅ«gio į kaklÄ sudavimÄ , vertina, kaip galimybę Å¡velninti kaltinamojo padėti. Taigi konstatuotina, kad fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo. Kaip jau buvo minėta, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam A. J. buvo nustatytos kraujosruvos (dvi) balso klosčių srityje, kas suponuoja, kad fizinis poveikis į nukentėjusiojo kÅ«nÄ buvo pakankamai intensyvus.

Ä®vertinus tai, konstatuotina, kad kaltinamojo naudotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajam sužlojimÄ ir fizinį skausmÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Be to, BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta iÅ¡skirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Å iame kontekste pažymėtina, jog teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016).Byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad V.

B. tyčia smurtaudamas prieÅ¡ A. J. bei sukeldamas jam fizinį skausmÄ , nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 straipsniai). Dėl bausmės skyrimoSkirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).Kaltinamasis V. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ .

Nusikaltimas yra baigtas. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis anksčiau neteistas, administracine tvarka paskutinį kartÄ baustas 2016 m. birželio 16 d., galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 139), dirba (b.l. 145). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ nusikaltimÄ paskiriant laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Draudimų ir įpareigojimų, numatytų BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse, atsižvelgiant į nusikaltimo pobÅ«dį ir kaltinamojo asmenybę, teismas kaltinamajam nenustato. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ Teisėja                                                                                                                                               Irina Serafin