9cbb8035-cfb0-486f-aa5f-60e4550d235e · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-31-651/2023 Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00207-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.7.7; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei, išteisintajai S. G. ir jos gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei., išteisintajam R.

B. ir jo gynėjai advokatei Astai Mačernytei, nukentėjusiosios E. G. atstovei advokatei Kristinai Marčienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės JÅ«ratės Pocienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. B. iÅ¡teisintas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Civilinės ieÅ¡kovės nukentėjusiosios E. G. atstovės advokatės AuÅ¡rinės Zaburienės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iÅ¡ S. G. ir R. B. paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. S. G. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. liepos mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o taip pat, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio mėn. 7 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo mažametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nenustatytÄ skaičių kartų lytiÅ¡kai santykiavo bei tenkino lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du su R.

B. ir kitais nenustatytais asmenimis, taip sužadindama nukentėjusiosios E. G. per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ tarp lyčių įsivaizdavimÄ , ir įtakodama mažametės elgesio sutrikimÄ â€“ seksualizuotÄ elgesį, tvirkino jaunesnį negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenį – savo mažametę dukrÄ E. G..

2. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio 7 d., tikslios datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. G. mažametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nenustatytÄ skaičių kartų lytiÅ¡kai santykiavo bei tenkino lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du su S. G., taip sužadindamas nukentėjusiosios E. G. per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir įtakodamas mažametės elgesio sutrikimÄ â€“ seksualizuotÄ elgesį, tvirkino jaunesnę negu Å¡eÅ¡iolikos metų E. G..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės JÅ«ratės Pocienės praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: S. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio l dalyje, ir paskirti jam 50 parų areÅ¡to bausmę. Priteisti solidariai iÅ¡ S. G. ir R. B. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. G. naudai. Priteisti solidariai iÅ¡ S. G. ir R. B. valstybės naudai 453,98 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ (pagal 2022 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktÄ pažymÄ â€žDėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų" ).

Priteisti iÅ¡ R. B. 281,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei (pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymÄ â€žDėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų"). 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. G. ir R. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio l dalyje, subjektyvaus požymio - tyčios.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs S. G. ir R. B. kategoriÅ¡kÄ neigimÄ lytiÅ¡kai santykiavus mažametės E. G. akivaizdoje bei jų nuoseklius paaiÅ¡kinimus, jog jie lytinį aktÄ , kitus seksualinio pobÅ«džio veiksmus atlikdavo taip, kad mažametė jų nematytų - duÅ¡inėje, tualete, taip pat paaiÅ¡kinimus, jog E. G. lytinį aktÄ ar kitus seksualinius veiksmus galėjo stebėti per televizorių ar internetÄ . IÅ¡ priimto nuosprendžio turinio galima suprasti ir tai, kad teismas mažametės nukentėjusiosios E. G., kuriai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas su reikÅ¡mingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ir gydymo, taip pat liudytojų, kurie nebuvo tiesioginiai galimo mažametės E. G. tvirkinimo dalyviai ar stebėtojai, o galimo tvirkinimo aplinkybės jiems tapo žinomos tik iÅ¡ pačios nukentėjusiosios pasakojimų ir elgesio, parodymus vertino kaip nepakankamus pareikÅ¡tiems įtarimams pagrįsti.

Tačiau, prokurorės įsitikinimu, teismas spręsdamas klausimÄ dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio l dalyje, sudėties požymių buvimo kaltinamųjų S. G. ir R. B. veikoje, bylos įrodymus vertino netinkamai, atsietai vienÄ nuo kito, iÅ¡ esmės selektyviai atrinkdamas tik kaltinamiesiems naudingus duomenis ir nevertindamas byloje surinktų įrodymų viseto, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymai. Teismo padarytos iÅ¡vados dėl mažametės nukentėjusiosios parodymų nuoseklumo ar jų patikimumo yra grindžiamos ne byloje specialistų pateiktais vertinimais dėl mažametės parodymų patikimumo, o teismo prielaidomis, jog dėl sunkaus protinio atsilikimo mažametė labai skurdžiai galėjo nurodyti galimo jos tvirkinimo aplinkybes, jog iÅ¡ mažametės E. G. parodymų negalima spręsti ar jos atžvilgiu tikrai buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai. 3.2.

Skundu nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis dėl tiesioginės tyčios nebuvimo S. G. ir R. B. veiksmuose, nes byloje surinktų įrodymų visuma (mažametės nukentėjusiosios E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų S. K., K. D., A. B., A. P., K. P., E. M., L. P. parodymai, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiųjų įvertinimo išvada, nukentėjusiosios E. G. teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvados ir kiti rašytiniai bylos duomenys) įrodo S. G. ir R.

B. kaltę seksualiai tvirkinus mažametę E. G.. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme kaltinamieji nurodė, kad prie mažametės E. G. lytiÅ¡kai nesantykiaudavo, netenkindavo savo seksualinių poreikių kitomis formomis, o jei ir lytiÅ¡kai santykiaudavo, - tai darydavo duÅ¡inėje ar tualete, tačiau tokie kaltinamųjų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas parodyti savo tinkamÄ elgesį. Atmestini kaip nepagrįsti ir kaltinamųjų teiginiai, jog nukentėjusioji lytinį aktÄ ar kitus seksualinius veiksmus galėjo stebėti per televizorių ar internete, nes Å¡iuos jų parodymus paneigia pačios nukentėjusiosios E. G. 2021 m. vasario 11 d. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, mergaitės pasakojimai ir paaiÅ¡kinimai globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistams ir teismo medicinos ekspertams. 3.3.

Pažymima, kad 2021 m. vasario 11 d. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ mažametė E. G. parodė, kad jos mama yra S., kad mama jai neleidžia kalbėti apie dėdę. Pateikus jai nuotraukas, pamačiusi nuotraukÄ Nr. 4 (kurioje yra R. B.), bučiuodama nuotraukÄ , pasako, kad tai yra jos draugas, o ne mamos, kad jis nori jos, nori daryti seksÄ . Rodydama į nuotraukÄ Nr. 4, kurioje yra R. B., teigia, kad „daro seksÄ , juoda meilė, juodas seksas“. Sudėjusi mamos ir R. nuotraukas, nurodo tai, kad R. daro seksÄ , kad jis turi ir liečia pimpaliukÄ , kad mama sako žodį „čiulpti“, kad mama su R. daro seksÄ , jie ant grindų daro seksÄ , o ji tuo metu nemiega ir viskÄ mato kaip jie daro.

Ji daug kartų matė seksÄ , bet bijo apie tai kalbėti. Per televizorių ir kompiuterį sekso nematė. Aplinkybę, kad mažametė E. G. buvo tvirkinama, patvirtina ir globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos iÅ¡vados apie nukentėjusiosios seksualizuotÄ elgesį, kuris nebÅ«dingas tokio amžiaus vaikams. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ psichologės S. M. iÅ¡vadÄ apie E. G., kaip galbÅ«t nukentėjusiosios nuo seksualinės prievartos, įvertinimÄ patvirtina stebėtas mergaitės susidomėjimas lytiÅ¡kumo tema, tai yra dominuojanti seksualinė tema mergaitės žaidimuose: ji nurengia visas lėles, suskirsto į skirtingų lyčių poras ir poros narius sudaužo vienÄ Ä¯ kitÄ , komentuodama, kad taip žaislai „duoda meilės“, ,,čiulpia“, kad vyras moteriai „kiÅ¡a rankÄ Ä¯ klynÄ suknelės“.

Dėliodama dėliones su žmogaus kÅ«nu mažametė ypač domisi lyties organų sritimi, atskiria lytis pagal esminius požymius. Atsiskleidžia, kad E. G. turi detalių, brandÄ virÅ¡ijančių žinių apie lytinius santykius: teigia nežinanti moteriÅ¡kų lyties organų funkcijos, tačiau paklausta apie vyriÅ¡kos lyties organų paskirtį atsako, kad juos „čiulpia“ moteris, kai „rodo meilę“. Specialistų vertinimu, tam tikri mergaitės pasisakymai (,,mama čiulps klynÄ â€œ) leidžia kelti prielaidÄ , kad artimoje aplinkoje mažametė nėra apsaugota nuo amžiaus neatitinkančio seksualinio turinio. 3.4.

Be to, skunde nurodoma, kad iÅ¡ byloje atliktos mažametės nukentėjusiosios E. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog nukentėjusioji, bendraudama su teismo vaikų ir paauglių psichiatre eksperte B. K. ir teismo vaikų ir paauglių psichologe eksperte I. K. – K., savo iÅ¡samių žinių apie seksualinio pasitenkinimo siekiantį elgesį Å¡altinį nurodė - stebėtÄ savo mamos lytinį santykiavimÄ su vyru, kurio vardo neatsimena, bet iÅ¡ byloje esančių nuotraukų atpažįsta, - R.

B.. IÅ¡ ekspertizės akto apraÅ¡omosios dalies turinio matyti, kad ekspertams bendraujant su mažamete, pokalbis apie lytiÅ¡kumÄ iÅ¡sivysto netikėtai, paklausus tiriamosios, kÄ reiÅ¡kia žodis „šeima“. Ä® atvirÄ klausimÄ E. iÅ¡ pradžių neatsako, o tikslinant klausimÄ , kokie žmonės sudaro Å¡eimÄ , ji atsako ne pagal prasmę ir Å¡Å«kteli: ,,SeksÄ daro!“. Teiraujantis, kas yra seksas, E. iÅ¡ pradžių greitai atsako nežinanti, bet po trumpos pauzės tęsia: ,,Vyras su moterimi. (KÄ daro?) Liečia nuogi.

Su pute daro seksÄ . Vyras - su pimpiu (kÅ«no schemos dėlionėse parodo į vyro lytinius organus ir tada bedžia į moters lytinius organus) ir čiulpia papukÄ (pasilenkia prie kÅ«no schemos dėlionės ir ima bučiuoti mergaitės tarpkojį). (Ar vyras taip daro moteriai, kaip dabar parodei?) Taip. Vyras su pimpiu paliečia čia (rodo į tarpkojį dėlionėje ir ima čiupinėti sau tarp kojų. (IÅ¡ kur žinojai apie seksÄ ?) Mačiau. (KÄ matei?) Kaip mama darė seksÄ . (Su kuo?) Su pimpiu. (Su vyru?) Linkteli“.

Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad: ,,IÅ¡ pokalbio, tęsiant byloje pridėtų nuotraukų apžiÅ«rÄ , po to, kai tiriamoji pasisako, kad yra kartu gyvenusi su nuotraukoje Nr. 4 vaizduojamu žmogumi (pastaba: R. B.): (Ar tu su juo esi kartu gyvenusi?) Esu. (KÄ jÅ«s darydavote, kai kartu gyvenote?) AÅ¡ gulėdavau su mama ir dėde vienoje lovoje. (KÄ jie darė?) SeksÄ . (O kÄ tu darei?) AÅ¡ gulėjau ir mačiau. (Papasakok, kÄ matei.) Mačiau kaip mama bučiavo į burnÄ . Fui, kaip Å¡lykÅ¡tu buvo! (O kÄ tu darei?) AÅ¡ bučiavau į žandÄ .

Dar mačiau jo pimpilÄ (nupieÅ¡ia ant kÅ«no schemos pieÅ¡inio). (KÄ su juo darė dėdė?) (rodo ranka smaukymo judesį). (O tavęs ko nors dėdė praÅ¡ydavo?) Ne, jis neprašė. (Ar tave jis lietė kur nors?) Ne. Jis čia lietė su pimpilu (moters kÅ«no schemos pieÅ¡inyje parodo į tarpkojį). (E., kam jis lietė?) Tyli. (Ar tave jis lietė?). Čia (rodo sau į tarpkojį). (Ar tu buvai su rÅ«bais tada ar be?) Su rÅ«bais. (O jis?) Nuogas. ( O tu jį lietei?) Čia (rodo į nupieÅ¡tÄ vyro lytinį organÄ ). (Lietei nuogÄ ar per kelnes?) Per kelnes. ( O, kai, sakei, tave lietė, tai jis buvo su kelnėmis ar ne?) Su kelnėmis. ( O kur mama buvo?) Gulėjo. (Miegojo?) Ne. (KÄ tada darė mama, kai dėdė tave lietė?) SeksÄ . (Su Å¡ituo dėde?) Taip. (O tu, kÄ darei?) Mačiau. (Tai tu žiÅ«rėjai.

O pati seksÄ darei?) Ne. (Kai matei, kad mama su vyru daro seksÄ lovoje prie tavęs, kaip jauteisi?) (Neatsako.) (Ar tau buvo baisu?) Ne. (Nemalonu?) Malonu. (Ä®domu?) Taip. Man patinka. (Tau patiko žiÅ«rėti?) (Linkteli, Å¡ypsosi ir Å¡nabžda ekspertei į ausį.) AÅ¡ noriu daryti seksÄ . (Matei, kaip mama daro seksÄ su vyru, ir tu taip pat nori?) Taip. ( O tu esi dariusi seksÄ ?) Neee. (Ar koks nors vyras yra tave lietęs taip, kaip mamÄ ?) Ne. Man nėra čiulpęs papuko, nes aÅ¡ neleisiu!“. 3.5. Nurodoma, jog nepaisant skurdžios mažametės nukentėjusiosios E. G. kalbos ir labai žemų intelektinių gebėjimų, ji gebėjo aiÅ¡kiai ir nuosekliai nurodyti tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su jos tiesiogiai stebėtu kaltinamųjų seksualinių savo poreikių tenkinimu.

IÅ¡ mažametės, nors ir skurdžios kalbos fragmentų: ,,Čiulpia papukÄ â€œ, ,,Čiulpa pimpį“, „Vyras su moterimi. Liečia nuogi. Su pute daro seksÄ . Vyras - su pimpiu“, ekspertizės metu specialistų stebėtų mergaitės veiksmų (parodant ranka smaukymo judesius) galima pagrįstai spręsti, jog mažametė yra stebėjusi ne tik S. G. lytinį santykiavimÄ su kaltinamuoju R. B., bet ir kitokius jos akivaizdoje kaltinamųjų atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus: lytinės aistros tenkinimÄ oraliniu, kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. 3.6.

Be to, teigiama, jog mažametės E. G. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės metu iÅ¡sakyti teiginiai: ,,Nesakyk B., kas seksÄ darė! Mama bars! AÅ¡ bijau.“, ,,Negaliu sakyti, nes mama bars, aÅ¡ tau paraÅ¡ysiu“, liudija apie tai, jog kaltinamoji S. G., aiÅ¡kiai suvokdama savo mažametės dukters seksualizuoto elgesio priežastis, bandė Å¡iÄ mažametę paveikti taip, kad Å¡i kitiems asmenims nepasakotų apie stebėtus seksualinio pobÅ«džio veiksmus.

Å ios aplinkybės tik įrodo, jog ir S. G., ir R. B. aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų mažametės akivaizdoje neatitikimÄ baudžiamajam įstatymui, o jų apsisprendimas E. G. atžvilgiu ir toliau tenkinti savo seksualinius poreikius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo veikiama tiesiogine tyčia. Kad tik kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais galėjo įtakoti E. G. aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ seksualizuotÄ elgesį įrodo byloje nustatytos aplinkybės, jog mažametė dėl pedikuliozės iki 2020 m. spalio 7 d. nelankė Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos ir gydėsi R.

B. namuose, kuriuose tuo metu ir gyveno kaltinamoji S. G. su mažamete nukentėjusiÄ ja. Minėtos mokyklos darbuotojų teigimu, ugdytinės E. G. elgesys pasikeitė ir buvo stebimas jai tik sugrįžus 2020 m. spalio 7 d. į mokyklÄ . Liudytojų A. B., A. P., E. M., S. K. teigimu, grįžus E. G. iÅ¡ namų į mokyklÄ , jos stebėjo mergaitės judesius, imituojančius lytinį aktÄ , ugdytinė metodinės medžiagos (obuolio, banano) pagalba rodė ir imitavo oralinį lytinį aktÄ , sakydama „bybį čiulpiu“.

Minėtų liudytojų parodymais, mergaitė įvardino, jog taip namuose daro mama su dėde. Šiuo atveju, pernelyg staigus E. G. elgesio pasikeitimas (liudytojų teigimu, seksualizuotas mergaitės elgesys jai mokantis ir gyvenant bendrabutyje rugsėjo mėnesį nebuvo stebimas), įvairus seksualinių poreikių tenkinimo būdų demonstravimas ir kalbėjimas apie juos, tik įrodo, jog R. B. namuose nukentėjusioji, besigydydama nuo pedikuliozės, stebėjo nevienkartinius R. B. ir S. G. atliekamus tvirkinamojo pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu.

Tiesiog neįtikėtina, jog kÄ tik susipažinę ir kartu apsigyvenę nedideliame bendrabučio tipo kambaryje, kaltinamieji savo lytinę aistrÄ tenkino ir lytiÅ¡kai santykiavo tik duÅ¡inėje ar tualete. Nukentėjusiosios E. G. parodymai, jog ji gulėdama stebėjo S. G. ir R. B. nusikalstamo pobÅ«džio veiksmus, paneigia pačių kaltinamųjų iÅ¡keltÄ versijÄ , jog lytiÅ¡kai santykiavo tik tualete, duÅ¡inėje. Å iuo atveju, iÅ¡ teismo priimto nuosprendžio turinio galima matyti, jog ir teismui nekilo abejonių, jog mažametė, gulėdama tame pačiame kambaryje, galėjo matyti lytiÅ¡kai santykiaujančius S. G. ir R.

B.. 3.7. Skundu nesutinkama ir su teismo padaryta iÅ¡vada, jog ribotÄ nukentėjusiosios gebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo mintis pabrėžė ir specialistas, kuris įvertinęs E. apklausos duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios apklausa nėra informatyvi, iÅ¡ jos negalima spręsti ar nukentėjusiosios atžvilgiu tikrai buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esančiam ekspertiniam mažametės iÅ¡tyrimui ir ekspertų padarytoms iÅ¡vadoms (teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš minimo ekspertizės akto turinio matyti, jog teismo medicinos psichiatrė ekspertė ir teismo psichologė ekspertė pažymėjo, jog E. G. gebėjimas duoti parodymus, atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, vertinamas nevienareikšmiškai. Ekspertų vertinimu, mažametė pakankamai aiškiai, pastoviai ir nuosekliai nurodo turimų perdėtai didelių ir išsamių žinių apie seksualinio pasitenkinimo šaltinį - stebimus motinos lytinius santykius su vyru, galimai sugyventiniu R.

B.. Ekspertizės metu E. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje nurodytas faktines aplinkybes, kad yra mačiusi mamos ir kartu gyvenančio vyro R. B. seksualinius veiksmus. Dėl Å¡ių parodymų patikimumo ekspertams nekilo abejonių. Tik mergaitės parodymai ir pasakojimai apie kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su R. B. galimai su pačia nukentėjusiÄ ja atliktais seksualinio pobÅ«džio veiksmais, yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, padriki ir, ekspertų vertinimu, keliantys pagrįstų abejonių.

Taigi, analizuojant ir vertinant teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės metu konstatuotas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas ekspertų išvadas dėl mažametės nukentėjusiosios parodymų dalies, susijusios su S. G. ir R. B. tvirkinamojo pobūdžio veiksmais, patikimumo, pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kuriais ir grindžiami kaltinimai S. G. ir R. B., nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ekspertizės metu konstatuotos aplinkybės ir padarytos išvados sutampa su kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Tai yra, mažametė apie stebėtus mamos S. G. ir jos sugyventinio R. B. seksualinius veiksmus papasakojo ne tik ekspertizės metu, bet ir ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) globos namų, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistams. 3.8. Be to, pažymima, kad bylos duomenys (liudytojų R. U., V. S. parodymai, (duomenys neskelbtini) pateikta informacija ir kt.) patvirtina ir tai, kad seksualizuoto elgesio apraiÅ¡kos E. G. elgesyje jau buvo pastebėtos 2019 – 2020 metais, tai yra tuo metu, kai kaltinamoji S. G. su savo mažamete dukra E. G. gyveno (duomenys neskelbtini), o mažametė lankė minėtÄ (duomenys neskelbtini).

Tuomet, minėto centro darbuotojai stebėjo mažametės judesius imituojant lytinį aktÄ . 2020 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje fiksuota, jog mažametės mama, sužinojusi apie dukters seksualizuoto elgesio apraiÅ¡kas, atvejo vadybos posėdžiuose įrodinėjo, kad E. nuolat žiÅ«ri televizorių, todėl seksualinio pobÅ«džio elgesys galėjo bÅ«ti matytas per televizorių. Akivaizdu, jog kaltinamosios S. G. pasirinkta gynybos versija, kad dukra seksualinio elgesio veiksmus galėjo stebėti per televizorių yra paranki siekiant gintis nuo jai pareikÅ¡to kaltinimo.

Tačiau, tokius kaltinamosios parodymus paneigia pačios nukentėjusiosios E. G. 2021 m. vasario 11 d. apklausos metu duoti paaiÅ¡kinimai, jog per televizorių ir kompiuterį sekso ji nematė. 3.9. Be to, nurodoma, kad liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog bendraujant su E. G., pastaroji jam papasakojo, kad „mama dažnai keičia tėtukus“, kad pats yra užklupęs S. besibučiuojančiÄ su kitu vyru E. akivaizdoje, liudytojos K. D. tyrimo metu duoti paaiÅ¡kinimai apie tai, jog iÅ¡ darbuotojos, teikusios (duomenys neskelbtini) S. G.

Å¡eimai socialines paslaugas, žinojo, jog mergaitės mama „mėgo laisvÄ gyvenimÄ â€œ, leidžia pagrįstai teigti, jog S. G. yra linkusi keisti gyvenimo partnerius ir su jais nevengia atlikti seksualinio pobÅ«džio veiksmus mažametės savo dukters akivaizdoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tas faktas, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. S. G., susipažinusi su R. B., tuoj pat ir apsigyveno pastarojo namuose. Å iuo atveju, tik iÅ¡ mažametės E. G. pasakojimų ir veiksmų galima objektyviai spręsti, kokį kaltinamųjų elgesį Å¡iai mažametei teko stebėti. 3.10.

Pažymima, kad mažametės E. G. parodymai atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus, todėl jais nesiremti nėra pagrindo, jos parodymai yra pakankamai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, be to, atitinkantys kitus byloje surinktus duomenis. Tokie R. B. ir S. G. veiksmai, apie kuriuos papasakojo nukentėjusioji E. G., neabejotinai peržengia įprastas vaikų auklėjimo, ugdymo ribas ir nusikalstamai daro žalÄ normaliam mažamečių asmenų psichiniam vystymuisi. Nors pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji savo mamos ir jos sugyventinio lytinius santykius, lytinės aistros tenkinimÄ kitais bÅ«dais stebėjo gulėdama viename kambaryje su kaltinamaisiais, R.

B. ir S. G. apie tai net nenutuokiant, tačiau kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų nukentėjusiosios parodymų, jos paaiÅ¡kinimų duotų ugdymo įstaigų darbuotojams, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistams, teismo ekspertams, mamos S. G. ir jos sugyventinio R. B. lytinius santykius, lytinės aistros tenkinimÄ oraliniu, kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du stebėjo ne vienÄ kartÄ , todėl neįtikėtina, kad jie nematė, kad mažametė juos stebi, ir nesuprato, kad toks jų elgesys vaiko akivaizdoje daro žalÄ vaiko psichiniam vystymuisi, gali sukelti per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, seksu, nesveikÄ ir iÅ¡kreiptÄ santykių tarp skirtingų lyčių asmenų įsivaizdavimÄ .

Ä®vertinus mažametės nukentėjusiosios parodymus, paaiÅ¡kinimus, duotus specialistams, pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , jog E. G. tikrai ne vienÄ kartÄ matė nusikalstamÄ kaltinamųjų elgesį jos atžvilgiu, nes įsiminė daug detalių, o jei ji tai bÅ«tų mačiusi tik fragmentiÅ¡kai, tokios gausos detalių nebÅ«tų įsiminusi ir iÅ¡mokusi bei taip tiksliai gebėjusi atkartoti seksualinių poreikių tenkinimo judesius. Taigi Å¡ie duomenys paneigia S. G. ir R. B. parodymus, kad jie lytiÅ¡kai nesantykiavo ir lytinės aistros netenkino oraliniu, kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du stebint E. G., todėl nėra pagrindo sutikti su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio l dalyje. 3.11.

Pažymima, kad pripažinus S. G. ir R. B. kaltais pagal jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio l dalyje, ir skiriant jiems bausmę, atsižvelgtina į BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl bausmės paskirties ir BK 54 straipsnyje reglamentuotus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. G. ir R. B. kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Abiejų kaltinamųjų įvykdyta veika tyčinė, baigta, nukreipta prieÅ¡ mažametį asmenį, kuris be to yra kaltinamosios S. G. artima giminaitė – dukra.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jie nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio l dalyje, padarė mažamečiui asmeniui (BK 60 straipsnio l dalies 5 punktas). S. G. praeityje neteista, vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka, Å¡iuo metu nedirbanti, nes augina mažametį asmenį. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, pagristai galima manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti S. G. paskyrus BK 153 straipsnio l dalyje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę ir BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytÄ Ä¯pareigojimÄ â€“ 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. B. praeityje yra teistas du kartus, tris kartus baustas administracine tvarka, nedirba. Tokie R. B. charakterizuojantys duomenys rodo, jog įvykdyta nusikalstama veika prieÅ¡ mažametę E. G. yra neatsitiktinio pobÅ«džio, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti skiriant jam 153 straipsnio l dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – areÅ¡tÄ . 3.12. Teigiama, jog E. G. atstovės advokatės AuÅ¡rinės Zaburienės pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydis Å¡iuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todėl civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti tenkintas.

Vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydi sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡ios nuostatos turi bÅ«ti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo bylose.

IÅ¡ baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų matyti, kad S. G. ir R. B. padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ mažametės nukentėjusiosios E. G. atžvilgiu. Nukentėjusioji dėl nusikalstamų savo mamos ir jos sugyventinio veiksmų patyrė ne tik stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , nerimÄ , iÅ¡ esmės jos pirminė seksualinio gyvenimo patirtis iÅ¡sikreipė visam gyvenimui ir tapo neigiama. Akivaizdu, kad R. B. ir S. G. tvirkindami mažametę, sukėlė jai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, tam tikrÄ sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kia mažametės seksualizuotu elgesiu, ji kaltinamųjų veiksmus atkartoja kitoje aplinkoje kitiems asmenims matant, dėl mergaitės reakcijos į stebėtÄ mamos ir jos sugyventinio nusikalstamÄ elgsenÄ nukentėjusiajai reikalinga specialistų pagalba.

Nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į jau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčine nusikalstama veika, atsižvelgiant į nukentėjusiajai bÅ«dingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandÄ , nusikalstamos veikos neigiamÄ Ä¯takÄ protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaiko vystymuisi, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės bus jaučiamos ir ateityje. 3.13. Taip pat nurodoma, kad dėl nepagrįsto S. G. ir R.

B. išteisinimo netinkamai išspręstas buvo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų proceso išlaidų klausimas. Iš baudžiamosios bylos duomenų, o taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų dokumentų matyti, kad šioje byloje nukentėjusiosios nepilnametės E. G. interesus atstovavo advokatės Aušrinė Zaburienė ir Kristina Marčienė. Iš 2022 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad pagal tarnybos sprendimus nepilnametei nukentėjusiajai E. G. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidų suma yra 453,98 Eur.

Atsižvelgiant į nedidelę iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti sumÄ , į advokačių suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamieji S. G. ir R. B. yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi asmenys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas turi bÅ«ti tenkinamas ir 453,98 eurų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma priteisiama solidariai iÅ¡ S. G. ir R. B. valstybės naudai. Be to, byloje yra 2022 m. rugsėjo 16 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų“, kurioje nurodoma, kad kaltinamajam R. B. teiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 281,60 Eur. Å ios iÅ¡laidos susidarė dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo Vaclovo JanuÅ¡ausko suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ kaltinamajam nagrinėjant bylÄ . Å is advokatas dalyvavo tiek ikiteisminiame bylos procese, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį, taip pat į tai, kad R.

B. yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, BPK 51 straipsnio l dalies l ir 2 punktuose numatyti pagrindai nagrinėjamoje byloje nebuvo taikyti, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš R. B. turi būti išieškotos valstybės naudai.

4. IÅ¡teisintųjų S. G. ir R. B. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdyje prokurorė JÅ«ratė Pocienė prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: S. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų areÅ¡to bausmę.

IÅ¡ S. G. ir R. B. solidariai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios E. G. naudai. IÅ¡ S. G. ir R. B. solidariai valstybės naudai priteisti 453,98 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Priteisti iÅ¡ R. B. 281,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. Daiktus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD diskų su nukentėjusiosios E. G. parodymais, palikti saugoti prie bylos.

6. Teismo posėdyje nukentėjusiosios E. G. atstovė advokatė Kristina Marčienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

7. Teismo posėdyje iÅ¡teisintoji S. G. ir jos gynėja advokatė Diana Vaitkevičienė, bei iÅ¡teisintasis R. B. ir jo gynėjai advokatė Asta Mačernytė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 106,67 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ R. B.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. kovo 23 d. pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 215 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ R. B..

9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. gruodžio 13 d. pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 93,33 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ S. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 153,33 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ S. G..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. kovo 1 d. pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 206,67 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ S. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. kovo 16 d. pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 228,33 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ S. G..

10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 36,67 eurų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai E. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. sausio 27 d. pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 80 eurų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai E. G.. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog S. G. ir R. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio l dalyje, subjektyvaus požymio - tyčios.

12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

13. Pirmosios instancijos teismas S. G. ir R. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, padaręs iÅ¡vadÄ , kad S. G. ir R. B. S. G. ir R. B. veiksmuose nėra BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento - subjektyviojo požymio – tyčios atlikti seksualinio pobÅ«džio tvirkinamuosius veiksmus mažametės E. G. akivaizdoje.

14. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ (apklaususi ekspertę I. K.-K.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl iÅ¡teisintųjų nekaltumo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra paremtos visapusiÅ¡ku nustatytų aplinkybių įvertinimu, iÅ¡teisintųjų parodymai vertinti suteikiant jiems prioritetÄ prieÅ¡ kitus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, kas lėmė ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl S. G. ir R. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

15. BK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiÅ¡kia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, taip pat lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-205/2013, 2K-252/2013, 2K-625/2013).??? Pažymėtina, kad BK 153 straipsnyje 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog atlieka jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus ir to nori.

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-746/2016, 2K-287-697/2017).

16. Ir S. G., ir R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje nepripažino. S. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dukros akivaizdoje su R. niekada lytiÅ¡kai nesantykiavo ir lytinės aistros, net kai dukra miegodavo, netenkino. Intymius santykius turėjo bendro naudojimo duÅ¡inėje, kuri įrengta išėjus iÅ¡ kambario prie tualeto. Mergaitė tuo metu žiÅ«rėdavo televizorių ir neužeidavo į duÅ¡Ä .

Ji niekada savo dukters akivaizdoje nevaikščiojo nuoga, to nedarė ir R.. IÅ¡ kur E. iÅ¡moko visokių lytinių judesių bei kalbų nežino. Jos manymu, E. apie lytinius santykius prisifantazavo, nes nuo mažens turi protinę negaliÄ (t. 3, b. l. 140-145). Taip pat parodė, kad po skyrybų ji jokių santykių, pažinčių su kitais vyrais neužmezgė, bute gyveno tik su dukra E.. Su jokiais vyrais artimų santykių nepalaikė ir nesusitikinėjo. PaaiÅ¡kino, kad dukra E. tuo metu lankė (duomenys neskelbtini).

Apie tai, kad E. Å¡iame centre kalba apie seksÄ , yra grubi, keikiasi, sužinojo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini) direktorės. ( t. 3, b. l. 146 - 148). Teisiamojo posėdžio metu pasisakydama dėl santykiavimo vaiko akivaizdoje, ji paaiÅ¡kino, kad namuose matant vaikui nesantykiaudavo. DienÄ tai darydavo tualete, vonioje, o vaikui filmukus įjungdavo. Naktį kambaryje nesimylėdavo, eidavo į tualetÄ . Jie miegojo ant žemės, o dukra ant lovos. E. viskÄ prisigalvojo. Nebuvo tokių santykių dukters akivaizdoje.

Dukra negalėjo matyti tokių dalykų, nes to jos akivaizdoje nebuvo. Ji nesakė nieko dukrai apie seksÄ . E. nedraudė kalbėti apie seksÄ , nes nėra girdėjuis apie tokius dalykus. R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. akivaizdoje niekada su S. lytiÅ¡kai nesantykiavo, stengdavosi jokių kitų lytinio pobÅ«džio veiksmų neatlikti. Jis po namus nuogas nevaikščiojo, mergaitės kÅ«no nelietė ir neglostė. E. matant tik yra pabučiavęs S. į žandÄ . Kai norėdavo su S. lytiÅ¡kai santykiauti, nueidavo į duÅ¡inę, kuri yra atskirai nuo gyvenamosios patalpos – kambario (t. 4, b. l. 26-30).

Teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus patvirtino. Taigi, iš S. G. ir R. B. parodymų matyti, kad viso proceso metu jie neigė atlikę bet kokius tvirkinamuosius veiksmus prieš E. G., nurodė, jog lytiškai santykiavo ne mažametės akivaizdoje.

17. Tačiau jų parodymus paneigia byloje esantis įrodymų visetas, visų pirma pačios mažametės nukentėjusiosios E. G. parodymai, taip pat liudytojų S. K., K. D., A. B., A. P., K. P., E. M., L. P. parodymai, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiųjų įvertinimo išvada, nukentėjusiosios E. G. teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvados ir kiti bylos duomenys.

18. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog buvo pastebėtas nukentėjusiosios E. G. seksualizuotas elgesys patvirtino liudytojos S. K., kuri dirbo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, K. P., kuri dirbo Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre, A. B., dirbanti auklėtoja mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, A. P., dirbanti mokytojos auklėtojos asistente mokykloje „(duomenys neskelbtini)“, socialinė darbuotoja K. D., socialinė pedagogė V. S., dirbanti (duomenys neskelbtini). R. U., dirbanti (duomenys neskelbtini) lavinamosios klasės mokytoja, E. M., dirbanti Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje mokytoja-specialioji pedagoge, L.

P., dirbanti Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje socialine pedagoge. Iš liudytojų V. S. ir R. U. parodymų matyti, kad E. G. seksualizuotas elgesys pastebėtas dar S. G. gyvenant (duomenys neskelbtini). Iš Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro pateiktos įvertinimo išvados matyti, kad E. G. buvo tirta ir konsultuota nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. ir nustatyta, kad vertinimo metu išryškėjo didelis E. susirūpinimas su lytiškumu susijusiomis temomis.

Seksualinė tema dominuoja mergaitės žaidimuose, į seksualinio turinio žaidimus įtraukiami netgi jokiomis lytinėmis charakteristikomis nepasižymintys daiktai, dėliodama dėliones su žmogaus kÅ«nu mažametė ypač domisi lyties organų sritimi, atskiria lytis pagal esminius požymius, atsiskleidžia, kad ji turi detalių, brandÄ virÅ¡ijančių žinių apie lytinius santykius. IÅ¡vadoje pažymėta, kad tam tikri mergaitės pasisakymai leidžia kelti prielaidÄ , kad artimoje aplinkoje ji negali bÅ«ti apsaugota nuo amžiaus neatitinkančio seksualinio turinio.

19. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, papasakojo apie motinos S. G. ir R. B. elgesį. Nepilnametė nukentėjusioji E. G. 2021 m. vasario 11 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad gyvena globos namuose, o pas mamÄ gyventi nenori. Nurodė, kad mama jai neleidžia kalbėti apie dėdę. Pateikus jai nuotraukas, nurodė, kad nuotraukoje Nr. 1 yra jos tėtis, nuotraukoje Nr. 2 – S., mamytė, kuriÄ ji myli ir apkabina. Nuotraukoje Nr. 3 yra D., ji pasiilgo D., duotų meilės D..

ŽiÅ«rėdama į D. nuotraukÄ , praÅ¡o, kad jis nepyktų ant jos (bučiuoja D. nuotraukÄ ). Pamačiusi nuotraukÄ Nr. 4 (pastaba: nuotraukoje yra R. B.), bučiuoja nuotraukÄ , sako, kad jo pasiilgo, apkabintų, kad nuotraukoje yra jos draugas, o ne mamos. Rodydama į nuotraukÄ Nr. 4, sako, kad „daro seksÄ â€œ, „juoda meilė, juodas seksas“. Nurodo, kad asmuo nuotraukoje Nr. 4 nori jos, nori daryti seksÄ . Sudeda mamos ir R. nuotraukas. Nurodo, kad ji matė, kad R. daro seksÄ , kad jis turi ir liečia pimpaliukÄ .

Ji yra lietusi jo pimpaliukÄ su ranka. Ant lėlės parodo kaip lietė. PaaiÅ¡kina, kad negalima sakyti žodžio „čiulpti“. Ji pati nežino kÄ galima čiulpti. Mama tokį žodį sako. Mama su R. daro seksÄ , jie ant grindų daro seksÄ . Ji tuo metu nemiega ir viskÄ mato kaip jie tai daro. R. jÄ liečia rankomis (parodo krÅ«tinės sritį, rankas). R. praÅ¡o mamos duoti jam meilės. Lietė jo pimpaliukÄ rankomis, prašė pabučiuoti į žandukÄ . Su pimpaliuku lietė (nuspalvina kuriÄ vietÄ ).

Nežino kokiam žmogui lietė pimpaliukÄ . Ji seksÄ matė lovoje. Ji nenori sakyti apie seksÄ , bijo apie tai Å¡nekėti. Per televizorių ir kompiuterį nematė sekso. Ji yra daug kartų mačiusi seksÄ , kai mato yra laiminga (t. 1, b. l. 103-111). Apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiosios E. G. parodymai atskleidžia tai, jog S. G. ir R. B. veiksmai lėmė, jog nukentėjusioji turi jos amžiui nebÅ«dingų seksualinių žinių.

20. Tačiau vertinant nepilnametės parodymų patikimumÄ , neabejotinai reikia atsižvelgti į tai, kad nukentėjusioji E. G. turi negaliÄ - jai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas su reikÅ¡mingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai.

21. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G., nepaisant skurdžios kalbos ir labai žemų intelektualinių gebėjimų, pavienių padidinto fantazavimo apraiškų, pagal turimas regimojo suvokimo, paprastų objektų ir veiksmų įvardijimo, įsiminimo ir atgaminimo/atpažinimo galimybes galėjo suvokti konkrečias faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį bei galėjo duoti parodymus apie jos stebėtus įtariamųjų S. G. ir R.

B. seksualinio santykiavimo mažametės akivaizdoje veiksmus. Tuo tarpu, E. G. parodymų dalį apie su ja galimai R. B. atliktus tiesioginius veiksmus (jos lytinių organų lietimÄ rankomis ir savo lytiniu organu, praÅ¡ymÄ jį liesti), atsižvelgiant į jos pasakojimo apie tai nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ bei teismo specialisto iÅ¡vadÄ , rekomenduojama vertinti kritiÅ¡kai, kaip keliančiÄ pagrįstų abejonių. E. G. galėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį, ji turi detalių ir realistiÅ¡kų žinių apie seksualinio pasitenkinimo siekiantį elgesį, vadina jį „seksu“, tačiau ji nesuprato ir iki Å¡iol nesupranta, biologinės, socialinės ir juridinės jos atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų reikÅ¡mės, dėl ko negalėjo jiems prieÅ¡intis.

E. G. bÅ«dingas seksualizuotas elgesys, vieÅ¡a masturbacija bei amžiaus ir brandos neatitinkančios žinios apie seksualinį santykiavimÄ , kas yra vertinama kaip specifiniai patirtos seksualinės prievartos požymiai. E. G., psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. E. G. konstatuojamas sunkus protinis atsilikimas su reikÅ¡mingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo (duomenys neskelbtini), esantis jai nuo mažens.

E. G. pasižymi padidintu polinkiu fantazuoti, pasireiÅ¡kiančiu nepakankamu gebėjimu atskirti prisiminimus apie realiai praeityje įvykusius įvykius nuo vaizduotės produkcijos. Pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad mažametė, negali fantazuoti apie dalykus, kurių niekada nebuvo suvokusi, tai yra realiai patyrusi, bei į pakankamÄ gebėjimÄ Ä¯vardyti matomus objektus, veiksmus, ekspertai padarė iÅ¡vada, kad polinkis fantazuoti neturėjo esminės įtakos bylai reikÅ¡mingų aplinkybių suvokimui ir parodymų apie jos stebėtus veiksmus davimui (t. 2, b. l. 2-13).

22. Reikia pažymėti, jog, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, buvo nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir apklausti ekspertę I. K.-K.. Ekspertė patvirtino, kad E. G. bÅ«dingas seksualizuotas elgesys. Nurodė, kad įvykio metu jai buvo 13 metų, o tokio amžiaus vaikai tokių žinių neturi net ir normalaus intelekto. Patvirtino, kad savarankiÅ¡kai ji negalėtų surasti pornografinio turinio filmukus, nes ji nemoka nei skaityti, nei raÅ¡yti, nepažįsta raidžių. Pažymėjo, jog net ir narÅ¡ant internete, tai turėjo bÅ«ti ne vienas atvejis.

E. G. nurodė, kad matė mamÄ su vyru, ji buvo iÅ¡rinkusi nuotraukas, kurios vaizduoja jos mamÄ ir R. B.. Taip pat nurodė, kad melui reikėtų aukÅ¡tesnio intelektinio gebėjimo. Be to, pažymėjo, jog nors stebėtas polinkis fantazavimui, pasireiÅ¡kiantis nepakankamu gebėjimu diferencijuoti prisiminimus apie realiai praeityje įvykusius įvykius nuo vaizduotės kÅ«rybos, tačiau polinkiu fantazuoti negalima paaiÅ¡kinti pernelyg detalių amžiaus ir bendrų tiriamosios žinių lygio, neatitinkančių žinių apie seksualinius santykius.

23. Taigi ekspertizės aktas ir ekspertės duoti įrodymai patvirtina, jog nors mažametei bÅ«dingas polinkis fantazuoti, tačiau jos žinios apie seksualinį santykiavimÄ neatitinka jos amžiaus, o tai vertintina kaip seksualinės prievartos požymiai. Apygardos teismo vertinimu, nukentėjusiajai diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas su reikÅ¡mingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais dėmesio ar gydymo nesudaro pagrindo nesiremti jos parodymais, kadangi turimos žinios neatitinka jos amžiaus, be to, kaip patvirtino ir ekspertė, melui reikia aukÅ¡tesnio intelektinio gebėjimo. Todėl apygardos teismas daro iÅ¡vada, jog sprendžiant dėl S. G. ir R. B. kaltės nėra jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiosios E. G. parodymais.

24. Be to, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, apygardos teismas sprendžia, jog S. G. argumentai, jog jos dukra E. G. lytinį aktÄ ar kitus seksualinius veiksmus galėjo stebėti per televizorių ar internete, nepagrįsti byloje surinktais duomenimis. Nėra pagrindo tikėti, jog E. G., nemokėdama skaityti ir raÅ¡yti, galėjo surasti tokias laidas ar įraÅ¡us apie seksualinius veiksmus ir juos stebėti per televizorių ar internete. Pažymėtina, kad ekspertai padarė iÅ¡vada, kad polinkis fantazuoti neturėjo esminės įtakos bylai reikÅ¡mingų aplinkybių suvokimui ir parodymų apie jos stebėtus veiksmus davimui.

Nukentėjusiosios E. G. parodymai, jog ji gulėdama stebėjo S. G. ir R. B. nusikalstamo pobÅ«džio veiksmus, paneigia versijÄ , jog S. G. ir R. B. lytiÅ¡kai santykiavo tik tualete, duÅ¡inėje. Akivaizdu, kad nukentėjusioji tikrai ne vienÄ kartÄ matė nusikalstamÄ kaltinamųjų elgesį jos atžvilgiu, nes įsiminė daug detalių, o jei ji tai bÅ«tų mačiusi tik fragmentiÅ¡kai, nebÅ«tų įsiminusi tiek detalių ir jas iÅ¡mokusi, bei taip tiksliai gebėjusi atkartoti seksualinių poreikių tenkinimo judesius.

E. G. bÅ«dingas seksualizuotas elgesys, vieÅ¡a masturbacija bei amžiaus ir brandos neatitinkančios žinios apie seksualinį santykiavimÄ , vertintina kaip patirtos seksualinės prievartos požymiai. Be to, sutiktina su prokurorės argumentu, jog mažametės E. G. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės metu iÅ¡sakyti teiginiai: ,,Nesakyk B., kas seksÄ darė! Mama bars! AÅ¡ bijau“, ,,Negaliu sakyti, nes mama bars, aÅ¡ tau paraÅ¡ysiu“, liudija apie tai, jog S. G., aiÅ¡kiai suvokdama savo mažametės dukters seksualizuoto elgesio priežastis, bandė Å¡iÄ mažametę paveikti taip, kad Å¡i kitiems asmenims nepasakotų apie stebėtus seksualinio pobÅ«džio veiksmus.

Darytina išvada, jog priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. G. ir R. B. suvokė, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei šešiolikos metų asmens atžvilgiu, atliko tokius veiksmus ir norėjo taip veikti.

25. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. G. ir R. B. kaltė dėl jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo yra įrodyta, S. G. ir R. B. savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ Å¾mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, numatytÄ BK 153 straipsnio 1 dalyje.

26. Teisėjų kolegija nustato, kad S. G. laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. liepos mėn., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o taip pat, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio mėn. 7 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo mažametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nenustatytÄ skaičių kartų lytiÅ¡kai santykiavo bei tenkino lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du su R. B. ir kitais nenustatytais asmenimis, taip sužadindama nukentėjusiosios E. G. per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ tarp lyčių įsivaizdavimÄ , ir įtakodama mažametės elgesio sutrikimÄ â€“ seksualizuotÄ elgesį, tvirkino jaunesnį negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmenį – savo mažametę dukrÄ E. G..

27. Taip pat nustato, kad R. B. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio 7 d., tikslios datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. G. mažametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje nenustatytÄ skaičių kartų lytiÅ¡kai santykiavo bei tenkino lytinę aistrÄ oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du su S. G., taip sužadindamas nukentėjusiosios E. G. per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir įtakodamas mažametės elgesio sutrikimÄ â€“ seksualizuotÄ elgesį, tvirkino jaunesnę negu Å¡eÅ¡iolikos metų E. G..

Dėl bausmės 28. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

29. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

30. Nagrinėjamu atveju S. G. ir R. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ . Jų atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagrindo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti, kad nusikalstamÄ veikÄ padaryta mažamečiui nėra, kadangi tai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

31. S. G. yra neteista (t. 3, b. l. 117-118), administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje bausta vienÄ kartÄ (t. 3, b. l. 119), nedirba. Skiriant bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio taikymo aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ji padarė nusikalstamÄ veikÄ , kurių pasekmes nukentėjusioji galimai jaus ir ateityje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatÄ , kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, taip pat į BK 48 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai S. G. atžvilgiu bus pasiekti jai paskyrus Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , nustatant artimÄ vidurkiui bausmės dydį – 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

32. R. B. padarė vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , yra teistas (t. 4, b. l. 2-4), teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas tris kartus (t. 4, b. l. 5-8), dirbantis. Apygardos teismas sprendžia, kad prokurorės praÅ¡oma areÅ¡to bausmė, atsižvelgiant į R. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistumas iÅ¡nykęs, dirba), į tai, kad jo nusikalstamos veikos laikotarpis pakankamai trumpas (nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2020 m. spalio 7 d.), nėra teisinga ir bausmės tikslai bus pasiekti R.

B. paskyrus laisvės apribojimÄ 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Dėl neturtinės žalos 33. Byloje yra pareikÅ¡tas civilinės ieÅ¡kovės nukentėjusiosios E. G. atstovės advokatės AuÅ¡rinės Zaburienės civilinis ieÅ¡kinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ S. G. ir R. B. (1 t., b. l. 120-122). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios E. G. atstovės advokatės A.

Zaburienės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu.

34. Prokurorės ir apeliaciniuose skunduose prašoma, pripažinus S. G. ir R. B. kaltais ir nuteisus pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, solidariai priteisti nukentėjusiosios E. G. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai S. G. ir R. B. išteisino pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiajai E. G. priteistinos pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-38-942/2017). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kadangi neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus patirti ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

36. Pažymėtina, kad BK 153 straipsnio saugoma vertybė yra seksualinis neliečiamumas – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad seksualiniai veiksmai prieÅ¡ mažamečius turi labai neigiamÄ poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiÅ¡kų veiksmų prieÅ¡ vyresnio amžiaus asmenis, taip siekiama užtikrinti griežtesnę vaikų seksualinio neliečiamumo apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016).

37. Apeliacinės instancijos teismui abejonių, jog dėl S. G. ir R. B. veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik stiprius neigiamus iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , nerimÄ , nėra, nes iÅ¡ esmės jos pirminė seksualinio gyvenimo patirtis iÅ¡sikreipė visam gyvenimui ir tapo neigiama. S. G. ir R. B. tvirkindami mažametę, sukėlė jai didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, asmenybės sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kia mažametės seksualizuotu elgesiu, nes ji veiksmus atkartoja kitoje aplinkoje kitiems asmenims matant.

Dėl mergaitės reakcijos į stebėtÄ mamos ir jos sugyventinio nusikalstamÄ elgsenÄ , nukentėjusiajai reikalinga specialistų pagalba. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai dėl S. G. ir R. B. padarytų neteisėtų ir pavojingų veiksmų atsirado dvasinio pobÅ«džio neturtinės žalos pasekmės, kurios privalo bÅ«ti atlygintos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiosios įstatyminės atstovės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas, priteisiant nukentėjusiajai E. G. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų.

Dėl proceso iÅ¡laidų 38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023 m. sausio 27 d. pateikė patikslintÄ pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria praÅ¡oma valstybei priteisti 80 eurų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių atstovaujant nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.

39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.).

40. Å i baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma S. G. ir R. B. nuteisti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, apklausta ekspertė I. K. – K.. Kadangi viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorės apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys ir nukentėjusiojo interesus byloje, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ E. G. pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis.

Nukentėjusiosios atstovė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, ji iÅ¡sakė savo nuomonę dėl apeliacinio skundo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tiek S. G., tiek R. B. yra darbingo amžiaus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nukentėjusiajai suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl iÅ¡ S. G. ir R. B. priteistinos proceso iÅ¡laidos lygiomis dalimis po 40 Eur už nukentėjusiajai suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

41. Klaipėdos apygardos teisme taip pat gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kuriomis praÅ¡oma valstybei priteisti 215 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ R. B., ir valstybei priteisti 228,33 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ S. G..

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniai skundai byloje paduoti S. G. ir R. B. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi gynėjų dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, Å¡iuo nuosprendžiu S. G. ir R. B. pripažįstami kaltais, todėl spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistųjų nebÅ«tų suderinami su teismo pareiga užtikrinti jų teisę į gynybÄ , todėl minimos iÅ¡laidos nepriteistinos.

43. Be to, prokurorė praÅ¡o priteisti proceso iÅ¡laidas už nukentėjusiajai E. G. ir nuteistajam R. B. teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ S. G. ir R. B. valstybės naudai praÅ¡oma solidariai priteisti 453,98 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pagal 2022 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktÄ pažymÄ , ir iÅ¡ R. B. 281,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymÄ .

44. Bylos duomenimis S. G. nedirba, R. B. dirba. Pripažinus S. G. ir R. B. atitinkamai iÅ¡ jų priteisiama neturtinė žala. Ä®vertinus tai, jog nuteistieji yra jauni, darbingo amžiaus, praÅ¡omos priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nėra neproporcingos, teisėjų kolegija sprendžia, jog praÅ¡omos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidos už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priteistinos, iÅ¡ R. B. valstybei priteisiant 281,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl jo atstovavimo pirmosios instancijos teisme, ir lygiomis dalimis iÅ¡ S. G. ir R. valstybei priteisiant 453,98 Eur sumÄ , susidariusiÄ dėl nukentėjusiosios E. G. atstovavimo pirmosios instancijos teisme.

45. Panaikinus skundžiamÄ nuosprendį ir priimant naujÄ nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu. 2 vnt. CD diskų su nukentėjusiosios E. G. parodymais – paliktini saugoti byloje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, nusprendžia: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendį, kuriuo S. G. iÅ¡teisinta pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), ir R.

B. iÅ¡teisintas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: S. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 153 straipsnio l dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. S. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. R. B. paskirtas kardomÄ sias priemonės – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti solidariai iÅ¡ S. G. ir R. B. 3 000 (tris tÅ«kstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. G.. Priteisti iÅ¡ S. G. 226,99 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 99 ct) ir iÅ¡ R. B. 226,99 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 99 ct) valstybės naudai garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ R. B. valstybės naudai 281,60 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 60 ct) garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už jam suteiktÄ teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ S. G. 40 (keturiasdeÅ¡imt) Eur ir iÅ¡ R. B. 40 (keturiasdeÅ¡imt) Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajai E. G. byloje suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD laikmenų palikti saugoti prie bylos. Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Eduardas MaÅ¡kevičius