9cbaeb25-4654-4b53-9666-e441d6642ee5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.e2S-127-794/2018Teisminio proceso Nr.2-68-3-44461-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.3.2.4; 3.1.14.4; 3.1.14.8.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo (apelianto) S. P. (S. P.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties atsisakyti priimti ieÅ¡kinį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. P. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, kuriuo prašė pripažinti 0,446 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯gijo nuosavybes teise, galiojančia ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė, jog ieÅ¡kinio suma yra 152 000 Eur ir atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Teismas nurodė, jog ieÅ¡kinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtÄ nustatoma pagal turto vertę. Kadangi VÄ® ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, kurį pateikė ieÅ¡kovas, apie žemės sklypÄ su statiniais, nurodyta, kad žemės sklypo, vidutinė rinkos kaina – 152 000 Eur, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus dėl daiktinių teisių į turtÄ , kurio vertė 152 000 Eur.Kadangi apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, kartu nurodydamas, jog byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai Apeliantas S. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ pagrindė Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinys yra neturtinio pobÅ«džio, todėl ieÅ¡kinio suma nenustatytina. IeÅ¡kinio suma turi bÅ«ti nustatinėjama tik turtiniuose ginčuose. Å iuo atveju ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

IeÅ¡kiniu siekiama pripažinti faktÄ , jog žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartis yra įvykdyta ir galiojanti. IeÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti valstybinio žemės sklypo, nes jis šį sklypÄ faktiÅ¡kai įgijo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pripažinus ginÄÄ turtiniu, ieÅ¡kinio suma turėtų bÅ«ti 14 984,68 Eur, kadangi taip įvertino atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Kadangi ginčas yra neturtinis, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ne Vilniaus apygardos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta ieÅ¡kinio suma ir atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio reikalavimas vertintinas kaip turtinis. Teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieÅ¡kiniai aiÅ¡kinami kaip ieÅ¡kiniai, kuriuose turtinis interesas negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2008).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinio ginčo įkainojimÄ lemia jo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus kitai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2010). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje praÅ¡oma pripažinti galiojančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ginčo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta notarine forma ir neįregistruota vieÅ¡ame registre.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju turi turtinį interesÄ , nes siekia nuosavybės teisės į žemės sklypÄ pripažinimo. Å is turtinis interesas apskaičiuojamas pagal ginčo sutartimi įgyto nekilnojamojo turto vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). O tai, ar ieÅ¡kovas įvykdė bÅ«tinas sÄ lygas žemės sklypo įsigijimui, tame tarpe ir atliko mokėjimÄ už perkamÄ nekilnojamÄ turtÄ , nustatys teismas, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės.Apeliantas teigia, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų ginÄÄ turtiniu, ieÅ¡kinio suma turėtų bÅ«ti 14 984,68 Eur, kadangi tokiÄ Å¾emės sklypo pardavimo kainÄ nustatė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Su Å¡iais atskirojo skundo argumentais apeliacinė instancijos teismas sutikti negali, kadangi, pirmiausia, tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje, o antra – pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio sumÄ nustatė vadovaudamas CPK normomis. IeÅ¡kinyje, jeigu jis turi bÅ«ti įkainotas, turi bÅ«ti nurodoma ieÅ¡kinio suma o pareiga nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ tenka ieÅ¡kovui (CPK 85 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas ieÅ¡kinio sumÄ nustato, jeigu nurodyta suma aiÅ¡kiai neatitinka tikrosios iÅ¡reikalaujamo turto vertės. Nors pareiga nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ tenka ieÅ¡kovui, tačiau, tais atvejais, kai iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio aiÅ¡ku, kokio dydžio turtinio pobÅ«džio reikalavimas yra reiÅ¡kiamas atsakovui, atskiras ieÅ¡kinio sumos neįvardijimas nėra kliÅ«tis priimti ieÅ¡kinį, ir ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas netaikomas.

Bendros ieÅ¡kinio sumos nenurodymas, kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumas, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jei ieÅ¡kovas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodo, kokio dydžio reikalavimÄ reiÅ¡kia, o bendrÄ ieÅ¡kinio sumÄ teismas gali patikslinti ir po ieÅ¡kinio priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1640-196/2016). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas nenurodė ieÅ¡kinio sumos, kadangi buvo įsitikinęs, jog reiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio reikalavimÄ , tačiau, pirmosios instancijos teismas nustatęs kokio pobÅ«džio yra reikalavimas, turėjo pagrindÄ nustatyti ir konkretų ieÅ¡kinio sumos dydį, kadangi toks dydis aiÅ¡kiai nurodytas CPK.

IeÅ¡kinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtÄ nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Å iuo atveju, ieÅ¡kovas prie ieÅ¡kinio pridėjo Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 152 000 Eur. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Taigi, atsižvelgiant į nustatytÄ reglamentavimÄ bei bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo pobÅ«dį bei įvertino ieÅ¡kinio sumos dydį, kuris atitinka ginčo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Atskirojo skundo argumentas dėl ieÅ¡kinio teismingumo Vilniaus miesto apylinkės teismui yra tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kinio suma. Jau aukščiau nustatyta, jog ginčas yra turtinis ir ieÅ¡kinio suma virÅ¡ija 40 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kinys teismingas apygardos teismui ir ieÅ¡kinį atsisakė priimti (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

Kadangi ginčijamas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, ieÅ¡kinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Tačiau pabrėžtina, kad atskirajame skunde apeliantas nurodo aplinkybes, kurios nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui, t. y. aplinkybės susijusios su turto nustatymo verte, todėl apeliantas nesutikdamas su ieÅ¡kinio sumos dydžiu, turi teisę teikdamas ieÅ¡kinį iÅ¡ naujo nurodyti, jo manymu, teisingÄ ieÅ¡kinio sumÄ , kuriÄ teismÄ Ä¯vertins (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas