AS-492-407-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-407/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00155-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. prašymą atsakovui Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas S. J. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė prašymą (b. l. 8–11), kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija) pareiškėjo naudai 33 549 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. balandžio 12 d. (2010 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymo); 2) priteisti iš Direkcijos pareiškėjo naudai 10 000 Lt neturtinę žalą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi (b. l. 6–7) atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl 33 549 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės iš atsakovo priteisimo, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą priėmė nagrinėti.

Atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymo dalį, teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. prašymą atsakovui Direkcijai dėl 25 584,16 Lt išmokos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. vasario 6 d. priteisimo ir 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teismui jokių naujų aplinkybių bei įrodymų nepateikė, 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo neskundė. Teismas vertino, kad didesnės sumos bei termino iki 2012 m. balandžio 12 d. nurodymas negali būti laikoma, kad ginčas yra ne tarp tų pačių šalių ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu dėl kurio yra priimtas teismo sprendimas.

II. Pareiškėjas S. J. padavė atskirąjį skundą (b. l. 51–52) ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį prašymo ir šią pareiškėjo prašymo dalį priimti.

Atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-122-609/2012 konstatavo, kad pareikšdamas prašymą teismui, pareiškėjas reikalavo atlyginti jam žalą už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Pareiškėjas akcentavo, jog šiame sprendime teismas nustatė, jog pareiškėjas savo reikalavimų teisiniu pagrindu laikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 297 straipsnio 1 ir 4 dalis, 207 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pažymi, kad nurodytoje byloje teismas pareiškėjo skundo netenkino, nes padarė išvadą, jog laikotarpis, už kurį pareiškėjas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį, negali būti laikomas priverstine pravaikšta. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-119-243/2012, pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę pareikšti atskirą prašymą (skundą) teismui dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimą atsiskaityti laiką. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismui ankstesnėse bylose taip išaiškinus įstatymus, jis ir kreipėsi į teismą su visiškai nauju reikalavimu. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti dalį jo prašymo, nes atsakovui reiškiamas naujas reikalavimas yra grindžiamas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu ir Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsakovas mano, kad teismas tinkamai nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi su tapačiu skundu, kuris jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Įstatymų leidėjas teisę kreiptis į administracinį teismą, be kita ko, sieja su aplinkybe, kad dėl klausimo, dėl kurio inicijuojamas naujas ginčas, nebūtų įsiteisėjęs teismo sprendimas. Kai kilęs teisės klausimas buvo ginčijamas teisme ir dėl jo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta. Administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje pareiškėjo prašymu reiškiamas reikalavimas priteisti 33 549 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. balandžio 12 d. yra tapatus įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-122-609/2012 išnagrinėtam reikalavimui, taip pat konstatavo, kad yra tapatus šioje administracinėje byloje reiškiamo ir administracinėje byloje Nr. I-122-609/2012 reikšto ir išnagrinėto reikalavimo pagrindas, tapačios ginčo šalys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos bei administracinės bylos Nr. I-122-609/2012 medžiagą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Pareiškėjas, teigdamas, kad ginčai nėra tapatūs, nurodo, kad nėra tapatūs nei reikalavimai, nei jų pagrindas. Pažymi, kad ankstesnėse administracinėse bylose jis prašė priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą, o šioje byloje prašo priteisti kompensaciją už uždelstą atsiskaityti su juo laiką. Taip pat nurodo, kad 2012 m. balandžio 2 d. sprendime teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Darbo kodeksu 297 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 207 straipsnio 1 dalimi, o šioje byloje pareiškėjas prašymą grindžia Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. I-122-609/2012 pareiškėjas S. J. prašė teismo priteisti iš Direkcijos 1 930,88 Lt už uždelsimo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką (nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2012 m. vasario 6 d.), kuris traktuojamas kaip priverstinė pravaikšta. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas apeliaciniu skundu skųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs.

Nagrinėjamos administracinės bylos bei bylos Nr. I-122-609/2012 ginčo šalys yra tos pačios – pareiškėjas S. J. ir atsakovas Direkcija. Tiek šioje byloje, tiek ir byloje Nr. I-122-609/2012 pareiškėjas iš atsakovo prašė priteisti atitinkamą sumą už uždelstą atsiskaityti su juo laiką, tačiau nurodė skirtingas sumas, skirtingus laikotarpius bei byloje Nr. I-122-609/2012 uždelsimo laikotarpį įvardijo priverstine pravaikšta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytų skirtumų nevertina kaip paneigiančių pareiškėjo reiškiamo ir jau išnagrinėto reikalavimo tapatumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nauju skundo dalyku nelaikytinas kitokios nei anksčiau reikalauta pinigų sumos nurodymas (2010 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-214/2010).

Kaip matyti iš šioje byloje pareiškėjo pateikto prašymo ir iš administracinėje byloje teikto prašymo turinio, pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl tapačių teisinių santykių – remdamasis Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi jis siekia, kad jam būtų priteista atitinkama išmoka už darbdavio nepagrįstą uždelsimą su juo atsiskaityti – t. y. siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Tai, kad skiriasi prašomos priteisti sumos dydis ir laikotarpis už kurį pareiškėjas prašo priteisti išmoką, nesudaro pagrindo šioje byloje pareikšto reikalavimo laikyti nauju, nes ginčas dėl pareiškėjo teisės į Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą išmoką yra išspręstas ir tokia pareiškėjo teisė įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu yra paneigta, todėl jei būtų priimtas šioje byloje pareiškėjo reikštas reikalavimas ir byla išnagrinėta iš esmės, būtų iš esmės paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia.

Iš pareiškėjo administracinėje byloje Nr. I-122-609/2012 teikto prašymo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą grindė Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, todėl jis neteisus teigdamas, jog nurodyta teisės norma jis grindžia tik šioje byloje pateiktą prašymą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutampa ir abejose bylose pareiškėjo reikštų iš esmės tapačių reikalavimų pagrindas. Esmės nekeičia ir tai, kad administracinėje byloje Nr. I-122-609/2012 prašomą priteisti išmoką už uždelsimą su juo atsiskaityti pareiškėjas bei teismas įvardino kaip pravaikštą bei priimdamas sprendimą nesivadovavo Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi. Nesutikdamas su teismo atlikta teisine santykių kvalifikacija, pareiškėjas turėjo teisę tokį teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui, tačiau savo teise į apeliaciją nepasinaudojo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo prašymo dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė