9cb5bb80-ced8-4e99-9f4b-1f5ee85f413e · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Pranas Šimkus

Pranešėjas

Pranas Šimkus                              Baudžiamoji byla Nr.

1A-360-185-2013

Teisėjas Gytis Stasevičius                         Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00638-2012-1

                                                    Procesinio

dokumento kategorija 2.4. Â

 (S)

                                                                  Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Panevėžys

                     Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei

nuteistajam A. T.,

gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,

nukentėjusiajam A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. T.

apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliauÂ

BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems)  metams, įpareigojant šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

     Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

Â

N U S T A T Ė :

     A. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 01.00 val., Utenos r., Tauragnų sen., Politiškių k., prie Politiškių ežero

esančios lauko pavėsinės, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tyčia

dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, ne mažiau kaip vienÄ kartÄ smogdamas stikline A. M. į veidÄ , dėl kairės akies virÅ¡utinio voko ir kairio

skruosto pjautinių žaizdų nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Å iais įžūliais veiksmais A. T. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

     Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. praÅ¡o pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendį, perkvalifikuojant jo padarytÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d. bei sumažinti  priteistÄ neturtinės žalos dydį.

      Apelianto manymu teismas netinkamai pritaikė įstatymÄ tiek kvalifikuodamas jo padarytÄ veikÄ , tiek skirdamas bausmę, nes nesilaikė BK 41 str. 2 d. ir 54 str. 1 d. nuostatų.   Nuteistasis teigia, kad tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp jo ir A. M., gimtadienio Å¡ventė jau buvo pasibaigusi. Å iÄ aplinkybę teisme patvirtino liudytojai

E. J., kurio gimtadienis buvo švenčiamas ir D. Š.: E. J. teigė, kad įvykio metu jis jau buvo kitoje vietoje ir statė palapines, o  D. Š. tuo metu jau miegojo. Pasibaigus gimtadienio šventei, visuomenės tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta.

     Apelianto manymu, teismas neteisingai konstatavo, kad gimtadienio šventimo vietoje galėjo laisvai atsirasti kitų asmenų ir, kad jis, kaltinamasis

A. T., į tÄ gimtadienio Å¡ventimo vietÄ atvyko be jokių

kliūčių ir suvaržymų. A. T. nurodo, kad jis į E. J. gimtadienį buvo pakviestas kaip K. Š. draugas.

IÅ¡ 2012-07-10 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad į Å¡iÄ sodybÄ vedantis kelias yra užtveriamas vartais ir yra pastatytas ženklas „Eismas draudžiamas" su lentele „Privati valda".

Skunde nuteistasis pritaria teismo išvadai, kad asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeidinėti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, tačiau nesutinka, kad šios nuostatos yra privalomos tik jam, kaltinamajam. Teigia, kad teismas nepagrįstai jo nusikalstamos

veikos padarymo priežastį  įvertino kaip menkavertę dingstį. Jis ir liudytoja K. Š. parodė, kad nukentėjusysis A. M. įžūliai

kibo prie K. Å ., bandė jÄ bučiuoti bei lietė rankomis jos kojas. Tačiau teismas nurodęs, jog Å¡ios aplinkybės nebuvo minimos ikiteisminio tyrimo metu, atmetė jas kaip siekį Å¡velninti kaltininko padėtį. Apeliantas tvirtina, jog jis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nurodė dėl kokių priežasčių smogė A. M. į veidÄ ir tai yra įraÅ¡yta į apklausos protokolÄ . Å ios aplinkybės pilnai nebuvo atskleistos, nes  tyrėjas neprašė iÅ¡samiau nurodyti incidento priežasčių, gynėjo ikiteisminio tyrimo metu neturėjo. Todėl nusikalstamos veikos padarymo priežastį  papildė bylÄ nagrinėjant teisme.

A. T. teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo ir K. Š. parodymus, jog dar švenčiant gimtadienį, jie abu prašė  E. J. perspėti A. M. dėl jo netinkamo ir

įžūlaus elgesio K. Š. atžvilgiu. Nors teisme liudytojas E. J. nepatvirtino jog, jo buvo prašoma sudrausminti A. M., teismas jo parodymus turėjo vertinti kritiškai, kaip

savo draugo gynimÄ .

Skunde nurodoma, kad teismas konstatavęs nukentėjusiojo A.

M. elgesį kaip menkavertį pažeidimÄ , neatsižvelgė į tai jog, tas pažeidimas buvo padarytas jaunos, nukentėjusiajam nepažįstamos merginos, kuri gimtadienio

šventime dalyvavo su savo draugu, atžvilgiu. Teismas turėjo įvertinti A. M. veiksmus ne kaip menkavertę dingstį, o kaip įžūlų,

provokuojantį girto asmens elgesį, neatitinkantį gero elgesio taisyklėms, kadangi jis bandė K. Å . bučiuoti ir lietė rankomis jos kojas bei siÅ«lė jaunai merginai vartoti alkoholinius gėrimus prasilenkia su moralės normomis. Mano, kad tokie nukentėjusiojo A. M. veiksmai atitinka BK 284 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . BÅ«tent dėl tokių nukentėjusio nusikalstamų veiksmų, jis buvo priverstas ginti savo merginos garbę ir orumÄ , nukentėjusiojo  iÅ¡provokuotas, sudavė smÅ«gį jam į veidÄ .

Dėl savo veiksmų apeliantas labai gailisi, Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ ir atsižvelgti skiriant bausmę bei priteisiant neturtinę žalÄ .

Apeliantas pažymi, kad jo veika buvo nukreipta ne į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , ji buvo padaryta  dėl asmeninių paskatų, nes siekė nutraukti vieÅ¡osios

tvarkos pažeidėjo A. M. neteisėtus veiksmus jo merginos K. Å . atžvilgiu. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas, A. T. manymu,  turėjo jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti

iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.

Apeliantas nesutinka ir su priteista neturtine žala. Skunde jis nurodo, kad neturtinės žalos padarymas nėra preziumuojamas, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (nukentėjusysis). Tačiau byloje nukentėjusysis A.

M. nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo yra jam padaryta 30 000 Lt neturtinė žala. Å i suma civiliniame ieÅ¡kinyje grindžiama iÅ¡ esmės tik deklaratyviais teiginiais: padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, smurtas pavartotas daugelio žmonių akivaizdoje. A. T. tvirtina, kad incidentÄ matė tik jis, K. Å ., prie kurios nukentėjusysis priekabiavo ir D. V., kuris pritarė nukentėjusiojo įžūliam elgesiui. Apeliantas mano, jog neįrodyta ir teismo priteista 10 000 Lt neturtinė žala, nes byloje nėra duomenų, kad sužalojimo metu nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės kančios ar kitokie sunkÅ«s padariniai, kėlę nerimÄ dėl sveikatos pasekmių ateityje ar kad bÅ«tų pablogėjusi jo reputacija ir sumažėjusios bendravimo galimybės. Nors teismas teisingai pažymėjo, jog jo turtinė padėtis nėra gera, tačiau neįvertino, jog teikia  iÅ¡laikymÄ dviems savo nepilnamečiams vaikams. Nuteistojo manymu, Å¡iuo atveju teisingas atlyginimas už padarytÄ neturtinę žalÄ bÅ«tų 1000-1500 Lt. Nukentėjusysis A.

M. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad turtinės žalos dydį nurodys artimiausiu metu, nes ketina atlikti plastinę operacijÄ . Nuteistojo manymu, teismas nemotyvavęs priteisto 10000 Lt neturtinės žalos dydžio, pažeidė teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus ir nukrypo nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5.).

     Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinio skundo netenkinti.

     Apeliacinis skundas atmetamas.

         Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo

perkvalifikuoti jo padarytÄ veikÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. l d. A. T. nesutinka su jo padarytos veikos teisiniu įvertinimu, motyvuodamas

tuo, kad sužalojo A. M. dėl asmeninių paskatų privačioje valdoje ir tuo metu, kai gimtadienio Å¡ventė jau buvo pasibaigusi. Nuteistasis tvirtina, kad jo veika nebuvo nukreipta į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Tačiau, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su joje surinktais bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai A. T. nuteisė pagal BK

284 str. 1 d.

                     Kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, vieÅ¡oji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. JÄ galima pažeisti ir privačioje aplinkoje, jei pažeidžiama asmenų teisė į ramiÄ aplinkÄ (nutartis Nr. 2K-670/2002). Å iuo atveju E. J. į močiutės sodybÄ pasikvietė draugus Å¡vęsti jo gimimo dienos. A. T. kviestas nebuvo, tačiau jis atvyko kaip K. Å . draugas. Teisiamojo posėdžio metu E. J. ir liudytojas D. V. parodė, kad Å¡ventės

metu jokių konfliktų nebuvo, nukentėjusysis A. M. K. Š. atžvilgiu jokio išskirtinio dėmesio nerodė. D. V., buvęs įvykio vietoje,  parodė, kad konfliktas kilo tik

dėl to, kad A. M. merginai pasiÅ«lė draugiÅ¡kai iÅ¡gerti. Å iÄ

dingstį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino menkaverte.  Tuomet, D. V. žodžiais tariant, A. T. atsistojo,

pasakė: “nelįsk, negirdyk mano panos”, paėmė stiklinę ir trenkė nukentėjusiajam į kairę veido pusę. Po smÅ«gio nukentėjusiojo veidas buvo supjaustytas, bėgo kraujas. Nėra abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo Å¡okiruotas gimimo dienÄ Å¡ventęs E. J. bei jo draugai, sugadinta jų nuotaika. Po Å¡io įvykio jaunimas liovėsi Å¡ventęs, buvo skubiai iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba.

                     Apeliantas teigia, kad jo veiksmai buvo

atsakas į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, kuris jo merginai K. Å . įkyriai siÅ«lė gerti alkoholinį gėrimÄ , bandė

bučiuotis, lietė jos kojas. Å iÄ naujÄ versijÄ apie nepadorų nukentėjusiojo elgesį A. T. iÅ¡kėlė tik pirmosios instancijos teisme, kuri

nuosprendyje motyvuotai paneigta. Pirmosios instancijos teismas šiuos A. T., o taip pat ir jo draugės K. Š. argumentus

įvertino kaip siekį paÅ¡velninti A. T. baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes niekas kitas iÅ¡ gimimo dienos Å¡ventime dalyvavusių asmenų jų nepatvirtino. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir nesikeičiantys, jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ,  su  A. T. iki įvykio susipykę nebuvo, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis Å¡ių asmenų galėjo bÅ«ti apkalbėtas.  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad susiformavusia teismų praktika pripažįstama, jog BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių  paskatų, todėl ir asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jeigu tokia veika akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (Nr. 2K-242/2009, Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009 ir kt.). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kuri gali bÅ«ti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Neapibrėžta tyčia yra tuomet, kai kaltininkas vieÅ¡oje vietoje elgiasi įžūliai aplinkinių žmonių akivaizdoje, naudoja smurtÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį, nekonkretizuodamas, kokį poveikį aplinkiniams turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato arba, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad aplinkinių rimtis bus sutrikdyta (Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Nustatyta, kad A. T. smÅ«giavo stikline A. M. į veidÄ dėl to, kad Å¡is jo merginai pasiÅ«lė iÅ¡gerti alkoholio, t.y. dėl asmeninių paskatų,  tačiau psichinių sutrikimų neturintis žmogus negali nesuvokti tokių veiksmų Å¡okiruojantį poveikį Å¡ventės dalyviams. Taigi, nuteistasis nedetalizavo savo veiksmais keliamų padarinių aplinkiniams, todėl jo kaltė pasireiÅ¡kė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir turi atsakyti pagal kilusias pasekmes.

                     Nuteistasis teigia, kad tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp jo ir A. M., gimtadienio šventė jau buvo pasibaigusi, nes E. J. kitoje vietoje statė palapines, o D. Š. miegojo. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad visi  šventės dalyviai buvo sodyboje, namo išsiskirstę

nebuvo, dalis jų tebešventė pavėsinėje.  Nors ne visi buvo tiesioginiai A. T. įžūlių veiksmų liudytojai, tačiau, nėra abejonės, kad  šis

įvykis visiems sukėlė sumaiÅ¡tį ir didelį iÅ¡gÄ stį dėl draugo sveikatos. Â

                     Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. T. padaryta nusikalstama veika atitinka viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtį ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinio skundo prašymas perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atmetamas.

     Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, tačiau įvertinus byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ji negali būti laikoma per griežta.

     BK 54 str. 1 d. nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas bausmę individualizavo, vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., t.y. įvertino tai, kad A. T. padarytas nusikaltimas nesunkus, atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, neteistas. Tačiau ne mažesnę reikÅ¡mę bausmei turi tai, kad A. T. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , charakterizuojamas jis patenkinamai, yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.  Nuteistasis nenurodo, kokia bausmės rÅ«Å¡is bei jos dydis, jo manymu, bÅ«tų teisingas, tačiau įvertinus minėtas aplinkybes laisvės apribojimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 48 straipsnyje numatytas jos vidurkis, yra teisinga ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį.

     Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ ir atsižvelgti skiriant bausmę bei priteisiant neturtinę žalÄ . Tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas A. T. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡velninančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei tinkamai įvertino jÄ skirdamas bausmę, todėl dar kartÄ vertinti Å¡iÄ aplinkybę nėra pagrindo.

         Nuteistasis

teigia, kad byloje neįrodyta teismo priteista 10 000 Lt neturtinė žala A. M., nes joje nėra duomenų, kad sužalojimo metu

nukentėjusiajam buvo sukeltos didelės kančios ar kitokie sunkÅ«s padariniai, kėlę nerimÄ dėl sveikatos pasekmių ateityje ar kad bÅ«tų pablogėjusi jo reputacija ir sumažėjusios bendravimo galimybės. Su Å¡iuo skundo argumentu kolegija nesutinka. Patikrinus nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai  vertino

6.250 straipsnyje numatytus kriterijus, reikšmingus nukentėjusiojo A. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas įvertino

tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytos kairės akies voko ir kairio skruosto pjautinės žaizdos. Nors konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusiajam veido srityje - kairio skruosto, kairio virÅ¡utinio voko, kairio skruosto apatinėje dalyje  liko standÅ«s, gruoblėti, raudoni randai su aplinkinių siÅ«lių žymėmis. Tai rodo, kad A. M. neturtinėms vertybėms padaryta žala, nes jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir bendravimo nepatogumus bei dvasinius pergyvenimus dėl pasikeitusios iÅ¡vaizdos, kas yra ypač skausminga jaunam žmogui. Kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde,  Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus:  pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaudamasis Å¡ia

įstatymo nuostata, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo A. T. tyčiniais veiksmais sukeltas pasekmes, sužalojimo

pobÅ«dį bei reikalingumÄ ateityje daryti procedÅ«ras randams paÅ¡alinti. Teismas taip pat įvertino A. T. turtinę padėtį, kuri nėra gera, tačiau kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡is kriterijus jaunam, darbingam ir turinčiam profesinį iÅ¡silavinimÄ Å¾mogui negali bÅ«ti laikomas lemiamu, nes turtinė padėtis ateityje gali pagerėti. Taigi, už nukentėjusiojo patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus pirmosios instancijos teismas motyvuotai nustatė 10 000 litų dydžio piniginę kompensacijÄ , kuri negali bÅ«ti laikoma per didele, ji atitinka teismų praktikÄ bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

   Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

N U T A R I A:

   Nuteistojo A. T. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Pranas Šimkus

                                               Â

Teisėjai                                                                                           Â

Valdas Petras Meidus

                                                                         Â

                               Sigitas Bagdonavičius