2024-08-26 Nr. BB-4080-1-01-1-13050-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės, Tomo Šeškausko rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio nuteistosios J. S. ir išteisintosios J. N. baudžiamojoje byloje, priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-08-26 Nr. BB-4080-1-01-1-13050-2023-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendį be pakeitimų.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3145/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13050-2023-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės, Tomo Šeškausko rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio nuteistosios J. S. ir išteisintosios J. N. baudžiamojoje byloje, priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistoji ir išteisintoji veikė bendrininkų grupėje, tinkamai kvalifikavo J. N. nusikalstamus veiksmus, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo ją išteisinti ir naikinti šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę J. S.. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai apibrėžė padarytos nusikalstamos veikos požymius; neįvertino duomenų visumos, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos tyčia ir aplinkybėmis, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad be subjektyviai vertinamo vaizdo įrašo bei netiesioginės liudytojos E. B. parodymų (kurie paremti to paties vaizdo įrašo turiniu), baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių kitų objektyviųjų duomenų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybę, kad J. S. ir J. N. veikė kartu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino patį vaizdo įrašą, jį peržiūrėjęs ir išsamiai išanalizavęs teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, jog teismas šių vaizdo įrašų objektyviai nevertino, o įvertino ir analizavo tik E. B. parodymus ir jos kaip liudytojos suvokimą apie matytą vaizdo įrašą, tokiu būdu priimdamas netinkamą sprendimą. J. N. ir J. S. pripažino vogusios kaltinime nurodytą turtą, tačiau neigė bendrininkavusios, tvirtindamos, jog vogė atskirai, tačiau ši versija paneigtina. Nustatytas objektyviais duomenimis kiekvienos bendrininkės suvokimas, jog bendrai kėsinosi į svetimą turtą, supratimas bendrai daryti veiką. Nors vaizdo įraše balsu nefiksuotas ir bendrininkių neįvardintas žodinis susitarimas, nustatyta, kad kiekviena bendrininkė suvokė, jog daro nusikalstamą veiką ne viena, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus – jos abi kartu atėjo, ėjo kryptingai prie to paties prekių stendo, kalbėjosi, abi paėmusios po pakuotę kartu pasišalino nesumokėjusios už prekes.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).
Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu išteisinti J. N. ir pašalinti J. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teigiant kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad nuteistoji ir išteisintoji veikė atskirai, o ne bendrininkų grupe. Skunde pagrindinis dėmesys skiriamas byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame moterys nufilmuotos parduotuvėje vagiančios plaukų kirpimo mašinėles, analizei, teigiant, kad įrašas patvirtina J. N. ir J. S. bendrininkavimą, tačiau apygardos teismo neįvertintas objektyviai. Toks argumentas prieštarauja tiek apygardos teismo nuosprendžio 17-18 punktų turiniui, tiek neatitinka kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindo, nes susijęs su veikos faktinių aplinkybių nustatymu, atskiro bylos įrodymo (vaizdo įrašo turinio) vertinimu kasacinės instancijos teisme. Teisinių argumentų, kodėl vaizdo įrašo turinio vertinimas, atliktas apygardos teisme iš esmės pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies ar kitas BPK nuostatas, kasatorius nepateikia. Aukščiau nutartyje nurodyta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, prokuroro pateiktame kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Vytauto Jancevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Danutė Jočienė
Tomas Šeškauskas