9cb190dc-6cce-4b2b-945f-8c8bf199cc1f · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-544-460/2023

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00971-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 2.6.11.6; 2.4.2.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovių akcinės bendrovės „D. S.“, uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „K.“ apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. B. ir O. A. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. Č., uždarajai akcinei bendrovei „K.“, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, akcinei bendrovei „D. S.“ dėl servitutų nustatymo ir kompensacijų priteisimo, ir A. Č., uždarosios akcinės bendrovės „K.“, uždarosios akcinės bendrovės „A.“, akcinės bendrovės „D. S.“ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, A. I., antstolei R. V. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į statinius pripažinimo arba statinių nugriovimo, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija, S. A. M., V. A., notarė A. B., J. M.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai R. B. ir O. A. (toliau kartu – ieÅ¡kovai, o kiekvienas atskirai atitinkamai – ieÅ¡kovė, ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo bei 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo galutinai suformuluoti reikalavimai teismui, praÅ¡ydami teismo:

1.1. Atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 10 kv. m. ploto statinių servitutÄ , uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-5, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: dalimi pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž;

1.2. Nustačius atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 10 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-5, įpareigoti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovui periodinę 1,74 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 d. neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.3. Atsakovei UAB „K.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 119 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir pažymėtÄ plane taÅ¡kais 8-9-10-11-12-13-14-15-16-21-5-6-7-8, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu lAlb;

1.4. Atsakovei UAB „K.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 42 kv. m ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 17-18-19-20-21-5-4-17, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;

1.5. Nustačius atsakovei UAB „K.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinus: 119 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir pažymėtÄ plane taÅ¡kais 8-9-10-11-12-13-14-15-21-5-6-7-8, ir 42 kv. m. ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 17-18-19-20-21-5-4-17, įpareigoti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovei UAB „K.“ periodinę 81,13 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.6. Atsakovei UAB „A.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 174 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-9-5, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu – Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu – Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b;

1.7. Atsakovei UAB „A.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 36 kv. m. ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 11-10-8-7-12-11, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų keliu;

1.8. Nustačius atsakovei UAB „A.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinus 174 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-9-5, ir 36 kv. m. ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 11-10-8-7-12-11, įpareigoti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovei UAB „A.“ periodinę 106,09 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.9. Atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 131 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-5 ir 9-10-11-12-13-18-14-9, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 6Ilp; dalimi pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž; dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu lAlb;

1.10. Atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 31 kv. m. ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 16-15-18-13-17-16, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;

1.11. Nustačius atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinus: 131 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-5 ir 9-10-11-12-13-18-14-9, ir 31 kv. m. ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 16-15-18-13-17-16, įpareigoti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovei AB D. S. periodinę 142,81 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.12. Atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti atlygintinį 3 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1020 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-5, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b;

1.13. Nustačius atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 3 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1020 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-5, įpareigoti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovei AB D. S. periodinę 2,64 Eur pinginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

1.14. priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovų 2018 m. rugpjūčio 27 d. patikslinto ieškinio pagrindiniai argumentai:

2.1. Ieškovams nuosavybės teise priklauso šie statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): 1) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai šių statinių savininkais tapo 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

2.2. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ir yra visi aukščiau nurodyti statiniai, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, kadastro duomenų pakeitimo padalinus šį sklypÄ Ä¯ Å¡eÅ¡is atskirus žemės sklypus“ buvo padalintas į atskirus žemės sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

2.3. Atsakovui A. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame atsakovui priklausančiame žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai: 1) dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 311 b; 2) dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 5I1ž.

2.4. Atsakovei UAB „K.“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame atsakovei priklausančiame žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantis statinys – pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu lA1b.

2.5. Atsakovei UAB „A.“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame atsakovei priklausančiame žemės sklype yra ieškovams priklausantys statiniai: 1) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 411b; 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 711 b.

2.6. Atsakovei AB D. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra ieškovams nuosavybės teise priklausantys šie statiniai: 1) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 6Ilp; 2) dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 311 b; 3) dalis pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 51lž; 4) dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu lAlb.

2.7. Taigi, ieškovai šiuo metu nėra atsakovams priklausančių žemės sklypų, ant kurių stovi jų statiniai, savininkai ar teisėti valdytojai. Jie iš esmės negali naudotis ne tik privažiavimu iki statinių, bet ir jokia teritorijos dalimi šalia arba aplink statinius.

2.8. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdus vieÅ¡pataujančio daikto savininkų (ieÅ¡kovų) ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkų (atsakovų) nesutarimas. Mano, kad nustatyti ieÅ¡kovų statiniams kelio ir statinių servitutus yra bÅ«tina, nes ieÅ¡kovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiais statiniais, negali jų net prižiÅ«rėti. Taigi, tai tenkina antrÄ jÄ servituto nustatymo sÄ lygÄ â€“ kai nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalis).

2.9. Atsakovai nesutinka dėl ieÅ¡kovams priklausančių statinių rekonstrukcijos ar atstatymo, todėl nustatyti ieÅ¡kovų praÅ¡omus statinių ir kelio servitutus yra bÅ«tina. Be to, nors atsakovai teigia, kad statiniai sunykę ir jų nebėra, tačiau net ir tokiu atveju ieÅ¡kovų nuosavybės teisė į statinius nėra iÅ¡nykusi. Byloje pateiktas UAB „Krivita“ 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. parengtas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad statiniai realiai egzistavo juos įsigyjant 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pagrindu. Atsakovų pateiktuose į bylÄ detaliojo plano dokumentuose yra ne vienÄ kartÄ nurodyti ir pažymėti ieÅ¡kovams priklausantys statiniai. Tiek rengiant detalųjį planÄ , tiek ir Å¡iuo metu Nekilnojamojo turto registre Å¡ie statiniai yra registruoti, todėl dėl jų buvimo abejonių negali kilti. Minėtais duomenimis yra paneigiamas atsakovų argumentas, kad ieÅ¡kovams priklausančių statinių atsakovų žemės sklypuose iÅ¡ viso nebuvo. IeÅ¡kovai ir toliau moka vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ ir tai yra patvirtinama byloje esančiais dokumentais. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės pakeitė kelio servituto vietÄ . Tai buvo atlikta po to, kai ieÅ¡kovams tapo aiÅ¡ki atsakovų pozicija dėl to, kad privažiavimas prie statinių turėtų bÅ«ti ne nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bet nuo to privažiavimo, kuris buvo nustatytas 2005 metais. Taigi, ieÅ¡kovai mėgino ieÅ¡koti priimtiniausio abiem ginčo pusėms varianto.

2.10. IeÅ¡kant kriterijų, kuriais bÅ«tų galima nustatyti žemės sklypų nuomos vidutinę rinkos kainÄ , taikant Å¡iÄ kainÄ servitutų kainos dydžio nustatymui, buvo susipažinta ir vadovautasi su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-228 „Dėl 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“. Palangos miesto savivaldybės taryba Å¡iuo sprendimu nustatė 2015 m. nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du arba suteiktÄ naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus. IeÅ¡kovų nuomone, Å¡iame Sprendime nustatyti žemės sklypų Palangos mieste nuomos dydžiai (tarifai), labiausiai realiai atspindi Å¡ių žemės sklypų vidutines nuomos rinkos kainas. Dėl to, teisės aktų taikymo analogijos prasme, Å¡ie dydžiai (tarifai) gali bÅ«ti taikomi sprendžiant atsakovų žemės sklypams nustatytinų servitutų atlyginimo dydį / kainÄ . Tarifai nesikeitė (liko tokie patys) ir 2017 metams bei pateikia periodinių kompensacijų už praÅ¡omus žemės sklypuose nustatyti servitutus, mokėtinų kiekvienam atsakovui, dydžio paskaičiavimus, kurių dydžiai nurodyti ieÅ¡kinio reikalavimuose.

3. Atsakovės UAB „A.“ ir UAB „K.“ pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

3.1. IeÅ¡kovai sutiko su atsakovų argumentais, jog statiniai, kurių naudojimui ieÅ¡kovai nori nustatyti servitutus yra arba sunykę arba tokios bÅ«klės, kai jų negalima naudoti pagal paskirtį. Nors ieÅ¡kovai nori statinius atstatyti, tačiau tai nėra pagrindas nustatyti servitutus. ServitutÄ bÅ«tų galima nustatyti tik tuo atveju, jeigu žemės sklype realiai egzistuotų statiniai. Kol statiniai yra sugriuvę, servitutų nustatymas yra nerealus, jis nėra bÅ«tinas, nes statinio liekanoms naudotis (prižiÅ«rėti) servitutas nereikalingas, tokio pobÅ«džio servituto nustatymui nėra jokio teisinio pagrindo.

3.2. Sugriuvusio pastato atstatymas reiÅ¡kia naujo statinio statybÄ . Atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, nesutinka, jog liekanų vietoje bÅ«tų statomi nauji statiniai, tuo pačiu pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, sunykusių buvusių pastatų atstatymas nėra numatytas, numatytas jų liekanų demontavimas. Statinio statyba galima tik vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, byloje yra pateiktas 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Vertinant detaliojo plano sprendinius, žemės sklypuose nenumatyta atstatyti buvusius pastatus, numatyta demontuoti jų liekanas. Detaliojo planavimo sprendiniai yra galiojantys, todėl buvusių statinių atstatymas nėra galimas. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, jog servitutų bÅ«tinybė tokiems pastatams nėra atsiradusi ir realiai bÅ«tina. Teritorijų planavimo sprendiniai ieÅ¡kovams įsigyjant turtines teises turėjo bÅ«ti žinomi, todėl ribotas statinių liekanų naudojimasis nepažeidžia jų teisėtų interesų.

3.3. Statinių įsigijimo ieškovų nuosavybėn aplinkybės turi būti papildomai tiriamos aiškinantis, kaip vykdymo procese, kai buvo pardavinėjamos tik galimos A. I. turtinės teisės į statinių liekanas, buvo perleista pati statinių nuosavybės teisė, nors A. I. niekada statinių liekanų nuosavybės teisės nebuvo perėmęs.

4. Atsakovė AB „DFDS „Seaways“ pateiktu atsiliepimu ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti servitutÄ , galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – Detalusis planas). Kaip matyti iÅ¡ prie Å¡io Detaliojo plano pridėto esamos padėties įvertinimo, 0,6851 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodybinio tipo, jame planavimo metu stovėjo mÅ«rinis dviejų aukÅ¡tų apleistas gyvenamasis namas ir du avarinės bÅ«klės Å«kiniai pastatai, į sklypÄ buvo patenkama esamu įvažiavimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Detaliojo plano tvirtinimo metu minėtas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė S. A. M., UAB „T.“, V. A. ir trečiajam asmeniui A. I.

4.2. Kaip matyti iÅ¡ Detaliojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, buvo priimti Å¡ie detaliojo plano sprendiniai: (1) esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sÄ skaita (0,3851 ha) formuojami Å¡eÅ¡i žemės sklypai; (2) Palangos miesto generalinio plano sprendiniai planuojamai teritorijai nekeičiami; (3) naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama – paliekama galioti nekilnojamojo turto registre įregistruota pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; gyvenamoji teritorija (indeksas GI); (4) sklypams nustatomi tvarkymo ir naudojimo reglamentai; (5) sklype esantis avarinės bÅ«klės gyvenamasis namas ir du Å«kiniai pastatai demontuojami: (6) visuose sklypuose numatoma gyvenamųjų namų statyba.

4.3. Pagal planuojamos teritorijos vystymo ir tvarkymo koncepcijÄ kiekviename iÅ¡ suplanuotų žemės sklypų buvo numatyta dviejų aukÅ¡tų su mansarda gyvenamųjų namų bei vieno aukÅ¡to blokuojamų garažų statyba (rengiant vienÄ techninį projektÄ ). Ä®važiavimai į naujai suformuotus sklypus buvo numatyti rytinėje sklypų dalyje iÅ¡ esamo bendro naudojimo privažiavimo. Visiems sklypams nustatytas servitutas, suteikiantis teisę bendrai naudotis įvažiavimu į teritorijÄ , įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku (servituto zona – 533 kv. m).

4.4. Visi išdėstyti Detaliojo plano sprendiniai taip pat aiškiai matyti ir grafinėje detaliojo plano dalyje – esami statiniai pažymėti kaip griaunami, numatytos naujų šešių gyvenamųjų namų su sublokuotais garažais užstatymo zonos, privažiavimai į visus šešis sklypus, sklypų apželdinimo vietos rytinėje pusėje.

4.5. Be to, minėtieji du avarinės būklės ūkiniai pastatai naujai suformuotuose žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pateko į užstatymo ir privažiavimo į sklypus zonas, o dviejų aukštų apleistas gyvenamasis namas – į du naujai suformuotus žemės sklypus – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

4.6. Detalusis planas kaip individualus teisės aktas yra privalomas tam tikram ratui subjektų, kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje, – visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Nagrinėjamu atveju į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliuoju planu suplanuotÄ teritorijÄ patenka atsakovams priklausantys žemės sklypai ir ieÅ¡kovų įsigyti statiniai, kuriems praÅ¡oma nustatyti servitutus. Todėl Å¡io detaliojo plano sprendiniai yra neabejotinai privalomi tiek atsakovams, tiek ieÅ¡kovams. Kitoks aiÅ¡kinimas, esant nurodytam galiojančiam Detaliajam planui, reikÅ¡tų juo nustatyto privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamento paneigimÄ . Todėl, sprendžiant servitutų nustatymo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kovų praÅ¡omi nustatyti servitutai atitinka teritorijoje galiojančio Detaliojo plano sprendinius. PrieÅ¡ingu atveju, jei bÅ«tų nustatytas detaliojo plano sprendiniams prieÅ¡taraujantis servitutas, bÅ«tų paneigta ir paties teritorijų planavimo esmė. Kitaip tariant, iÅ¡kiltų galiojančio detaliojo plano sprendinių ir teismo sprendimu nustatyto servituto konkurencijos klausimas, kadangi teismo sprendimu naujai nustatytas servitutas faktiÅ¡kai reikÅ¡tų teismo įsikiÅ¡imÄ Ä¯ detaliojo planavimo procedÅ«rÄ ir galimybę pakeisti galiojančio Detaliojo plano sprendinius nekeičiant Detaliojo plano taip, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir / ar Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.

4.7. IÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstytų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendinių matyti, kad ieÅ¡kovų praÅ¡omi nustatyti servitutai ne tik prieÅ¡tarauja patiems Å¡io Detaliojo plano sprendiniams, tačiau iÅ¡ viso paneigia Detaliojo plano esmę ir tikslÄ . Pagrindinis minėtojo Detaliojo plano tikslas buvo iÅ¡ pakankamai didelio sodybinio sklypo suformuoti atskirus Å¡eÅ¡is sklypus gyvenamiesiems namams statyti, t. y. vietoje vieno apleisto gyvenamojo namo ir avarinės bÅ«klės pastatų suformuoti ir pastatyti nedidelį atskirų Å¡eÅ¡ių gyvenamųjų namų kvartalÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu siekia nustatyti servitutus tiems statiniams, kurie pagal detaliojo plano sprendinius turi bÅ«ti demontuoti, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ne tik tolesnį griautinų pastatų naudojimÄ , bet ir tai, jog atskirų Å¡eÅ¡ių gyvenamųjų namų kvartalas niekuomet nebebus pastatytas, o Detaliojo plano sprendiniai niekuomet nebus įgyvendinti. Savaime suprantama, kad nustačius servitutus tokiomis ribomis, kokiomis pageidauja ieÅ¡kovai, atsakovai nebeturėtų jokių galimybių naudotis Å¡iais žemės sklypais, nors ieÅ¡kinyje yra mėginama sukurti iliuzijÄ , jog ieÅ¡kovai tik labai simboliÅ¡kai siekia apriboti atsakovų nuosavybės teisę. IÅ¡ tikrųjų ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti tokius servitutus, kad faktiÅ¡kai tik jie vieninteliai visa apimtimi galėtų naudotis visais ieÅ¡kinyje nurodytais žemės sklypais nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), nes ieÅ¡kovų praÅ¡omų nustatyti servitutų faktinis rezultatas bÅ«tų senojo sodybinio sklypo, buvusio iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano patvirtinimo, atkÅ«rimas. Taigi tuo atveju, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas ir ieÅ¡kovų statinių naudai bÅ«tų nustatyti servitutai, atsakovai, įsigiję žemės sklypus su galimybe pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius statyti gyvenamuosius namus, tokios galimybės nebetektų. Akivaizdu, kad tai ne tik prieÅ¡tarautų anksčiau iÅ¡dėstytam teisiniam reguliavimui, bet ir teisėtų lÅ«kesčių, teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

4.8. Be to, ieškovų ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti Detaliojo plano sprendiniams prieštaraujančius servitutus, taip pat vertintinas ir kaip ieškovų mėginimas išvengti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų pareigų vykdymo.

4.9. Nagrinėjamu atveju yra nesvarbu, kokio ploto ir kuriuose atsakovams priklausančių žemės sklypų vietose yra prašoma nustatyti servitutus, todėl nepasisakoma nei dėl prašomų nustatyti servitutų ribų akivaizdaus nepagrįstumo, nei dėl ieškovų siūlomos nustatyti „kompensacijos“ apskaičiavimo, nei dėl akivaizdaus fakto, jog kai kurie ieškovų įsigyti statiniai faktiškai net neegzistuoja (yra sunykę).

4.10. Ieškovų prašomi nustatyti servitutai akivaizdžiai prieštarauja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendiniams, todėl neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų servituto objektyvaus būtinumo bei viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų interesų pusiausvyros kriterijų.

4.11. Be to, tuo metu, kai buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimas ir patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detalusis planas, atsakovas A. I. buvo tiek Å¡io sklypo bendraturčiu, tiek faktiniu ieÅ¡kovų įsigytų statinių savininku, tačiau jokių prieÅ¡taravimų dėl Detaliojo plano sprendinių nereiÅ¡kė, taip pat teismui neskundė ir paties Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimo. Taigi, tiek atsakovui A. I., tiek statinius iÅ¡ jo įsigijusiems ieÅ¡kovams, buvo (turėjo bÅ«ti) žinoma, jog ieÅ¡kovai įsigyja statinius nusigriovimui, juolab, kad vykdymo proceso metu ieÅ¡kovai buvo bÅ«tent atsakovo A. I. pasiÅ«lyti pirkėjai. Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl servitutų nustatymo nagrinėjamoje byloje vertinti ir kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

5. Atsakovai A. Č., UAB „K.“, UAB „A.“, AB „D. S.“ 2022 m. kovo 18 d. pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams, atsakovams A. I., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ (trečiasis asmuo pagal ieÅ¡kinį), antstolei R. V. (trečiasis asmuo pagal ieÅ¡kinį), Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, S. A. M., V. A., notarei A. B., J. M. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į statinius pripažinimo arba statinių nugriovimo. Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma:

5.1. Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ bei pripažinti atsakovams bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į 126,43 kv. m ploto pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1 Alb; 37 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 311 b; 89 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 411b; 5 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 511ž; 24 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 611p; 31 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 711b; kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Č. - 1/3 dalį, atsakovei AB D. S. – 1/3 dalį, atsakovei UAB „K.“ – 1/6 dalį ir atsakovei UAB „A.“ – 1/6 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje;

5.2. Teismui atmetus pirmÄ jį atsakovų reikalavimÄ , įpareigoti ieÅ¡kovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (nusikelti) Å¡iuos statinius (faktiÅ¡kai iÅ¡likusias statinių dalis), esančius adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritorijÄ po griovimo darbų bei iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro: 126,43 kv. m ploto pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1 Alb; 37 kv. užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 3I1 b; 89 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 411 b; 5 kv. m. užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 511ž; 24 kv. m. užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 611 p; 31 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 711b; kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5.3. Už teismo sprendimo nevykdymÄ ieÅ¡kovams paskirti 300 Eur baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ tol, kol teismo įpareigojimas nugriauti statinius (faktiÅ¡kai iÅ¡likusias statinių dalis), sutvarkyti teritorijÄ po griovimo darbų ir iÅ¡registruoti statinius iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro bus visiÅ¡kai įvykdytas;

5.4. Teismo sprendime nurodyti, kad ieÅ¡kovams neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius, atsakovai AB D. S., UAB „K.“, UAB „A.“ ir A. Č. turi teisę nugriauti ieÅ¡kovams priklausančius statinius (faktiÅ¡kai iÅ¡likusias statinių dalis) bei sutvarkyti teritorijÄ po griovimo darbų ir / ar iÅ¡registruoti statinius iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovų;

5.5. Priteisti iš ieškovų išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai priešieškinio argumentai:

6.1. Atsakovai pateikė teismui patikslintÄ 2020 m. gegužės 5 d. prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo pareikÅ¡tus reikalavimus papildė alternatyviu reikalavimu pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ bei pripažinti atsakovų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius, kurį praÅ¡o tenkinti tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, jog D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo nebebuvo ginčo statinių savininkė ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis dėl ginčo statinių atsakovui A. I. perleidimo yra niekinė dėl netinkamos sandorio Å¡alies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis).

6.2. Atsakovų patikslintame 2020 m. gegužės 5 d. prieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo patikslinta ginčijamoje 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akte sudariusių asmenų procesinė padėtis, todėl atsakovai dar kartÄ tikslino savo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir, kadangi dėl restitucijos ginčo statinių atžvilgiu netaikymo atsakovai buvo pasisakę patikslintame 2020 m. gegužės 5 d. prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir Å¡ios pozicijos nekeičia, t. y. praÅ¡o teismo pripažinti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo statinius. Tuo tarpu dėl restitucijos taikymo piniginių lėšų, sumokėtų (galimai sumokėtų) pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , atžvilgiu atsakovai pasisakys tuomet, kai nagrinėjamoje byloje bus pilnai iÅ¡analizuotos 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo aplinkybės, apklausti Å¡ias sutartis sudarę asmenys.

6.3. Nagrinėjamoje byloje yra kur kas daugiau aplinkybių, patvirtinančių prezumpcijÄ , numatytÄ CK 4.40 ir 6.395 straipsnio 1 dalyje, nei jÄ paneigiančių.

6.4. 2004 m. sausio 16 d. D. S. H. T. iÅ¡duotame įgaliojime, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliotiniui J. M. buvo pavesta valdyti ir tvarkyti jai privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį Palangos mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauti jÄ visose įstaigose, įmonėse, bendrovėse, organizacijose, bÅ«ti planavimo organizatoriumi, rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ , gaunant leidimÄ statybai. Taigi, D. S. H. T. dar iki žemės sklypo pardavimo ir Detaliojo plano ruoÅ¡ime proceso pradžios iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl to, jog J. M. pradėtų Detaliojo plano ruoÅ¡imo procesÄ , bÅ«tų planavimo organizatoriumi ir gautų leidimÄ statybai. Tai reiÅ¡kia, jog dar iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo D. S. H. T. suprato, žinojo ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad pagal ketinamo ruoÅ¡ti jai priklausančio žemės sklypo Detaliojo plano sprendinius vietoje senųjų ginčo statinių bÅ«tų statomi nauji statiniai. J. M. iniciatyva, veikiant kaip įgaliotiniui, D. S. H. T. vardu buvo iÅ¡duotas 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2, kas iÅ¡ esmės patvirtina 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių buvusiÄ D. S. H. T. valiÄ dėl tuo metu jai tebepriklausančių ginčo statinių likimo, tai yra D. S. H. T. neketino Å¡iais statiniais naudotis ir jų iÅ¡saugoti, jai nebuvo svarbu, kas bus su Å¡iais statiniais daroma po žemės sklypo pardavimo.

6.5. Be to, ta aplinkybė, kad 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2 atitiko Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano sprendinius dėl ginčo statinių nugriovimo, reiškia, jog jų nugriovimas neprieštaravo D. S. H. T. valiai. Po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo 0,6851 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė trims bendraturčiams – V. A., S. A. M. ir UAB „T.“, jų turimos žemės sklypo dalys nebuvo individualizuotos, naudojimosi žemės sklypu tvarka taip pat nebuvo nustatyta. Atitinkamai, tuo metu statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininke buvusi D. S. H. T. iki šių statinių perleidimo 2004 m. gegužės 13 d. atsakovui A. I. su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai priklausančiais statiniais, esančiais svetimame žemės sklype. Toks D. S. H. T. elgesys patvirtina, jog po žemės sklypo perleidimo ji nebeketino toliau šiais ginčo statiniais naudotis ir jų išsaugoti savo nuosavybėje.

6.6. Faktas, jog sutampa Palangos miesto savivaldybės administracijos 2004 m. kovo 12 d. leidimo nugriauti statinį Nr. 2 iÅ¡davimo bei 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo datos, reiÅ¡kia, jog leidimo nugriauti ginčo statinius iÅ¡davimas buvo viena iÅ¡ Å¡ių sutarčių sudarymo sÄ lygų.

6.7. D. S. H. T., pardavusi minėtÄ Å¾emės sklypÄ , nesiekė iÅ¡saugoti nuosavybės teisės į Å¡iame sklype esančius ginčo statinius kuomet pagal 2004 m. balandžio 15 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ S. A. M. įsigijo atsakovas A. I. ir tapo ketvirtuoju Å¡io sklypo bendraturčiu, D. S. H. T. su A. I. taip pat neaptarė kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai priklausančiais statiniais, esančiais svetimame žemės sklype. Å i aplinkybė patvirtina nuoseklų D. S. H. T. ketinimų naudotis ginčo statiniais ir juos iÅ¡saugoti nebuvimÄ vėliausiai nuo 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo.

6.8. Atsakovas A. I., įsigijęs ginčo statinius iÅ¡ D. S. H. T. pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), analogiÅ¡kai, su likusiais žemės sklypo bendraturčiais V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ taip pat nesusitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir neaptarė naudojimosi įsigytais statiniais sÄ lygų, nors A. I. turėta 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis buvo tik idealioji ir nepriskirta konkretiems statiniams naudoti (aptarnauti).

6.9. Naudojimosi įsigytais statiniais sÄ lygų su likusiais žemės sklypo bendraturčiais V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ atsakovas A. I. neaptarė ir nesiekė aptarti net po to, kai pagal 2005 m. kovo 3 d. susitarimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾ino sutuoktiniams M. 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kas reiÅ¡kia, kad ir pats atsakovas A. I. neketino įsigytais statiniais naudotis ir iÅ¡saugoti nuosavybės teisės į juos.

6.10. Be to, atsakovas A. I. neįregistravo savo nuosavybės teisės į ginčo statinius Nekilnojamojo turto registre, t. y. neiÅ¡vieÅ¡ino tapimo statinių savininku fakto, kas aiÅ¡kiai demonstruoja tai, kad A. I. neturėjo jokios valios aptarti ir nustatyti naudojimosi statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ su kitais žemės sklypo bendraturčiais.

6.11. Tikėtina, kad tokius A. I. veiksmus lėmė jo paties ir kitų tuometinių žemės sklypo bendraturčių noras ginčo statinius nugriauti be papildomų biurokratinių formalumų, kadangi, įregistravus savininko pasikeitimÄ , bÅ«tų reikėję keisti ir 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimÄ nugriauti statinį Nr. 2, kuris buvo iÅ¡duotas D. S. H. T. vardu.

6.12. Faktai, kad D. S. H. T. pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo statinius perleido bÅ«tent vienam iÅ¡ tuo metu buvusių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių atsakovui A. I., sudarant Å¡iÄ sutartį D. S. H. T. pagal 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovavo Å¡io žemės sklypo detaliojo planavimo organizatorius J. M., siekiant iÅ¡vengti formalumų dėl 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo nugriauti statinį Nr. 2 pakeitimo, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota A. I. nuosavybės teisė į Å¡iuos statinius, sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo statinių perleidimas atsakovui A. I. buvo visiÅ¡kai formalus ir atliktas bÅ«tent tam, kad tiek žemės sklypas, tiek jame esantys statiniai liktų rankose ir kontrolėje tų asmenų, kurie po žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano patvirtinimo taps jau padalintų žemės sklypų savininkais.

6.13. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, jog 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta likus dviem dienoms iki 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto J. M., pasibaigimo, t. y. buvo suskubta pasinaudoti iÅ¡duotu įgaliojimu ir, jeigu iÅ¡kiltų kokių nors kliūčių detaliojo plano ruoÅ¡imo metu, turėti vietoje esantį formalų ginčo statinių savininkÄ .

6.14. Be to, ginčo statinių perleidimas ne nepriklausomam trečiajam asmeniui, o būtent vienam iš žemės sklypo bendraturčių, aiškiai patvirtina, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių objektas faktiškai buvo žemės sklypas su visais jame esančiais statiniais, o ne atskirai be jų.

6.15. Dėl to, manytina, kad 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimas J. M. ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymas yra būtent tie D. S. H. T. valiniai veiksmai, kuriais ji patvirtino savo ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius dar 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu.

6.16. TÄ pačiÄ dienÄ , kai įsigijo ginčo statinius (2004 m. gegužės 13 d.), atsakovas A. I. iÅ¡davė įgaliojimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo J. M. atstovauti jį Palangos miesto žemėtvarkos tarnyboje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano projekto. Å i aplinkybė taip pat patvirtina A. I. valiÄ ir suinteresuotumÄ dėl Detaliojo plano, pagal kurio sprendinius ginčo statiniai turėjo bÅ«ti nugriauti, paruoÅ¡imo ir patvirtinimo. Patvirtinus Detalųjį planÄ , ginčų dėl to nebuvo ir, darytina iÅ¡vada, kad Detaliojo plano sprendiniai dėl ginčo statinių nugriovimo visiÅ¡kai atitiko tiek D. S. H. T., tiek iÅ¡ jos ginčo statinius įsigijusio atsakovo A. I. valiÄ ir ketinimus, nė vienas iÅ¡ jų neketino naudotis Å¡iais statiniais ir iÅ¡saugoti savo nuosavybės teisės į juos, o visi žemės sklypo bendraturčiai buvo susitarę Å¡iuos statinius nugriauti.

6.17. Be to, pagal Nekilnojamojo registro duomenis statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo statyti 1910 - 1994 m., daugumos jų fizinio nusidėvėjimo procentas pagal 1994 m. rugsėjo 22 d. atliktus kadastrinius matavimus siekė 70 (septyniasdeÅ¡imt) procentų ir daugiau (iÅ¡skyrus 1970 m. ir 1992 m. baigtus statyti Å«kinius pastatus), kas patvirtina, jog statinių, kuriuos vėliau įsigijo ieÅ¡kovai, fizinė bÅ«klė buvo pakankamai bloga ir jų bÅ«klė tik blogėjo. Detaliojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat nurodoma, kad sklype esantis avarinės bÅ«klės gyvenamasis namas ir du Å«kiniai pastatai yra demontuojami. Jų kritinė bÅ«klė yra nurodyta ir 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. UAB „Krivita“ atliktos ekspertizės metu. Todėl tuo atveju, jei nors vienas iÅ¡ buvusių ginčo statinių savininkų bÅ«tų turėjęs bent menkiausiÄ valiÄ naudotis ginčo statiniais pagal paskirtį ir juos iÅ¡saugoti kaip atskirÄ individualiÄ savo nuosavybę, tokia situacija, kai per 25 metų laikotarpį iÅ¡ ginčo statinių faktiÅ¡kai iÅ¡liko tik vienas, niekuomet nebÅ«tų susiklosčiusi, o Å¡ių statinių savininkas bÅ«tų dėjęs pastangas ne tik sutvarkyti Å¡ių statinių bÅ«klę, tačiau ir nustatyti naudojimosi jais tvarkÄ su žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiais.

6.18. Dėl atsakovų dalinės nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo pažymėtina, jog kaip jau yra nustatyta, D. S. H. T. su V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ sudarytose 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartyse, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ginčo statiniai, kaip šių sutarčių dalykas, buvo neindividualizuoti, ir nei D. S. H. T., nei naujųjų žemės sklypo savininkų teisės į šiuos statinius buvo neaptartos.

6.19. Anksčiau iÅ¡dėstyti argumentai ir aplinkybės patvirtina CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾emės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius perleidimo prezumpcijÄ , t. y. tai, jog D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo – pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudarymo nesiekė iÅ¡saugoti nuosavybės teisės į perleistame 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvusius ginčo statinius ir netgi atliko valinius veiksmus, kurie patvirtino D. S. H. T. ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į juos.

6.20. Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, jog ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo perleisti 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ nuosavybėn. Vadinasi, 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo metu D. S. H. T. nebuvo ginčo statinių savininkė ir negalėjo jų parduoti atsakovui A. I., kas yra pagrindu pripažinti 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia dėl netinkamos sandorio Å¡alies. Pripažinus niekine ir negaliojančia 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo atsakovas A. I., jo atlikti teisiniai veiksmai – ieÅ¡kovų pasiÅ«lymas ginčo statinių pirkėjais vykdymo procese, bei Å¡ių veiksmų pagrindu sudarytas 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas taip pat yra prieÅ¡ingi teisei, ir, jų pagrindu įgyvendintos subjektinės teisės negali bÅ«ti ginamos (CK 1.137 straipsnis). Pagal taisyklę injuria ius non oritur teisė iÅ¡ neteisės atsirasti negali, todėl, atitinkamai, niekiniu ir negaliojančiu taip pat pripažintinas ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas. Pripažinus niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , turėtų bÅ«ti taikoma restitucija ir ginčo statiniai grÄ Å¾inti D. S. H. T. nuosavybėn (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

6.21. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma, turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Å iuo atveju ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagrindu faktiÅ¡kai buvo perleisti 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių V.

A., S. A. M. ir UAB „T.“ nuosavybėn, restitucija ginčo statinių atžvilgiu nagrinėjamoje byloje netaikytina ir, siekiant iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės, spręstina, kas Å¡iuo metu yra ginčo statinių savininkai. PrieÅ¡ingu atveju, teismui pasisakius tik dėl 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties bei 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiais (niekiniais), ginčas nebÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės – ginčo statinių nuosavybės klausimas liktų atviras ir nebÅ«tų aiÅ¡ku, kas turi teisę (o tuo pačiu ir pareigÄ ) ginčo statinius nugriauti ir tokiu bÅ«du įgyvendinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius.

Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu buvo suformuoti 6 (Å¡eÅ¡i) nauji žemės sklypai (nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių savininkais Å¡iuo metu yra A.

Č., AB D. S., UAB „K.“ ir UAB „A.“. Sutartyse, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, esančius adresu nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ginčo statiniai, kaip šių sutarčių dalykas, taip pat nebuvo individualizuoti ir atsakovų teisės į šiuos statinius nebuvo aptartos. Vadinasi, analogiškai, nuosavybės teisė į ginčo statinius CK 6.395 straipsnio 1 dalies ir CK 4.40 straipsnio 1 dalies bei nurodytų sutarčių pagrindu yra perėjusi atsakovams.

Atsakovų nuomone, tam, kad bÅ«tų tinkamai apgintos atsakovų teisės ir teisėti interesai, o tarp Å¡alių iÅ¡kilęs ginčas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, teismui pripažinus ginčo statinių 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ niekiniais (negaliojančiais), atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, atsakovams pripažintina nuosavybės teisė į statinius (faktiÅ¡kai iÅ¡likusias statinių dalis), esančius adresu (duomenys neskelbtini): 126,43 kv. m. ploto pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ lAlb, 37 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 311b, 89 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 411b, 5 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 5I1Ž, 24 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 611 p, 31 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 711b, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant atitinkamas dalis, nurodytas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimuose.

Pripažinus atsakovų nuosavybės teisę į ginčo statinius, jie įgytų pagrindÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Å¡iuos statinius savo vardu, atitinkamai, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«ros ir statybos inspekcijÄ dėl leidimo Å¡iuos statinius nugriauti iÅ¡davimo, o nugriovus faktiÅ¡kai iÅ¡likusiÄ pastato - gyvenamojo namo dalį, iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

6.22. Dėl atsakovų alternatyvaus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ginčo statinių nugriovimo, pažymima, kad ieÅ¡kovams priklausantys statiniai Å¡iuo metu neturi teisėto pagrindo bÅ«ti atsakovų žemės sklypuose, todėl Å¡ių statinių buvimas riboja atsakovų, kaip žemės sklypų, esančių nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teises – nugriauti Å¡ių statinių savarankiÅ¡kai be teismo atsakovai negali, o tol, kol Å¡ie statiniai nenugriauti, atsakovai neturi galimybės realizuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių ir pradėti naujų statinių statybos. Be to, patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galiÄ . Nagrinėjamu atveju į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu suplanuotÄ teritorijÄ patenka atsakovams priklausantys žemės sklypai ir ieÅ¡kovų įsigyti statiniai. Todėl Å¡io detaliojo plano sprendiniai yra neabejotinai privalomi tiek atsakovams, tiek ieÅ¡kovams. Taigi, teismo įpareigojimas ieÅ¡kovams nugriauti (nusikelti) ant atsakovų žemės sklypų iÅ¡sidėsčiusius statinius per tam tikrÄ terminÄ ne tik apgintų pažeistas atsakovų nuosavybės teises, bet tuo pačiu sudarytų sÄ lygas realizuoti (įgyvendinti) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu ir patvirtinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius, kas be teismo įpareigojimo bÅ«tų neįmanoma.

7. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka. Pagrindiniai atsiliepimo į priešieškinį argumentai:

7.1. Dėl D. S. H. T. nuosavybės teisės į Statinius išsaugojimo sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorius paaiškintina, kad byloje kilus ginčui dėl CK 4.40 straipsnio 1 dalyje bei 6.395 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos taikymo, tikrieji sutarties dalyvių ketinimai ir sutarties turinys turi būti nustatomi vadovaujantis bendraisiais sutarčių aiškinimo principais.

7.2. Nagrinėjamoje byloje buvo surinkti nauji duomenys, kurie koreliuoja su jau anksčiau esamais byloje duomenimis ir neabejotinai patvirtina tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius šalys neturėjo ketinimų ir lūkesčių perleisti / įgyti nuosavybės teises į statinius, šalims buvo žinoma apie tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius, ir kad D. S. H. T. išsaugo nuosavybės teises į statinius.

Jokie Å¡alių susitarimai, ketinimai ir lÅ«kesčiai dėl statinių (ne)griovimo neįtakojo ir nesÄ lygojo Å¡ių sandorių sudarymo, nes nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tokie susitarimai bÅ«tų buvę. Tuo tarpu atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomas subjektyvias interpretacijas dėl minėtų sandorių Å¡alių valios jokie byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys nepagrindžia. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys paneigia prieÅ¡ieÅ¡kinio nepagrįstus teiginius neva D. S. H.

T., sudarydama 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius, bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi kokiÄ nors valiÄ atsisakyti nuosavybės teisės į statinius. IÅ¡ notarės pateiktų dokumentų, surinktų tvirtinant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius, jokie duomenys nei apie ketinimus statinius griauti, nei apie jų kitokį likimÄ nebuvo pateikti, kaip ir nebuvo Å¡alių aptarti sandorių tekstuose ar derybų protokoluose. Å ios aplinkybės leidžia teigti, jog sudarydamos 2004 m. kovo 12 d.

žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandorius Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir ketinimus tik dėl žemės sklypų, tačiau jokios teisės į statinius nebuvo nei derybų, nei sudarytų sandorių objektas. 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudaryme pardavėja D. S. H. T. dalyvavo tiesiogiai, ne per atstovÄ . Iki Å¡ių sandorių sudarymo 2004 m. sausio 16 d. ji buvo iÅ¡davusi tik vienÄ Ä¯galiojimÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)), susijusį tik su žemės sklypo valdymu ir tvarkymu, kuriame jokie įgaliojimai dėl esamų statinių valdymo ir / ar disponavimo nenumatyti.

Tačiau bÅ«tent Å¡io įgaliojimo pagrindu įgaliotinis J. M. kreipėsi į Palangos m. savivaldybės administracijÄ dėl statinių nugriovimo. Byloje nėra jokių duomenų, jog D. S. H. T. apskritai buvo žinoma apie tokį įgaliotinio veikimÄ . Leidimas nugriauti statinius buvo iÅ¡duotas 2004 m. kovo 12 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir sudaryti žemės sklypo, jo dalių pirkimo-pardavimo sandoriai. Net darant prielaidÄ , jog žemės sklypo savininkė žinojo apie J. M. kreipimÄ si dėl leidimo griauti Statinius, tokia aplinkybė tik patvirtintų, jog 2004 m. kovo 12 d.

žemės sklypo (jo dalių) sandoriais Å¡alys neketino perleisti / įsigyti nuosavybės teisių ir į Statinius, nes, jei sandorio Å¡alių valia apimtų ir Statinių nuosavybės perleidimÄ , jau po sandorio sudarymo dėl tokio leidimo galėjo kreiptis patys žemės sklypo (jo dalių) savininkai. Dar svarbiau tai, jog po mėnesio, t. y. 2004 m. balandžio 15 d., D. S. H. T. iÅ¡duoda atskirÄ Ä¯galiojimÄ jau ne dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo, bet dėl žemės sklype esančių Statinių pardavimo.

Pastarasis įgaliojimas iÅ¡duodamas tam pačiam įgaliotiniui J. M., kuriam buvo iÅ¡duotas ir ankstesnis įgaliojimas dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo. Savininkės ir pardavėjos valia realizuoti nuosavybės teises į žemės sklypÄ ir į statinius atskirais sandoriais yra nuosekli ir logiÅ¡ka: (a) nuosavybės teises į žemės sklypÄ bei į statinius ji įgijo skirtingais teisiniais pagrindais (atitinkamai Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atkurtų nuosavybės teisių pagrindu ir 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu); (b) ji iÅ¡davė skirtingus įgaliojimus tam pačiam įgaliotiniui dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo bei dėl Statinių pardavimo; todėl (c) ir Å¡ių nekilnojamojo turto objektų realizavimas skirtingais sandoriais tik patvirtina tikrÄ jÄ D.

S. H. T. valiÄ sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorius realizuoti nuosavybės teisę iÅ¡imtinai į žemės sklypÄ , bet ne į jame esančius statinius.

7.3. Ginčo sandorių sudarymo aplinkybės bei Å¡alių faktiniai veiksmai po sandorių sudarymo patvirtina, jog pardavėjos valia atitiko ir įgijėjų valiÄ 2004 m. kovo 12 d. sudarytais sandoriais įsigyti nuosavybėn iÅ¡imtinai žemės sklypÄ (jo dalis), neturint jokių ketinimų ir lÅ«kesčio įgyti nuosavybės teises į jame esamus statinius: jokie duomenys apie tai, kad įgyjamuose žemės sklypuose esantys statiniai yra griautini, neatsispindi nei 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriuose nei notarei sandorio Å¡alių pateiktuose dokumentuose; nuo 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės į statinius buvo įregistruotos jų savininkės D.

S. H. T. vardu, Å¡ios teisės liko įregistruotos pastarosios vardu ir po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo – nė vienas iÅ¡ žemės sklypo (jo dalių) įgijėjų neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre. Tokių veiksmų neatliko ir notarė A. B., nors po dviejų mėnesių (2004 m. gegužės 13 d.) patvirtinus statinių pirkimo-pardavimo sandorį, ta pati notarė A. B. pateikė VÄ® Registrų centrui praneÅ¡imÄ apie nuosavybės teisių į statinius perleidimÄ A.

I. ir šį sandorį iÅ¡vieÅ¡ino; 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriais pirkėjai įgijo idealiÄ sias dalis į žemės sklypÄ , todėl objektyviai nei vienas iÅ¡ jų negalėjo turėti lÅ«kesčio, jog įsigijo bÅ«tent tÄ dalį, kurioje fiziÅ¡kai buvo statiniai. 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi A. I. įsigijus dalį žemės sklypo ir tapus žemės sklypo bendraturčiu (žemės sklypo idealiosios dalies savininku), jis vienintelis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯sigyti statinius – papildomai už juos sumokėdamas 28 962 Eur ir sudarydamas 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį.

PastarÄ jį tvirtino ta pati notarė A. B. Be to, vieno iÅ¡ 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorio įgijėjai S. A. M. ir L. B. M., 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleidę A. I. 1000 kv. m ploto įgytos žemės sklypo dalies dalį, buvo atstovaujami sÅ«naus J. M. pagal 2004 m. balandžio 14 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . 2004 m. balandžio 14 d. J. M. iÅ¡duotas įgaliojimas buvo patvirtintas tos pačios notarės A. B. Ä®galiojimas iÅ¡duotas tik dėl žemės sklypo dalies pardavimo.

Įgaliojime nurodoma, jog atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Tuo atveju, jei žemės sklypo dalies savininkai M. būtų laikę save ir statinių savininkais, jų sūnus J. M. (jų įgaliotas atstovas) neturėtų teisės sudaryti statinių perleidimo sandorio, atstovaujant ne jiems, o D. S. H. T. Tačiau jau po mėnesio J. M., atstovaudamas Statinių savininkei D. S. H. T., 2004 m. gegužės 13 d. sudaro atlygintinį statinių pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo nuosavybės teises į statinius už 28 962 Eur įgyja A.

I., tuo metu jau bÅ«damas žemės sklypo, kuriame yra Statiniai, bendraturčiu. Šį sandorį patvirtina ta pati notarė A. B. Aptartų 2004 m. balandžio 15 d. bei 2004 m. gegužės 13 d. sandorių (vienu iÅ¡ jų A. I. įgyja žemės sklypo dalį, kitu – statinius) sudarymas dalyvaujant tam pačiam atstovui J. M., susijusiam giminystės ryÅ¡iais su žemės sklypo (dalies) pardavėjais (jų sÅ«nus), Å¡ių sandorių tvirtinimas tos pačios notarės A. B. (tarp sandorių tvirtinimo praėjus vos mėnesiui), ir tai, jog nei viena sandorio Å¡alis nei vieno iÅ¡ sandorio niekada neginčijo ir neginčija Å¡iuo metu, byloja apie tai, jog visi Å¡ie sandoriai atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir lÅ«kesčius, inter alia, tai, jog nuosavybės teisė į žemės sklypÄ (jo dalis) bei į statinius buvo perleidžiama skirtingais sandoriais ir skirtingiems savininkams, ir, kad žemės sklypo savininkams tai buvo ir / ar turėjo bÅ«ti žinoma.

7.4. Artimos giminystės ryÅ¡io faktas tarp žemės sklypo sandorių ir statinių sandorio dalyvių yra reikÅ¡mingas faktas spręsti, jog žemės sklypų įgijėjai galėjo ir objektyviai turėjo galimybę žinoti apie statinių perleidimÄ atsakovui A. I. ne tik iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų, tačiau ir remiantis tarpusavio artimais giminystės ryÅ¡iais su statinių sandorį sudariusiu įgaliotiniu J. M. Nepaisant to, nei vienas 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių dalyvių — žemės sklypo (dalies) įgijėjų – niekada nei ginčijo 2004 m. gegužės 13 d. sudarytÄ atlygintinį statinių pirkimo-pardavimo sandorį, nei atliko kokius nors veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių įregistravimu į ginčo statinius ir kitokių savininko teisių realizavimu. Å ios aplinkybės taip pat byloja apie tai, jog žemės sklypo įgijėjai nelaikė savęs statinių savininkais ir jokių savo, kaip savininko, teisių neįgyvendino, o nuosavybės teisę į statinius po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo iÅ¡laikė D. S. H. T.

7.5. Apibendrinant, tiek 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių tekstas, tiek faktinis sandorių Å¡alių elgesys po sandorių sudarymo paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , jog nuosavybės teisė į statinius bÅ«tų perėjusi žemės sklypo (dalių), kuriame yra tie statiniai, įgijėjams, o prieÅ¡ingas sandorių aiÅ¡kinimas neatitiktų tikrosios sandorio Å¡alių valios, todėl nagrinėjamoje byloje Å¡i prezumpcija netaikytina. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytas pirkėjui aktÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

7.6. Dėl restitucijos / vindikacijos taikymo sandorį pripažįstant negaliojančiu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu. Tokiu atveju byloje kiltų būtinumas spręsti sandorio negaliojimo teisines pasekmes.

7.7. Ieškovai laikosi pozicijos, jog 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoris yra teisėtas ir neprieštaraujantis jokioms imperatyviosioms teisės normoms, todėl poreikį spręsti šio sandorio negaliojimo teisines pasekmes ieškovai vertina hipotetiškai.

7.8. Nagrinėjamoje byloje atsakovų nesieja prievoliniai santykiai nei su ieÅ¡kovais, nei su ankstesniu statinių savininku A. I., todėl atsakovų reikalavimas iÅ¡reikalauti statinius turi bÅ«ti sprendžiamas laikantis CK 4.96 straipsnyje nustatytų reikalavimų tiek ieÅ¡kovų, tiek A. I. atžvilgiu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas taikyti restitucijÄ tarp sandorių, kurių dalyviais atsakovai nėra, Å¡alių, gali bÅ«ti sprendžiamas, tačiau tik kaip papildomas reikalavimas ir tik tuomet, jei byloje bÅ«tų konstatuotas teisinis pagrindas iÅ¡reikalauti statinius pagal vindikacijos taisykles iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų – ieÅ¡kovų. Taigi, ginčo statiniai iÅ¡ ieÅ¡kovų gali bÅ«ti iÅ¡reikalauti tik pagal vindikacijos taisykles taikant daiktinės teisės normas, nes atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčija sandorius, kurių dalyviais jie patys nėra, tarp atsakovų ir ieÅ¡kovų nėra atsiradę prievolinių teisinių santykių. Nesant pagrindo byloje taikyti statinių vindikacijos, negali bÅ«ti tenkinami ir atsakovo reikalavimai dėl sandorių restitucijos taikymo, nes, kaip minėta, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamu atveju reikalavimus dėl sandorių restitucijos atsakovai gali reikÅ¡ti, o teismas juos vertinti, tik kaip papildomus kartu su vindikacijos taikymu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«lomas restitucijos bÅ«das negalėtų bÅ«ti taikomas bet kuriuo atveju, kaip neproporcingas ir nesÄ Å¾iningas.

7.9. Bylos duomenys patvirtina (Å¡ios aplinkybės byloje neginčijamos), jog tiek A. I., tiek ieÅ¡kovai statinius įgijo pagal atlygintinus sandorius: A. I. už statinius pagal 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį sumokėjo 28 692 Eur, ieÅ¡kovai pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ â€“ 21 374 Eur. Nepaisant to, atsakovai praÅ¡o taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ tik grÄ Å¾inant ankstesniems savininkams nuosavybės teises į statinius, tačiau negrÄ Å¾inant sandorių Å¡alims sumokėtas pinigų sumas už statinius. Tokios vienaÅ¡alės restitucijos atsakovai nepagrindžia nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu. Atsakovai neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl statinių vindikacijos / restitucijos taikymo ir nuosavybės į statinius jiems pripažinimo, todėl Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

7.10. Dėl negatorinio (alternatyvaus) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo statinius nugriauti. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovai teigia, jog palaiko savo ankstesnius reikalavimus, inter alia, teigdami, kad Statiniai faktiÅ¡kai nėra iÅ¡likę. Atkreipia dėmesį, jog 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame į nagrinėjamÄ bylÄ , buvo užfiksuota statinių bÅ«klė ieÅ¡kovų nuosavybės į statinius įsigijimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) momentu – kiekvieno statinio bÅ«klė, iÅ¡likusios konstrukcijos, pamatai. Be to, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nugriauti Statinius atsakovai grindžia ir 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniais.

7.11. Pažymėtina, jog detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas, detaliojo plano sprendiniai neturi įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Be to, detaliojo plano sprendiniai savaime nesuteikia teisės statyti, jie yra tik viena iÅ¡ prielaidų gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . TPÄ® nuostatų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ne visi detaliojo plano sprendiniai ir ne visuomet susiję su įpareigojimais, o tik tiek, kiek tai susiję su privalomu teritorijos naudojimo reglamentu, bendrųjų planų reikalavimais, t. y. veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimais ir apribojimais. Teismų praktikoje pasisakoma, kad Detaliojo plano sprendiniai leido, bet neįpareigojo savininkus statinius griauti, dėl ko atsakovų nuosavybės teisės suvaržymai, įskaitant ieÅ¡kovų teisę statinius iÅ¡saugoti ir reikalauti nustatyti Statinių servitutÄ , laikyti teisėtais.

7.12. Detaliojo plano sprendiniai dėl statinių griovimo negalėjo ir negali būti įgyvendinami – privatinės teisės veikimas, kurioje galioja principas, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimu, o kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 straipsnis).

7.13. Nei nagrinėjamoje byloje, nei Detalaus plano dokumentuose nėra jokių duomenų apie tai, jog Detalaus plano organizatorius J. M. bÅ«tų įgaliotas kurio nors statinių savininko veikti statinių savininko vardu, įskaitant veikti statinių savininko vardu dėl statinių griovimo ir / ar tokio griovimo numatymo Detaliojo plano sprendiniais. Nesant duomenų apie statinių savininko valiÄ apriboti turimÄ nuosavybės teisę į statinius, toks apribojimas negali bÅ«ti grindžiamas trečiųjų asmenų valia, inter alia, žemės sklypų savininkų (buvusių ar esamų) noru patogiau ir jiems racionalesniu bÅ«du disponuoti įgytais žemės sklypais. Tai faktiÅ¡kai reikÅ¡tų nuosavybės paėmimÄ iÅ¡ vieno asmens ir jos perdavimÄ kitam asmeniui, kad Å¡is patogiau galėtų naudotis savo nuosavybe. Toks reikalavimas iÅ¡ esmės pažeidžia kito savininko teisę į nuosavybę.

7.14. IeÅ¡kovai 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės turto pardavimo akto pagrindu statinius įgijo už rinkos kainÄ (21 374 Eur), kuri buvo nustatyta 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. UAB „Krivita“ ekspertizės aktu. IÅ¡ Å¡io akto matyti, jog atliekant turto vertinimo ekspertizę buvo apžiÅ«rėta ir įvertinta kiekvieno statinio bÅ«klė, o rinkos kaina nustatyta naudojant iÅ¡laidų metodÄ â€“ nustatant atkuriamÄ jÄ turto vertę, atsižvelgus bÅ«tent į tai, kad statinių bÅ«klė buvo bloga, Å¡is metodas taikytas kaip tinkamiausias rinkos kainai nustatyti. Ekspertizės akte taip pat nurodoma: „Atsižvelgiant į ekspertizės objekto vietÄ , aplinkÄ , tikslinga ir toliau naudoti ekspertizės objektÄ pagrindinei tiksliniai paskirčiai. Dabartinis ekspertizės objekto panaudojimas atitiks maksimalų ir geriausiÄ jo panaudojimÄ tuomet, kai gyvenamasis namas bus suremontuotas ir įrengtas, o sugriauti pastatai bus atstatyti“. IeÅ¡kovas mokėjo (ir tebemoka) už įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (statinius) vietinę rinkliavÄ , kitus mokesčius, nuo pat statinių įsigijimo nuosavybėn siekia atkurti / rekonstruoti Å¡iuos statinius. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 14 d. raÅ¡tu gavo patvirtinimÄ , jog statinių rekonstrukcija galima, tačiau tik gavus žemės sklypų savininkų sutikimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovų lÅ«kestis dėl statinių privalomo nugriovimo nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali bÅ«ti ginamas, paneigiant ieÅ¡kovų teisėtai įgytÄ nuosavybės teisę į statinius bei jų teisėtus lÅ«kesčius disponuoti įgytu nekilnojamuoju turtu. Kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, jog statinių atstatymas prieÅ¡tarautų imperatyviosioms teisės normoms: nei vieÅ¡osios teisės normų, nei civilinių sandorių, kurie ieÅ¡kovams turėtų įpareigojantį pobÅ«dį, pagrindu.

7.15. Atsakovai siekia ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į statinius visiÅ¡ko paneigimo, tuo tarpu ieÅ¡kovai teisėtai ir sÄ Å¾iningai įgiję nuosavybės teises į statinius praÅ¡o nustatyti servitutÄ , t. y. siekia minimalaus žemės sklypų savininkų teisių apribojimo – tik tiek, kiek bÅ«tina statinius naudoti pagal paskirtį. VisiÅ¡kas ir neatlygintinis ieÅ¡kovų nuosavybės teisės paneigimas nebÅ«tų proporcingas, akivaizdžiai pažeistų ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principÄ , bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio „Nuosavybės apsauga“ nuostatas.

7.16. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei tuo, jog atsakovai neįrodė pareikšto negatorinio reikalavimo dėl statinių nugriovimo pagrįstumo, toks reikalavimas laikytinas neteisėtu ir negali būti tenkinamas.

8. Trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas 2022 m. kovo 30 d. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio neprieÅ¡tarauja. Kol žemės ir statinių savininkas buvo vienas ir tas pats asmuo, nebuvo jokių ginčų. Buvo suderinti Detaliojo plano sprendiniai, iÅ¡reikÅ¡ta vieninga savininko valia dėl Detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos yra formuojami keli nauji žemės sklypai, o pastatus numatoma nugriauti. Tarp Å¡alių ginčai prasidėjo tik tada, kai, prasidėjus finansiniams sunkumams, dalyvaujant antstoliams, žemės sklypai ir statiniai buvo perleisti skirtingiems asmenims. BÅ«dami atidÅ«s, įsigydami statinius, statinių pirkėjai turėjo įvertinti ir Detaliojo plano sprendinius. Jei statinių pirkėjams nebuvo atskleista visa informacija apie parduodamus statinius (neatskleisti Detaliojo plano numatyti sprendiniai), statinių pirkėjai turėjo teisę tokius sandorius ginčyti, tačiau tai nebuvo padaryta. Pagal CK 4.40 straipsnį prioritetas turi bÅ«ti suteikiamas žemės sklypui. Palangos miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad galiojančio, nenuginčyto Detaliojo plano sprendiniai turi bÅ«ti įgyvendinti – įsigyti statiniai turi bÅ«ti nugriauti, nes kitaip neįmanoma įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių.

9. Atsakovė antstolė R. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ 2022 m. kovo 18 d. prieÅ¡ieÅ¡kinį, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepimo į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį pagrindiniai argumentai:

9.1. PraÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ reikalavimui pripažinti 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ (toliau – Turto pardavimo aktas) negaliojančiu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ginčijamas Turto pardavimo aktas ir jo pagrindu nuosavybės teisių į ginčo statinius perleidimo faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas Nekilnojamojo turto registre nuo 2014 m. spalio 9 d. Dar iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo ieÅ¡kovų 2015 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kinio pateikimo teismui, ieÅ¡kovai registruotomis paÅ¡to siuntomis, datuotomis 2015 m. rugpjūčio 21 d., visiems atsakovams buvo iÅ¡siuntę pasiÅ«lymus dėl servitutų nustatymo (Å¡ie praneÅ¡imai pateikti į bylÄ kartu su ieÅ¡kiniu). Tokiu bÅ«du vėliausia data, kuomet atsakovams tapo ir (ar) turėjo tapti žinoma apie skundžiamÄ Turto pardavimo aktÄ ir juo pagrindu ieÅ¡kovų įgytÄ nuosavybės teisę į statinius, yra ieÅ¡kinio pateikimo data, t. y. 2015 m. lapkričio 3 d. Tačiau reikalavimÄ dėl turto pardavimo akto atsakovai byloje pareiÅ¡kė tik 2020 m. gegužės 5 d.

9.2. 2018 m. spalio 18 d. teismo posėdyje, bylÄ pirmojoje instancijoje nagrinėjant jau antrÄ kartÄ , teisėja klausė atsakovų, kodėl jie neginčija sandorių ir Turto pardavimo akto. Tuomet atsakovės AB D. S. atstovas nurodė, jog neginčija, nes praėjo ieÅ¡kinio senaties terminai. Teismui paaiÅ¡kinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminai gali bÅ«ti teismo atnaujinti, atstovas nurodė, kad Å¡iÄ situacijÄ galima iÅ¡spręsti kitaip. Tad akivaizdu, jog iki 2020 m. gegužės 5 d. reikalavimo dėl Turto pardavimo akto nuginčijimo pareiÅ¡kimo, nebuvo jokių svarbių priežasčių, kurios trukdė atsakovams tokį reikalavimÄ pareikÅ¡ti, prieÅ¡ingai – tokio reikalavimo nepareiÅ¡kimas buvo jų sÄ moningas ir apgalvotas procesinis veikimas. Taigi, Å¡ios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo manyti, jog atsakovai vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, atsakovai nepateisinamai ilgai delsė reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl Turto pardavimo akto, to nepadarė nei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį 2015 m., nei teismui dar 2018 m. bylÄ nagrinėjant pirmoje teismo instancijoje antrÄ kartÄ . Todėl prašė teismo atsakovų reikalavimui pripažinti Turto pardavimo aktÄ negaliojančiu taikyti ieÅ¡kinio senatį ir šį reikalavimÄ atmesti Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu (CPK 602 straipsnio 3 dalis; CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

9.3. Dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo ir pagrįstumo, nesant jokių teisinių pagrindų jo pripažinimui negaliojančiu, pažymi, jog ji veikė pagal jai, kaip antstolei, įstatymų suteiktas teises vadovaudamasi įstatymais. Priverstinio vykdymo veiksmai, tarp jų ir ginčo statinių pardavimo ieškovams veiksmai, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

9.4. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta antstolio S. M. Å io antstolio iniciatyva buvo parengtas UAB „Krivita“ 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatyta ginčo statinių vidutinė rinkos vertė (73 800 Lt), už kuriÄ minėti ginčo statiniai vėliau ir buvo parduoti ieÅ¡kovui, jų bÅ«klė bei vieta, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). BÅ«tent antstolis S. M., pradėjęs iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ skolininko A. I., surado ir areÅ¡tavo skolininkui priklausantį turtÄ â€“ ginčo statinius. Skolininko A. I. turtines teises į ginčo statinius, įgytas pagal sudarytÄ 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, buvo areÅ¡tavę ir kiti antstoliai – V. M. bei V. Č. Taigi, nė vienam iÅ¡ paminėtų antstolių nekilo abejonių, jog pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurios sudarymo faktas buvo įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre, įgytas turtas priklauso skolininkui A. I., todėl areÅ¡tuotinas tikslu į šį turtÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ priverstinio vykdymo procese.

9.5. PrieÅ¡ pradėdama vykdymo veiksmus, antstolė patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įsitikino, kad skolininkas A. I. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu yra ginčo statinių savininkas. Ne tik antstoliams areÅ¡tuojant skolininkui A. I. priklausantį turtÄ , apribojant jo teisę statinius valdyti ir disponuoti, bet ir VÄ® Registrų centrui, vėliau registruojant Turto pardavimo akto pagrindu įgytus ginčo statinius naujo įgijėjo (savininko)– ieÅ¡kovo vardu, nekilo jokių abejonių dėl nuosavybės į ginčo statinius perleidimo iÅ¡ A. I. ieÅ¡kovui teisėtumo. Kaip matyti iÅ¡ vykdomojoje byloje esamų Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų, juridinis faktas apie sudarytÄ ginčo statinių pirkimo - pardavimo sutartį buvo įregistruotas (įraÅ¡as galiojo nuo 2004 m. gegužės 14 d.). Tokiu bÅ«du, įvykdžius CK 6.393 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį įregistravus nekilnojamojo turto registre, Å¡i sutartis tapo sukelianti teisines pasekmes prieÅ¡ trečiuosius asmenis, o remiantis CK 6.393 straipsnio 4 dalimi, nuosavybės teisė pirkėjui A. I. pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį perėjo perdavus nekilnojamÄ jį daiktÄ . Statinių perdavimo - priėmimo aktas Å¡alių buvo sudarytas ir pasiraÅ¡ytas 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bei patvirtintas notarės A. B. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad statinių įgijėjas A. I. neįregistravo nuosavybės teisių į ginčo statinius, nesuteikė antstolei teisės nevykdyti skolininkui priklausančio turto (ginčo statinių) realizavimo, nes, kaip minėta, skolininko nuosavybės teises į statinius patvirtino 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir Å¡ios sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre bei Å¡ių statinių 2004 m. gegužės 13 d. perdavimo - priėmimo aktas, patvirtinantis nuosavybės teisės perdavimÄ A. I.

9.6. Antstolė griežtai laikėsi teisės aktų reikalavimų: nustatė, ar turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareÅ¡tuotas ir, ar yra jam nustatyti apribojimai. Nenustačius apribojimų, kurie sudarytų kliÅ«tis ar pagrindÄ sustabdyti vykdymo veiksmus, ji atliko vykdymo veiksmus pagal vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas – nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkui priklausantį turtÄ (ginčo statinius) juos parduodama ieÅ¡kovui 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pagrindu. Todėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui nėra jokių teisinių pagrindų.

10. Trečiasis asmuo J. M. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl atlygintinų statinių ir kelio servitutų nustatymo ir kompensacijos priteisimo prašė atmesti, atsakovų UAB „K.“, UAB „A.“, AB D. S., A. Č. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:

10.1. Jis, veikdamas pagal jam trečiųjų asmenų suteiktus įgaliojimus ir spręsdamas žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo, teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo detaliojo plano ir gyvenamųjų pastatų statybos techninio projekto rengimo, žemės sklypo padalijimo bei su tuo susijusių dokumentų derinimo valstybės ir savivaldybės institucijose klausimus, veikė pagal Å¡iuos suinteresuotų asmenų jam iÅ¡duotus įgaliojimus: (1) S. A. M. 2004 m. kovo 12 d. įgaliojimÄ , 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimÄ ir 2014 m. birželio 6 d. įgaliojimÄ ; (2) UAB „T.“ 2004 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 9 dėl detaliojo plano paruoÅ¡imo iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ ; (3) V. A. 2004 m. gegužės 10 d. įgaliojimÄ ; (4) A. I. 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimÄ ; (5) D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimÄ , kurie į bylÄ yra pateikti. Veikdamas pagal minėtus įgaliojimus jis atliko veiksmus, kurie buvo numatyti įgaliojime ir nė vienas iÅ¡ įgaliotojų J. M. pretenzijų nereiÅ¡kė.

10.2. Pagal D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimÄ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ Lietuvos Respublikos ambasados VaÅ¡ingtone, J. M. buvo įgaliotas parduoti ir 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi pardavė, o pirkėjas A. I. nupirko, pardavėjai D. S. H. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančius ir adresu (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) m. sav., Palangos mieste, esančius – pastatÄ - gyvenamÄ namÄ su sutartyje nurodytais 5 priklausiniais (Nekilnojamojo turto registro 2004 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), sutartyje nurodant, kad pastatai yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini) m. sav., Palangos mieste) ir nuosavybės teise priklauso pirkėjui, perdavimo - priėmimo akte statinių buvimo vieta konkrečiame žemės sklype nenurodyta. Pastatai parduoti už 100 000 Lt. Ä®galiotoji D. S. H. T. įgaliotiniam J. M. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

10.3. Organizuojant žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano rengimÄ A. I. jam buvo sakęs, kad nežino ar galima griauti statinius, kurie stovi žemės sklype (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), nes jie, jo manymu, priklauso D. S. H. T.. Jis A. I. paaiÅ¡kino, kad iki žemės sklypo dalių 2004 m, kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, pardavėja D. S. H. T. pirkėjus – V. A., UAB „T.“ ir S. A. M. informavo, kad ji kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl leidimo nugriauti statinius iÅ¡davimo, kad ji į Å¡iuos statinius jokių pretenzijų (nuosavybės teisių) nereiÅ¡kia, užtikrino, kad žemės sklypo dalių 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartys bus pasiraÅ¡ytos, kai bus gautas leidimas statinius nugriauti. Leidimas nugriauti statinius D. S. H. T. Palangos miesto savivaldybėje buvo iÅ¡duotas 2004 m. kovo 12 d., tÄ pačiÄ dienÄ buvo sudarytos žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) dalių 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartys. Tvirtinant minėtus sandorius Å¡is leidimas buvo pateiktas. Trečiojo asmens įsitikinimu, A. I. Å¡ių aplinkybių galėjo nežinoti (jo sutartis dėl žemės sklypo 0,10 ha dalies įsigijimo iÅ¡ S. A. M. buvo sudaryta vėliau (2004 m. balandžio 15 d.), arba Å¡ios aplinkybės A. I. buvo žinomos, tačiau, jis to nenorėjo atskleisti, veikė tiesiogine tyčia, siekdamas 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ statinius, kuriuos 2004 m. kovo 12 d. sandoriais jau buvo įgiję jo bendraturčiai, dalį jų jis taip pat įgijo kartu su 0,10 ha žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) dalimi, kuriÄ 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi nupirko iÅ¡ S. A. M.

10.4. Trečiasis asmuo prisimena, kad A. I. jam sakęs, kad susisieks su D. S. H. T., kuri tuo metu gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), ir pats viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins. D. S. H. T. paprašė J. M. sutikti pagal jos iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atstovauti jÄ ir pasiraÅ¡yti sutartį dėl statinių perleidimo nugriovimui A. I., paaiÅ¡kino, kad ji su A. I. viskÄ aptarė, kad A. I. įsipareigojo pasiraÅ¡ius sutartį statinius nugriauti. 2004 m. gegužės 13 d. sutartį parengė ir jÄ patvirtino Palangos miesto notarų biuro notarė A. B., statinių įgijėjas A. I. sumokėjo statinių pardavėjai D. S. H. T. 100 000 Lt.

10.5. Trečiasis asmuo neabejojo, kad sudaryta sutartimi siekta kaip galima greičiau atlaisvinti bendraturčiams (V. A., S. A. M., UAB „T.“, A. I.) priklausantį žemės sklypÄ (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), tikslu jame įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius.

10.6. A. I. bendraturčiams pažadėjo 2004 m. gegužės 13 d. sutarties pagrindu žemės sklype (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) atlikti senųjų statinių griovos darbus, mainais už Å¡ių darbų atlikimÄ pasiimant gyvenamojo namo ir kitų statinių konstrukcijas, plytas, kitÄ statybinį lauÅ¾Ä . Be to, A. I., įgijęs statinius, iÅ¡sidėsčiusius beveik visose žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) dalyse, kurios priklausė skirtingiems bendraturčiams, galimai manė įgijęs ne tik teisę į statinius, bet ir teisę į po jais esančiÄ Å¾emę.

10.7. Trečiasis asmuo yra įsitikinęs, kad 2004 m. gegužės 13 d. sandorio sudarymas, neabejotinai tapo viena iÅ¡ priežasčių A. I. siekti sugrÄ Å¾inti S. A. M. iÅ¡ jo 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi įgytÄ 0,10 ha ploto žemės sklypo dalį bei atgauti už žemę sumokėtus pinigus. 2005 m. kovo 3 d. tarp A. I. bei S. A. M. ir jo sutuoktinės bendraturtės buvo sudarytas susitarimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo susitarta 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir 2004 m. balandžio 15 d. perdavimo - priėmimo aktÄ panaikinti, grÄ Å¾inant gautas pinigines lėšas A. I. IÅ¡registravus iÅ¡ Nekilnojamo turto registro (žemės registro) nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , kuriame stovėjo ir A. I. 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi įgyti statiniai, neliko kliūčių Å¡iÄ teisę į statinius įregistruoti Nekilnojamo turto registre (statinių registre). Å iame registre, atliekant statinių teisinę registracijÄ , nebuvo reikalaujama nurodyti žemės sklypo, kuriame stovi savininkui priklausantis nekilnojamasis daiktas (statinys). BÅ«tent iÅ¡ Å¡ios, žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. ir A. I. sudarytos 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties ieÅ¡kovai ir kildina savo nuosavybės teisių į statinius atsiradimÄ . IeÅ¡kovai teigia, kad Å¡ia 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi visi žemės sklype (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) esantys statiniai, neva buvo perduoti A. I., o 2014 m. sandorio pagrindu nuosavybės teisę į juos įgijo ieÅ¡kovai, ieÅ¡kiniu reikalaujantys nustatyti atsakovų žemės sklypuose servitutus.

10.8. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad Å¡i 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių (V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir paties A. I.) nuosavybės teisių apimties į žemės sklype (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančias žemės ir statinių dalis nepakeitė (negalėjo pakeisti), nes teisė į statinius jiems perėjo kartu su teise į žemės sklypo dalis 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Be to, A. I. ir buvusios žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. sudarytame 2004 m. gegužės 13 d. perdavimo - priėmimo akte nėra duomenų apie statinių buvimÄ konkrečiame žemės sklype, atitinkamai teisė į žemės plotÄ po statiniais jokiais pagrindais nebuvo įgyta, kaip kad nebuvo įgyti ir statiniai, nes 2004 m. gegužės 13 d. sandorio dėl statinių pirkimo-pardavimo sudarymo momentui jie pardavėjai D. S. H. T. nepriklausė, todėl jų ji ir negalėjo parduoti A. I., Å¡alių ketinimai buvo statinius nugriauti, bet ne juos atstatyti. Mano, kad nesÄ Å¾iningas A. I. elgesys sÄ lygojo ginčo tarp Å¡alių atsiradimÄ , tačiau nei atsakovų, nei trečiojo asmens J. M. kaltės tame nėra, nuo 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sandorį tvirtinusio notaro taip pat niekas nebuvo nuslėpta, notaras turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti sandorio atitiktimi teisės aktams, todėl palaiko atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ bei jame iÅ¡dėstytus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir:

11.1. Nustatyti atsakovui A. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 10 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-5, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: dalimi pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž, įpareigoti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovui A. Č. periodinę 1,74 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.2. Nustatyti atsakovei UAB „K.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 119 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir pažymėtÄ plane taÅ¡kais 8-9-10-11-12-13-14-15-16-21-5-6-7-8, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems priklausančiu pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu lAlb, ir atlygintinį 42 kv. m. ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 17-18-19-20-21-5-4-17, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, įpareigojant vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovui UAB „K.“ periodinę 81,13 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.3. Nustatyti atsakovei UAB „A.“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 174 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-9-5, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b ir atlygintinį 36 kv. m. ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500 pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 11-10-8-7-12-11, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų keliu, įpareigojant vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovei UAB „A.“ periodinę 106,09 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.4. Nustatyti atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 131 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-8-5 ir 9- 10-11-12-13-18-14-9, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 6Ilp; dalimi pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 311b; dalimi pastato - Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu 5I1Ž; dalimi pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu lAlb ir atlygintinį 31 kv. m. ploto kelio servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1000 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S3“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 16-15-18-13-17-16, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, įpareigojant vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovei AB D. S. periodinę 142,81 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ kalendorinius per metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos;

11.5. Nustatyti atsakovei AB D. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlygintinį 3 kv. m. ploto statinių servitutÄ , UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. Servitutų nustatymo plane M 1:500, sklypo plotas 1020 kv. m., pažymėtÄ indeksu „S2“ ir plane pažymėtÄ taÅ¡kais 5-6-7-5, suteikiantį teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais: pastatu - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 411b; pastatu - Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 711b, įpareigojant vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus (ieÅ¡kovus) mokėti atsakovei AB D. S. periodinę 2,64 Eur pinginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, jÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos.

11.6. Priteisti iš atsakovo A. Č. 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisti iš atsakovo A. Č. 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisti iš atsakovės UAB „K.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisti iš atsakovės UAB „K.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisti iš atsakovės UAB „A.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisti iš atsakovės UAB „A.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisti iš AB „D. S.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisti iš AB „D. S.“ 3863,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

11.7. Priteisti iš atsakovo A. Č. R. V. naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „K.“ R. V. naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „A.“ R. V. naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės AB D. S. R. V. naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.8. Priteisti valstybei iš atsakovo A. Č. 72,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „K.“ valstybės 72,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „A.“ valstybės 72,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovės AB D. S. valstybės 72,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

11.9. PraÅ¡ymÄ dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tenkinti. Atgręžti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 panaikinto Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 ir Plungės miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo įvykdymÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės AB D. S. lygiomis dalimis po 5305,17 Eur ieÅ¡kovų turėtų bylinėjimosi ir vykdymo iÅ¡laidų, viso bendra suma 10 610,35 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ atsakovės AB D. S. už priteistas sumas, tai yra, ieÅ¡kovui 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteisiamos sumos – 5305,17 Eur ir ieÅ¡kovei 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteisiamos sumos – 5305,17 Eur, skaičiuojant nuo ieÅ¡kovų kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme, tai yra, nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

11.10. Ä®pareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ (toliau – VMI) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 31,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas, sumokėtas 2019 m. gegužės 17 d. Ä®pareigoti VMI grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 31,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas, sumokėtas 2019 m. gegužės 15 d.

12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:

12.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, esminių naujų aplinkybių nustatyti tikrÄ jÄ pačios žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. valiÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyko, nes iÅ¡ Lietuvos Respublikos ambasados JAV ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡to nustatyta, kad D. S. H. T. mirė (duomenys neskelbtini) ir nepavyko nustatyti mirusios D. S. H. T. teisių ir pareigų perėmėjų (paveldėtojų). Todėl byloje aiÅ¡kinantis, kokia buvo tikroji D. S. H. T. valia parduodant žemės sklypus, buvo vadovaujamasi raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje ir į teismo posėdį atvykusių sandorių Å¡alių ir kitų dalyvavusių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais.

12.2. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sutartyse, kaip šių sutarčių dalykas, neindividualizuoti ir naujų žemės sklypo savininkų teisės į šiuos statinius neaptartos. Dėl šios priežasties byloje buvo būtina išsiaiškinti, ar D. S. H. T., 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduodama ginčo statinius atsakovui A. I., buvo teisėta šių statinių savininkė.

12.3. Tiek iÅ¡ bylos medžiagos, tiek iÅ¡ Å¡alių atstovų, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, jog pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorius Å¡alys neturėjo ketinimų ir lÅ«kesčių perleisti / įgyti nuosavybės teises į statinius, Å¡alims buvo žinoma apie tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorius, D. S. H. T. iÅ¡saugo nuosavybės teises į Statinius. Jokie Å¡alių susitarimai, ketinimai ir lÅ«kesčiai dėl statinių griovimo ar negriovimo nedarė įtakos ir nesÄ lygojo Å¡ių sandorių sudarymo, nes nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tokie susitarimai bÅ«tų buvę.

12.4. Byloje surinkti duomenys ir pačių atsakovų teiginiai patvirtina, jog sudarant sandorius tiek ankstesni žemės sklypo, jo dalių, įgijėjai, tiek atsakovai neturėjo lÅ«kesčio dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo. Atsakovai savo lÅ«kestį dėl įgytų žemės sklypų valdymo ir tokio lÅ«kesčio pažeidimÄ siejo su lÅ«kesčiu dėl statinių paÅ¡alinimo iÅ¡ žemės sklypų, bet ne su turėtu lÅ«kesčiu žemės sklypo įgijimo metu įgyti ir nuosavybės teises į statinius. Dėl to, lÅ«kestis dėl statinių nugriovimo patvirtina lÅ«kesčio dėl nuosavybės įgijimo į statinius nebuvimÄ , todėl ieÅ¡kovų įgytos nuosavybės paneigimas Å¡iuo konkrečiu atveju akivaizdžiai pažeistų teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Teismo vertinimu iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , jog nuosavybės teisė į statinius bÅ«tų perėjusi žemės sklypo (dalių), kuriame yra tie Statiniai, įgijėjams, o prieÅ¡ingas sudarytų sandorių aiÅ¡kinimas neatitiktų tikrosios sandorio Å¡alių valios, todėl nagrinėjamoje byloje Å¡i prezumpcija netaikytina. Teismo nuomone, ieÅ¡kovai yra teisėti ginčo statinių (vieÅ¡pataujančių daiktų) savininkai, jie turi teisinį materialinį suinteresuotumÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl servituto ginčo statiniams naudoti pagal paskirtį nustatymo.

12.5. Vien tik kreipimasis į teismÄ dėl servitutų nustatymo jau yra pagrindas spręsti, kad servitutų nustatymo praÅ¡antis asmuo turi suinteresuotumÄ naudotis vieÅ¡pataujančiu tampančiu daiktu. Å ioje byloje akivaizdus vieÅ¡pataujančio daikto savininkų (ieÅ¡kovų) ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkų (atsakovų) nesutarimas. Atsakovai į ieÅ¡kovų praÅ¡ymus duoti sutikimÄ praÅ¡omiems nustatyti servitutams davė neigiamus atsakymus arba iÅ¡ viso neatsakė.

12.6. Asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. IeÅ¡kovai siekė servitutų nustatymo, kad galėtų rekonstruoti (atstatyti) jiems nuosavybės teise priklausančius statinius, atlikti jų remonto darbus bei turėti galimybę naudotis savo nuosavu turtu pagal paskirtį. Å ie statiniai stovi ne ant ieÅ¡kovams priklausančių žemės sklypų, todėl minėtų veiksmų atlikimui, bÅ«tinas servitutas. Ä® bylÄ yra pateiktas 2016 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad esamų pastatų rekonstrukcijos darbai galimi tik gavus žemės sklypų, į kuriuos patenka minimi pastatai, savininkų sutikimus. Teismo nuomone, nustatyti ieÅ¡kovo statiniams kelio ir statinių servitutus yra bÅ«tina, kadangi ieÅ¡kovai negali tinkamai naudotis jiems priklausančiais statiniais, negali jų net prižiÅ«rėti. Tai tenkina antrÄ jÄ servituto nustatymo sÄ lygÄ , kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

12.7. Ieškovui priklausantys statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra išregistruoti, reiškia, jie egzistuoja.

12.8. Nors atsakovai atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir nurodo, kad statiniai sunykę ir jų iÅ¡ viso nebėra, tačiau net ir tokiu atveju ieÅ¡kovų nuosavybės teisė į statinius nėra iÅ¡nykusi. AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, bÅ«tų paneigiami esminiai nuosavybės teisės principai. Be to, teismui yra pateiktas UAB „Krivita“ 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. parengtas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (su spalvotomis ieÅ¡kovams priklausančių statinių fotonuotraukomis). Pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad statiniai realiai egzistavo juos įsigyjant 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pagrindu. Dar daugiau, netgi atsakovų pateiktuose į bylÄ detaliojo plano dokumentuose yra ne vienÄ kartÄ nurodyti ir pažymėti ieÅ¡kovams priklausantys statiniai. Tiek rengiant detalųjį planÄ , tiek ir Å¡iuo metu Nekilnojamojo turto registre Å¡ie statiniai yra registruoti, todėl dėl jų buvimo abejonių negali kilti. Minėtais duomenimis yra paneigiamas atsakovų argumentas, kad ieÅ¡kovams priklausančių statinių atsakovų žemės sklypuose iÅ¡ viso nebuvo. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad statiniai yra iÅ¡nykę. IeÅ¡kovai ir toliau moka vietinę rinkliavÄ už komunalinių atliekų surinkimÄ ir tvarkymÄ ir tai yra patvirtinama byloje esančiais dokumentais. Taigi ieÅ¡kovai ir toliau moka visus bÅ«tinus mokėti mokesčius, rinkliavas, tačiau naudotis savo nuosavybe (statiniais) negali. Ä® bylÄ pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Palangos m. PK) 2017 m. birželio 16 d. raÅ¡tas tik dar kartÄ patvirtina, kad be ieÅ¡kinio patenkinimo Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai niekaip ir toliau neturės jokios galimybės netrukdomai atkurti, rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius. IeÅ¡kovai, vykdymo procese įsigiję nekilnojamojo turto objektus (statinius), įvertino, kad statiniai ateityje turės bÅ«ti atnaujinti.

12.9. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, esant pripažintam bei nenuginčytam ir statinių teisiniam egzistavimui, jiems esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), teismas nusprendė dėl ieškovų reikalavimo nustatyti servitutus pagrįstumo.

12.10. Servitutas nustatomas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju nustatyta, kad norint naudoti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį, reikėtų jį sutvarkyti, suremontuoti, o kitus Å«kinius ir kiemo statinius, jeigu įmanoma, visiÅ¡kai atstatyti arba rekonstruoti.

12.11. Atsakovų teiginys, kad nėra jokio pagrindo nustatyti ieÅ¡kovų praÅ¡omus servitutus teismo sprendimu, nes Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu , patvirtintame žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) detaliajame plane jau yra nustatytas ir vieÅ¡ajame registre įregistruotas kelio servitutas, suteikiantis teisę bendrai naudotis įvažiavimu į teritorijÄ Ä¯vairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudotis juo kaip pėsčiųjų taku žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip nepagrįstas. Pagal 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto 0,6851 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius (II skyriaus „Teritorijos raidos programa“ 3.2. papunktį) visiems suformuotiems žemės sklypams buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę bendrai naudotis įvažiavimu į teritorijÄ , įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku (servituto zona – 533 kv. m). Aptariamame detaliajame plane ieÅ¡kovo įgyti statiniai (gyvenamasis namas ir du Å«kiniai pastatai) buvo numatyti, kaip griautini dėl avarinės bÅ«klės (demontuotini) ir jų naudojimas pagal tikslinę paskirtį nebuvo numatytas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Å¡iuo administraciniu aktu žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini), servitutas, suteikiantis ieÅ¡kovams galimybę naudotis ginčo statiniais, nebuvo nustatytas, todėl jis nustatomas teismo sprendimu.

12.12. Teismas nesprendė, ar ieÅ¡kovai turi teisę atlikti ginčo statinių (jų likusių konstrukcijų) statybos (rekonstrukcijos) darbus, t. y. ar jiems bus iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai, kadangi tai iÅ¡eitų iÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimo dėl servituto nustatymo ribų.

12.13. IeÅ¡kant kriterijų, kuriais bÅ«tų galima nustatyti žemės sklypų nuomos vidutinę rinkos kainÄ , taikant Å¡iÄ kainÄ servitutų kainos dydžio nustatymui, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo susipažinta (ir vadovautasi) su Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T2-228 „Dėl 2015 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“. Å is sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Å io nutarimo 1.3 papunktyje numatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali bÅ«ti mažesnis nei 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės. IeÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ jų atsakovams kasmet iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos (pagal Sprendimo 4 punktÄ ) mokamas periodines kompensacijas dėl nustatytų servitutų bei pateikia siÅ«lomos kompensacijos už kiekvienÄ nustatytÄ servitutÄ dydžius. Bendras ieÅ¡kovų siÅ«lomos kompensacijos už visus praÅ¡omus nustatyti atsakovams priklausančio žemės sklypo servitutus dydis yra 334,41 Eur. IeÅ¡kovai, pateikdami Å¡iuos kompensacijų dydžius, vadovavosi Sprendimu, kuriuo Palangos miesto savivaldybės taryba nustatė 2015 m. nuomos mokesčio už valstybinę žemę, iÅ¡nuomotÄ ne aukciono bÅ«du arba suteiktÄ naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus.

12.14. Nagrinėjamu atveju atsakovai praÅ¡omų nustatyti atlygintinų servitutų kompensacijos dydžių neginčija, todėl spręstina, kad dėl to ginčo byloje nėra. Atsakovai neįrodinėjo ir neįrodė jiems dėl servitutų nustatymo kilsiančių didesnių nuostolių (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas kompensacijos dydis, įvertinus servituto dydį ir turinį, yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , todėl jis ir nustatytinas. Atsakovams priteistinos ieÅ¡kovų nurodytų dydžių periodinės metinės kompensacijos, skaičiuojamos nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos iki servituto pabaigos.

12.15. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ bei pripažinti atsakovams bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai Å¡ioje byloje siekė patvirtinti minėtos prezumpcijos egzistavimÄ ir įrodyti, kad D. S. H. T., 2004 m. kovo 12 d. perleisdama 0,6851 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis V. A., S. A. M. ir UAB „T.“, faktiÅ¡kai Å¡iems asmenims perleido ir Å¡iame sklype buvusius ginčo statinius. Tačiau bylos medžiaga, Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog žemės sklypo įgijėjai, sudarydami žemės sklypo, jo dalių įgijimo sandorius, neturėjo lÅ«kesčio ir pagrindo manyti, jog žemės sklype esančių statinių savininkas atlieka kokius nors valinius veiksmus, kurie patvirtintų Å¡io asmens ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į statinius ir Å¡iÄ teisę perleisti žemės sklypo, jo dalių įgijėjams. Atitinkamai ir žemės sklypų įgijėjai neturėjo ketinimų ir negalėjo turėti teisėto lÅ«kesčio sudaromais žemės sklypo, jo dalių, įsigijimo sandoriais kartu įgyti nuosavybės teises į statinius. Tai, kad nagrinėjamoje byloje 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorio Å¡alių teisėtų lÅ«kesčių vertinimas turi esminę reikÅ¡mę ginčo iÅ¡sprendimui, pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje. Dėl teisėtų lÅ«kesčių nustatymo ir teisėtų interesų pusiausvyros buvo iÅ¡samiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014.

12.16. Teismas nusprendė, jog tiek 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorių tekstas, tiek faktinis sandorių Å¡alių elgesys po sandorių sudarymo paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , jog nuosavybės teisė į statinius bÅ«tų perėjusi žemės sklypo, jo dalių, kuriame yra tie statiniai, įgijėjams, o prieÅ¡ingas sudarytų sandorių aiÅ¡kinimas neatitiktų tikrosios sandorio Å¡alių valios, todėl nagrinėjamoje byloje Å¡i prezumpcija netaikytina. Todėl, teismo nuomone, ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jo netenkino.

12.17. Teismui akivaizdu, kad yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas priežastis atnaujinti praleistÄ terminÄ nepripažino svarbiomis, todėl CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ neatnaujino.

12.18. Nepaisant praleisto ieÅ¡kinio senaties termino teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai, pagrįstai pasitikėdami valstybės įgaliotu asmeniu – antstoliu neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iÅ¡ kurio jie įsigijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , yra sÄ Å¾iningas Å¡ių teisių turėtojas. Juolab, kad ankstesnis statinių savininkas A. I. nuosavybės teises įgijo pagal notaro patvirtintÄ sandorį, kurio teisėtumas ne tik buvo patikrintas ir patvirtintas notaro, bet net deÅ¡imt metų nebuvo ginčijamas.

12.19. Dėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti atsakovų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius (prašė tenkinti tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo nebebuvo ginčo statinių savininkė ir 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis dėl ginčo statinių atsakovui A. I. perleidimo yra niekinė dėl netinkamos sandorio Å¡alies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis)) teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo pripažinta, kad D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo tebebuvo ginčo statinių savininkė ir nepripažino 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties dėl ginčo statinių atsakovui A. I. niekine ir negaliojančia, todėl ir šį reikalavimÄ atmetė.

12.20. Dėl alternatyvaus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ginčo statinių nugriovimo teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausios Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė: „tik nustačius statinio visiÅ¡ko sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktÄ , t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės pavirÅ¡iumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), iÅ¡skyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra iÅ¡nykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį) turi bÅ«ti iÅ¡registruoti. Todėl, sprendžiant ginÄÄ dėl statinio ir daiktinių teisių į jį iÅ¡registravimo iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra iÅ¡nykęs, t. y. visiÅ¡kai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas, – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visiÅ¡kÄ sugriuvimÄ , sunaikinimÄ ar nugriovimÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas iÅ¡nykusiu, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡registruotas. Ir atvirkščiai, – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiÅ¡ko sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti iÅ¡nykusiu, taigi, ir iÅ¡registruoti jį ir daiktines teises į jį“. Vadovaujantis Å¡ia teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykle, atsakovų teiginių dėl statinių neiÅ¡likimo teismas nelaikė pagrįstais.

12.21. Dėl detaliojo plano teismas nurodė, kad detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas, Detaliojo plano sprendiniai neturi įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Be to, Detaliojo plano sprendiniai savaime nesuteikia teisės statyti, jie yra tik viena iÅ¡ prielaidų gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Nagrinėjamu atveju pagal Detaliojo plano sprendinius dar 2004 m., t. y. prieÅ¡ deÅ¡imt metų iki ieÅ¡kovams tampant statinių savininkais, o atsakovams dar nebuvus žemės sklypų savininkais, buvusiems žemės sklypo savininkams buvo leista statinius nugriauti, pripažinus, jog jų (žemės sklypų savininkų) ketinama vykdyti veikla nepažeidžia konkrečios teritorijos plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumÄ , tačiau jokie Detaliojo plano sprendiniai nereglamentavo ir nenumatė savininkų tarpusavio įpareigojančių susitarimų. Tokiais įpareigojančiais susitarimais Detaliojo plano sprendiniai nebuvo grindžiami. Tokių įpareigojančių susitarimų tarp savininkų nebuvimas galėtų ar turėtų bÅ«ti nustatomas ir vertinamas ne pagal vieÅ¡osios, o pagal privatinės teisės normas – civilinės teisės normas. Jokių tarpusavio įpareigojančių susitarimų nei buvę žemės sklypų ir statinių, nei esami savininkai dėl 2004 m. ketintos vykdyti veiklos sudarę nebuvo.

12.22. Teismas nusprendė, kad atsakovai neįrodė pareikÅ¡to negatorinio reikalavimo dėl statinių nugriovimo pagrįstumo, toks reikalavimÄ atmetė.

12.23. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje buvo patenkintas, todėl nuspręsta, kad turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos sumos, iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ ieÅ¡kovų. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 buvo įvykdytas iÅ¡ dalies, tai yra, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės AB D. S. naudai buvo iÅ¡ieÅ¡kota po 5173 Eur ir po 31,18 Eur į valstybės biudžetÄ . Be to, susidarė ieÅ¡kovo turėtos vykdymo iÅ¡laidos, kurios sudaro 119,50 Eur ir papildomos iÅ¡laidos 14,55 Eur, viso 134,05 Eur, ieÅ¡kovės – 119,50 Eur ir papildomos iÅ¡laidos – 10,80 Eur, viso 130,30 Eur. Taigi, viso ieÅ¡kovų patirta 10 610,35 Eur, kurias privaloma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės AB D. S. Taip pat ieÅ¡kovai nurodė, jog iÅ¡ jų buvo iÅ¡ieÅ¡kota po 31,18 Eur į valstybės biudžetÄ bei patirtos po 0,60 Eur papildomų iÅ¡laidų, kas kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų sudaro po 31,78 Eur (vykdymo iÅ¡laidos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019). Å ios iÅ¡laidos (be papildomų iÅ¡laidų), yra įskaitytos Å¡io sprendimo 139 punkte ir iÅ¡ atsakovų papildomai nepriteistinos, tačiau VMI įpareigotina grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistų ir iÅ¡ieÅ¡kotų iÅ¡ ieÅ¡kovo 31,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir iÅ¡ ieÅ¡kovės 31,18 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

12.24. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, atgręžiant išieškotas sumas, iš išieškotojos AB D. S. priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos – 10 610,35 Eur (ieškovui ir ieškovei nuo 5305,17 Eur), tai yra nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.25. PraÅ¡ymo dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ VMI netenkino, nes minėta institucija vykdė teismo sprendimÄ ir prievolė mokėti palÅ«kanas pagal teismo sprendimÄ jai nekyla.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Atsakovė AB D. S. 2023 m. kovo 27 d. apeliaciniu skundu prašo:

13.1. Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti kaip pareikÅ¡tÄ teisės tokį ieÅ¡kinį reikÅ¡ti neturinčių asmenų (neturinčių teisinio materialinio suinteresuotumo).

13.2. Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ bei pripažinti atsakovams bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į 126,43 kv. m ploto pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ lAlb, 37 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 311b, 89 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 411b, 5 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 51lž, 24 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 611p, 31 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 711b, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Č. – 1/3 dalį, atsakovei AB D. S. – 1/3 dalį, atsakovei UAB „K.“ – 1/6 dalį ir atsakovei UAB „A.“ – 1/6 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

13.3. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog ieÅ¡kovai turi teisinį materialinį suinteresuotumÄ ir atmetus 2 punkte iÅ¡dėstytÄ atsakovų reikalavimÄ , ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

13.4. Tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ir įpareigoti ieÅ¡kovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (nusikelti) Å¡iuos statinius (faktiÅ¡kai iÅ¡likusias statinių dalis), esančius adresu (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritorijÄ po griovimo darbų bei iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro: 1) 126,43 kv. m ploto pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ lAlb; 2) 37 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 311b; 3) 89 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 411b; 4) 5 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 511ž; 5) 24 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 611p; 6) 31 kv. m užstatyto ploto pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 711b; 7) kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

13.5. Už teismo sprendimo nevykdymÄ ieÅ¡kovams paskirti 300 Eur baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ tol, kol teismo įpareigojimas nugriauti statinius (faktiÅ¡kai iÅ¡likusias statinių dalis), sutvarkyti teritorijÄ po griovimo darbų ir iÅ¡registruoti statinius iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro bus visiÅ¡kai įvykdytas.

13.6. Teismo sprendime nurodyti, kad ieÅ¡kovams neįvykdžius teismo sprendimo per tris mėnesius, atsakovai AB D. S., UAB „K.“, UAB „A.“ ir A. Č. turi teisę nugriauti ieÅ¡kovams priklausančius statinius (faktiÅ¡kai iÅ¡likusias statinių dalis) bei sutvarkyti teritorijÄ po griovimo darbų ir / ar iÅ¡registruoti statinius iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovų.

13.7. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Atsakovės AB D. S. apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ netaikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos žemės sklypo savininko nuosavybės teisių perėjimo į tame sklype esančius statinius bei įrenginius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo metu prezumpcijos pagrindė ne savo, o 2020 m. birželio 16 d. ieÅ¡kovų atsiliepime į atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstyta argumentacija, kuriÄ pažodžiui perraÅ¡ydamas pateikė kaip savo argumentus. Tuo tarpu dėl atsakovų kontrargumentų, patvirtinančių pagrindÄ taikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , nepagrįstumo visiÅ¡kai nepasisakė. Toks pirmosios instancijos teismo argumentacijos stilius sukelia pagrįstų abejonių dėl to, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu siekė bÅ«ti iÅ¡skirtinai palankus ieÅ¡kovams, t. y. priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas, kas yra vienu iÅ¡ pagrindų ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti. Atsakovės AB D. S. nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje nuginčijo CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtinÄ prezumpcijÄ , ir, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius neperėjo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjams pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius.

14.2. IeÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų jos ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, ir siekė jÄ iÅ¡saugoti.

14.3. Nėra abejonių, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalys žinojo ir suprato, kad pagal šių sutarčių teksto formuluotes ginčo statiniai nėra perleidimo sandorių objektas ir jie lieka kaip D. S. H. T. nuosavybė, t. y. V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ formaliai nelaikė savęs ginčo statinių savininkais. Be jokios abejonės, ir notarė A. B. 2004 m. kovo 12 d. įformino tik žemės sklypo, o ne ginčo statinių pirkimo - pardavimo sandorius, taip pat nei notarė, nei kažkuris iš žemės sklypo dalių įgijėjų 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu neatliko veiksmų dėl nuosavybės į ginčo statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre. Jeigu būtų buvę kitaip, tuomet ir ginčo statiniai būtų buvę nurodyti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartyse kaip parduodamas turtas ir klausimo dėl CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos (ne)taikymo nagrinėjamoje byloje nebūtų reikėję spręsti.

14.4. Esminę reikÅ¡mę sprendžiant prezumpcijos taikymo klausimÄ , turėjo ne 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių tekstai (lingvistinis aiÅ¡kinimas) ir ta teisinė tikrovė, kuriÄ sukÅ«rė Å¡ių sutarčių sudarymas (tolesnis D. S. H. T. buvimas formalia ginčo statinių savininke pagal vieÅ¡o registro duomenis, tik žemės sklypo pardavimas ir nuosavybės teisės į jo dalis registracija vieÅ¡ame registre), kuo pasirėmė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, o tikrieji sutarčių Å¡alių ketinimai, jų elgesys prieÅ¡ ir po sutarčių sudarymo, iÅ¡ ko bÅ«tų galima spręsti, ar D. S. H. T. tikrai neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų jos ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, o atvirkščiai – siekė jÄ iÅ¡saugoti.

14.5. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu ginčijamo sprendimo 66 punkte, kad byloje nebuvo duomenų, jog D. S. H. T., sudarydama 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorius, bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi kokiÄ nors valiÄ atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, teisės į statinius nebuvo nei derybų, nei sudarytų sandorių objektas. Tačiau taip pat byloje nebuvo duomenų, jog D. S. H. T., sudarydama 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorius, bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi kokiÄ nors valiÄ iÅ¡saugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius.

Pats pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 62 punkte pripažino, kad esminių naujų aplinkybių nustatyti tikrÄ jÄ pačios žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. valiÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyko, nes Lietuvos Respublikos ambasada JAV ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tu informavo, kad D. S. H. T. (duomenys neskelbtini) mirė, o mirusios D. S. H. T. teisių ir pareigų perėmėjų (paveldėtojų) teismas nenustatė, dėl ko nusprendė tikrÄ jÄ D.

S. H. T. valiÄ aiÅ¡kintis raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje ir į teismo posėdį atvykusių sandorių Å¡alių ir kitų dalyvavusių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais. Tačiau Å¡iÄ valiÄ besiaiÅ¡kindamas, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiÅ¡kai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo faktiÅ¡kai nebuvo suinteresuota ginčo statinių likimu ir niekuomet neveikė kaip apdairus, rÅ«pestingas ir atidus (lot. bonus pater familias) ginčo statinių Å¡eimininkas.

Pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio įrodymo: (i) kad D. S. H. T. kaip ginčo statinių savininkė su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais būtų aptarusi ar bent jau būtų mėginusi aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais, esančiais svetimame žemės sklype, ėmusi veiksmų dėl servitutų nustatymo ir pan., nors apdairus, rūpestingas ir atidus šeimininkas po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neabejotinai būtų suvokęs, kad teisinio pagrindo naudotis ginčo statiniais nebeturi ir privalo imtis veiksmų tokiam pagrindui nustatyti; (ii) kad D. S. H.

T. ar kuris nors kitas asmuo bÅ«tų gyvenęs ginčo statiniuose (bent jau deklaravęs ten gyvenamÄ jÄ vietÄ ) tiek iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po to; prieÅ¡ingai, nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, jog D. S. H. T. faktiÅ¡kai gyveno JAV; (iii) dėl faktinio naudojimosi ginčo statiniais, pavyzdžiui, sutarčių dėl elektros energijos tiekimo į ginčo statinius, sutarčių su kitais galimais komunalinių paslaugų tiekėjais ir pan.; (iv) kad D.

S. H. T. būtų remontavusi ar kitaip pagerinusi ginčo statinius tiek iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po to; (v) kad J. M. iniciatyva (jam veikiant kaip įgaliotiniui) D. S. H. T. vardu išduotas 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2 būtų neatitikęs D. S. H. T. valios.

14.6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo duomenų, kad D. S. H. T. buvo žinoma, jog J. M., kaip įgaliotinis, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ dėl statinių nugriovimo, tačiau notarė A. B. savo parodymuose patvirtino, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu jai buvo parodytas 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimas nugriauti statinį Nr. 2. Atsižvelgiant į tai, yra didesnė tikimybė, jog D. S. H. T., asmeniÅ¡kai dalyvavusiai sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis, taip pat turėjo bÅ«ti žinoma apie 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo nugriauti statinį Nr. 2 iÅ¡davimo faktÄ .

14.7. Taigi, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio įrodymo, kad D. S. H. T., atvykusi į LietuvÄ iÅ¡ JAV ir 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis sudariusi asmeniÅ¡kai, po Å¡ių sutarčių sudarymo bÅ«tų atlikusi nors kokį veiksmÄ , kuris patvirtintų jos valiÄ iÅ¡saugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. Tokios D. S. H. T. valios taip pat neįrodo nei ginčijamame sprendime aptariamas 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo J. M. dėl žemės sklype esančio gyvenamojo namo pardavimo iÅ¡davimo faktas, nei pats 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas. Akivaizdu, kad D. S. H. T. 2004 m. balandžio 15 d. iÅ¡duotas įgaliojimas, kuriuo, beje, J. M. buvo suteikti įgaliojimai parduoti tik gyvenamÄ jį namÄ , o ne visus ginčo statinius, faktiÅ¡kai yra ne D. S. H. T. tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma, o sudėtinė 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties dalis.

14.8. Taip pat atkreiptinas dėmesys į ne tik visiÅ¡kai nepagrįstus, tačiau ir itin prieÅ¡taringus argumentus dėl „tikrosios“ D. S. H. T. valios, iÅ¡dėstytus ginčijamo sprendimo 68 punkte. EsÄ dėl to, jog D. S. H. T. teisę į žemės sklypÄ ir ginčo statinius ant jo buvo įgijusi atskirais sandoriais (teisę į žemę įgijo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atkurtų nuosavybės teisių pagrindu (kas nėra sandoris), o teisę į statinius – 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu), ji iÅ¡davė skirtingus įgaliojimus tam pačiam įgaliotiniui dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo (2004 m. sausio 16 d.) bei dėl statinių pardavimo (2004 m. balandžio 15 d.), todėl Å¡ių nekilnojamojo turto objektų realizavimas skirtingais sandoriais esÄ patvirtino tikrÄ jÄ D.

S. H. T. valiÄ sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių), pirkimo - pardavimo sandorius realizuoti nuosavybės teisę iÅ¡imtinai tik į žemės sklypÄ , tačiau ne į jame esančius ginčo statinius. Tokios D. S. H. T. valios buvimo tikimybę, pirmiausia, paneigia tai, jog nepaisant skirtingų nuosavybės teisių įgijimo į žemės sklypÄ ir ginčo statinius pagrindų, žemės sklypas ir ginčo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buvo vientisas objektas– sodyba.

Todėl valios buvimas vientisÄ objektÄ parduoti skirtingais sandoriais, t. y. atskirai žemės sklypÄ , ir atskirai statinius, ir dar skirtingiems pirkėjams, yra labai mažai tikėtinas. Kita vertus, jei tokia D. S. H. T. valia ir bÅ«tų buvusi, ji aiÅ¡kiai prieÅ¡taravo CK 6.394 straipsnio l ir 2 dalyse įtvirtinam teisiniam reguliavimui, t. y. imperatyviam reikalavimui pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ perduoti ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį.

Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tÄ Å¾emės sklypÄ arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, kÄ numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Taigi, D. S. H. T. valiÄ sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių), pirkimo - pardavimo sandorius realizuoti nuosavybės teisę iÅ¡imtinai tik į žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai paneigia faktas, jog ji su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais.

Kadangi po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo D. S. H. T. pagrindo naudotis ginčo statiniais nebeturėjo, atitinkamai, tai reiškia, kad ji negalėjo ir turėti išankstinės, t. y. iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo susiformavusios valios ginčo statinius realizuoti atskirai nuo žemės sklypo.

14.9. Å ie argumentai dar kartÄ patvirtina iÅ¡vadÄ , jog 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas ir 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo J. M. dėl gyvenamojo namo pardavimo iÅ¡davimas yra ne iÅ¡ankstinė D. S. H. T. valios iÅ¡raiÅ¡kos realizuoti ginčo statinius atskirai nuo žemės sklypo forma (juolab, kad ir 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimas iÅ¡duotas vėliau nei sudaryti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandoriai), o tos teisinės tikrovės, kuriÄ sukÅ«rė bÅ«tent 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymas, pasekmės bei tuometinių žemės sklypo bendraturčių mėginimas iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ ir iki žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo perimti statinius savo nuosavybėn.

14.10. Aptariamu atveju sutiktina su argumentu, kad 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimu J. M. tiesiogiai nebuvo suteikta teisė kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ dėl leidimo nugriauti ginčo statinius iÅ¡davimo, tačiau lygiai taip pat 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimu J. M. nebuvo suteikta teisė parduoti visus ginčo statinius, o tik gyvenamÄ jį namÄ . Taigi, tiek gaudamas 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimÄ nugriauti statinį Nr. 2, tiek sudarydamas 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį dėl visų ginčo statinių pardavimo A. I., įgaliotinis J. M. veikė virÅ¡ydamas jam suteiktus įgaliojimus (ultra vires), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo traktuoti 2004 m. sausio 16 d. ir 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimų pagrindu įgaliotinio atliktus veiksmus skirtingai, t. y. kaip veikimÄ prieÅ¡ D. S. H. T. valiÄ jai nežinant (2004 m. sausio 16 d. įgaliojimo atveju) ir kaip tikrosios D. S. H. T. valios realizavimÄ jai žinant (2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo atveju). GalbÅ«t D. S. H. T. ir buvo nežinoma, jog 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimo pagrindu įgaliotinis J. M. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ dėl statinių nugriovimo, tačiau taip pat galėjo bÅ«ti nežinoma ir apie 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymÄ , nes analogiÅ¡kai, jokių duomenų ir įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių D. S. H. T. žinojimÄ apie Å¡iÄ sutartį, nagrinėjamoje byloje nebuvo.

14.11. Be to, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nutylėjo faktÄ , kad 2004 m. sausio 16 d. D. S. H. T. iÅ¡duotame įgaliojime, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliotiniui J. M. buvo pavesta ne tik valdyti ir tvarkyti jai privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį Palangos mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauti jÄ visose įstaigose, įmonėse, bendrovėse, organizacijose, bet ir bÅ«ti planavimo organizatoriumi rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ , gaunant leidimÄ statybai. Taigi, D. S. H. T. dar iki žemės sklypo pardavimo ir detaliojo plano ruoÅ¡imo proceso pradžios buvo iÅ¡reiÅ¡kusi savo valiÄ dėl to, jog bÅ«tų pradėtas detaliojo plano ruoÅ¡imo procesas ir netgi gautas leidimas statybai. Tai reiÅ¡kia, jog dar iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo D. S. H. T. suprato, žinojo ir netgi iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad pagal ketinamo ruoÅ¡ti jai priklausančio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius vietoje senųjų ginčo statinių bÅ«tų statomi nauji statiniai.

14.12. Tuo tarpu tikimybę, jog D. S. H. T. nežinojo apie 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymÄ , sustiprina įrodymų dėl ginčo statinių kainos sumokėjimo nebuvimas ir sutartį pasiraÅ¡iusių asmenų apsiribojimas Å¡ios sutarties 5 punkto nuostata, kad ginčo statinių kainÄ pirkėjas (A. I.) sumokėjo pardavėjai (D. S. H. T.) iki pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį.

14.13. IÅ¡dėstyti argumentai ne tik patvirtina labiau tikėtinÄ D. S. H. T. nežinojimÄ apie 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymÄ ir Å¡ios sutarties fiktyvumÄ , tačiau ir aiÅ¡kiai paneigia ginčijamo sprendimo 69-70 punktuose iÅ¡dėstytus pirmosios instancijos teismo argumentus esÄ J. M. paaiÅ¡kinimai dėl to, kad jis tarpininkavo parduodant ginčo statinius nežinodamas apie sutarties sudarymo tikslÄ , patvirtina „statinių savininkės valiÄ gauti pinigus ne tik už žemės sklypÄ , bet ir už statinius“, ir pirmosios instancijos teismo konstatuotÄ faktÄ , esÄ A. I. už ginčo statinius sumokėjo gerokai daugiau, nei už žemės sklypÄ . Galiausiai, net jei kažkokia forma pasitvirtintų kainos sumokėjimo už ginčo statinius faktas, kainos dydis 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo – pardavimo sutartyje niekaip negali patvirtinti to, jog po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo D. S. H. T. neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų jos ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius, o atvirkščiai – siekė jÄ iÅ¡saugoti.

14.14. Apeliantei iÅ¡ iÅ¡dėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių matyti, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ tvirtinti esant labiau tikėtina tai, jog D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neatliko valinių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti jos ketinimus iÅ¡saugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. Vienintelis realus ir užfiksuotas po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo D. S. H. T. atliktas veiksmas yra 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo J. M. iÅ¡davimas, tačiau, vertinant šį veiksmÄ visų aplinkybių kontekste, įrodinėjime civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas labiau lemia iÅ¡vadÄ dėl D. S. H. T. valios iÅ¡saugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius nebuvimo nei sudaro pagrindÄ konstatuoti tokiÄ jos valiÄ buvus.

14.15. Ginčijamo sprendimo 65, 71 ir 73 punktuose pirmosios instancijos teismas pasirėmė ieÅ¡kovų argumentais ir jų iÅ¡vada, kad pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsigiję V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ neturėjo ketinimų ir lÅ«kesčių įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius, neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į Å¡iuos statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre, jokie Å¡alių susitarimai, ketinimai ir lÅ«kesčiai dėl ginčo statinių griovimo ar negriovimo nedarė įtakos ir nesÄ lygojo 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo. Å ie pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime panaudoti ieÅ¡kovų argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Pirma, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių Å¡alys žinojo ir suprato, jog pagal Å¡ių sutarčių teksto formuluotes ginčo statiniai nėra perleidimo sandorių objektas ir formaliai lieka D. S. H. T. nuosavybe, t. y. V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ formaliai nelaikė savęs ginčo statinių savininkais. Todėl visiÅ¡kai suprantama, kad dėl to jie neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į Å¡iuos statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre ir veikė toje teisinėje tikrovėje, kuri susidarė pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių raidę.

14.16. Esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, kad tiek po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, niekas nepasikeitė, t. y. ginčo statiniais nebuvo naudojamasi ir jie nebuvo eksploatuojami iki šių sandorių sudarymo, lygiai taip pat jie nebuvo pradėti eksploatuoti ar naudoti po jų sudarymo. Taigi, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių šalims ir vėliau ginčo statinius formaliai įsigijusiam trečiajam asmeniui A. I. neturėjo jokios reikšmės, kieno vardu ginčo statiniai liks įregistruoti viešame registre, t. y. kas liks formaliu šių statinių savininku. Tai rodo, kad nė vienas iš šių asmenų nebuvo suinteresuoti ginčo statinių likimu.

14.17. Nors A. I. ir įsigijo ginčo statinius pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiÅ¡kai neatsižvelgė ir neįvertino to, kad A. I. po Å¡ios sutarties sudarymo niekuomet neveikė kaip apdairus, rÅ«pestingas ir atidus (lot. bonus pater familias) ginčo statinių Å¡eimininkas, kadangi: (i) su kitais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė ir net nemėgino aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis ginčo statiniais, iÅ¡dėsčiusiais per visÄ Å¾emės sklypÄ , nors buvo tik 1/6 idealiosios žemės sklypo dalies savininkas, o nuo 2005 m. kovo 3 d. – nebebuvo ir Å¡ios dalies savininku, nors apdairus, rÅ«pestingas ir atidus Å¡eimininkas, įsigijęs ginčo statinius, neabejotinai bÅ«tų suvokęs, kad teisinio pagrindo naudotis ginčo statiniais neturi ir privalo imtis veiksmų tokiam pagrindui nustatyti; (ii) negyveno ginčo statiniuose (net nedeklaravo ten gyvenamosios vietos), nevystė jokio verslo, kaip teigė savo 2016 m. balandžio 28 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį, nesinaudojo ginčo statiniais, nesudarė sutarčių dėl elektros energijos tiekimo į ginčo statinius, sutarčių su kitais galimais komunalinių paslaugų tiekėjais ir pan., neremontavo ir niekaip kitaip nepagerino ginčo statinių – prieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo statinių bÅ«klė tik blogėjo; (iii) sudaręs 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, A. I. Nekilnojamojo turto registre neįregistravo savo nuosavybės teisės į ginčo statinius.

14.18. Taip pat pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiÅ¡kai neįvertino akivaizdaus fakto, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių Å¡alių, A. I. ir trečiojo asmens J. M. kaip visų žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių įgaliotinio, valia buvo nukreipta siekiant Å¡io žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, t. y. visi Å¡ie asmenys buvo suinteresuoti, kad žemės sklypas bÅ«tų sudalintas į Å¡eÅ¡is savarankiÅ¡kus sklypus, atsirastų galimybė statyti naujus statinius kiekviename iÅ¡ Å¡ių sklypų, o senieji ginčo statiniai bÅ«tų nugriauti. kadangi: (i) 2004 m. sausio 16 d. D. S. H. T. iÅ¡duotame įgaliojime, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliotiniui J. M. buvo pavesta bÅ«ti planavimo organizatoriumi, rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ , gaunant leidimÄ statybai, t. y. dar iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo D. S. H. T. suprato, žinojo ir netgi iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad pagal ketinamo ruoÅ¡ti jai priklausančio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius vietoje senųjų ginčo statinių bÅ«tų statomi nauji statiniai; (ii) pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis 0,6851 ha ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ įsigijo tokiomis proporcijomis (0,1695 ha, 0,2060 ha ir 0,3096 ha), kad po žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo taptų, atitinkamai, vieno, dviejų ir trijų naujai suformuotų žemės sklypų savininkais.

14.19. Dėl Å¡ių priežasčių nėra abejonių dėl to, jog visų tuometinių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), bendraturčių, įskaitant ir patį formalų ginčo statinių savininkÄ A. I., valia ir veiksmais buvo nuspręsta dėl ginčo statinių teisinio statuso – Palangos miesto savivaldybės tarybai 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ , ginčo statiniai numatyti kaip griautini. Akivaizdu, kad tokia buvo tuometinių Å¡io žemės sklypo savininkų ir formalaus ginčo statinių savininko A. I. valia ir susitarimas, kadangi tokio susitarimo nesant, detalusis planas nebÅ«tų buvęs patvirtintas, o jei bÅ«tų buvęs patvirtintas, tuomet bÅ«tų buvęs ginčijamas teisme.

14.20. Taigi, galbÅ«t pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsigiję V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ ir neturėjo ketinimų ir lÅ«kesčių įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius, taip pat tokio lÅ«kesčio tikriausiai neturėjo ir pagal 2004 m. balandžio 15 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį 0,1000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį įsigijęs trečiasis asmuo A. I., tačiau dalyvaudami Å¡io žemės sklypo detaliojo plano ruoÅ¡imo ir tvirtinimo procese žemės sklypo bendraturčiai visi kartu bendru sutarimu sprendė ir dėl ginčo statinių likimo. t. y. elgėsi kaip faktiniai tiek žemės sklypo, tiek ginčo statinių savininkai.

14.21. IÅ¡dėstyti argumentai ir faktinės aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ teigti, jog 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis buvo tik formalus ginčo statinių perleidimas, inicijuotas ir įvykdytas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ruoÅ¡ime dalyvavusių asmenų – A. I. ir J. M., kurie buvo suinteresuoti galutiniu Å¡io proceso rezultatu, t. y. Å¡io detaliojo plano patvirtinimu teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo A. I. tik formaliai tapo ginčo statinių savininku detaliojo planavimo procese, t. y. nepirko ginčo statinių „su tikslu plėtoti verslÄ â€œ, kadangi įsigijus Å¡iuos statinius, iÅ¡sidėsčiusius visame žemės sklype, tačiau turint tik 1/6 idealiÄ jÄ dalį žemės sklypo, ,,plėtoti verslÄ â€œ paprasčiausiai nebuvo jokių galimybių. Akivaizdu, jog pagrindinis 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių ir po jų sekusių sandorių objektas ir tikroji investicija buvo bÅ«tent žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (atitinkamos jo dalys, kurių plotas buvo iÅ¡skaičiuotas pagal bÅ«simo detaliojo plano sprendinius), bei Å¡io žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas.

14.22. Taigi, iÅ¡ iÅ¡dėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių matyti, jog V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir A. I. kaip vėlesnių žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčių veiksmai pagal tikimybių pusiausvyros principÄ labiau leido juos visus kartu nei iÅ¡skirtinai D. S. H. T. ar A. I. laikyti faktiniais ginčo statinių savininkais, kurie dalyvaudami ruoÅ¡iant ir tvirtinant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ , nulėmė ne tik Å¡io žemės sklypo, tačiau ir ginčo statinių teisinį statusÄ bei likimÄ .

14.23. Dėl CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo ir ginčo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas), nagrinėjamoje byloje buvo labiau tikėtina, kad D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neatliko valinių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti jos ketinimus iÅ¡saugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius, dėl ko, skirtingai nei ginčijamame sprendime, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtinÄ prezumpcijÄ ir laikyti, jog nuosavybės teisė į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams – V. A., S. A. M. ir UAB „T.“. Atitinkamai, Å¡i aplinkybė buvo pakankamas ir akivaizdus pagrindas teismui ex officio (savo iniciatyva, nepaisant to, jog buvo pareikÅ¡tas ir atitinkamas atsakovų reikalavimas) pripažinti niekiniais: (i) 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl netinkamos sandorio Å¡alies (CK 1.78 straipsnio l dalis, 6.305 straipsnio l dalis); (ii) 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ dėl skolininkui vykdymo procese nepriklausiusio turto realizavimo (CPK 602 straipsnio l dalies l punktas), taip pat dėl to, jog pagal bendrÄ jį teisės principÄ teisė iÅ¡ neteisės atsirasti negali (injuria ius non oritur), kas reiÅ¡kia, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas kaip iÅ¡vestinis sandoris ir neteisėto pirminio sandorio pasekmė negali sukurti teisėtų padarinių ir vien dėl to negali bÅ«ti paliktas galiojančiu.

14.24. Dėl ieškinio senaties termino 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti, atsakovė AB D. S. nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti yra neprasidėjęs, kadangi tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje bus išspręsti klausimai dėl CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo ir nuosavybės teisės į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams – V. A., S. A. M. ir UAB „T.“.

14.25. Ginčijamo sprendimo 108-116 punktuose pirmosios instancijos teismas taip pat iÅ¡ esmės neiÅ¡dėstė nė vieno savo argumento dėl ko, pirmosios instancijos teismo nuomone, nebuvo nei pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktui ginčyti, nei vertinti šį aktÄ kaip neteisėtÄ .

14.26. Kaip minėta, atsakovė AB D. S. praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktui ginčyti atnaujinimo pateikė tik dėl to, kad: (1) nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kinio senaties termino suėjimu gynėsi ieÅ¡kovai ir antstolė R. V.; (2) jei pirmosios instancijos teismas, pritaikęs CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ ir nustatęs, jog nuosavybės teisės į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo Å¡io žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams, galėjo nesutikti su anksčiau iÅ¡dėstyta atsakovės AB D. S. pozicija, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra prasidėjęs. Akivaizdu, kad tokiu atveju CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ turėjo bÅ«ti atnaujintas kaip praleistas dėl Å¡ių svarbių priežasčių.

14.27. Dėl restitucijos taikymo, jei teismas nustatytų, jog pritaikius CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , nuosavybės teisė į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo žemės sklypo pirkėjams – V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ bei dėl to 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , pripažintų niekiniais, tai reikÅ¡tų, jog trečiasis asmuo A. I. ir ieÅ¡kovai niekuomet nebuvo tapę ginčo statinių savininkais, dėl ko restitucija ginčo statinių atžvilgiu yra netaikytina.

14.28. Ginčo statinių kainos sumokėjimas pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį grindžiamas tik Å¡ios sutarties 5 punktu, kuriame nurodoma, kad ginčo statinių kainÄ pirkėjas (A. I.) sumokėjo pardavėjai (D. S. H. T.) iki pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį. Atsakovės AB D. S. vertinimu, Å¡i nuostata yra nepakankamas pagrindas konstatuoti atsiskaitymo pagal Å¡iÄ sutartį faktÄ .

14.29. Restitucija taip pat nėra taikytina ir dėl ieÅ¡kovų sumokėtos ginčo statinių kainos pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , nes ginčo statinių pardavimas vyko vykdymo procese ir iÅ¡ pardavimo gautos lėšos buvo paskirstytos A. I. kreditoriams (iÅ¡ieÅ¡kotojams vykdymo procese) bei vykdymo iÅ¡laidoms padengti.

14.30. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti atsakovų bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo metu žemės sklypų, detaliojo plano pagrindu suformuotų iÅ¡ žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininkais yra atsakovai, apeliacinės instancijos teismui priėmus prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , nei buvo priimtas pirmosios instancijos teismo, ir pripažinus niekiniais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ bei siekiant iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės, nagrinėjamoje byloje taip pat turėtų bÅ«ti nustatyta. kas ginčo statinių savininkais yra Å¡iuo metu.

14.31. Atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo grindžiamas CK 1.138 straipsnio l dalimi, kurioje numatyta, kad civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatyme nustatytais būdais, be kita ko, jas pripažindamas. Taigi, šis reikalavimas nebuvo vindikacinis.

14.32. Atsakovų lÅ«kestis dėl ginčo statinių nugriovimo ar paÅ¡alinimo iÅ¡ jiems priklausančių žemės sklypų, taip pat prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotas alternatyvus reikalavimas dėl ieÅ¡kovų įpareigojimo ginčo statinius nugriauti, niekaip nepaneigia atsakovų reikalavimo dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo pagrįstumo tuo atveju, jei teismas taikytų CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcijÄ , nustatytų, jog nuosavybės teisės į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo Å¡io žemės sklypo pirkėjams, bei 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ pripažintų niekiniais.

14.33. Atsakovai reikalauja pripažinti jiems nuosavybės teisę į ginčo statinius ne dėl to, jog staiga jiems kilo lÅ«kesčiai įgyti nuosavybės teisę į ginčo statinius, o dėl to, jog teismui pripažinus 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. gegužės 13 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ niekiniais, ir neiÅ¡sprendus nuosavybės į ginčo statinius klausimo, ginčas nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės – klausimas, kas Å¡iuo metu yra ginčo statinių savininkai liktų atviras. Pripažinus atsakovų nuosavybės teisę į ginčo statinius, jie įgytų pagrindÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Å¡iuos statinius savo vardu, atitinkamai, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«ros ir statybos inspekcijÄ dėl leidimo Å¡iuos statinius nugriauti iÅ¡davimo, o nugriovus faktiÅ¡kai iÅ¡likusiÄ pastato - gyvenamojo namo dalį, iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

14.34. Dėl ieškovų materialinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl servitutų nustatymo.

14.35. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nusprendęs. jog D. S. H. T. iÅ¡saugojo nuosavybės teises į ginčo statinius. visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kokias teises ji turėjo (iÅ¡saugojo) į žemės sklypÄ po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo, ir, kokias teises į šį žemės sklypÄ jį galėjo perleisti pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį A. I. kartu su ginčo statiniais. Nagrinėjamoje byloje net nebuvo ginčo dėl to, kad D. S. H. T. kaip ginčo statinių savininkė su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė ir net nemėgino aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais, esančiais svetimame žemės sklype. Tai sudaro pagrindÄ teigti, jog net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. S. H. T. iÅ¡saugojo nuosavybės teises į ginčo statinius, D. S. H. T. neturėjo (neiÅ¡saugojo) jokių teisių į žemės sklypÄ .

14.36. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamÄ jį daiktÄ jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sÄ lygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sÄ lygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad net ir likdama ginčo statinių D. S. H. T. neturėjo (neiÅ¡saugojo) jokių teisių į žemės sklypÄ , vadinasi jokių teisių į šį sklypÄ neįgijo ir pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį Å¡iuos statinius įsigijęs trečiasis asmuo A. I.

14.37. Trečiasis asmuo A. I. per visÄ buvimo ginčo statinių savininku laikotarpį su žemės sklypo bendraturčiais, o vėliau – su naujai suformuotų žemės sklypų savininkais, neaptarė ir nemėgino aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis formaliai jam nuosavybės teise priklausančiais ginčo statiniais. Vadinasi, bÅ«damas ginčo statinių savininku trečiasis asmuo neperėmė ir naujai neįgijo jokių teisių į žemės sklypÄ . Taigi jokių teisių į šį sklypÄ ir/ar Å¡io sklypo pagrindu naujai suformuotus žemės sklypus negalėjo įgyti ir ieÅ¡kovai, įsigiję ginčo statinius pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ . Maža to, pagal šį aktÄ ieÅ¡kovai įgijo ne nuosavybės teisę į ginčo statinius, į „turtines teises“ į juos.

14.38. Atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose yra ieÅ¡kovams priklausantys ginčo statiniai, ir, kuriuose ieÅ¡kovai prašė nustatyti servitutus, galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtintas žemės sklypo detalusis planas. Pagal Å¡io detaliojo plano sprendinius iÅ¡ esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sÄ skaita (0,6851 ha) buvo suformuoti Å¡eÅ¡i žemės sklypai, sklype esantis avarinės bÅ«klės gyvenamasis namas ir du Å«kiniai pastatai numatyti demontuoti, o visuose sklypuose numatyta gyvenamųjų namų statyba. Pagal planuojamos teritorijos vystymo ir tvarkymo koncepcijÄ kiekviename iÅ¡ suplanuotų žemės sklypų numatyta dviejų aukÅ¡tų su mansarda gyvenamųjų namų bei vieno aukÅ¡to blokuojamų garažų statyba (rengiant vienÄ techninį projektÄ ). Visi iÅ¡dėstyti detaliojo plano sprendiniai taip pat aiÅ¡kiai matyti ir grafinėje detaliojo plano dalyje. Todėl įsigiję ginčo statinius, ieÅ¡kovai neturėjo jokio pagrindo tikėtis įgyti teisių daugiau nei jų turėjo ankstesnis statinių savininkas trečiasis asmuo A. I., t. y. faktiÅ¡kai ieÅ¡kovai įsigijo statinius nusigriovimui. AnalogiÅ¡kai, ieÅ¡kovai neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad įsigytus statinius jie galėtų naudoti ir įgyvendinti savo nuosavybės teisę kitokiu bÅ«du nei yra numatyta galiojančiame teritorijos detaliajame plane. Tik tuo atveju, jei bÅ«tų pakeistas minėtas detalusis planas ir nustatyti ieÅ¡kovams priklausančių statinių atstatymÄ ar rekonstrukcijÄ numatantys sprendiniai, tuomet ieÅ¡kovų nuosavybės teisės turinys pasikeistų ir galbÅ«t atsirastų ir pagrindas nustatyti servitutus dėl naudojimosi ginčo statiniais.

14.39. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų nustatyti servitutus. Teismas ginčijamu sprendimu atsakovų sklypuose nustatė ieÅ¡kovų pageidaujamos apimties „statinių“ ir kelio servitutus visiems ginčo statiniams eksploatuoti. Å ios ginčijamos sprendimo dalies argumentai pažodžiui perraÅ¡yti (nukopijuoti) iÅ¡ anksčiau nagrinėjamoje byloje priimto ieÅ¡kovams palankaus Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 ir ieÅ¡kovų 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieÅ¡kinio. Aptariamu atveju ginčijamo sprendimo 75, 76, 80, 84, 85, 86, 87 ir 88 punktai idealiai sutampa su Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 9 psl. antrÄ ja ir trečiÄ ja pastraipomis, 10 psl. pirmÄ ja pastraipa, 10 psl. antrosios pastraipos antruoju ir trečiuoju sakiniais, 10 psl. trečiosios pastraipos pirmuoju, antruoju, penktuoju ir Å¡eÅ¡tuoju sakiniais, 10 psl. ketvirtosios pastraipos pirmuoju ir antruoju sakiniais, 11 psl. pirmÄ ja pastraipa ir antrosios pastraipos pirmuoju, antruoju, ketvirtuoju, penktuoju ir Å¡eÅ¡tuoju sakiniais. Tuo tarpu ginčijamo sprendimo 77, 78, 79, 82 ir 83 punktai idealiai sutampa su argumentais iÅ¡ ieÅ¡kovų 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieÅ¡kinio 3 psl. paskutiniosios pastraipos ir 4 psl. pirmosios - ketvirtosios pastraipų,<..> tai sudaro pagrindÄ tokiÄ pirmosios instancijos teismo „argumentacijÄ â€œ vertinti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , tačiau ir verčia abejoti Å¡io teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Atsakovės AB D. S. nuomone, net ir pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ieÅ¡kovai turi teisinį materialinį suinteresuotumÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl servitutų ginčo statiniams naudoti nustatymo, taip pat, kad D. S. H. T. turėjo, o A. I. ir ieÅ¡kovai atitinkamai galėjo įgyti vienokios ar kitokios apimties teisę naudotis atsakovams priklausančiais žemės sklypais, kas hipotetiÅ¡kai bÅ«tų pagrindu tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl servitutų nustatymo, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir nustatyti servitutus ginčo statiniams naudoti atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose.

14.40. Dėl servitutų nustatymo ieškovų naudai galimybės kaip tokios.

Atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose yra ieÅ¡kovams formaliai priklausantys ginčo statiniai, ir kuriuose ieÅ¡kovai prašė nustatyti servitutus, galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtintas žemės sklypo, detalusis planas, ir, kaip matyti iÅ¡ detaliojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, Å¡iuo metu galioja atitinkami detaliojo plano sprendiniai. Nepaisant to, jog sprendiniai dėl esamų ginčo statinių nugriovimo ir bÅ«simų statinių statybos nebuvo iki Å¡iol įgyvendinti, tai niekaip nepakeitė iÅ¡dėstyto teisinio reguliavimo taikymo. Taigi, iÅ¡ bylos Å¡alims privalomų sprendinių matyti, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovų naudai nustatyti servitutai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja Å¡io detaliojo plano sprendiniams, o jų nustatymas iÅ¡ viso paneigia detaliojo plano esmę ir tikslÄ . Tačiau nepaisant to, jog teismas, nustatydamas servitutus, turi teisę tam tikrose ribose nukrypti nuo galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (ar siÅ«lymų dėl servitutų nustatymo), jis negali nustatyti detaliojo plano sprendiniams kardinaliai prieÅ¡ingų servitutų, nes tokiu bÅ«du nebetenka prasmės pats teritorijų planavimo procesas, paneigiami Å¡io planavimo tikslai bei detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkų teisėti lÅ«kesčiai dėl suplanuotos teritorijos tolesnio vystymo galimybių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatydamas servitutus ieÅ¡kovų naudai, ne tik neatsižvelgė į Detaliojo plano sprendinius, bet iÅ¡ viso juos paneigė bei padarė nebeįmanomÄ jų realizavimÄ . Patenkinęs ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir Å¡iuos servitutus nustatęs, pirmosios instancijos teismas, faktiÅ¡kai pakeitė minėto detaliojo plano sprendinius ir tokiu bÅ«du ginčijamu sprendimu išėjo už savo kompetencijos ribų.

14.41. Dėl servitutų nustatymo ieÅ¡kovų naudai sÄ lygų nebuvimo. Servitutas negali bÅ«ti nustatomas tuo atveju, jei objektyvai nėra paties vieÅ¡pataujančio daikto, nors pats daiktas tebėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat tuo atveju, jei vieÅ¡pataujantis daiktas egzistuoja, tačiau jis negali bÅ«ti naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Ginčo statiniai tebėra registruoti vieÅ¡ame registre, nes juos iÅ¡registruoti ar kitaip pakeisti jų teisinį statusÄ vieÅ¡ame registre gali tik tas asmuo, kuris vieÅ¡ame registre yra nurodytas kaip Å¡ių statinių savininkas. Tačiau, skirtingai, nei nurodyta ginčijamo sprendimo 82 punkte, ginčų statinių registracijos vieÅ¡ame registre faktas niekaip negali patvirtinti ar paneigti faktinio Å¡ių statinių (ne)egzistavimo.

14.42. Atsakovės AB D. S. nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad galimybės naudoti ginčo statinius pagal jų tiesioginę paskirtį nėra – dar 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. UAB „Krivita“ atliktos ekspertizės akte užfiksuota, jog faktiÅ¡kai tuo metu tebestovėję pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepritaikyti naudoti pagal numatytÄ jÄ pagrindinę tikslinę paskirtį. Likusiųjų ginčo statinių buvo likę tik pamatai, o vieno – nelikę ir pamatų, kas taip pat sudaro pagrindÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pagal numatytÄ pagrindinę tikslinę paskirtį jų taip pat buvo neįmanoma naudoti.

14.43. IeÅ¡kovai neruošė jokių jiems nuosavybės teise priklausančių statinių rekonstrukcijai reikiamų dokumentų ir / ar minėtų statinių rekonstrukcijos projektų, nesikreipė į įgaliotas valstybės institucijas dėl statybÄ leidžiančių dokumentų gavimo / iÅ¡davimo, nagrinėjamoje byloje Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, dėl ko yra nesuprantama, kaip ir kuo remdamasis tokias aplinkybes ginčijamo sprendimo 79 punkte nustatė pirmosios instancijos teismas. Tiesa, į bylÄ yra pateiktas teismo minimas 2016 m. kovo 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad esamų pastatų rekonstrukcijos darbai galimi tik gavus žemės sklypų, į kuriuos patenka minimi pastatai, savininkų sutikimus, tačiau ne Å¡is Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas, o galiojančio teisinio reguliavimo bei teritorijų planavimo dokumentų analizė gali bÅ«ti pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , ar egzistuoja ginčo statinių (jų konstrukcinių dalių) atstatymo, rekonstrukcijos ar remonto galimybė ar ne.

14.44. Dėl nustatytų servitutų apimties ir atlygintinumo. Ginčijamoje sprendimo dalyje dėl servitutų atlygintinumo ir kompensacijos dydžio nustatymo taip pat pažodžiui perraÅ¡yti (nukopijuoti) argumentai iÅ¡ anksčiau nagrinėjamoje byloje priimto ieÅ¡kovams palankaus Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 ir ieÅ¡kovų 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieÅ¡kinio. Tuo atveju, jei bÅ«tų pagrindas servitutus nustatyti, pats jų nustatymas pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ servitutų planÄ (schemÄ ) ir apskaičiuotas kompensacijas yra ydingas ir nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Darant prielaidÄ , kad nėra prieÅ¡taravimo galiojančio detaliojo plano sprendiniams ir ieÅ¡kovams priklausantys statiniai egzistuoja faktiÅ¡kai, pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡tirti ir įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su ginčo statinių tiksline paskirtimi, ar Å¡ie pastatai ir statiniai gali bÅ«ti naudojami atskirai, ar jie savo funkcine paskirtimi yra susiję taip, kad sudaro vientisÄ objektÄ , taip pat pastatų iÅ¡sidėstymÄ Å¾emės sklypuose, į kuriuos praÅ¡omas nustatyti servitutas, ir Å¡ių aplinkybių pagrindu spręsti, kokia apimtimi tinkintini ieÅ¡kovų reikalavimai.

14.45. Pirmosios instancijos teismui nustačius servitutus tokiomis ribomis, kokiomis pageidavo ieÅ¡kovai, atsakovai iÅ¡ viso nebeturi jokių galimybių naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, nors ieÅ¡kinyje buvo mėginama sukurti iliuzijÄ , jog ieÅ¡kovai tik labai simboliÅ¡kai siekia apriboti atsakovų nuosavybės teisę. IÅ¡ tikrųjų pirmosios instancijos teismo nustatyti servitutai aiÅ¡kiai neatitinka minimalaus savininko teisių ribojimo principo ir faktiÅ¡kai suteikia teisę ieÅ¡kovams visa apimtimi naudotis visais ieÅ¡kinyje nurodytais žemės sklypais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nes Å¡ių servitutų faktinis rezultatas yra senojo sodybinio užstatymo, buvusio iki žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano patvirtinimo, atkÅ«rimas. Taip pat dėl Å¡ių „minimalių“ ieÅ¡kovų naudai nustatytų servitutų atsakovai nebeturės jokių galimybių įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių.

14.46. Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovus nugriauti ginčo statinius.

Pasisakant dėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti ieÅ¡kovus nugriauti ginčo statinius ir iÅ¡registruoti juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, pažymėtina, jog Å¡is reikalavimas buvo pareikÅ¡tas, visų pirma, dėl to, kad atsakovų vertinimu, net ir nustačius, kad ieÅ¡kovai turi teisinį materialinį suinteresuotumÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl servitutų ginčo statiniams naudoti nustatymo, taip pat, kad D. S. H. T. turėjo, o A. I. ir ieÅ¡kovai galėjo įgyti vienokios ar kitokios apimties teisę naudotis atsakovams priklausančiais žemės sklypais, nagrinėjamoje byloje vis tiek nebuvo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir nustatyti servitutus ginčo statiniams naudoti atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose.

Servitutų nustatymas ginčo statiniams eksploatuoti teismo keliu buvo vienintelė ieÅ¡kovų galimybė susikurti teisėtÄ ginčo statinių buvimo atsakovų žemės sklypuose pagrindÄ . Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir nustatė servitutus ginčo statiniams eksploatuoti, reiÅ¡kia, jog tokiu bÅ«du buvo sukurtas teisėtas pagrindas ginčo statiniams ir toliau likti atsakovų žemės sklypuose. Jei apeliacinės instancijos teismas prieitų iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimai dėl servitutų nustatymo buvo nepagristi dėl sÄ lygų Å¡iems servitutams nustatyti nebuvimo (nenustačius objektyvaus bÅ«tinumo sÄ lygos; nustačius, jog pažeidžiamas minimalaus savininko teisių ribojimo principas; nustačius, jog servitutų nustatymas prieÅ¡tarauja Detaliojo plano sprendiniams ir pan.), tai yra tiesioginis pagrindas tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl jų nuosavybės teisės gynimo ir ieÅ¡kovų įpareigojimo ginčo statinius nugriauti.

Akivaizdu, kad ginčo statinių buvimas atsakovų žemės sklypuose be teisėto pagrindo riboja atsakovų, kaip žemės sklypų, esančių nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teises: nugriauti šių statinių savarankiškai be teismo įpareigojimo atsakovai negali, o tol, kol šie statiniai nenugriauti, atsakovai neturi galimybės realizuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinių ir pradėti naujų statinių statybos.

Dėl šių priežasčių toks atsakovų nuosavybės teisės pažeidimas šalintinas įpareigojant ieškovus ginčo statinius nugriauti (CK 4.98 straipsnis).

14.47. Nepaisant to, jog detaliųjų planų sprendiniai ieÅ¡kovams ir atsakovams yra privalomi, tačiau nesant numatyto konkretaus termino ir / ar Å¡alių prievolių dėl sprendinių įgyvendinimo, nėra ir galimybės priversti konkrečius asmenis įvykdyti detaliojo plano sprendinius. Atsakovų negatorinio reikalavimo dėl jų nuosavybės teisės i žemės sklypus gynimo ir ieÅ¡kovų įpareigojimo ginčo statinius nugriauti tenkinimas sutampa su žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių vykdymu. Teismo įpareigojimas ieÅ¡kovams nugriauti (nusikelti) ant atsakovų žemės sklypų iÅ¡sidėsčiusius ginčo statinius per tam tikrÄ terminÄ ne tik apgintų pažeistas atsakovų nuosavybės teises, bet tuo pačiu sudarytų sÄ lygas realizuoti (įgyvendinti) Detaliojo plano sprendinius, kas be atsakovų nuosavybės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo ir atitinkamo teismo įpareigojimo dėl ginčo statinių nugriovimo bÅ«tų neįmanoma.

14.48. Įpareigojimas nugriauti ginčo statinius ieškovų interesų nepažeistų, kadangi tuo metu, kai buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimas ir patvirtintas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, trečiasis asmuo A. I. buvo tiek šio sklypo bendraturčiu, tiek formaliu ginčo statinių savininku, tačiau jokių prieštaravimų dėl detaliojo plano sprendinių nereiškė, taip pat teismui neskundė ir paties Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimo.

14.49. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu priteisdamas visÄ ieÅ¡kovų praÅ¡ytÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ visiÅ¡kai nesigilino ir niekaip neatsižvelgė į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus bei apsiribojo deklaratyvia fraze esÄ ieÅ¡kovų praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos už jiems suteiktas advokato atstovavimo paslaugas nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir yra pagrįstos. Atsakovės AB D. S. vertinimu, net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , ieÅ¡kovų praÅ¡ytos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos turėtų bÅ«ti peržiÅ«rėtos atsižvelgiant į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus.

14.50. Atsakovė AB D. S. neneigia to, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio patenkinimo ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo atveju yra pagrindas atgręžti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 įvykdymÄ toje dalyje, pagal kuriÄ ieÅ¡kovų buvo priteista po 5173 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės AB D. S. naudai, ir kurias atsakovė AB D. S. gavo, tačiau nesutinka, kad teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju iÅ¡ atsakovės AB D. S. papildomai turėtų bÅ«ti priteisiamos ieÅ¡kovų apmokėtos bÅ«tinosios iÅ¡laidos antstoliui, taip pat nuo atgręžiamos sumos priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojant jas nuo ieÅ¡kovų kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme (2019 m. (duomenys neskelbtini) d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CPK 373 straipsnyje yra aiÅ¡kiai nurodoma, kad teismas įpareigoja ginčo Å¡alis grÄ Å¾inti tai, kÄ jos yra gavusios sprendimÄ vykdydamos, CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inama visa tai, kas buvo pagal panaikintÄ sprendimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovo naudai. Jokios kitos sumos, kurios turėtų grÄ Å¾intos ar sumokėtos papildomai CPK 373 straipsnyje nėra numatytos. CPK 760 straipsnio 2 dalyje nurodoma apie teisę reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimÄ , kuris vėliau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymu. Taigi ieÅ¡kovų apmokėtos bÅ«tinosios iÅ¡laidos antstoliui, taip pat nuo atgręžiamos sumos priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojant jas nuo ieÅ¡kovų kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ginčijamu sprendimu iÅ¡ atsakovės AB D. S. buvo priteistos be pagrindo.

15. Atsakovės UAB „A.“, UAB „K.“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o: 1) civilinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintas, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti; 3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovių UAB „A.“ ir UAB „K.“ naudai visas atsakovų UAB „A.“ ir UAB „K.“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡laidas advokatų pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

15.1. Tinkamas Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimas yra galimas tik atlikus iÅ¡samiÄ bylos faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų analizę. Ginčo teisiniai santykiai susiklostė nuo 2004 m. Dėl visų Å¡ių aplinkybių į bylÄ pateiktų įrodymų apimtis yra didelė ir juose yra daug reikÅ¡mingų detalių, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Todėl Å¡ių seniai susiklosčiusių ir įvairiais aspektais tarpusavyje susijusių faktų tinkamas iÅ¡aiÅ¡kinimas ir galutinis ginčo iÅ¡sprendimas bÅ«tų lengvesnis skyrus žodinį bylos nagrinėjimÄ . Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „A.“, UAB „K.“ praÅ¡o teismo nagrinėti jų apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka.

15.2. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, turėjo pagrindinį dėmesį skirti objektyviam ir visapusiÅ¡kam faktinių aplinkybių, susijusių su 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorių sudarymu, nustatymui ir jų įvertinimui, teisingam tarp sandorių Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui, Å¡alių ketinimams sudaryti sutartį, vestoms deryboms dėl sutarčių sÄ lygų, sutartyse įtvirtintai Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡kai bei Å¡alių elgesiui po sutarties sudarymo, tačiau tai buvo padaryta netinkamai. Atsakovių UAB „A.“ ir UAB „K.“ manymu, teismas pažeidė atsakovių teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ , nes jų argumentai teismo ginčijamame sprendime iÅ¡ esmės nenagrinėti ir nevertinti, atmetimas nemotyvuotas.

15.3. Dėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarčių. Atsakovės kritiškai vertina ginčijamo sprendimo 62, 65 punktuose teismo padarytas išvadas, kaip prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms, susiklosčiusiems ikisutartiniams šalių santykiams, 2004 m. balandžio 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorius sudariusių šalių ketinimams ir sutartyse išreikštai šalių valiai, byloje dalyvavusių asmenų parodymams. Teismo padarytos išvados yra paremtos išimtinai ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais teiginiais, ignoruojant kai kurių procese dalyvavusių asmenų reikšmingus parodymus, atsakovų tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose bei jų atstovų baigiamosiose kalbose išdėstytus argumentus. Dėl šios priežasties, teismo padarytos išvados objektyviai negali būti vertinamos kaip teisingos ir pagrįstos, joms pagrįsti ginčijamame sprendime nepakanka remtis vienos iš šalių (ieškovų) pozicija, neanalizuojant ir nevertinant priešingos proceso šalies (atsakovų) argumentų.

15.4. Dėl Å¡alių ketinimų ir ikisutartinių santykių, Å¡alių valios ir sutarties sÄ lygų, teisės į statinius. CK 6.163 straipsnyje nurodoma, kad Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Taigi įstatymų leidėjas ir iki sutartiniams santykiams taiko aukÅ¡tus standartus – sÄ Å¾iningumo kriterijų, kuriuo remiantis Å¡alys įpareigojamos sÄ Å¾iningai formuluoti bÅ«simos sutarties sÄ lygas, kad joje iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia labiausiai atitiktų tikruosius Å¡alių ketinimus, kad sudarytas sandoris bÅ«tų realiai įgyvendintas. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp 2004 m. kovo 12 d. žemės dalių pirkimo-pardavimo sutartis sudariusių Å¡alių (pardavėjos D. S. H. T. ir pirkėjų V. A., S. A. M., UAB „T.“) buvo susiklostę ikisutartiniais santykiai. Ikisutartiniai Å¡alių ketinimai: Å¡alys sutarė, kad D. S. H. T. iÅ¡ savivaldybės gavus leidimÄ nugriauti jos ketinamame parduoti žemės sklype 1910 m. statybos statinius, V. A., S. A. M., UAB „T.“ šį sklypÄ iÅ¡ jos įsigys dalimis, kurias atidalijus ir suformavus atskirus žemės sklypus pagal parengtÄ Detalųjį planÄ juose bus galima pastatyti naujus statinius, prieÅ¡ tai nugriovus senuosius (fiziÅ¡kai ir moraliai nusidėvėjusius) statinius. Å ių ikisutartinių susitarimų buvimÄ patvirtina leidimo griauti statinius ir žemės dalių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo data – 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. (jos įgaliotam asmeniui J. M.) gavus Palangos miesto savivaldybės 2004 m. kovo 12 d. leidimÄ griauti statinius, tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2004 m. kovo 12 d. buvo sudarytos žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartys, nuperkant iÅ¡ D. S. H. T. dalimis visÄ 0,6851 ha ploto žemės sklypÄ .

15.5. Gali atrodyti, kad 2004 m. kovo 12 d. leidimo nugriauti statinius iÅ¡davimo žemės sklypo savininkei D. H. T. ir notaro patvirtintų Žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarčių bei Priėmimo - perdavimo aktų sudarymo data sutapo atsitiktinai. Tačiau visais be iÅ¡imties atvejais, ankščiau, nei buvo gautas leidimas nugriauti statinius, patvirtinti sandorių dėl žemės sklypo dalių įsigijimo notarui nebÅ«tų pavykę dėl Å¡alių ketinimų ir susitarimų tai padaryti vėliau – kai bus gautas leidimas nugriauti statinius. Žemės sklypÄ pageidaujantys įsigyti asmenys nebuvo tikri, ar įsigijus statinius jiems bus iÅ¡duotas leidimas Detaliuoju planu pertvarkyti žemės sklypÄ , kurį padalijus į atskirus žemės sklypus, bÅ«tų galima nugriauti jame esančius senuosius statinius ir pastatyti naujus. Taigi įvertinusios Å¡ias rizikas, Å¡alys susitarė sandorius dėl žemės sklypo dalių įsigijimo sudaryti tik po to, kai žemės sklypo savininkei D. H. T. bus iÅ¡duotas savivaldybės leidimas sklype esančius statinius nugriauti.

15.6. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ , apibrėžusį pagrindinius pastato griovimo atvejus, sprendimÄ turėjo priimti Teritorijų planavimo institucija arba savivaldybės tarybos. Pagal šį įstatymÄ pastatas turėjo bÅ«ti nugriautas, jei pastato griovimo bÅ«tinybę numatė teritorijų planavimo dokumentai, jei pastato naudojimui skirtas laikas buvo pasibaigęs, jei pastatas buvo pastatytas neteisėtai (neturint tam iÅ¡duoto leidimo). Statiniai iÅ¡ tiesų buvo itin prastos bÅ«klės – statyti 1910 - 1930 m., pastatų naudojimui skirtas laikas buvo pasibaigęs, todėl statinių iÅ¡saugojimo žemės sklype tikslų nekėlė nei žemės sklypÄ pageidaujantys įsigyti asmenys, nei buvusi Å¡io žemės sklypo ir statinių (adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) savininkė (D. S. H. T.). BÅ«simi pirkėjai senų statinių iÅ¡saugojimÄ Å¾emės sklype laikė kliÅ«timi Detaliuoju planu pertvarkyti žemės sklypÄ ir jame pastatyti naujus statinius. Žemės sklypo savininkė, siekdama parduoti žemės sklypÄ , sutiko su senų (pirkėjams nepatrauklių) statinių nugriovimu, o pirkėjai patys sutiko nusigriauti statinius. Taigi D. H. T. kreipimasis į savivaldybę dėl leidimo nugriauti statinius iÅ¡davimo buvo sÄ lygotas abejų pirkimo-pardavimo sandorį siekiančių sudaryti Å¡alių valios, kas patvirtina tarp Å¡alių susiklosčiusius ikisutartinius santykius.

15.7. Savivaldybės architektas, įvertinęs natÅ«ralų fizinį ir moralinį statinių susidėvėjimÄ ir atsižvelgdamas į pastatų bÅ«klės atitikimÄ Statybos įstatyme nustatytam kriterijui, parengė Statinių nugriovimo technologijos apraÅ¡Ä , kuriuo remiantis 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybė iÅ¡davė leidimÄ nugriauti žemės sklype (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) stovėjusius statinius (pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kitÄ inžinerinį statinį-kiemo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

15.8. IÅ¡ to, kas pasakyta, darytina tokia iÅ¡vada – įvykių eiga, Å¡alių ketinimai ir jų susitarimai bei valinis Å¡alių apsisprendimas, esant tam tikroms aplinkybėms ir sÄ lygoms sudaryti žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtina, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai. D. H. T. gavus leidimÄ nugriauti statinius, neliko kliūčių sudaryti sandorius dėl žemės sklypo įsigijimo. 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymas ir priėmimo - perdavimo aktų, kuriais buvo perduotas įsigytas turtas - žemės sklypas (buvęs adresu: (duomenys neskelbtini)), pasiraÅ¡ymas patvirtina Å¡alių elgesio nuoseklumÄ iki ir po sutarčių sudarymo, Å¡alių valiÄ ir jų pasiryžimÄ Ä¯vykdyti sutartis.

15.9. Dėl žemės sklypo ir statinių savininkės valios iÅ¡raiÅ¡kos. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis, fiziÅ¡kai dalyvavo pati D. S. H. T. 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo notarė A. B. paaiÅ¡kino, kad tvirtinant 2004 m. balandžio 12 d. sandorius jai buvo parodytas statinių savininkei D. S. H. T. iÅ¡duotas Palangos miesto savivaldybės 2004 m. kovo 12 d. leidimas nugriauti statinius (pateiktas byloje), kurį, kaip matyti iÅ¡ leidimo turinio, iÅ¡ Savivaldybės pasiraÅ¡ytinai atsiėmė byloje trečiuoju asmeniu patrauktas J. M. Pagal į civilinę bylÄ pateiktÄ D. S. H. T. iÅ¡duotÄ 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimÄ Ä¯galiotiniui J. M. buvo pavesta: ,,valdyti ir tvarkyti jai privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį Palangos mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovauti jÄ visose įstaigose, įmonėse, bendrovėse, organizacijose, bÅ«ti planavimo organizatoriumi, rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ , gaunant leidimÄ statybai.“ Taigi įgaliotinio veiksmai atitiko jam suteiktų pavedimų turinį. Å ias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo J. M. Savo atsiliepime i ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovų patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį bei 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, pasisakydamas dėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo aplinkybių, nurodė, kad D. H. T. valia buvo parduoti žemės sklypÄ su jame esančiai nugriauti skirtais statiniais, kuriems nugriauti sandorių sudarymo metu buvo gautas 2004 m. kovo 12 d. savivaldybės leidimas. Tokia buvo 2004 m. kovo 12 d. sandorį sudariusių Å¡alių valia, ir kitaip jÄ interpretuoti ginčijamame sprendime teismui nebuvo jokio pagrindo.

15.10. Dėl 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties. Ginčijamo sprendimo 68 punkte teismas D. S. H. T. valiÄ realizuoti žemės ir statinių pardavimÄ skirtingais sandoriais grindžia Å¡ių nekilnojamųjų daiktų įgijimu atskirais sandoriais, sandoriu laikydamas ne tik statinių dovanojimo sutartį, bet ir žemės įgijimÄ nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo metu. Å i teismo iÅ¡vada nėra teisinga. Laikyti sovietmečiu nusavinto turto grÄ Å¾inimÄ (taikant dalinę restitucijÄ ) tikriesiems jo savininkams valstybės ir piliečio sandoriu nėra nei teisinga, nei logiÅ¡ka, todėl Å¡iomis nuostatomis paremtas teismo argumentas dėl D. S. H. T. neva iÅ¡reikÅ¡tos valios statinius ir žemę parduoti atskirais sandoriais atmestinas kaip nepagrįstas.

15.11. Teismas ginčijamo sprendimo 70 punkte nurodo, kad ,,Statinius, jau bÅ«damas žemės sklypo, kuriame yra statiniai, bendraturčiu, įsigyja A. I., kuris už statinius sumoka gerokai daugiau (28 962 Eur) nei už žemės sklypÄ . A. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis pastatus įgijo siekdamas vystyti verslÄ , kadangi buvo įgijęs ir dalį žemės sklypo, kuriame buvo statiniai“, o ginčijamo sprendimo 72 punkte teigia, kad „ < ... > 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių nuostatų dėl statinių įsigijimo tikslu juos griauti < ... > 2004 m. gegužės 13 d. perleidus nuosavybės teises į statinius A. I., minėtas leidimas – teisė statinių savininkui nugriauti statinius – buvo perleista A. I. kartu su iÅ¡imtinai savininkui tenkančia teise savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektq ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).“

15.12. Pagrindinis žemės sklypo dalių pirkėjų tikslas buvo pagal Detalųjį planÄ pertvarkytame žemės sklypÄ - jį padalyti į atskirus sklypus ir juose pasistatyti naujus statinius, prieÅ¡ tai nugriovus visus Detaliajame plane (ne 2004 m. kovo 12 d žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartyse) numatytus griauti statinius. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta fiktyviai, tik tam atvejui, jei nepavyktų patvirtinti žemės sklypo Detaliojo plano, kad nekiltų kliūčių nugriauti statinių naujiems žemės sklypo dalių įgijėjams, nes leidimas griauti statinius buvo iÅ¡duotas ankstesniam žemės sklypo savininkui, o 2004 m. kovo 12 d. sutartyse statiniai nebuvo aptarti. BÅ«tent Å¡ios aplinkybės ir patvirtina 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslÄ bei pagrindžia jos fiktyvumÄ .

15.13. Be to, teismas ginčijamame sprendime nutyli kitÄ , itin reikÅ¡mingÄ faktÄ â€“ A. I. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį jis sudarė tam, kad turėtų atsarginį variantÄ â€“ jei Detaliojo plano nepavyktų patvirtinti, jis disponuodamas statiniais galėtų tartis su žemės sklypų savininkais dėl jų iÅ¡pirkimo arba dėl žemės sklypo (jo dalies) jam pardavimo. IÅ¡ J. M. gautos informacijos A. I. sprendė, kad Detaliojo plano derinimo procedÅ«ros stringa dėl gretimai žemės sklypo esančių kapinaičių apsaugos zonos. Todėl, turėdamas statinius iÅ¡sidėsčiusius visoje žemės sklypo namų valdos teritorijoje, nusprendė atsisakyti įgytos 10 arų žemės sklypo dalies, savo atsisakymÄ J. M. motyvuodamas finansiniais sunkumais ir praÅ¡ydamas jo įkalbėti tėvÄ (S. A. M.) atpirkti žemės sklypo dalį. Atitinkamai, tarp S. A. M., L. B. M. ir A. I. pasiraÅ¡ytas 2005 m. kovo 3 d. Susitarimas panaikinti 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi Å¡ie A. I. veiksmai patvirtina jo nesÄ Å¾iningÄ elgesį.

15.14. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta fiktyviai, tik tam, jei nepasisektų įgyvendinti pagrindinių tikslų - 2004 m. kovo 12 d. Žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu įgyto žemės sklypo pertvarkyti Detaliuoju planu - atidalyti į atskirus žemės sklypus ir juose, nugriovus senus, pastatyti naujus statinius. Be kita ko, sudarytos 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad per visÄ statinių įsigijimo laikotarpį, A. I. nesirÅ«pino pastatais, nesiekė jų iÅ¡saugoti, juose negyveno, nemokėjo jokių eksploatacinių mokesčių, todėl teismo padaryta iÅ¡vada apie A. I. siekį vykdyti verslÄ jo įsigytuose objektuose neatitinka tikrovės, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, todėl laikytina nepagrįsta.

15.15. Dėl Detaliojo plano rengimo. Kad naujieji žemės sklypo bendrasavininkiai (V. A., S. A. M., UAB ,,T.“, A. I.) neketino žemės sklype esančių senųjų statinių atstatyti (rekonstruoti) patvirtina jų veiksmai po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypų dalių sutarčių sudarymo, nukreipti ne į status quo (esamos padėties) žemės sklype iÅ¡saugojimÄ , bet į jos pakeitimÄ - žemės sklypo pertvarkymÄ ir naujų gyvenamosios paskirties pastatų statybÄ . Å ias aplinkybes patvirtina bendraturčių susitarimu parengtas žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano projektas. 0,6851 ha žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai – S. A. M., V. A., UAB „T.“, A. I. kreipėsi pagalbos į trečiÄ jį asmenį J. M., iÅ¡davė jam įgaliojimus dėl žemės sklypo Detaliojo plano parengimo, praÅ¡ydami jo bÅ«ti jų atstovu (pagal įgaliojimÄ ). Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas Detalusis planas, iÅ¡ kurio matyti, kad jo organizatoriumi buvo žemės sklypo bendraturčiu įgaliotas asmuo - J. M. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiojo asmens J. M. 2022 m. sausio 24 d. atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, trečiasis asmuo J. M. nurodė, kad nei vienas iÅ¡ įgaliojimus jam suteikusių asmenų jo veiksmų neginčijo, pretenzijų nereiÅ¡kė, įgaliojimai jam nebuvo panaikinti, Detaliojo plano parengimas atitiko jį įgaliojusių asmenų interesus.

15.16. Detaliojo plano brėžiniuose ir jo Aiškinamajame rašte sklype esantys statiniai buvo pažymėti kaip griautini, todėl Kadastro duomenų bylose, parengtose įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, kai kurių naujai formuojamų sklypų ribos pavaizduotos kaip kertančios statinius, priešingu atveju, sklypas negali būti formuojamas taip, kad jo riba kirstų statinį. Be kita ko, kadastro duomenų bylose yra pridėtas Detaliojo plano sprendinių brėžinys, iš kurio matyti, kad jame ieškovų ginčo statiniai sutartiniais ženklais pažymėti „x“ ženklu, reiškiančiu, kad statinius numatoma nugriauti.

15.17. Dėl CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo pagrįstumo. Atsakovės nesutinka su ginčijamo sprendimo 73, 74 punktuose teismo iÅ¡vadomis. Tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinęs tikrųjų sandorių Å¡alių ketinimų, jų atliekamų veiksmų reikÅ¡mės ir valios iÅ¡raiÅ¡kos, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ,,< ... > tiek iÅ¡ bylos medžiagos, tiek iÅ¡ Å¡alių atstovų, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų matyti, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorius Å¡alys neturėjo ketinimų ir lÅ«kesčių perleisti / įgyti nuosavybės teises į statinius, Å¡alims buvo žinoma apie tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandorius, ir, kad D. S. H. T. iÅ¡saugo nuosavybės teises į Statinius. Jokie Å¡alių susitarimai, ketinimai ir lÅ«kesčiai dėl statinių griovimo ar negriovimo neįtakojo ir nesÄ lygojo Å¡ių sandorių sudarymo, nes nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tokie susitarimai bÅ«tų buvę (ginčijamo sprendimo 65 punktas). Akivaizdu, kad teismas priėjo klaidingos iÅ¡vados, ginčijamame sprendime nurodydamas, kad yra pagrindas netaikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos, nes teismo manymu, visos aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės jos taikymÄ paneigia.

15.18. Dėl teisės į statinius. Tiek teismas ginčijamame sprendime, tiek ieÅ¡kovai procesiniuose dokumentuose įrodinėja, kad D. S. H. T. ir A. I. sudaryta 2004 m. gegužės 13 d. ginčo statinių pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėja pardavė, o pirkėjas įgijo 0,6851 ha žemės sklype (buv. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) esančius statinius yra teisėta ir galiojanti, tuo tarpu atsakovai įrodinėja Å¡ios sutarties fiktyvumÄ . D. S. H. T. 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartyse, sudarytose su V. A., S. A. M., UAB „T.“ nebuvo aptartas klausimas dėl žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių nuosavybės teisės perėjimo pirkėjams. Juose nėra ginčo statinius, kaip nekilnojamuosius daiktus, individualizuojančių duomenų, nenurodyta Å¡ių statinių buvimo vieta žemės sklype (jo dalyse). Vertinant tai, kad žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) dalių pirkimo - pardavimo sutartyse nebuvo aptartas ant Å¡io žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) esančių statinių eksploatavimas bei nuosavybės teisės į juos, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu ir sandorių sudarymo metu, statinius iÅ¡tinka pagrindinio daikto (žemės) likimas - nuosavybės teisės į statinius pereina žemės sklypo įgijėjui.

15.19. IÅ¡ į bylÄ atsakovių pateiktų iÅ¡ Valstybės įmonės „Registrų centro“ gautų dokumentų – 0,6851 ha ploto Žemės sklypo plano (buv. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad statiniai iÅ¡sidėstę visame 0,6851 ha ploto žemės sklype, tuo tarpu iÅ¡ Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. I. priklausė tik 0,1000 ha dalis žemės sklypo, kurios aiÅ¡kiai nepakako įgytiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę naudojimo paskirtį, todėl tokia sutartis, kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymų normoms negalėjo bÅ«ti sudaryta ir notaro patvirtinta.

15.20. Vertinant nurodytas žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo aplinkybes, akivaizdu, kad D. S. H. T., perleidusi žemės sklypÄ (jo dalis) tretiesiems asmenims teisės į statinius neiÅ¡saugojo, atitinkamai, po žemės sklypo (jo dalių) pardavimo, negalėjo sudaryti sandorio su A. I. dėl statinių pirkimo - pardavimo, nes ginčo statiniai jai jau nebepriklausė.

15.21. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių (V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir paties A. I.) nuosavybės teisių apimties į žemės sklype (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančias žemės ir statinių dalis nepakeitė (negalėjo pakeisti), nes teisė į statinius jiems perėjo kartu su teise į žemės sklypo dalis 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu. Atitinkamai teisė į žemės plotÄ po statiniais jokiais pagrindais nebuvo įgyta, kaip kad nebuvo įgyti ir statiniai, nes 2004 m. gegužės 13 d. sandorio dėl statinių pirkimo-pardavimo sudarymo momentui jie pardavėjai D. S. H. T. nepriklausė, todėl jų ji ir negalėjo parduoti A. I..

15.22. Dėl dokumentų (sandorių) ir nuosavybės teisių registravimo. CK įtvirtintos nuostatos (CK 4.49 straipsnio l, 2 dalys, 4.50 straipsnio l dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis), kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pagal sandorį atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, bet nuo daikto perdavimo įgijėjui momento. Å is momentas yra siejamas su priėmimo perdavimo akto, kuriame įforminamas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas, pasiraÅ¡ymo momentu (CK 6.398 straipsnio l, 2 dalys).

15.23. IÅ¡ į bylÄ pateikto Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡o apie žemės sklypÄ (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) su istorija matyti, kad jame nurodyti visi buvę ir esami žemės sklypai (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), gauti padalijus daiktÄ - D. S. H. T. priklausiusį žemės sklypÄ (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bei Å¡ių žemės sklypų savininkai, kurie 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartimis (ar vėlesniais žemės įsigijimo sandoriais) kartu su pagrindiniu daiktu (žemės sklypu) įgijo teisę ir į įgytos žemės esančius priklausinius - dar 2004 m. kovo 12 d. savivaldybės leidime numatytus nugriauti statinius.

15.24. Dėl A. I. nuosavybės teisės į statinius neįregistravimo pasekmių. CK 1.75 straipsnyje nurodoma, kad „Neįregistravusios sandorio Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais“ (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Pagal šį straipsnį laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. ReikÅ¡minga ir tai, kad esant ginčui dėl to, kas yra daikto ar daiktines teisės į jį turėtojas, laikoma, kad daiktÄ ar daiktines teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nuosavybės teisės įgijimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas remiantis tam tikro sandorio sudarymo, o ne tik jo įregistravimo momentu.

Atsakovas A. I., sudaręs 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį, ja įgytų statinių ir teisės į juos neiÅ¡vieÅ¡ino, todėl matininkas, atlikdamas atidalyto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir rengdamas kadastro duomenų bylÄ , negalėjo nurodyti nei lentelėje „Duomenys apie statinius“, nei kitoje lentelėje „Duomenys apie statinius jei jie nesutampa su žemės sklypo savininku“, kad žemės sklype, kuriame yra atliekami kadastriniai matavimai, yra A.

I. nuosavybės teise priklausantys statiniai, nes nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos. A. I., sudaręs 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartį, įgytų statinių ir teisės į juos neiÅ¡vieÅ¡ino. Kaip minėta, prieÅ¡ trečiuosius asmenis nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktÄ ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ A. I. Nekilnojamojo turto registre neiÅ¡vieÅ¡intus statinius (jų likučius) įgiję ieÅ¡kovai negali remtis nuosavybės įgijimo faktu ir jo panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

Iš ieškovų kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į šiuos nugriauti skirtus statinius ieškovų vardu įregistruota tik 2014 m. Tuo tarpu 2004 m. kovo 12 d. žemės dalių pirkimo - pardavimo sandoriai buvo išviešinti, Nekilnojamojo turto registro įrašas dėl turtinių teisių įregistravimo (V. A., S. A. M., UAB „T.“) galioja nuo 2004 m. kovo 29 d. Preziumuotina, kad tuo išviešintas ir statinių, kurie kaip individualizuoti nekilnojamieji objektai nebuvo aptarti žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartyse, tapusių žemės priklausiniais, įgijimo faktas bei nuosavybės teisės į juos.

15.25. Žemės sklypo (jo dalių) pirkimo -pardavimo sutartys buvo sudarytos 2004 m. kovo 12 d., tuo tarpu statinių pirkimo - pardavimo sutartis tik 2004 m. gegužės 13 d. Daiktinės teisės į statinius A. I. vardu vieÅ¡ajame registre niekad nebuvo įregistruotos. Darytina iÅ¡vada, kad A. I. neįgijus nuosavybės teisės į statinius, ieÅ¡kovai nelaikytini teisėtais ginčo statinių savininkais (t. y. turinčiais teisinį materialinį suinteresuotumÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ ) dėl servitutų nustatymo, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas.

15.26. Faktinės bylos aplinkybės, 2004 m. gegužės 13 d. sandorį sudariusio trečiojo asmens A. I. bei kitų asmenų (J. M., notarės A. B.) parodymai byloje leidžia teigti, kad teismas turėjo pagrindÄ pripažinti 2004 m. gegužės 13 d. sutartį niekine dėl netinkamos sutarties Å¡alies (CK l.78 straipsnio l dalis, 6.305 straipsnio l dalis), kaip iÅ¡vestinis sandoris turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir antstolės R. V. sudarytas 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas.

15.27. Dėl servitutų nustatymo. Ginčijamo sprendimo 75-88 punktuose teismas pasisako dėl servituto sampratos, aptaria Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ ir ieÅ¡kovų teisę į servitutus jų nuosavybės teise valdomiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti, pripažįsta, kad statiniai, kuriems yra praÅ¡oma nustatyti servitutai, yra sunykę, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į juos. Be kita ko, ginčijamo sprendimo 88 punkte teismas atkreipia Å¡alių dėmesį, kad „nagrinėjamu atveju teismas nesprendžia, ar ieÅ¡kovai turi teisę atlikti ginčo statinių (jų likusių konstrukcijų) statybos (rekonstrukcijos) darbus, t. y. ar jiems bus iÅ¡duoti statybÄ leidžiantys dokumentai, kadangi tai iÅ¡eitų iÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimo dėl servituto nustatymo ribų. Pažymėtina, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais vieÅ¡aisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Å ioje byloje ginčas kilo dėl servituto nustatymo. Servitutas yra tik iÅ¡vestinė, o ne absoliuti daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui tik naudotis svetimu daiktu. Pažymėtina, kad servituto nustatymas nelemia statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo ieÅ¡kovams.“

15.28. Dėl teisinio pagrindo servitutams nustatyti. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas servituto apibrėžimÄ , nurodė, kad „servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiamÄ naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ â€œ (CK 4.111 straipsnio l dalis). IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad gyvenamasis namas (nekalbant apie sunykusius jo priklausinius) negali bÅ«ti naudojamas pagal tiesioginę naudojimo paskirtį, nes jo sunykimo laipsnis netinkamas gyvenimui. Vadinasi, kelio servitutas taip pat nėra reikalingas, nes nustatytu kelio servitutu naudojantis pagal paskirtį, patekti į gyvenamosios paskirties patalpÄ ir jÄ naudoti gyvenimui ieÅ¡kovai negalėtų, nes ji yra sunykusi (netinkama gyventi). Kad ieÅ¡kovai teismo sprendimu nustatytų statinių ir kelio servitutų instituto pagalba siekia realizuoti užstatymo teisę svetimuose (tretiesiems asmenims priklausančiuose) žemės sklypuose namo rekonstrukcijai (naujai statybai) atlikti yra akivaizdu. Toks ieÅ¡kovų reikalavimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas, todėl teismo negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

15.29. 2004 m. kovo 12 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyse nėra numatyta, kad iš pirkėjams perleisto žemės sklypo ploto būtų išimtas žemės plotas užstatytas statiniais, todėl statinių ir kelio servitutų nustatymas teismo sprendimu neatitinka nei prašomų nustatyti servitutų paskirties, nei realaus ieškovų poreikio. Ieškovų reikalavimas nustatyti statinių ir kelio servitutus turimų statinių rekonstrukcijai (atstatymui) ar naujų statinių statybai pasinaudojant servituto nustatymo institutu negalėjo būti tenkinamas, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

15.30. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų. Tik atmetus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servitutų nustatymo, gali bÅ«ti patenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai - pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , pripažinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę atsakovams; atnaujinti senaties terminÄ dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu. Å iuos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetus, tenkinti alternatyvų atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ginčo statinių nugriovimo. Atsakovai mano, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis yra pagrįstas, jo patenkinimas vienu iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du yra bÅ«tinas, nes tik taip galima bÅ«tų kilusį Å¡alių ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.

16. IeÅ¡kovai pateikė bendrÄ atsiliepimÄ Ä¯ abu byloje gautus atsakovių apeliacinius skundus – į AB D. S. apeliacinį skundÄ bei į UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu ieÅ¡kovai nesutinka su atsakovių apeliaciniais skundais ir praÅ¡o juos atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , taip pat priteisti ieÅ¡kovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje teismo instancijoje, atlyginimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Atsakovių apeliaciniai skundai grindžiami deklaratyviais teiginiais, subjektyviais samprotavimais, dažnai prieÅ¡taraujančiais tarpusavyje, pačių atsakovių byloje iÅ¡reikÅ¡tai pozicijai bei faktiniams bylos duomenims. Atsakovių apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyta pozicija nesuponuoja pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ bylos duomenų darydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡vadas bÅ«tų pažeidęs procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovės pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija net ir tuo pagrindu, jog teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus – atsakovių teigimu, kai kuriuos įrodymus teismas neva turėjo laikyti nereikÅ¡mingais, nors anksčiau pačios jais rėmėsi. Tokiu bÅ«du atsakovės siekia joms nepalankių įrodymų (pavyzdžiui, ginčo sandorius tvirtinusios notarės paaiÅ¡kinimų, įgaliotinio J. M., dalyvavusio sudarant daugelį su ginču susijusių sandorių, paaiÅ¡kinimų, ekspertizės akto, patvirtinusio buvusio statinių savininko A. I. parašų klastojimÄ ) ignoravimo (dažnu atveju iÅ¡ dalies – tiek, kiek naudinga atsakovėms), kas bÅ«tų nesuderinama su visapusiÅ¡ku aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CPK 185 straipsnyje. Atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir iÅ¡vadomis, apeliaciniuose skunduose pateikdamos kitokį subjektyvų tų pačių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡ esmės siekia, kad byloje surinktų faktinių duomenų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau toks atsakovių siekis nesuponuoja pagrindo teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo panaikinimui.

16.2. Dėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorių Å¡alių valios dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius perleidimo / įgijimo ir CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos Å¡iems sandoriams (ne)taikymo, taip pat dėl pirkėjų teisėtų lÅ«kesčių dėl ginčo statinių (ne)iÅ¡saugojimo (griovimo). Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, jog ieÅ¡kovai 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės R. V. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu (toliau – ir Turto pardavimo aktas) įgijo statinius: pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus - Å«kinius pastatus, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Už įgyjamus statinius ieÅ¡kovai sumokėjo 73 800 Lt (21 374 Eur). Ä®sigijimo kaina atitiko rinkos kainÄ , kuri buvo nustatyta UAB „Krivita“ 2013 m. (duomenys neskelbtini) d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas - antstolis S. M. (vėliau vykdomoji byla buvo perduota antstolei R. V.). IeÅ¡kovams priklausantys Statiniai yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovų raÅ¡ytiniu pasiÅ«lymu dėl servitutų nustatymo ne ginčo tvarka, todėl ieÅ¡kovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančiais Statiniais, dėl to ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti Statiniams servitutÄ .

16.3. Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateiktu teismo sprendimo 65, 74 punktuose, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad ieÅ¡kovai yra teisėti ginčo statinių (vieÅ¡pataujančių daiktų) savininkai, jie turi teisinį materialinį suinteresuotumÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl servituto ginčo statiniams naudoti pagal paskirtį nustatymo. Minėtos pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vados buvo padarytos atlikus iÅ¡samų bei visapusiÅ¡kÄ Ä¯rodymų iÅ¡tyrimÄ ir vertinimÄ (pirmosios instancijos teismo sprendimo 62-74 punktai), vadovaujantis Å¡ioje nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo priimtoje 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika (pirmosios instancijos teismo sprendimo 50 - 60 punktai). Atsakovės teigia, neva teismas neatsižvelgė į jų argumentus, ir neva rėmėsi iÅ¡ esmės vien ieÅ¡kovų nurodytais argumentais. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad:

16.3.1. Atsakovės AB D. S. aptarta pirmosios instancijos teismo argumentacija (apeliacinio skundo 4 punktas), kuriÄ atsakovė nurodo kaip paremtÄ ieÅ¡kovų procesinių dokumentų teiginiais, savo turiniu iÅ¡ esmės yra faktinių duomenų (įvykių, veiksmų) bei byloje surinktų įrodymų apraÅ¡ymas. Vien tai, kad Å¡ie įvykiai, datos, byloje surinkti įrodymai, faktiniai duomenys ar duomenų apie tam tikrus susitarimus nebuvimas ir pan. minimi tiek ginčo Å¡alies procesiniuose dokumentuose, tiek teismo sprendime, savaime nėra pagrindas teismo padarytas iÅ¡vadas laikyti nepagrįstomis ar Å¡aliÅ¡komis. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo visumos, sprendimo motyvuojamosios dalies struktÅ«ros ir turinio, iÅ¡ reikÅ¡mingų bylai aplinkybių konstatavimo, aptarimo ir vertinimo, atlikto surinktų byloje duomenų (įrodymų) kontekste, matyti, jog teismas atliko savarankiÅ¡kÄ , iÅ¡samų ir visapusiÅ¡kÄ bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimÄ .

16.3.2. Nesutiktina ir su atsakovių teiginiais neva pirmosios instancijos teismo sprendime neanalizuota ir nevertinta priešingos šalies (atsakovių) argumentų. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta dėl byloje surinktų įrodymų ir jų vertinimo: dėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorių turinio, šių sandorių notarinio tvirtinimo dokumentacijos, gautos iš juos tvirtinusios notarės, dėl pačios notarės paaiškinimų, pardavėjos D. S. H. T. išduotų įgaliojimų ir jų pagrindu atliktų įgaliotinio J. M. veiksmų, Palangos m. savivaldybės administracijos leidimo dėl Statinių griovimo ir šio leidimo gavimo aplinkybių, įgaliotinio J. M., dalyvavusio sandorių sudaryme, paaiškinimų, dėl vėlesnių žemės sklypo (dalių) pirkėjų veiksmų / neveikimo, įskaitant dėl nuosavybės teisių registracijos ar tokios registracijos ginčijimo veiksmų (ne)buvimo, dėl duomenų apie susitarimų dėl Statinių griovimo (ne)buvimo.

16.3.3. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

16.3.4. Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys tuos pačius byloje surinktus įrodymus vertino skirtingai – ieÅ¡kovų teigimu, Å¡ie aukščiau aptarti įrodymai patvirtina 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorių Å¡alių valiÄ neperleisti ir atitinkamai neįsigyti nuosavybės teisių į Statinius, o atsakovų teigimu, prieÅ¡ingai – paneigia, jog 2004 m. kovo 12 d. sandorio Å¡alys neturėjo valios perleisti / įgyti nuosavybės teisių į Statinius (atsakovės AB D. S. apeliaciniame skunde dviprasmiÅ¡kai ir deklaratyviai teigiama, jog 2004 m. kovo 12 d. sandorių žemės sklypo dalių pirkėjai „formaliai“ nelaikė savęs Statinių savininkais ir „formaliai“ nuosavybės teisės į Statinius neįgijo; tokia argumentacija kelia abejonių, nes tikroji sandorio Å¡alių valia negali bÅ«ti formali arba neformali); ieÅ¡kovų teigimu, surinkti įrodymai paneigia buvus įpareigojantiems susitarimams dėl Statinių griovimo, atsakovių teigimu, toks susitarimas buvęs. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti įrodymų vertinimo motyvai yra atsakas tiek į ieÅ¡kovų, tiek į atsakovių pozicijÄ dėl tų pačių įrodymų vertinimo. Be to, dar detalesnį atsakovių argumentų vertinimÄ teismas pateikė dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų (pirmosios instancijos teismo sprendimo 95 - 100 punktai).

16.3.5. Atsakovės nenurodo jokių įrodymų, kurių teismas nebÅ«tų tyręs ar nebÅ«tų įvertinęs, tačiau savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu grindžia tuo, jog kai kurių byloje gautų duomenų, pavyzdžiui, tokių kaip sandorio tvirtinime dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimų, teismas neturėjo laikyti reikÅ¡mingais, o kitus – turėjo vertinti kitaip ir bÅ«tent taip, kaip juos aiÅ¡kina atsakovės. Tokie atsakovių argumentai nesuponuoja pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje.

16.3.6. Teigdamos neva į jų argumentus nebuvo atsižvelgta, atsakovės viso proceso metu taip ir nesuformulavo bei neiÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kios savo pozicijos dėl to, kas ir kada, kokio sandorio pagrindu įgijo / perleido nuosavybės teises į Statinius bei nenurodė, kokio sandorio pagrindu Å¡alys neva buvo susitarusios dėl Statinių nugriovimo: ar 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sandorių pirkėjai tapo Statinių savininkais, ar, prieÅ¡ingai, nuosavybės teises į Å¡iuos Statinius iÅ¡laikė žemės sklypo (dalių) pardavėja D. S. H. T.; jei atsakovių teigimu, buvo susitarimas dėl Statinių nugriovimo, koks tokio susitarimo turinys, sÄ lygos, pvz., dėl Statinių nugriovimo (ne)atlygintinumo, dėl tokios pareigos / teisės nugriauti Statinius subjekto ir kt. Juo labiau, kuomet susitarimui dėl Statinių nugriovimo taikytina ne CK 6.395 straipsnio 1 dalies prezumpcija, bet CK 4.39 straipsnio 2 dalies prezumpcija: „kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.“

16.3.7. Atsakovių atstovai V. Z. bei T. J. 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje atsakydami į ieÅ¡kovų atstovės klausimÄ â€žKas buvo Statinių savininku po 2004 m. kovo 12 d. sandorių bei detaliojo plano rengimo metu?“, teigė, jog negali atsakyti, nežino ir, kad nustatys teismas. Tuo pat metu kitas atsakovių atstovas – advokatė V. Kondratienė minėtame posėdyje nurodė, kad su Å¡ia pozicija nesutinka ir teigė, kad D. S. H. T. nebebuvo Statinių savininkė po 2004 m. kovo 12 d. sandorių. Tuo tarpu tos pačios advokatės atstovaujamas J. M., dalyvavęs 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudaryme ir, bÅ«damas žemė sklypo (dalių) pirkėjų artimu giminaičiu, veikė kaip įgaliotinis asmuo daugelyje su ginču susijusių sandorių sudaryme, 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, prieÅ¡ingai, patvirtino, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjai įsigijo nuosavybės teises tik į žemės sklypus, sandorių dalyku buvo tik žemės sklypai, Statinių žemės sklypo dalių pirkėjai neįsigijo, ir net kelis kartus nurodė, kad leidimo griauti Statinius gavimas žemės sklypo sandorio sudarymo dienÄ (2004 m. kovo 12 d.) buvo atsitiktinumas.

16.3.8. Dėl atsakovėms tenkančios pareigos aiÅ¡kiai nurodyti faktinį jų pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ bei savo atsikirtimų pagrindimÄ jau buvo atkreiptas dėmesys ieÅ¡kovų 2020 m. birželio 16 d. atsiliepime (Å¡io atsiliepimo 10-18 punktai), nurodant, jog sandorio Å¡alies ketinimai ir valia sudarant sandorį yra faktinės aplinkybės, kurios negali priklausyti nuo teismo vertinimo ir teisinio ginčo santykių kvalifikavimo. TikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ perleisti / įsigyti ne tik žemės sklypÄ , bet ir statinius, CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija gali tik patvirtinti, tačiau negali jos sukurti teismo sprendimu, jei Å¡alys sandorio sudarymo metu tokios valios neturėjo. Tačiau aiÅ¡kaus faktinio savo reikalavimų pagrindo bei atsikirtimų pagrindimo atsakovės nenurodo ir apeliaciniuose skunduose. Toks procesinis veikimas byloja apie atsakovių principinę pozicijÄ nesutikti su bet kokiomis teismo iÅ¡vadomis ir motyvais, jei galutinis tokių iÅ¡vadų ir motyvų rezultatas neatitinka atsakovių intereso – arba ginčo Statinius nugriauti, arba perimti į juos nuosavybės teises iÅ¡ ieÅ¡kovų. Todėl reikÅ¡damos byloje vienÄ kitai prieÅ¡taraujančiÄ pozicijÄ ir vengdamos suformuluoti faktinį prieÅ¡ieÅ¡kinio bei atsikirtimų pagrindimÄ , atsakovės turėtų prisiimti ir tokio netinkamo veikimo pasekmes – apeliacinių skundų teiginiai, neva teismas neatsakė į kiekvienÄ jų nurodytÄ argumentÄ , turėtų bÅ«ti atmesti.

16.3.9. Atsakovių apeliaciniuose skunduose dėstoma pozicija, kaip ir viso proceso metu, dažnu atveju disonuoja su formaliosios logikos bei teisinės argumentacijos taisyklėmis. Pavyzdžiui, atsakovė AB D. S. pripažįsta, kad 2004 m. kovo 12 d. sandoriais nuosavybės teisės į Statinius nebuvo perleistos: „Žinoma, nėra abejonių, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sutarčių šalys žinojo ir suprato, kad pagal šių sutarčių teksto formuluotes ginčo statiniai nėra perleidimo sandorių objektas ir jie lieka kaip D.

S. H. T. nuosavybė, t. y. V. A., S. A. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „T.“ formaliai nelaikė savęs ginčo statinių savininkais. Be jokios abejonės, ir notarė A. B. 2004 m. kovo 12 d. įformino tik žemės sklypo, o ne ginčo statinių pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat nei notarė, nei kažkuris iš žemės sklypo dalių įgijėjų 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu neatliko veiksmų dėl nuosavybės į ginčo statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu būtų buvę kitaip, tuomet ir ginčo statiniai būtų buvę nurodyti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo sutartyse kaip parduodamas turtas ir jokio klausimo dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo/netaikymo nagrinėjamoje byloje nebūtų reikėję spręsti.“ (apeliacinio skundo 8 punktas). Pirmiausia šiuose teiginiuose nuosavybės į Statinius registracijos veiksmas sugretinamas su Statinių nepaminėjimu 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose.

Tuomet remiamasi prezumpcija, kuri kalba apie situacijÄ , kai sutartyje dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo neaptartas klausimas dėl nuosavybės teisės į statinius (CK 6.395 straipsnio 1 dalis), nors dėl jų perleidimo sudarant sandorį Å¡alys sulygo ir bÅ«tent taip suprato sudaromÄ sandorį – kaip apimantį nuosavybės teisių perleidimÄ ir į žemės sklype esančius statinius. Å i prezumpcijos taisyklė jokia apimtimi nereglamentuoja valinio sandorio Å¡alių veiksmo įregistruoti (iÅ¡vieÅ¡inti) Å¡io sandorio faktÄ Ä¯gytų statinių atžvilgiu, žinoma tuo atveju, jei sandorio sudarymo metu sulygta Å¡alių valia dėl nuosavybės teisės į žemės sklypÄ apėmė nuosavybės teises ir į statinius.

Jei tokios valios nebuvo, nėra kÄ ir vieÅ¡inti, kaip ir nėra pagrindo ginčyti kito asmens vardu atliktÄ nuosavybės teisių į statinius registracijÄ . Nepaisant to, atsakovės iÅ¡vada pateikiama taip, kad neva tiek sutarties tekstas, tiek juridinio fakto apie nuosavybės teisės perleidimÄ neiÅ¡vieÅ¡inimas vieÅ¡ajame registre turi bÅ«ti vertinami vienodai – kaip tos pačios prezumpcijos, įtvirtintos CK 6.395 straipsnio 1 dalyje, situacija.

16.4. Toliau atsakovė AB D. S. teigia, jog nuosavybės teisės į Statinius neperleidimas buvo tik „formalus“, nes D. S. H. T. faktiÅ¡kai Statiniais nesinaudojo, juose negyveno, jų neremontavo (AB D. S. apeliacinio skundo 10 punktas). Tokie argumentai stokoja teisinės logikos: D. S. H. T. taip pat nesinaudojo ir žemės sklypu, jame negyveno, jo neÅ¡ienavo ir pan., bet šį turtÄ perleido atlygintiniu sandoriu, kas visiÅ¡kai koreliuoja su nuosavybės, kaip daiktinės teisės, samprata, kuri suponuoja ne tik teisę savo nuožiÅ«ra turtÄ valdyti, naudoti, bet ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis).

16.5. Vėliau Å¡iuo, teisinio bei faktinio pagrindimo neturinčiu argumentu – neva Å¡alių valia neperleisti / neįgyti nuosavybės teisės į Statinius buvo, bet ji buvo „formali“ – atsakovė ginčija ir teismo iÅ¡vadÄ , kad CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtinta prezumpcija nagrinėjamoje byloje paneigta:

16.5.1. CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtinta prezumpcija reglamentuoja situacijÄ , kuomet tikroji Å¡alių suderinta valia perleisti nuosavybės teises ir į statinius buvo sandorio sudarymo metu, nors Å¡alys sutartyje to ir neaptarė. Tokia prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta, jeigu bus įrodyta, kad asmuo, kuris perleido nuosavybės teises į žemės sklypÄ , neatliko valinių veiksmų, kurie patvirtintų Å¡io asmens ketinimus atsisakyti nuosavybės teisės į statinius, o atvirkščiai – siekė jÄ iÅ¡saugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties Nr. e3K-3-379-701/2019, priimtos nagrinėjamoje byloje, 48-50 punktai). Taigi tikroji Å¡alių valia nustatoma iÅ¡ valinių sandorio Å¡alių veiksmų (ne)atlikimo.

16.5.2. SukÅ«rus dviprasmiÅ¡kÄ â€žformalios“ valios neparduoti / neįgyti nuosavybės teisių į Statinius sampratÄ , atsakovė siekia neigti visus byloje surinktus duomenis apie valinius Å¡alių veiksmus, sistemiÅ¡kai patvirtinančius tai, jog 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo metu nei D. S. H. T., nei žemės sklypo dalių įgijėjai nebuvo sulygę, nesiekė ir neturėjo bendros suderintos valios dėl Statinių perleidimo / įsigijimo – byloje surinkti duomenys patvirtina, jog D. S. H. T. siekė Statinius perleisti atlygintinai, o žemės sklypo dalių įgijėjai Statinius laikė beverčiais, todėl neturėjo intereso už juos mokėti. Pastebėtina, jog nagrinėjamoje byloje sandoriai nėra ginčijami dėl jų Å¡alies valios ydingumo (pvz., dėl sandorio tariamumo, apsimestinumo), o 2004 m. kovo 12 d. sandoriai apskritai nėra ginčijami. Todėl sandorio Å¡alių valinių veiksmų įvardijimas „formaliais“ nėra nagrinėjamo ginčo atveju tinkamas, pakankamas ir aktualus pagrindas neigti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , atsispindinčiÄ sandorio Å¡alių veiksmuose bei visapusiÅ¡kai patvirtintÄ byloje surinktais įrodymais.

16.5.3. Atsakovė visus byloje surinktus, bet jos pozicijÄ paneigiančius duomenis, paprasčiausiai laiko „formaliais“: vėlesnis Statinių atlygintinas perleidimas pagal 2004 m. gegužės 13 d. sandorį, Å¡io sandorio registracija vieÅ¡ajame registre, tokios registracijos, kaip ir paties sandorio, neginčijimas deÅ¡imtmetį, rengiamo detaliojo plano tikslai Statinius rekonstruoti ir kiti byloje surinkti duomenys apie sandorio Å¡alių veikimÄ / neveikimÄ , atsakovės teigimu, yra „formalÅ«s“ ginčo sandorių Å¡alių veiksmai / neveikimas. Tokia teisinė argumentacija, akivaizdu, stokoja objektyvumo. Tikslas tokios teisinės argumentacijos – byloje surinktus duomenis aiÅ¡kinti subjektyviai, sau palankia linkme, ignoruojant nepalankius įrodymus.

16.6. Kitas klaidingos argumentacijos pavyzdys yra atsakovių bandymas 2004 m. kovo 12 d. sandorių Å¡alių valiÄ aiÅ¡kinti tuo metu dar nepatvirtinto detaliojo plano sprendiniais dėl Statinių nugriovimo. Detalus planas buvo patvirtintas 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Atsakovės ignoruoja tai, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo metu nei Detalus planas, nei jo sprendiniai nebuvo patvirtinti. Tuo tarpu Å¡io Detalaus plano rengimo dokumentuose – Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedÅ«ros nagrinėjimo 2004m. balandžio 30 d. iÅ¡vadoje, o vėliau „AiÅ¡kinamajame raÅ¡te“, buvo nurodomi keli planavimo tikslai, tarp kurių – ir Statinių rekonstrukcija. Kitaip tariant, 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo metu vienas iÅ¡ numatomų galimų Statinių likimų buvo jų rekonstrukcija, o ne griovimas. Priežastis, dėl kurios vėliau Å¡is tikslas sprendiniuose nebebuvo numatomas, nurodoma pačiame Detaliame plane: ,,įvertinus planavimo organizatoriaus pageidavimus.“ Detalaus plano dokumentacijoje jokių duomenų apie 2004 m. kovo 12 d. sandorio Å¡alių kokius nors abipusius susitarimus (o ne vienaÅ¡aliÅ¡kus vienos sandorio Å¡alies planus) dėl Statinių nugriovimo, juolab neatlygintino nugriovimo, nėra. Todėl vėliau atsiradę Detalaus plano sprendiniai, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovės, tokios Statinių savininkės valios sudarant 2004 m. kovo 12 d. sandorius nepatvirtina ir negali patvirtinti. Be to, nei vienas Statinių savininko įgaliojimas, iÅ¡duotas Detalaus plano organizatoriui J. M., kuris kartu yra ir žemės sklypo pirkėjų giminaitis, nenumatė ir nesuteikė jam įgaliojimų dėl Statinių disponavimo – nei 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimas, iÅ¡duotas D. S. H. T., nei 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimas, iÅ¡duotas A. I.

16.7. Geriausias bÅ«das paneigti formaliosios logikos stokojantį ir deklaratyviais teiginiais grindžiamÄ atsakovių argumentavimÄ , yra aptarti byloje nustatytas faktines aplinkybes chronologine tvarka, Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kartu – ir byloje surinktus, bet apeliantų ignoruojamus, duomenis:

16.7.1. 2004 m. sausio 16 d. D. S. H. T. iÅ¡duoda J. M. įgaliojimÄ (patvirtintas ir iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV), kuriame kalbama apie žemės sklypo valdymÄ , tvarkymÄ , detalaus plano rengimÄ , leidimÄ statybai. Å iame įgaliojime nekalbama apie Statinių griovimÄ ir tokie įgaliojimai J. M. nesuteikiami. Remiantis CK 2.137 straipsnio 2 d., atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams iÅ¡saugoti bei turto priežiÅ«rai. Tokiais atvejais atstovas negali disponuoti atstovaujamojo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Asmenys. Antroji knyga, p. 274-275), kitaip tariant, tokiais atvejais atstovas atstovaujamojo vardu negali perleisti ar atsisakyti nuosavybės į turtÄ , pvz., griaunant statinius. Nepaisant to, bÅ«tent Å¡io įgaliojimo pagrindu įgaliotinis J. M. kreipiasi į Palangos miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti leidimÄ Statinius griauti, kuris ir buvo jam iÅ¡duotas 2004 m. kovo 12 d.

16.7.2. Taigi, faktinė aplinkybė apie Palangos miesto savivaldybės administracijos J. M. iÅ¡duotÄ leidimÄ Statinius griauti nepatvirtina pačios Statinių savininkės valios, nes įgaliotinis Å¡ioje situacijoje veikė savo nuožiÅ«ra, virÅ¡ydamas įgaliojimu jam suteiktas teises. Kita vertus, leidimas ir yra leidimas, suteikiantis tam tikrÄ teisę, bet – ne įpareigojimas. Tai byloje yra patvirtinusi ir trečiuoju asmeniu procese dalyvaujančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė, 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo l val. 18 min.) paaiÅ¡kinusi, kad leidime nurodyta, kas turi teisę griauti, savininkas sprendžia ar tokiu leidimu griauti pasinaudoti ar ne, inspekcija neįgyvendina ir neinicijuoja nugriovimo, nes Statiniai nėra savavaliÅ¡ka statyba, todėl griovimas negali bÅ«ti priverstinis. Taigi, Å¡is įrodymas (leidimas griauti) taip pat negali pavirtinti buvus kokiems nors Statinių savininkę įpareigojantiems susitarimams Statinius griauti. Kartu toks įgaliotinio veikimas patvirtina, kad 2004 m. kovo 12 d. sandoriais nebuvo ketinta perleisti / įsigyti nuosavybės teises į Statinius, nes ketinant 2004 m. kovo 12 d. sandoriais įsigyti nuosavybės teises ne tik į žemės sklypÄ (jo dalis), bet ir į Statinius, nebuvo jokios prasmės turėti leidimÄ Statinius griauti buvusio savininko vardu, nes tokį leidimÄ pirkėjai galėjo gauti savo vardu jau tapę Statinių savininkais.

16.7.3. Atkreiptinas dėmesys ir į kitus byloje surinktus duomenis, susijusius su 2004 m. kovo 12 d. iÅ¡duotu leidimu griauti Statinius: leidimas griauti Statinius iÅ¡duodamas 2004 m. kovo 12 d., jame pasiraÅ¡o įgaliotinis J. M., nors iÅ¡ bylos duomenų žinoma, kad 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. yra Lietuvoje (ji pati tiesiogiai dalyvauja (ne per įgaliotinį) sudarant 2004 m. kovo 12 d. sandorius, kuriais perleidžia nuosavybės teises į žemės sklypÄ (jo dalis)); leidimas griauti Statinius neminimas ne tik 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose, bet ir jokioje kitoje notarės A. B. į bylÄ pateiktoje Å¡ių sandorių tvirtinimo medžiagoje; įgaliotinis J. M. teismo posėdyje nurodė, kad dalyvavo 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudaryme, nes jo giminaičiai (žemės sklypo pirkėjai) juo pasitikėjo, taip pat nurodė, kad žemės pirkėjai galbÅ«t turėjo kopijas leidimo Statinius griauti, o į atsakovės AB D. S. atstovo klausimÄ , ar T. galėjo matyti leidimÄ Statinius griauti sudarydama sutartį, teigiamai neatsakė, paaiÅ¡kindamas, jog dabar klausimas, ar galėjo ar ne, bet, manau, kad, matot, sakau, T. ar T., gal ir galėjo matyti, bet T. rečiau atvykdavo (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įraÅ¡as l val. 44 min. - l val. 57 min.). Be to, tame pačiame teismo posėdyje J. M. kelis kartus patvirtino, jog leidimo Statinius griauti gavimas 2004 m. kovo 12 d. sandorio dienÄ buvo sutapimas – čia sutapimas, be abejo sutapimas, neturi reikÅ¡mės (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įraÅ¡as 2 val. 3 min. - 2 val. 4 min.).

16.7.4. 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. (veikdama savo vardu, ne per įgaliotinį) sudaro sandorius, kuriais visÄ Å¾emės sklypÄ parduoda V. A., S. A. M., UAB „T.“ (pastarajai atstovauja S. A. M. sÅ«nus, bei įgaliotinio J. M. brolis S. M.). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. sandoriai, jų sÄ lygos, tikroji sandorių Å¡alių valia Å¡iuos sandorius sudarant, taip pat pirkėjų teisėti lÅ«kesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)iÅ¡saugojimo, buvo iÅ¡reikalauta visa sandorių tvirtinimo medžiaga iÅ¡ Å¡iuos sandorius tvirtinusios notarės A. B. Tačiau jokių objektyvių duomenų, jog pardavėja turėjo valiÄ perleisti nuosavybę į Statinius arba jos netekti, kaip ir duomenų, jog žemės sklypų pirkėjai ketino įsigyti Statinius kartu su žemės sklypo dalimis, nėra: jokių derybų protokolų ar kitos ikisutartinių Å¡alių santykių dokumentacijos nėra, sandorio tvirtinimo medžiagoje nėra ir aukščiau aptarto 2004 m. kovo 12 d. leidimo Statinius griauti.

16.7.5. Be to, 2004 m. kovo 12 d. sandorių Å¡alių valios perleisti / įgyti nuosavybės teises į Statinius, Å¡alių susitarimų dėl Statinių (ne)iÅ¡saugojimo (griovimo), D. S. H. T. įsipareigojimų juos griauti ar jos valios dėl nuosavybės teisių į Statinius neiÅ¡saugojimo nebuvimÄ patvirtina ne tik duomenų apie tai nebuvimas, bet ir paties J. M. paaiÅ¡kinimai apie sandorio sudarymo metu buvusiÄ Å¡alių valiÄ . Primintina, jog J. M. dalyvavo sudarant visus su ginču susijusius sandorius, o sudarant kai kuriuos iÅ¡ jų buvo D. S. H. T. įgaliotiniu, sudarant kitus – žemės sklypų įgijėjų įgaliotiniu, taip pat buvo Detalaus plano organizatorius, be to, buvo artimas žemės sklypo įgijėjų giminaitis, įgijėjÄ V. A. taip pat gerai pažinojo – kaip buvo pats nurodęs, su juo kartu dirbo (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įraÅ¡as l val. 6 min.).

16.7.6. Dėl 2004 m. kovo 12 d. sandorių Å¡alių valios perleisti / įgyti nuosavybės teises į Statinius, buvusios sandorio sudarymo metu, J. M. yra nurodęs: Statinius pardaviau ponui I., 2004 m. kovo 12 d. sandoriais nuosavybės teisės į Statinius nebuvo įgytos, įsigijo tik žemę, sandorių dalyku buvo tik žemės sklypai, Statinių nebuvo, Statinių žemės sklypo pirkėjai neįsigijo, buvo tik vienas namas su iÅ¡imtu nugriovimui leidimu (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įraÅ¡as 2 val. 26 min. - 2 val. 30 min.); į klausimÄ , ar perkant žemę pirkėjai nesvarstė įsigyti ir Statinius, paaiÅ¡kino – jie nebebuvo vertingi nei vieno euro, jie yra beverčiai (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įraÅ¡as 2 val. 44 min. - 2 val. 45 min.). Tuo tarpu apie pačios D. S. H. T. valiÄ Statinius parduoti J. M. nurodė, kad perleidžiant Statinius A. I. (2004 m. gegužės 13 d. sandoriu – aut. pastaba) jis (J. M. – aut. pastaba) tarpininkavo pagal įgaliojimÄ parduodant pastatus, nenorėdamas prarasti santykių su T., nes dar norėjo įsigyti ir kitÄ sklypÄ iÅ¡ pastarųjų, teigė, jog jis mokėtų tik vienÄ litÄ , o ne Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų, tie pinigai už Statinius, tai buvo atsiskaityta su pardavėjais T.; papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti, kaip išėjo, kad Statinius T. pardavė, jei ketino griauti, paaiÅ¡kino, kad nesigilino, žinodamas, kad yra daromas detalus planas, kad dalies pastatų nebėra, atstovavo notariniuose veiksmuose, atvyko, perleido kaip buvo įgaliotas (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įraÅ¡as l val. 17 min. - l val. 38 min.).

16.7.7. Dėl 2004 m. kovo 12 d. sandorių Å¡alių susitarimų Statinius griauti (ne)buvimo J. M. yra pateikęs Å¡iuos paaiÅ¡kinimus: į klausimus, ar buvo T. įsipareigojusi Statinius griauti, ar buvo kokie nors susitarimai dėl Statinių griovimo, kas turėjo Statinius griauti po 2004 m. kovo 12 d. sandorių, atsakė, jog T. jam buvo iÅ¡davusi įgaliojimÄ , pagal tÄ Ä¯galiojimÄ , kuris buvo iÅ¡imtas, konfidencialiai mes visi bÅ«tume griovę – tėveliai, ,, T.“ (tuomet J. M. paaiÅ¡kinimus papildo jo atstovė nurodydama: ,,Ir I.“), buvo žodiniai susitarimai (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įraÅ¡as 2 val. 40 min. - 2 val. 42 min.). Å ie teiginiai, iÅ¡ esmės bylojantys vien apie vienaÅ¡aliÅ¡kus (vien tik žemės sklypo įgijėjų) susitarimus, ketinimus ir planus Statinius konfidencialiai griauti nepatvirtina, jog bÅ«tų buvę kokių nors įpareigojančių susitarimų (prievolinių teisinių santykių) su Statinių savininke D. S. H. T. ir (ar) buvus jos įsipareigojimų Statinius griauti, nes sutartis sudaroma Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais Å¡alių veiksmais (CK 6.162 straipsnio l dalis).

16.7.8. Tai, jog po 2004 m. kovo 12 d. sandorių D. S. H. T. išsaugojo nuosavybės teises į Statinius, disponavimas kuriais nebuvo suvaržytas jokiais šalių susitarimais ir kad būtent taip šiuos sandorius suprato visos sandorio šalys ir netgi sandorius tvirtinusi notarė, patvirtina ir vėlesni 2004 m. kovo 12 d. sandorių šalių veiksmai.

16.7.9. 2004 m. balandžio 15 d. D. S. H. T. iÅ¡duoda įgaliojimÄ J. M. (patvirtintas ir iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV), kuriuo pavedama parduoti Statinius, esančius 2004 m. kovo 12 d. sandoriais parduotame žemės sklype. Tai vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas, kuriame iÅ¡reiÅ¡kiama pačios D. S. H. T. valia dėl Statinių, bet ne Å¡ios valios interpretacija. Pažymėtina, jog įgaliojimas parduoti Statinius iÅ¡duotas su žemės sklypo (dalių) pirkėjais artimais ryÅ¡iais susijusiam asmeniui – J. M. Å iame įgaliojime nėra nurodytas konkretus pirkėjas, kas patvirtina, jog Statinius turėjo galimybę įgyti bet kuris žemės sklypo dalies, įgytos 2004 m. kovo 12 d. sandorio pagrindu, pirkėjas. Kaip paaiÅ¡kino įgaliotinis J. M. dar 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, Statinių jie nepirko, nes neverta, dideli kapitaliniai įdėjimai. IÅ¡ esmės tokius pat paaiÅ¡kinimus, kaip jau minėta, jis pateikė ir 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, teigdamas, jog už Statinius mokėtų tik vienÄ litÄ , kad jam nebuvo svarbu už kiek T. pardavė Statinius, nes leidimas juos griauti jau buvo iÅ¡duotas, Statiniai buvo beverčiai, todėl žemės sklypo (dalių) pirkėjai jų nepirko. Žemės sklypo dalių pirkėjai turėjo taip pat galimybę tokį įgaliojimÄ ginčyti, jei manytų, kad nuosavybės teisės į Statinius jau buvo jiems perleistos 2004 m. kovo 12 d. sandoriais, tačiau nei įgaliojimo, nei jo pagrindu su A. I. sudaryto sandorio dėl Statinių pardavimo 2004 m. kovo 12 d. sandorio Å¡alys niekada neginčijo. Netgi Å¡ioje byloje ginÄÄ inicijavo ir palaiko ne 2004 m. kovo 12 d. sandorio Å¡alys, bet atsakovai, kurie Statinių savininkais savęs nelaikė ir nelaiko, bet siekdami Statinius paÅ¡alinti iÅ¡ jiems priklausančių žemės sklypų, siekia perimti nuosavybės teises į Statinius.

16.7.10. Pastebėtina, kad 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimas parduoti Statinius buvo iÅ¡duotas praėjus tik mėnesiui po 2004 m. kovo 12 d. sandorio, todėl tokie per pakankamai trumpÄ laikÄ po sandorio sudarymo atlikti veiksmai turi reikÅ¡mės nustatant tikrÄ jÄ 2004 m. kovo 12 d. sandorio Å¡alių valiÄ . Kaip teisingai 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu yra nurodęs atsakovės AB D. S. atstovas, įgaliojimo patvirtinimas ambasadoje užimdavo begalę laiko, kol tas įgaliojimas bus gautas. Kas reiÅ¡kia, jog 2004 m. kovo 12 d. sandorio žemės sklypo įgijėjams neiÅ¡reiÅ¡kus valios įsigyti Statinius (nes juos laikė beverčiais), grįžusi į JAV, D. S. H. T. nedelsiant turėjo kreiptis į ambasadÄ , kad toks įgaliojimas bÅ«tų iÅ¡duotas jau po kelių savaičių. IÅ¡duodama šį įgaliojimÄ , žemės sklypo pirkėjų giminaičiui J. M., D. S. H. T. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Statinius realizuoti atlygintinu sandoriu, o ne juos griauti ar kitaip atsisakyti turimos nuosavybės teisės į Statinius. Jei 2004 m. kovo 12 d. sandorių Å¡alių suderinta valia (tiek pirkėjų, tiek pardavėjos) bÅ«tų buvusi Statinius griauti, įgaliojimas bÅ«tų iÅ¡duotas bÅ«tent griovimui, o ne pardavimui. Žemės sklypo dalių įgijėjų veiksmai, nepareiÅ¡kus dėl to jokių prieÅ¡taravimų, patvirtina, jog Å¡i Statinių savininkės valia atitiko bendrÄ Å¡alių valiÄ , dėl kurios buvo sulygta sudarant 2004 m. kovo 12 d. sandorius. Ä®galiojime nėra jokių nuostatų, kad Statiniai parduotini nugriovimui, tokių nuostatų nenumatė ir jo pagrindu sudarytas sandoris, kuriuo Statiniai buvo perleisti A. I. nuosavybėn, apie kurį 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjams buvo žinoma nuo jo sudarymo dienos, nes jis buvo sudarytas atstovaujant su žemės sklypo įgijėjais susijusiam asmeniui J. M..

16.7.11. 2004 m. balandžio 15 d. (minėto įgaliojimo iÅ¡davimo dienÄ , kurio atsiuntimas į LietuvÄ turėjo užimti papildomai laiko) S. A. M. (vienas iÅ¡ 2004 m. kovo 12 d. sandorio žemės sklypo (dalies) pirkėjų), veikdamas per atstovÄ (sÅ«nų) J. M. perleidžia dalį žemės sklypo (0,1 ha) A. I. už 36 776 Lt. Sumokėta kaina yra proporcinga kainai, kuriÄ S. A. M. buvo sumokėjęs pagal 2004 m. kovo 12 d. sandorį – už visÄ Ä¯gytÄ Å¾emės sklypo dalį (0,2060 ha). S. A. M. pardavėjai D. S. H. T. buvo sumokėjęs 73 551 Lt.

16.7.12. 2004 m. gegužės 13 d. (Lietuvoje jau gavus D. S. H. T. iÅ¡duotÄ ir 2004 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje JAV patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ ) sudaroma Statinių pirkimo - pardavimo sutartis – tiek dėl įgaliojime tiesiogiai nurodyto namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek dėl visų namo priklausinių (Å«kinių bei inžinierinių statinių). Sutartis sudaroma per įgaliotinį J. M. Å ia sutartimi A. I., 2004 m. balandžio 15 d. sandoriu jau įsigijusiam dalį žemės sklypo (šį faktÄ nurodant pačioje sutartyje, jos 2 punkte), Statiniai perleidžiami už 28 962 Eur. 2004 m. gegužės 13 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartyje įgaliotinis J. M. patvirtino pinigų sumokėjimo faktÄ (sutarties 5 punktas). Pažymėtina, jog 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojime nurodoma, kad įgaliotiniui pavedama atlikti visus veiksmus, susijusius su pavedimu, kas reiÅ¡kia ir pinigų priėmimÄ . Å ioje 2004 m. gegužės 13 d. sutartyje taip pat patvirtinama, kad Statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso pardavėjai (4 punktas). Taip pat, kaip nurodoma sutarties 6 punkte, pardavėjos įgaliotinis (J. M.) pareiÅ¡kė, kad „parduodami pastatai niekam kitam neparduoti, neįkeisti, neareÅ¡tuoti, teisme ginčų dėl jų nėra, teisė disponuoti pastatais neatimta, neapribota ir nesuvaržyta, nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į Å¡iuos pastatus, taip pat nėra trečiųjų asmenų teisių ar pretenzijų į Å¡iuos pastatus.“ TÄ pačiÄ dienÄ Statiniai buvo perduoti pirkėjui A. I. pasiraÅ¡ant perdavimo - priėmimo aktÄ , sutarties 8 punkte nurodant, jog nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį parduotÄ daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo.

16.7.13. Aptarti įgaliotinio J. M. veiksmai bei patvirtinimai buvo atlikti jam žinant tiek apie paties jo užsakytÄ ir paimtÄ leidimÄ Statinius griauti, tiek apie jo giminaičių 2004 m. kovo 12 d. sudarytus sandorius dėl žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo, kurių sudaryme jis pats dalyvavo. Tai, kad apie 2004 m. gegužės 13 d. sandorį žemės sklypo pirkėjams buvo žinoma nuo jo sudarymo dienos, ginčo byloje nekilo. Å i 2004 m. gegužės 13 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartis kitÄ dienÄ Ä¯registruojama Nekilnojamojo turto registre pagal notarės praneÅ¡imÄ (byloje yra pateiktas tiek minėtas notarės praneÅ¡imas, tiek Nekilnojamojo turto registro istoriniai iÅ¡raÅ¡ai su esamais juose įraÅ¡ais apie juridinio fakto – nuosavybės teisės į Statinius perleidimo A. I. pagal sudarytÄ pirkimo - pardavimo sutartį. 2004 m. gegužės 13 d. sandorį tvirtinusi notarė A. B., prieÅ¡ mėnesį tvirtinusi 2004 m. balandžio 15 d. sandorį dėl žemės sklypo dalies perleidimo A. I., o dar prieÅ¡ mėnesį – 2004 kovo 12 d. sandorius dėl žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo V. A., S. A. M. bei UAB „T.“, teikdama paaiÅ¡kinimus 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 52 min.) nurodė, jog jai dėl 2004 m. gegužės 13 d. sandorio nekilo klausimo, nes jei žmogus turi žemės – „dasiperka“ statinius.

16.7.14. Ä®galiotinio J. M. teiginiai, neva 2004 m. gegužės 13 d. sandorio sudarymÄ A. I. tiesiogiai derino su D. S. H. T., kad piniginių reikalų jis neva nesprendė ir, kad atsiskaitydamas už įgytus Statinius A. I. pinigus neva perdavė ne jam, kaip įgaliotam asmeniui, bet tiesiogiai T., vertintini kritiÅ¡kai, atsižvelgiant inter alia į tai, kad tokie teiginiai atsirado tik po to, kai byloje paaiÅ¡kėjo D. S. H. T. mirties faktas bei praėjus daugiau nei 7 Å¡ios bylos nagrinėjimo metams. Be to, tokie teiginiai nėra paremti jokiais įrodymais, nors tokia pareiga tenka Å¡ias aplinkybes nurodančiam asmeniui, t. y. J. M. (CPK 178 straipsnis). Pastarojo byloje duoti paaiÅ¡kinimai, kad bÅ«damas įgaliotiniu, 2004 m. gegužės 13 d. sutartį jis neva pasirašė neskaitydamas, nepaneigia notariÅ¡kai patvirtintos sutarties (CPK 197 straipsnio 2 dalis), joje nurodytų pareiÅ¡kimų bei kitų joje iÅ¡dėstytų sandorio sÄ lygų įrodomosios reikÅ¡mės faktinių aplinkybių, susijusių su nagrinėjama byla, nustatymui. Juo labiau, kai tokie, jokiais įrodymais nepagrįsti, teiginiai pareiÅ¡kiami praėjus beveik 18 metų po atsiskaitymo fakto, dar 2014 metais pasibaigus Å¡ios sutarties nuginčijimo senaties terminui (CK 1.125 straipsnio l dalis), per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jos neginčijus nei sandorio Å¡alims, nei pačiam įgaliotiniui J. M.

16.7.15. Atsakovės, remdamosi minėtais J. M. pareiÅ¡kimais, teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėl to turėjo konstatuoti sandorio fiktyvumÄ , nes jiems taip pat kilo abejonių dėl atsiskaitymo pagal 2004 m. gegužės 13 d. sandorį. Tokia atsakovių pozicija neturi teisinio pagrindo:

16.7.15.1. 2004 m. gegužės 13 d. sandorį atsakovai ginčijo iÅ¡imtinai tuo pagrindu, jog sandorio sudarymo metu D. H. S. T. galimai jau nebuvo Statinių savininkė. Jokie kiti atsakovų reikalavimai dėl Å¡io sandorio nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikÅ¡ti ir jokiais kitais pagrindais Å¡is sandoris nebuvo ginčijamas. 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovų atstovės buvo tikslinama, praÅ¡ant atsakovų patikslinti, kokioje apimtyje atsakovai ginčija 2004 m. gegužės 13 d. sandorį, ar jis yra ginčijamas tik netinkamo pardavėjo pagrindu. Atsakovės AB D. S. atstovas, rengęs bendrÄ visų atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, patvirtino, jog sandoris ginčijamas tik Å¡ioje apimtyje.

16.7.15.2. Atsižvelgiant į tai, kas buvo aukščiau aptarta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu – notaro patvirtinta 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi bei joje konstatuojamomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog toje apimtyje, kurioje 2004 m. gegužės 13 d. sandoris byloje pareikÅ¡tais reikalavimais nebuvo ginčijamas (inter alia, nebuvo ir nėra ginčijamas sandorio dalyvių, nuo sandorio sudarymo praėjus daugiau nei 18 metų), Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas (notaro patvirtintas sandoris) turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , jame nurodytos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, draudžiant tokių aplinkybių paneigimui naudotis liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taigi ir Å¡iuo atveju atsakovių teiginiai apie netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ pirmosios instancijos teisme neturi teisinio pagrindo.

16.7.16. 2004 m. gegužės 13 d. sutartimi, sudaryta per įgaliotinį J. M., nuosavybės teises į Statinius D. S. H. T. perleido trečiajam asmeniui (atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) A. I. Å i sutartis niekuomet nebuvo nutraukta, nebuvo ginčijama nei pati sutartis, nei Å¡ios sutarties sudarymo ir nuosavybės teisių perleidimo (juridinio fakto) registracija vieÅ¡ajame registre. Iki ieÅ¡kovams įsigyjant Statinius 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo aktu A. I. nuosavybės teisių į Statinius nebuvo perleidęs. Statinių savininku jis liko ir po 2005 m. kovo 3 d. susitarimo, kuriuo jis grÄ Å¾ino nuosavybės teises į žemės sklypo dalį S. A. M., kurias iÅ¡ jo buvo įgijęs 2004 m. balandžio 15 d. sandorio pagrindu. Pinigai, sumokėti už Statinius pagal 2004 m. gegužės 13 d. sandorį, jam niekada nebuvo grÄ Å¾inti. D. S. H. T. įgaliotinis J. M. byloje taip pat nebuvo nurodęs, kad Å¡iuos pinigus A. I. bÅ«tų grÄ Å¾inęs.

16.7.17. Remiantis CK 6.393 straipsnio nuostatomis, nurodytomis ir pačioje 2004 m. gegužės 13 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartyje, nuo Å¡ios sutarties sudarymo fakto įregistravimo vieÅ¡ajame registre momento Å¡i sutartis gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir jiems sukelia teisines pasekmes. Aukščiau detaliai aptartas įrodymas - Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotiniui J. M. iÅ¡duotas leidimas Statinius griauti - iÅ¡ esmės buvo vienintelis įrodymas, kuriuo atsakovės grindė savo teiginius apie neva buvusius susitarimams dėl Statinių griovimo. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime (72 punktas), perleidus nuosavybės teises į Statinius A. I., minėtas leidimas griauti - teisė statinių savininkui nugriauti statinius - buvo perleista A. I. kartu su iÅ¡imtinai savininkui tenkančia teise savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

16.7.18. Ä® bylÄ taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog tarp žemės sklypo (dalių) savininkų ir naujojo Statinių savininko A. I. bÅ«tų buvę sudaryti kokie nors susitarimai dėl Statinių nugriovimo. Tokių susitarimų nebuvo sudaryta nei sudarant 2004 m. gegužės 13 d. sandorį, nei vėliau. 2004 m. gegužės 13 d. įgaliojimas, kuriuo A. I. įgaliojo J. M. atstovauti jam rengiant Detalų planÄ , nenumatė įgaliotiniui jokių teisių dėl Statinių, jų valdymo ir (ar) disponavimo. Ä®galiotinis J. M. yra nurodęs, jog A. I. pasirinko bÅ«tent tÄ formuojamo žemės sklypo vietÄ , kur buvo namas (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įraÅ¡as l val. 10 min. - 11 min.). Primintina, kad vienas iÅ¡ Detaliojo plano tikslų buvo Statinių rekonstrukcija.

16.7.19. Kad su nauju Statinių savininku jokių susitarimų dėl Statinių nugriovimo taip pat nebuvo, patvirtina ir kiti įgaliotinio J. M. teiginiai: 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje atsakydamas į teisėjos klausimÄ , ar A. I. turėjo Statinius nugriauti, paaiÅ¡kino, kad nebuvo tokių derybų, bÅ«tume sutarę (2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 11 min.). Be to, teikdamas paaiÅ¡kinimus 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje ir atsakydamas į klausimÄ , ar sprendiniams dėl Statinių griovimo buvo gauti raÅ¡ytiniai Statinių savininko A. I. pritarimai, atsižvelgiant į tai, kad Detalaus plano tikslai numatė ne tik Statinių griovimÄ , bet ir jų rekonstrukcijÄ , Detalaus plano organizatorius bei įgaliotinis J. M. nurodė, kad gal ir buvo du tikslai, bet prieita vienos nuomonės, daugumos nuomonės, kuriai I. turėjo pritarti (2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 2 val. 51 min.).

16.7.20. Galiausiai byloje buvo nustatyta faktinė aplinkybė, jog atsakovų į bylÄ pateiktame 2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriame Statiniai įvardijami kaip griautini, A. I. paraÅ¡as buvo padirbtas: teismo ekspertas A. Balsys 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padarė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, jog minėtame akte rankraÅ¡tinius įraÅ¡us parašė ne A. I. ir, kad minėtame akte pasirašė taip pat ne A. I. Šį įrodymÄ (2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ) patys atsakovai į bylÄ teikė, kaip vienintelį raÅ¡ytinį įrodymÄ , patvirtinantį, jog A. I. neva žinojo apie Detalaus plano sprendinius Statinius nugriauti, tačiau minėtos eksperto iÅ¡vados tai paneigė. Kita vertus, 2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas savaime negalėtų patvirtinti buvus tarp žemės sklypo savininkų bei Statinių savininko A. I. susitarimui Statinius griauti, juo labiau – neatlygintinai. Aptarta ekspertizės iÅ¡vada buvo užsakyta ir atlikta ieÅ¡kovų iniciatyva po to, kai teismas netenkino trečiojo asmens A. I. praÅ¡ymo skirti byloje minėto raÅ¡ytinio įrodymo teismo raÅ¡ysenos ekspertizę. Ä® bylÄ teismo eksperto A. Balsio 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės aktas ieÅ¡kovų buvo pateiktas 2022 m. birželio 9 d.

16.7.21. IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai sistemiÅ¡kai ir visapusiÅ¡kai patvirtino, jog 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose Statinių nepaminėjimas atitiko Å¡ių sandorių Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ ir toks nepaminėjimas buvo grindžiamas ne susijungimo su žemės sklypu prezumpcija, bet žemės sklypo įgijėjų aiÅ¡kia valia įsigyti tik žemės sklypÄ (dalis) ir nemokėti už žemės sklype esančius Statinius, kurie žemės sklypo įgijėjų vertinimu, buvo beverčiai. Tuo tarpu D. S. H. T. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atlygintinais sandoriais perleisti tiek žemės sklypÄ , tiek Statinius. Juolab, kad pačios 2004 m. kovo 12 d. sandorio Å¡alys - žemės sklypo įgijėjai - viso proceso metu elgėsi pasyviai, byloje nereikÅ¡dami jokių reikalavimų ar prieÅ¡taravimų dėl nuosavybės teisių į Statinius, neteikė jokių įrodymų apie susitarimus dėl jų (ne)griovimo, taigi neparodė jokio suinteresuotumo dėl byloje kilusio ginčo, kuris iÅ¡ esmės kilo dėl atsakovų siekio perimti nuosavybės teises į Statinius iÅ¡ ieÅ¡kovų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, vien CK 6.395 straipsnio l dalyje nustatytos prezumpcijos įvirtinimas, nesuteikia žemės sklypo savininkui teisės perimti žemės sklype esančių statinių valdymo (48 punktas).

16.8. Tai, kas iÅ¡dėstyta, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, jog byloje surinkti duomenys paneigia CK 6.395 straipsnio l dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ ir, kad prieÅ¡ingas sudarytų sandorių aiÅ¡kinimas neatitiktų tikrosios sandorio Å¡alių valios, todėl nagrinėjamoje byloje Å¡i prezumpcija netaikytina, yra pagrįsta visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu byloje surinktų įrodymų iÅ¡tyrimu bei vertinimu.

16.9. Taip pat nesutiktina su atsakovės AB D. S. teiginiais (apeliacinio skundo 53-54, 60 punktai) neva pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokias teises D. S. H. T. po 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo turėjo (iÅ¡saugojo, dėl kokių žemės sklypo naudojimo teisių susitarė su naujais žemės sklypo savininkais) į žemės sklypÄ (jo dalis), ant kurio yra statiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties 53 punktas). Aukščiau aptartos bylos faktinės aplinkybės patvirtino, jog jokiais 2004 m. kovo 12 d. sandorių Å¡alių susitarimais D. S. H. T. teisės Statiniais naudotis, valdyti ir jais disponuoti nebuvo apribotos. Å iuos Statinius ji siekė parduoti ir gauti už juos atlygį, todėl ir papildomų susitarimų dėl teisių į žemės sklypÄ , ant kurio yra Statiniai, sudaryta nebuvo. Esant tokiai faktinei situacijai, t. y. nustačius, jog tarp sandorio Å¡alių nebuvo sudaryta jokių nuosavybės teisių į Statinius ribojančių susitarimų ar kitų susitarimų dėl Statinių savininko teisių naudotis žemės sklypu, teismas pagrįstai sprendė dėl servituto nustatymo, t. y. dėl minimalių Statinių savininkų (ieÅ¡kovų) teisių naudotis žemės sklypu nustatymo.

16.10. Dėl antstolės R. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui akto (tekste taip pat – Turto pardavimo aktas) ginčijimo nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kinio senatis ginčyti Turto pardavimo aktÄ yra suėjusi, atsakovai nenurodė jokių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių, egzistavusių ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu, kurios nepriklausė nuo atsakovų valios bei kurios kliudė atsakovams laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti, jų manymu, pažeistas jų teises. Teismas pagrįstai ieÅ¡kinio senaties termino neatnaujino bei pripažino reikalavimÄ dėl Turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu atmestinu ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu.

16.11. Atsakovai viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog jie nėra Statinių savininkai, pripažindami, jog sudarydami sandorius, kuriais įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus, nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę valios įgyti nuosavybės teisių ir į žemės sklypuose esančius Statinius. IÅ¡ esmės bÅ«tent Å¡ia faktine aplinkybe – jog teisminio nagrinėjimo metu jie neturi nuosavybės teisės į Statinius – atsakovai remiasi teigdami, jog jiems ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti Turto pardavimo aktÄ , jų manymu, net nėra prasidėjęs, nes, atsakovų teigimu, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai kažkokiu bÅ«du turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu realizuotus A. I. (kaip skolininkui vykdymo procese) galimai nepriklausančius statinius. Å is argumentas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovės, patvirtina ne tai, jog atsakovams ieÅ¡kinio senaties terminas nėra prasidėjęs, o tai, kad atsakovai, niekada jokiais sandoriais neįgiję ir neturėję valios įgyti nuosavybės teisių į Statinius, negali tokios nuosavybės įgyti CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, nes Å¡i prezumpcija gali patvirtinti sandorio sudarymo metu buvusiÄ Å¡alių valiÄ , bet ji nėra pagrindas perimti nuosavybės teises iÅ¡ kitų, teisėtu pagrindu jas įgijusių, asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

16.12. Remdamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo iÅ¡plėtota praktika dėl turto iÅ¡reikalavimo / grÄ Å¾inimo vindikacijos / restitucijos pagrindais, inter alia, turto, įgyto vykdymo proceso metu, ieÅ¡kovai ir toliau laikosi pozicijos, jog: (i) nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatyta teisinio pagrindo pripažinti 2004 m. gegužės 13 d. sandorį dėl Statinių pirkimo-pardavimo negaliojančiu, dėl ko negali bÅ«ti tenkinamas ir iÅ¡vestinis atsakovų reikalavimas dėl Turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu; (ii) nepaisant to, jog Turto pardavimo aktas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu atskiru savarankiÅ¡ku pagrindu – atsakovams reikÅ¡mingai praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį nustato specialiosios, todėl atitinkamai aiÅ¡kintinos, teisės normos, juolab nesant svarbių tokio termino praleidimo priežasčių; (iii) tačiau net ir hipotetiÅ¡kai darant prielaidÄ dėl Turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu kokiais nors kitais pagrindais, pagal atsakovių byloje suformuluotÄ pozicijÄ , pareikÅ¡tus reikalavimus bei atsikirtimus, Statiniai iÅ¡ ieÅ¡kovų negalėtų bÅ«ti iÅ¡reikalauti natÅ«ra nei restitucijos pagrindais, nei vindikacijos pagrindu.

16.13. Dėl servituto nustatymo bei atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo Statinius nugriauti. Atsakovių UAB „K.“ bei UAB „A.“ apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nustatytų servitutų ginčijamas tokiais argumentais: Statiniai negali bÅ«ti naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį dėl sunykimo, fizinio ir moralinio nusidėvėjimo, kÄ , atsakovių teigimu, pagrįstai konstatavo ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. lapkričio 30 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tvarkos ir Å¡varos užtikrinimo, kadastro duomenų patikslinimo“, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyse nėra numatyta, kad iÅ¡ pirkėjams perleisto žemės sklypo ploto bÅ«tų iÅ¡imtas žemės plotas užstatytas statiniais (apeliacinio skundo 71, 75-81 punktai). Atsakovė AB D. S. papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl servituto apimties, atlygintinumo, pažeidė proporcingumo principÄ ir neatsižvelgė į tai, jog Statiniai negali bÅ«ti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, remiantis Detaliojo plano sprendiniais.

16.14. Pirma. Atsakovės klaidingai teigia neva Statinių nusidėvėjimas ir poreikis juos rekonstruoti (atkurti) savaime patvirtina objektyvaus pagrindo servitutui nustatyti nebuvimÄ dėl esamo (faktinio) negalėjimo jais naudotis pagal tiesioginę jų paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje (44 punktas) suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisykle, kuriÄ atsakovės akivaizdžiai ignoruoja, jog statinys laikomas visiÅ¡kai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės pavirÅ¡iumi giliau kaip 0,5 m. esančios laikančiosios konstrukcijos, ir, aptartus byloje surinktus įrodymus apie Statinių faktinę bÅ«klę, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad Statiniai yra iÅ¡nykę. Kad tokių įrodymų, patvirtinančių Statinių visiÅ¡kÄ sugriuvimÄ , nėra, pripažįstama ir atsakovės AB D. S. apeliaciniame skunde (83 punktas).

16.15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Statiniai yra įregistruoti vieÅ¡ajame registre, kas patvirtina juridinį servituto pagrindÄ â€“ teisėtÄ Statinių kaip nekilnojamojo turto objektų egzistavimÄ . Å ios registracijos teisėtumo niekada neginčijo nei esami, nei buvę žemės sklypų (dalių) savininkai, nei 2004 m. sudarytų sandorių pagrindu, nei 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. patvirtinto Detalaus plano pagrindu (19 metų apskritai ir 11 metų iki ieÅ¡kovams 2015 m. pateikus ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo), nors visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį Statiniai buvo įregistruoti ne žemės sklypo (dalių) savininkų vardu, bet kitų asmenų vardu. Tiek Å¡i faktinė aplinkybė, tiek kiti byloje surinkti duomenys patvirtina, jog žemės sklypo (sklypų) savininkai (tiek buvę, tiek esami, t. y. atsakovai), įsigydami žemės sklypÄ (sklypus), žinojo (negalėjo nežinoti), jog juose esantys Statiniai nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims. Dėl fakto, kad atsakovai nėra Statinių savininkai byloje net nekilo ginčo.

16.16. Teisinio pagrindo stokoja ir atsakovių argumentai, jog servitutas negali bÅ«ti nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad Detaliame plane jie įvardijami kaip esantys avarinės bÅ«klės. Å iame kontekste svarbu aptarti visus byloje surinktus duomenis ne tik apie faktinę Statinių bÅ«klę, bet ir apie tai, jog Turto pardavimo aktu ieÅ¡kovams įsigijus Statinius ir pasikreipus į žemės sklypų savininkus (atsakovus) dėl servitutų nustatymo Å¡alių susitarimu, prieÅ¡ ieÅ¡kovus buvo imtasi aktyvių nesÄ Å¾iningų veiksmų, naikinant Statinių konstrukcijas. Atsakovams sužinojus apie ieÅ¡kovų ketinimus įgytus Statinius atkurti juos rekonstruojant, tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu buvo atliekami Statinių (iÅ¡likusių konstrukcijų) griovimo, užkasimo darbai. Tokie darbai buvo atliekami be Statinių savininko žinios ir leidimo, akivaizdžiai siekiant iÅ¡kreipti objektyviÄ tikrovę apie Statinių bÅ«klę.

16.17. Atsižvelgiant į tai, inter alia į tai, jog kelis kartus teismui atmetus ieÅ¡kovų praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovai neturėjo galimybės kitomis teisėtomis priemonėmis užtikrinti Statinių bÅ«klės status quo, taip pat į tai, jog bylos nagrinėjimas vyksta jau beveik aÅ¡tuonis metus, dėl ko Statinių bÅ«klė ir toliau blogėja, ieÅ¡kovai laikosi pozicijos, jog nustatant faktinę aplinkybę apie Statinių bÅ«klę, turi bÅ«ti vadovaujamasi Ekspertizės aktu, kuriame Statinių bÅ«klė buvo fiksuota ieÅ¡kovams juos įsigyjant. Ä®rodymų apie Statinių faktinę bÅ«klę vertinimas pagal Å¡iuo metu esamÄ tikrovę, jau iÅ¡kreiptÄ be ieÅ¡kovų žinios atliktais griovimo ir kasinėjimo darbais, atliktais kilus ginčui tarp žemės sklypo ir Statinių savininkų, manytina, pažeistų ieÅ¡kovų teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ bei į veiksmingÄ teisinės gynybos priemonę, įtvirtintas tiek nacionalinės teisės nuostatose, tiek Europos žmogaus teisių konvencijos 6, 13 straipsniuose. Kartu dar kartÄ pažymėtina, jog pagrindinis Statinys - gyvenamasis namas ir jo laikančiosios konstrukcijos yra iÅ¡likę ir vizualiai matomi, dėl kitų Statinių byloje ir Å¡iuo metu nepateikta įrodymų apie tai, jog Å¡ių Statinių pamatai nėra iÅ¡likę arba yra iÅ¡likę giliau nei 0,5 m žemės pavirÅ¡iaus.

16.18. Antra. Dėl savininko teisės naudotis Statiniais pagal tiesioginę jų paskirtį, galiojant Detalaus plano sprendiniams, kuriais buvo leista Statinius griauti, vertinimo servituto ( daiktinės teisės) nustatymo kontekste.

16.19. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nei su D. S. H. T., nei su A. I. jokių Statinių savininkus įpareigojančių susitarimų dėl Statinių nugriovimo ar kitaip ribojančių savininko nuosavybės teises į Statinius nebuvo sudaryta. Detalaus plano sprendiniai, kaip nurodoma pačiame Detaliame plane, buvo priimti atsižvelgiant į Detalaus plano organizatoriaus J. M. pageidavimus. Tačiau tokie pageidavimai nebuvo paremti nei savininko įgaliojimu (2004 m. gegužės 13 d. A. I. iÅ¡duotas J. M. įgaliojimas jokių disponavimo Statiniais teisių pastarajam nesuteikė; CK 2.137 straipsnio 2 dalis), nei sandoriais, sudarytais tarp žemės sklypo bendraturčių bei Statinių savininko, kÄ patvirtina ir paties J. M. paaiÅ¡kinimai, jog derybų su A. I. dėl Statinių nugriovimo nebuvo (2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 11 min.).

16.20. Ginčas dėl Detalaus plano sprendinių pobÅ«džio ir įtakos ieÅ¡kovų nuosavybės teisei į Statinius jau buvo kilęs kasacinėje teismo instancijoje, tačiau 2019 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atskleidžiant bylos esmę bÅ«tina iÅ¡tirti kokia buvo sandorių Å¡alių valia, kokie susitarimai tarp jų buvo sudaryti, koks Å¡ių susitarimų turinys. Nepaisant to, atsakovės ir toliau remiasi Detalaus plano sprendiniais, neatsižvelgdami nei į tai, kad Å¡iais sprendiniais buvo leista plėtoti tam tikrÄ veiklÄ , bet nenustatyta pareiga Å¡iÄ veiklÄ Ä¯gyvendinti, nei į tai, kad Statinių nugriovimo sprendinys buvo numatytas nesant dėl to iÅ¡reikÅ¡tos savininko valios, tokios valios pareiÅ¡kimui nesuteikus įgaliojimų ir Detalaus plano organizatoriui.

16.21. Vien prielaidų sudarymas nepakankamas, kad jie iÅ¡ viso nebÅ«tų planuojami, kadangi teritorijos planavimo etape sprendžiama dėl perspektyvaus teritorijos vystymo, tačiau nebÅ«tinai realiai įgyvendinamo. Jeigu projektiniai pasiÅ«lymai yra neprivalomo pobÅ«džio, tai nėra pagrindo jų vertinti kaip pažeidžiančių asmens teises.“ Å ioje byloje kasacinis teismas atmetė ieÅ¡kinį, remiantis tuo, jog vien planuojant veiklÄ teritorijų planavimo dokumentuose, savininko nuosavybės teisės nėra savaime ribojamos. Byloje buvo pritarta atsakovo pozicijai, jog detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas; (v) tokios pozicijos, jog ne visi detaliojo planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai yra imperatyvaus pobÅ«džio, nepaneigia atvejai, kuomet nustatant servitutÄ , atsižvelgiama kurioje vietoje yra jau numatytas kelias (pvz., atvejis, nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015, kuria savo apeliaciniame skunde remiasi atsakovė AB D. S.), taip pat tuomet, kai tam tikros servituto sÄ lygos ar įgyvendinimo bÅ«das numatomas tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje ir jos pagrindu parengiamas detalusis planas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, kuria taip pat remiasi atsakovė AB D. S., tačiau tinkamai neatsižvelgdama į joje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų praÅ¡omo servituto turinys neprieÅ¡tarauja jokiems savininkų sudarytiems įpareigojantiems susitarimams, nes jokių įpareigojančių sutarčių nei tarp ginčo Å¡alių, nei tarp ankstesnių savininkų nebuvo sudaryta.

16.22. Tai, kas iÅ¡dėstyta, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog nustačius teisinį ir faktinį pagrindÄ servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tačiau ieÅ¡kovams kils pareiga tiek dėl detalaus plano sprendinių pakeitimo, tiek projektinės dokumentacijos ginčo statiniams eksploatuoti parengimo. Nagrinėjamu atveju Detalaus plano sprendiniai dėl Statinių griovimo nebuvo ir nėra sÄ lygoti jokių imperatyvių vieÅ¡osios teisės normų, taip pat jie nėra pagrįsti jokiais Å¡alis įpareigojančiais tarpusavio susitarimais. Statiniai buvo numatyti kaip griautini, remiantis neapibrėžtais ir neįpareigojančiais ketinimais, todėl neribojančiais ieÅ¡kovų teisių Statiniais disponuoti, juos valdyti ir naudoti. Kaip pripažįstama ir aptartoje kasacinio teismo praktikoje detalusis planas nėra nuosavybės teises sukuriantis ar panaikinantis dokumentas, tuo tarpu teritorijos planavimo etape gali bÅ«ti sprendžiama dėl perspektyvaus teritorijos vystymo, tačiau nebÅ«tinai realiai įgyvendinamo.

16.23. Trečia. Atsakovė AB D. S. papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl servituto apimties ir atlygintinumo. Pažymėtina, kad atsakovė AB D. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį teigė, jog nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai nesvarbu, kokio ploto ir kuriuose atsakovams priklausančių žemės sklypu vietose yra praÅ¡oma nustatyti servitutus, todėl nepasisako nei dėl praÅ¡omų nustatyti servitutų ribų, akivaizdaus nepagrįstumo, nei dėl ieÅ¡kovų siÅ«lomos nustatyti „kompensacijos“ apskaičiavimo (tokia atsakovės pozicija yra paminėta ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 6 punkte). Pastebėtina, jog viso proceso metu kiti atsakovai taip pat nereiÅ¡kė jokių konkrečių argumentų dėl praÅ¡omų nustatyti servitutų apimties (ploto), lokacijos ir atlygintinumo, iÅ¡skyrus dėl įvažiavimo prie Statinių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. Ä® šį atsakovų nurodytÄ prieÅ¡taravimÄ buvo atsižvelgta ir servituto nustatymo planai buvo tikslinami (patikslinti 2016 m. kovo 22 d. UAB „Geokada“ servituto nustatymo planai detaliau aptarti 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslintame ieÅ¡kinyje). Ä® tai, be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovų pusei teikiant paaiÅ¡kinimus.

16.24. Atsakovės AB D. S. veikimas – apeliaciniame skunde nurodant naujus argumentus, kuriais jo pozicija anksčiau nebuvo grindžiama, be kita ko, bylos teisminiam procesui tęsiantis jau aÅ¡tuntus metus, vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas procesinis veikimas, akivaizdžiai nukreiptas į bylos vilkinimÄ . Atsakovams nepareiÅ¡kus ir nenurodžius atitinkamų argumentų pirmoje teismo instancijoje, ieÅ¡kovai neturėjo galimybės į tokius argumentus atsikirsti, todėl naujų argumentų nagrinėjimas apeliacinėje teismo instancijoje pažeistų ieÅ¡kovų teises į tinkamÄ teisminį procesÄ . Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutÄ ir kompensacijos už naudojimÄ si žemės sklypais dydį bei rūšį (periodinėmis metinėmis iÅ¡mokomis), pagrįstai konstatavo ir atsižvelgė į tai, jog dėl to ginčo byloje nėra.

16.25. Atsikertant į atsakovės AB D. S. teiginius, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti žemės sklypams Statinių bei kelio servitutus, neva pažeidžia proporcingumo principÄ (toks pažeidimas, kaip minėta, atsakovės manymu, nepriklauso nei nuo nustatyto servituto turinio, nei nuo atlygintinumo dydžio bei kompensacijos rÅ«Å¡ies, nes tik Statinių nugriovimas atitiktų atsakovės įsivaizduojamÄ proporcingumÄ ), atkreiptinas dėmesys į Å¡ias byloje nustatytas, aplinkybes, kuriomis ieÅ¡kovai rėmėsi ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu: (i) žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pagrindinis Statinys - gyvenamasis namas, atsakovės UAB „K.“ buvo įgytas 2014 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Å¡io sandorio pardavėjams S. A. M. bei L. B. M. atstovaujant įgaliotam asmeniui J. M. Å is sandoris buvo sudarytas jau nuo 2013 m. liepos 18 d. galiojant antstolio S. M. Nekilnojamojo turto registre įregistruotam juridiniam faktui – disponavimo Statiniais teisės apribojimui ir turtinių teisių areÅ¡tui, kas reiÅ¡kia, jog Statiniai negalėjo bÅ«ti perleidžiami. Kita vertus, byloje dėl to ginčo nekilo, juolab atsakovės UAB „K.“ atstovui 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje patvirtinus, jog ginčo Statiniai nebuvo 2014 m. birželio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties objektu; (ii) tačiau nei atsakovės UAB „K.“ atstovas 2022 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje, nei įgaliotinis J. M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje negalėjo atsakyti į ieÅ¡kovų atstovės klausimÄ , dėl kokių priežasčių sudarant šį sandorį nebuvo laikytasi Žemės įstatymo 31 straipsnyje (Å¡iuo metu galiojančios įstatymo redakcijos – 30 straipsnyje) įtvirtinto imperatyvo, pagal kurį perleisti žemės sklypÄ , kuriame yra kitiems asmenims priklausančių statinių, pardavėjai gali tik statinių savininkui atsisakius pirkti žemės sklypÄ (Å¡i nuostata minima ir pačios sutarties 5.1.10 punkte).

16.26. Å ioje byloje atsakovai siekia ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į Statinius visiÅ¡ko paneigimo, tuo tarpu ieÅ¡kovai teisėtai ir sÄ Å¾iningai įgiję nuosavybės teises į Statinius praÅ¡o nustatyti servitutÄ , t. y. siekia minimalaus žemės sklypų savininkų teisių apribojimo – tik tiek, kiek bÅ«tina Statinius naudoti pagal paskirtį.

16.27. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog atsakovai savo lÅ«kestį dėl įgytų žemės sklypų valdymo ir tokio lÅ«kesčio pažeidimÄ sieja su lÅ«kesčiu dėl Statinių paÅ¡alinimo iÅ¡ žemės sklypų, tačiau ieÅ¡kovų įgytos nuosavybės paneigimas Å¡iuo konkrečiu atveju akivaizdžiai pažeistų teisėtų interesų pusiausvyrÄ (pirmosios instancijos teismo sprendimo 99 punktas). Jokie atsakovių teiginiai nepaneigia Å¡ios teismo iÅ¡vados pagrįstumo ir teisėtumo.

16.28. Ketvirta. Savo pozicijÄ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 30 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tvarkos ir Å¡varos užtikrinimo, kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi atsakovės UAB „K.“ bei UAB „A.“, ieÅ¡kovai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė 2021 m. gruodžio 28 d. praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bei priimti atskirÄ jÄ nutartį bei 2022 m. sausio 7 d. atskirajame skunde. Nekartojant visų minėtuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų argumentų, ieÅ¡kovai ir toliau laikosi pozicijos, kad tiek Å¡iuo raÅ¡tu, tiek ankstesniais veiksmais, kurių buvo imtasi Å¡io teisminio proceso metu, Palangos miesto savivaldybės administracija (jos vardu veikiantys asmenys), byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu vienos iÅ¡ ginčo Å¡alies (atsakovų) pusėje, t. y. turėdama nagrinėjamoje byloje teisinį suinteresuotumÄ , jai suteiktų valdingų įgalinimu pagrindu. Todėl atsakovių minimas 2021 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ne atsakovių nurodomus teiginius apie Statinių (ne)galėjimÄ naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, tačiau patvirtina ieÅ¡kovų teisės kreiptis į teismÄ pažeidimÄ , suinteresuotam bylos baigtimi trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai darius neteisėtÄ spaudimÄ ir tam panaudojus turimus valdingus įgalinimus.

16.29. Atsakovė AB D. S. taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, abejodama jų pagrįstumu bei nurodydama, jog atgręžiamų sumų priteisimas visa apimtimi bei 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo ieÅ¡kovų kasacinio skundo priėmimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme (2019 m. (duomenys neskelbtini) d. ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisimas yra be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , ginčijamame sprendime savo iÅ¡vadas pagrindė, nurodydamas tiek faktinį, ties teisinį tokio priteisimo pagrindus. Ginčydama teismo iÅ¡vadas atsakovė nepateikė jokių konkrečių argumentų, iÅ¡ esmės apsiribodama teiginiais, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos, jos manymu, be pagrindo. Tačiau be teisinio pagrindo yra tai, kad atsakovė AB D. S. iÅ¡ ieÅ¡kovų iÅ¡ieÅ¡kotomis pagal kasacinio teismo panaikintÄ apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ lėšomis naudojasi jau beveik ketverius metus, nors neabejotinai turėjo visas galimybes nedelsiant lėšas grÄ Å¾inti iki byla bus iÅ¡nagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pastebėtina, jog ieÅ¡kovai savo 2023 m. vasario 28 d. patikslintame praÅ¡yme (taip pat ir ankstesniuose) dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimo bei sprendimo įvykdymo atgręžimo detaliai iÅ¡dėstė ir aptarė visas suteiktas teisines paslaugas, jas pagrįsdami, taip pat aptarė bei nurodė teisinį pagrindÄ dėl visų praÅ¡omų priteisti sumų.

17. Trečiasis asmuo (atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) A. I. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovių AB D. S., UAB „A.“, UAB „K.“ apeliacinius skundus, kuriuo su apeliaciniais skundais nesutinka ir praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Atsakovių apeliaciniai skundai grindžiami subjektyviais faktinių aplinkybių interpretavimu sau palankia linkme, selektyviai atrinktais duomenimis bei ignoravimu tų įrodymų, kuriais atsakovių keliamos versijos yra paneigiamos. Atsakovių siūlomas įrodymų vertinimas prieštarautų įrodymų vertinimo taisyklėms, įtvirtintoms CPK 185 straipsnyje bei reikalaujančioms visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Atsakovės iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos, atsakovėms palankios, faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu ginčijamas sprendimas yra grindžiamas visapusišku ir objektyviu visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, deklaratyvūs atsakovių teiginiai nesuponuoja pagrindo teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimui.

17.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė (65 punktas), jog tiek iÅ¡ bylos medžiagos, tiek iÅ¡ Å¡alių atstovų, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų matyti, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorių Å¡alys neturėjo ketinimų ir lÅ«kesčių perleisti/įgyti nuosavybės teisės į statinius, Å¡alims buvo žinoma apie tai, jog sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo sandorius, D. S. H. T. iÅ¡saugo nuosavybės teises į statinius. Jokie Å¡alių susitarimai, ketinimai ir lÅ«kesčiai dėl statinių griovimo ar negriovimo neįtakojo ir nesÄ lygojo Å¡ių sandorių sudarymo, nes nenustatyta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog tokie susitarimai bÅ«tų buvę. Atsakovės Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ ginčija.

17.3. Tačiau minėtÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas grindė visapusiÅ¡ku ir iÅ¡samiu byloje surinktų duomenų iÅ¡tyrimu, vadovaujantis nagrinėjamoje byloje pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties Nr. e3K-3-379-701/2019 iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, ir kad byloje turi bÅ«ti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sÄ lygos, tikroji Å¡alių valia Å¡iuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lÅ«kesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne )iÅ¡saugojimo (griovimo): (i) teismas vertino ir rėmėsi 2004 m. kovo 12 d. sandorį tvirtinusios notarės A.

B. pateikta sandorio dokumentacija, kurioje jokie duomenys nei apie ketinimus statinius griauti, nei apie jų kitokį likimÄ nebuvo pateikti; taip pat rėmėsi jos paaiÅ¡kinimais, jog statiniai buvo įregistruoti kitame registre, o ji įformino žemės pirkimo-pardavimo sandorį. Atkreiptinas dėmesys, jog pati notarė A. B., tvirtinusi tiek 2004 m. kovo 12 d. sandorį dėl žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo, tiek 2004 m. gegužės 13 d. sandorį dėl ginčo statinių pirkimo-pardavimo, 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje dėl 2004 m. gegužės 13 d. statinių pardavimo sandorio, kuriuo trečiasis asmuo A. I.

įgijo nuosavybės teises į statinius, nurodė, jog „jai nekilo klausimo, jei žmogus turi žemę – „dasiperka statinius.“ Byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorio Å¡alis D. S. H. T., sudarant šį sandorį, bÅ«tų kalbėjusi ar kitaip iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ perleisti nuosavybės teises į statinius, ar įsipareigojusi statinius griauti; (ii) teismas atsižvelgė į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog D. S. H. T. apskritai buvo žinoma apie įgaliotinio J.

M. veikimÄ jos vardu gaunant leidimÄ statinius griauti, o ir 2004 m. sausio 16 d. įgaliojime nebuvo numatyti jokie įgaliojimai dėl esamų statinių disponavimo. Tokia teismo iÅ¡vada yra pagrįsta, nes atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams iÅ¡saugoti bei turto priežiÅ«rai (CK 2.137 straipsnio 2 dalis). 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu J. M. teigė, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjai turėjo leidimo griauti statinius kopijÄ .

Paklausus, ar ir T. galėjo matyti leidimÄ griauti sudarydama 2004 m. kovo 12 d. sandorį, teigiamo atsakymo J. M. nepateikė, nurodydamas, kad T. gal ir galėjo matyti, bet T. rečiau atvykdavo. Ä® teismo klausimÄ , ar T. buvo įsipareigojusi griauti statinius, ar apie tai buvo kalbėta, J. M. teigiamai neatsakė, paaiÅ¡kindamas, jog statinius jie bÅ«tų nugriovę pagal turėtÄ Ä¯galiojimÄ ; (iii) teismas nustatė, jog po mėnesio, t. y. 2004 m. balandžio 15 d., D. S. H. T. iÅ¡davė atskirÄ Ä¯galiojimÄ jau dėl žemės sklype esančių statinių pardavimo.

Å iuo atveju, teismo nuomone, ir buvo iÅ¡reikÅ¡ta D. S. H. T. tikroji valia, kuriÄ Å¡ioje byloje bÅ«tina nustatyti; (iv) teismas vertino ir kitus trečiojo asmens J. M. paaiÅ¡kinimus, jog jis tarpininkavo pagal įgaliojimÄ parduodant pastatus, nenorėdamas prarasti santykių su T., nes dar norėjo įsigyti ir kitÄ sklypÄ iÅ¡ pastarųjų. Å ias aplinkybes teismas pagrįstai vertino kaip bylojančias apie statinių savininkės valiÄ gauti pinigus ne tik už žemės sklypÄ , bet ir už statinius. Be to, pats J.

M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu net kelis kartus nurodė, jog tai, kad leidimas griauti statinius buvo gautas 2004 m. kovo 12 d., t. y. sandorio dėl žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo dienÄ , buvo atsitiktinumas. Jis taip pat kelis kartus patvirtino, kad 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjai įsigijo nuosavybės teises tik į žemės sklypus, sandorių dalyku buvo tik žemės sklypai, statinių neįsigijo. Ä® teismo klausimÄ , ar 2004 m. kovo 12 d. sandorio pirkėjai svarstė įsigyti ir statinius, J.

M. atsakė, kad taip, bet statiniai nebuvo vertingi. Tokie J. M., dalyvavusio 2004 m. kovo 12 d. sandorio sudarymo bei pasiraÅ¡ymo metu, koreliuoja ir su jo ankstesniais paaiÅ¡kinimais, duotais 2017m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu. Tuomet į teisėjos klausimÄ , kodėl statinių nepirko, jis atsakė, jog neverta, dideli kapitaliniai įdėjimai; (v) pirmosios instancijos teismas, svarbia laikė aplinkybę, jog statinius, jau bÅ«damas žemės sklypo, kuriame yra statiniai, bendraturčiu, trečiasis asmuo A.

I. įsigijo sumokėdamas 28 962 Eur, gerokai daugiau nei už žemės sklypÄ , t. y. atlygintinai; (vi) kita svarbia aplinkybe teismas laikė tai, jog nuo 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teisės į statinius buvo įregistruotos jų savininkės D. S. H. T. vardu, Å¡ios teisės liko įregistruotos pastarosios vardu ir po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (dalių) pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo - nei vienas žemės sklypo įgijėjų neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre.

Tokių veiksmų neatliko ir notarė A. B., nors po dviejų mėnesių – 2004 m. gegužės 13 d., patvirtinusi statinių pirkimo-pardavimo sandorį, ta pati notarė A. B. pateikė VÄ® Registrų centrui praneÅ¡imÄ apie nuosavybės teisių į statinius perleidimÄ A. I. ir šį sandorį iÅ¡vieÅ¡ino; (vii) teismas sprendime pažymėjo ir tai, kad 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo pardavimo sutartyje nėra jokių nuostatų dėl statinių įsigijimo tikslu juos griauti. PrieÅ¡ingai, Å¡ios sutarties 6 punkte įgaliotinis J.

M. buvo pareiškęs, kad parduodami pastatai niekam kitam neparduoti, neįkeisti, neareštuoti, teisme ginčų dėl jų nėra, teisė disponuoti pastatais neatimta, neapribota ir nesuvaržyta, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į šiuos pastatus, taip pat nėra trečiųjų asmenų teisių ar pretenzijų į šiuos pastatus. Tai buvo padaryta, kai pačiam J. M. prašant 2004 m. kovo 12 d. Palangos miesto savivaldybėje jam buvo išduotas leidimas statinius griauti.

Teismas konstatavo, jog Å¡i aplinkybė patvirtina, kad 2004 m. gegužės 3 d. perleidus trečiajam asmeniui A. I. nuosavybės teises į statinius, minėtas leidimas – teisė statinių savininkui nugriauti statinius – buvo trečiajam asmeniui A. I. perleista kartu su iÅ¡imtinai savininkui tenkančia teise savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio l dalis).

17.4. Pirma, atsakovės teigia, kad neva sprendžiant CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymÄ (pavyzdžiui, atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo 33 punktas; atsakovių UAB „K.“ bei UAB „A.“ apeliacinio skundo 12 punktas), jog teismas neturėtų remtis proceso dalyvių, kurie tiesiogiai dalyvavo ginčijamų sandorių sudaryme (notarės A. B., įgalioto asmens J. M., A. I. ir kt.) paaiÅ¡kinimais, arba jais remtis tik iÅ¡ dalies – tiek, kiek naudinga atsakovėms. IÅ¡ esmės atsakovės siekia, kad ginčo sandorių Å¡alių valiÄ teismas nustatinėtų iÅ¡imtinai pagal pačių atsakovių, nedalyvavusių ginčijamų sandorių sudaryme, pateiktus subjektyvius samprotavimus. Tačiau tokie teiginiai prieÅ¡tarauja įrodymų vertinimo taisyklėms, įtvirtintoms CPK 185 straipsnyje, todėl yra nepagrįsti. Juo labiau, kad ir pačios atsakovės laikosi skirtingos pozicijos dėl 2004 m. kovo 12 d. sandorio Å¡alių valios.

17.5. AtsakoviųUAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliaciniame skunde teigiama, kad neva žemės sklypų įgijėjai įgijo ir nuosavybės teises į statinius, atsakovė AB D. S. nurodo prieÅ¡ingai – 2004 m. kovo 12 d. sandoriais nuosavybės teisės į statinius nebuvo perleistos, nuosavybės teisės į statinius buvo perleistos trečiajam asmeniui A. I., tačiau teigia, neva jis tapo formaliu savininku. Tokie deklaratyvÅ«s atsakovių teiginiai neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo. Dar kartÄ atkreiptinas dėmesys, jog ginčo statinius trečiasis asmuo A. I. įsigijo pagal notariÅ¡kai patvirtintÄ 2004 m. gegužės 3 d. sandorį, kuriame statinių savininkės D. S. H. T. įgaliotinis ir žemės sklypo bendraturčių giminaitis J. M. patvirtino, kad nėra jokių apribojimų statiniais disponuoti, jokie leidimai griauti statinius sutartyje neminimi. Kadangi sudarant Å¡iÄ statinių pirkimo-pardavimo sutartį, statinių savininkei atstovavo žemės sklypo bendraturčių giminaitis, nekyla jokių abejonių, kad Å¡is sandoris atitiko ir žemės sklypo savininkų valiÄ . Byloje surinkti duomenys ir paties įgaliotinio J. M. paaiÅ¡kinimai, aukščiau aptarti, patvirtina, kad 2004 m. kovo 12 d. sandoriu žemės sklypo dalių pirkėjai neiÅ¡reiÅ¡kė valios įsigyti nuosavybės teisės į statinius, nes laikė, kad statiniai yra beverčiai; o pardavėja neiÅ¡reiÅ¡kė valios juos perleisti, taip pat neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl statinių nugriovimo ir griauti statinių nebuvo įsipareigojusi, žemės sklypo pirkėjai statinius planavo nugriauti pagal T. vardu gautÄ leidimÄ griauti.

17.6. Teiginiai, kad detalaus plano organizatorius J. M. ir jo giminaičiai įgydami nuosavybės teises į žemės sklypÄ statinius laikė beverčiais, dėl ko nepanoro už juos papildomai mokėti, nesuponuoja Å¡ių asmenų norus ir pageidavimus dėl svetimo turto (statinių) nugriovimo (juo labiau neatlygintino) laikyti teisėtais lÅ«kesčiais. Kaip patvirtino pats įgaliotinis ir detalaus plano organizatorius J. M., nei T., nei trečiasis asmuo A. I. nebuvo prisiėmę įsipareigojimų ginčo statinius nugriauti. Tai, be kita ko, patvirtina ir J. M. paaiÅ¡kinimai, duoti 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, kuomet į teisėjos klausimÄ , ar turėjo trečiasis asmuo A. I. statinius nugriauti, jis atsakė, kad „ten nebuvo tokių derybų, bÅ«tume sutarę“. Bet tokio susitarimo niekada nebuvo sudaryta, kÄ patvirtino ir byloje surinkti įrodymai.

17.7. Atsakovės AB D. S. teiginiai neva T. valiÄ perleisti kartu su žemės sklypais ir nuosavybės teisę į statinius patvirtino tai, jog ji statiniais nesinaudojo ir juose negyveno, nepaneigia jos valios gauti už perleidžiamus statinius atlygį. Lygiai taip pat ji neketino naudotis ir žemės sklypu, tačiau jį perleido pagal atlygintinus sandorius. Nuosavybės teisė apima ne tik teisę daiktÄ valdyti ir juo naudotis, bet ir teisę juo disponuoti ir Å¡ias teises savininkas įgyvendina savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnis).

17.8. Antra, atsakovės teigia, kad Å¡alių susitarimÄ statinius griauti, kartu ir trečiojo asmens A. I., kaip jų savininko įsipareigojimÄ juos griauti, neva patvirtina detalusis planas, patvirtintas 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu. Tačiau, kaip matyti, ginčo sudarymo metu nei planas, nei jo sprendiniai dar nebuvo patvirtinti. Po ginčo sandorių sudarymo ir kuomet 2004 m. gegužės 13 d. trečiasis asmuo A. I. iÅ¡davė J. M. įgaliojimÄ bÅ«ti detaliojo plano organizatoriumi, numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedÅ«ros nagrinėjimo 2004 m. balandžio 30 d. iÅ¡vadoje nurodomas planavimo tikslas numatė tiek pastatų rekonstrukcijÄ , tiek naujÄ statybÄ (tapatÅ«s abu tikslai nurodomi ir detaliojo plano dalyje „AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas“), tačiau vėliau sprendiniuose jau nebuvo numatoma statinių rekonstrukcija – kaip nurodoma pačiame detaliajame plane – įvertinus planavimo organizatoriaus pageidavimus. Å ių pageidavimų J. M. su trečiuoju asmeniu A. I. nebuvo suderinęs, nors trečiojo asmens A. I. iÅ¡duotame įgaliojime teisė disponuoti, atitinkamai griauti, trečiajam asmeniui A. I. priklausančiais statiniais nebuvo numatyta. Pats J. M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje yra nurodęs, kad trečiajam asmeniui A. I. buvo leista pasirinkti bÅ«tent tÄ formuojamÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame ir yra ginčo namas, kas taip pat patvirtina, jog jokio įpareigojančio susitarimo dėl jo griovimo tuo metu nebuvo sudaryta, numatant, be kita ko, ir galimÄ namo rekonstrukcijÄ .

17.9. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje J. M. atsakydamas į ieÅ¡kovų atstovės klausimÄ , kad detaliajame plane buvo numatyta ir statinių rekonstrukcija ir, ar statinių griovimui buvo gauti raÅ¡ytiniai statinių savininko pritarimai, jis nurodė, kad gal ir buvo du tikslai, bet prieita vienos nuomonės, daugumos nuomonės, kuriai A. I. turėjo pritarti. Tai, kad trečiojo asmens A. I., kaip statinių savininko pritarimo sprendiniams dėl statinių griovimo nebuvo gauta, patvirtina ir 2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto parašų ekspertinis vertinimas (teismo eksperto A. B. 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) į bylÄ pateiktas ieÅ¡kovų 2022 m. birželio 9 d.). Ekspertas padarė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, jog minėtame akte rankraÅ¡tinius įraÅ¡us parašė ir pasirašė ne trečiasis asmuo A. I. Å is įrodymas jau sistemiÅ¡kai patvirtina faktinę aplinkybę, jog detaliojo plano sprendiniai su trečiuoju asmeniu A. I. nebuvo derinti, jie nebuvo ir nėra grindžiami jokiais įpareigojančiais susitarimais.

17.10. Å iame kontekste trečiasis asmuo A. I. atkreipia dėmesį, jog savo paaiÅ¡kinimuose niekada neteigė, kad nežinojo apie detalųjį planÄ apskritai, tačiau savo paaiÅ¡kinimuose buvo ne kartÄ nurodęs, jog jokių įsipareigojimų dėl neatlygintinio statinių griovimo nei su juo, nei su ankstesne jų savininke D. S. H. T. sudaryta nebuvo. Taip pat yra nurodęs, jog po atlyginimo už statinius sumokėjimo, J. M. pradėjo nuolat reikÅ¡ti abejones dėl to, ar detalus planas apskritai bus patvirtintas dėl Å¡alia esančių kapinių. Kadangi trečiasis asmuo A. I. turėjo finansinių problemų, o jam dėl atskiro žemės sklypo suformavimo atstovavęs J. M. nuolat tvirtino, jog artimiausiu metu detaliojo plano patvirtinti nepavyks, jie susitarė, jog už įgytÄ Å¾emės sklypo dalį trečiajam asmeniui A. I. bus grÄ Å¾inti pinigai, tačiau kai detalusis planas bus patvirtintas, arba iÅ¡ trečiojo asmens A. I. bus iÅ¡pirkti statiniai, arba trečiasis asmuo A. I. atpirks buvusiÄ Å¾emės sklypo dalį. Tuo tikslu ir buvo sudarytas 2005 m. kovo 3 d. susitarimas. Pagal šį susitarimÄ trečiajam asmeniui A. I. buvo grÄ Å¾inta 36 776 Lt suma, sumokėta už žemės sklypo dalį pagal 2004 m. balandžio 15 d. sutartį. O tai tik patvirtina, jog nuo trečiojo asmens A. I. buvo nuslėpta informacija, kad Å¡io 2005 m. kovo 3 d. susitarimo metu detalus planas jau buvo patvirtintas. Vien žemės sklypo dalies suformavimas atskiru žemės sklypu padidina tokio žemės sklypo vertę kelis kartus. Tai patvirtina ir į bylÄ pateiktas Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame trečiojo asmens A. I. vardu suformuoto žemės sklypo vien vidutinė rinkos vertė nurodoma 108 560 Lt, t. y. kelis kartus didesnė, nei suma, kuri trečiojo asmens A. I. buvo grÄ Å¾inta 2005 m. kovo 3 d. susitarimo metu. Nors trečiasis asmuo A. I. buvo apgautas, tačiau nuosavybės teisė į ginčo statinius jokiais teisiniais pagrindais neiÅ¡nyko. Todėl Å¡iuos statinius ieÅ¡kovai įsigijo teisėtai ir yra teisėti Å¡ių statinių vieninteliai savininkai.

17.11. Atsakovės taip pat teigia, neva 2004 m. gegužės 13 d. sandoris buvo fiktyvus dėl to, kad jiems kyla abejonių dėl to, ar statinių kaina buvo sumokėta. Atsakovių manymu, tarp trečiojo asmens A. I. paaiÅ¡kinimų, jog jis T. nėra matęs ir su ja susitikęs, prieÅ¡tarauja 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties nuostatai, kad 100 000 Lt kainÄ pirkėjas sumokėjo pardavėjai iki pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį. Atsikirsdamas į Å¡iuo deklaratyvius atsakovių teiginius, trečiasis asmuo A.

I. pažymi: (i) trečiasis asmuo A. I. visus atsiskaitymus su pardavėjais tiek pagal 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį, tiek pagal 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį vykdė per įgaliotinį J. M. grynais pinigais. Pats J. M. 2023-02-06 teismo posėdyje yra nurodęs, kad buvo tokie laikai, kad atsiskaitoma buvo grynais pinigais. 2004 m. balandžio 15 d. dienos įgaliojime, kurio pagrindu buvo sudarytas 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoris, D.

H. S. T. įgaliojo J. M. ne tik sutartį sudaryti, jÄ notarų biure pasiraÅ¡yti, bet ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu. Todėl trečiajam asmeniui A. I. nekilo jokių abejonių, kad perduodamas pinigus J. M., trečiasis asmuo A. I. tinkamai atsiskaitė su pardavėja per jos įgaliotÄ asmenį. Taigi, tarp trečiojo asmens A. I. teiginių, kad už statinius trečiasis asmuo A. I. atsiskaitė su pardavėja D. H. S. T. ir kad trečiasis asmuo A. I. nėra su ja bendravęs, jos matęs ar susitikęs su ja, nėra jokių prieÅ¡taravimų; (ii) įgaliotinis J.

M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje paties atsiskaitymo fakto pagal 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorį neginčijo, tačiau teigė, kad atsiskaityta buvo su T., kad neva ir T. turėjo įgaliojimÄ . Pažymėtina, jog atsiskaitymo faktas yra nurodomas notaro patvirtintoje sutartyje ir Å¡is įrodymas turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, Å¡i aplinkybė laikoma visiÅ¡kai įrodyta, o paneigta ji gali bÅ«ti ne deklaratyviais atsakovių samprotavimais bei įgaliotinio teiginiais apie kitÄ neva ir T. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , bet kitais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus; (iii) įgaliotinio J.

M. teiginiai, kuriuos pirmÄ kartÄ byloje jis nurodė 2022 m. sausio 24 d. atsiliepime, bylos procesui vykstant nuo 2015 m. lapkričio 3 d., apie tai, jog dėl statinių įsigijimo sandorį trečiasis asmuo A. I. derino su D. S. H. T., yra tikrovės neatitinkantys prasimanymai. Asmeniui, teigiančiam buvus tam tikroms aplinkybėms, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus, tenka ir jų įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis), tačiau jokių įrodymų savo pramanytiems teiginiams pagrįsti J. M. nepateikė.

Be to, Å¡ie teiginiai apie trečiojo asmens A. I. bendravimÄ ir sandorio derinimÄ su statinių pardavėja D. S. H. T., buvo pareikÅ¡ti tik po to, kai byloje paaiÅ¡kėjo jos mirties faktas. Juo labiau, kad pats J. M. 2023 m. vasario 6 d. teismo posėdyje nurodė, kad gerai pažinojo ne tik D. S. H. T., bet ir jos Å¡eimos narius, su jais taip pat bendravo, darėsi bendras nuotraukas, žinojo kuriame vieÅ¡butyje atvykdami į LietuvÄ jie apsistoja; (iv) atkreiptinas dėmesys, jog 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimas parduoti statinius nebuvo iÅ¡duotas sudaryti sandorį konkrečiai su trečiuoju asmeniu A.

I. (pirkėjas įgaliojime nenurodomas), tokiam įgaliojimui patvirtinti ambasadoje reikėjo laiko, tuo tarpu, kaip nurodo pats J. M., su trečiuoju asmeniu A. I., kaip su žemės sklypo pirkėju, derybos prasidėjo jau po 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo. Objektyviai vertinant įvykių eigÄ , matyti, jog dėl 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo iÅ¡davimo D. S. H. T. į ambasadÄ turėjo kreiptis netrukus po 2004 m. kovo 12 d. sandorių sudarymo iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos ir grįžusi į JAV, ir tikrai dar iki 2004 m. balandžio 15 d. sandorio, kuriuo trečiasis asmuo A.

I. įsigijo dalį žemės sklypo iÅ¡ S. A. M. Tad Å¡is įgaliojimas, kuris patvirtina D. S. H. T. valiÄ parduoti, t. y. atlygintinai perleisti, statinius yra labiau susijęs su 2004 m. kovo 12 d. sandorių Å¡alių susitarimais, nei su vėlesniu trečiojo asmens A. I. tapimu žemės sklypo bendraturčiu; (v) deklaratyviais laikytini atsakovės AB D. S. teiginiai, neva 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoryje numatyta kaina jam kelia abejonių, nes vidutinė rinkos kaina joje nurodoma mažesnė – 76 152 Lt.

Atsikertant pažymėtina, kad vidutinė rinkos kaina sutartyje buvo nurodyta pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, kuri neriboja sandorio šalių dėl kainos susitarti, skirtumas tarp nurodytų kainų nėra toks reikšmingas, kad galėtų kelti sandorio realumo abejones. Be to, vykdomojoje byloje 2014 m. ekspertizės aktu tų pačių statinių rinkos kaina, t. y. po dešimties metų statinių nusidėvėjimo, buvo nustatyta – 21 374 Eur arba 73 800 Lt, kas taip pat nesuponuoja pagrindo abejonėms dėl 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandorio kainos adekvatumo ir realumo; (vi) 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoris byloje atsakovių yra ginčijamas išimtinai dėl netinkamos šalies ir jokie kiti reikalavimai dėl šio sandorio byloje nėra pareikšti.

Sandoris jos Å¡alių nebuvo ir nėra ginčijamas, nuo jo sudarymo praėjo beveik dvigubai tiek laiko, kiek yra bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas. O įgaliotinio J. M. teiginiai, neva pinigai, skirti atsiskaityti su pardavėja, buvo perduoti ne jam, o kažkam kitam, pateikti tik po to, kai byloje buvo gauti duomenys apie pardavėjos mirties faktÄ , todėl vertintini kritiÅ¡kai.

17.12. Trečia. Nepaisant to, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje nagrinėjamai bylai pateiktuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose yra nurodyta, kad teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar ieÅ¡kovai (o prieÅ¡ juos trečiasis asmuo A. I.) tapo teisėtais statinių savininkais, netinkamai įvertino nagrinėjant bylÄ nustatytas aplinkybes, dėl to teisiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi CK 6.394 straipsnio 2 dalimi (nutarties 43 punktas), atsakovės apeliaciniuose skunduose ir vėl teigia, neva 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoris neatitinka minėtos nuostatos, nes jame nėra aptartos statinių savininko teisės į žemės sklypÄ . Dar kartÄ pažymėtina, kad, kaip nurodoma ir pačioje 2004 m. gegužės 3 d. sutartyje, įsigydamas ginčo statinius trečiasis asmuo A. I. jau buvo ir žemės sklypo bendraturtis. Statinių įsigijimo metu trečiajam asmeniui A. I. priklausiusi žemės sklypo po tais statiniais dalis (1000 kv. m bendro ploto) buvo beveik 3 kartus didesnė, nei užėmė trečiojo asmens A. I. įsigyti statiniai (pagal VÄ® Registrų centro duomenis įsigytų statinių bendras plotas užėmė tik 312,43 kv. m). Dėl Å¡ios priežasties nei trečiajam asmeniui A. I., nei statinių pardavėjai, nei jos įgaliotam asmeniui J. M., nei notarei, tvirtinusiai sandorį, nekilo jokių abejonių, kad turimos žemės sklypo dalies pakanka.

17.13. Ketvirta. Kitas atsakovių argumentas yra tas, kad neva 2004 m. gegužės 3 d. sandoris nesukelia teisinių pasekmių, nes trečiasis asmuo A. I. nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į statinius savo vardu. Tiek CK 1.75 straipsnio 2 dalis, tiek CK 6.393 straipsnio 3 dalis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties panaudojimÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis bei teisinių pasekmių jiems atsiradimÄ susieja su tokios sutarties registracija vieÅ¡ajame registre, o ne su įgijėjo daiktinių teisių registracija. Net ir pačioje 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartyje (8 punktas) yra nurodoma, kad sutarties Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintas CK 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys, kad prieÅ¡ trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali bÅ«ti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre.

17.14. Kartu su pradiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai į bylÄ yra pateikę notarės A. B. praneÅ¡imÄ apie sudarytÄ ir notaro patvirtintÄ nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandorį, kuris ir buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre. Å iame praneÅ¡ime aiÅ¡kiai nurodoma, jog praneÅ¡ama apie sudarytÄ ir notaro patvirtintÄ nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandorį, jog nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidėjas yra D. S. H. T., o nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijėjas yra A. I., pateikiami duomenys apie visus perleistus nekilnojamuosius daiktus. Taigi 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartis vieÅ¡ajame registre buvo įregistruota ir iÅ¡vieÅ¡inta, todėl ji sukelia teisines pasekmes ir gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis.

17.15. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje buvo nurodoma, jog bÅ«tina nustatyti tikrÄ jÄ 2004 m. sandorių Å¡alių valiÄ bei teisėtus lÅ«kesčius, o tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tina nustatyti ir iÅ¡tirti Å¡ių sandorių sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes. Tuo tarpu atsakovės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, bando kurti naujas faktines aplinkybes, kurios atspindi ne 2004 m. ginčo sandorių Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ , bet jų subjektyvų siekį neatlygintinai perimti nuosavybės teises į statinius, kurių jie niekada jokiu teisiniu pagrindu nebuvo įgiję. CK 6.395 straipsnio l dalyje numatyta prezumpcija, kuria remiasi atsakovės, gali patvirtinti sandorio metu buvusiÄ sandorio Å¡alių valiÄ . Tačiau tuo atveju, jei tokios valios sandorio sudarymo metu Å¡alys neturėjo, Å¡i nuostata nesuteikia žemės sklypo savininkui teisės perimti statinių valdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties 48 punktas).

18. Trečiasis asmuo (2022 m. kovo 18 d. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu procesinė padėtis pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį pakeista į atsakovės procesinę padėtį) antstolė R. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovių AB D. S., UAB „A.“, UAB „K.“ apeliacinius skundus, kuriuo praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti iÅ¡ atsakovų AB D. S., UAB „A.“, UAB „K.“, A. Č. bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Trečiojo asmens atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimui pripažinti 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ (Turto pardavimo aktas) negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismo sprendime (110 punktas) pagrįstai buvo vadovautasi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios. Tuo tarpu, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovės AB D. S. praÅ¡yme dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindiniai argumentai iÅ¡ esmės patvirtina tik tai, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje Nr. e3K-3-379-701/2019 pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų atsakovai nusprendė, kad bÅ«tų tikslinga keisti savo pozicijÄ byloje ir suformuluoti naujus reikalavimus dėl statinių. Tokių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino svarbiomis, todėl CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino neatnaujino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog reikalavimas dėl Turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu atmestinas Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu (CPK 602 straipsnio 3 dalis; CK 1.131 straipsnio l dalis).

18.2. Vykdymo procesÄ reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatį nustatanti nuostata yra specialioji norma, numatanti iÅ¡imtis iÅ¡ bendrų ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų, todėl kitaip ji negali bÅ«ti aiÅ¡kinama. Toks reguliavimas nėra savitikslis ar atsitiktinis. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog „varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, bÅ«tina, kad varžytynių institutas bÅ«tų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimaliÄ rizikÄ , varžytynės bÅ«tų operatyvi priemonė, bÅ«tų garantuojamas varžytynių bÅ«du sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad Å¡ie sandoriai nebÅ«tų pripažįstami negaliojančiais įprastais pagrindais“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009). Tie patys apskundimo pagrindai ir sÄ lygos (CPK 602 straipsnis) reglamentuoja tiek turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, tiek turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktų pripažinimÄ negaliojančiais, todėl minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas yra svarbus ir aktualus ir nagrinėjamu atveju.

18.3. IeÅ¡kinio senaties terminÄ praÅ¡iusios atnaujinti atsakovės AB D. S. apeliaciniame skunde nepateikta iÅ¡ esmės jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Atsakovės AB D. S. apeliaciniame skunde apsiribojama samprotavimais apie tai, jog atsakovei neva sunku suprasti, kodėl teismas apskritai pasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties termino, bei teiginiais, neva teismas atsižvelgė tik į ieÅ¡kovų ir antstolės argumentus (36-37 apeliacinio skundo punktai). Tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (101 - 110 punktai) matyti, jog teismas aptarė ir vertino tiek ieÅ¡kovų ir antstolės argumentus, tiek ir atsakovės AB D. S. argumentus, pastarosios pateiktus dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, dėl Å¡io termino atnaujinimo pagrindų. Savo iÅ¡vadas teismas iÅ¡samiai aptarė ir motyvavo, jas pagrįsdamas teisiniu reguliavimu, kasacinio teismo praktika bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vien atsakovės AB D. S. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir iÅ¡vadomis, nėra pagrindas jas laikyti nepagrįstomis ir (ar) neteisėtomis.

18.4. Dėl Turto pardavimo akto ginčijimo tuo pagrindu, jog kartu ginčijamas ankstesnis turto įgijimo sandoris, t. y. iÅ¡vestinio reikalavimo pagrindu. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pagrindas pripažinti turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ negaliojančiu civilinėje proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (teismo sprendimo 112 punktas). Tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija pagrįsta. Ä®statymų leidėjo valia ir siekis užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisinių santykių stabilumÄ bei suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ atsispindi Å¡ių teisinių santykių reglamentavime – turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais reglamentuojamas specialiomis teisės normomis (CPK 602 - 603 straipsniai). AiÅ¡kinant Å¡ias specialiÄ sias teisės normas kasacinis teismas ne kartÄ yra atsižvelgęs į įstatymų leidėjo valiÄ užtikrinti Å¡ių teisinių santykių stabilumÄ ir suformavęs atitinkamÄ teismų praktikÄ (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009, 2021 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-155-381/2021 bei joje aptarta kasacinio teismo praktika). Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija laikytina pagrįsta ir teisėta.

18.5. Vykdymo procese sudarytų turto realizavimo sandorių stabilumo prioritetas atsispindi tiek nustatant sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčams dėl turto realizavimo vykdymo procese, tiek įtvirtinant kitas specialiÄ sias teisės normas, pavyzdžiui, nustatant asmenų ratÄ , kurie tokį realizavimÄ galį ginčyti.

18.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ankstesnis statinių savininkas A. I. nuosavybės teises įgijo pagal notaro patvirtintÄ sandorį, kurio teisėtumas ne tik buvo patikrintas ir patvirtintas notaro, bet net deÅ¡imt metų nebuvo ginčijamas, tame tarpe ir atsakovių. Å ių aplinkybių kontekste teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovų pripažinimo sÄ Å¾iningais nuosavybės teisės į ginčo statinius turėtojais (pirmosios instancijos teismo sprendimo 115 punktas) yra pagrįsta ir atitinka teisinių santykių stabilumo principÄ , kuriam priverstinio turto realizavimo procese teikiamas prioritetas.

18.7. Atsakovai nebuvo vykdomosios bylos dalyviais ir suinteresuotais asmenimis, todėl savo reikalavimus jie galėjo reikÅ¡ti CPK 603 straipsnio nuostatų pagrindu – kaip asmenys, susiję su turto priklausymu. Tačiau atsakovai nelaiko savęs ginčo statinių savininkais, o tokiais save praÅ¡o teismo pripažinti nuginčijus Turto pardavimo aktÄ , argumentuodami tuo, jog Turto pardavimo aktÄ nuginčijus, ,,klausimas, kas Å¡iuo metu yra ginčo statinių savininkai liktų atviras“ (atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo 49 punktas). Todėl yra pagrindo teigti, jog atsakovės, pagal jų suformuluotÄ byloje pozicijÄ , apskritai nelaikytini asmenimis, kuriems įstatymas suteikia teisę ginčyti Turto pardavimo aktÄ (CPK 602-603 straipsniai) – atsakovės nėra ginčijamų sandorių dalyviai, atsakovių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai nei su ieÅ¡kovais, nei su ankstesniu ginčo statinių savininku A. I., ginčo statinių savininkais atsakovės savęs taip pat nelaiko, ir Turto pardavimo aktÄ ginčija ne turimos nuosavybės teisės pagrindu, o siekdamos tokiÄ nuosavybę įgyti (perimti). Tokioje faktinių aplinkybių situacijoje Turto pardavimo akto pripažinimas negaliojančiu neatitiktų teisinių santykių stabilumo principo, kuriam, kaip minėta, priverstinio turto realizavimo procese teikiamas prioritetas, be kita ko, specialiosiomis teisės normomis ribojant asmenų ratÄ , kuriems suteikiama teisė tokį aktÄ ginčyti.

18.8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Turto pardavimo akto teisėtumÄ , taip pat pažymėjo (teismo sprendimo 114 punktas), kad priverstinai parduodant skolininko turtÄ nėra įtvirtinto ribojimo parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ statinius atskirai nuo žemės sklypo, ant kurio pastatyti statiniai, taip pat toks turtas nėra priskirtas turtui, į kurį nebÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tokia teismo pozicija atitinka suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ . Be to, narinėjamame teisminiame procese priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties 43 punkte nurodoma, jog „teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar ieÅ¡kovai (o prieÅ¡ juos trečiasis asmuo A. I.) tapo teisėtais statinių savininkais, netinkamai įvertino nagrinėjant bylÄ nustatytas aplinkybes, dėl to teisiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi CK 6.394 straipsnio 2 dalimi.“ Dėl to, nagrinėjamam ginčui nėra aktuali minėtoje teisės normoje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ginčo statinių realizavimas Turto pardavimo akte neaptarus pirkėjo teisių į žemės sklypÄ , ir Å¡iuo aspektu buvo teisėtas ir pagrįstas veikimas, veikiant griežtai pagal antstoliui suteiktus įgaliojimus ir teisės aktų reikalavimus.

18.9. Atsakovės savo apeliaciniuose skunduose nepateikė jokių atskirų argumentų ir prieštaravimų dėl aukščiau aptartų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais remiantis teismo sprendime buvo konstatuota, kad priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti laikantis įstatymo reikalavimų ir, kad Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui nėra jokių teisinių pagrindų.

18.10. Kitose atsakovių apeliacinių skundų dalyse nurodomos abejonės bei samprotavimai apie tai, jog A. I. nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į ginčo statinius savo vardu, todėl neva neaiÅ¡ku kokios turtinės teisės buvo perleistos ieÅ¡kovams antstolės patvirtintu Turto pardavimo aktu (atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo 56 punktas, atsakovių UAB „A.“ bei UAB „K.“ apeliacinio skundo 67-68 punktai). Atsikertant į tokius atsakovių samprotavimus, antstolė pažymi, jog Turto pardavimo aktu ieÅ¡kovams buvo perleistos ne kokios nors atskiros ir (ar) neapibrėžtos turtinės teisės, bet nuosavybės teisės į ginčo statinius. Esant iÅ¡vieÅ¡intam – vieÅ¡ajame registre įregistruotam 2004 m. gegužės 3 d. statinių pirkimo-pardavimo sandoriui, kuriuo ginčo statiniai bÅ«tent nuosavybės teise buvo įgyti A. I., Å¡io skolininko įgytos nuosavybės teisės ir buvo perleistos Turto pardavimo aktu. Ir tokie antstolės veiksmai realizuojant skolininko turtÄ vykdymo procese buvo teisėti, pagrįsti ir bÅ«tini įgyvendinat antstoliui įstatymo priskirtas funkcijas.

18.11. Priverstinio vykdymo veiksmai, tarp jų ir ginčo statinių pardavimo ieÅ¡kovams veiksmai, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti griežtai laikantis minėtų reikalavimų. Pirmiausia pažymėtina, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta antstolio S. M. Å io antstolio iniciatyva buvo parengtas UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriame buvo nustatyta ginčo statinių vidutinė rinkos vertė (73 800 Lt), už kuriÄ minėti ginčo statiniai vėliau ir buvo parduoti ieÅ¡kovui, jų bÅ«klė bei vieta. BÅ«tent antstolis S. M., pradėjęs iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ skolininko A. I., surado ir areÅ¡tavo skolininkui priklausantį turtÄ â€“ ginčo statinius. Skolininko A. I. turtines teises į ginčo statinius, įgytas pagal sudarytÄ 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, buvo areÅ¡tavę ir kiti antstoliai – V. M. bei V. Č. Tai matyti iÅ¡ antstolės kartu su 2022 m. birželio 2 d. atsiliepimu pateiktų į bylÄ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų, kurių data – 2013 m. rugsėjo 19 d., 2014 m. rugpjūčio 12 d., t. y. vykdymo veiksmų atlikimo metu Nekilnojamojo turto registre buvę įraÅ¡ai, kuriais ir buvo remtasi realizuojant turtÄ .

18.12. Atsakovės kelia abejones dėl A. I. įgytų ir ieÅ¡kovams vykdymo procese perleistų turtinių teisių turinio ir apimties. Tuo tarpu nuosavybės teisė ir yra turtinė teisė, todėl nei vienam iÅ¡ paminėtų antstolių nekilo abejonių, jog pagal 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurios sudarymo faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, statiniai nuosavybės teise priklauso skolininkui A. I., nors pastarasis ir nebuvo įregistravęs Å¡ios nuosavybės teisės savo vardu. Skolininkai dažnai vengia įgytÄ turtÄ Ä¯registruoti savo vardu, tačiau tai neužkerta kelio ir pareigos antstoliams tokį skolininkų turtÄ realizuoti vykdymo procese.

18.13. Ä®sigaliojus CK (nuo 2001 m. liepos 1 d.) buvo pertvarkytas Nekilnojamojo turto registras. BÅ«tent sandoriai dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus perleidimo tapo vienas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registre registruojamųjų juridinių faktų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnis reglamentuoja informacijos apie sudarytÄ ir patvirtintÄ nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandorį perdavimÄ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Už minėtų duomenų pateikimÄ yra atsakingas notaras, kuris, patvirtinęs nuosavybės teisės perleidimo sandorį, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo privalo perduoti pagrindinius sandorio duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o Å¡is, gavęs tokį praneÅ¡imÄ , per vienÄ darbo dienÄ padaro atitinkamÄ Å¾ymÄ , jog yra sudarytas ir notaro patvirtintas nuosavybės teisių į konkretų daiktÄ perleidimo sandoris.

18.14. Kaip matyti iÅ¡ vykdomojoje byloje turėtų ir į nagrinėjamÄ bylÄ pateiktų Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų (antstolės 2022 m. birželio 2 d. atsiliepimo priedas Nr. 2), juridinis faktas apie sudarytÄ ginčo statinių pirkimo - pardavimo sutartį buvo įregistruotas (toks įraÅ¡as galiojo nuo 2004 m. gegužės 14 d.). Juridinio fakto apraÅ¡yme nurodoma, jog sudaryta sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis bei iÅ¡vardinti visi nekilnojamieji daiktai, kurie Å¡ia pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleisti A. I. Todėl nei antstolei, nei kitiems antstoliams nekilo jokių abejonių, jog A. I. 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistos nuosavybės teisės į 7 nekilnojamojo turto objektus (statinius), kurių unikalÅ«s numeriai juridinio fakto apraÅ¡yme taip pat buvo nurodomi. Tokiu bÅ«du, įvykdžius CK 6.393 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ ir 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį įregistravus nekilnojamojo turto registre, Å¡i sutartis tapo sukelianti teisines pasekmes prieÅ¡ trečiuosius asmenis. Remiantis CK 6.393 straipsnio 4 dalimi, nuosavybės teisė pirkėjui A. I. pagal 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį perėjo perdavus nekilnojamÄ jį daiktÄ . Statinių perdavimo - priėmimo aktas Å¡alių buvo sudarytas ir pasiraÅ¡ytas 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bei patvirtintas notarės A. B.

18.15. Atsakovių UAB „A.“ bei UAB „K.“ atsiliepime remiamasi CK l.75 straipsnio nuostata, kuri reglamentuoja bÅ«tent sandorio registracijÄ ir tokios registracijos neatlikimo pasekmes, bet iÅ¡vados klaidingai daromos dėl nuosavybės teisių (ne)registravimo naujojo savininko A. I. vardu pasekmių, kurių minėta norma nenumato. Tiek atsakovių minima CK l.75 straipsnio 2 dalies nuostata, tiek CK 6.393 straipsnio 3 dalis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties panaudojimÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis bei teisinių pasekmių jiems atsiradimÄ susieja bÅ«tent su tokios sutarties registracija vieÅ¡ajame registre, o ne su įgijėjo daiktinių teisių registracija. Kartu su pradiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu patys atsakovai į bylÄ yra pateikę notarės A. B. praneÅ¡imÄ apie sudarytÄ ir notaro patvirtintÄ nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sandorį, kuris ir buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre (atsakovų pradinio prieÅ¡ieÅ¡kinio priedas Nr. 14).

18.16. Tai, kas iÅ¡dėstyta, patvirtina, jog nėra pagrindo jokioms abejonėms nei dėl to, kokias turtines teises į ginčo statinius buvo įgijęs skolininkas A. I. pagal jo sudarytÄ 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sandorį, nei dėl to, kad ieÅ¡kovams į ginčo statinius antstolės patvirtintu Turto pardavimo aktu buvo perleistos bÅ«tent nuosavybės teisės. Tuo tarpu deklaratyvÅ«s atsakovių teiginiai apie jiems kylančias abejones dėl Å¡ių turtinių teisių turinio vertintini iÅ¡imtinai kaip jų gynybinė pozicija.

18.17. PrieÅ¡ pradėdama vykdymo veiksmus antstolė patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis ir įsitikino, kad skolininkas A. I. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu yra ginčo statinių savininkas. Ne tik antstoliams areÅ¡tuojant skolininkui A. I. priklausantį turtÄ , apribojant jo teisę statinius valdyti ir disponuoti, bet ir VÄ® Registrų centrui, vėliau registruojant Turto pardavimo akto pagrindu įgytus ginčo statinius naujo įgijėjo (savininko), t. y. ieÅ¡kovo vardu, nekilo jokių abejonių dėl nuosavybės į ginčo statinius perleidimo iÅ¡ A. I. ieÅ¡kovui teisėtumo. Aplinkybė, kad statinių įgijėjas A. I. neįregistravo nuosavybės teisių į ginčo statinius, nesuteikė Antstolei teisės nevykdyti skolininkui priklausančio turto (ginčo statinių) realizavimo, nes, kaip minėta, skolininko nuosavybės teises į statinius patvirtino 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir Å¡ios sutarties įregistravimas Nekilnojamojo turto registre bei Å¡ių statinių 2004 m. gegužės 3 d. perdavimo - priėmimo aktas (visi Å¡ie dokumentai pateikti į nagrinėjamÄ bylÄ ).

18.18. Sudarant Turto pardavimo aktÄ , ginčo statiniams bei turtinėms teisėms į juos nebuvo nustatyta jokių disponavimo ar valdymo apribojimų, dėl kurių Å¡is skolininkui A. I. nuosavybės teise priklausantis turtas (ginčo statiniai) neturėtų ar negalėtų bÅ«ti realizuojamas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procese.

18.19. Antstolė toliau palaiko savo 2022 m. birželio 2 d. atsiliepime į patikslintÄ atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , jog atsakovai, patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nusprendę pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstai pakeitė antstolės procesinę padėtį iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovę pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį. Turto pardavimas vykdymo procese yra specifinis pirkimo-pardavimo sandoris, kurio Å¡alys yra pardavėjas (skolininkas) ir pirkėjas, sudaromas antstoliui vykdant valstybės pavestas funkcijas priverstinio vykdymo procese. Tačiau antstolio dalyvavimas Å¡iame procese nedaro jo sandorio Å¡alimi. Taip pat, kaip ir notarė, patvirtinusi nagrinėjamoje byloje atsakovų ginčijamÄ 2004 m. gegužės 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, netapo Å¡io sandorio Å¡alimi (notarės procesinė padėtis iÅ¡ trečiojo asmens į atsakovę patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nebuvo keičiama). Tokio skirtingo požiÅ«rio motyvų atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kinyje nepateikė. Taigi, pagal galiojančius teisės aktus antstolis nėra varžytynių bÅ«du ar turto pardavimo pasiÅ«lytam pirkėjui akto bÅ«du sudaromo sandorio Å¡alis, o tik tarpininkas, netgi sandorio restitucijos klausimas sprendžiamas tarp sandorio Å¡alių, bet ne tarp antstolio ir sandorio Å¡alių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamoje byloje antstolės atžvilgiu nepareikÅ¡ta jokių materialinių teisinių reikalavimų. 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ atsakovės ginčija ne dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Todėl antstolė neturi tiesioginio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, bÅ«dingo atsakovams, kaip pastarųjų procesinę padėtį charakterizuojančio požymio. Procesinė trečiojo asmens bei atsakovo padėtis civiliniame procese skiriasi. Atsakovui suteikiama ne tik papildomų procesinių teisių, bet ir pareigų. Atsakovės nesiėmė procesinių veiksmų ir antstolės procesinės padėties nepakeitė (toks pakeitimas, remiantis CPK 45 straipsnio 3 dalimi, galimas tik pačių atsakovių sutikimu).

18.20. Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), kas reiÅ¡kia ir tai, jog atsakovės, reikÅ¡damos prieÅ¡ieÅ¡kinį, neturėtų proceso dalyvio traukti atsakovu vien tam, kad sukeltų Å¡iam proceso dalyviui nepatogumų ar papildomų iÅ¡laidų, galimai už tai, jog antstolė nepalaiko atsakovių pozicijos. Todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, manytina, jog į šį netinkamÄ atsakovių procesinį veikimÄ bÅ«tina atsižvelgti skirstant byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ antstolės neturėtų bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos kitų proceso dalyvių naudai, nepriklausomai nuo bylos baigties.

19. Atsiliepimu į atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinį skundÄ atsakovė AB D. S. sutinka su atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra pagrįstas ir tenkintinas (atsižvelgiant į tai, kad atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo dalykas iÅ¡ esmės sutampa su atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinio skundo dalyku, atsakovė AB D. S. nekartoja savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų).

20. Atsiliepimu į atsakovės AB D. S. apeliacinį skundÄ atsakovės UAB „K.“ ir UAB „A.“ su atsakovės AB D. S. apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad atsakovės AB D. S. apeliacinis skundas yra pagrįstas ir teismas turėtų jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo dalykas ir jame išdėstyti argumentai iš esmės sutampa su UAB „A.“ ir UAB „K.“ apeliacinio skundo dalyku, jame išdėstytais motyvais ir argumentais dėl ko ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo turėtų būti panaikintas. Atsakovių UAB „A.“ ir UAB „K.“ apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pakartojimas nėra tikslingas, todėl dėl atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo plačiau nepasisakoma.

21. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į AB D. S. apeliacinį skundÄ , su atsakovės AB D. S. apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o atsakovės AB D. S. apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad kol žemės ir statinių savininkas buvo vienas ir tas pats asmuo, nebuvo jokių ginčų ir problemų. Buvo suderinti detaliojo plano sprendiniai, iÅ¡reikÅ¡ta vieninga savininko valia dėl detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos yra formuojami keli nauji žemės sklypai, o pastatus numatoma nugriauti. Tarp Å¡alių problemos ir ginčai prasidėjo tik tada, kai prasidėjus finansiniams sunkumams, dalyvaujant antstoliams, žemės sklypai ir statiniai buvo perleisti skirtingiems asmenims. BÅ«dami atidÅ«s, įsigydami statinius, ieÅ¡kovai turėjo įvertinti ir detaliojo plano sprendinius. Jei ieÅ¡kovams nebuvo atskleista visa informacija apie parduodamus statinius (neatskleisti detaliojo plano numatyti sprendiniai), ieÅ¡kovai turėjo teisę tokius sandorius ginčyti, tačiau tai nustatytais terminais nebuvo padaryta. Palangos miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad galiojančio, nenuginčyto detaliojo plano sprendiniai turi bÅ«ti įgyvendinti – ieÅ¡kovų įsigyti statiniai nugriauti.

22. Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinį skundÄ , su apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o atsakovių apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepime nurodo analogiÅ¡kus argumentus kaip ir atsiliepime dėl atsakovės AB D. S. apeliacinio skundo. Papildomai pažymi, kad planavimo procesas (viešinimas, derinimas ir t. t.) tam ir yra skirtas, kad žemės sklypuose būtų įgyvendinama detaliajame plane numatyta veikla. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 22 dalimis, detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas: nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. Pagal CK 4.40 straipsnį prioritetas turi būti skiriamas žemei, o ne detaliajame plane numatytiems griauti sunykusiems statiniams.

23. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (atsakovas pagal priešieškinį): Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovių UAB „K.“ ir UAB „A.“ apeliacinį skundÄ , kuriuo apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

24. Daugiau atsiliepimų į apeliacinius skundus byloje negauta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

26. Apeliantės (atsakovės) UAB „A.“, UAB „K.“ praÅ¡o jų apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintÄ Â CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės Å¡iuo atveju nepagrindžia savo praÅ¡ymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bÅ«tinumo. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apeliančių praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

27. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės:

27.1 Palangos miesto teismas 1990 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-172/90 atnaujinus praleistÄ senaties terminÄ V. S. priteisė namų valdÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), susidedančiÄ iÅ¡ pagrindinio pastato (gyvenamojo namo su mansarda), dviejų pagalbinių pastatų, kiemo įrenginių – Å¡ulinio ir trijų iÅ¡viečių, kaip paveldėtÄ turtÄ po tėvo A. S. – S. mirties (duomenys neskelbtini) m. 1995 m. (duomenys neskelbtini) d. sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. padovanojo visus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini), savo seseriai D. S. H. T. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. H. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6851 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2004 m. kovo 12 d. D. S. H. T. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimis pardavė minėtÄ Å¾emės sklypÄ : V. A. – 0,1695 ha ploto dalį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. kovo 12 d. perdavimo - priėmimo aktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), S. A. M. – 0,2060 ha ploto dalį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 kovo 12 d. perdavimo - priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 2-1079, UAB „T.“ - 0,3096 ha ploto dalį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. kovo 12 d. perdavimo - priėmimo aktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

27.2 2004 m. balandžio 15 d. privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. balandžio 15 d. perdavimo - priėmimo akto, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, S. A. M. ir L. B. M. pardavė 1000 kv. m., ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, esančiame bendrame 0,6851 ha žemės sklype, trečiajam asmeniui A. I..

27.3 D. S. H. T., atstovaujama J. M., 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo- pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė visus statinius – pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. I. už 100 000 Lt (28 962,00 Eur). Å ie statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamojo turto vienetai.

27.4 2004 m. gegužės 13 d. trečiasis asmuo A. I. iÅ¡davė įgaliojimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo J. M. atstovauti jį Palangos miesto žemėtvarkos tarnyboje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projekto, bÅ«ti detaliojo plano organizatoriumi, parengti bei atitinkamose institucijose suderinti detalųjį planÄ , pakeisto žemės sklypo funkcinę paskirtį, įregistruoti pakeitimus Valstybės įmonėje Registrų centre, gauti dokumentus ir atlikti kitus bÅ«tinus veiksmus.

27.5 2005 m. kovo 3 d., tarp S. A. M. ir L. B. M. bei trečiojo asmens A. I., atstovaujamo antstolės R. V., sudarytas susitarimas, pagal kurį Å¡alys susitarė, 1000 kv. m žemės sklypo dalies iÅ¡ pardavėjui S. A. M. priklausančios 2060/6851 kv. m sklypo dalies, kuri yra bendrame 0,6851 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. A. M., L. B. M. ir A. I., patvirtintos Palangos miesto notarų biuro notarės A. B. 2004 m. balandžio 15 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo – priėmimo aktÄ , patvirtintÄ Palangos miesto notarų biuro notarės A. B. 2004 m. balandžio 15 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

27.6 Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu buvo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) g, (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Vykdant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti detaliuoju planu naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys, naujai suformuotiems žemės sklypams suteikti nauji adresai (nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypų savininkai įpareigoti žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

27.7 2005 m. vasario 24 d. V. A. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. pardavė šį sklypÄ atsakovui A. Č.

27.8 2005 m. kovo 3 d. S. A. M. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2005 m. kovo 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu S. A. M. pardavė šį sklypÄ atsakovui A. Č.

27.9 2005 m. kovo 24 d. UAB „T.“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2012 m. balandžio 27 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 01, pagrindu UAB „T.“ perleido šį sklypÄ atsakovei AB D. S.

27.10 2005 m. kovo 24 d. S. A. M. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu S. A. M. pardavė šį sklypÄ atsakovei UAB „K.“.

27.11 2005 m. kovo 24 d. UAB „T.“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 27 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 01 pagrindu UAB „T.“ perleido šį sklypÄ atsakovei AB D. S.

27.12 2005 m. kovo 24 d. UAB „T.“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, UAB „T.“ pardavė šį sklypÄ atsakovei UAB „A.“.

27.13 2014 m. rugsėjo 10 d. antstolės R. V. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu , ieškovas įgijo pirmiau nurodytus pastatus iš trečiojo asmens A. I.

27.14 Lietuvos Respublikos ambasada JAV ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tu pranešė, kad D. S. H. T. mirė (duomenys neskelbtini). Dėl informacijos apie mirusios D. S. H. teisių ir pareigų perėmėjus gavimo buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadÄ JAV. Negavus jokios informacijos iÅ¡ ambasados, 2021 m. liepos 7 d. nutartimi buvo kreiptasi į JAV kompetentingÄ institucijÄ su praÅ¡ymu surinkti įrodymus apie mirusios D. S. H. T. teisių ir pareigų perėmėjus (paveldėtojus), vadovaujantis 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencijos dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo nuostatomis. 2021 m. rugsėjo 1 d. teisme gautas JAV Teisingumo departamento atsakymas, kad praÅ¡ymas grÄ Å¾inamas neatliktas, nes JAV teismai nevykdo faktinių aplinkybių tyrimo ir neturi teisės pasitelkti tyrėjų. Be to, informavo, kad jie neturi civilinio registro, kuriame bÅ«tų galima rasti tokiÄ informacijÄ bei JAV nėra kompetentingos institucijos, kuri galėtų nustatyti D. S. H. T. paveldėtojus.

27.15 Pateiktas 2022 m. sausio 25 d. antstolės R. V. raÅ¡tas, kuriame antstolė nurodė, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2015 metais nebuvo suraÅ¡ytas negavus apmokėjimo, tačiau nuotraukos iÅ¡saugotos ir jos pateiktos į bylÄ , nuotraukose užfiksuoti ieÅ¡kovams priklausantys statinių pamatai ir jų fragmentai 2015 m. lapkričio 4 d.

27.16 Ä® bylÄ pateiktas VÄ® Registrų centro iÅ¡duotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡as su istorija (2022 m. vasario 23 d. 09:37:26), patvirtinantis 2004 m. kovo 12 d. pirkimo - pardavimo sandoriais įgytų Žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v.) dalių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktÄ , kadastro duomenų bylos, patvirtinančios žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini)), priklausančio UAB „K.“, ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), priklausančio UAB „A.“, suformavimÄ , padalinus žemės sklypÄ (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) į 6 atskirus žemės sklypus pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Pateiktas Detalusis planas ir jo sprendiniai bei Palangos miesto bendrojo plano fragmentas.

27.17 Pateiktas 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog atlikus 2004 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto ekspertinį vertinimÄ , ekspertas padarė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, jog minėtame akte rankraÅ¡tinius įraÅ¡us parašė ne A. I., kad minėtame akte pasirašė ne A. I.

27.18 Byloje pateiktas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-39-995/2017, kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys buvo atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas visiÅ¡kai. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-685-826/2018 panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2018 m. gruodžio 19 d. Plungės apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė, atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379/2019 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimÄ ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismui, grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisinis kilusio ginčo vertinimas

28. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl servituto nustatymo: ieškovai, teigdami, kad yra ginčo statinių, esančių ant atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, savininkai, prašė nustatyti atsakovų žemės sklypams servitutus, kad būtų galima pagal paskirtį naudoti ginčo statinius; atsakovai, nesutikdami su šiuo reikalavimu, prašo įpareigoti ieškovus nugriauti minėtus statinius. Taip pat nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kas yra ginčo statinių savininkai. Šioje byloje atsakovai teigia, kad jiems pagal sudarytus sandorius perėjo ir nuosavybės teisė į statinius, esančius ant nupirktų žemės sklypo dalių.

29. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai negali naudotis jiems priklausančiais statiniais ar likusiomis jų konstrukcijų dalimis, negali prie jų prieiti, jų tvarkyti, atstatyti ir atlikti kt. veiksmus, todėl konstatavo, kad jų teisės yra pažeidžiamos, t. y. nenustačius servituto, ieÅ¡kovams nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti servitutus. Teismas ginčijamu sprendimu atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose nustatė atlygintinus statinių ir kelio servitutus, suteikiančius teisę ieÅ¡kovams tam nustatyta apimtimi naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais (gyvenamuoju namu, kt.) pagal UAB „Geokada“ 2016 m. kovo 22 d. parengtÄ Servitutų nustatymo planÄ M 1:500 (toliau – ir Planas) bei įpareigojo vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkus - ieÅ¡kovus mokėti atsakovams už jiems priklausančiuose žemės sklypuose teismo ginčijamu sprendimu nustatytus atlygintinus servitutus – priteisė atitinkamo dydžio periodinę piniginę kompensacijÄ , mokant jÄ vienÄ kartÄ per kalendorinius metus iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos neterminuotai, kompensacijÄ pradedant mokėti nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus – pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę atsakovams; atnaujinti senaties terminÄ dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu; Å¡iuos reikalavimus atmetus, tenkinti alternatyvų atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ginčo statinių nugriovimo, teismas vertino kaip nepagrįstus ir atmetė.

30. IÅ¡ties, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 konstatuota, jog turi bÅ«ti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sÄ lygos, tikroji Å¡alių valia Å¡iuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lÅ«kesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)iÅ¡saugojimo (griovimo) (54 punktas). Toks vertinimas turi bÅ«ti atliktas pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalies bei 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ dėl Å¡ių nuostatų taikymo ir aiÅ¡kinimo (46-50 punktai).

31. Svarbu ir tai, jog pagal CK 6.396 straipsnio nuostatas, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį parduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. Jei sutartyje nėra nurodytų minėtų duomenų, tai sutartis negali bÅ«ti patvirtinta notaro, o jei patvirtinta – negalioja.

Dėl ikisutartinių santykių sudarant 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis ir žemės sklypo savininkės, pirkėjų valios, ketinimų dėl ginčo statinių likimo

32. Žinoma, jog įprastai tarp sandorį ketinančių sudaryti Å¡alių susiklosto ikisutartiniai santykiai. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „šalys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir esant ikisutartiniams santykiams“. Taigi įstatymų leidėjas ir iki sutartiniams santykiams taiko aukÅ¡tus standartus - sÄ Å¾iningumo kriterijų, remiantis kuriuo Å¡alys įpareigojamos sÄ Å¾iningai formuluoti bÅ«simos sutarties sÄ lygas, kad joje iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia labiausiai atitiktų tikruosius Å¡alių ketinimus, kad sudarytas sandoris bÅ«tų realiai įgyvendintas.

33. Teisėjų kolegija pritaria apeliančių argumentams, kad iki 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo Å¡alis siejo ikisutartiniai santykiai. Å alys neabejotinai derino savo interesus, nes iÅ¡ anksto buvo rasti pirkėjai, visos trys sutartys buvo sudarytos tÄ pačiÄ dienÄ su skirtingais asmenimis, svarbu tai, kad 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos tik D. S. H. T. (jos įgaliotam asmeniui J. M.) iÅ¡ savivaldybės gavus leidimÄ nugriauti jos ketinamame parduoti žemės sklype 1910 m. statybos statinius (Palangos miesto savivaldybė 2004 m. kovo 12 d. iÅ¡davė leidimÄ nugriauti žemės sklype registruotus statinius), žemės sklypas pirkėjams buvo parduotas visa apimtimi iÅ¡ karto.

34. Taigi, viso žemės sklypo pardavimas, visų pirkėjų dalyvavimas tÄ pačiÄ dienÄ , D. S. H. T. kreipimasis į savivaldybę dėl leidimo nugriauti statinius iÅ¡davimo bei jo gavimas buvo sÄ lygotas visų pirkimo-pardavimo sandorius siekiančių sudaryti Å¡alių valios. Visų Å¡ių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia suformuoti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad D. S. H. T. dalyvavo ikisutartiniuose santykiuose ir siekė sukurti teisinius santykius dėl 2004 m. kovo 12 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo iÅ¡reikÅ¡damos savo tikrÄ jÄ valiÄ bei ketinimus. Akcentuotina, kad vienas jos ir pirkėjų ketinimų – parduoti žemės sklypÄ su leidimu statinius nugriauti.

35. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 konstatuota, jog turi bÅ«ti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sÄ lygos, tikroji Å¡alių valia Å¡iuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lÅ«kesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)iÅ¡saugojimo (griovimo) (54 punktas).

36. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

37. Tikrasis sutarties (jos sÄ lygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikÅ¡me, jeigu pažodinį tekstÄ paneigia įstatyme (CK 6.193 straipsnis) įvardytos sutarties aiÅ¡kinimui reikÅ¡mingos aplinkybės (sutarties sÄ lygų kontekstas, faktinis Å¡alių elgesys, kt.). Ä®statymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-120/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019) ir kt.).

38. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

39. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 62 punkte pripažino, kad esminių naujų aplinkybių nustatyti tikrÄ jÄ pačios žemės sklypo ir statinių savininkės D. S. H. T. valiÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti nepavyko, nes Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikos Jungtinėms Valstijoms 2020 m. birželio 4 d. raÅ¡tu informavo, kad D. S. H. T. (duomenys neskelbtini) mirė, o mirusios D. S. H. T. teisių ir pareigų perėmėjų (paveldėtojų) teismas taip pat nenustatė, dėl to nusprendė tikrÄ jÄ D. S. H. T. valiÄ aiÅ¡kintis raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje ir į teismo posėdį atvykusių sandorių Å¡alių ir kitų dalyvavusių byloje asmenų paaiÅ¡kinimais.

40. Kaip teisingai pastebi apeliantės, Å¡iÄ valiÄ besiaiÅ¡kindamas, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neatsižvelgė ir ne iki galo tiksliai įvertino tai, kad sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis fiziÅ¡kai dalyvavo iÅ¡ JAV atvykusi pati D. S. H. T. Teismo 2017 m. gruodžio 4 d. posėdyje trečiasis asmuo notarė A. B. paaiÅ¡kino, kad tvirtinant 2004 m. kovo 12 d. sandorius statinių savininkei D. S. H. T. buvo parodytas iÅ¡duotas Palangos miesto savivaldybės 2004 m. kovo 12 d. Leidimas nugriauti statinius, kurį, kaip matyti iÅ¡ leidimo turinio iÅ¡ savivaldybės pasiraÅ¡ytinai atsiėmė byloje trečiuoju asmeniu patrauktas J. M.

41. Svarbu ir tai, jog pagal į civilinė bylÄ pateiktÄ D. S. H. T. iÅ¡duotÄ 2004 m. sausio 16 d. įgaliojimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliotiniui J. M., be kitko, buvo pavesta atstovauti jÄ visose įstaigose, įmonėse, bendrovėse, organizacijose, bÅ«ti planavimo organizatoriumi, rengiant jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planÄ , gaunant leidimÄ statybai. Taigi įgaliotinis turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti leidimais bei bÅ«ti D. S. H. T. priklausiusio žemės sklypo Detaliojo plano organizatoriumi, kurio viena iÅ¡raiÅ¡ka formų – ginčo statinių nugriovimas.

42. Faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, kad D. S. H. T., fiziÅ¡kai pasiraÅ¡ydama 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis galėjo (turėjo visas galimybes) reikalauti sutartyse įtvirtinti nuosavybės teisės į statinius iÅ¡saugojimÄ bei statiniams reikalingo žemės ploto ir jo valdomo nuosavybės, nuomos, panaudos, užstatymo ar servituto pagrindais įtvirtinimo sutarčių sÄ lygose, tačiau tokios valios neiÅ¡reiÅ¡kė. Vadinasi, neprieÅ¡taravo tiek statinių nugriovimui, tiek nuosavybės į juos perleidimui, todėl spręstina, kad nuosavybės teisių į statinius iÅ¡saugojimas Å¡iuose 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose ir nėra aptartas.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina apeliančių pozicijai, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pakankamų įrodymų. kad D. S. H. T., atvykusi į LietuvÄ iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų ir 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis sudariusi asmeniÅ¡kai, po Å¡ių sutarčių sudarymo bÅ«tų atlikusi nors kokį veiksmÄ , kuris patvirtintų jos valiÄ iÅ¡saugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. D. S. H. T. (toliau ir Pardavėja) po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo faktiÅ¡kai nebuvo suinteresuota ginčo statinių likimu ir niekuomet neveikė kaip ginčo statinių Å¡eimininkas. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad Pardavėja kaip ginčo statinių savininkė su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais bÅ«tų aptarusi ar bent jau bÅ«tų mėginusi aptarti kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais, esančiais svetimame žemės sklype, ėmusi veiksmų dėl servitutų nustatymo ir pan., nors apdairus, rÅ«pestingas ir atidus Å¡eimininkas po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neabejotinai bÅ«tų suvokęs, kad teisinio pagrindo naudotis ginčo statiniais nebeturi ir privalo imtis veiksmų tokiam pagrindui nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kad D. S. H. T. ar kuris nors kitas asmuo bÅ«tų gyvenęs ginčo statiniuose (deklaravęs ten gyvenamÄ jÄ vietÄ ) tiek iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po to (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tokios D. S. H. T. valios taip pat neįrodo nei ginčijamame sprendime aptariamas 2004 m. balandžio 15 d. įgaliojimo J. M. dėl žemės sklype esančio gyvenamojo namo pardavimo iÅ¡davimo faktas, nei pats 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas. Kolegijos vertinimu, D. S. H. T. 2004 m. balandžio 15 d. iÅ¡duotas įgaliojimas, kuriuo J. M. buvo suteikti įgaliojimai parduoti tik gyvenamÄ jį namÄ , o ne visus ginčo statinius, faktiÅ¡kai yra ne D. S. H. T. tikrosios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma, o sudėtinė 2004 m. gegužės 13 d. statinių pirkimo - pardavimo sutarties dalis.

44. Toliau analizuojant 2004 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pirkėjų V. A., S. A. M., UAB „T.“ bei A. I. (S. A. M. ir jo sutuoktinė 2004 m. balandžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui A. I. 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalį; tačiau 2005 m. kovo 3 d. minėti asmenys sudarė susitarimÄ , pagal kurį Å¡alys susitarė panaikinti jų sudarytÄ 2004 m. balandžio 15 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį) valios iÅ¡raiÅ¡kÄ ir įvertinant jų ketinimus reikÅ¡mės gali turėti ir nuosavybės teisę į žemės sklypÄ Ä¯gijusio asmens (asmenų) veiksmai. Ginčijamo sprendimo 65, 71 ir 73 punktuose nurodyta, kad pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įsigiję V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ neturėjo ketinimų ir lÅ«kesčių įgyti nuosavybės teises į ginčo statinius, neatliko jokių veiksmų dėl nuosavybės į Å¡iuos statinius registracijos Nekilnojamojo turto registre, jokie Å¡alių susitarimai, ketinimai ir lÅ«kesčiai dėl ginčo statinių griovimo ar negriovimo „neįtakojo“ ir nesÄ lygojo 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo.

45. Naujieji žemės sklypo bendrasavininkiai (V. A., S. A. M., UAB ,,T.“, A. I.) analizuojant bylos duomenis neketino žemės sklype esančių senųjų statinių atstatyti (rekonstruoti), tai patvirtina jų veiksmai po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypų dalių sutarčių sudarymo, nukreipti ne į esamos padėties su statiniais žemės sklype iÅ¡saugojimÄ , bet į jos pakeitimÄ - žemės sklypo pertvarkymÄ ir naujų gyvenamosios paskirties pastatų statybÄ . Å ias aplinkybes patvirtina bendraturčių susitarimu parengtas žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) Detaliojo plano projektas. Pažymėtina, jog žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkiai S. A. M., V. A., UAB „T.“, A. I. kreipėsi pagalbos į trečiÄ jį asmenį J. M., iÅ¡davė jam įgaliojimus dėl žemės sklypo Detaliojo plano parengimo, praÅ¡ydami jo bÅ«ti jų atstovu (pagal įgaliojimÄ ). Å iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateiktas Detalusis planas, iÅ¡ kurio matyti, kad jo organizatoriumi buvo žemės sklypo bendraturčiu įgaliotas asmuo - J. M.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiojo asmens J. M. 2022 m. sausio 24 d. atsiliepime į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiasis asmuo J. M. nurodė, kad nei vienas iÅ¡ įgaliojimus jam suteikusių asmenų jo veiksmų neginčijo, pretenzijų nereiÅ¡kė, įgaliojimai jam nebuvo panaikinti, Detaliojo plano parengimas atitiko jį įgaliojusių asmenų interesus. Visos minėtos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės patvirtina, kad bendrasavininkių S. A. M., V. A., UAB „T.“ veiksmai nukreipti į ginčo statinių nugriovimÄ bei elgesį su jais kaip su savo, nes kitu bÅ«du Detaliojo plano sprendiniai nebÅ«tų įvykdyti. Kaip minėta, Detaliojo plano sprendinių siekė ir laikinai bendraturčiu buvęs A. I.

46. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Iš byloje pateiktos detaliojo plano medžiagos matyti, kad pagal detaliojo plano sprendinius iš vieno (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo buvo suformuoti šeši žemės sklypai, kuriuose numatyta naujų 2 aukštų su mansarda ir blokuojamu garažu gyvenamųjų namų statyba. Detaliajame plane statiniai yra avarinės būklės gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, yra numatyti kaip demontuotini. Pažymėtina, kad šis detalusis planas yra galiojantis, byloje nėra duomenų apie tai, kad jame numatyti sprendiniai būtų pakeisti. Taigi akivaizdu, kad pagal ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinius nėra numatyta pastatus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, taip pat nėra numatyta galimybė šiuos statinius rekonstruoti ar atkurti jų būklę, kuri būtų tinkama statiniams naudoti pagal jų paskirtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatas detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad detaliajame plane numatyti sprendiniai ieškovams nėra privalomi.

47. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neįvertino fakto, jog 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių Å¡alių valia buvo nukreipta siekiant Å¡io žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, t. y. visi Å¡ie asmenys buvo suinteresuoti, kad žemės sklypas bÅ«tų padalytas į Å¡eÅ¡is savarankiÅ¡kus sklypus, dėl to atsirastų galimybė statyti naujus statinius kiekviename iÅ¡ Å¡ių sklypų, o senieji 2004 m kovo 12 d. sandoriu įgyti ginčo statiniai bÅ«tų jų žinioje (įgytų nuosavybę) bei bÅ«tų nugriauti. Ne tik 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių Å¡alių valia buvo nukreipta siekiant Å¡io žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, be kitko, kad ginčo statiniai bÅ«tų nugriauti, bet ir A. I., kuris laikinai nuo 2004 m. balandžio 15 d. iki 2005 m. kovo 3 d. buvo žemės sklypo dalies savininkas. Akcentuotina, kad jeigu 2004 m kovo 12 d. Pirkėjai nebÅ«tų siekę įgyti statinių, o naujas statinių savininkas dėl kažkokių priežasčių nebÅ«tų statinių griovęs, 2004 m kovo 12 d. Pirkėjai, o vėliau tam tikrÄ laikotarpį ir žemės sklypo dalį valdęs A. I. nebÅ«tų turėję lÅ«kesčių inicijuoti bei galėję (į)vykdyti Detaliojo plano sprendinių ir žemės sklypas nebÅ«tų padalytas į Å¡eÅ¡is savarankiÅ¡kus sklypus, nebÅ«tų atsiradusi galimybė statyti naujus statinius kiekviename iÅ¡ Å¡ių sklypų.

48. Anksčiau paminėtos aplinkybės dar kartÄ patvirtina, kad dalyvaudami Å¡io žemės sklypo detaliojo plano ruoÅ¡imo ir tvirtinimo procese žemės sklypo bendraturčiai visi kartu bendru sutarimu sprendė ir dėl ginčo statinių likimo, t. y. elgėsi kaip faktiniai tiek žemės sklypo, tiek ginčo statinių savininkai. Pritartina apeliantėms, kad tai nėra joks 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių Å¡alių, A. I. ar atsakovų lÅ«kestis dėl ginčo statinių nugriovimo ar paÅ¡alinimo iÅ¡ žemės sklypų, kuris paneigia lÅ«kestį dėl nuosavybės į ginčo statinius įgijimo. Tai yra Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo priėmimo metu aiÅ¡kiai suderinta ir iÅ¡reikÅ¡ta visų Å¡io žemės sklypo bendraturčiais buvusių asmenų valia tiek dėl žemės sklypo, tiek dėl ginčo statinių. Pagal 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutartis 0.6851 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V. A. S. A. M. ir UAB „T.“ įsigijo tokiomis proporcijomis (0.1695 ha, 0.2060 ha ir 0.3096 ha), kad po žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo taptų atitinkamai vieno, dviejų ir trijų naujai suformuotų žemės sklypų savininkais. Minėtos proporcijos vėlgi paremtos racionaliu apskaičiavimu dėl bÅ«simų investicijų į žemės sklypÄ jį padalijant.

49. Kolegija nusprendžia, jog pagrindinis 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių ir po jų sekusių sandorių objektas ir tikroji investicija buvo bÅ«tent žemės sklypas (atitinkamos jo dalys, kurių plotas buvo iÅ¡skaičiuotas pagal bÅ«simo detaliojo plano sprendinius) su statiniais, skirtais nugriovimui bei Å¡io žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas. Be to, iÅ¡ iÅ¡dėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių matyti, jog V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir A. I., paskesnių žemės sklypo bendraturčių veiksmai pagal tikimybių pusiausvyros principÄ labiau leido juos visus kartu, nei iÅ¡skirtinai D. S. H. T. ar A. I. laikyti faktiniais ginčo statinių savininkais, kurie, dalyvaudami ruoÅ¡iant ir tvirtinant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ nulėmė ne tik Å¡io žemės sklypo, bet ir ginčo statinių teisinį statusÄ bei likimÄ .

50. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis išvadomis dėl 2004 m kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių ir po jų sekusių sandorių valios ir ketinimų. Tinkamai neišsiaiškinęs tikrųjų sandorių šalių ketinimų, jų atliekamų veiksmų reikšmės ir valios išraiškos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ,,< ... > tiek iš bylos medžiagos, tiek iš šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti, jog 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorius šalys neturėjo ketinimų ir lūkesčių perleisti / įgyti nuosavybės teises į statinius“.

Dėl CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos (ne)taikymo

51. Ginčijamo sprendimo 50-74 punktuose pirmosios instancijos teismas tyrė byloje nustatytas aplinkybes ir sprendė, ar ieÅ¡kovai, siekiantys, kad jų ieÅ¡kinys dėl servitutų atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose nustatymo bÅ«tų patenkintas, nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai nuginčijo CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾emės sklypo savininko nuosavybės teisių į tame sklype esančius statinius bei įrenginius prezumpcijÄ . Pirmosios instancijos teismas 73 ir 74 punktuose pažymėjo, kad surinkti duomenys ir pačių atsakovų teiginiai patvirtina, jog sudarant sandorius tiek ankstesni žemės sklypo, jo dalių, įgijėjai, tiek atsakovai neturėjo lÅ«kesčio dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo. Atsakovai savo lÅ«kestį dėl įgytų žemės sklypų valdymo ir tokio lÅ«kesčio pažeidimÄ sieja su lÅ«kesčiu dėl statinių paÅ¡alinimo iÅ¡ žemės sklypų, bet ne su turėtu lÅ«kesčiu žemės sklypo įgijimo metu įgyti ir nuosavybės teisės į statinius. Todėl lÅ«kestis dėl statinių nugriovimo patvirtina lÅ«kesčio dėl nuosavybės įgijimo į statinius nebuvimÄ , todėl ieÅ¡kovų įgytos nuosavybės paneigimas Å¡iuo konkrečiu atveju akivaizdžiai pažeistų teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Teismas konstatavo, kad iÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , jog nuosavybės teisė į statinius bÅ«tų perėjusi žemės sklypo (dalių), kuriame yra tie Statiniai, įgijėjams, o prieÅ¡ingas sudarytų sandorių aiÅ¡kinimas neatitiktų tikrosios sandorio Å¡alių valios, todėl nagrinėjamoje byloje Å¡ios prezumpcijos netaikė.

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog toliau analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 konstatuotÄ aplinkybę, jog turi bÅ«ti tinkamai įvertinti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sÄ lygos, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo statiniai 2004 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyse, kaip Å¡ių sutarčių dalykas, neindividualizuoti. Esant tokiai sutarčių sÄ lygai paneigti minėtÄ prezumpcijÄ pareiga kyla ieÅ¡kovams, teigiantiems, kad savininkė, parduodama žemės sklypÄ , neturėjo ketinimų atsisakyti nuosavybės teisės į ginčo statinius.

53. Kolegija nesutinka su ieÅ¡kovų argumentu, kad su pirkėjais sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties turinys turėtų bÅ«ti vertinamas kaip aiÅ¡kiai apibrėžiantis, kad ginčo pastatai pirkėjų nuosavybėn neperduodami. PrieÅ¡ingai, žemės sklype esančių statinių nuosavybės klausimas minėtose sutartyse apskritai neaptariamas, o tai atitinka CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ situacijÄ , kad ginčo statiniai sandorių metu buvo vertinami kaip pardavėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priklausiniai – prie žemės sklypo prijungti daiktai (CK 4.40 straipsnio 1 dalis).

54. Aktualu pažymėti, kad jeigu viename Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodomas tik žemės sklypas su individualiu registro numeriu (registro tipas: žemės sklypas), nereiÅ¡kia, kad tame sklype nėra statinių, kurie gali bÅ«ti nurodyti kitame Nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡e su kitu individualiu registro numeriu ir tipu (registro tipas: statiniai). Nors notarė A. B. paaiÅ¡kino, kad ji įformino 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius, statinių nepardavė, kadangi jie registruoti skirtinguose registruose, tačiau tenka pastebėti, jog galimas variantas, kad žemės sklypai, statiniai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteikti unikalÅ«s numeriai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1,2 dalys; redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 13 d. iki 2007 m. liepos 21 d.) bei jie registruoti skirtinguose registruose, tačiau pažymėtina, kad ir tuo atveju žemės sklypo priklausiniu gali bÅ«ti tik statinys, statinys gali bÅ«ti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 3 dalis; redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 13 d. iki 2007 m. liepos 21 d. ). Esant minėtiems duomenims pripažintina, kad tvirtinant 2004 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis, buvo privaloma atkreipti dėmesį į minėtÄ aplinkybę (ginčo statiniai yra parduodamame sklype). Vis tik esminė aplinkybė ta, jog, kaip minėta, sandorio Å¡alys ir notarė įvertino notarei pateiktÄ (notarė bylos nagrinėjimo metu tai pripažino) Palangos miesto savivaldybės 2004 m. kovo 12 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ nugriauti žemės sklype registruotus statinius. Tai patvirtina, kad įgyvendinant ruoÅ¡iamo detaliojo plano sprendinius pardavėja nebeturėjo jokių lÅ«kesčių statinius iÅ¡saugoti savo nuosavybės teise, nes jie turėjo bÅ«ti griaunami. Pardavėja neskundė Detaliojo plano sprendinių dėl statinių griovimo, prieÅ¡ingai, ji buvo paskyrusi savo atstovÄ Detaliojo plano sprendinius įgyvendinti.

55. Svarbus aspektas tas, kad CK 6.394 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinam teisiniam reguliavimui, t. y. imperatyviam reikalavimui pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tÄ daiktÄ perduoti ir Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tÄ Å¾emės sklypo dali, kuriÄ tas daiktas užima ir kuri bÅ«tina jam naudoti pagal paskirtį. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tÄ Å¾emės sklypÄ arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, kÄ numato sutartis. Sutartis. kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypÄ , negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta - yra negaliojanti.

56. Taigi, D. S. H. T. valia sudarant 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių). pirkimo - pardavimo sandorius realizuoti nuosavybės teisę iÅ¡imtinai tik žemės sklypÄ paneigia faktas, jog ji su naujaisiais žemės sklypo bendraturčiais neaptarė kaip ir kokiu pagrindu naudosis jai nuosavybės teise likusiais ginčo statiniais. Kadangi po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo D. S. H. T. pagrindo naudotis ginčo statiniais nebeturėjo, atitinkamai, tai irgi reiÅ¡kia, kad ji negalėjo ir turėti iÅ¡ankstinės, t. y. iki 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo susiformavusios valios ginčo statinius realizuoti atskirai nuo žemės sklypo. Pridėtina, kad apie 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių pirkėjų ir kitų asmenų valiÄ argumentuota anksčiau.

57. Dėl ieÅ¡kovų iÅ¡sakytų argumentų, kad 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sandorių pirkėjai nevieÅ¡ino statinių, o tik žemės sklypų dalis reikia pastebėti, jog griautinų statinių vieÅ¡inimas galbÅ«t nebÅ«tų racionalus, nes nugriovus juos, vėl reikėtų koreguoti nekilnojamojo turto registro duomenis ir statinius iÅ¡registruoti. Be to, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, iÅ¡vieÅ¡indama Å¡iuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugÄ , suteikiant patikimÄ ir teisėtai gautÄ informacijÄ apie Å¡ių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019). Dėl to griautinų statinių (ne)registravimas nuosavybės teisei įtakos neturi.

58. Spręstina ir tai, kad faktas, jog dėl kažkokių priežasčių D. S. H. T., pati asmeniÅ¡kai dalyvavusi 2004 m. kovo 12 d. sandoriuose dėl jai priklausančio turto pardavimo, 2004 m. balandžio 15 d. iÅ¡davė atskirÄ Ä¯galiojimÄ dėl žemės sklype esančio gyvenamojo namo (ne dėl visų atskirai suformuotų statinių, kaip žemės priklausinių) pardavimo tam pačiam įgaliotiniui J. M., kuriam buvo iÅ¡duotas ir ankstesnis įgaliojimas dėl žemės sklypo valdymo ir tvarkymo, nekeičia jos / pardavėjos ankstesnės valios iÅ¡raiÅ¡kos dėl anksčiau nurodytų argumentų (CPK 12, 178 straipsniai).

59. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , ginčijamame sprendime nurodydamas, kad yra pagrindas netaikyti CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje nuginčijo CK 6.395 straipsnio l dalyje įtvirtinÄ prezumpcijÄ ir, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius neperėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjams pagal 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorius.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka (dėl pardavėjos mirties neįmanoma buvo sužinoti daugiau aplinkybių), tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas), nagrinėjamoje byloje buvo labiau tikėtina, kad D. S. H. T. nei prieÅ¡, nei po 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo neatliko valinių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti jos ketinimus iÅ¡saugoti nuosavybės teisę į ginčo statinius, dėl ko, skirtingai, nei ginčijamame sprendime, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinÄ prezumpcijÄ ir konstatuoti, jog nuosavybės teisė į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams V. A., S. A. M. ir UAB „T.“.

Dėl 2015 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties (ne)galiojmo

61. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo, jo dalių, pirkimo-pardavimo sandorių tekstas, tiek faktinis sandorių Å¡alių elgesys po sandorių sudarymo paneigia CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ , jog nuosavybės teisė į statinius bÅ«tų perėjusi žemės sklypo, jo dalių, kuriame yra tie statiniai, įgijėjams, o prieÅ¡ingas sudarytų sandorių aiÅ¡kinimas neatitiktų tikrosios sandorio Å¡alių valios, todėl nusprendė, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jo netenkino (100 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorių sudarymo aplinkybes, nusprendęs, kad D. S. H. T., perleidusi žemės sklypÄ (jo dalis) tretiesiems asmenims, teisės į statinius neiÅ¡saugojo ir to nesiekė, įvertinęs 2004 m. kovo 12 d. sandorių pirkėjų valiÄ , žemės sklypo bendraturčių V. A., S. A. M., UAB „T.“ ir paties A. I. (tam tikrÄ laikotarpį) valiÄ ir ketinimus dėl žemės sklypų ir statinių vykdant detalųjį planÄ , konstatuoja, kad 2015 m. gegužės 13 d. sandoris dėl statinių pirkimo-pardavimo V. A., S. A. M., UAB „T.“ nuosavybės teisių apimties į žemės sklype (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) jiems priklausančias žemės ir statinių dalis nepakeitė (negalėjo pakeisti), nes teisė į statinius minėtiems asmenims perėjo kartu su teise į žemės sklypo dalis 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (buvęs unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu.

63. Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sudarant 2015 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį, D. S. H. T. nebebuvo ginčo statinių savininkė, dėl to 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė dėl netinkamos sandorio Å¡alies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).

64. Atitinkamai, 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi teisė į žemės plotÄ po statiniais jokiais teisiniais pagrindais nebuvo įgyta, kaip kad nebuvo įgyti ir statiniai, nes 2015 m. gegužės 13 d. sandorio dėl statinių pirkimo-pardavimo sudarymo momentu jie buvusiai pardavėjai D. S. H. T. nebepriklausė, todėl jų ji negalėjo parduoti A. I.

Dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir senaties termino atnaujinimo

65. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neginčytinai yra suėjusi ieÅ¡kinio senatis, nes ginčijamas 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo aktas ir jo pagrindu nuosavybės teisių į ginčo statinius perleidimo faktas ieÅ¡kovams buvo iÅ¡vieÅ¡intas Nekilnojamojo turto registre nuo 2014 m. spalio 9 d. (109 punktas). Teismas nepripažino atsakovų nurodytas priežastis svarbiomis, todėl CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujino ir šį reikalavimÄ (nors iÅ¡nagrinėjo) atmetė savarankiÅ¡ku pagrindu (CPK 602 straipsnio 3 dalis; CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

66. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad apeliantai praleido CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , apeliantai turėjo galimybę domėtis vieÅ¡ojo registro duomenimis dėl jų žemės sklypuose esančių statinių statuso, tačiau nesutinka, kad jo atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

67. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas.

68. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių praleistam terminui atnaujinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-687/2017, 34 punktas).

69. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , jų ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

70. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, kad pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktui Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti egzistuoja dėl to, kad tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 priėmimo buvo praplėstas nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas, o iki tol aplinkybės dėl D. S. H. T. buvimo teisėta ginčo statinių savininke 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo metu nebuvo tiriamos ir nagrinėjamos. Kaip žinia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 konstatavo, kad „byloje nėra aiÅ¡ku, ar D. S. H. T. 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduodama ginčo statinius trečiajam asmeniui buvo teisėta Å¡ių statinių savininkė“; teismas nurodė, kad „nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai Å¡ios aplinkybės nenustatė, 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo–pardavimo sandorių ir jų sÄ lygų nevertino ir dėl to visiÅ¡kai nepasisakė“ (51 punktas). Taigi paaiÅ¡kėjo, kad bÅ«tina nagrinėti 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo–pardavimo sandorius ir jų sÄ lygas (tai nebuvo atlikta), o tai akivaizdžiai susiję ir su 2004 m. gegužės 13 d. sandoriu bei iÅ¡vestiniu 2014 m. rugsėjo 10 d. sandoriu, minėtos aplinkybės paaiÅ¡kėjo tik priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį.

71. Kitas aspektas tas, kad kolegija mano esant bÅ«tinybei ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dar viena priežastis– teisingumo vykdymas, byloje susidarė specifinė teisinė situacija – 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta niekine, o minėta sutartis tiesiogiai susijusi su 2014 m. rugsėjo 10 d. sandoriu bei jį įtakoja.

72. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartus kriterijus, reikÅ¡mingus sprendžiant praleisto ieÅ¡kinio senaties termino (ne)atnaujinimo klausimÄ , įvertinęs Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, nusprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas buvo nulemtas ir užtrukusio bylinėjimosi Å¡iame ginče, ir kasacinio teismo nurodytų nagrinėtinų naujų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju susiklosčiusioje ginčo situacijoje ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių, suponuojančių pakankamÄ pagrindÄ praleistam terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

73. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad, atnaujinus praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , apeliančių teisės turi bÅ«ti ginamos teismo tvarka (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

74. Byloje konstatuota, kad 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad sudarant 2004 m. gegužės 13 d. sandorį D. S. H. T. nebuvo ginčo statinių savininkė ir ji šių statinių negalėjo parduoti trečiajam asmeniui A. I., taigi ir ieškovai negalėjo įgyti nuosavybės teisių į statinius iš trečiojo asmens.

75. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo A. I. negali būti laikomas teisėtai įgijusiu nuosavybės teisę į žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus ir, atitinkamai, vykdymo proceso metu ieškovams 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu taip pat negalėjo būti perleistos daiktinės teisės į ginčo statinius, nes asmuo negali perleisti to, ko neturi, arba perleisti daugiau teisių, negu pats jų turi. Be to, teismas negali ginti tokių subjektinių teisių, kurios kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinus 2004 m. gegužės 13 d. sandorį kaip niekinį, kaip išvestinis 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) – neteisėto pirminio sandorio pasekmė – negali sukurti teisėtų padarinių, ieškovai negali būti laikomi teisėtais atsakovų žemės sklypuose esančių statinių savininkais, jie nelaikytini viešpataujančio daikto savininkais, dėl to 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu, todėl atskiras 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisinis vertinimas šiuo konkrečiu atveju nereikalingas.

Dėl ieškinio reikalavimų

77. Kaip žinoma, nagrinėjamu atveju Å¡alių ginčas kilo dėl servituto nustatymo: ieÅ¡kovai, teigdami, kad yra ginčo statinių, esančių ant atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, savininkai pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto pardavimo aktÄ , prašė nustatyti atsakovų žemės sklypams servitutus, kad bÅ«tų galima pagal paskirtį naudoti ginčo statinius.

78. Šioje byloje konstatuota, kad 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė dėl netinkamos sandorio šalies (pardavėjo) (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis)

79. Taip pat konstatuota, jog kaip išvestinis 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio kildinamos ieškovų teisės, yra negaliojantis.

80. Taigi ieÅ¡kovai negali bÅ«ti laikomi teisėtais atsakovų žemės sklypuose esančių statinių savininkais, t. y. jie nelaikytini vieÅ¡pataujančio daikto savininkais, todėl neturi teisinio materialinio suinteresuotumo –teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo ginčo statiniams (CK 4.111 straipsnio 1 dalis), o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atmesti jų ieÅ¡kinį (CPK 5 straipsnis).

Dėl restitucijos (ne)taikymo

81. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje priimtinas priešingas sprendimas, t. y.: taikytina CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, nustatyta, jog nuosavybės teisė į ginčo statinius 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu perėjo šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pirkėjams, o 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintini niekiniais, teismas sprendžia ir dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių - restitucijos taikymo (CK 1.78, 1.80, 6.222 straipsniai).

82. Atsižvelgiant į tai reiškia, jog trečiasis asmuo A. I. ir ieškovai niekada nebuvo tapę ginčo statinių savininkais, dėl to restitucija ginčo statinių atžvilgiu yra netaikytina.

83. Teisėjų kolegija pritaria apeliančių argumentams, jog ginčo statinių kainos sumokėjimas pagal 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį grindžiamas tik Å¡ios sutarties 5 punktu, kuriame nurodoma, kad ginčo statinių kainÄ pirkėjas (A. I.) sumokėjo pardavėjai (D. S. H. T.) iki pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį. Kolegijos vertinimu, Å¡i nuostata yra nepakankamas pagrindas konstatuoti atsiskaitymo pagal Å¡iÄ sutartį faktÄ , kadangi pardavėja jau buvo iÅ¡vykusi į JAV, ji sandoryje nedalyvavo, nėra jokio tiesioginio įrodymo (pvz.: bankinio pavedimo, kt.), patvirtinančio. kad A. I. sumokėjo ginčo statinių pardavimo kainÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Jis bylos nagrinėjimo metu teigė, kad pardavėjos nematė, su ja nebuvo susitikęs. Sandorio pardavėjo įgaliotinis irgi turėjo galimybę pateikti bankinį pavedimÄ (CPK 12, 178 straipsniai), ar kitus įrodymus, tačiau apsiribojo pasvarstymais, kad su pardavėja buvo atsiskaityta dar iki sandorio sudarymo (CPK 12, 178 straipsniai).

84. Kolegija pritaria apeliantėms, kad restitucija taip pat nėra spręstina / taikytina ir dėl ieÅ¡kovų sumokėtos ginčo statinių kainos ir kitų iÅ¡laidų pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ginčo statinių pardavimas vyko vykdymo procese ir iÅ¡ pardavimo gautos lėšos buvo paskirstytos A. I. kreditoriams (iÅ¡ieÅ¡kotojams vykdymo procese) bei vykdymo iÅ¡laidoms padengti. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovų sumokėta ginčo statinių kaina vertintina kaip ieÅ¡kovų nuostoliai, patirti dėl skolininkui A. I. vykdymo procese nepriklausiusio turto realizavimo, kurių atlyginimo klausimas nėra Å¡ios civilinės bylos dalykas.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti atsakovams bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į ginčo statinius

85. Atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius pripažinimo grindžiamas CK 1.138 straipsnio l dalimi, kurioje numatyta, kad civilinės teisės įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos įstatyme nustatytais būdais, tame tarpe inter alia jas pripažindamas.

86. Teismui pripažinus 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) niekiniais ir neiÅ¡sprendus nuosavybės į ginčo statinius klausimo, ginčas nagrinėjamoje byloje nebÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, nes klausimas, kas Å¡iuo metu yra ginčo statinių savininkai, nebÅ«tų iki galo aiÅ¡kus.

87. Kolegijos vertinimu, pasitelkiant CK 1.138 straipsnio l dalį ginčas nagrinėjamoje byloje bus išspręstas iš esmės, nepaliekant galimybių papildomiems ginčams ateityje, apginant atsakovų – žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus bei sudarant galimybę realizuoti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto detaliojo plano sprendinius.

88. Atsižvelgiant į tai, pripažintina kiekvienam žemės sklypo savininkui po atitinkamÄ dalį ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje: atsakovui A. Č. - 1/3 dalis ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovei AB D. S. - 1/3 dalis ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atsakovei UAB „K.“ - 1/6 dalis ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atsakovei UAB „A.“ - 1/6 dalis ginčo statinių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

89. Kaip teisingai teigia atsakovai, nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl to, jog ankstesni savininkai V. A., S. A. M. ir UAB „T.“ naujai suformuotus žemės sklypus buvo perleidę atsakovams.

Dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovus nugriauti ginčo statinius

90. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinamas sudėtinis atsakovų vienas iš alternatyvių priešieškinio reikalavimų, kitas alternatyvus jų reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti statinius nebesvarstomas.

91. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovų ir atsakovų nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentų

92. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

93. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, ne iki galo tinkamai nustatė ir įvertino bylai teisingai iÅ¡nagrinėti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, todėl 2004 m. kovo 12 d. žemės sklypo (jo dalių) pirkimo-pardavimo sandoriai ir jų sÄ lygos, tikrieji Å¡alių ketinimai - Å¡alių valia Å¡iuos sandorius sudarant, taip pat žemės sklypo (jo dalių) pirkėjų teisėti lÅ«kesčiai dėl ginčo statinių ir jų (ne)iÅ¡saugojimo (griovimo) buvo įvertinti netinkamai, padarytos iÅ¡vados nepagrįstos bylos duomenimis, proceso Å¡alių ir liudytojų parodymais. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmetamas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

94. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

95. Nustatyta, kad atsakovė AB D. S. nagrinėjant ginÄÄ Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39-995/2017 pirmÄ jį kartÄ patyrė 5380,93 Eur iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisines paslaugas (t. 5, b. l. 26-52); nagrinėjant ginÄÄ Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-685-826/2018 apeliacine tvarka, atsakovė AB D. S. patyrė 1573,00 Eur iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisines paslaugas (t. 5, b. l. 120-122); nagrinėjant ginÄÄ Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3406-588/2018 antrÄ jį kartÄ , atsakovė AB D.

S. patyrė 786,50 Eur iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisines paslaugas (t. 6, b. l. 103-109); nagrinėjant ginÄÄ Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 apeliacine tvarka antrÄ jį kartÄ atsakovė AB D. S. patyrė 2359,50 Eur iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisines paslaugas (pateikta apeliacinės instancijos teismui 2019 m. vasario 20 d. su praÅ¡ymu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo); nagrinėjant ginÄÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 kasacine tvarka atsakovė AB D.

S. patyrė 2904,00 Eur iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisines paslaugas (t. 7, b. l. 65-67); nagrinėjant ginÄÄ Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023 trečiÄ jį kartÄ atsakovė AB D. S. patyrė 17555,80 Eur iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisines paslaugas (pateikta pirmosios instancijos teismui 2023 m. vasario 3 d.su praÅ¡ymu dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo); nagrinėjant ginÄÄ Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-544-460/2023 apeliacine tvarka trečiÄ jį kartÄ atsakovė AB D.

S. patyrė 5953,20 Eur iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisines paslaugas). Taigi iki tol, kol byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-544-460/2023 nagrinėti apeliacine tvarka trečiÄ jį kartÄ , atsakovė AB D. S. iÅ¡ viso patyrė 30559,73 Eur iÅ¡laidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisines paslaugas, o taip pat 5953,20 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka trečiÄ jį kartÄ .

Kaip nurodo atsakovė, dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. 10346,00 Eur, kurie atsakovei AB D. S. buvo priteisti iš ieškovų Klaipėdos apygardos teismo 2029 m. balandžio 10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-794-479/2019 atsakovė AB D. S. yra gavusi antstolio Dainiaus Šidlausko vestoje vykdomojoje byloje.

96. Kolegija pažymi, jog atsakovės  teisme patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos į bylÄ pateiktais įrodymais, tačiau patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose virÅ¡ija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio apskaičiuotÄ maksimalų galimÄ priteisti dydį už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama trečiÄ jį kartÄ , į civilinės bylos sudėtingumÄ , į sprendžiamam klausimui reikalingÄ teisės aktų bei teismų praktikos analizę, į tai, kad civilinėje byloje buvo keliami sudėtingi teisės klausimai, ginčui buvo reikalinga gausi teismų praktikos analizė, procesinių dokumentų parengimas pagal jo turinį ir apimtį pareikalavo didelių laiko sÄ naudų, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, atsakovės patirtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų po lygiai.

97. UAB „A.“ patyrė 6000 Eur teisinės pagalbos išlaidų ((duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023).

98. UAB „A.“, UAB „K.“ sumokėta žyminio mokesčio suma už apeliacinio skundo reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2A-544-460/2023 sudaro 1147,00 Eur, teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2000 Eur, iš viso 3147 Eur. Šių įmonių atstovė prašo šias išlaidas priteisti po lygiai.

99. Trečiasis asmuo J. M., palaikęs atsakovų reikalavimus, patyrė 3200 Eur teisinės pagalbos išlaidų ((duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023).

100. Antstolė R. V. (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė) 2022 m. vasario 6 d. pateikė į bylÄ praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023 ir 1210 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-544-460/2023. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad antstolė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau vertindama tai, kad ne dėl antstolės veiksmų buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), mano, kad antstolės patirtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

101. Minėtų asmenų praÅ¡omos atlyginti teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio apskaičiuotÄ maksimalų galimÄ priteisti dydį už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas. Jos priteistinos po lygiai iÅ¡ ieÅ¡kovų.

102. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2-11-999/2023 patirta 288 Eur (62,35 Eur + (duomenys neskelbtini),04 Eur + 43,49 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2016 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. balandžio 7 d. ir 2023 m. vasario 24 d. pažymos apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti:

pripažinti niekine ir negaliojančia 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria D. S. H. T., atstovaujama J. M., pardavė A. I. statinius: pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

pripažinti niekine ir negaliojančia antstolės R. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieÅ¡kovui R. B. buvo parduotos turtinės teisės į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),

pripažinti atsakovams bendrÄ jÄ dalinę nuosavybės teisę į 126,43 kv. m ploto pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ lAlb, 37 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 311b, 89 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 411b, 5 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 51lž, 24 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 611p, 31 kv. m užstatyto ploto pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 711b, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (lauko tualetÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: atsakovui A. Č., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), – 1/3 dalį, atsakovei AB D. S., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 1/3 dalį, atsakovei UAB „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 1/6 dalį ir atsakovei UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 1/6 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Priteisti atsakovei AB D. S. iÅ¡ ieÅ¡kovų R. B. ir O. A. po lygiai, iÅ¡ viso 30 559,73 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir nustatyti, kad 10346,00 Eur sumÄ ieÅ¡kovai atsakovei jau yra sumokėję.

Priteisti atsakovei AB D. S. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 5953,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „A.“ iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 7573,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „K.“ iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 1573,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui J. M. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti antstolei R. V. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti antstolei R. V. iš ieškovų R. B. ir O. A. po lygiai, iš viso 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. B. 144 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės O. A. 144 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti proceso Å¡alims ir valstybės įmonei Registrų centrui.

Teisėjos

Aušra Maškevičienė

Larisa Šimanskienė

Danutė Žvinklytė