Legislator Case Law & Legislation
2016-04-28 Nr. BB-1849-1-28-1-00046-2014-9 AI generated

2016-04-28 Nr. BB-1849-1-28-1-00046-2014-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2016-04-28 Nr. BB-1849-1-28-1-00046-2014-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

P. K. buvo nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, t. y. 2014 m. vasario 4 d., apie 17.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminį tyrimą atliekančiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. R. sugriebė ranka už kaklo, taip trukdė jam atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas –kratos procesinį veiksmą, nes neleido paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingo objekto.

Legislator headnote

AI generated

2016-04-28 Nr. BB-1849-1-28-1-00046-2014-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Viliaus Paulausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-169-489/2016

Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00046-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

išteisintajam P. K.,

jo gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal l. e. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Viliaus Paulausko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu P. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 2 dalį 50 MGL (1882,53 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš P. K. nukentėjusiajam A. R. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistojo P. K. apeliacinis skundas patenkintas – Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: P. K. išteisintas pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, pripažinus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. P. K. buvo nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, t. y. 2014 m. vasario 4 d., apie 17.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminį tyrimą atliekančiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresniajam tyrėjui A. R. sugriebė ranka už kaklo, taip trukdė jam atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas –kratos procesinį veiksmą, nes neleido paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingo objekto.

2. Kasaciniu skundu l. e. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas V. Paulauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai išteisindamas P. K. pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kratos metu P. K. namuose, darbo kabinete buvusios spintos viršutinėje dalyje, nukentėjusysis A. R. rado maišą su 50 000 Lt, dėl to ir įvyko incidentas, t. y. A. R. stengiantis pasiekti maišą, P. K. kaire ranka bandė tą maišą paimti, o dešine ranka griebė A. R. už kaklo ir stipriai suspaudė. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokiais veiksmais P. K. siekė, jog šie pinigai nepatektų ikiteisminio tyrimo pareigūnams; veiksmų kryptingumas įrodo P. K. veikus tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, kad jo namuose yra atliekama krata ir kad taip elgdamasis kliudo ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai atlikti šį procesinį veiksmą – paimti bylai ištirti reikšmingus daiktus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas smurto panaudojimo prieš ikiteisminio tyrimo pareigūną faktą, trukdant jam atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas, padarė nepagrįstą išvadą, kad tokie P. K. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, nes, pasak teismo, jie nepakankamai pavojingi, be to, nėra atitinkamos tyčios. Kasatorius pažymi, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-697/2015) trukdymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų. Kai asmuo trukdo pareigūno veiklai panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, kaip didesnio pavojingumo, negu BK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, veika. Taigi iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad P. K. veika yra pavojinga ir turi būti kvalifikuojama pagal BK 231 straipsnio 2 dalį. Tiesioginės tyčios buvimą P. K. veikoje rodo jo veiksmų kryptingumas. Šiuo atveju, priešingai negu teigia apeliacinės instancijos teismas, P. K. statusas (įtariamojo tėvas) neturi jokios reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui.

2. 2. Kasatorius nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išteisinimo argumentu, kad P. K. kilo pagrįstų abejonių dėl pareigūnų atliekamos kratos teisėtumo. P. K. namuose nesankcionuota krata buvo atliekama 2014 m. vasario 4 d., ji sankcionuota 2014 m. vasario 6 d. Esant tam tikroms sąlygoms, ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pasielgti galėjo – tai numatyta baudžiamojo proceso įstatyme. Vien tai, kad asmuo, remdamasis savo subjektyviu įsitikinimu, tam tikrą proceso veiksmą laiko neteisėtu, savaime nereiškia, jog jis turi teisę trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai. Be to, nėra duomenų, kad P. K. ar jo sūnus būtų apskundę teismui šio procesinio veiksmo teisėtumą. Pagal teismų praktiką, asmuo, nesutikdamas su tam tikru proceso veiksmu, gali jį skųsti, o ne trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti pareigas. Priešingai negu nurodoma skundžiamame nuosprendyje, P. K. procesinės prievartos priemonės panaudojimas (antrankių uždėjimas) neeliminuoja jo atsakomybės už atliktus pavojingus veiksmus – trukdymą pareigūno veiklai panaudojant fizinį smurtą. BK 231 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla vien už atliktą neteisėtą veiksmą, ir šiuo atveju vėlesnės pareigūnų panaudotos prievartos priemonės negali būti laikomos kaip sankcija asmeniui už jo atliktą neteisėtą veiksmą.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 231 straipsnio 2 dalies taikymo

3. Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį atsako ir tas asmuo, kuris bet kokiu būdu trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Šio straipsnio 2 dalis taikoma tuo atveju, jeigu BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai kaltininkas padarė panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą.

3.1. BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra, be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigūnų normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumą atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, garbė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos ir pan.). Objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinei veiklai. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų užduotis – siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymą konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-697/2015).

3.2. Teismų praktikoje taip pat nustatyta ir tai, kad, vertindamas trukdymą pareigūnui ( cituojamoje byloje nagrinėtu atveju – antstoliui įvykdyti teismo sprendimą) atlikti pareigas ir pripažindamas tokį elgesį nusikalstamu, teismas privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnas, bet ir įvykio kontekstą: vykdomo teismo sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami teismo sprendimu, padėtį, jų informuotumą apie teismo sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma pareigūnui, intensyvumą, taip pat paties pareigūno veiksmų teisėtumą ir pan. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo pareigūno veiklai, ir norėtų taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).

3.3. Teismų praktikoje, kuri aktuali ir nagrinėjamai bylai, taip pat akcentuojama, kad atribojant BK 231 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1871 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas trukdymo atlikti pareigas veikas, visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, ar yra aiškiai nustatytas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis (smurto ar kitokios prievartos panaudojimas). Ir tik nesant šio požymio, vadovaujantis BK 231 straipsnio 1 dalies ir ATPK 1871 straipsnio tekstais bei ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, galima spręsti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33/2012).

Tai reiškia, kad nepasitvirtinus smurto ar kitokios prievartos panaudojimui, kvalifikuojant trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai pirmiausiai turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 231 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta nekvalifikuota trukdymo sudėtis. Nenustačius, kad asmens padaryta veika atitinka šioje BK normoje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, gali svarstomas atitinkamų ATPK normų taikymas.

3.4. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Šiuo atveju kasacine tvarka skundžiamo P. K. priimto naujo išteisinamojo nuosprendžio turinys neatspindi jokių naujų nustatytų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo atskirų bylos duomenų nurodymas ir motyvai, jog P. K. veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kad jam būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, P. K. neveikė tiesiogine tyčia, tačiau jo veikoje yra tik ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, yra neteisingi ir lėmė netinkamą P. K. veikos kvalifikavimą.

3.5. ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Tačiau tokio policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo, garbės ir orumo įžeidimo, reiškiamo vien nesmurtiniu kaltininko elgesiu aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos. Byloje nustatyta, kad konkrečioje baudžiamojoje byloje atliekamo ikiteisminio tyrimo veiksmo metu, P. K. prieš kratą atliekantį policijos pareigūną panaudojo fizinį smurtą.

3.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, nukentėjusiojo A. R. ir liudytojo J. P. parodytų ir kitais šio teismo nurodytais įrodymais patvirtintų aplinkybių, kad kratą atliekančiam tyrėjui A. R. vieno iš kambarių spintoje suradus maišą, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo laikomi 50 000 Lt, ir stengiantis šį maišą paimti, P. K. taip pat bandė šį maišą paimti, tai atlikdamas jis ranka griebė A. R. už kaklo. Dėl šio veiksmo atlikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnas jautė skausmą. Liudytojai J. P. ir Ž. A. atitraukė P. K. nuo A. R.. Taip policijos pareigūnams buvo sutrukdyta atlikti kratą, dėl tokių išteisintojo veiksmų prieš P. K. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, jam uždėti antrankiai.

Antrankių uždėjimas ir P. K. sulaikymas, priešingai negu nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, niekaip nešalina atsakomybės už jau šio asmens padarytos pavojingos veikos padarymą – trukdymą ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai panaudojant fizinį smurtą, už kurią BK 231 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta kriminalinė bausmė. Pareigūnų panaudotos specialios prievartos priemonės, asmens laikinas sulaikymas nėra asmens nubaudimas už neteisėtą veiksmą, šias priemones policijos pareigūnai turi teisę panaudoti, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, juos išaiškinti.

3.7. Pagal trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai subjektyviuosius požymius turi būti nustatyta kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo bent vienam iš BK 231 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų atlikti apibrėžtas jų pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, taip pat ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti ikiteisminį tyrimą, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir paaiškino, kuo pasireiškė P. K. kaltė. Šis teismas padarė išvadą, kad sugriebdamas kratą darantį policijos pareigūną už kaklo, P. K. siekė, kad kratos metu rasti pinigai nepatektų ikiteisminio tyrimo pareigūnams; jo veiksmų kryptingumas įrodo, jog jis suvokė, kad jo namuose atliekama krata, kad jis savo veiksmais kliudo ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai paimti bylai tirti reikšmingus daiktus, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas nenurodęs jokių faktų ir aplinkybių, jog P. K. veiksmai buvo nesąmoningi, neatsargūs, ar, kad šis asmuo sugriebdamas A. R. ranka už kaklo, veikė vedamas kitokių paskatų, visiškai nemotyvuotai nurodė, kad byloje nustatytas fizinio smurto veiksmas neatliktas tiesiogine tyčia.

3.8. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog P. K. buvo įtariamojo J. K. tėvu, kad šis asmuo nesusijęs su nusikaltimais, kuriais buvo įtariamas J. K., neturi jokios reikšmės P. K. padarytos veikos teisiniam įvertinimui. BK 231 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu gali būti bet kuris pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo, kuris panaudodamas smurtą ir prievartą trukdo ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, minėta, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus. Iš bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad tiek P. K., tiek kiti įvykio vietoje buvę asmenys suprato jog pareigūnai vykdo profesinę veiklą – atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmą – kratą, kuri iki P. K. smurto proveržio jam dalyvaujant truko 2-3 valandas ir buvo reikšminga ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamame ikiteisminiame tyrime, šiems pareigūnams siekiant nustatyti su J. K. susijusių nusikalstamų veikų aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje akcentavo P. K. subjektyviai suvoktą kratos neteisėtumą, tačiau abiejų teismų sprendimuose esant nustatytoms aplinkybėms, kad krata atlikta pagal BPK reikalavimus, šiuo atveju subjektyvus P. K. pareigūnų profesinės veiklos suvokimas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

3.9. Taigi apeliacinio teismo argumentai dėl P. K. padarytos veikos teisinio įvertinimo grindžiami neteisingu BK 231 straipsnio 2 dalyje numatytos trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai kvalifikuotos sudėties požymių traktavimu, taip pat pabrėžtinai sureikšmintu kai kurių faktinių bylos aplinkybių, išskirtų iš jų bendro viseto, vertinimu. Darytina išvada, kad šis teismas, išteisindamas P. K. pagal BK 231 straipsnio 2 dalį, esant visoms baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygoms, nepagrįstai šios BK Specialiosios dalies normos nepritaikė.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Dalia Bajerčiūtė

Tomas Šeškauskas