2024-08-19 Nr. BB-4001-1-01-1-40501-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3083/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40501-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį dalyje dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išieškoti iš nuteistojo Ž. L. 1 591,63 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms atstovaujant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo A. G. iš nuteistojo yra nepagrįsta, neteisėta, prieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintoms rekomendacijoms dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktos paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos baudžiamosiose bylose), rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos civilinėse bylose), kasacinės instancijos teismo praktikai.

Kasaciniame skunde pažymima, jog kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Kasatorius bylinėjimosi išlaidas patyrė ne savo iniciatyva. Nukentėjusysis A. G. neturi teisinio išsilavinimo, todėl ginant savo pažeistas teises, kurių pažeidimą sąlygojo tyčiniai nuteistojo veiksmai, ir siekiant patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo advokatas L. Kuprusevičius pagal teisinių paslaugų sutartį už paslaugas, suteiktas baudžiamosios bylos procese apeliacinėje instancijoje, pateikė 2024 m. vasario 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurios sumą - 1 591,63 Eur kasatorius apmokėjo. Nukentėjusiojo atstovas rengėsi apeliacinės instancijos teismo posėdžiams, parengė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, baigiamąją kalbą, teikė konsultacijas nukentėjusiajam, atstovavo jį teismo posėdžiuose. Akivaizdu, kad kasatoriaus prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su baudžiamąja byla bei reikštu civiliniu ieškiniu, yra pagrįstos ir realiai patirtos, o jų dydis, atsižvelgiant į suteiktų atstovavimo paslaugų apimtį, jų kiekį, trukmę bei pagrįstumą, yra teisingas, protingas, proporcingas, pagrįstas.

Kasaciniame skunde kasatorius pateikia jam apeliacinės instancijos teisme suteiktų teisinių paslaugų paskaičiavimą pagal Rekomendacijas baudžiamosiose bylose ir Rekomendacijas civilinėse bylose ir nurodo, kad, vadovaujantis Rekomendacijomis baudžiamosiose bylose, maksimali rekomenduojama atlygintina suma galėjo sudaryti 1 830,2 Eur. Tai reiškia, kad kasatoriaus prašyta priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintina suma sudarė 87% apskaičiuotos maksimalios priteistinos sumos, o apeliacinės instancijos teismas priteisė vos 41% nustatytos maksimalios sumos. Tuo tarpu vadovaujantis Rekomendacijomis civilinėse bylose, maksimali rekomenduojama atlygintina suma galėjo sudaryti 3 646,58 Eur. Tai reiškia, kad kasatoriaus prašyta priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintina suma sudarė vos 43,6% apskaičiuotos maksimalios civiliniam ieškovui priteistinos sumos, o apeliacinės instancijos teismas priteisė vos 21% nustatytos maksimalios sumos už nukentėjusiajam suteiktas teisinio atstovavimo paslaugas apeliacinėje instancijoje. Taigi akivaizdu, kad kasatoriui suteiktų teisinių atstovavimo paslaugų išlaidų buvo ne per didelis, kadangi nesiekė Rekomendacijose nurodytų maksimalaus dydžio, priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sumų.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisdamas ne visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė formalius argumentus, kurie neparemti jokiais skaičiavimais. Nuteistojo apeliacinis skundas buvo nemažos apimties, jame pateikta daug tikrovės neatitinkančios bei klaidinančios informacijos, su juo nukentėjusiojo atstovas turėjo susipažinti, pasirengti teismo posėdžiui, parengti atsiliepimą, nuteistojo atstovės baigiamoji kalba truko beveik valandą laiko, kurios metu buvo pateikta daugybė tikrovės neatitinkančių teiginių, naujų išgalvotų aplinkybių, kurios nebuvo minimos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl reikėjo tikslinti atsiliepimą/baigiamąją kalbą, teikti teisines konsultacijas nukentėjusiajam dėl jo baigiamosios kalbos. Taigi apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiojo advokatas gynė jį pirmosios instancijos teisme, nepaneigia nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų reikalingumo, būtinumo, neįrodo, kad jų apimtis buvo perteklinė. Pažymėtina, kad Rekomendacijose baudžiamosiose bylose numatyti tik mažesni koeficientai už atitinkamai apeliacinio ar kasacinio skundo parengimą, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios arba atitinkamai apeliacinės instancijos teisme, o visais kitais atvejais dėl advokato tolimesnio dalyvavimo procese išlaidų paskaičiavimo koeficientai nėra mažinami. Tokios pat sąlygos yra įtvirtintos ir Rekomendacijose civilinėse bylose. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, visiškai ignoravo tai, kad nukentėjusiojo atstovas dalyvavo ne tik teismo posėdžiuose, bet suteikė ir kitas teisines paslaugas.

Kasatorius pažymi ir tai, kad nebuvo nustatytas jo piktnaudžiavimas ar nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, dėl ko jo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos.

Kasatoriaus manymu, jo kasacinis skundas turi būti nagrinėjamas dar ir dėl to, kad jis prisidėtų prie vieningos teismų praktikos formavimo, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, pažeidė BPK 106 straipsnio 2 dalį.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Rekomendacijos baudžiamosiose bylose numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo baudžiamosiose bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K- 347- 976/2018).‏‏‎ ‏‏‎Tuo pačiu pažymėtina, kad nors BPK 106 straipsnio 2 dalis nenustato ribų, proporcijų, kiek teismas, priimdamas nuosprendį, gali sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį, tačiau teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo už advokato pagalbą patirtų išlaidų dydį turi būti motyvuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018).

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties (28 punktas), teismas išsamiai motyvavo, kodėl tik iš dalies tenkina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. prašymą dėl jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Teismo motyvavimas pagrįstas aplinkybių dėl išlaidų dydžio vertinimu. Kaip jau minėta, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Kasacinio skundo teiginių dėl BPK pažeidimo argumentavimas, kuris grindžiamas kasatoriaus nuomone, samprotavimais ir paskaičiavimais, kokios išlaidos, turėtos advokato paslaugoms apmokėti, jam galėjo būti priteistos, o ne teismo padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas