9cadd590-e5cb-40ca-bbb4-3e1be5c72808 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-23-1122/2023 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. balandžio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-182, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas n u s t a t ė : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-244-1095/202 A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 641 straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. liepos 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 14 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/3 bausmės suėjo 2022 m. birželio 24 d., 3/4 bausmės dalį atliks 2023 m. lapkričio 14 d.

Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 17 d. – 1 metai 7 mėnesiai 28 dienos. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-182 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. G., rekomenduojant nuteistajam vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.

Komisija, priimdama šį NutarimÄ , atsižvelgė į tai, kad nuteistasis Komisijai pristatomas trečiÄ kartÄ . Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , yra teistas keturis kartus. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumÄ , nusikaltimams bÅ«dingas finansinės naudos modelis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Nėra duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis bÅ«tų pasižymėjęs iÅ¡skirtiniais adaptaciniais sunkumais. Bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis.

A. G. bausmės atlikimo metu nedirba, nebaustas ir neskatintas, mokosi IV klasėje. 2022 m. gruodžio 2 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemÄ â€œ OASys ir nustatyta iÅ¡liekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ä®vertinimo metu taip pat atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo aukÅ¡tas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimÄ ir tikslų įgyvendinimÄ , yra aktualÅ«s, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Jo padarytos nusikalstamos veikos buvo dėsningas jo elgesio padarinys. Bausmės atlikimo metu A. G. norėjo dirbti, tačiau nedirba, nes nėra norimos darbo vietos. Tvarkiniu dirbti nenori, nes tai žemintų jo orumÄ . Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre IV klasėje ir yra iÅ¡silaikęs vienÄ abitÅ«ros egzaminÄ , planuoja 2022/2023 m. laikotarpiu iÅ¡silaikyti kitus du baigiamuosius egzaminus. MokslÄ IV gimnazijos klasėje tęsia antrus metus. A. G. laisvėje turėjo tam tikros darbinės patirties, tačiau ji nebuvo nuosekli bei ilgalaikė.

Nuteistasis siekė užsitikrinti finansinį stabilumÄ Ä¯vairiomis veiklomis. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nustatytos tam tikros darbinės veiklos bei nusikalstamumo sÄ sajos, darbinė veikla buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei. 2022 m. lapkričio 14 d. iÅ¡ UAB „Ž“ gautas raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad A. G. po paleidimo vėl galėtų grįžti į įmonės direktoriaus pareigas. Taip pat nutarime nuteistojo nusikalstama istorija pasižymi periodiÅ¡kumu, asmuo nusikalto įvairiais gyvenimo raidos tarpsniais, tai parodo, jog A.

G. stokojo resursų įsivertinti savo veiksmų pasekmes, bei leidžia teigti, jog siekdamas savo tikslų pasirinko „lengvesnes“ bei nusikalstamas problemų sprendimo strategijas. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nestebima, jog nuteistasis linkęs analizuoti savo nusikalstamÄ elgesį iÅ¡ objektyviosios pusės, nusikaltimų pasekmes suvokia iÅ¡ asmeninių savo bei savo artimųjų požiÅ«rio taÅ¡ko. Stokoja gilesnės nusikalstamų veikų pasekmių analizės plačiÄ ja, visuomenine prasme.

MÄ stymo ypatumai lankstumu nepasižymi, nuteistasis turi savo nuomonę ir linkęs jos laikytis, visgi iÅ¡lieka prielaidos, jog esant įtikinamiems argumentams gali vystyti socialinį dialogÄ . Paskutinį kartÄ Komisijos svarstytas 2022 m. liepos 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 58-181 nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir rekomenduoti nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Jis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, tačiau kriminogeniniai poreikiai, siejami su tam tikromis lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, reikalauja tikslingų nuteistojo veiksmų.

Taigi konstatuota, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nuteistasis A. G. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimÄ Nr. RV-25-182 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos Nutarimas nepagrįstas, kadangi Komisijos nariai rėmėsi sena 2022 m. birželio mėnesio Socialinio tyrimo iÅ¡vada, todėl lygtinio paleidimo komisijos nariai negalėjo objektyviai įvertinti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto.

Taip pat pažymi, kad pagal „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemÄ â€œ OASys nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pilnai įvykdytas resocializacijos planas, bei padaryta akivaizdi pažanga jÄ mažinant. Skunde pažymima, jog laisvės atėmimo įstaigos administracija pažeidė BVK 85 straipsnio 1 dalį, likus 10 dienų iki galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ bausmės atlikimo vietos nepateikė naujos Socialinės tyrimo iÅ¡vados. Atkreipia dėmesį, jog lygtinio paleidimo komisija pažeidė BVK 84 straipsnio 1 dalį, kadangi dalyvavo Å¡eÅ¡i komisijos nariai, vietoje ne mažiau septynių narių.

Prokuroras atsiliepimo į skundÄ dėl Komisijos Nutarimo nepateikė. Kitų atsiliepimų negauta. Nuteistojo skundas netenkintinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d., analogiÅ¡kas reglamentavimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje BVK 157 straipsnio redakcijoje) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ jÄ mažindami, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis).

Minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalÅ«s kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ , įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus.

Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip iÅ¡skirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinio paleidimo specifiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad Å¡iuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančiÄ teismų praktikÄ (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019). Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo A. G. atitikimÄ BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad nuteistasis Å¡iuo metu atlieka paskirtÄ 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal vienÄ nuosprendį, 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis jau atliko 2022 m. birželio 24 d., kas atitinka formalias lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas.

Vertinant nuteistojo A. G. nusikalstamo elgesio rizikÄ , pažymėtina, jog 2022 m. gruodžio 21 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-324 (toliau – ir Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nurodoma, jog Vilniaus pataisos namuose 2022 m. kovo 2 d. buvo atliktas pirminis A. G. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ , kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Abejoti pateikto vertinimo rezultatais teismas neturi pagrindo. Pakartotinio įvertinimo metu 2022 m. birželio 7 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko nepakitusi – vidutinė. 2022 m. gruodžio 2 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiÅ«rÄ , įvertinus kriminogeninių rizikos poreikių valdymo ypatumus, nuteistojo elgesio iniciatyvas, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Vertinimų metu nustatyti statiniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriems priskiriama A. G. kriminalinio elgesio istorija: didelis teistumų skaičius, bÅ«dingas įsibrovimo elementas, anksčiau skirtų įpareigojimų nevykdymas (pvz.: Vokietijos Federacijos Respublikoje, buvo skirta bauda, kurios nesumokėjo). Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam bÅ«dingo nusikalstamo (finansinio) elgesio modelio dalis. Vertinant dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, nustatyti kriminogeniniai poreikiai, siejami su lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritimis.

BÅ«tent Å¡ias sritis pats nuteistasis dar turi ir gali koreguoti, siekdamas bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, nors nuteistasis Å¡iuo atveju iÅ¡ dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliÄ sias sÄ lygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog A. G. padarė akivaizdžiÄ bei įtikinančiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudarytų pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Susipažinus su Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, matyti, jog nuteistasis A. G. bausmę nuo 2021 m. liepos 8 d. atlieka Vilniaus pataisos namuose (Vilniaus kalėjime). 2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus pataisos namuose buvo sudarytas pirminis nuteistojo individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-64.

Remiantis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių analize, nuteistasis A. G. baigė dalyvavimÄ â€žNaujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje“, tęsia mokymÄ si Vilniaus mokymo centre IV gimnazijos klasėje, dalyvauja individualiose konsultacijose su RS specialistu, 2021 m. rugpjūčio 24 d. dalyvavo pirminio psichologinio įvertinimo procedÅ«roje, 2021 m. rugsėjo 8 d. dalyvavo pokalbyje, programos „Kriminalinės subkultÅ«ros laisvės atėmimo vietose prevencijos“ turinio tematika, 2021 m. spalio 5 d. atliko neatlygintinus darbus – pirmo aukÅ¡to koridoriuje nudažė sienÄ , 2021 m. spalio 14 d. dalyvavo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus mediatorės užsiėmime, įtrauktas į neformalaus Å¡vietimo (ispanų kalbos) bÅ«relio veiklas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. 2022 m. gegužės 25 d. vykdydamas tolimesnes rekomendacijas, nuteistasis A.

G. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės. 2022 m. spalio mėn. baigė dalyvavimÄ individualiuose edukacinio pobÅ«džio užsiėmimuose, orientuotuose į mÄ stymo lavinimÄ . 2022 m. gruodžio 1 d. pokalbio metu nurodo, jog dalyvauja socialinio darbuotojo konsultacijose. Taigi nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis bÅ«tų pasižymėjęs iÅ¡skirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta.

A. G. bausmės atlikimo metu nebaustas, mokosi IV gimnazijos klasėje ((duomenys neskelbtini) klasėje). Bendravimo įgÅ«džiai socializuoti, emocijų valdymo įgÅ«džiai iÅ¡skirtiniais sunkumais nepasižymi, konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais ar įstaigos personalu nepastebėtas. Vertinimo metu nustatyta, kad A. G. praeityje neturėjo iÅ¡skirtinių sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Nuteistasis pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius gyvenamÄ jÄ vietÄ po paleidimo. 2022 m. lapkričio 21 d.

įstaigoje gautas raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad jo tėvai sutinka, kad po paleidimo A. G. apsigyventų su jais adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, jog A. G. yra įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ . Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre IV gimnazijos klasėje (12 klasėje), iÅ¡silaikė vienÄ abitÅ«ros egzaminÄ , Å¡iuo metu mokslus tęsia ir planuoja iÅ¡silaikyti kitus du baigiamuosius egzaminus. 2020 m. įkÅ«rė įmonę UAB „Ž“ kartu su sugyventine ir tapo jos direktoriumi.

Šiuo metu nuteistasis A. G. patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Gautas iš UAB „Ž“ 2022 m. lapkričio 14 d. raštas, kuriame nurodoma, kad A. G. po paleidimo vėl užims įmonės direktoriaus pareigas. Interviu metu nenustatyta, kad nuteistajam būtų būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu, įsiskolinimais ir pan.). Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog A. G. socialinius ryšius palaiko su mama, tėvu, sugyventine, dukra (iš pirmos santuokos), sūnumi, skambindamas telefonu, yra lankomas pasimatymų metu.

Teigiama, kad A. G. Å¡iuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iÅ¡ savo artimųjų bei sugyventinės, tačiau vertinant tai, kad Å¡i aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, teigtina, kad santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sÄ lyga atgrasyti nuteistÄ jį nuo nusikalstamo elgesio apraiÅ¡kų. Visgi, palaikantys santykiai Å¡iuo metu gali veikti kaip stabilizuojantys veiksnys, turintis teigiamas pasekmes jo elgesiui. Lygtinio paleidimo komisijai A. G. teikiamas trečiÄ kartÄ .

Paskutinį kartÄ Komisijos svarstytas 2022 m. liepos 5 d. Komisijos nutarimu Nr. 58-181 nutarta netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir rekomenduoti nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Å ių Komisijos rekomendacijų vykdymo / įgyvendinimo laikotarpiu A. G. tęsia mokymÄ si Vilniaus mokymo centre IV gimnazijos klasėje, 2022 m. spalio mėn. baigė dalyvavimÄ individualiuose edukacinio pobÅ«džio užsiėmimuose, orientuotuose į mÄ stymo lavinimÄ , dalyvauja neformalaus Å¡vietimo veikloje – lanko ispanų kalbos bÅ«relį, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, pateikė atnaujintÄ informacijÄ , liudijančiÄ Ä¯sidarbinimo bei apgyvendinimo galimybes lygtinio paleidimo atveju.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryÅ¡iai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ .

Minėtos iÅ¡vardytos aplinkybės rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijÄ keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iÅ¡ esmės pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikÅ¡mingas aplinkybes, minėtos iÅ¡vados nėra pagrindo daryti.

Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , anksčiau teistas 4 kartus. A. G. su policijos pareigÅ«nais susidÅ«rė bÅ«damas gana jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pirmÄ kartÄ teisiamas – (duomenys neskelbtini) metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti.

Å iuo metu atlieka bausmę pagal 2021 m. balandžio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų nuosprendį už vienÄ sunkų nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslÄ jas platinti ir iÅ¡platinus. NusikaltimÄ jis įvykdė veikdamas su kitais asmenimis. Be to, buvo teistas: 1998 m. (už vagystę), 2004 m. (už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ), 2010 m. (už aplaidų apskaitos tvarkymÄ ), 2012 m. (Lenkijoje už vairavimÄ neblaiviam), kas parodo, jog tam tikrais gyvenimo raidos laikotarpiais A.

G. vis atsidurdavo tokiose situacijose, kurios skatino jo neteisėtÄ , nusikalstamÄ elgesį. Nusikaltimai yra sunkėjantys. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumÄ , nuteistojo padarytiems nusikaltimams bÅ«dingas finansinės naudos modelis (vagystė, disponavimas narkotinėmis medžiagomis), todėl įvertinus nuteistojo asmenybę tai sudaro pagrindÄ pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, jog A. G. bausmės atlikimo metu nedirba.

Pokalbio metu nurodo, kad bausmės atlikimo metu norėjo dirbti, tačiau, pasak jo, nėra pageidaujamos laisvos darbo vietos. Tvarkinio pareigose dirbti nenori, nes tai, esÄ pažemintų jo orumÄ . Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje teigiama, jog A. G. laisvėje turėjo tam tikros darbinės patirties, tačiau ji nebuvo nuosekli ar ilgalaikė, siekė užsitikrinti finansinį stabilumÄ Ä¯vairiomis veiklomis, dirbo įvairius darbus, daugelyje darboviečių dirbdavo gana trumpus epizodinius laikotarpius, kas leidžia manyti, jog darbo pobÅ«džio ar sÄ lygų atžvilgiu buvo iÅ¡rankus.

Vertinimo metu nustatytos tam tikros darbinės veiklos ir nusikalstamumo sÄ sajos, darbinė veikla buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei, nors ir siekė realizuoti save įvairiose darbinėse veiklose, tačiau galimai jam legaliu bÅ«du gaunamų pajamų nepakako, todėl siekdamas finansinės naudos vykdė nusikalstamas veikas. Nors pats neigia gavęs kokiÄ nors finansinę naudÄ iÅ¡ savo nusikalstamos veikos, tačiau remiantis nuosprendžio duomenimis – jos siekė. Å iuo metu turi įsiskolinimų, finansinių įsipareigojimų, susijusių su banko paskola, vaiko iÅ¡laikymu. 2022 m. lapkričio 11 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus pataisos namų Finansų skyriaus duomenimis A. G. skolingas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ 527,47 Eur. SavanoriÅ¡kai nemoka turimo įsiskolinimo. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio ypatumus, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymima, jog pastebimos jo gyvenimo stiliaus sÄ sajos su nusikalstamumu (teistas 4 kartus, ankstyvas susidÅ«rimas su teisėsaugos institucijomis, nusikaltimai bendrininkaujant). Ankstesni jo įvykdyti nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos siekimu, atitinkamai buvo pasirenkami netinkami savęs realizavimo bÅ«dai ir priemonės, pats nuteistasis nurodė, jog pastarÄ jį nusikaltimÄ padarė, nes norėjo turėti greitai gaunamų „lengvų pajamų“, tuo metu dirbo neoficialiai kurjeriu ir susigundė.

Taigi A. G. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, o nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų sritis yra artimai susijusi su A. G. nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istorijÄ , Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje teigiama, jog A. G. nusikalsdavo impulsyviai, nebuvo linkęs apgalvoti įvykių sekos ar galimų savo elgesio, pasirinkimų pasekmių. Pokalbio metu stebimos tam tikro lygmens smurtinį elgesį palaikančios nuostatos. Analizuojant nusikalstamo elgesio patirtis, pastebima, jog nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo įvairÅ«s, kai kurias veikas vienija bendra – finansinė motyvacija, kas leidžia kelti prielaidas apie nepakankamus gebėjimus identifikuoti problemas ar jas spręsti socialiai priimtinais bÅ«dais bei metodais.

Nusikalstama istorija pasižymi periodiÅ¡kumu, jis nusikalto įvairiais gyvenimo raidos tarpsniais, o tai rodo, jog A. G. stokojo resursų įsivertinti savo veiksmų pasekmes bei siekdamas savo tikslų pasirinko „lengvesnes“ bei nusikalstamas problemų sprendimo strategijas. Nepastebėta, jog nuteistasis linkęs analizuoti savo nusikalstamÄ elgesį iÅ¡ objektyviosios pusės, nusikaltimų pasekmes suvokia iÅ¡ asmeninių savo bei savo artimųjų požiÅ«rio taÅ¡ko. Stokoja gilesnės nusikalstamų veikų pasekmių analizės plačiÄ ja, visuomenine prasme.

MÄ stymo ypatumai lankstumu nepasižymi, nuteistasis turi savo nuomonę ir linkęs jos laikytis, visgi iÅ¡lieka prielaidos, jog esant įtikinamiems argumentams gali vystyti socialinį dialogÄ , tačiau iÅ¡ esmės yra gana kategoriÅ¡kas. Taigi mÄ stymo ir elgesio sritis taip pat gali bÅ«ti siejama su A. G. nusikalstamo elgesio raiÅ¡ka. Negebėjimas pasimokyti iÅ¡ savo negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai, orientavimasis į savo poreikių patenkinimÄ buvo aktualiais kriminogeniniais poreikiais.

Aptariant socialinio tyrimo iÅ¡vadoje A. G. nuostatų sritį, pabrėžiama, jog jis linkęs pateisinti savo paties nusikalstamus veiksmus, minimizuoti ir racionalizuoti nusikaltimų pasekmes ar aplinkybes. Nuteistojo nuostatos į priežiÅ«rÄ ar teismo skirtus apribojimus, draudimus nepasižymi palankumu. Stebimos tam tikros nuteistųjų grupei bÅ«dingų įsitikinimų prielaidos (pvz., neigiamai vertina tam tikro pobÅ«džio darbÄ Ä¯staigoje, linkęs iÅ¡skirti save iÅ¡ kitų, „primityvius“ nusikaltimus padariusių nuteistųjų).

Analizuojamas nusikalstamas elgesys bei jo ypatumai leidžia teigti, jog A. G. prioritetu kėlė savo interesus bei lÅ«kesčius, neatsižvelgdamas į veikų pavojingumÄ visuomeniniu lygiu. Pastarojo nusikaltimo nelinkęs analizuoti kaip visuomenės narių sveikatai ar net gyvybėms pavojingos veikos. Taigi ir nuostatų srities ypatumai rodo tam tikras jų sÄ sajas su A. G. įvykdytais nusikaltimais. Taip pat vertinant nuteistojo emocinės gerovės ypatumus, pastebima, jog emocinės gerovės veiksnys, sietinas su aukÅ¡tu savęs vertinimu bei savęs įtvirtinimu socialinėje aplinkoje, remiantis netinkamais kriterijais, turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimui, nusikalstamai veikiant kartu su kitais asmenimis.

Bausmės atlikimo metu A. G. stengiasi kontroliuoti savo elgesį, ir nors nėra baustas, tačiau nėra ir skatintas. Atitinkamai jo elgesio negalima įvertinti nei kaip netinkamo, nei kaip kuo nors iÅ¡skirtinio, t. y. jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris nuteistasis. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami Å¡ie nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – impulsyvumas, finansinio stabilumo trÅ«kumas, lėšų valdymo kompetencijų stoka, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumÄ , problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgÅ«džių stoka, negebėjimas įsivertinti savo elgesio pasekmių, savęs vertinimo ypatumai, tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir tam tikro lygmens negatyvios nuostatos priežiÅ«ros bei visuomenės atžvilgiu, kurie dar reikalauja tikslinių A.

G. veiksmų, juos nuteistasis iÅ¡ esmės pats gali ir vis dar turi koreguoti. Teismas pabrėžia, kad, kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sÄ lygos taikyti lygtinį paleidimÄ yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta A. G. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas tokiÄ rizikÄ . Vien tai sudaro pagrindÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Todėl nepritartina nuteistojo skundo teiginiui, kad pilnai įvykdytas jo resocializacijos planas, bei padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, skundo argumentai, susiję su neaktualia (nenauja) Socialinio tyrimo iÅ¡vada, naujos Socialinio tyrimo iÅ¡vados nepateikimu nustatytu laiku ar nepakankamu Komisijos narių skaičiumi, yra deklaratyvÅ«s ir neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisijos Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis nauja 2022 m. gruodžio 21 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vada, ji buvo pateikta laikantis nustatytų terminų, kadangi nuteistasis Komisijai teikiamas jau trečiÄ kartÄ , Å¡iuo atveju 2022 m. gruodžio mėnesį, kaip numatyta Komisijos 2022 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 58-181, o nagrinėjamo atvejo svarstymo metu Komisijos narių skaičius atitiko teisės aktuose numatytÄ , kadangi pagal Komisijos nuostatus, kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ypač tai, kad A. G. nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, į nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, susijusius su iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, emocinės gerovės, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, į padarytų nusikaltimų sunkumÄ , taip pat kitas iÅ¡vardytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra iÅ¡nykęs, jo elgesio pokyčiai negali bÅ«ti vertinami kaip reikÅ¡mingi, ilgalaikiai ir nuoseklÅ«s, rodantys nuteistojo pasirengimÄ integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimÄ .

Atsižvelgtina ir į tai, kad A. G. ir taip buvo paskirta ženkliai trumpesnė nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimÄ ; jo padaryto nusikaltimo (disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) atveju padaroma žala ar kyla jos grėsmė dideliam asmenų ratui; Å¡iuo atveju Komisija priėmė sprendimÄ beveik vienbalsiai (5 balsai prieÅ¡, 1 balsas už), o tai rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A.

G. lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, Å¡iuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga jÄ mažinant yra nepakankama iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau Å¡iuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo A.

G. skundÄ dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-182, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė