AS-444-521-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444–521/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00108-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) išnagrinėti patikslintą skundą, jį tenkinti ir ginčą dėl administracinės bylos Nr. I-451-621/2012 teismingumo perduoti spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai; 2) sustabdyti administracinę bylą Nr. I-451-621/2012 iki įsiteisės sprendimas, priimtas Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimo, ar pagal amžių neveiksnūs vaiko pagrobėjai – Vida S. R., a/k (duomenys neskelbtini) ir P. R. R., a/k (duomenys neskelbtini), liudininko kaltinamas pedofilija, yra tinkami būti vaiko globėjais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.269 straipsnio 7 punkto pagrindu ir atstovauti nepilnametį J. D., a/k (duomenys neskelbtini) teisme CK 2.11 straipsnio 2 dalies 5 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 60 straipsnio 4 punkto, CK 3.269 straipsnio 7 punkto pagrindu; 4) Specialiajai teisėjų kolegijai išsprendus administracinės bylos Nr. I-451-621/2012 teismingumo klausimą ir įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ ir įpareigoti Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Gyventojų registro tarnyba) atstatyti pareiškėjo nepilnamečio sūnaus J. D., a/k (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 2 d. atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenis Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi nutarta pareiškėjo P. D. patikslintą skundą priimti teismo žinion, pareiškėjo prašymo dėl administracinės bylos Nr. I-451-621/2012 teismingumo perdavimo nustatyta tvarka spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies pagrindu netenkinti, pareiškėjo prašymo vadovaujantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar neveiksnūs pagal amžių vaiko pagrobėjai – V. S. R., a/k (duomenys neskelbtini) ir P. R. R., a/k (duomenys neskelbtini), liudininko kaltinamas pedofilija, yra tinkami būti vaiko globėjais CK 3.269 straipsnio 7 punkto pagrindu atstovauti nepilnametį J. D., a/k (duomenys neskelbtini) teisme CK 2.11 straipsnio 2 dalies 5 punkto, CPK 60 straipsnio 4 punkto, CK 3.269 straipsnio 7 punkto pagrindu netenkinti, administracinės bylos Nr. I-451-621/2012 pagal pareiškėjo patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų nagrinėjimą sustabdyti, iki bus išspręsta Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1399-375/2012.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalimi pareiškėjas P. D. atskiruoju skundu prašė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl administracinės bylos Nr. I-451-621/2012 teismingumo nustatymo ir administracinę bylą Nr. I-451-621/2012 perduoti nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka pagal rūšinį teismingumą, ir dalį, kuria atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, panaikinti ir išspręsti klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 panaikinimo dalyje ir šioje dalyje klausimo iš esmės išsprendimo: administracinės bylos Nr. I-451-621/2012 perdavimo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka pagal rūšinį teismingumą, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi ir CPK 3 straipsnio 3 dalimi, kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar neveiksnūs pagal amžių vaiko pagrobėjai – V. S. R., a/k (duomenys neskelbtini), ir P. R. R., a/k (duomenys neskelbtini), liudininko kaltinamas pedofilija, – yra tinkami būti vaiko globėjais CK 3.269 straipsnio 7 punkto pagrindu ir atstovauti nepilnametį J. D., a/k (duomenys neskelbtini), teisme atsisakė priimti.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad nutartys, kuriomis išsprendžiamas kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, klausimas, yra neskundžiamos apeliacinės instancijos teismui, t. y. tokio pobūdžio nutartims, kaip neužkertančioms galimybės tolimesnei bylos eigai, netaikytina ABTĮ 149 straipsnyje numatyta atskirųjų skundų padavimo tvarka.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. D. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį ir pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties priimti nagrinėti. Atskirajame skunde nurodo:

1. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad ginčo rūšinį teismingumą lemia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutartis; Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis). Administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio l dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (CPK l straipsnis, 22 straipsnio l dalis). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą skundą atsisakoma priimti, jei byla nepriskirtina tam teismui.

Pareiškėjas P. D. administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 kelia ginčą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. VK-2 „Dėl J. D. atvykimo deklaracijos duomenų panaikinimo“ ir įpareigojimo Gyventojų registro tarnybos atstatyti jo nepilnamečio sūnaus J. D., a/k (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 2 d. atvykimo deklaracijos Nr. (2011-12-AD)-4453 duomenis Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje. Nors administracinį aktą, kurį skundžia pareiškėjas P. D., priėmė viešojo administravimo subjektas, vis tik, pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju, atlikdamas tokio pobūdžio teisės aktais jam priskirtus veiksmus, jis dalyvauja šeimos teisiniuose santykiuose.

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad būtent teisinių santykių pobūdis, o ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas tuose teisiniuose santykiuose lemia ginčų rūšinį teismingumą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis). Pagal CK 1.1 straipsnio 1 dalį, šis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Vaikų grąžinimo tėvams klausimus reglamentuoja CK trečioji knyga „Šeimos teisė“.

Ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai. Specialioji teisėjų kolegija 2009 m. kovo 3 d. nutartyje nurodė, kad bylos, susijusios su vaiko globos ir rūpybos teisiniais santykiais, apima socialiai jautrius klausimus, todėl šioje srityje kylantys ginčai turėtų būti nagrinėjami vieningai – bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė, negu administracinio teismo. Pareiškėjo P. D. patikslintas skundas administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. VK-2 nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjo P. D. patikslintas skundas administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion, pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalimi, paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, administracinis teismas nutartimi bylą perduoda atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo įsitikinimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 nei pats tinkamai neišsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimo, bet ir 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalyje administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo P. D. prašymą dėl administracinės bylos Nr. I-451-621/2012 teismingumo perdavimo nustatyta tvarka spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-200/2012 išaiškinimą.

2. Tiek ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, tiek CPK 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012, tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012, nustatę Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V.

Gudėno 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. A-2909 dėl J. D., a/k (duomenys neskelbtini), laikinosios globos prieštaravimą CK 3.269 straipsnio 7 punktui, privalėjo sustabdyti bylų nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, kuria iš dviejų vienas kitai prieštaraujančių teisės normų (2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. A-2909 ar CK 3.269 straipsnio 7 punktu) vadovautis, priimant sprendimus civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 ir administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012, tačiau šios pareigos nei Kauno miesto apylinkės teismas, nei Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 neatliko.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalyje administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 nepagrįstai atsisakydamas tenkinti pareiškėjo P. D. prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar neveiksnūs pagal amžių vaiko pagrobėjai – V. S. R., a/k (duomenys neskelbtini), ir P. R. R., a/k (duomenys neskelbtini), liudininko kaltinamas pedofilija, – yra tinkami būti vaiko globėjais CK 3.269 straipsnio 7 punkto pagrindu ir atstovauti nepilnametį J. D., a/k (duomenys neskelbtini), teisme CK 2.11 straipsnio 2 dalies 5 punkto, CPK 60 straipsnio 4 punkto, CK 3.269 straipsnio 7 punkto pagrindu, ir akivaizdžiai nusižengdamas CK 2.11 straipsnio 2 dalies 5 punkte, CPK 60 straipsnio 4 punkte, CK 3.269 straipsnio 7 punkte įstatymo įtvirtintoms nuostatoms, įtraukiant į administracinę bylą Nr. I-451-621/2012 pareiškėjo sūnaus įstatyminiais atstovais neveiksnius pagal amžių asmenis, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalyje administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 ne tik pažeidė Konstituciją, bet ir užkirto kelią pareiškėjui P. D., kaip šaliai byloje, rinkti įrodymus ir administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 išsklaidyti kylančias pagrįstas abejones dėl konkretaus įstatymo taikymo prieštaravimo atitikties Konstitucijai.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-451-621/2012 neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo P. D. 2012 m. birželio 7 d. atskirąjį skundą.

3. Nurodo, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-451-621/2012 iš pareiškėjo P. D. 2012 m. gegužės 30 d. patikslinto skundo motyvų paaiškėjo, kad ginčas byloje teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjo įsitikinimu, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalyje nesivadovavo vienoda administracinių teismų praktika ir nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl administracinės bylos Nr. I-451-621/2012 teismingumo perdavimo nustatyta tvarka spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-200/2012 išaiškino, kad, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalimi, bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia Specialioji teisėjų kolegija. Tokiu būdu, Šiaulių apygardos administracinis teismas, 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalyje atsisakęs įstatymo nustatyta tvarka spręsti bylos teismingumo klausimą užkirto galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ 20 straipsnio l dalies 5 punktas nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancijoje administracinių bylų priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais. ABTĮ 20straipsnio 3 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka. Pažymi, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teikimas Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, šių duomenų taisymas, keitimas, naikinimas vykdomas remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Gyventojų registro tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18. Gyventojų registro tarnybos duomenimis J. D. gyvenamosios vietos deklaraciją Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 2011 m. lapkričio 2 d. buvo pateikęs jo tėvas P. D., nurodydamas, kad J. D. gyvena adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kanceliarijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. VK-2 J. D. 2011 m. lapkričio 2 d. atvykimo deklaracijos duomenys adresu: (duomenys neskelbtini), buvo panaikinti atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnijos pateiktus dokumentus – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. A-2909, kuriuo J. D. gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais adresu: (duomenys neskelbtini), bei Kauno (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 4 d. pažymą Nr. 2-37, kuria pažymima, kad pil. J. D. šioje įstaigoje mokosi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ir niekur nebuvo išvykęs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D., atstovaujamas V. S. R. ir P. R. R., atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Pažymi, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-200/2012 nustatė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas minėtoje byloje svarstė klausimą dėl teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą nurodydamas, kad ABTĮ neįtvirtinta galimybė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuri nėra skundžiama atskiruoju skundu. Apelianto minimoje 2012 m. kovo 16 d. nutartyje nurodyta, jog „jeigu nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą paaiškėtų, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, byla būtų perduota pagal rūšini teismingumą (ABTĮ 21 straipsnio l dalis)“. Bylos teismingumo klausimas išspręstas priimant P. D. skundą Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo keliamas klausimas susijęs su viešojo administravimo veikla, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir pirmos instancijos teismui abejonių dėl rūšinio teismingumo nekilo. Pagrįstai pirmos instancijos teismas atsisakė tenkinti P. D. prašymą ir dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes jo keliamas klausimas susijęs su administraciniu aktu dėl globos skyrimo. Nurodo, kad V. S. R. ir P. R. R. nepilnamečio pareiškėjo sūnaus J. D. globėjais tapo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 2 d. įsakymu „Dėl J. D. laikinosios globos nustatymo“. Šis administracinis aktas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1399-375/2012 nepanaikintas ir P. D. reikalavimas dėl jo panaikinimo atmestas. P. D. minėtu teismo sprendimu terminuotai iki 2017 m. sausio 27 d. apribota tėvo valdžia sūnaus J. D. atžvilgiu. Byla apeliacine tvarka nėra išnagrinėta. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš P. D. V. S. R. ir P. R. R. jų turėtas teismo išlaidas apeliacinės instancijos teisme pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju byloje išimtinai nagrinėjamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2012 m. birželio 1 d. nutarties, motyvuodamas tuo, kad atskirieji skundai dėl teismo nutarčių, kuriomis išsprendžiamas kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, klausimas, yra neskundžiamos apeliacinės instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju pasisakys tik nurodytu aspektu ir nevertins Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip jau minėta, skundžiama 2012 m. birželio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nurodydamas, kad ABTĮ neįtvirtina galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išsprendžiamas kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, klausimas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui dviem atvejais – ABTĮ nustatytais atvejais (1 punktas) bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Todėl vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar pareiškėjui paduodant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išspręsti kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją bei kreipimosi į Konstitucinį Teismą klausimai, egzistavo nors vienas iš nurodytų pagrindų.

Ginčų dėl teismingumo sprendimą reglamentuoja ABTĮ 21 straipsnis. Šio straipsnio nuostatos nenumato, kad dėl teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas, ar kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes nesant ginčo dėl teismingumo arba šį ginčą Specialiajai teisėjų kolegijai išsprendus bylos nagrinėjimas yra tęsiamas (nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą priėmusiai pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai abejonių dėl ginčo priskirtinumo administraciniam teismui nekilo, todėl, pareiškėjo skundą priėmus, bylos nagrinėjimas bus tęsiamas administraciniame teisme). Atsižvelgiant į šiuos argumentus, galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nebuvo kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją atskiruoju skundu negali būti skundžiama. Taigi, darytina išvada, jog ABTĮ nenumato galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties, t. y. šiuo atveju nenustatytas ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo atskirajam skundui paduoti egzistavimas. Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties nesikreipti į Specialiąją teisėjų kolegija atsisakė priimti pagrįstai.

Pagal ABTĮ 4 straipsnį, jei yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą buvo netenkintas. ABTĮ tiesiogiai nenumato galimybės teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, priėmimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išaiškino teisės aktus bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai kartu su atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti teismo išlaidas, patirtas apmokant advokatės paslaugas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šiuo metu byla nėra išnagrinėta iš esmės, galutis sprendimas nėra priimtas, todėl nėra galimybės spręsti teismo išlaidų atlyginimo klausimą, ir pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens atstovų prašymas šioje proceso stadijoje nebus nagrinėjamas. Šis prašymas galės būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius