2018-06-27 Nr. AB-12223-3-64-3-02009-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1042-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02009-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 2–4; II t., b. l. 55), prašydama panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK, atsakovas) viršininko 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 86-TE-281 (toliau – ir Įsakymas) dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai A. U..

1.1. Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamu Įsakymu jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tačiau, pareiškėjos manymu, minėtas Įsakymas priimtas nepagrįstai. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Telšių AVPK 2016 m. liepos 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-91 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 1 straipsnio 1 dalies l, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 4.6, 4.9, 4.12, 4.14, 4.20 ir 4.23 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-983 patvirtinto Policijos operatyvinių grupių darbo organizavimo aprašo (toliau – ir Darbo organizavimo aprašas) 12.2 punktą, Telšių AVPK viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 86-V-74 patvirtintų Telšių AVPK operatyvaus valdymo padalinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 17 ir 18 punktus, Telšių AVPK viršininko 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 86-V-150 patvirtinto Telšių AVPK policijos komisariatų operatyvinių grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 11.2 punktą, Telšių AVPK viršininko 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 86-V-603 patvirtinto Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.5 ir 7.7 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.2. Pareiškėja pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl jos tarnybinių pareigų vykdymo budėjimo metu nuo 2016 m. birželio 1 d. 21 val. iki 2016 m. birželio 2 d. 9 val. Pareiškėja teigė, kad nurodyto budėjimo metu ji savo pareigas atliko tinkamai. Šiuo aspektu paaiškino, kad nuo 2016 m. birželio 1 d. 21 val. iki 2016 m. birželio 2 d. 9 val. pagal iš anksto sudarytą ir patvirtintą grafiką dirbo Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – ir Akmenės r. PK), t. y. atliko Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjos funkcijas ekipaže kartu su Akmenės r.

PK VPS VTEPP PB specialiste V. K.. Pareiškėjai 21 val. pradėjus tarnybą kartu su specialiste V. K., darbą baigiantis operatyvinės grupės tyrėjas G. K. informavo apie mirusį asmenį Akmenės r., (duomenys neskelbtini), o Telšių AVPK budėtojas nurodė nedelsiant reaguoti į minėtą įvykį (ROIK 0116000296993, užregistruotas 2016 m. birželio 1 d. 20.35 val.). Vykdydamos tiesioginius Telšių AVPK budėtojo nurodymus, pareiškėja su specialiste V. K. nedelsiant išvyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje pareiškėja pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25821-16 pagal kodą 555000 žmogaus mirties priežasčiai nustatyti. 23.24 val. pareiškėja su specialiste V.

K. grįžo į Akmenės r. PK tarnybines patalpas minėtam įvykiui IBPS sugeneruoti bei tolesniems pasiruošimo tarnybai veiksmams atlikti, apie tai telefonu buvo informuotas Telšių AVPK budėtojas. Tolesni pareiškėjos veiksmai Akmenės r. PK: 23.25–23.50 val. – tarnybinių žurnalų pildymas, ginkluotės sutikrinimas; 23.50–1.10 val. – vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 1-257 „Dėl Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolo formos patvirtinimo“ pakeitimu, priimtu 2016 m. gegužės 24 d., t. y. pareiškėjos atostogų metu, iš tinklapio www.prokuraturos.lt apsirūpinta šiuo ir kitais pakeistais procesinių dokumentų blankais, būtinais tiesioginėms pareigoms atlikti (Nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas), atliktas jų formatavimas; 1.10–1.40 val.

– bandymas prisijungti POLIS sistemoje (PRĮR-e) pamiršus slaptažodį; 1.40–3.00 val. – darbas IBPS registruojant IT Nr. 01-1-25821-16 medžiagą; 3.00–3.40 val. – įvykio vietoje atliktų procesinių veiksmų (IT Nr. 01-1-25821-16), dokumentų pildymo baigimas, apžiūros protokolo vaizdo lentelė; 3.40–5.45 val. – viešosios tvarkos užtikrinimas; 5.45–6.45 val. – pertrauka; 6.45–7.25 val. – smulkus tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas, uniformos pasiėmimas (Telšių AVPK Aptarnavimo skyriaus specialistas P. P.); 7.25–8.00 val.

– viešosios tvarkos užtikrinimas; 8.00–9.00 val. – ataskaita, pamainos perdavimas.

1.3. Pareiškėja tvirtino, kad atsakovas, surašydamas Išvadą, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktą, kadangi 2016 m. birželio 15 d. pareiškėjai įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-60 nurodė galimai padaryto tarnybinio nusižengimo laiką budėjimo metu nuo 2016 m. birželio 1 d. 21 val. iki 2016 m. birželio 2 d. 9 val., o 2016 m. rugpjūčio 18 d. surašytoje ataskaitoje dėsto pirmajame pranešime nenurodyto pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymius jau kito budėjimo metu nuo 2016 m. birželio 2 d. 21 val. iki 2016 m. birželio 3 d. 9 val., nors papildomo pranešimo apie tai nesurašė ir pareiškėjai neįteikė.

1.4. Pareiškėja taip pat akcentavo, kad atsakovas netinkamai nurodė jos veiksmuose esant sunkinančią aplinkybę, jog pažeidimas padarytas per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Šiame kontekste pareiškėja pabrėžė, kad Telšių AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 86-TE-465, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-110-289/2016 buvo panaikintas.

1.5. Nors atsakovas Išvadoje konstatavo, kad ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ Akmenės r. PK patalpose užsibuvo nepagrįstai ilgai, pareiškėja atkreipė dėmesį, kad išsamiai nurodė tuo metu jos atliktus veiksmus bei teismui pateiks tai patvirtinančius rašytinius duomenis. Kartu akcentavo, kad Akmenės r. PK įrengtos vaizdo stebėjimo kameros bendro naudojimo patalpose ir pareiškėjos darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vaizdo registratorius tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurių įrašai patvirtintų pareiškėjos išdėstytus teiginius.

1.6. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad pats atsakovas nurodė, jog apie pasitraukimą iš maršruto Telšių AVPK budėtojas 5.42 val. buvo informuotas telefonu, o po pertraukos, t. y. 6.45 val., papildomai tai nebuvo padaryta, kadangi ekipažo buvimo vieta nepasikeitė, t. y. buvo likta dirbti policijos komisariato patalpose, ir šia informacija budėtojas laisvai disponavo VPVS pagalba.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, jog patruliavimas vykdomas plačiai, patruliavimo metu buvo važinėjama miesto gatvėse. Tačiau nuo vidurnakčio Akmenės m. nėra eismo, nėra vaikštančių asmenų, transporto priemonių. Pareiškėjos teigimu, atsakovas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę ir subjektyviai tvirtino, jog informacinėje sistemoje pareiškėjos nurodytus darbus galima atlikti per valandą. Šiuo aspektu pažymėjo, kad informacinė sistema įdiegta neseniai (sausio ar balandžio mėn.), o mokymai buvo prieš pusantrų metų, vėliau dėl jos į kursus nebuvo siunčiama. Be to, prieš šį įvykį pareiškėja dvi savaites atostogavo, pamiršo prisijungimo slaptažodį, o visoms sistemoms yra skirtingi slaptažodžiai. Tuo tarpu viršininkai neprieštarauja, kad pareigūnai grįžtų į policijos komisariatą atlikti veiksmų. Praktikoje darbuotojai visus veiksmus atlieka policijos komisariate, kadangi transporto priemonėje nėra tinkamos sąlygos, nėra stovo, spausdintuvas ne visada veikia.

3. Atsakovas Telšių AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t., b. l. 24–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda – pastaba, pareiškėjai paskirta teisėtai bei pagrįstai. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, jog 2016 m. birželio 2 d. 23.45 val. ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ (susidedantis iš tyrėjos A. U. (pareiškėjos) ir specialistės V. K.), grįžęs į Akmenės r. PK patalpas, jose užsibuvo nepagrįstai ilgai, t. y. iki 3.30 val. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-25821-16, pagal kurią tyrėja A.

U. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo, matyti, kad tyrėja, būdama įvykio vietoje nuo 21.30 iki 23.45 val., atliko apžiūrą bei surašė apžiūros protokolą, apklausė liudytoju V. V. (liudytojo apklausos protokolas), surašė užduotį atlikti objektų tyrimą bei užpildė protokolą dėl ikiteisminio tyrimo objekto – žmogaus lavono, perdavimo. Grįžusi į policijos komisariatą (apie tai Telšių AVPK budėtojui nepranešė), pareiškėja surašė tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, surašė pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25821-16 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūrai.

Šiame kontekste atsakovas pažymėjo, kad visuose pranešimuose kartojasi panašus tekstas, kurio, surašius tarnybinį pranešimą, reikalingą dalį reikia nukopijuoti ir perkelti į norimą dokumentą. Pareiškėja taip pat užpildė pradėto ikiteisminio tyrimo pažymą, reikiamus duomenis įvedė į registrą ir IBPS. Tačiau, atsakovo manymu, šių veiksmų įvykdymas galėjo užtrukti valandą laiko. Po to dar dvi su puse valandos pareiškėja, jos teigimu, užtruko susipažindama su DVS dokumentais, tačiau paaiškinime net nenurodė, su kokiais dokumentais ji susipažino.

Nors paaiškinime pareiškėja teigė, kad susipažino su naujais procesinių dokumentų blankais tinklapyje www.prokuraturos.lt, šis jos teiginys niekuo nepagrįstas, kadangi visi procesinių dokumentų blankai yra sukelti IBPS nuorodoje „Blankai“ ir atsidarius šią nuorodą galima atsispausdinti reikiamą procesinį dokumentą (aktualią redakciją). Be to, 2016 m. birželio 2 d. ataskaitoje pareiškėja nurodė, kad nuo 6.45 val. iki 7.30 val. – darbas PK, uniformos atsiėmimas, susipažinimas su naujais BPK blankais. Taip pat paaiškinime nurodė, kad tuo laiku atliko smulkų tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero Sport“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), remontą, pasiėmė uniformą (Telšių AVPK Aptarnavimo skyriaus specialistas P. P.), o apie grįžimą į policijos komisariatą Telšių AVPK budėtojui nepranešė, kadangi ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo grįžęs 5.45 val.

3.2. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas tvirtino, kad ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, užuot vykdęs pavestas funkcijas, prisigalvojo nereikalingų darbų, kad išvengtų viešosios tvarkos užtikrinimo ir patrulių tarnybos užduotyje nurodytų uždavinių įgyvendinimo. Atsakovas pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjos veiksmus, darytina išvada, jog nuo 2016 m. birželio 1 d. 23.45 val. iki 2016 m. birželio 2 d. 3.30 val. minėtas ekipažas nepatruliavo N. Akmenės mieste, t. y. nevykdė ekipažui numatytų užduočių ir funkcijų (kaip numatyta 2016 m. birželio 1 d. Patrulių tarnybos užduotyje), tuo metu buvo Akmenės r. PK patalpose apie 2 val., nesant tam objektyvaus pagrindo. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnės A. U. ir V. K. savavališkai bei sąmoningai, be pateisinamos priežasties, nesuderinusios su Telšių AVPK budėtoju, nusišalindamos nuo tarnybos užduoties vykdymo, neužtikrino policijos įstaigai keliamų uždavinių įgyvendinimo ir pavestų funkcijų vykdymo. Taigi, pareiškėja tokiais savo veiksmais (neveikimu), pasireiškusiais neatsargumu, t. y. nenumatė neigiamų padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti, padarė tarnybinį nusižengimą.

3.3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Telšių AVPK pažeidė Aprašo 23 punkto nuostatas, kadangi jai neįteiktas papildomas pranešimas apie naujai nustatytas aplinkybes. Šiuo aspektu paaiškino, kad 2016 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-9610 išdėstytos aplinkybės Išvadoje pateikiamos tik kaip papildoma charakterizuojanti medžiaga, kuri parodo pareiškėjos požiūrį į tarnybą ir jai pavestų užduočių vykdymą. Tačiau Išvadoje vertinti pareiškėjos atlikti veiksmai iš 2016 m. birželio 1 d. į 2016 m. birželio 2 d. ir tik už šį laikotarpį konstatuotas tarnybinis nusižengimas.

3.4. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad Telšių AVPK neteisingai nurodė, jog pareiškėjos veiksmuose yra sunkinančios aplinkybės, t. y. pažeidimas padarytas per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Šiame kontekste pabrėžė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Telšių AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 86-TE-465, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, atsakovo buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir byla dar neišnagrinėta, todėl minėtas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs ir šiuo atveju laikytina, jog pareiškėjai nurodytu Telšių AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 86-TE-465 paskirta tarnybinė nuobauda yra galiojanti bei vertintina kaip tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

3.5. Remdamasis Darbo organizavimo aprašo 12.2 punktu, Tvarkos aprašo 11.2 punktu, Vidaus tvarkos taisyklių 17 ir 18 punktais, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, dirbdama operatyvinėje grupėje, vykdo vieną iš funkcijų, t. y. užtikrinti viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį. Tačiau ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad šiuo aspektu pareiškėjos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai.

3.6. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant pareiškėjos teisių.

4. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos duomenimis pareiškėja budėjimo iš 2016 m. birželio 1 d. į 2016 m. birželio 2 d. metu informacinėje sistemoje ir įvykių registre dirbo tik dešimt minučių. Be to, operatyvinė grupė aprūpinta mobilia kompiuterine įranga, todėl visus veiksmus yra galimybė atlikti įvykio vietoje, t. y. prisijungti prie integruotos sistemos, dokumentų valdymo sistemos. Visi dokumentai yra sistemoje ir juos atspausdinti pareiškėjai reikėjo grįžus į policijos komisariatą. Tuo tarpu instruktažas gali trukti 15–20 min. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad užduotyje ekipažui „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 1 d. buvo numatytas eismo saugumo užtikrinimas ir nurodyta, kur ir kada. Pietų pertrauka buvo numatyta nuo 00.00 val. iki 1.00 val., o nuo 1.00 val. iki 8.00 val. ekipažas turėjo užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą Naujosios Akmenės mieste.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu (II t., b. l. 64–75) pareiškėjos skundą (patikslintą skundą) tenkino ir panaikino Telšių AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 86-TE-281 2 dalį, kuria pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Visų pirma, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, sprendžiant, ar Telšių AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 86-TE-281 nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

7. Šiame kontekste teismas nurodė, kad Aprašo 7 punkte numatyta, jog tarnybinio patikrinimo atlikimas pavedamas tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui. Tuo tarpu iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Telšių AVPK Akmenės r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko V. S. 2016 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-9502 buvo nurodyta „persiųsti į AVPK“. Iš vyriausiojo tyrėjo P. G. 2016 m. spalio 4 d. suformuoto vidaus dokumento matyti, kad dokumentą užregistravo specialistė I.

J., dokumentą parengė viršininkas V. S., dokumentą pasirašė viršininkas E. M.; prie skilties „rezoliucijos-užduotys“ nurodyta „vyriausiasis tyrėjas P. G. užd. 936359“, „atlikti tarnybinį patikrinimą“, taip pat parašyta „2016 m. liepos 15 d. baigta“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiame 2016 m. spalio 4 d. suformuotame vidaus dokumente nurodyta, jog dokumento forma „popierinė“. Be to, nors Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniojo tyrėjo M. T. 2016 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime rašoma, kad 2016 m. birželio 3 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas, šią aplinkybę patvirtinantys rašytiniai įrodymai teismui nepateikti.

Teismas taip pat akcentavo, kad iš turimų rašytinių įrodymų matyti, jog tarnybinio patikrinimo išvadą ir 2016 m. birželio 13 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-59 parengė Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas P. G., o iš 2016 m. spalio 4 d. vyriausiojo tyrėjo P. G. suformuoto vidaus dokumento matyti, kad prie susietų dokumentų kategorijos yra nurodoma užduotis Nr. 9360359 P. G.. Tačiau Telšių AVPK 2016 m. liepos 1 d. tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ parengė Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M.

T.. Taigi, teismas padarė išvadą, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dalyvavo Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. T. ir Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas P. G.. Atsižvelgęs į tai, kad Aprašo 7 punktas numato, jog procedūrą atlieka padalinio vadovas arba kitas pareigūnas, teismas laikė ydinga praktiką, jog tam tikrų veiksmų atlikimas rezoliucija (ar tam tikru dokumentu) Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniajam tyrėjui M. T. oficialiai nebuvo pavestas (teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie tokios faktinės aplinkybės buvimą).

Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo laikomasi Aprašo 7 punkto nuostatų.

8. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Aprašo 25 punktą tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniojo tyrėjo M. T. 2016 m. liepos 1 d. tarnybiniame prašyme „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ nurodyta, jog būtina papildomai patikslinti tyrėjos A. U. ir specialistės V. K. paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes; atsižvelgiant į tai, kad atskleistos ne visos aplinkybės, leidžiančios objektyviai, pilnai ir visapusiškai įvertinti minėtų pareigūnų veiksmus, vadovaujantis Aprašo 25 punktu, prašoma Telšių AVPK viršininko R. R. sutikimo pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą. Tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis, atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 27 d. (tarnybinio patikrinimo išvados parengimo dienos) nebuvo papildomai tikslinamos jokios pareiškėjos A. U. paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės, kurių atsakovas nebūtų galėjęs įvertinti per Aprašo 25 punkte numatytą 30 dienų terminą.

9. Kita vertus, teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja dėl nurodytų aplinkybių dėl procedūros vykdymo būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, apskųsti procedūros rezultatus ir kt. Tuo tarpu ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu.

10. Tačiau teismas pabrėžė, kad Aprašo 23 punktas numato, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus šio aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo šio aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Aprašo priede „Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos pavyzdys“ nurodyta, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodomos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės. Atitinkamai Telšių AVPK Vidaus tyrimų grupės 2016 m. birželio 13 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR1-60 (toliau – ir Pranešimas) nurodyta, jog yra duomenų, kad pareiškėja galbūt padarė tarnybinį nusižengimą nuo 2016 m. birželio 1 d. 21 val. iki 2016 m. birželio 2 d. 9.00 val. vykdydama tarnybą Akmenės r. PK operatyvinėje grupėje. Tuo tarpu iš Išvados motyvų sekos, faktinių aplinkybių dėstymo, analogiško 2016 m. birželio 1–2 d. naktinio budėjimo metu ir 2016 m. birželio 2–3 d. naktinio budėjimo metu pareiškėjos veikų vertinimo galima daryti išvadą, kad Išvada surašyta būtent vertinant Telšių AVPK Akmenės r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko V. S. 2016 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-9502 ir 2016 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-9610 nurodytas aplinkybes, be kita ko, apie tai, kad, siekiant įvertinti nakties metu dirbančių policijos pajėgų darbo efektyvumą, buvo nustatyta, jog ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, dirbęs nuo 2016 m. birželio 2 d. 21 val. iki kito ryto 9 val., apie pusę pamainos laiko praleido policijos komisariate. Todėl, įvertinęs Pranešimo turinį, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju buvo pažeistas Aprašo 23 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui.

11. Spręsdamas dėl tarnybinio nusižengimo sudėties, teismas nurodė, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2004 m. liepos 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Nenustačius tarnautojo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (rėmėsi LVAT 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011).

12. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėja savavališkai ir sąmoningai be pateisinamos priežasties, nesuderinusi su Telšių AVPK budėtoju, nusišalindama nuo tarnybos užduoties vykdymo, neužtikrino policijos įstaigai keliamų uždavinių įgyvendinimo ir pavestų funkcijų vykdymo. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais (neveikimu), pasireiškiančiais neatsargumu, t. y. nenumatė neigiamų padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti, padarė tarnybinį nusižengimą. Taigi, Išvadoje atsakovas nurodė, kad pareiškėja ir sąmoningai (tyčios forma), ir neatsargumu padarė tarnybinį nusižengimą. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovas nenustatė pareiškėjos kaltės formos, o tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.

13. Be to, nors Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėja, be kita ko, pažeidė Pareigybės aprašymo 7.5 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 17 ir 18 punktus, Tvarkos aprašo 11.2 punktą ir Darbo organizavimo aprašo 12.2 punktą, pagal kuriuos pareiškėja, dirbdama operatyvinėje grupėje, vykdo vieną iš funkcijų, t. y. užtikrinti viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, o atsakovo atsiliepime nurodoma, kad Išvadoje aplinkybės, susijusios su pareiškėjos tarnyba 2016 m. birželio 2–3 d. laikotarpiu (aplinkybės, nurodytos 2016 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 86-PR2-9610), pateikiamos tik kaip papildoma charakterizuojanti medžiaga, teismas atkreipė dėmesį, kad Išvadoje viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo nevykdymas konstatuojamas konkrečiai tik pareiškėjos tarnybos nuo 2016 m. birželio 2 d. 21 val. iki 2016 m. birželio 3 d. 7 val. kontekste, t. y. dėl to laikotarpio, dėl kurio Pranešime nebuvo kalbama.

14. Teismas taip pat nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus, numatančius, kad policijos uždaviniai yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, o Išvados rezoliucinėje dalyje nurodomos Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktų nuostatos. Tuo tarpu Išvadoje atliktas pareiškėjos veiksmų vertinimas sietinas ne su viešosios tvarkos, žmonių ir eismo saugumo užtikrinimu, o su tarnybinės veiklos planavimu, organizavimu, užduočių atlikimo laiku, todėl negali būti laikytinas pagrindžiančiu minėtų Išvados rezoliucinėje dalyje nurodytų normų pažeidimą.

15. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė Pareigybės aprašymo 7.5 punktą, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktus, Darbo organizavimo aprašo 12.2 punktą, Vidaus tvarkos taisyklių 17 ir 18 punktus, Tvarkos aprašo 11.2 punktą, todėl padarė išvadą, jog šiuo atveju taip pat negalimas tarnybinės nuobaudos skyrimas dėl VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų), 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) ir 6 punkto (laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), Etikos kodekso 4.6 punkto (saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo), 4.9 punkto (būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų) ir 4.20 punkto (vengti piktybiškai sakyti netiesą) pažeidimo. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas priimtas vadovaujantis neišsamia, prieštaringa tarnybinio patikrinimo Išvada, padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Telšių AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 86-TE-281 dalį, kuria pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

III. 16. Atsakovas Telšių AVPK pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 80–88), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių bei atsakovo nurodytų argumentų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovo manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, išdėstytas aplinkybes bei motyvus ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

17.1. Išvados apibendrinamoje dalyje atsakovas konstatavo, kad 2016 m. birželio 2 d. (padaryta techninė klaida, nes visur kalbama apie 2016 m. birželio 1 d.) 23.45 val. ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, grįžęs į Akmenės r. PK patalpas, jose užsibuvo nepagrįstai ilgai, t. y. iki 3.30 val., ir vertino, jog tyrėja A. U. bei specialistė V. K. nuo 2016 m. birželio 1 d. 23.45 val. iki 2016 m. birželio 2 d. 3.30 val. nepatruliavo Akmenės mieste, t. y. nevykdė ekipažui numatytų užduočių ir funkcijų (kaip numatyta 2016 m. birželio 1 d. Patrulių tarnybos užduotyje), o tuo metu buvo Akmenės r. PK patalpose apie 2 val., nesant tam objektyvaus pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju buvo pažeistos Aprašo 23 punkto nuostatos.

17.2. Išvadoje atsakovas nurodė, kad policijos pareigūnės A. U. ir V. K. savavališkai bei sąmoningai, be pateisinamos priežasties, nesuderinusios su Telšių AVPK budėtoju, nusišalindamos nuo tarnybos užduoties vykdymo, neužtikrino policijos įstaigai keliamų uždavinių įgyvendinimo ir pavestų funkcijų vykdymo. Šioje Išvados dalyje atsakovas nurodė veiksmų seką, kodėl pareiškėja neužtikrino policijos įstaigai keliamų uždavinių įgyvendinimo ir pavestų funkcijų vykdymo, kuri nėra vertinama kaip pareiškėjos kaltės forma. Atsakovas dėl pareiškėjos kaltės formos Išvadoje pasisakė atskirai: „Policijos pareigūnė A. U. tokiais savo veiksmais (neveikimu), pasireiškiant neatsargumu, t. y. nenumatė neigiamų padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti, tuo padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. A. U. pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų, Etikos kodekso 4.6, 4.9 ir 4.20 punktų, Darbo organizavimo aprašo 12.2 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 17 ir 18 punktų, Tvarkos aprašo 11.2 punkto bei Pareigybės aprašymo 7.5 punkto nustatytus reikalavimus“. Taigi, Išvadoje atsakovas išreiškė visiškai skirtingas mintis, t. y. pirmiausia apibūdino pareiškėjos veiksmų seką, o tik po to pasisakė dėl pareiškėjos kaltės formos. Tuo tarpu teismas, apibendrindamas du atskirus teiginius ir iš konteksto paėmęs jam naudingiausius žodžius, padarė nepagrįstą, pareiškėjos atžvilgiu palankią išvadą, jog atsakovas nenustatė pareiškėjos kaltės formos. Atitinkamai nagrinėjamu atveju teismas šiuo aspektu nepagrįstai konstatavo procedūrinį pažeidimą.

17.3. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai ištyrus bei įvertinus visas tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes, nustačius ir objektyviais įrodymais pagrindus pareiškėjos kaltę, kilusias pasekmes bei priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Atsakovas pažymi, kad veikė teisingai ir protingai, o jokie esminiai procedūriniai pažeidimai, darantys paskirtą nuobaudą neteisėta ir nepagrįsta, nebuvo padaryti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Šioje byloje kilo ginčas dėl pareigūnei paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Aprašo 7 punkte numatyta, jog tarnybinio patikrinimo atlikimas pavedamas tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui; teismo nuomone, nebuvo laikomasi Aprašo 7 punkto nuostatų. Dėl šių teismo sprendimo motyvų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio vidaus dokumento (I t., b. l. 16) turinio seka, jog P. G. VPK viršininkas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Ką jis ir padarė, surašydamas tarnybinio patikrinimo Išvadą (I t., b. l. 6–18). Todėl paminėta teismo išvada nepagrįsta.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad buvo pažeistas Aprašo 23 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui. Dėl šių teismo sprendimo motyvų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Išvados apibendrinamosios dalies seka, jog pareiškėja buvo nubausta už veiksmus, atliktus nuo 2016 m. birželio 1 d. 23.45 val. iki 2016 m. birželio 2 d. 3.30 val. Būtent toks pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir buvo pateiktas pareiškėjai (I t., b. l. 88). Pranešime veika apibūdinta aiškiai ir konkrečiai. O teismas turi teisę ir pareigą patikslinti veikos kvalifikaciją, jeigu atsakovas suklydo. Todėl paminėta teismo išvada nepagrįsta.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad darytina išvada, jog atsakovas nenustatė pareiškėjos kaltės formos, o tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Dėl šių teismo sprendimo motyvų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas dėl pareiškėjos kaltės formos Išvadoje pasisakė atskirai: „Policijos pareigūnė A. U. tokiais savo veiksmais (neveikimu), pasireiškiant neatsargumu, t. y. nenumatė neigiamų padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti, tuo padarė tarnybinį nusižengimą“ (I t. b. l. 16). Todėl paminėta teismo išvada nepagrįsta.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis neišsamia, prieštaringa tarnybinio patikrinimo Išvada, padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Iš teismo išdėstytų motyvų tokia išvada neseka. Todėl paminėta teismo išvada nepagrįsta.

24. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo Išvados (I t., b. l. 16), pareiškėja nubausta už tai, kad ji nuo 2016 m. birželio 1 d. 23.45 val. iki 2016 m. birželio 2 d. 3.30 val. nepatruliavo Akmenės mieste, t. y. nevykdė ekipažui numatytų užduočių ir funkcijų. Ji savavališkai ir sąmoningai, be pateisinamos priežasties, nesuderinusi su Telšių AVPK budėtoju, nusišalindama nuo tarnybos užduoties vykdymo, neužtikrino policijos įstaigai keliamų uždavinių įgyvendinimo ir pavestų funkcijų vykdymo. Nagrinėjant bylą teismas privalėjo išsiaiškinti, ar pareiškėja savo veiksmais padarė šį pažeidimą. Teismas neįvertino statutinio institucijos pobūdžio, nenustatė, kokia buvo tarnybinė užduotis duota pareiškėjai ir ar ji ją įvykdė, ar turėjo teisę pareiškėja nukrypti nuo tarnybinės užduoties. Šiais aspektais ginčo esmė nebuvo atskleista, todėl tokią procesinę situaciją, kokia susiklostė tikrinamoje administracinėje byloje, geriausiai atitinka procesinis sprendimas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-49-1062/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė