9ca72b00-948e-417c-96fa-362a4e3cf2d9 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠASNuorašas                                Baudžiamoji byla Nr. 1-51-876/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00069-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1., 1.2.14.10 (N) (S)                              ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 13 d.Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamiesiems J.

B., S. V., gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajai R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1980-10-05 Å akių rajone, Urvinių kaime, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 8 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, netekėjusi, be pastovios gyvenamosios vietos, Lietuvos Respublikoje neteista, ir S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1988 m. vasario 21 d. Å akių rajone, Paluobių kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-05-28 pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn. įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, paskirtos bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir uždrausti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ; 2) 2010-10-05 pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. paskirta bausmė dalinai sudėta su Å akių rajono apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2011-09-23 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BVK 157 str. paleistas lygtinai neatlikus 2 mėn. 22 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį bausmės dalies laikotarpį 2 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, turtintis teistumÄ kaltinami nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d. padarymu     n u s t a t ė:             J.

B. ir S. V. 2009 m. gruodžio 31 d. apie 21 val. Zygmantų kaime, GriÅ¡kabÅ«džio seniÅ«nijoje, Å akių rajone, R. G. namuose, veikdami bendrininkų grupėje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, reikalaudama pinigų iÅ¡ nukentėjusiosios R. G. panaudojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu – suduodant mažiausiai deÅ¡imt smÅ«gių rankomis, kojomis į įvairias kÅ«no vietas, tampydama už plaukų ir trankydama galvÄ Ä¯ sienÄ , padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas deÅ¡inės alkÅ«nės, rieÅ¡o sÄ nariuose su odos nubrozdjimais, kaktoje – akių vokuose – nosyje – virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡iniame smilkinyje, odos nubrozdijimus kaktos deÅ¡inėje pusėje – antakyje, plaukų iÅ¡rovimo plotus virÅ¡ugalvio – pakauÅ¡io srityse, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 2 kandžio panirimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir pagrobė 60 Lt, oranžinę striukę 360 Lt vertės, džinsus 15 Lt vertės, dvi palaidines 30 Lt vertės, tris megztukus 70 Lt vertės, sportinius batelius 5 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai padarė turtinę 540 Lt žalÄ bei sudaužė: mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Nokia 80 Lt vertės, kalėdinius žaisliukus 10 Lt vertės, kompaktinių diskų grotuvÄ 140 Lt vertės, didelį veidrodį 200 Lt vertės, sulaužė sekcijos baro spintelę 40 Lt vertės, stalčių ir lentynėlę 50 Lt vertės, kėdutę 10 Lt vertės, durų fanerÄ 20 Lt vertės, iÅ¡mušė 20 Lt vertės lango stiklÄ , tuo nukentėjusiajai sugadino turto už 570 Lt ir iÅ¡ viso padarė turtinę 1110 Lt žalÄ .

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis su J. B. nuėjo pas G, kuri negražiai kalbėjo apie Jurgitos seserį. Jos pradėjo pyktis, jis buvo jas iÅ¡skyręs. Paskui Ja sudaužė telefonÄ , kad policijos neiÅ¡kviestų. Jam liepė laikyti R., o ji nuėjo į kitÄ kambarį, kur ieÅ¡kojo pinigų. Paskui jie išėjo. Jo prašė palaikyti R., tada jis paėmė už rankų ir laikė, o J. tuo metu nuėjo į kitÄ kambarį ir ieÅ¡kojo pinigų. J. paėmė rÅ«bų ir 60 Lt, pinigu kitÄ dienÄ jie iÅ¡leido.

Jis R. sudavė apie 3-4 smÅ«gius į galvos sritį. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis krisdamas sudaužė veidrodį ir kalėdinę eglutę, kitus daiktus daužė J. Išėjo iÅ¡ nukentėjusiosios namo, jie nuėjo namo. Nukentėjusiajai yra sumokėjęs 1100 Lt. Kaltinamoji J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad kalta prisipažįsta dalinai. Nurodė, kad naujų metų iÅ¡vakarėse, atėjo pas jÄ S. V., jie iÅ¡gėrė alaus. Paskui nusipirko degtinės ir nuėjo pas R.

G. į svečius. IÅ¡ pradžių buvo viskas gerai, paskui R. pradėjo negražiai kalbėti apie jos sesę. Kokius keturis kartus ji jÄ perspėjo. Paskui gavosi taip, kad jos susimušė. Ji paprašė S., kad jis palaikytų R., o ji nuėjo į kitÄ kambarį. IeÅ¡kojo pinigų, tačiau neprisimena, kiek paėmė pinigų, paėmė striukę, batus. Ji nukentėjusiÄ jÄ buvo paėmusi už plaukų ir stuktelėjo į sienÄ , ir tuo metu reikalavo pinigų. Iki konflikto buvo iÅ¡gėrę du butelius degtinės. Nukentėjusioji R.

G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su J. pažįstamos iÅ¡ matymo. J. atėjo, atsinešė degtinės ir alaus. Jie atėjo girti. Ji iÅ¡gėrė gal du stikliukus, ir J. iÅ¡ karto pradėjo reikalauti pinigų ir daužyti. Jie viskÄ darė abu. Sėdint prie stalo sudavė 2-3 kartus. Paskui jÄ S. laikė, o J. nuėjo į kambarį. Po to ji iÅ¡trÅ«ko ir nuėjo pažiÅ«rėti, pamatė, kad J. krausto spintÄ , tada J. dar jÄ paėmė už plaukų ir trenkė į sienÄ . Po to J. išėjo iÅ¡ kambario ir dar virtuvėje jÄ mušė, J. reikalavo pinigų, o S. sėdėjo Å¡alia ir nieko nedarė.

Žala turtinė atlyginta 1100 Lt, liko dar 280 Lt. Nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat patvirtina Å¡ie byloje esantys įrodymai:Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota nusikaltimo vieta R. G. sodybos namas (t. 1, b.l. 6-9). Ä®vykio vietoje paimti daiktai apraÅ¡yti daiktų apžiÅ«ros protokole (t. 1, b.l. 13-19). Akistatos protokoluose užfiksuoti nukentėjusiosios R. G. ir J. B. bei S. V. parodymai (t. 1, b.l. 106-107). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G4/10(10) nurodoma, kad R. G. padaryta poodines kraujosruvos deÅ¡inės alkÅ«nės, rieÅ¡o sÄ nariuose su odos nubrozdijimais, kaktoje – akių vokuose nosyje – virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡iniame smilkinyje, odos nubrozdijimus kaktos deÅ¡inėje pusėje – antakyje, plaukų iÅ¡rovimo plotus virÅ¡ugalvio – pakauÅ¡io srityse, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 2 kandžio panirimas, muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl tokio pobÅ«džio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau, nei 10 d., ir Å¡ie sužalojimai padaryti mažiausiai deÅ¡imties smÅ«gių ar trauminių poveikių pasėkoje galimai nurodomo įvykio metu (t. 1, b.l. 23).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo              Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog J. B. ir S. V. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , tai yra panaudodami fizinį smurtÄ pagrobė svetimÄ turtÄ , bei sugadino svetimÄ turtÄ . Teismo posėdžio metu J. B. ir S. V. pripažino savo kaltę. Nukentėjusioji R. G. nurodė, jog pas jÄ Ä¯ svečius atvykus kaltinamieji, kurie pradėjo reikalauti pinigų. Tokius parodymus nukentėjusioji nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Teisiamoji J. B. nurodė, kad ji su nukentėjusiÄ ja susiginčijo, nes ji negražiai kalbėjo apie jos seserį, tačiau teisme patvirtino, jog paėmusi R. G. už plaukų trenkė jos galvÄ Ä¯ sienÄ ir tuo metu reikalavo pinigų. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tai yra S. V., nukentėjusiosios R. G. parodymai. Nors teismo posėdžio metu buvo teigiama, kad S. V. nemušė nukentėjusiosios, tačiau iÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, kad jam pagrįstai pareikÅ¡ti kaltinimai, kaip nusikalstamos veikos bendrininkui.

Pats S. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis laikė nukentėjusiÄ jÄ tuo metu, kai J. B. ieÅ¡kojo daiktų ir pinigų kitame kambaryje, jis matė, kaip J. B. reikalavo pinigų ir suprato, kad yra atliekamas nusikaltimas, tad akivaizdu, jog S. V. konkliudentiniais veiksmais prisidėjo prie vykdomo nusikaltimo ir laikydamas R. G. bendrininkavo įvykdytame plėšime.              BK 180 str. 1 d. nusikaltimo objektas yra nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai pusei bÅ«dinga, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtÄ arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis.

Veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais, tai yra fiziniu smurtu, grasinimu. Plėšimas gali bÅ«ti padarytas panaudojus ir psichinį smurtÄ , tai grasinant nedelsiant panaudoti smurtÄ , pavojingÄ ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Inkriminuojant plėšimÄ svarbu yra tai, kaip kilusiÄ grėsmę suvokė pats nukentėjusysis. Veika gali bÅ«ti pripažinta plėšimu tik tokiu atveju, kai kaltininko grasinimai nukentėjusiajam nesukėlė jokių abejonių dėl jų realumo. Grasinimas nedelsiant panaudoti smurtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas žodžiais, gestais, daiktų, kuriais galima sukelti pavojų gyvybei ar sveikatai, demonstravimu ir pan., grasinimai turi bÅ«ti panaudoti nusikaltimo vietoje arba labai netoli jos.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. V. ir J. B. veiksmai atitinka jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nes siekdami gauti pinigų jie ne tik grasino, bet ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , kas leido nukentėjusiajai suvokti kaltininkų veiksmus kaip realius. S. V. ir J. B. suvokė, kad reikalauja svetimo turto, tačiau neteisėtomis priemonėmis jo reikalavo, tad jie veikė tiesiogine tyčia, kas atitinka plėšimo sudėtį. Nurodytos aplinkybes parodo, jog S. V. ir J. B. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

Atitinkamai įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, kas atitinka BK 187 str. 1 d. kvalifikacijÄ . Dėl bausmės dydžio              Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. S. V. ir J. B. įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, šie įvykdyti nusikaltimai pripažintini baigtais, nusikaltimai įvykdytas prieš vyresnio amžiaus moterį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. B. ir S. V. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, nusikaltimai buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų.              Šioje byloje nustatyta, kad J.

B. įvykdė BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d., numatytas nusikalstamas veikas. J. B. yra neteista, administracine tvarka nebaustas, nedirbanti, nesimokanti. J. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , apie tai, kad J. B. nepaiso visuomenės moralės normų ir yra linkusi jas pažeidinėti.Skiriant bausmę už plėšimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu.

Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d. numatytos bausmės yra areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. Nors J. B. yra teisiama pirmÄ kartÄ , tačiau jos elgesys po nusikaltimo padarymo parodo, jos požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ . Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ teisiamoji ilgÄ laikÄ slapstėsi nuo pareigÅ«nų, kas parodo jos norÄ iÅ¡vengti atsakomybės ir neatsakingÄ požiÅ«rį į savo veiksmus, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pati teisiamoji savo kaltę pripažino iš dalies, jos parodymai nebuvo nuoseklūs, o elgesys parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų ji nesigailėjo, todėl negali būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat pripažintina, jog nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad J. B. teisiama pirmÄ kartÄ , neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jai skirtina mažesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, tai 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtinas. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 str. 1 d. atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi Å¡ios abi veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, jos bendrintinos apėmimo bÅ«du pagal BK 63 str. 5 d. 1 p.Taip pat byloje nustatyta, kad S. V.

įvykdė BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d., numatytas nusikalstamas veikas. S. V. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, nesimokantis. S. V. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad teisiamasis po nusikaltimo padarymo yra teistas keletÄ kartų, kas parodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Skiriant bausmę už plėšimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu.

Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d. numatytos bausmės yra areÅ¡tas arba laisvės atėmimas. Nors S. V. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau, jo vėliau padaryti nusikaltimai parodo, jo nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo neteisėtÄ elgesį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pats teisiamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, jo parodymai buvo nuoseklÅ«s, o elgesys parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų ji gailėjosi, todėl pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Be to, S. V. susitarė ir beveik atlygino nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , kas taip pat pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat pripažintina, jog nusikaltimai buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad S. V. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, tai 2 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas atidėtinas.

Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 str. 1 d. atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi Å¡ios abi veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, jos bendrintinos apėmimo bÅ«du pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. Dėl BK 75 str. taikymo              BK 75 str. nurodoma, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taip pat paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė negali virÅ¡yti 3 metų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog tiek J.

B., tiek S. V. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neteisti. Po šio nusikaltimo padarymo S. V. atlygino dalį padarytos žalos, J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad taip pat ketina prisidėti prie žalos atlyginimo, abu nukentėjusiosios atsiprašė. Ir nors po šio nusikaltimo padarymo J. B. buvo pasislėpusi nuo tyrimo, o S. V. padarė kitus nusikaltimus, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo padarymo metu teisiamieji buvo neteisti, leidžia teismui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, o teisiamieji suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys.

Ä®statyme yra aiÅ¡kinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taigi teismas, derindamas humaniÅ¡kumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga S. V. ir J.

B. atidėti bausmės vykdymÄ . Taip pat teismas siekdamas paveikti asmenį mano, kad tikslinga atidedant bausmės vykdymÄ paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus. Tokiu bÅ«du bausmės tikslai bus pasiekti, nes paskirti įpareigojimai nubaus ir paveiks teisiamuosius, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų.             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas konstatuoja, jog įgyvendinant teisingumÄ principÄ tikslinga teisiamiesiems paskirtÄ ir subendrintÄ bausmę atidėti pagal BK 75 str. reikalavimus 2 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskirti 70 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Jam paskirtų nemokamų darbų atlikimo terminas skirtinas 1 metams, nes nors Å¡iuo metu nedirba, tačiau jiems pradėjus dirbti, nebÅ«tų apsunkintas įpareigojimo atlikimas bei bÅ«tų galimybės suderinti Å¡ių veiklų laikÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji R. G. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 280 Lt turtinės žalos bei 10000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė didelį stresÄ ir nerimÄ , ji ilgai gydėsi, dėl ko patyrė neturtinę žalÄ .

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.LR CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra:

1) neturtinės žalos pasekmės;

2) žalÄ padariusio asmens kaltė;

3) žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydis;

5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Be to, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, kuriais siekiama, kad esant panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose bÅ«tų sprendžiami vienodai. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo „visiÅ¡ko žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi.

Priteisiant dėl nusikaltimo patirtÄ neturtinę žalÄ siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Teismas pripažįsta, kad R. G. dėl padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimÄ , baimę, nerimÄ ir skausmÄ . Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikdymo jai reikėjo gydytis, jai buvo apribotos galimybės bendrauti. AiÅ¡ku, jog R. G. dėl kaltinamųjų veiksmų tikrai patyrė ir patiria baimę ir nerimÄ , t. y. dvasinį skausmÄ , jos asmenybei ir orumui akivaizdžiai padaryta žala.

Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais, įžūliais kaltinamųjų veiksmais, į tai, kad kaltinamieji šiuo metu nedirba, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Kaltinamieji darbingi, tad jų turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į tokias įvykio aplinkybes: R. G. baimę patyrė būdama viena savo namuose.

Sprendžiant su vertinimu susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , tad teismas konstatuoja, jog nukentėjusiai R. G. priteistinas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Dėl turtinės žalos civilinio ieÅ¡kinio dydžio teisiamieji sutiko, todėl jis tenkintinas pilnai ir priteistina 280 Lt neatlyginta turtinė žala. Nuosprendžiu taip pat turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės baudžiamajai bylai.

BPK 94 str. reglamentuoja Å¡ių daiktų iÅ¡sprendimo klausimÄ . Byloje yra paimti J. B. sportiniai batai, Å¡alikas, megztos kumÅ¡tinės pirÅ¡tinės, baltos spalvos liemenė, tamsiai rudos spalvos megztinis, juodos spalvos striukė, kurie nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini savininkui. Byloje yra pateikti dokumentai, jog dėl teisiamosios J. B. parvežimo į Lietuvos RespublikÄ valstybė patyrė 6197 Lt iÅ¡laidas. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos susidarė, dėl J. B. tyčinio slėpimosi nuo teisėsaugos pareigÅ«nų, tai yra dėl jos tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl jos pripažintinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis bei priteistinos iÅ¡ J.

B.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 308 str., n u s p r e n d ž i a:              J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 2 metų laikotarpiui įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 65 str. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. lapkričio 18 d. (Nyderlanduose Hagos mieste sulaikymo datos) iki nuosprendžio paskelbimo įskaityti į atliktos bausmės laikÄ .

KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ po nuosprendžio paskelbimo panaikinti ir J. B. nedelsiant paleisti iÅ¡ suėmimo teismo posėdžių salėje.             S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 2 metų laikotarpiui įpareigojant pradėti dirbti, ar užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 65 str. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. sausio 2 d. iki 2010 m. sausio 4 d.

įskaityti į atliktos bausmės laikÄ . KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintiCivilinės ieÅ¡kovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V., asm.kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 280 Lt (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Lt) turtinei žalai atlyginti ir 5000 (penkis tÅ«kstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.Sportinius batelius, Å¡alikÄ , megztas kumÅ¡tines pirÅ¡tines, baltos spalvos limenę, tamsiai rudos spalvos megztinį, juodos spalvos striukę saugomus prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti savininkei J.

B..Priteisti iÅ¡ J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6197 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt septynis Lt) proceso iÅ¡laidų valstybės naudai.                           Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme. NuoraÅ¡as tikras:Teisėjos paraÅ¡as. Teisėja                                                                                                                              Judita Sungailaitė