Legislator Case Law & Legislation
9ca6b63f-d415-4103-b64b-e9555fcfbaa2 AI generated

9ca6b63f-d415-4103-b64b-e9555fcfbaa2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9ca6b63f-d415-4103-b64b-e9555fcfbaa2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byla Nr. ATP-783-327/2015Proceso Nr. 4-69-3-07840-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 48.6.; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto D. I. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimo D. I. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos ko­mi­sa­riato vieÅ¡osios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados (toliau – Ins­ti­tucija) 2014 m. rug­sė­jo 26 d. nutarimu D.

Legislator headnote

AI generated

9ca6b63f-d415-4103-b64b-e9555fcfbaa2 · Kauno apygardos teismas: Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis ad­mi­nistracinėje byloje Nr. 2AT-45-2014).ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę leng­vi­nančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplin­ky­bes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr. ATP-783-327/2015Proceso Nr. 4-69-3-07840-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 48.6.; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto D. I. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarimo D. I. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos ko­mi­sa­riato vieÅ¡osios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados (toliau – Ins­ti­tucija) 2014 m. rug­sė­jo 26 d. nutarimu D.

I. pagal Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažei­dimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d. paskirta 50 Lt (14 eurų) bauda už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 4 d., 23.45 val., savo bute, esančiame adresu V. Krėvės per. 11-13, Kaune triukÅ¡mavo, šūkavo, rėkavo, tuo trikdė aplinkinių gyventojų vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir ramybę.Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi D. I. skundo neten­ki­no, 2014 m. rugsėjo 26 d. Insti­tu­cijos nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepa­keistÄ .D.

I. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad nutartis pri­imta objektyviai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Teismas rėmėsi tik S. P. bei G. J. parodymais, kurie prieÅ¡taringi ir neteisingi atsižvelgus į liudytojų T. V., K. S., A. S., V. A., D. Å ., I. B., N. F., D. A., V. B. parodymus. Nesutinka, kad teismas jo kaltę grindė policijos pareigÅ«no tarny­bi­niu praneÅ¡imu, nes jis kaltinimo nepatvirtina, kaip nepatvirtina ir pareigÅ«nų T.

V. bei K. S. tarnybiniai praneÅ¡imai bei parodymai, nes jie triukÅ¡mo negirdėjo. Kad nebuvo triukÅ¡mo pa­tvirtino ir kiti liudytojai, todėl jie yra prieÅ¡ingi skundžiamos nutarties argumentams. Teismas never­ti­no D. A. paaiÅ¡kinimo, kuris patvirtina, kad triukÅ¡mo iÅ¡ pažeidėjo buto nebuvo girdėti, o pati S. P. nuolatos skundžiasi dėl triukÅ¡mo be reikalo. Atmesdamas skundÄ teismas besÄ ­ly­giÅ¡kai rėmėsi prieÅ¡taringais G. J. parodymais. Liudytoja nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. girdėjo triukÅ¡mÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buto Nr. 13, tačiau iÅ¡ jos parodymų spręstina, kad ji tiksliai neži­no­jo iÅ¡ kur sklido triukÅ¡mas.

Teigė, kad tai buvo garsios diskusijos, nors teismui nenurodė apie kÄ tos diskusijos buvo. Liudytoja su S. P. palaiko draugiÅ¡kus santykius, todėl jos paro­dy­mus teismas turėjo laikyti nepatikimais. S. P. ne kartÄ yra kvietusi policijÄ , tačiau iÅ¡­kvie­timai nepasitvirtino. S. P. nurodė paaiÅ¡kinimuose skirtingas aplinkybes, kad buvo durų tran­kymas, o vėliau paaiÅ¡kino, jog šūkavo, daužė duris, rėkavo, bet teismas neatsižvelgė į Å¡iuos prieÅ¡­taravimus. PareiÅ¡kėjo nuomone, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, jis patrauk­tas administracinėn atsakomybėn remiantis tik prielaidomis bei prieÅ¡taringais S. P. ir G.

J. parodymais.Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma jo netenkinti. D. I. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 30211 str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įro­dymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimÄ .ATPK 30210 str. 2 d. nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pa­Å¾ei­dimų bylose nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę by­los aplinkybes, nenusprendžia kitaip, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje raÅ¡ytinio proceso tvarka, byloje da­ly­vaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas neraÅ¡omas, apie teis­mo posėdį praneÅ¡ama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje.

Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 3029 str. 3 d., jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija nusprendžia bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti žodinio proceso tvarka, iÅ¡siunčiami praneÅ¡imai Å¡io kodekso 291 str. nurodytiems asmenims. Taigi teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas. Å iuo atveju teisėjas nema­to pagrindo skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ nagrinės ra­Å¡y­tinio proceso tvarka.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis ad­mi­nistracinėje byloje Nr. 2AT-45-2014).ATPK 284 str. 1 d. yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę leng­vi­nančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplin­ky­bes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos re­mian­tis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įra­Å¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡­ki­ni­mais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paė­mi­mo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objek­ty­viu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų vi­su­ma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duo­me­nų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įro­dymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įverti­na­mas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ATPK 183 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Å¡auksmus, Å¡vilpimÄ , garsų dai­na­vimÄ arba grojimÄ muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukÅ¡mÄ ke­lian­Äius veiksmus gatvėse, aikÅ¡tėse, parkuose, paplÅ«dimiuose, vieÅ¡ajame transporte bei kitose vie­Å¡o­sio­se vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar orga­ni­za­cijose, jeigu tai trikdo vieÅ¡Ä jÄ rimtį.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ turi bÅ«ti priimamas tik visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objek­ty­viai iÅ¡tyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali bÅ«ti įrodomos garso lygio ma­tavimo prietaisų rodmenimis.

Tačiau vieÅ¡osios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lie­tuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veikÄ kvalifikuojant pagal ATPK 183 str. pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis (Lie­tuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2559/2010).Tai, kad nustatytu laiku apeliantas gyvenamojoje patalpoje triukÅ¡mavo, rėkavo, trankėsi du­rimis ir tokiais veiksmais trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje iÅ¡tirti įrodymai.

Ä®vertinus juos daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡­nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įver­ti­no. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog D. I. 2014 m. rugsėjo 4 d. 23.45 val., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, triukÅ¡­mavo, šūkavo, trankė durimis, garsiai trypė kojomis, trukdė kaimynų poilsiui, dėl ko buvo su­trikdyta aplinkinių namo gyventojų vieÅ¡a rimtis.Patikrinus bylos medžiagÄ nustatyta, kad liudytoja S. P., gyvenanti adresu V.

Krėvės pr. 11-9, Kaune skundėsi policijai, jog kaimynas iÅ¡ 13 buto triukÅ¡mauja ir neleidžia ilsėtis. Policijos pareigÅ«nams nuvykus minėtu adresu jie patys triukÅ¡mo negirdėjo, tačiau šį faktÄ patvirtino liudytoja G. J., be to liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nepratvirtino, kad bÅ«­tent tÄ vakarÄ girdėjo triukÅ¡mÄ , tačiau tvirtino, kad vakarais kyla triukÅ¡mas. Liudytoja D. Å . teismui paaiÅ¡kino, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. negirdėjo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buto skleidžiamo triukÅ¡mo, nes tokiu metų laiku gyvena sode, tačiau apie tai sužinojo iÅ¡ kaimynų, o kai buvo nuėjusi pas kai­my­nę S. P., tai pas jÄ girdisi triukÅ¡mas ir kai reikia eiti devintÄ valandÄ miegoti, tuomet pas juos pradeda rinktis draugai ir triukÅ¡mas girdisi.Konstatuotina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ATPK 284 str. 1 d. bei 257 str. reikalavimų nepažeidė.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog D. I. bute šūkavo, trankė durimis, garsiai trypė kojomis, triukÅ¡mavo, tokiu bÅ«du trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį.Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nevertino visų byloje apklaustų liudytojų (T. V., K. S.. A. S., V. A., D. Å ., I. B., N. F., D. A. ir V. B.) parodymų, kurie tvirtino, kad triukÅ¡­mo negirdėjo ir dėl to nesiskundė. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamo po­bÅ«­džio by­lose nebÅ«tina nustatyti, jog keliamas triukÅ¡mas sutrikdė konkretaus gyventojo ramybę, tačiau bÅ«­ti­na įrodyti, jog buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N62-2460/2010), kas padaryta aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Aplinkybė, kad kiti namo gyven­to­jai nesiskundė dėl jo veiksmų, triukÅ¡mo negirdėjo, įvertinus jÄ administracinio teisės pa­Å¾ei­dimo protokole suformuluoto kaltinimo aspektu, nelaikytina paneigiančia administracinėn atsa­ko­mybėn patraukto asmens atžvilgiu priimto nutarimo, o tuo pačiu ir teismo nutarties, pagrįstumÄ . Å iuo atveju teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad triukÅ¡mavimas šūkaujant, garsiai trypiant ko­jo­mis, trankantis durimis, trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį bent vieno asmens atžvilgiu.

Tai, kad dau­guma namo gy­ventojų nesiskundė dėl keliamo triukÅ¡mo, nepaneigia D. I. kaltės dėl pa­da­ryto ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylo­se Nr. ATP-401-195/2014, Nr. ATP-204-200/2013).Taip pat atkreiptinas dėmesys jog konstatuojant, kad yra padarytas teisės pažeidimas, nu­ma­tytas ATPK 183 str., apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog nukentėjusi kaimynė S. P. yra jautri ir nervuota asmenybė, pastoviai kviečianti policijÄ , nepaneigia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad apelianto veiksmai trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį apylinkės teismo nutartyje nurodytu laiku.Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ir vertino kaip patikimus ir objektyvius liudytojos G.

J. parodymus, nes ji ir S. P. palaiko draugiÅ¡kus santykius, tačiau apeliacinio teismo nuomone, tai tik apelianto subjektyvi nuomone, nes liudytoja D. Å . patvirtino, kad minėti kaimynių santykiai yra tik kai­my­niÅ¡ki.Aptartų aplinkybių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad D. I. pažeidimas yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡na­grinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nu­ro­do­mais motyvais nėra pagrindo.

ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas asmenims užtraukia įspėjimÄ arba bau­dÄ piliečiams arba pareigÅ«nams iki aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsa­ko­my­bę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl admi­nis­tracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str.). ATPK 302 str. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsa­ko­mybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bau­dos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. D. I. paskirta administracinė nuo­bau­da (14 eurų bauda), kurios dydis mažesnis už sankcijoje numatytÄ Å¡ios nuobaudos vidurkį, nepa­Å¾eidžia administracinių nuobaudų skyrimÄ reg­lamentuojančių nuostatų ir nėra aiÅ¡kiai per griež­ta, laikytina teisinga ir tinkamai indivi­dua­li­zuota.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kau­no apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. birželio 25 d. nutartį D.

I. adminis­tra­cinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti apelia­ci­nia­me skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30211 str. ir 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir D. I. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas             Viktoras Preikšas