2022-04-20 Nr. AB-9472-3-62-3-03235-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2006-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03235-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. I. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35202 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1904 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), bijantis „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) grupuotės persekiojimo. Dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) jam teroristinės grupuotės 4 kartus grasino. Pareiškėjas buvo pagrobtas, kankintas, jo koja sužalota.

2.2. Pareiškėjas tvirtino, kad teikė atsakovui detalią informaciją apie (duomenys neskelbtini) kuriuose (duomenys neskelbtini), pateikė nuotraukas, tačiau Departamentas nepagrįstai pateiktos informacijos nelaikė įrodymais. Taip pat, atsakovas, nepasitelkęs jokio medicinos specialisto, padarė išvadą, jog pareiškėjo pateiktas įrodymas apie jo sužalotą koją buvo nepagrįstas, nes sužalojimas labiau priminė nelaimingą atsitikimą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas tokios išvados neturėjo teisės daryti.

2.3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtino realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino minėtų aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Komisija neužtikrino pareiškėjo teisės būti išklausytam, neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti, neištaisė atsakovo priimto Sprendimo trūkumų.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo grėsmė buvo siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar pareiškėjo asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus, pagrobimą ir kankinimus buvo neišsamus, abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus, todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys negalėjo būti pripažinti patikimais ir buvo laikomi „nenustatytais faktais“.

3.2. Pareiškėjas tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama baimė grįžti nebuvo visiškai pagrįsta. Atsakovas tyrimo metu neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

3.3. Atsakovas, vertindamas ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitiko prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo H. I. M. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirtęs sieną ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5.2. 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, dirbo (duomenys neskelbtini), finansinių problemų neturėjo. Pareiškėjas teigė, jog politinei partijai nepriklauso, tačiau yra (duomenys neskelbtini), dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir už tai yra persekiojamas, jam 4 kartus buvo grasinta. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas ir kankintas (duomenys neskelbtini) politinės partijos, jam sužalojo koją. Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) valdoma ginkluotų ir korumpuotų „milicijų“, jo gyvybei grasina teroristinės organizacijos. Pareiškėjas gavo grasinimo laišką dėl (duomenys neskelbtini), todėl bijo grįžti į kilmės šalį dėl baimės būti nužudytam.

5.3. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos): 2) išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatas, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V‑131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, pareiškėjo pasakojimus ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, nurodė, kad atsakovo atliktas tyrimas buvo išsamus, o pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai. Teismas pažymėjo, jog atsakovas apklausose siekė detaliai išnagrinėti pareiškėjo faktinę situaciją dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas akcentavo, kad tyrimo metu buvo rinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį bei kita informacija. Iš surinktos informacijos teismas nustatė, jog įvairiose (duomenys neskelbtini) buvo skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau, remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. ataskaita, nurodė, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad su jokiomis problemomis dėl savo (duomenys neskelbtini) asmeniškai nesusidūrė, nepateikė naujesnės informacijos, galinčios paneigti Sprendime padarytas išvadas. Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento buvo paskelbta teroristine organizacija.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nebuvo pripažintas patikimu, nes pareiškėjo pasakojimas tik bendrai sutapo su visiems viešai žinoma informacija, pareiškėjas nepateikė detalizuotų įvykių aplinkybių, nesukonkretino savo pasakojimo, pateikė mažai detalių, nenurodė savo vaidmens demonstracijose. Teismas nurodė, jog pareiškėjas bendrais, abstrakčiais sakiniais apibūdino situaciją, į apklausos metu užduotus patikslinančius klausimus vengė atsakyti, negalėjo pasakyti nei prieš ką jis protestavo, nei kokie asmenys jį tariamai persekiojo. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kodėl jis mano, kad jam grasina (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojime buvo neatitikimų – pareiškėjas teigė, jog už (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas, o (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas ir kankintas, sužalota koja, tačiau, remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prasidėjo tik nuo (duomenys neskelbtini).

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas nuotraukas bei vaizdo medžiagą, nurodė, jog nei vienoje iš pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų pareiškėjo identifikuoti nepavyko, todėl pateiktos nuotraukos turėjo žemą įrodomąją galią. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo tiksliau paaiškinti kodėl buvo (duomenys neskelbtini), be to, po (duomenys neskelbtini) įvykių praėjo beveik (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju jis būtų suimtas.

10. Teismas taip pat pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas, o pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas konvencinėmis priežastimis (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas nepateikė. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo kilmės šalyje grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas, o Departamentas surinko ir ištyrė aktualią, su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad grįžimo į kilmės šalį atveju, pareiškėjui negrėstų kalėjimas arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Taip pat, pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitiko ir papildomų apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas, be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

13. Teismas nurodė, kad, atsakovo pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar padaręs teisės pažeidimų, taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas išsiunčiama jau ne pirmą kartą, ar keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl teismas pakeitė šį terminą iki 2 metų nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei tuo pačiu pakeitė ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedamo perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi terminą iki 2 metų. Teismas likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą

III. 14. Pareiškėjas H. I. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjas nori būti tiesiogiai išklausytas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

15.2. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtino, jog pareiškėjo pasakojimas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

15.3. Teismas nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pasakojimu, jog jis (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo persekiojamas, susilaukė nuolatinių grasinimų, buvo užpultas ir jam sužalojo koją. Pareiškėjo nurodytą informaciją patvirtina jo pateikti įrodymai.

15.4. Pareiškėjas nesutinka, kad jį turėtų apginti jo paties kilmės valstybė. (duomenys neskelbtini) yra politinė partija, kuri paskelbta teroristine organizacija, todėl vien kilmės valstybės apsaugos šiuo atveju negana, kilmės valstybė nėra pajėgi apsiginti nuo tokios grupuotės ir apsaugoti savo piliečius. Pareiškėjas pagrįstai bijo dėl savo baimės ir dėl to nusprendė išvykti. Pareiškėjas taip pat turėjo būti priskirtas prie padidintos rizikos asmenų profilių, nes jis (duomenys neskelbtini), nei teismas, nei atsakovas nepaneigė, jog pareiškėjo sveikatai, laisvei ir gyvybei negresia joks pavojus (duomenys neskelbtini).

15.5. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) mieste) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Atsakovas taip pat pažymi, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo H. I. M. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

19. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, nurodo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, atsakovas nesurinko aktualios ir esamą padėtį atitinkančios kilmės šalies informacijos iš skirtingų šaltinių.

21. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

22. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

23. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

25. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

26. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

27. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1-97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

28. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

29. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas ir kankintas, jam buvo sužalota koja, gavo grasinimo laiškų, todėl jam turėjo būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, nustatė, kad Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai. Pareiškėjas apklausos metu į visus Departamento darbuotojos klausimus atsakinėjo pakankamai detaliai, tačiau Departamento darbuotoja neuždavinėjo pareiškėjui patikslinančiųjų klausimų dėl jo (duomenys neskelbtini), buvimo (duomenys neskelbtini), motyvuojant iš esmės tuo, kad pareiškėjas įrodymus atsiųs elektroniniu paštu, todėl nesutiktina su atsakovo ir teismo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo (duomenys neskelbtini) buvo abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus – pareiškėjui nebuvo užduodami patikslinantys klausimai (t. y. pvz., kada jis (duomenys neskelbtini), koks buvo jo vaidmuo), todėl pareiškėjas galėjo manyti, jog pateiktos informacijos bus gana. Be to, kaip matyti iš prie bylos medžiagos pateiktų duomenų, pareiškėjas Departamentui pateikė fotonuotraukas bei dokumentus, kurie buvo išversti į lietuvių kalbą.

32. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo pateikta nuotrauka apie jo sužalotą koją labiau priminė nelaimingą atsitikimą, su šiuo vertinimu pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, jog Departamentas ir teismas, vertindami sužalojimo priežastis, turi atsižvelgti į pateiktų duomenų visumą. Pažymėtina, jog teismas neturi galimybės įvertinti ar sužalotos kojos nuotrauka yra paties pareiškėjo, to nenustatė (nevertino) ir pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo argumentas dėl sužalotos kojos turėtų būti, pagal nustatytas aplinkybes, vertinamas pareiškėjo naudai, tačiau jo įrodomoji galia išlieka žema dėl informacijos trūkumo – neaišku kas ir kada sužalojo pareiškėjui koją, be to, nuo sužalojimo, galimai (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies praėjo nemažas laiko tarpas, todėl pareiškėjo kojos sužalojimo faktas, kaip išvykimo priežastis, teisėjų kolegijos vertinama kritiškai.

33. Pareiškėjas Departamentui taip pat pateikė nuotraukas iš galimai vykstančių protestų, tačiau nustatyti jų kilmės ar pareiškėjo dalyvavimo juose fakto, iš byloje esančios medžiagos neįmanoma, pateiktos nuotraukos iš esmės yra bendro pobūdžio, konkrečiai neidentifikuojančios paties pareiškėjo. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas kartu pateikė ir, pareiškėjo teigimu, identifikacijos kortelę, patvirtinančią, kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikė ir dokumentus, iš kurių matyti, kad galbūt pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini) yra išduotas sulaikymo įsakymas, kurio pagrindu prašomą pareiškėją sulaikyti. Tačiau Departamentas dėl paminėtų dokumentų nepasisakė bei jų tinkamai nevertino. Nepaisant to, Sprendime buvo nuspręsta, kad pareiškėjui, grįžus į kilmės šalį negrės kalėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo ir teismo išvados yra tinkamai nemotyvuotos bei priimtos neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktus dokumentus, iš kurių galimai matyti, kad pareiškėjas bus / buvo sulaikytas dėl (duomenys neskelbtini).

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d.), Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių, tinkamai neatliko apklausos (detaliai neišnagrinėjo pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jo detaliai neišklausinėjo) bei neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų dėl galimai jam gresiančio sulaikymo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko tyrimo, neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, atsižvelgiant į tai skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

35. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, Sprendimas ir Komisijos sprendimas panaikinami bei atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo H. I. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo H. I. M. skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1904, bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis