Legislator Case Law & Legislation
9ca30d50-4f33-42f4-ae1e-c12fc77cec7a AI generated

9ca30d50-4f33-42f4-ae1e-c12fc77cec7a · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 9ca30d50-4f33-42f4-ae1e-c12fc77cec7a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1265-402/2010 Teisminio proceso Nr.3-62-3-00852-2010-2. proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ atsakovui PravieniÅ¡kių 3-iesiems pataisos

Legislator headnote

AI generated

9ca30d50-4f33-42f4-ae1e-c12fc77cec7a · Kauno apygardos administracinis teismas:            PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2008 metus, viso sumoje 382,53 Lt (b.l. 4-5).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1265-402/2010 Teisminio proceso Nr.3-62-3-00852-2010-2.

Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 21 d.

Kaunas

          Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,

rašytinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ atsakovui PravieniÅ¡kių 3-iesiems pataisos

namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, ir n u s t a t ė :

           PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2008 metus, viso sumoje 382,53 Lt (b.l. 4-5).

           PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodė, kad dirba PravieniÅ¡kių 3-uosiuose pataisos namuose Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus prižiÅ«rėtoja. Atsakovas nepagrįstai nesumokėjo jai priklausančių priedų ir priemokų už 2008 metus ir dėl to atsirado neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio skirtumas, kurį praÅ¡o priteisti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ .

         Atsakovas PravieniÅ¡kių 3-ieji pataisos namai atsiliepimu į praÅ¡ymÄ prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l.11-14). Atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui veikė teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovas prašė įtraukti atsakovu byloje Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl Lietuvos valstybės sunkios finansinės padėties.

          PareiÅ¡kėja, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai posėdyje nedalyvavo. Gautas atsakovo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

          Apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 1,3 d.).

          Prašymas tenkintinas.

          PareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas (b.l. 17) ir teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo negautÄ darbo užmokestį už nepagrįstai apribotÄ priedų ir priemokų mokėjimÄ . Reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo parengtoje pažymoje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-07-31 pareiÅ¡kėjai buvo neiÅ¡mokėta 382,53 Lt priemokų ir priedų dalis, virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l. 6-7).

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio

2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjai darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos

107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004

K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas, išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjai nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra PravieniÅ¡kių 3-ieji pataisos namai, o ne valstybė plačiÄ ja prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005-12-21 nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-638/2005, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. PareiÅ¡kėja atliko savo kaip valstybės tarnautojos pareigas, tačiau jai nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjai priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėja yra iÅ¡saugojusi galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡nykęs.Â

PareiÅ¡kėja į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdama terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti ( Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl priteisimo

negauto 382,53 Lt darbo užmokesčio pagrįstas Pravieniškių 3-jų pataisos namų atžvilgiu, todėl tenkintinas,

nes toks priteisimas neprieÅ¡tarauja DK 298 straipsnio nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo iÅ¡dėstė 2010-02-20 nutartyje administracinėje byloje A 756 - 1571/2010.

Teismas tenkina atsakovo praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (ABTÄ® 57 str.).

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atsižvelgia į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ). Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai administracinei bylai (ABTÄ® 58 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl, vadovaudamasis ABTÄ®

4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. (pagal Å¡ias procesines teisės normas teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

        Vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str.

2 p., Civilinio proceso kodekso

284 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a  :

       PraÅ¡ymÄ tenkinti.Â

       Priteisti I. R. iÅ¡ PravieniÅ¡kių 3-ųjų pataisos namų 382,53 Lt (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus, 53 ct) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

  Sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.

       Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

 Â

Teisėja                                                                                            Â

                Natalja Zelionkienė