9ca0af35-18cf-493c-9be2-2d6a2a249c2a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-209-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17510-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.1; 2.5.10.5.2.17; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,       sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,        dalyvaujant ieškovo UAB ,,Lengvas būdas“ atstovams J.

M., advokatui Dariui SauliÅ«nui,       atsakovų UAB ,,Rotas“ ir UAB ,,Kalbų erdvė“ atstovams J. A. ir advokatui Aurimui GasiÅ«nui,       atsakovo IÄ® ,,Knygeta“ atstovui S. S.,       vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-829-934/2016 pagal ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Rotas“, UAB „Kalbų erdvė“, J.

A. individualiai įmonei, IÄ® „Knygeta“ dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimÄ priteisimo.         Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų priteisti kompensacijÄ už autorių teisių pažeidimÄ : iÅ¡ UAB ,,Rotas“ – 38 000 Eur; UAB „Kalbų erdvė“ – 38 000 Eur; J. A. IÄ® – 10 000 Eur; IÄ® „Knygeta“ – 1 000 Eur, taip pat 6 procentus procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal 2007 m. sausio 1 d. ir 2008 m. vasario 20 d. sutarčių memorandumus, sudarytus tarp A. C.‘s Easyway (International) Limited ir UAB „Lengvas bÅ«das“, UAB „Lengvas bÅ«das“ buvo suteikta iÅ¡skirtinė teisė Å¡ių sutarčių galiojimo terminu spausdinti, perspausdinti, iÅ¡leisti ir pardavinėti A. C.‘s Easyway to Stop Smoking by A. C. (liet. „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir A. C.‘s Easyway to Lose Weight by A. C. (liet. „Lengvas bÅ«das sulieknėti“) visose mažmeninėse rinkose knygos pavidalu lietuvių kalba visose Å¡alyse, kur taikomos autorinės teisės, todėl ieÅ¡kovas, Å¡ių kÅ«rinių atžvilgiu, yra iÅ¡imtinių licencijų licenciatas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTÄ®) prasme bei Å¡io įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatytas subjektas, galintis reikalauti kompensacijos už autorinių teisių pažeidimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtame 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendyje J. A. baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ginčo knygos 2008 m. buvo leidžiamos UAB „Presvika“, o pagal atitinkamas UAB „Presvika“ sudarytas spaudos paslaugų sutartis, spausdinamos UAB „Standartų spaustuvė“ ir UAB „AJS spaustuvė“. Remiantis nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, šių knygų originalai buvo spausdinami ir tiekiami Lietuvos knygynams tik iš minėtų spaustuvių sandėlių. 2010 m. kovo 17 d.

įtarus, kad su J. A. susijusiuose Lietuvos knygynuose prekiaujama galimai neteisėtomis kopijomis, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 192 straipsnį. Vilniaus apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėtas ir kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas. Nuosprendžiu J. A. buvo iÅ¡teisintas, o civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog bÅ«tent J.

A., kaip fizinis asmuo, padarė nusikalstamÄ veikÄ , pabrėžė, kad knygos buvo rastos ir paimtos iÅ¡ įmonių, t. y. IÄ® „Knygeta“, UAB „Rotas“, UAB „Kalbų erdvė“ ir J. A. IÄ®, kuriose knygos buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitÄ , o ne pats J. A. asmeniÅ¡kai laikė jas. Taip pat nurodė, kad IÄ® „Knygeta“ valdomo knygyno patalpose pagal kratos protokolus ir ekspertizės aktus buvo rasta 10 knygų A. C. „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ neteisėtų kopijų ir jos, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalo bÅ«ti sunaikintos.

Å is teismo sprendimas priimtas remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautomis Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto iÅ¡vadomis bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.ATGTÄ® 77 straipsnyje 1 dalyje nurodoma, kad iÅ¡imtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ . Å ios dalies 7 punkte nurodoma, kad kreipiantis į teismÄ galima reikalauti sumokėti kompensacijÄ , įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad vietoje faktiÅ¡kai atsiradusios žalos (nuostolių) už autorių teisių pažeidimÄ , atlyginimo Å¡io įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas.

Kaip ir kiekvienu atveju civilinei atsakomybei kilti bÅ«tini tam tikri pagrindai, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė. IeÅ¡kovas, įvertinęs atsakovo IÄ® „Knygeta“ su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktus duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. gegužės 21 d., atsakovas IÄ® „Knygeta“, iÅ¡ kito atsakovo UAB „Rotas“ gavo 80 knygų, iÅ¡ kurių esÄ parduotos tik 4 knygos, 66 knygos esÄ buvo grÄ Å¾intos, 10 knygų, t. y. 3 vnt. knygų „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir 7 vnt.

„Lengvas bÅ«das sulieknėti“ paimtos kratų metu, galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad prekyba neteisėtomis knygų kopijomis atsakovo knygyne vyko mažiausiai 6 su puse mėnesio. Tačiau iÅ¡ IÄ® „Knygeta“ pateiktų įrodymų neįmanoma patikrinti, ar tikrai buvo gauta tik 80 knygų (o ne daugiau), ar tikrai parduotos tik 4 knygos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui padarytos žalos dydžio tiksliai nustatyti yra neįmanoma, tačiau įvertinus, kad atsakovas IÄ® „Knygeta“ iÅ¡ esmės pagrindė, jog Å¡ias neteisėtas kopijas gavo iÅ¡ kito atsakovo, t. y.

UAB „Rotas“, ieÅ¡kovas mano esant teisingo, protingo ir sÄ Å¾iningo pagrindo praÅ¡yti adekvačios padaryto pažeidimo mastui ir trukmei sumos, t. y. 1 000 Eur kompensacijos. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡i kompensacija, atsižvelgus į atsakovo antraeilį vaidmenį (lyginant su atsakovu UAB „Rotas“) platinant neteisėtas kopijas, laikÄ , kada galėjo bÅ«ti pardavinėjamos minėtų knygų neteisėtos kopijos, ieÅ¡kovui sukeltus neigiamus padarinius, bei į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, yra pagrįsta.

Ä®vertinęs atsakovo J. A. IÄ® su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktus duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2010 m. gegužės 21 d., atsakovas IÄ® „Knygeta“ iÅ¡ kito atsakovo UAB „Rotas“ gavo 100 knygų, iÅ¡ kurių esÄ parduotos tik 3 knygos, o likusios paimtos kratų metu, ieÅ¡kovas darė prielaidÄ , kad prekyba neteisėtomis knygų kopijomis atsakovo IÄ® „Knygeta“ knygyne vyko mažiausiai 6 su puse mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui padarytos žalos dydžio tiksliai nustatyti yra neįmanoma, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas J.

A. individuali įmonė iÅ¡ esmės pagrindė, jog Å¡ias neteisėtas kopijas gavo iÅ¡ kito atsakovo, t. y. UAB „Rotas“, ieÅ¡kovas mano esant teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga praÅ¡yti adekvačios padaryto pažeidimo mastui ir trukmei sumos, t. y. 10 000 Eur kompensacijos. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡i kompensacija, atsižvelgus į atsakovo antraeilį vaidmenį (lyginant su atsakovu UAB „Rotas“) platinant neteisėtas kopijas, laikÄ , kada galėjo bÅ«ti pardavinėjamos minėtų knygų neteisėtos kopijos, ieÅ¡kovui sukeltus neigiamus padarinius, bei į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, yra pagrįsta.

IÅ¡ atsakovų UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“, ieÅ¡kovo nuomone, turėtų bÅ«ti priteista maksimali kompensacija, t. y. po 38 000 Eur. IeÅ¡kovas neturi duomenų kiek tiksliai atsakovai per savo knygynus pardavė neteisėtų knygų kopijų bei už kokiÄ kainÄ . Vien kratų metu atsakovams priklausančiuose knygynuose buvo rasta ir paimta daugiau nei 730 neteisėtų knygų kopijų. Kadangi atsakovai neteisėtai sudarė tokius buhalterinius dokumentus, kad dėl prekybos neteisėtomis knygų kopijomis nebÅ«tų fiksuojamas buhalterinis knygų pervirÅ¡is.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės neįmanoma nustatyti ieÅ¡kovui padarytos žalos dydžio, ieÅ¡kovas neturi kitų galimybių apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kaip tik praÅ¡ant priteisti įstatymo nustatyto maksimalaus dydžio kompensacijÄ . IeÅ¡kovo nuomone, Å¡i kompensacija, atsižvelgus į atsakovo kaltės formÄ (tyčia), laikÄ , kada galėjo bÅ«ti pardavinėjamos minėtų knygų neteisėtos kopijos (daugiau nei 2 metai), padarinius, didelį mastÄ bei į tai, kad atsakovas yra verslo subjektas, yra pagrįsta.

Atsakovų kaltę pagrindžia teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės.Atsakovas UAB „Rotas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad reiÅ¡kiamus reikalavimus ieÅ¡kovas grindžia 2007 m. sausio 1 d. ir 2008 m. vasario 20 d. sutartimis, iÅ¡ kurių ir kildina savo reikalavimo teisę Å¡ioje civilinėje byloje. IeÅ¡kovo teigimu, minėtomis sutartimis autoriaus teisių į turėtojas A. C.‘s Easyway (International) Limited suteikė jam iÅ¡skirtinę teisę Å¡ių sutarčių galiojimo metu spausdinti, perspausdinti, iÅ¡leisti ir pardavinėti nurodytus kÅ«rinius visose mažmeninėse rinkose knygos pavidalu, lietuvių kalba, visose Å¡alyse, kur taikomos autorinės teisės. Sutarčių 1 punktas numato (citata iÅ¡ vertimo), kad „šios Sutarties trukmė (nebent dėl kituose sutarties punktuose nurodomų priežasčių sutartis bÅ«tų nutraukta prieÅ¡ terminÄ ) 3 metai nuo Å¡ios Sutarties sudarymo dienos“.

Tokiu būdu, ieškovo ir A. C.‘s Easyway (International) Limited 2007 m. sausio 1 d. sudaryta sutartis (dėl knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“) pasibaigė 2010 m. sausio 1 d., o 2008 m. vasario 20 d. sutartis (dėl knygos „Lengvas būdas sulieknėti“) – 2011 m. vasario 20 d. Kartu su šiomis sutartimis pasibaigė ir ieškovo teisės, įgytos jų pagrindu, įskaitant ir teisę savo atžvilgiu reikalauti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto tariamai pažeistų teisių gynimo būdo;

Sutarčių 10 punktas numato, jei leidėjas nutaria nupiginti ir iÅ¡parduoti darbo tiražo likutį, teisės automatiÅ¡kai atitenka savininkui. Jei leidėjas daro tiražo likučių iÅ¡pardavimÄ , jis pirmiausia turėtų bÅ«ti pasiÅ«lytas savininkui. Ginčo atveju, ieÅ¡kinyje nurodytas A. C. knygas ieÅ¡kovas UAB „Lengvas bÅ«das“ pirkėjui UAB „Kalbų erdvė“ pardavė už 15 Lt (be PVM) kainÄ , kai tuo tarpu iki tol didmeninė Å¡ių knygų pardavimo kaina buvo 20 Lt (be PVM).

Taigi, kadangi ieškovas knygas pardavė nupigintomis kainomis (25% pigiau), todėl, vadovaujantis sutarčių 10 punktu, ieškovas neteko visų savo teisių (UAB „Kalbų erdvė“ parduotų knygų atžvilgiu) pagal šias sutartis ir tos teisės perėjo A. C. Easyway (International) Limited. 2009 m. rugsėjo 9 d. atsakovas UAB „Rotas“ iš UAB „Kalbų erdvė“ įsigijo 1 500 vienetų A. C. knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir 2 000 vienetų A. C. knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių.

VisÄ Å¡Ä¯ knygų kiekį UAB „Kalbų erdvė“ buvo įsigijusi iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“ tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡raÅ¡yto dokumento pagrindu. IÅ¡ viso UAB „Kalbų erdvė“ iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“ buvo įsigijusi 1 612 vienetų knygos „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ egzempliorių (kurių 1 500 pardavė atsakovui UAB „Rotas“) ir 2 101 vienetÄ knygos „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ egzempliorių (kurių 2 000 pardavė atsakovui).

UAB „Kalbų erdvė“ parduotas knygas ieÅ¡kovas UAB „Lengvas bÅ«das“ susigrÄ Å¾ino iÅ¡ Å¡iuo metu likviduotos dėl bankroto UAB „Respublikinis knygų centras“. Likviduotai UAB „Respublikinis knygynų centras“ minėtas knygas ieÅ¡kovas UAB „Lengvas bÅ«das“ tiekė konsignacijos pagrindais, pagal 2008 m. gegužės 20 d. sudarytÄ leidinių tiekimo sutartį Nr. 2008/02/28; bankrutuojančios UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto procese visus Å¡ios bendrovės valdomus knygynus perėmė UAB „Kalbų erdvė“ ir atsakovas UAB „Rotas“, kurie iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“ nupirko ir atitinkamÄ , perimtuose knygynuose turėjusių bÅ«ti, knygų dalį.

Nupirkusi iÅ¡ ieÅ¡kovo visÄ UAB „Respublikinis knygų centras“ disponuojamÄ knygų likutį, UAB „Kalbų erdvė“ sau pasiliko tik tÄ dalį, kuri faktiÅ¡kai turėjo bÅ«ti laikoma jai atitenkančiuose UAB „Respublikinis knygų centras“ knygynuose. Tuo tarpu atsakovui UAB „Rotas“ buvo parduotas tas knygų kiekis (1 500 vienetų knygos „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ egzempliorių ir 2 000 vienetų knygos „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ egzempliorių), kuris faktiÅ¡kai turėjo bÅ«ti laikomas bÅ«tent atsakovui atitenkančiuose knygynuose. 2009 metų pabaigoje, atlikus metinę inventorizacijÄ paaiÅ¡kėjo, kad atsakovo UAB „Rotas“ knygynuose nėra tokio knygų kiekio, kokį jis PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros pagrindu įsigijo iÅ¡ UAB „Kalbų erdvė“.

Vietoje įsigytų 1 500 vienetų knygos „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ egzempliorių buvo rasta tik 820 vienetų, o vietoje 2 000 vienetų knygos „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ egzempliorių – 712 vienetų. Dėl to atsakovas pateikė UAB „Kalbų erdvė“ debetinį dokumentÄ dėl kainos, sumokėtos už trÅ«kstamÄ Â knygų kiekį, grÄ Å¾inimo. 2010 m. gegužės 21 d. į atsakovui UAB „Rotas“ priklausančius knygynus atvykę policijos pareigÅ«nai paėmė visus juose esančius knygų egzempliorius (paimti 353 vienetai knygos „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir 236 vienetai knygos „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ egzempliorių).

Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis specialistų išvadomis, buvo nustatyta, kad 332 vienetai (iš kratos metu paimtų 353) knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzemplioriai bei 208 vienetai (iš kratos metu paimtų 236) knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių neatitinka tyrimui ieškovo pateikto lyginamojo atitinkamos knygos pavyzdžio. Vilniaus miesto teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-891/2015 buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, iš atsakovo UAB „Rotas“ kratos metu paimtus knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorius (kurie specialistų buvo pripažinti neatitinkantys lyginamojo pavyzdžio) teismas nusprendė sunaikinti.

Nurodė, jog visus A. C. knygų egzempliorius atsakovas UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“ įsigijo tiesiogiai iÅ¡ UAB „Lengvas bÅ«das“ ir bÅ«tent atsakovas buvo Å¡ių knygų savininkas ir pardavėjas. PrieÅ¡ Å¡ias knygas parduodant UAB „Kalbų erdvė“, jas ieÅ¡kovas UAB „Lengvas bÅ«das“ tiekė likviduotai UAB „Respublikinis knygų centras“, vėliau neparduotas knygas susigrÄ Å¾ino ir pardavė UAB „Kalbų erdvė“, kuri dalį jų iÅ¡ karto perleido atsakovui.

Visas ieÅ¡kinyje nurodytas knygas atsakovas UAB „Rotas“ įgijo sandorių pagrindu, knygos buvo tinkamai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Ä®siteisėjusiu iÅ¡teisinamuoju teismo nuosprendžiu dalį paties ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“ parduotų knygų buvo nuspręsta sunaikinti, kaip neteisėtas kopijas. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas tokio pobÅ«džio materialinį reikalavimÄ , turėtų nurodyti konkrečias aplinkybes, objektyviai pateisinančias galimybės reikalauti patirtos turtinės žalos (nuostolių) priteisimo nebuvimÄ , ir kito pažeistų teisių gynimo bÅ«do – kompensacijos priteisimo, pasirinkimÄ .

Kadangi šių reikšmingų aplinkybių ieškovas nepagrindė, todėl reikalavimas ginti teises ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu būdu yra nepagrįstas. Pasisakydamas dėl veiksmų neteisėtumo, atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų objektyviai teigti, jog kratos metu iš atsakovo knygynų paimtos knygos buvo naudojamos be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo. Teigdamas, kad atsakovo knygynuose laikytos ir platintos knygos buvo neteisėtos, ieškovas turėjo įrodyti, kad knygos buvo naudojamos be atitinkamų leidimų.

Tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, tai nebuvo tiriama ir įrodinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje iÅ¡vados apie knygų kopijų neteisėtumÄ buvo padarytos tik remiantis faktu, jog knygos buvo atspausdintos ne ieÅ¡kovo nurodytose spaustuvėse. Juo labiau, kad knygų laikymas nėra ATGTÄ® 15 straipsnio ginama turtinė autoriaus teisė. Atsakovas pripažįsta, kad 540 vienetų knygų, kurios kratos metu buvo paimtos iÅ¡ jo knygynų ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo nuspręstos sunaikinti, buvo laikomos bendrovei priklausančiuose knygynuose ir juose buvo platinamos.

Tačiau atkreipė dėmesį, kad visos šios knygos buvo įgytos iš ieškovo UAB „Lengvas būdas“, atsakovas nelaikė ir neprekiavo jokių kitų knygų „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir „Lengvas būdas sulieknėti“, gautų iš kitų šaltinių. Parduodamas prekes ieškovas privalėjo užtikrinti, kad jo prekė atitiks teisės aktų reikalavimus ir nepažeis jokių trečiųjų asmenų teisių. Juo labiau, kad ir 2008 m. gegužės 20 d. leidinių tiekimo Sutarties Nr. 2008/02/28 2.5. punktu ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad parduodamos prekės nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių (įskaitant autorių teises) bei kitų norminiais teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Taigi atsakovas neturėjo objektyvių galimybių įtarti kokio nors knygų neteisėtumo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“ įsigytas knygas laikė ir platino preziumuodamas jų teisėtumÄ ir atitikimÄ teisės aktų reikalavimams. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrindė atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo (laikytų ir platintų knygų neteisėtumo). Pasisakydamas dėl žalos, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad nėra galimybės nustatyti jam padarytos žalos dydžio, todėl priteistina maksimali 38 000 Eur dydžio kompensacija.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų pardavęs bent vienÄ A. C. knygos egzempliorių, kuris bÅ«tų laikytinas neteisėtu, t. y. naudojamu be autoriaus sutikimo. Minėtas knygas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovas įsigijo 2009 m. rugsėjo 9 d., o 2010 m. gegužės 21 d. visos turimos knygos buvo kratos metu paimtos policijos pareigÅ«nų. Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytas knygas atsakovas savo knygynuose platino 8 mėnesius, todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl ieÅ¡kinyje kalbama apie 2 metų laikotarpį.

Atsakovui nesuvokiami ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teiginiai apie buhalterinių dokumentų sudarymo neteisėtumÄ . Paties ieÅ¡kovo iniciatyva baudžiamojoje byloje buvo atliktas atsakovo buhalterinės apskaitos tyrimas, kurio rezultate specialistas konstatavo, kad ginčo knygų įsigijimas ir realizavimas atsakovo apskaitoje atvaizduotas tinkamai, teisingai ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Buvo nustatyta, kad atsakovo įsigytų, apskaitytų ir realizuotų prekių kiekis atitinka, o prekių pervirÅ¡io nėra.

Nors ieÅ¡kovas ir teigia, kad jis negali nustatyti padarytos žalos dydžio, tačiau baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė konkrečios 27 328 Lt (7 914,74 Eur) dydžio žalos atlyginimo, kuriÄ apskaičiavo pagal ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ knygynų paimtų knygų kiekį. Neteisėtomis kopijomis ieÅ¡kovo įvardijamos knygos nebuvo parduotos, o tai reiÅ¡kia, kad pajamų už jas niekas negavo. Nepardavus knygos nei platintojas, nei teisių turėtojas, nei autorius negali pretenduoti į jokiÄ tokios knygos kainos dalį ir jos reikalauti.

Taigi nepardavus knygų nei autorius, nei jo teisių turėtojas neprarado jokių pajamų, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip ieÅ¡kovo nuostoliai. Už visas parduotas ginčo knygas su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta, todėl nepriklausomai nuo to, kokie tai yra egzemplioriai, ieÅ¡kovas jokių nuostolių (žalos) nepatyrė. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nemotyvuotai reikalauja priteisti maksimaliÄ kompensacijos sumÄ , apsiriboja tik bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimais, kurie yra nepagrįsti, neteisingi, todėl atmestini.

Pasisakydamas dėl priežastinio ryÅ¡io, atsakovas nurodė, kad kokiÄ prekę gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, tokiÄ ir platino. Tokiu bÅ«du, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (jeigu tokius laikyti esančiais) ir pasekmių (žalos, kuri yra visiÅ¡kai neįrodyta) yra tiesiogiai susijęs su pačiu ieÅ¡kovu bei jo atliktais veiksmais, todėl jis negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo civilinę atsakomybę sÄ lygojanti sÄ lyga. Pasisakydamas dėl kaltės, atsakovas nurodė, kad bet kokius veiksmus su iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigytomis A.

C. knygomis atsakovas atliko nežinodamas, kad jis pažeidžia autorių saugomas teises. Visi knygų egzemplioriai buvo įsigyti iÅ¡ paties ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“. Atsakovas neturėjo jokių prielaidų manyti, kad įgytos knygos gali kažkokiu bÅ«du pažeisti autoriaus teises, kadangi jas įsigijo tiesiogiai iÅ¡ leidėjo. Knygos buvo atspausdintos spaustuvėje, buvo padarytos kokybiÅ¡kai ir neturėjo akivaizdžių skirtumų, kurie leistų įtarti kokį nors Å¡ių knygų neatitikimÄ teisės aktų reikalavimams.

Ikiteisminio tyrimo metu knygas tyrusi specialistė patvirtino, kad ieÅ¡kovo įvardijamos kaip neteisėtos knygos atspausdintos profesionaliai ir tyrimui pateiktų knygų skirtumai yra tokie nežymÅ«s, kad neturėdama lyginamųjų pavyzdžių ji negalėtų pasakyti, kad tai tariamai neteisėta kopija. Atsakovas neturi darbuotojų, kurie kiekvienÄ gautÄ knygų partijÄ tikrintų taip, kaip tÄ darė specialistė ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atsakovas ir neturi tokios pareigos, kadangi knygų tiekėjas privalo užtikrinti, kad jo parduodamos knygos atitiks teisės aktų reikalavimus ir nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

Ginčo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovas pažeidė pastarÄ jÄ pareigÄ , dėl ko susiklostė Å¡i teisinė situacija. Atsakovas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigytos knygos skiriasi, kad dalis jų atspausdinta galimai neteisėtai. IeÅ¡kinyje dėstomi teiginiai nepagrindžia nei atsakovo kaltės, nei jo atliktų veiksmų neteisėtumo, todėl laikytina, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atsakomybę už tariamai ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .Atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lengvas bÅ«das“ įsigijo 1 612 vienetų knygos „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ egzempliorių ir 2 101 vienetÄ knygos „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ egzempliorių. Atsakovui parduotas knygas ieÅ¡kovas susigrÄ Å¾ino iÅ¡ Å¡iuo metu likviduotos dėl bankroto UAB „Respublikinis knygų centras“. Likviduotai UAB „Respublikinis knygų centras“ minėtas knygas ieÅ¡kovas UAB „Lengvas bÅ«das“ tiekė konsignacijos pagrindais, pagal 2008 m. gegužės 20 d. sudarytÄ leidinių tiekimo sutartį Nr. 2008/02/28.

Bankrutuojančios UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto procese, visus Å¡ios bendrovės valdomus knygynus perėmė atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“. Nupirkęs iÅ¡ ieÅ¡kovo visÄ UAB „Respublikinis knygų centras“ disponuojamÄ knygų likutį, atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ sau pasiliko tik tÄ dalį, kuri faktiÅ¡kai turėjo bÅ«ti laikoma jai atitenkančiuose UAB „Respublikinis knygų centras“ knygynuose. Tuo tarpu likusiÄ dalį įsigytų knygų UAB „Kalbų erdvė“ pardavė UAB „Rotas“. 2009 metų pabaigoje UAB „Rotas“ atliko metinę inventorizacijÄ , kurios metu paaiÅ¡kėjo, kad jos knygynuose nėra tokio knygų „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir ,,Lengvas bÅ«das sulieknėti“ kiekio, kokį UAB „Rotas“ įsigijo iÅ¡ atsakovo UAB „Kalbų erdvė“.

Vietoje įsigytų     1 500 vienetų knygos „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ egzempliorių buvo rasta tik 820 vienetų, o vietoje 2 000 vienetų knygos „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ egzempliorių – 712 vienetų. Dėl to, UAB „Rotas“ pateikė atsakovui UAB „Kalbų erdvė“ debetinį dokumentÄ dėl kainos, sumokėtos už trÅ«kstamÄ knygų kiekį, grÄ Å¾inimo, o atsakovas, savo ruožtu, analogiÅ¡kÄ debetinį dokumentÄ pateikė ieÅ¡kovui UAB „Lengvas bÅ«das“. 2010 m. gegužės 21 d.

į atsakovui priklausančius knygynus atvykę policijos pareigūnai paėmė visus juose esančius knygų egzempliorius. Kratos metu iš atsakovo knygynų buvo paimti 67 vienetai knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir 91 vienetas knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių. Ikiteisminio tyrimo metu, remiantis specialistų išvadomis, buvo nustatyta, kad 64 vienetai (iš kratos metu paimtų 67) knygos „Lengvas būdas mesti rūkyti“ egzempliorių bei 90 vienetų (iš kratos metu paimtų 91) knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorių neatitinka tyrimui ieškovo pateikto lyginamojo knygos pavyzdžio.

Vilniaus miesto teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, iš atsakovo UAB „Kalbų erdvė“ kratos metu paimtus knygų ,,Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ,,Lengvas būdas sulieknėti“ egzempliorius (kurie specialistų buvo pripažinti neatitinkantys lyginamojo pavyzdžio) teismas nusprendė sunaikinti. Visus A. C. knygų egzempliorius atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ įsigijo tiesiogiai iš UAB „Lengvas būdas“ ir būtent atsakovas buvo šių knygų savininkas ir pardavėjas.

PrieÅ¡ Å¡ias knygas parduodant atsakovui UAB „Kalbų erdvė“, jas ieÅ¡kovas tiekė likviduotai UAB „Respublikinis knygų centras“, vėliau neparduotas knygas susigrÄ Å¾ino ir pardavė atsakovui. Visas ieÅ¡kinyje nurodytas knygas atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ įgijo sandorių pagrindu, knygos buvo tinkamai apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Ä®siteisėjusiu iÅ¡teisinamuoju teismo nuosprendžiu dalį paties ieÅ¡kovo parduotų knygų buvo nuspręsta sunaikinti, kaip neteisėtas kopijas.

Atsakovas neneigia, kad 158 vienetai A. C. knygų, kurios kratos metu buvo paimtos iÅ¡ jo knygynų, buvo laikomos bendrovei priklausančiuose knygynuose ir juose buvo platinamos. Visos Å¡ios knygos buvo įgytos iÅ¡ ieÅ¡kovo, atsakovas nelaikė ir neprekiavo kitomis knygomis „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir „Lengvas bÅ«das sulieknėti“, gautomis iÅ¡ kitų Å¡altinių.Atsakovas J. A. IÄ® pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad atsakovas pats niekada nespausdino neteisėtų knygų kopijų, nežinojo, kad įgijo neteisėtas knygų kopijas ir sÄ moningai niekada tokių kopijų neplatino.

IeÅ¡kinyje nepagrįstai nurodoma, kad įsigydamas ir ketindamas pardavinėti A. C. knygas atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir veikė tyčia. IÅ¡ esmės pats atsakovas buvo suklaidintas ir apgautas, kadangi buvo įsitikinęs, kad įsigyja teisėtai atspausdintas knygas, tačiau vėliau knygos buvo konfiskuotos ir atsakovui nebegrÄ Å¾intos, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad ne atsakovas neteisėtai spausdino knygas ir jas platino, ieÅ¡kinys jam pareikÅ¡tas nepagrįstai.

Atsakovu turėtų bÅ«ti subjektas, kuris neteisėtai spausdino knygas ir jas platino tretiesiems asmenims (knygynams, knygų platintojams ir pan.), nuslėpdamas, kad tai neteisėtos knygų kopijos, o ne originalai. Atsakovas knygas įsigijo teisėtai, kÄ patvirtina 2015 m. liepos 20 d. prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui pateikti dokumentai. IÅ¡ viso iÅ¡ UAB „Rotas“ atsakovas įsigijo 100 vienetų A. C. knygų. Ä®sigyjant knygas atsakovas nežinojo, kad knygos buvo atspausdintos ir platinamos neteisėtai, o apie įsigytas galimai neteisėtas knygų kopijas buvo sužinota tik 2010 metais, kai atsakovo knygyne buvo atlikta krata ir kratos metu rastos bei paimtos A.

C. knygos „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ (viso – 97 vnt.). Atsakovas pateikė teismui visÄ dokumentacijÄ apie ginčo knygų judėjimÄ , kadangi jis nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad jam perduotos knygos buvo kopijos, o jo tariamai padaryta žala ieÅ¡kovui yra mažareikÅ¡mė, todėl, kad parduotos tik 3 knygos iÅ¡ kurių gauta nauda (atskaičius iÅ¡laidas) yra 7,08 Eur, o kitos knygos yra paimtos kratos metu. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad nėra duomenų, kiek tiksliai atsakovas savo valdomame knygyne pardavė neteisėtų knygų kopijų bei už kokiÄ kainÄ , kadangi atsakovas 2015 m. liepos 20 d. su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė visus prekių gavimo ir grÄ Å¾inimo dokumentus, taip pat nurodė kiek iÅ¡ viso knygų atsakovas gavo, kiek pardavė ir kiek jų buvo paimta kratos metu.

IeÅ¡kovo teiginys, kad netiesioginė tyčia arba neatsargumas atsirado neva dėl to, kad gautų neteisėtų knygų kopijų iÅ¡ UAB „Rotas“ kaina buvo mažesnė yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi tiekėjas nustato pardavimo kainÄ , įskaičiuodamas savo kaÅ¡tus į pardavimo kainÄ , kuriÄ nurodo sÄ skaitoje faktÅ«roje. Tų pačių knygų kainos gali skirtis ir jas nustato tiekėjas, be to atsakovas negali įtakoti tiekėjų kainodaros ar sekti ir stebėti kiekvienos knygos kainų padidėjimÄ ar sumažėjimÄ .

Atsakovo įsitikinu, jo atžvilgiu ieškinys pareikštas nepagrįstai, kadangi atsakovas niekada nespausdinto ir neplagijavo A. C. knygų, niekada tyčia žinodamas ir nuslėpdamas neplatino neteisėtų knygų kopijų. Atsakovas teisėtai iš UAB „Rotas“ įsigijo 100 vienetų A. C. knygų „Lengvas būdas sulieknėti“ ir „Lengvas būdas mesti rūkyti“, įsigydamas knygas nežinojo, kad tai neteisėtos kopijos, todėl pats atsakovas šioje situacijoje liko apgautas.

Jei ieÅ¡kovui ir kilo žala, dėl to, kad buvo plagijuojamos A. C. knygos, Å¡iÄ Å¾alÄ sukėlė ne atsakovas, o tie asmenys, kurie inicijavo neteisėtų knygų kopijų spausdinimÄ ir tokias neteisėtas kopijas paleido į rinkÄ . Atsakovas pardavė tik 3 vienetus iÅ¡ UAB „Rotas“ įsigytų knygų, dėl ko iÅ¡ atsakovo nepagrįstai reikalaujamos kompensacijos dydis yra visiÅ¡kai neprotingas. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kinys atsakovo atžvilgiu turėtų bÅ«ti atmetamas ne tik dėl to, kad atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , bet ir dėl to, kad reikalavimas pareikÅ¡tas praleidus 3 metų ieÅ¡kinio senatį.

Apie tai, jog atsakovo knygynuose rasta neteisėtų A. C. knygų kopijų ieÅ¡kovui buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma) dar 2010 m. gegužės mėn., kadangi dar 2010 m. gegužės 21 d. atsakovo knygyne buvo atlikta krata ir rastos minėtos knygų kopijos. Jei ieÅ¡kovas neteisėtais veiksmais įvardija tik tai, kad atsakovas laikė neteisėtas knygų kopijas ir žalÄ ieÅ¡kovas kildina vien iÅ¡ Å¡ių veiksmų, akivaizdu, kad reikalavimas dėl žalos galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas dar 2010 metais, kai buvo atlikta krata, ir privalėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas vėliausiai iki 2013 m. gegužės mėn. (per 3 metus).Atsakovas IÄ® „Knygeta“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad IÄ® „Knygeta“ įkurta 2004 metais bei prekiauja užsienio kalbų mokymo priemonėmis. Ä®monės veikla didmeninė ir mažmeninė prekyba. 2007 metais ,,Knygeta“ pirmoji Lietuvoje įkÅ«rė specializuotÄ užsienio kalbų mokymo priemonių internetinę parduotuvę www.knygeta.lt. 2008 metais įmonė laimėjo I vietÄ pasaulyje už knygyno vitrinos marketingo idėjos įgyvendinimÄ . Å iuo metu įmonė yra oficialus užsienio leidyklų platintojas ir daugiausiai parduodanti įmonė „Cambridge university press“ ir „Eurotalk Interaktive“ prekių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Ä®monės siÅ«lomas prekių asortimentas yra Lietuvoje ir užsienyje iÅ¡leistos užsienio kalbų mokymo priemonės. Atsakovo įmonė aprÅ«pina Lietuvos mokyklas ir bibliotekas, kalbų ir privačias mokyklas, universitetus ir kitas įmones užsienio kalbos vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis. Per eilę metų įmonė įgijo pasitikėjimÄ ir tapo joms pagrindiniu tiekėju. 2010 metais veiklÄ vykdė prekybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaunas. Joje dirbo tik vienas darbuotojas bei savininkas S. S..

Prekes atsakovas gauna iÅ¡ 10-20 skirtingų Lietuvos ir užsienio tiekėjų, pagal sudarytas sutartis. Prekes įmonė gaudavo konsignacijos pagrindais su perdavimo aktu, bet kokiu atveju pastebėjus gavimo metu apgadintas knygas, atsakovas jas galėdavo grÄ Å¾inti tiekėjui. Prekių priėmimo metu visada tikrinamas prekių kiekis pagal gavimo dokumentus ir ar prekės nėra apgadintos. Nustačius, kad prekių kiekis neatitinka arba pastebėjus apgadinamus „Knygeta“ visada kreipiasi į tiekėjÄ . 2010 m. gegužės 21 d.

įmonės patalpose apsilankė Kauno apskrities VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, ir paėmė 3 knygas – A. C. „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“, ir 7 knygas – A. C. „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ bei vertybių apyskaitos iÅ¡raÅ¡us ir krovinių važtaraščių kopijas. Å ias knygas IÄ® „Knygeta“ pagal sudaryta konsignacijos sutartį gavo iÅ¡ tiekėjo UAB „Rotas“. IÄ® „Knygeta“ savininkas S. S. bei darbuotojas negali ir negalėjo nustatyti gaunamų prekių autentiÅ¡kumo, nes asmeniui, esančiam ne specialistu, neturinčiam specialaus iÅ¡silavinimo ir kompetencijos, tai yra tiesiog techniÅ¡kai neįmanoma atskirti originaliÄ knygÄ nuo kopijos.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. gegužės 21 d. atsakovas gavo 80 knygų, iÅ¡ kurių parduotos 4 knygos, (atsakovas už parduotas knygas gavo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ir apmokėjo už jas į UAB ,,Rotas banko sÄ skaitÄ ), 66 knygos buvo grÄ Å¾intos, 10 knygų, t. y. 3 vienetų knygų „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir 7 vienetai knygų „Lengvas bÅ«das sulieknėti“, buvo paimta kratos metu. Atsakovas nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, kad jam perduotos knygos buvo kopijos, o jo tariamai padaryta žala ieÅ¡kovui yra mažareikÅ¡mė, todėl, kad parduotos tik 4 knygos, iÅ¡ kurių gauta nauda (atskaičius iÅ¡laidas) yra 9,97 Eur, o kitos knygos yra grÄ Å¾intos UAB „Rotas“ bei 10 vienetų knygų paimta kratos metu.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo už neteisėtų knygų kopijų laikymÄ ir platinimÄ ATGTÄ® 83 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, neįrodinėdamas realios žalos dydžio. IeÅ¡kovui pasirinkus tokį teisių gynimo bÅ«dÄ , pasižymintį specialia žalos apskaičiavimo metodika, iÅ¡ esmės nepaneigia to fakto, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimais, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui apie tai, jog UAB „Rotas“ knygų stende buvo pardavinėjamos ginčo knygos gali bÅ«ti neteisėtos kopijos tapo žinoma 2010 m. vasario mėn., o ieÅ¡kinius teismui ieÅ¡kovas pateikė 2015 m. gegužės mėn., dėl to teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas praleido 3 metų terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad tik Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. balandžio 8 d. priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį paaiÅ¡kėjo, jog buvo neteisėtos knygų kopijos, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nes teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o kreipimasis į teisėsaugos institucijas ieÅ¡kinio senaties termino nesustabdo, juo labiau, kad baudžiamojoje byloje atsakovų atžvilgiu nebuvo keliamas civilinės atsakomybės klausimas, taip pat, ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nesuformulavo praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos sumos bÅ«tina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. ATGTÄ® 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti sumokėti kompensacijÄ (kompensacijÄ , kurios dydį iki 1000 MGL nustato teismas arba atlyginimÄ , kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas).12. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas knygas „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ tiekė UAB „Respublikinis knygų centras“, tačiau siekiant iÅ¡spręsti tarpusavio skolų suderinimo klausimus, tarp Å¡alių buvo sutarta knygas grÄ Å¾inti UAB „Lengvas bÅ«das“, kuri pardavė knygas UAB „Kalbų erdvė“, gavo pinigus.

Ieškovo parduotos knygos iki jų pristatymo į knygynus buvo laikomos UAB „Respublikinis knygų centras“ sandėlyje. UAB „Kalbų erdvė“ dalį knygų pardavė UAB „Rotas“, o pastaroji įmonė pardavė IĮ „Knygeta“ ir J. A. IĮ.

13. Ä®vertinęs byloje aplinkybių visumÄ teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovams bÅ«tų žinoma, jog jie įsigijo kopijas knygų, kurios neatitinka originalų, taip pat tai, kad atsakovai bÅ«tų tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėję prie knygų kopijų darymo, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodinėjo, tokių duomenų nenustatyta ir baudžiamojoje byloje.

Taip pat byloje nenustatyta, jog knygos buvo įsigytos ne iš ieškovo, o iš kitų tiekėjų, priešingai, nustatyta, kad knygos įsigytos iš paties ieškovo. Tokiu atveju ieškovas pats turėtų prisiimti atsakomybę dėl parduotų knygų kopijų atsakovams, jų platinimo. Teismas papildomai nurodė, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekiant, kad kopijos, neatitinkančios originalo, nebūtų platinamos, be to, nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovo nurodytos knygų kopijos nebuvo atspausdintos UAB „Standartų spaustuvė“ ar UAB „AJS spaustuvėje“ spaustuvėse, juo labiau, kad duodamas paaiškinimus baudžiamojoje byloje nurodė, jog negali garantuoti, kad tai ne jų spausdintos kopijos.

Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai galėjo ar turėjo žinoti, jog įsigytos knygų kopijos neatitinka originalų. Iš byloje pateiktų knygų pavyzdžių matyti, kad esminių skirtumų nematyti, kuri knyga yra originalas, o kuri – kopija, pirmiausia gali atsakyti tik knygos savininkas, kuris platina knygas.

14. Teismas nustatė, kad atsakovų įsigytos prekės buvo bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo, o tai, kad UAB „Respublikinis knygų centras“ sandėliuose buvo knygų kopijos, kurios neatitiko originalų ir kurios buvo perimtos atsakovų ir laikomos knygynuose, neįrodo atsakovų veiksmų neteisėtumo, nerÅ«pestingumo ir neatidumo, prieÅ¡ingai, rodo, kad ieÅ¡kovas, parduodamas knygas, neįsitikino, jog jos pažeidžia jo paties ar trečiųjų asmenų interesus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad remiantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumÄ , jų kaltės dėl laikytų knygų kopijų, kurios skyrėsi nuo originalų, todėl reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas.

Atsakovų nurodytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl kompensacijos plačiau neanalizavo, kadangi teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, prieÅ¡ingai, nustačius, jog atsakovų veiksmuose nėra kaltės dėl to, kad laikė iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigytų knygų kopijas, savaime yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. IeÅ¡kovas UAB „Lengvas bÅ«das“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ , visus keturis ieÅ¡kinius tenkinti arba bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 15.

1. Baudžiamojoje byloje buvo įsitikinta ir įsiteisėjusiame 2015 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje patvirtinti prejudiciniai faktai, kad knygų kopijos buvo atgamintos be autorių teisių subjekto (šiuo atveju – išimtinės licencijos licenciato, ieškovo UAB „Lengvas būdas“) leidimo, pas atsakovus laikytos komerciniais tikslais be autorių teisių subjekto leidimo, pas atsakovus buvo platinamos komerciniu mastu be autorių teisių subjekto leidimo. Būtent tai (faktinė aplinkybė, kad laikytos ir platintos neteisėtos kopijos) buvo ieškinių teisinis pagrindas, kadangi nebuvo abejonių, kad visi keturi atsakovai, pas kuriuos kratų metu buvo rasta neteisėtų kopijų, atliko neteisėtus veiksmus, neteisėtumas buvo konstatuotas 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendyje.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , paneigė aplinkybę, kad atsakovai savo knygynuose laikė ir platino neteisėtas kopijas. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo ir juose nėra kaltės, toliau nenagrinėdamas kitų civilinės atsakomybės pagrindų, padarė esminį procesinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ CPK 185 straipsnio 1 dalyje – vertino ne visus įrodymus, todėl negalėjo susidaryti tokio objektyvaus vidinio įsitikinimo, kuris bÅ«tų pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. 15.

2. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių aiškiai matyti, jog pats ieškovas negalėjo tiekti neteisėtų knygų kopijų atsakovams, tačiau teismas nustatė, kad knygos buvo įsigytos iš paties ieškovo, taip netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Taip pat, teismo priimtas sprendimas pripažintinas nemotyvuotu, nes teismas rėmėsi tik atsakovų UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“ teiginiais ir juos tariamai patvirtinančiomis dokumentų interpretacijomis ir neatsižvelgė į kitais dokumentais ir ieškovo paaiškinimais bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. išteisinamajame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstus argumentus, be to, byloje esančius įrodymus vertino formaliai, nepatikrino pateiktų neteisėtų kopijų atsiradimo pas atsakovus versijų.

Neteisėtos kopijos ikiteisminio tyrimo metu rastos tik J. A. įmonėse ir tose įmonėse, kurios bendradarbiavo su UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“, t. y. „Knygeta“ ir J. A. IÄ®. Apeliantas pažymi, kad jam nėra prasmės klastoti savo pačių knygas ir inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ dėl autorių teisių pažeidimo, nes tai reikÅ¡tų valinį veiksmų nelogiÅ¡kumÄ , todėl labiau tikėtina, kad knygos buvo neteisėtai atgamintos kurioje nors iÅ¡ trijų susijusių įmonių.

Jei neteisėtos knygų kopijos buvo sandėliuojamos UAB „Respublikinis knygų centras“, tai labiausiai tikėtina versija, kad arba UAB „Respublikinis knygų centras“ šias knygas ir atgamino, arba tai buvo padaryta su jo žinia, nes neteisėtos kopijos pirmiausia pateko būtent į šios įmonės sandėlius. 15.

3. Tai, jog UAB „Kalbų erdvė“ perimamo iÅ¡ UAB „Respublikinis knygų centras“ knygų kiekio netikrino, tačiau pasikliovė UAB „Respublikinis knygų centras“ buhalteriniais dokumentais, yra nenormalu. Teismas ignoravo knygų apskaitos įmonėse neatitikimÄ , kuris parodo įmonių buhalterijos spragas, taip pat UAB „Kalbų erdvė“ buhalterės liudijimÄ , kad UAB „Kalbų erdvė“ pardavė UAB „Rotas“ daugiau knygų negu turėjo, nes tokiu bÅ«du abi J. A. įmonės pasidengė tarpusavio skolas. Priimant sprendimÄ nebuvo teisinio pagrindo remtis abstrakčiais specialisto iÅ¡vados baudžiamojoje byloje teiginiais, kad ,,knygų skaičius kaip ir sutapo“, nustatyta, kad UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“ kratų metu nebuvo rasta buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų knygų“. 15.

4. Apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2279-345/2016 (Å¡ioje byloje UAB „Kalbų erdvė“ pateikė ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Lengvas bÅ«das“ dėl nuostolių, atsiradusių iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių knygų pardavimo) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė UAB „Kalbų erdvė“ apeliacinį skundÄ ir dėl neteisėtų knygų kopijų patekimo pas atsakovus nustatė kitokias faktines aplinkybes nei ginčijamame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime, o skirtingas tų pačių aplinkybių vertinimas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamame sprendime yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kad visos aplinkybės bÅ«tų vertinamos vienodai.15.

5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, kadangi neteisėtos knygų kopijos neypatingai skyrėsi nuo originalo, tai atsakovai nežinojo ir neturėjo žinoti, kad laiko ir platina klastotes. Toks vertinimas yra ydingas, griaunantis autorių teisių apsaugos sistemÄ .15.

6. Remiantis UAB „Standartų spaustuvė“ generalinio direktoriaus G. M., apklausto liudytoju baudžiamojoje byloje paaiÅ¡kinimais ir atlikus ekspertizes matyti, kad neteisėtų kopijų nespausdino nei UAB „Standartų spaustuvė“, nei UAB „AJS spaustuvė“. Jeigu teismas neatmetė ieÅ¡kovo spaustuvių atlikto klastojimo versijos, teismas turėjo sprendime paaiÅ¡kinti, kas lėmė Å¡ių spaustuvių sprendimÄ taip elgtis. 15.

7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo tvarkÄ (CK 1.127-1.131 straipsnis) ir ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo tvarkÄ ir ieÅ¡kiniams nepagrįstai taikė sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei tuo pagrindu ieÅ¡kinius atmetė. CK 1.127 straipsnis nustato, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir po to sekusios civilinės bylos medžiagos matyti, kad ginčo knygos neteisėtomis kopijomis buvo pripažintos tik Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl bÅ«tent nuosprendžio įsiteisėjimo diena yra ta diena, kai prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

IÅ¡ teismo nurodytų aplinkybių nėra aiÅ¡ku, kada, teismo supratimu, prasideda ieÅ¡kinio senaties terminas. Be to, teismas nesirėmė CK 1.127 straipsnio 5 dalimi ir neįvertino, kad ieÅ¡kovo teisių pažeidimas yra tęstinis, taip padarydamas teisės pažeidimo kvalifikavimo klaidÄ (tęstinį teisių pažeidimÄ supainiojo su baigtiniu teisių pažeidimu). 15.

8. Teismas buvo neteisus, keldamas prielaidÄ , esÄ UAB „Lengvas bÅ«das“ iki 2015 m. ieÅ¡kinių pareiÅ¡kimo neturėjo jokių pretenzijų atsakovams UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ieÅ¡kovo 2010 m. kovo 17 d. pareiÅ¡kimu prokuratÅ«rai dėl galimai UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“ daromų nusikalstamų veikų, pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovas reikalavo teisėsaugos institucijų imtis skubių veiksmų ir atlikti kratas UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“ valdomuose knygynuose, iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad pats kaltinimas J.

A. pateiktas netinkamai, nes ne jis, o UAB „Rotas“ ir UAB „Kalbų erdvė“ platino ir laikė neteisėtas kopijas, neteisėtos knygų kopijos net įtrauktos į Å¡ių įmonių buhalterinę apskaitÄ , be to, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieÅ¡kovas 2014 m. rugpjūčio 11 d. prokurorui pateikė praÅ¡ymÄ papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir vadovaujantis BK 192 straipsnio 3 dalimi pareikÅ¡ti įtarimus dėl BK 192 straipsnyje numatytų veikų padarymo ir juridiniams asmenims UAB „Respublikinis knygų centras“, UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“, tačiau prokuroras šį praÅ¡ymÄ atmetė.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jeigu, teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, yra galimybė reikÅ¡ti tam pačiam atsakovui tapatų arba tapačiam prilygintinÄ reikalavimÄ , tačiau grindžiant nauju pagrindu, tai ieÅ¡kinio senatis prasidės iÅ¡ naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009). Be to, teismas nepatikrino, ar nėra svarbių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, o pasigedo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kuriÄ ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. 15.

9. Teismas sprendime nurodė, kad pats knygų nusipirkimo iÅ¡ UAB „Kalbų erdvė“ faktas ir jo užfiksavimas su antstolio pagalba jau savaime reiÅ¡kia žinojimÄ arba turėjimÄ Å¾inoti, kad atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ prekiavo klastotėmis. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo nurodyta, kad antstolis užfiksavo prekybos bÅ«tent neteisėtomis kopijomis faktÄ . Tokių faktų (bÅ«tent, kad prekiaujama ne originalais, o neteisėtomis kopijomis) antstolis ir negalėjo užfiksuoti, nes tai ne jo, o teismo prerogatyva.

Šį faktÄ nuosprendžiu pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismas. 16. Atsakovai UAB ,,Kalbų erdvė“ ir UAB ,,Rotas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 16.1. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jokie „aiÅ¡kÅ«s prejudiciniai faktai“ 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendyje nebuvo konstatuoti ar patvirtinti.

Baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje teismo nėra konstatuota, kad kratos metu paimtos knygos atgamintos, laikytos ar platintos be autoriaus teisių subjekto leidimo. Kitaip tariant, baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų ir įrodymų (iÅ¡skyrus žodinius suinteresuotos asmens UAB ,,Lengvas bÅ«das“ teiginius), kurie liudytų, jog ginčo knygos neturėjo autorių teisių subjekto leidimo jas atgaminti, laikyti ar platinti. Vieninteliai įrodymai, kuriais remdamasis teismas nuosprendyje konstatavo knygų neteisėtumÄ , ir nusprendė jas sunaikinti, buvo liudytojų spaustuvių UAB „Presvika“ ir AJS spaustuvė atstovų paaiÅ¡kinimai, kad ginčo knygos nebuvo spausdintos jų spaustuvėse, bei specialistų iÅ¡vados, jog dalis kratų metu paimtų knygų neatitinka tyrimui pateiktų lyginamųjų pavyzdžių.

Akivaizdu, kad spręsdamas dėl ginčo knygų neteisėtumo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas rėmėsi iÅ¡imtinai tik faktu, jog yra užfiksuoti techniniai dalies iÅ¡ atsakovų paimtų knygų egzempliorių parametrų neatitikimai lyginamiesiems pavyzdžiams. Tačiau jokių objektyvių duomenų apie autoriaus teisių turėtojo sutikimÄ / nesutikimÄ atgaminti, laikyti bei platinti Å¡iuos konkrečius knygų egzempliorius baudžiamojoje byloje nebuvo, tokių duomenų teismas neanalizavo ir nepadarė jokių jais paremtų iÅ¡vadų.

Nesvarbu kaip knyga atspausdinta, kur ji atspausdinta, koks naudotas Å¡riftas jos spausdinimui, popierius, iliustracijos, apipavidalinimas, kokia įranga ji buvo spausdinta ir pan. Vienintelis esminis požymis skiriantis teisėtÄ knygÄ nuo neteisėtos yra autoriaus sutikimas tÄ knygÄ atgaminti, platinti ir / ar jÄ naudoti. Kadangi nei minėtoje baudžiamojoje byloje, nei Å¡ioje byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iÅ¡ atsakovų paimtos knygos (kiekvienas jų egzempliorius) neturėjo autoriaus teisių savininko A.

C.‘s Easyway (International) Limited sutikimo / leidimo tuos konkrečius knygų egzempliorius spausdinti, platinti ir / ar naudoti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad knygos, kurias atsakovai įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo ir kuriomis prekiavo knygynuose, buvo neteisėtos kopijos, o jų platinimas – neteisėti atsakovų atlikti veiksmai. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė esminio teisinio ginčo knygų požymio – jų teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo vartojamos sÄ vokos („kopijos knygų, kurios neatitinka originalų“, ,,knygų kopijos, kurios neatitinka ginčo knygų originalų“, ,,kopijos, neatitinkančios originalo“, ,,knygų kopijos, kurios skyrėsi nuo originalų“) teisingiau atspindi byloje nustatytas aplinkybes bei jų esmę. 16.

2. Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, nuosekliai nenagrinėdamas kitų civilinės atsakomybės pagrindų, o ypač žalos buvimo fakto, priežastinio ryÅ¡io, parodė savo neobjektyvumÄ ir pavirÅ¡utiniÅ¡kumÄ . Civilinės atsakomybės taikymui yra bÅ«tina nustatyti visas teisės aktuose įtvirtintas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, už žalÄ atsakingo asmens kaltę. Bent vienos Å¡ių sÄ lygų nebuvimas daro civilinės atsakomybės taikymÄ negalimu. Bylos nagrinėjimo metu buvo analizuojama kiekviena civilinės atsakomybės sÄ lyga. Tai, kad skundžiamame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl kiekvienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, nesudaro pagrindo patį sprendimÄ naikinti. 16.

3. Å ios civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė pats ieÅ¡kovas, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ bei dalykÄ . Proceso eigoje paties ieÅ¡kovo buvo labai aiÅ¡kiai patvirtinta, kad byloje nėra keliamas knygų atgaminimo (atsiradimo pas atsakovus) klausimas. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovams dėl to, kad jie patys tariamai atgamino knygas ar jas įgijo iÅ¡ jiems žinomo ir knygas tariamai atgaminusio Å¡altinio. Esant tokiai ginčo apimčiai (ginčo riboms) aplinkybė kokiu bÅ«du ginčo knygos pateko pas atsakovus ir kas jas atgamino, neturi reikÅ¡mės civilinės atsakomybės taikymui, kadangi Å¡ie ieÅ¡kovo keliami klausimai nebuvo bylos nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalyku pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai liudija, kad ginčo knygos atsakovo UAB „Kalbų erdvė“ buvo įsigytos iÅ¡ ieÅ¡kovo, jas nuperkant 2009 m. rugsėjo 9 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 2009­025 pagrindu. 16.

4. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas dėsto knygų atsiradimo versijÄ , tačiau Å¡iai versijai pagrįsti nepateikė nei vieno įrodymo ar teisinio argumento. IÅ¡skyrus paties ieÅ¡kovo samprotavimus, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų ieÅ¡kovo dėstomas prielaidas vertinti kaip galimai tikėtinas. Tuo tarpu byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai akivaizdžiai liudija, kad ginčo knygas atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ įsigijo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Visos, tiek iÅ¡ UAB „Respublikinis knygų centras“, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo įgytos ir į atsakovų prekybos sistemÄ patekusios knygos buvo tinkamai apskaitytos, pagrįstos įsigijimo dokumentais.

TÄ patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-891/2015 atlikto buhalterinio tyrimo iÅ¡vados, kuriose nebuvo nustatytas joks minėtų pavadinimų knygų trÅ«kumas ar pervirÅ¡is. IeÅ¡kovo nuorodos į baudžiamosios bylos metu specialisto A. I. iÅ¡vadoje užfiksuotus knygų kiekius bei jų palyginimas su 2009 m. rugsėjo 9 d. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. 2009-025 nurodytais kiekiais yra visiÅ¡kai neobjektyvus ir iÅ¡kreipiantis nustatytus duomenis. Baudžiamojoje byloje atsakovų buhalterinė apskaita buvo tiriama už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Todėl visi specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys yra iÅ¡ tiriamojo laikotarpio. Kaip ir yra ne kartÄ minėta, knygas „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ir „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ atsakovai yra pirkę bei per savo knygų platinimo sistemÄ pardavinėję ir iki 2009-09-09. Todėl natÅ«ralu, kad per tiriamÄ jį laikotarpį apskaitytas knygų kiekis yra didesnis, nei jis užfiksuotas minėtoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje. Todėl knygų vienetų skirtumas, susidarantis tarp tirtu laikotarpiu nustatyto atsakovų įsigyto knygų kiekio ir 2009-09­09 PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje užfiksuoto, atsakovo UAB „Kalbų erdvė“ iÅ¡ ieÅ¡kovo įsigyto knygų kiekio, yra ne knygos kurių įsigijimo ir apskaitymo neįmanoma pagrįsti bei paaiÅ¡kinti (kaip tÄ bando teigti ieÅ¡kovas), o atsakovų veikloje teisėtai įgytos ir tinkamai apskaitytos prekės, kuriomis atsakovai prekiavo mažmeninėje prekyboje.

Faktas yra tai, kad atsakovų apskaitoje nėra nustatytas joks knygų trÅ«kumas ar pervirÅ¡is, kurį bÅ«tų galima aiÅ¡kinti kaip papildomo, neturinčio įsigijimo dokumentų knygų kiekio įvedimÄ Ä¯ platinamų knygų asortimentÄ . Nei vienoje iÅ¡ apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo minimų bylų nėra nustatyta faktų, kad atsakovai bÅ«tų įgiję ar laikę neapskaitytų knygų „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ ar „Lengvas bÅ«das sulieknėti“, kad bÅ«tų atlikę kokį nors „knygų perskirstymÄ â€œ ar „neteisėtų knygų įliejimÄ â€œ į buhalterinę apskaitÄ ar knygynų lentynas, kaip tÄ bando teigti ieÅ¡kovas.

Tai tik niekuo nepagrįsta ieÅ¡kovo dėstoma sÄ mokslo teorija, kurios atsakovai visiÅ¡kai nepripažįsta ir su kuria visiÅ¡kai nesutinka. 16.

5. Atsakovai nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė UAB „Kalbų erdvė “ apeliacinį skundÄ ir dėl neteisėtų knygų kopijų patekimo pas atsakovus nustatė visiÅ¡kai kitokias faktines aplinkybes nei tai nurodyta ginčijamame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. Ginčo esmė bei įrodinėtinų aplinkybių turinys ir kontekstas Å¡iose bylose yra visiÅ¡kai skirtingas. Be to, Å¡ioje civilinėje byloje knygų atsiradimas pas atsakovus ar tokio atsiradimo teisėtumas nėra ginčo ar įrodinėjimo dalyku, kÄ ne kartÄ bylos nagrinėjimo metu yra pabrėžęs pats ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovo minimoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose teismai konstatavo iÅ¡ esmės tas pačias, raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstas esmines aplinkybes, kad UAB „Lengvas bÅ«das“ ginčo knygas UAB „Kalbų erdvė“ pardavė pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kad nei viename etape knygos nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo UAB „Kalbų erdvė“ nebuvo tikrinamos kiekio bei kokybės atžvilgiu. IeÅ¡kovo nurodomoje civilinėje byloje nėra konstatuota jokių kitokių faktinių aplinkybių, kurios prieÅ¡tarautų teismo nustatytoms Å¡ioje civilinėje byloje priimtu sprendimu.

Nei viename minimame teisminiame procese ieškovas neįrodinėja jo taip vadinamų „neteisėtų kopijų“ atsiradimo šaltinio. Tačiau savo pretenzijas atsakovams grindžia teiginiais, kurie akivaizdžiai rodo, jog būtent atsakovus ieškovas laiko „neteisėtų knygų kopijų“ atsiradimo šaltiniais. 16.

6. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiais, kad jis teismui pateikė daugybę argumentų ir įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad jų knygynuose dideliais kiekiais yra platinamos neteisėtos knygų kopijos. Spręsdamas dėl atsakovų kaltės, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai įvertino, kad neegzistavo jokios objektyvios aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad atsakovams būtų žinoma, jog jie įsigijo kopijas knygų, kurios neatitinka originalų, taip pat tai, kad atsakovai tiesiogiai, ar netiesiogiai būtų prisidėję prie ginčo knygų kopijų darymo, o ir minėtų aplinkybių ieškovas neįrodinėjo.

Vertindamas ar atsakovai objektyviai galėjo suvokti, jog jų knygynuose parduodamos knygos turi skirtumų, kurie galėtų būti dalies knygų egzempliorių galimo neteisėtumo požymiais, teismas analizavo eilę byloje surinktų įrodymų, kurių visuma patvirtina, kad ginčo knygos nepasižymėjo jokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios leistų įtarti, kad su konkrečiu knygos egzemplioriumi yra kažkas negerai, jis galimai yra „suklastotas“. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, „teisėtų“ ir „neteisėtų“ knygų techniniai skirtumai yra labai specifiniai, nežymūs ir „plika akimi iš pirmo žvilgsnio“ nepastebimi.

Knygų skirtumams nustatyti buvo atliekamos ekspertizės, kurių metu skirtumai buvo nustatinėjami naudojant technines priemones. Net pati ekspertizę atlikusi specialistė patvirtino, kad neturėdama lyginamųjų pavyzdžių ji negalėtų pasakyti kad viena ar kita knyga yra „suklastota“. Tai liudija, jog skirtumai tarp atskirų knygų egzempliorių nebuvo akivaizdžiai pastebimi. Reikalavimas atsakovams kiekvienÄ gautÄ knygos egzempliorių analizuoti ir vertinti ekspertiniu lygiu yra visiÅ¡kai absurdiÅ¡kas, kadangi atsakovai yra prekybinės, o ne ekspertinės organizacijos, prekiaujančios daugiau kaip 20 000 pavadinimų knygomis.

Ä®sigyjant knygas iÅ¡ oficialių leidėjų ar platintojų, kurie turi pareigÄ užtikrinti parduodamos prekės teisėtumÄ . ir nesant objektyviai egzistuojančių prielaidų abejoti knygos patikimumu, yra visiÅ¡kai neteisinga ir neobjektyvu reikalauti atlikti kiekvienos gaunamos knygos tyrimÄ jos autentiÅ¡kumui ir teisėtumui nustatyti. 16.

7. Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymo, pirmosios instancijos teismas esminius klausimus iÅ¡nagrinėjo bylos ribose, remdamasis surinktais įrodymais bei tinkamai juos įvertindamas. Apibendrintai teismas konstatavo, kad ginčo knygos buvo įsigytos iÅ¡ ieÅ¡kovo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti kitokį jų atsiradimo Å¡altinį, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti kad knygas atgamino patys atsakovai arba prie to kokiu nors bÅ«du prisidėjo (kas net nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku), kad ginčo knygų techniniai skirtumai nėra akivaizdÅ«s ir nesudaro pagrindo juos vertinti kaip patvirtinančius galimÄ knygos neteisėtumÄ .

Remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma teismas teisingai sprendė, kad atsakovų kaltės, kaip vienos bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti, nėra, todėl ieÅ¡kinį visiÅ¡kai pagrįstai atmetė. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo dėstomi teiginiai dėl kitų atsakomybės sÄ lygų neturi jokios reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui, kadangi ginčo atveju kaltės nebuvimas iÅ¡ esmės eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę, o Å¡iuo atžvilgiu, atsakovų nuomone, teismas bylÄ iÅ¡sprendė teisingai.16. 8 .

Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, vertino visas šiam klausimui nagrinėti reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad ginčo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010 metų vasario mėnesį. Byloje surinkti įrodymai daugiau nei akivaizdžiai liudija, kad ieškovas jau 2010 metų vasarį sužinojo ir subjektyviai suvokė, kad atsakovas prekiauja „suklastotomis knygomis“.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad senaties terminÄ reikia pradėti skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra nepagrįsti. Atsakovų veiksmus vertindamas kaip pažeidžiančius jo teises ir interesus privalo savalaikiai inicijuoti galimai pažeistų teisių gynimÄ . Neturėjimas iÅ¡samių duomenų apie galimo pažeidimo mastÄ ar dėl to patirtų nuostolių dydį, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ pradėti skaičiuoti vėliau, nei sužinojimo apie teisių pažeidimÄ momentas.

Tai, kad sprendime teismas neįvardino konkrečios dienos, nėra pagrindas sprendimÄ naikinti. 16.

9. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad jam kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , ieÅ¡kinio senatis buvo nutrÅ«kusi. Tokie ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimai nepagrįsti. Tokio argumento bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas pateikęs nebuvo. Jis visÄ laikÄ nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia sietina su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimu. Teigdamas, kad ieÅ¡kinio senatis buvo nutrÅ«kusi, ieÅ¡kovas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo dar 2010 metu vasarį.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pats prieÅ¡tarauja anksčiau savo iÅ¡sakytai pozicijai. Kita vertus, bÅ«tina pažymėti, kad ieÅ¡kovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas nesustabdė ir negalėjo nutraukti ieÅ¡kinio senaties reikalavimams atsakovų atžvilgiu eigos. Ikiteisminis tyrimas vyko fizinio asmens J. A. atžvilgiu, įtarimai buvo pareikÅ¡ti ir kaltinamasis aktas buvo suraÅ¡ytas tik J. A.. Baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama tik dėl J. A. galimai padarytų nusikalstamų veikų. Atsakovai jokia procesine forma nedalyvavo nei ikiteisminiame tyrime, nei bylÄ nagrinėjant teisme.

Tuo tarpu ieÅ¡kinio senatis Å¡ioje civilinėje byloje yra pritaikyta bÅ«tent ieÅ¡kovo reikalavimams pareikÅ¡tiems atsakovų atžvilgiu. Minimoje baudžiamojoje byloje atsakovams nebuvo pareikÅ¡ti jokie civilinio pobÅ«džio reikalavimai. IeÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje buvo reiÅ¡kiamas J. A.. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad atsakovų atžvilgiu buvo nagrinėjamas koks nors civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje ir jis buvo paliktas nenagrinėtu. PareiÅ¡kimÄ apie ketinimus reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė tik 2014 m. birželio 8 d.

Tuo tarpu patį civilinį ieÅ¡kinį, kaip procesinį dokumentÄ , pateikė ir atitinkamai reikalavimus J. A. pareiÅ¡kė tik 2015 metais, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Akivaizdu, kad reikalavimus dėl žalos atlyginimo J. A. ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė jau praėjus sutrumpintam ieÅ¡kinio senaties terminui. 8.10 Ä®statymas nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva spręsti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimo, jeigu tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kia pati proceso Å¡alis. Ginčo atveju, ieÅ¡kovas tokio praÅ¡ymo pareiÅ¡kęs nebuvo.

Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas negalėjo pateikti ieÅ¡kinio per įstatymo nustatytÄ terminÄ , įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas. Tai akivaizdžiai liudija, jog teismas vertino aplinkybių objektyviai pateisinančių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ ir galinčių sudaryti pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti egzistavimÄ , tačiau tokių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

18. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos neteisėtais atsakovų veiksmais, atlyginimo, kurie pasireiškė neteisėtu knygų kopijų laikymu knygynuose ir jų platinimu.

19. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Rotas“ 38 000 Eur kompensacijÄ už autorinių teisių pažeidimÄ bei 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovo UAB „Kalbų erdvė“ 38 000 Eur kompensacijÄ už autorinių teisių pažeidimÄ bei 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovo J.

A. individualios įmonės 10 000 Eur kompensacijÄ už autorinių teisių pažeidimÄ bei 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ atsakovo IÄ® „Knygeta“ 1 000 Eur kompensacijÄ už autorinių teisių pažeidimÄ bei 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.20. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas taip pat nenustatė vienos iÅ¡ esminių sÄ lygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, t. y. kaltės, todėl konstatavo, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, egzistuojantį teisinį reguliavimÄ autorių ir gretutinių teisių apsaugos srityje, teismų formuojamÄ praktikÄ ginčo klausimu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo aukÅ¡tesniųjų teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris panaikinamas.

22. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodoma, kad licencija – tai autorių teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kÅ«rinio teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kÅ«rinio teisių objekto originalÄ arba jo kopijas (licencijos dalykÄ ) nurodytoje teritorijoje tokiu bÅ«du ir tokiomis sÄ lygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnyje 1 dalyje nurodoma, kad iÅ¡imtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ .

Å ios dalies 7 punkte nurodoma, kad kreipiantis į teismÄ galima reikalauti sumokėti kompensacijÄ , įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad vietoje faktiÅ¡kai atsiradusios žalos (nuostolių) už autorių teisių pažeidimÄ , atlyginimo Å¡io įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas.

23. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2007 m. sausio 1 d., 2008 m. vasario 20 d. ir 2010 m. sausio 1 d. buvo sudaryti sutarčių memorandumai tarp A. C.‘s Easyway (International) Limited ir UAB „Lengvas bÅ«das“, kurių pagrindu UAB „Lengvas bÅ«das“ buvo suteikta iÅ¡skirtinė teisė Å¡ių sutarčių galiojimo terminu spausdinti, perspausdinti, iÅ¡leisti ir pardavinėti A. C.‘s Easyway to Stop Smoking by A. C. ir A. C.‘s Easyway to Lose Weight by A. C. visose mažmeninėse rinkose knygos pavidalu lietuvių kalba visose Å¡alyse. Taigi ieÅ¡kovas, bÅ«damas iÅ¡imtinių licencijų licenciatu, gindamas jam suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ , taigi turi reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje.

24. Kaip teisingai nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2009 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatymas neriboja ir nenustato sÄ lygų, kurį iÅ¡ gynimo bÅ«dų, numatytų Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje, teisių subjektas gali pasirinkti, jeigu jis nesiekia faktiÅ¡kai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011, nurodyta, kad nustatant kompensacijos dydį, reikšmės taip pat turi pažeidimo trukmė ir padariniai – kokį laikotarpį ir kiek laiko kasdien tęsėsi pažeidimas ir kokie dėl to atsirado nuostoliai, nereikalaujant jų tiksliai įrodyti. Bet kuriuo atveju turi būti užtikrinamas principas, kad iš neteisėtų veiksmų asmuo neturėtų naudos. Turi būti įvertinta, kiek laiko truko pažeidimas.

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ATGTÄ® 83 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos bÅ«tina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis.

Jose nustatyta, kad kompensacijos dydį, visų pirma, lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimÄ dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratÄ , t. y. į apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio standartÄ . Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas.

Sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos dydžio, vertinama pažeidėjo turtinė padėtis – ar kaltas asmuo gali padengti žalÄ . Priteistos kompensacijos tikslas yra pinigais jam atlyginti nuostolius, o ne finansiÅ¡kai sužlugdyti asmenį ar įmonę arba iÅ¡ esmės jį paveikti taip, kad asmuo taptų nemokus ar nepajėgus įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Nepaisant to, sprendžiant dėl asmens turtinės padėties, pažymėtina, kad atlyginimas negali bÅ«ti toks mažas, jog nepadengtų kreditoriaus minimalių nuostolių arba iÅ¡ esmės reikÅ¡tų asmens atleidimÄ nuo žalos atlyginimo, arba bÅ«tų pernelyg didelis, kad jis bÅ«tų asmeniui finansiÅ¡kai nepakeliamas ir iÅ¡ viso neįgyvendinamas iÅ¡ jo turto.

Nustatant kompensacijos dydį, reikÅ¡mės taip pat turi pažeidimo trukmė ir padariniai – kokį laikotarpį ir kiek laiko kasdien tęsėsi pažeidimas ir kokie dėl to atsirado nuostoliai, nereikalaujant jų tiksliai įrodyti. Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti užtikrinamas principas, kad iÅ¡ neteisėtų veiksmų asmuo neturėtų naudos. Pažeidėjo elgesys gali bÅ«ti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau teismas, vertindamas bylos aplinkybes, turi nustatyti pakankamÄ priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai ar jos daliai atsirasti.

Dėl to teismas turi tirti ir vertinti tiek pažeidėjo veiksmus, tiek kitas bylos aplinkybes.

26. Pagal Civiliniame kodekse įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ (CK 6.245-6.249 straipsniai), tam, kad asmeniui bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė, be neteisėtų veiksmų taip pat turi bÅ«ti nustatytos kitos dvi civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryÅ¡ys (kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77-83 straipsniais yra įtvirtinta griežta pažeidėjo kaltės prezumpcija, o taip pat įtvirtintas autoriaus turtinių teisių pažeidėjo civilinės atsakomybės be kaltės institutas (ATGTÄ® 83 straipsnio 5 dalis).

Pažeidžiant autorių teises kaltė dažniau pasireiÅ¡kia neatsargumu. Neatsargi kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad nors pažeidėjas gali ir nežinoti, jog pažeidžia autoriaus teises, tačiau jis to nežino dėl savo paties neapdairumo ir nerÅ«pestingumo. RÅ«pestingumui ir apdairumui autorinėje teisėje keliami didesni reikalavimai. Kaltei paneigti nepakanka, kad pažeidėjas nežinojo pažeidžiÄ s kieno nors teisę. Suklydimas ir nežinojimas apie autorių teisių apsaugÄ nepateisina pažeidėjo kalto elgesio.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atsakovai, bÅ«dami profesionalÅ«s knygų platintojai, elgdamiesi pagal apdairaus atidaus asmens kriterijus, prieÅ¡ pateikdami į civilinę apyvartÄ ginčo knygas, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikinti, ar į prekybÄ pateikiamos knygos yra originalios, ar yra gautas autoriaus sutikimas Å¡iomis knygomis prekiauti. Tuo tarpu byloje nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), jog atsakovai bÅ«tų veikę pagal apdairaus ir rÅ«pestingo profesionalo elgesio standartus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįsti nurodė, jog nėra atsakovų kaltės, todėl civilinė atsakomybė jiems negali bÅ«ti taikoma.

27. Kita bÅ«tinoji civilinės atsakomybės sÄ lyga yra neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus autorių teisinių santykių specifikÄ , vien neteisėtų knygų kopijų laikymo atsakovų knygynuose ir pateikimo į civilinę apyvartÄ faktas rodo atsakovų neteisėtus veiksmus. Šį faktÄ patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendyje, kuriuo buvo iÅ¡teisintas J. A., konstatuotos aplinkybės, jog knygynuose UAB „Rotas“, UAB „Kalbų erdvė“, J.

A. IĮ ir IĮ „Knygeta“ kratų metu buvo rastos ir paimtos 854 knygų ALLEN CARR „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir ALLEN CARR „Lengvas būdas sulieknėti“ neteisėtos kopijos. Teismas nuosprendyje rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu gautomis Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadomis Nr. 11-1772(10), Nr. 11-3308(13), Nr. 11-510(14), Nr. 11-2183(13), Nr. 11-265(14), Nr. 11-433(14), Nr. 11-3562(13), Nr. 11-727(14), kuriomis buvo nustatyta, jog palyginus knygų originalus su tyrimui pateiktais egzemplioriais, paaiškėjo, kad sutampa knygų turinys ir bendras apipavidalinimas, tačiau nustatyti viršelių skirtumai, kursyvinio šrifto skirtumai, skyrėsi didelių skaičių padėtys tarpusavyje, aptikti bidavimo skirtumai, skyrėsi knygų storis, kurį įtakojo spausdinimas, klijų ir popieriaus rūšis.

VirÅ¡eliuose buvo panaudota kita forma, tekstas vienas ant kito sudėtas. Nuosprendyje buvo konstatuota, jog atsakovas UAB „Rotas“ knygynuose laikė 353 vienetus A. C. „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ knygų neteisėtų kopijų ir 236 vienetus „Lengvas bÅ«das sulieknėti“ knygų neteisėtų kopijų; atsakovas UAB „Kalbų erdvė“ knygynuose laikė 57 vienetus A. C. „Lengvas bÅ«das mesti rÅ«kyti“ knygų neteisėtų kopijų ir 91 vienetÄ â€žLengvas bÅ«das sulieknėti“ knygų neteisėtų kopijų; atsakovas J.

A. IĮ knygynuose laikė 52 vienetus A. C. „Lengvas būdas mesti rūkyti“ knygų neteisėtų kopijų ir 45 vienetus „Lengvas būdas sulieknėti“ knygų neteisėtų kopijų; atsakovas IĮ „Knygeta“ knygynuose laikė 3 vienetus A. C. „Lengvas būdas mesti rūkyti“ knygų neteisėtų kopijų ir 7 vienetus „Lengvas būdas sulieknėti“ knygų neteisėtų kopijų.

28. Dar viena sÄ lyga, bÅ«tina atsakovų civilinei atsakomybei kilti, yra žala. Kiekviena neteisėta kopija padaro tiesioginę žalÄ autoriui, jo teisių perėmėjui ar jų tinkamai įgaliotam asmeniui. Å iuo atveju žala buvo padaryta ieÅ¡kovui leidyklai UAB „Lengvas bÅ«das“, kuri buvo tinkamai įgaliotas asmuo, kuriam buvo licencinės sutarties su autoriaus A. C. įgaliotais atstovais pagrindu leista iÅ¡versti, atgaminti, laikyti, gabenti ir platinti Lietuvos teritorijoje minėtų kÅ«rinių teisėtas kopijas.

29. Byloje nėra duomenų, kiek tiksliai atsakovai savo knygynuose pardavė neteisėtų knygų kopijų bei už kokiÄ kainÄ . Minėta, jog kratų metu 2010 m. gegužės mėnesį atsakovų knygynuose buvo rasta ir paimta daugiau nei 854 vienetai neteisėtų knygų kopijų. Kita vertus, nėra bÅ«tina nustatyti, kokiÄ konkrečiai žalÄ patyrė ieÅ¡kovas, kadangi remdamasis Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, kad vietoje faktiÅ¡kai atsiradusios žalos (nuostolių) už autorių teisių pažeidimÄ , atlyginimo Å¡io įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas.

Minėta, jog ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, kiek knygų buvo rasta kiekvieno iÅ¡ atsakovų knygynuose, diferencijuoja žalos dydį, iÅ¡ atsakovų UAB ,,Rotas“ ir UAB ,,Kalbų erdvė“ praÅ¡ydamas priteisti maksimaliÄ 38 000 Eur dydžio kompensacijÄ , tuo tarpu iÅ¡ atsakovo J. A. individualios įmonės 10 000 Eur, o atsakovo IÄ® „Knygeta“ – 1 000 Eur kompensacijÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinusi pažeidimo mastÄ , atsakovų kaltės laipsnį, pažeidimo trukmę, knygų vertę, kitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus ir anksčiau paminėtus kriterijus kompensacijos dydžiui nustatyti, sprendžia, jog pagrįsta ir teisėta, proporcinga ir teisinga ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB ,,Rotas“ 3 800 Eur dydžio kompensacijÄ , atsakovo UAB ,,Kalbų erdvė“ 1 800 Eur dydžio kompensacijÄ , iÅ¡ atsakovo J.

A. individualios įmonės 1 000 Eur, o atsakovo IÄ® „Knygeta“ – 100 Eur dydžio kompensacijÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 27 000 Lt (7 819,75 Eur) turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ apskaičiavo kaip negautas pajamas, o bÅ«tent, kaip sumÄ , kuriÄ jis bÅ«tų gavęs, jei bÅ«tų pardavęs 800 vienetų knygų po 32 litus už vienetÄ . Vadinasi, pats ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ laikė pagrįsta ir protinga, todėl nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovas civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje teisme pareiÅ¡kė Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pagrindu, nustatant konkretų kompensacijos dydį, kaip pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

30. Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, o bÅ«tent, jeigu nebÅ«tų neteisėtų kopijų laikymo ir platinimo per atsakovų knygynus fakto, ieÅ¡kovui nebÅ«tų kilusi žala. 31.Teisėjų kolegija taip pat tenkina ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 6 procesinių dydžio procesinių palÅ«kanų iÅ¡ atsakovų priteisimo nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo32. Atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, konstatavo, jog ieÅ¡kovas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

33. Kaip žinia, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis.34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai.

35. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog ieÅ¡kovui apie tai, jog UAB „Rotas“ knygų stende buvo pardavinėjamos ginčo knygos gali bÅ«ti neteisėtos kopijos tapo žinoma 2010 m. vasario mėnesį, tačiau ieÅ¡kinius teismui ieÅ¡kovas pateikė 2015 m. gegužės mėnesį, todėl, pasak pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovas praleido 3 metų terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai skaičiavo ieÅ¡kinio senaties eigos pradžiÄ , tačiau nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieÅ¡kovo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

37. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui apie tai, kad UAB „Rotas“ knygų stende pardavinėjamos ginčo knygos gali būti neteisėtos kopijos tapo žinoma 2010 m. vasario 25 d. vykusioje knygų mugėje. Aplinkybę, jog ieškovas dar 2010 m. vasario 25 d. suprato, jog parodoje prekiaujama tariamai neteisėtomis ginčo kopijomis, patvirtina 2010 m. kovo 17 d. kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taigi ieškovo manymas, jog atsakovas UAB ,,Rotas“ galimai prekiauja neteisėtomis knygų kopijomis, ir tokiu būdu yra galimai pažeidžiamos jo teisės, atsirado 2010 m. vasario 25 d.

Nors CK 1.127 straipsnis nustato, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o ne sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamÄ arba galimÄ savo teisės pažeidimÄ , Å¡iÄ CK nuostatÄ sistemiÅ¡kai vertinant su CPK 5 straipsniu, kuris nustato, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, sprendžia, jog tam, kad kreiptis į teismÄ , pakanka manyti, kad teisė buvo pažeista ir turi bÅ«ti ginama.

Siekdamas, kad bÅ«tų įrodytas neteisėtų kopijų pas atsakovÄ buvimo faktas, ieÅ¡kovas turėjo teisę byla nagrinėjant teisme civilinio proceso tvarka skirti knygų autentiÅ¡kumo ekspertizę ar kitais bÅ«dais rinkti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ patvirtinančius įrodymus.

38. IeÅ¡kovas, įrodinėja, jog ginčo knygos neteisėtomis kopijomis buvo pripažintos tik Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. balandžio 8 d. priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-891/2015, kuomet teismas nusprendė neteisėtas knygų kopijas sunaikinti, todėl bÅ«tent 2015 m. balandžio 28 d. yra ta diena, kai prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

39. Nors ieÅ¡kovas tvirtina, jog teisė į ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo jam atsirado tik po to, kai baudžiamojoje byloje teismas priėmė nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovo civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog toks ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimas yra nepagrįstas. Visų pirma, nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kovas savaip aiÅ¡kina ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , o pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2013 m. vasario mėnesį, teisėjų kolegijos vertinimu, itin svarbi aplinkybė, jog nepaisant kokio proceso tvarka – baudžiamojo ar civilinio – ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, ieÅ¡kovas savo valiÄ dėl žalos priteisimo iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiai, t. y. iÅ¡ pradžių, inicijuodamas ikiteisminį tyrimÄ , vėliau, pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, o dar vėliau, baudžiamojoje byloje palikus civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtu, nedelsdamas kreipėsi į teismÄ , reikÅ¡damas civilinius ieÅ¡kinius dėl kompensacijos priteisimo, aktyviai ir nedelsdamas, nuo pat įtarimo apie galimÄ pažeidimÄ nustatymo dienos, ėmėsi nuoseklaus savo pažeistų teisių gynimo, todėl tai yra pagrindas atnaujinti praleistÄ sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bÅ«tų pernelyg formalu ir neteisinga vertinti, jog civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas fiziniam asmeniui J. A., o ne atsakovams – juridiniams asmenims, todėl vien dėl to ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. Akivaizdu, jog tik iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ bylÄ teismas nuosprendyje konstatavo, jog pats kaltinimas J. A. buvo pareikÅ¡tas netinkamai, nes neteisėtas knygų kopijas platino ir laikė UAB ,,Rotas“, UAB ,,Knygų erdvė“, J. A. IÄ® ir IÄ® ,,Knygeta“. Ä®tarimų pareiÅ¡kimas fiziniam asmeniui, o ne juridiniams asmenims, nepriklausė nuo ieÅ¡kovo valios.

41. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios. Teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. IeÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008 ir kt.). KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar yra pagrindas atnaujinti terminÄ (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalis).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , vertintina, ar ieÅ¡kovas buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2006).42. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas kryptingai siekė turtinės žalos atlyginimų dėl neteisėtų knygų laikymo ir platinimo, teisėjų kolegija atnaujina ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies.

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30).

Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Taigi teisėjų kolegija dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų argumentų plačiau nepasisako, nes sprendžia, kad jie neturi esminės reikÅ¡mės apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai teisingai iÅ¡spręsti.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.            Priteisti ieÅ¡kovui UAB ,,Lengvas bÅ«das“ (juridinio asmens kodas 300905761) iÅ¡ atsakovo UAB ,,Rotas“ (juridinio asmens kodas 120148057) 3 800 Eur dydžio kompensacijÄ , iÅ¡ atsakovo UAB ,,Kalbų erdvė“ (juridinio asmens kodas 186070456) 1 800 Eur dydžio kompensacijÄ , iÅ¡ atsakovo J. A. individualios įmonės 1 000 Eur, o atsakovo IÄ® „Knygeta“ – 100 Eur dydžio kompensacijÄ , o taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistų sumų, nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.            Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

                        Teisėjai                                                                                                                   Vilija Mikuckienė                                                                                                                     Vaclovas Paulikas                                       JÅ«ra Marija Strumskienė                                                              Â