2016-06-01 Nr. DBT-67-3-61-3-05131-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-28/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05131-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. G. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos advokatūrai, dėl žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 16 695,56 Eur turtinės ir 226 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2013 m. sausio 17 d. paskelbė ekstremalią padėtį dėl 2012 m. gruodžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pastate aptikto didelio gyvsidabrio kiekio. Pareiškėjas nuo 2004 m. rugsėjo 24 d. užsiima advokato praktika, klientus dažniausiai atstovauja Ukmergės rajono apylinkės teisme. Gyvsidabrio garų koncentracija teismo pastato patalpose, sienų tinke, perdangose bei daiktuose yra labai didelė. Pareiškėjo organizme rasto gyvsidabrio kiekis viršijo leistiną koncentraciją, dėl apsinuodijimo pareiškėjo sveikatos būklė nuo 2003 m. ženkliai blogėjo, pareiškėjui buvo diagnozuoti įvairūs susirgimai. Pareiškėjo manymu, atsakingos institucijos tinkamai neištyrė Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpų po 2003 m. teisme rasto gyvsidabrio. Be to, neaišku, kodėl po 2012 m. gruodžio 12 d. teismo pastate rasto gyvsidabrio dar visą savaitę teismas vykdė savo veiklą, buvo nagrinėjamos bylos ir jame dirbo teismo darbuotojai, prokurorai bei advokatai. Pasak pareiškėjo, atsakingi pareigūnai turėjo imtis priemonių, kad teismo patalpos būtų uždarytos tą pačią dieną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjas žalą kildina iš bendrosios civilinės atsakomybės ir įrodinėja neteisėtus veiksmus (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.), priežastinį ryšį (CK 6.247 str.), kaltę (CK 6.248 str.) ir padarytą žalą (CK 6.249 str.). Tuo pačiu pareiškėjas skunde nurodo, kad CK 6.271 straipsnio pagrindu nėra būtina konkrečių valstybės pareigūnų kaltė, t. y. pareiškėjas žalą kildina ir iš bendrosios civilinės atsakomybės ir iš griežtosios civilinės atsakomybės CK 6.271 straipsnio pagrindu. Pareiškėjas valstybės atsakomybę taip pat kildina iš netinkamų darbo sąlygų, netinkamo pastato valdymo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio deliktiniuose santykiuose valstybė dalyvauja ne kaip valdžios subjektas, bet kaip privatus asmuo – savininkas, t. y. lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinės teisės subjektai (CK 2.36 str. 1 d.), ir jos atsakomybės klausimas spręstinas taikant bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Teismo vertinimu, patirtą turtinę bei neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš galimai netinkamo pastato eksploatavimo ir byloje atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija. Kadangi pareiškėjas žalą kildina iš civilinių teisinių santykių, t. y. tinkamo pastato eksploatavimo, byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas Nacionalinės teismų administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais. Pareiškėjas iš esmės reikalauja atlyginti turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės teismų administracijos, netinkamai vykdė Ukmergės rajono apylinkės teismo pastato priežiūrą. Tokia atsakovo veikla susijusi su daiktinių teisių įgyvendinimu, o ne viešuoju administravimu, todėl ja padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją bei yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo V. G. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos nacionalinės teismų administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos advokatūrai, dėl žalos atlyginimo, perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys