9c9718c7-e21c-427a-b8d0-e54736b4ecec · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2T-9-823/2019 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00106-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „LATAKKO“ praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Nr. 47/04-2018, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Auto moto NG“ ir N. G., n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo (toliau ir – Arbitražo teismas) 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ byloje Nr. 47/04-2018 bei priteisti 266 Eur patirtų iÅ¡laidų dėl dokumentų vertimo į valstybinę kalbÄ . PraÅ¡omu pripažinti ir leisti vykdyti sprendimu nuspręsta pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ suinteresuotų asmenų N. G. ir UAB ,,Auto moto NG“ 6 623,84 Eur skolos, 645,55 Eur netesybų, 40 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 1 000 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai, 657,24 Eur teismo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 8 966,63 Eur.

Taip pat pripažinta pareiÅ¡kėjos teisė gauti solidariai iÅ¡ suinteresuotų asmenų metinius 8 proc. nuo iÅ¡ieÅ¡kotos, tačiau savo noru nesumokėtos, pagrindinės skolos sumos. Sprendimu nustatyta, kad sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas iki 2018 m. lapkričio 5 d., pervedant bendrÄ iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos banko sÄ skaitÄ .

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ginčas tarp Å¡alių kilo iÅ¡ 2013 m. kovo 15 d. pirkimo sutarties Nr. 11022-2013/AK (toliau ir – Sutartis). Pagal Sutarties 7.9 papunktį N. G., kaip laiduotojas, įsipareigojo atsakyti už pirkėjos UAB ,,Auto moto NG“ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymÄ . Sutarties 7.5 papunkčiu Å¡alys susitarė, kad ginčus, nesutarimus ar reikalavimus, kilusius iÅ¡ Sutarties, nepavykus susitarti, ieÅ¡kovo pasirinkimu spręs Rygos trečiųjų teismas arba Verslo trečiųjų teismas arba Justicijos trečiųjų teismas Rygoje. PareiÅ¡kėjos teigimu, nėra 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) V straipsnyje numatytų pagrindų dėl kurių Arbitražo teismo sprendimÄ bÅ«tų galima atsisakyti pripažinti.

3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimu su praÅ¡ymu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad nebuvo tinkamai informuoti apie arbitražo procesÄ , nes, nors antstolio ArtÅ«ro Bložės 2018 m. rugpjūčio 31 d. parengtame dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjime nurodyta, kad adresatas N. G. atsisakė priimti dokumentÄ dėl kalbos, kuria jis parengtas, tačiau antstolis asmeniÅ¡kai nei N. G. jo gyvenamosios vietos adresu, nei UAB ,,Auto moto NG“ veiklos vykdymo vietos adresu praneÅ¡imo apie ieÅ¡kinio gavimÄ Arbitražo teisme su pasiÅ«lymu pateikti atsiliepimÄ neįteikinėjo.

4. Suinteresuoti asmenys taip pat teigia, kad Arbitražo teismo sprendimo dalies dėl netesybų ir 8 proc. metinių palÅ«kanų pripažinimas ir leidimas vykdyti prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai. Remiantis kasacinio teismo praktika ginčo Å¡alių 2013 m. kovo 15 d. pirkimo sutartimi nustatytos netesybos, sudarančios 1 proc. per dienÄ , yra aiÅ¡kiai per didelės, nedera su Lietuvos privatinės teisės pagrindiniais principais. Arbitražo teismo sprendimu priteistos palÅ«kanos yra didesnės už įstatymines palÅ«kanas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.210 straipsnyje.

PraÅ¡ymas tenkintinas 5. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo bÅ«das, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Å ios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra Å¡alių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo Å¡alys ne tik suteikia teisę jų ginÄÄ nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus.

Valstybei teisės aktais įtvirtinus galimybę Å¡alims pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimų bÅ«dÄ , Å¡alims sukuriami pagrįsti pasitikėjimo tokiu ginčo sprendimo bÅ«du lÅ«kesčiai, pirmiausia apimantys tai, kad arbitražo teismų priimti sprendimai bus gerbiami ir vykdomi, taigi arbitražų teismų sprendimai gali bÅ«ti peržiÅ«rimi tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai vienareikÅ¡miÅ¡kai pažeistos fundamentalios vertybės. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų paneigiama arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo bÅ«do, esmė.

6. Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sÄ lygas nustato Niujorko konvencija ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAÄ®) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 6 dalis).

7. Pagal Niujorko konvencijos IV straipsnio 1 dalį III straipsnyje nurodytam pripažinimui ir vykdymui gauti praÅ¡ančioji pusė, paduodama dėl to praÅ¡ymÄ , pateikia:

a) reikiamai paliudytÄ arbitražo sprendimo originalÄ arba reikiamai paliudytÄ jo nuoraÅ¡Ä ;

b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalÄ arba reikiamai paliudytÄ jo nuoraÅ¡Ä .

8. PareiÅ¡kėja Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su praÅ¡ymu pateikė Arbitražo sprendimo patvirtintÄ kopijÄ ir Å¡io sprendimo patvirtintÄ vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , taip pat Å¡alių Sutarties, kurioje įtvirtintas arbitražinis susitarimas, kopijÄ (Sutartis sudaryta rusų / lietuvių kalbomis) (el. bylos 1 t., b. l. 3-22, 42-45). Taigi, pareiÅ¡kėja pateikė visus užsienio arbitražo sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti reikalingus dokumentus.

9. Tiek pagal galiojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir KAÄ® nuostatas, tiek pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimÄ vykdyti klausimus, suteiktos aiÅ¡kiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sÄ raÅ¡as, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedÅ«ra reiÅ¡kia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ .

Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimÄ remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje iÅ¡vardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali bÅ«ti toks iÅ¡samus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiÅ«rėjimui iÅ¡ esmės. Teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimÄ , neturi teisės aiÅ¡kintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

10. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ yra priimtas praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl bÅ«tent Å¡iai Å¡aliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindÄ . Konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

11. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kuris iÅ¡ esmės atitinka Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkte numatytÄ pagrindÄ (pusei, prieÅ¡ kuriÄ padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai praneÅ¡ta apie arbitro paskyrimÄ ar apie arbitražo nagrinėjimÄ arba dėl kitų priežasčių Å¡i pusė negalėjo pateikti savo pasiaiÅ¡kinimų), teigdami, kad suinteresuoti asmenys bylos nebuvo tinkamai informuoti apie arbitražo procesÄ , nes antstolis, per kurį turėjo bÅ«ti įteikti dokumentai, asmeniÅ¡kai suinteresuotiems asmenims gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos adresais dokumentų neįteikinėjo. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos suinteresuotų asmenų argumentus kaip nepagrįstus.

12. PraÅ¡omame pripažinti ir leisti vykdyti Arbitražo sprendime nurodyta, kad praneÅ¡imÄ apie ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo gavimÄ su pasiÅ«lymu pateikti atsiliepimÄ suinteresuotiems asmenims 2018 m. balandžio 20 d. siuntė pats Arbitražo teismas, pakartotinai praneÅ¡imas iÅ¡siųstas 2018 m. rugpjūčio 7 d. per antstolį A. Bložę, o Å¡aukimas į teismo posėdį iÅ¡siųstas 2018 m. rugsėjo 28 d. per antstolę VaivÄ Å imkienę. Byloje esantis dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimas, 2018 m. rugpjūčio 3 d. pasiraÅ¡ytas antstolio A.

Bložės, ir antstolės V. Å imkienės padėjėjo pasiraÅ¡ytos 2018 m. spalio 11 d. dokumentų gavimo pažymos patvirtina, kad suinteresuoti asmenys atsisakė priimti Arbitražo teismo siunčiamus dokumentus (el. bylos 1 t., b. l. 24-39). Atsižvelgiant į CPK 124 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsisakymas priimti procesinį dokumentÄ arba pasiraÅ¡yti dėl jo gavimo prilyginamas procesinio dokumento įteikimui. Be to, ir patys suinteresuoti asmenys atsiliepime nurodo, kad antstolis dokumentų neįteikinėjo gyvenamosios, veiklos vykdymo adresais, tačiau neneigia, kad turėjo galimybę, bet atsisakė priimti dokumentus.

Taigi, Arbitražo teismas pagal Latvijos Respublikos arbitražo teismų įstatymo 46 straipsnį ir Rygos arbitražo teismo Reglamento 37 punktÄ ginÄÄ nagrinėjo atsakovams nedalyvaujant.

13. Taip pat, suinteresuotų asmenų teigimu, remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktu, Arbitražo teismo sprendimo dalys dėl netesybų ir palÅ«kanų priteisimo negali bÅ«ti pripažintos ir leidžiamos vykdyti, nes tai prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai. TokiÄ savo pozicijÄ suinteresuoti asmenys grindžia tuo, kad Sutartimi nustatytos 1 proc. netesybos aiÅ¡kiai per didelės, neatitinka kasacinio teismo praktikos, Lietuvos privatinės teisės pagrindinių principų, o Arbitražo teismo priteistos 8 proc. palÅ«kanos didesnės už įstatymines CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas. Å iuos suinteresuotų asmenų argumentus teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstais.

14. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktu, užsienio arbitražo sprendimÄ gali bÅ«ti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarauja Å¡ios Å¡alies vieÅ¡ajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

Dėl to ne bet koks prieÅ¡taravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali bÅ«ti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimÄ . VieÅ¡osios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas iÅ¡gautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

15. Ä® bylÄ pateiktos Sutarties 7.5 papunktyje nustatyta, kad bet koks ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, iÅ¡plaukiantis iÅ¡ Sutarties ir susijęs su ja ar jos pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiamas Å¡alių tarpusavio susitarimu. Jeigu susitarti neįmanoma, ginčas perduodamas spręsti pagal Latvijos Respublikoje galiojančius normatyvinius aktus ieÅ¡kovo pasirinkimu Rygos trečiųjų teismui Rygoje arba Verslo trečiųjų teismui Rygoje arba Justicijos trečiųjų teismui Rygoje pagal atitinkamo trečiųjų teismo reglamentÄ dalyvaujant vienam teisėjui, procesÄ vykdant rusų kalba.

Taigi, suinteresuoti asmenys, pasirašydami Sutartį, sutiko, jog ginčo atveju taikytini Latvijos Respublikos, o ne Lietuvos Respublikos, teisės aktai, todėl suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su tuo, kad Sutarties nuostatos dėl netesybų dydžio, Arbitražo teismo sprendimu priteistų palūkanų dydis prieštarauja Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui, atmestini. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia suinteresuoti asmenys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog dėl netesybų dydžio sprendžiama kiekvienu atveju ir atsižvelgiama į tokius kriterijus:

Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines ar alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. Kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir nėra suformuotos praktikos, kad nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-503/2007).

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Å¡alių argumentus, Arbitražo teismo sprendimo turinį, ir byloje nesant jokios informacijos apie akivaizdžius tarptautinei vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančius Å¡alių veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus Arbitražo teismo sprendimÄ Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie bÅ«tų nesuderinami su tarptautine vieÅ¡Ä ja tvarka.

17. Kaip minėta teismas savo iniciatyva vertina Konvencijos V straipsnio 2 dalyje numatytus užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindus. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimÄ pripažinti ir vykdyti gali bÅ«ti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal Å¡alies, kurioje praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimÄ , įstatymus negali bÅ«ti arbitražo dalyku. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos aplinkybių, Arbitražo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad ginčo objektas – skolos priteisimas, kylantis iÅ¡ tarp Å¡alių susiklosčiusių pirkimo – pardavimo sutartinių teisinių santykių, o tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali bÅ«ti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Komercinio pobÅ«džio ginčas arbitražo byloje kilęs tarp privačių juridinių asmenų, taigi nekyla abejonių dėl tokio ginčo arbitruotinumo (KAÄ® 12 straipsnis).

18. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnyje nurodytų trečiųjų (arbitražo) teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimas yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

19. Tenkinus praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ , pareiÅ¡kėjai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui pateikti dokumentai (sÄ skaitos už procesinių dokumentų vertimÄ , mokėjimo pavedimai) įrodo, kad pareiÅ¡kėja patyrė 266 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbÄ iÅ¡laidų, taigi iÅ¡ suinteresuotų asmenų priteisiama po 133 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813, straipsniais, KAÄ® 51 straipsniu, n u t a r i a : praÅ¡ymÄ tenkinti. Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Latvijos Respublikos Rygos trečiųjų (arbitražo) teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 47/04-2018, kuriuos nuspręsta solidariai iÅ¡ suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto moto NG“ ir N. G. iÅ¡ieÅ¡koti uždarajai akcinei bendrovei „LATAKKO“ 6 623,84 Eur pagrindinės skolos, 645,55 Eur netesybų, 40 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 1 000 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai, 657,24 Eur teismo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 8 966,63 Eur.

Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto moto NG“, j. a. k. 302416819, ir N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „LATAKKO“, j. a. k. 302531472, po 133 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per trisdeÅ¡imt dienų nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjos Goda Ambrasaitė - Balynienė Danguolė Martinavičienė Aldona Tilindienė