9c970c6e-e534-4d63-8af5-5b3e0e5e09cb · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-18398-527/2020 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01144-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.2.7.2.; 3.6.1.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. liepos 20 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjos MB „Pramonės investicijos“ pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“) priėmimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad UAB „Soloservis“ (įm. k. 302435310) ir BUAB „Aldengas“ (įm. k. 136053963) nėra tarpusavyje susijusios įmonės. PareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja yra UAB „Soloservis“ vienintelis akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 (toliau – Sprendimas) tenkino ieÅ¡kovo BUAB „Aldengas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir pripažino negaliojančiais visus jo ginčytus sandorius bei taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾ino BUAB „Aldengas“ nuosavybėn panaikintais sandoriais UAB „Soloservis“ perleistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas).

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1018-585/2019 (toliau – Nutartis) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 Sprendimas dalyje dėl vienaÅ¡alės restitucijos natÅ«ra taikymo UAB „Soloservis“ atžvilgiu paliktas nepakeistas (toliau – Byla). Teismai nurodytais sprendimais laikė, kad BUAB „Aldengas“ ir UAB „Soloservis“ yra susijusios tarpusavyje įmonės. Å iuo pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti jam priklausančios įmonės (UAB „Soloservis“) sÄ sajų su kita įmone (BUAB „Aldengas“) neegzistavimÄ .

Aptariama aplinkybė yra reikÅ¡minga pareiÅ¡kėjo teisėms ir teisėtiems interesams dėl keleto priežasčių. Pirma, Byloje teismai tariamai egzistuojančiu ryÅ¡iu rėmėsi kaip pagrindu patvirtinti neegzistuojantį asmenų nesÄ Å¾iningumÄ , kas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalimi, neatitinka civilinėje teisėje galiojančios sÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Antra, Byloje priimtais sprendimais taip pat teiginiais apie aptariamÄ bendrovių sÄ sajumÄ ir iÅ¡ to sekantį nesÄ Å¾iningumÄ , nors ir netiesiogiai, yra daroma žala pareiÅ¡kėjo ir UAB „Soloservis“ dalykinei reputacijai (CK 2.24 straipsnis). 2014 m.

LAT, grÄ Å¾indamas BylÄ nagrinėti į pirmÄ jÄ instancijÄ , nurodė, kad pakartotinai nagrinėjant bylÄ teismai turėtų įvertinti visas aplinkybes, susijusias su BUAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ ir UAB „Soloservis“ sÄ sajumu. 2014 m. LAT konstatavo, kad „<...> teismai iÅ¡ esmės netyrė ir neanalizavo galimo atsakovų nesÄ Å¾iningumo perimant kasatoriaus nekilnojamÄ jį turtÄ bei aplinkybių dėl susijusių asmenų dalyvavimo įgyjant ginčo turtÄ . Remiantis Å¡iuo, laikytina, kad bylÄ nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės, dėl to byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. <...>“.BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatliko įrodymų vertinimo, laikė, kad UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ yra susijusios tarpusavyje įmonės. Pirmosios instancijos teismas, BylÄ nagrinėdamas pakartotinai, ignoravo šį kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ir savo Sprendime apskritai nepasisakė dėl UAB „Soloservis“ sÄ Å¾iningumo.

Apeliacinės instancijos teismas įrodymų dėl UAB „Soloservis“ (ne)sÄ Å¾iningumo taip pat netyrė ir nevertino, tik nurodė: „Kaip bus nustatyta toliau Å¡ioje nutartyje, UAB „Aldengas“ turtas ginčo sandoriais buvo perleistas iÅ¡imtinai susijusiems asmenims.“ (Nutarties pastraipa 57); „UAB „Aldengas“ turtas buvo realizuojamas tik tarp susijusių asmenų per antstolius“ (Nutarties para 59); „Teisėjų kolegija pažymi, tai, kad visos paminėtos bendrovės (UAB „Aldengas“, UAB „DZO CAPITAL“ bei UAB „Soloservis“) yra tarpusavyje susijusios, Å¡ioje byloje jau yra nustatytas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).“ Pažymėtina ir tai, kad aptartųjų bendrovių sÄ sajumas byloje buvo grindžiamas jų vadovų bei akcininkų tarpusavio ryÅ¡iais“ (Nutarties pastraipa 71). Taigi, pakartotinai nagrinėjant BylÄ , nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nevertino ar tarp UAB „Soloservis“ ir UAB „Aldengas“ yra sÄ sajumas, t. y. kokios konkrečios sÄ sajos siejo Å¡ias įmones per jų vadovus ir (ar) akcininkus, taip pat ar įmonės viena kitos atžvilgiu turėjo kontrolę, kuriai esant, bÅ«tų pagrindas teigti, jog Suinteresuoto asmens2 turtas buvo perleistas tarpusavyje susijusioms įmonėms.

Kontrolė teismų praktikoje yra suprantama kaip juridinio ar fizinio asmens galimybė daryti lemiamÄ Ä¯takÄ kito Å«kio subjekto veiklai. Tai reiÅ¡kia, jog Å«kio subjektų sÄ sajumas nustatomas, atsižvelgiant į savitarpio kontrolę. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl tam tikrų Å«kio subjektų sÄ sajumo, bÅ«tina įvertinti, ar jie dėl savitarpio kontrolės ar tarpusavio priklausomybės turi galimybę daryti lemiamÄ Ä¯takÄ vienas kito sprendimams. IÅ¡ VÄ® Registrų centro informacijos matyti, jog BUAB „Aldengas“, UAB „DZO Capital“ bei UAB „Soloservis“ vadovai ir akcininkai tiek turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto Nr. 0034/09/01456 sudarymo dienÄ (2009 m. spalio 5 d.), tiek Turto perdavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto Nr. 0123/10/00456 sudarymo dienÄ (2010 m. balandžio 9 d.) buvo skirtingi asmenys.

UAB „Aldengas“, ginčytinų aktų sudarymo dienai vienasmeniškai atstovavo Ž. A., kuris buvo paskirtas vadovu nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d., o nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2010 m. spalio 27 d. vadovu buvo A. K.. Tuo tarpu UAB „Soloservis“ vadovu nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo N. J.. Pagrindiniu ir vieninteliu UAB „Soloservis“ akcininku ginčytinų aktų sudarymo metu buvo taip pat N. J.. Tuo tarpu UAB „DZO Capital“ vadovu buvo F. D., įmonės akcininku buvo M.

A.. Akivaizdu, kad ginčijamų aktų sudarymo momentu nei UAB „Aldengas“, nei UAB „DZO Capital“, nei UAB „Soloservis“ nesiejo jokie tarpusavio kontrolės ryÅ¡iai nei per įmonių vadovus, nei per įmonės akcininkus, kurių pagrindu bÅ«tų buvusi reali galimybė daryti įtakÄ sprendimų priėmimui perleisti Suinteresuoto asmens2 turtÄ . Todėl pareiÅ¡kėjas, kaip UAB „Soloservis“ vienintelis akcininkas, siekdamas iÅ¡vengti tokių atvejų, kai asmens nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas bei apginti UAB „Soloservis“ dalykinę reputacijÄ , teikia šį pareiÅ¡kimÄ .

Ne teismo tvarka nėra galimybės įvertinti dokumentus, reikÅ¡mingus juridiniam faktui nustatyti. Kaip matyti iÅ¡ minėtų teismų sprendimų motyvų Byloje, žemesnės instancijos teismai, iÅ¡ naujo nagrinėdami BylÄ , nuo 2014 m. iki 2019 m. netyrė ir nevertino naujai į BylÄ pateikiamų įrodymų, rėmėsi aplinkybe, kad LAT suinteresuotų asmenų tarpusavio sÄ sajas yra tariamai nustatęs 2014 m. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad kasacinis teismas negalėjo konstatuoti suinteresuotų asmenų sÄ sajumo, kadangi vykdydamas kasacijos funkcijÄ , kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų (CPK 353 str. 1 d.).

Byloje yra priimta galutinė ir neskundžiama LAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria Sprendimas dėl UAB „Soloservis“ sÄ Å¾iningumo klausimo paliktas nepakeistas. Taigi, pareiÅ¡kėjas, kaip vienintelis akcininkas, jokiu kitu bÅ«du, t. y. ne teismo tvarka, praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad Suinteresuoti asmenys nėra tarpusavyje susijusios įmonės, nustatyti negali. PareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Å is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 1.5 punkte, ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti nustatomi kaip juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kurie yra arba turi bÅ«ti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ .

Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.). Šiuo atveju pareiškėja siekia, kad CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka būtų nustatytas įrodomasis faktas, kurio UAB–ei „Soloservis“ (kurios vienintelė akcininkė yra pareiškėja) nepavyko įrodyti kitoje Byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 dalyje dėl vienašalės restitucijos natūra taikymo UAB „Soloservis“ atžvilgiu paliktas nepakeistas.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktas, kad UAB „Soloservis“ ir BUAB „Aldengas“ nėra tarpusavyje susijusios įmonės, teismo nuomone, turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, ir Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti įrodinėjamos ir įrodytos Vilniaus apygardos teisme ginčo teisena nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-925-262/2019, kurioje Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Å iuo atveju, teismo nuomone, praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ patvirtinančius reikiamus dokumentus (t. y. teismo sprendimÄ ) pareiÅ¡kėja, kaip UAB–ės „Soloservis“ vienintelė akcininkė, galėjo (jeigu tai bÅ«tų įrodyta ir tam bÅ«tų buvęs teisėtas pagrindas) gauti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 22 d., iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-925-262/2019 Tokia teisinė padėtis, kai dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo to paties fakto, kurį nustatęs teismas kitoje Byloje priėmė atitinkamÄ sprendimÄ , kuris nėra nuginčytas instancinė tvarka, bÅ«tų nustatinėjamas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, teismo nuomone, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios.

Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo bÅ«dÄ , privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir juos gerbti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290–292 straipsniais, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos MB „Pramonės investicijos“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Teisėja Jolita Cirulienė