AS-556-469-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-469/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00567-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Inreal“ dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. gegužės 18 d. buvo gautas (išsiųstas paštu 2012 m. gegužės 15 d.) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Univesa“) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. balandžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. AU12-100 ir 2012 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. AU12-100.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Univesa“ skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti 100 Lt žyminį mokestį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, jog, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Todėl teismas negali priimti nagrinėti skundų dėl aktų negalinčių sukelti teisinių pasekmių. Pareiškėjas ginčija Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pavedimą, kuriuo skiriama atlikti UAB „Univesa“ nuosavybės teise priklausančių patalpų apžiūrą, dalyvaujant turto vertintoją UAB „Inreal“ atstovaujančiam asmeniui R. M., bei operatyvaus patikrinimo pažymą, kuria įformintas atliktas operatyvus patikrinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą, šis aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų.

Todėl toks pavedimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; LVAT 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-315/2011; 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-438/2011). LVAT savo nutartyse taip pat yra pažymėjęs, kad operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, privalomų nurodymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Tokiu atveju skundas turi būti atsisakomas priimti, o pradėjus nagrinėti administracinę bylą, byla turi būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS442-533/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010). Kadangi operatyvaus patikrinimo pažymoje tik nurodyti mokesčių administratoriaus pareigūnų atlikti veiksmai ir nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų mokesčių mokėtojui, todėl ši operatyvaus patikrinimo pažyma negali padaryti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, ją surašius pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų jam neatsirado, todėl reikalavimas dėl šios operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, nes net ir skundo tenkinimo atveju, teismas asmens teisių apginti negalėtų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (žr., pavyzdžiui, LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje AS442-533/2010; 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011), tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiami aktai ar veiksmai jokių teisinių pasekmių nesukelia, skundą turi būti atsisakoma priimti. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ginčijami aktai (operatyvaus patikrinimo pavedimas ir operatyvaus patikrinimo pažyma) nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl šį skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei mokesčių administratorius vėliau priims kokius nors privalomus ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančius aktus (sprendimus), pareiškėjas galės juos nustatyta tvarka ginčyti, nurodydamas ir nesutikimo su šiame skunde ginčijamais aktais argumentus. Tuomet, nagrinėjant ginčą teisme, būtų vertinami pareiškėjo nurodyti argumentai bei mokesčių administratoriaus aktų, veiksmų įtaka akto (sprendimo), galinčio būti administracinės bylos ginčo dalyku, teisėtumui. Skundą atsisakius priimti, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas netinkamai jas išaiškindamas bei pritaikydamas, taip pat pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 142 str. 1 d., 143 str.). Pareiškėjo nuomone, jo skundžiami atsakovo aktai ir veiksmai akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teises. Teismui atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjas prarado galimybę apsiginti nuo neteisėtų atsakovo veiksmų. Pažymi, kad atsakovui imitavus patikrinimą buvo neteisėtai surinkti duomenys apie pareiškėją ir jo turtą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 punktą administraciniai teismai sprendžia ginčus ne tik dėl teisės aktų teisėtumo, bet taip pat ir dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų teisėtumo. Jei skundžiamas atsakovo pavedimas ir patikrinimo pažyma negalėtų būti laikomi administraciniu aktu, neabejotinai tokio pobūdžio veiksmai, kai imituojant operatyvųjį patikrinimą renkama informacija kitiems tikslams, laikytinas administravimo subjekto neteisėtu veiksmu. Valstybinio administravimo subjekto veiksmo teisėtumo tikrinimas priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Pažymi, kad pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikiamas patikslintas skundas realiai apgins pareiškėjo teises, kadangi įpareigojus atsakovą atlikti patikslintame skunde nurodytus veiksmus bus atkurta iki pareiškėjo teisių pažeidimo buvusi padėtis. Teisė ginti interesus teisme pagal Konstituciją ir tarptautines sutartis laikoma svarbia teise. Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimais, teisę į teisminę gynybą turi ne tik asmuo, kurio teisės ar laisvės objektyviai yra pažeistos, bet ir asmuo, kuris mano, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos.

Ši teisė turi būti užtikrinta kiekvienam asmeniui, kuriam atrodo, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Teismo ar valstybės institucijų ar pareigūnų teiginiai ar suvokimas, kad jokie apribojimai teisėms ar laisvėms nekyla, negali būti pagrindas neleisti naudotis teise į teisminę interesų gynybą. Pirmosios instancijos teismo cituojama LVAT praktika yra priimta visiškai kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. minėtose bylose nėra keliamo reikalavimo įpareigoti mokesčių administratorių sunaikinti neteisėtai surinktus duomenis.

Be to, atitinkamoje praktikoje pavedimais atlikti mokestinius patikrinimus, taip pat operatyvaus patikrinimo pažymomis buvo iš tikrųjų pradedami atlikti mokestiniai patikrinimai. Tuo tarpu šioje situacijoje buvo surašytas pavedimas atlikti operatyvųjį patikrinimą, taip pat operatyvaus patikrinimo pažyma neturint tikslo atlikti mokestinį patikrinimą, o turint tikslą surinkti atitinkamą informaciją. Todėl, sprendžiant ginčą šioje byloje, Kauno apygardos administracinio teismo cituojamomis nutartimis negalima vadovautis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. balandžio 13 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. AU12-100 ir 2012 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. AU12-100.

Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis).

Remiantis naujausia LVAT praktika operatyvaus patikrinimo pavedimas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmais), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinami ir toks sprendimas (veiksmai) bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-145/2011, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-315/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, privalomų nurodymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS442-533/2010). Todėl teismas pareiškėjo skundą pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad negali pasisakyti dėl pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateikto patikslinto skundo sprendžiant atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties, nes skundžiamos nutarties priėmimo metu šis skundas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui ir teismas nepasisakė, ar šis patikslintas skundas atitinka ABTĮ reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė