2023-04-05 Nr. AB-7556-3-61-3-09747-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1494-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09747-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 22S159206 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 22 d. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.2. Pareiškėjas pirmą prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad 2010 m. prasidėjo pareiškėjo persekiojimai kilmės šalyje – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo (duomenys neskelbtini) verslą, kurį iš jo norėjo atimti, dėl to pareigūnai kankino jį elektra, tyčiojosi. Pareiškėjo teigimu, jam buvo (duomenys neskelbtini), jis buvo apkaltintas parduotuvės apiplėšimu ir nuteistas 9 m. laisvės atėmimo bausme. 2019 m. pareiškėjas išėjo iš kalėjimo, o 2020 m. jam vėl pradėjo grasinti. Policijos pareigūnai reikalavo, kad jis būtų kviestiniu (sulaikymo liudytoju), tačiau jis atsisakė ir dėl to buvo žeminamas. Pareiškėjas buvo persekiojamas dėl religinių ir politinių priežasčių – (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pradėjo kelti klausimus, kodėl konkretūs politikai gyvena rūmuose, o žmonės badauja, taip pat kėlė klausimus dėl žmonių, kurie buvo nužudyti rūsiuose, kodėl valdžia suima ir žudo žmones.

2.3. Pareiškėjas antrą prieglobsčio prašymą teikė 2022 m. gegužės 23 d., nurodė, kad jo kilmės šalyje žmonės yra verčiami vykti į kariauti (duomenys neskelbtini). Jeigu pareiškėjas grįš į (duomenys neskelbtini), jis bus arba įkalintas, arba priverstas vykti į kariauti, nes yra kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, kurie kankina žmones. Pareiškėjas teigė, kad jo fizinė ir psichinė sveikata yra silpna.

2.4. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 22 d. trečią kartą pateikė prieglobsčio prašymą, nurodė, kad yra persekiojamas, stebimas teisėsaugos, o asmenys, kurie yra stebimi, yra kviečiami ir verčiami važiuoti kariauti į (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, jis turi sveikatos problemų, jį kamuoja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gali būti pašauktas į (duomenys neskelbtini) kariuomenę arba užverbuotas į privačią karinę grupę „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad grėsmė būti priverstam vykti kariauti į (duomenys neskelbtini), pirmiausia sietina su tuo, kad jis sėdėjo kalėjime, o būtent teistiems asmenims dėl to kyla didžiausia rizika.

2.5. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo 2022 m. lapkričio 22 d. prašymą, Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie šaukimą kariauti. Konstatuota, kad pareiškėjo pateikta informacija yra abstrakti, nenuosekli, neleidžia tiksliai identifikuoti tikslių aprašomo įvykio aplinkybių. Pareiškėjas teigė, kad šios išvados yra nepagrįstos, nes atsakovas nedėjo maksimalių pastangų išsiaiškinti pareiškėjo nurodomų papildomų faktinių aplinkybių detalių, todėl visus galimus netikslumus atsakovas vertino pareiškėjo nenaudai. Tokiu būdu atsakovas pažeidė bendradarbiavimo su pareiškėju pareigą.

2.6. Atsakovas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl su teistumu susijusių rizikų ir karinės grupuotės „(duomenys neskelbtini)“, tik konstatavo, kad pareiškėjo pateikiama informacija yra abstrakti.

2.7. Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė šaukimo į kariuomenę patvirtinančio dokumento ar kitų dokumentų, kurie turėtų įtakos Sprendimui, tačiau nurodytos aplinkybes savaime nepagrindžia pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo ir savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui negresia būti priverstam vykti kariauti.

2.8. Departamentas Sprendime taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog valstybė, esant poreikiui, nesuteiks pareiškėjui gydymo tyčia, tačiau atsakovas nevertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje galės būti tinkamai suteiktas gydymas, esant jo nurodytoms aplinkybėms.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Siekiant surinkti duomenis, reikalingus įsitikinimui, kad egzistuoja Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, 2022 m. lapkričio 25 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Tai patvirtina, kad Departamentas pareiškėjo antrą prieglobsčio prašymą nagrinėjo ne formaliai, o siekė išsiaiškinti tikrąsias prašymo ir baimės patirti persekiojimą aplinkybes.

4.2. Pareiškėjas apklausos metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip pirmojo ir 2022 m. gegužės 23 d. prašymo suteikti prieglobstį metu, kad yra persekiojamas, stebimas teisėsaugos, o visi, kurie yra stebimi, yra kviečiami ir verčiami važiuoti kariauti į (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad jis turi sveikatos problemų, o po (duomenys neskelbtini) atliktos operacijos atsirado komplikacijų. Departamento teigimu, pareiškėjo teiginiai apie vykdomą persekiojimą jau buvo įvertinti, nagrinėjant jo pirmą prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Vėlesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių (dokumentų ar kitų įrodymų), kurios turėtų įtakos Departamento išvadoms bei lemtų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį.

4.3. Pareiškėjo pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, pareiškėjas nepateikė šaukimo į kariuomenę patvirtinančio dokumento ar kitų dokumentų, kurie turėtų įtakos Departamento Sprendimui, tačiau nurodė, kad jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skambina policijos inspektorius. Iš pradžių pareiškėjas teigė, kad inspektorius skambina jo (duomenys neskelbtini), nes jam yra paskirta policijos priežiūra, vėliau nurodė, kad inspektorius ragina nelojalius, tokius kaip jis, žmones eiti kariauti, dar vėliau patvirtino savo ankstesnį teiginį, kad inspektorius siūlė jam geranoriškai sugrįžti namo ir žadėjo, kad jam bus viskas atleista. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai jo pasakojimą laikė prieštaringu, nedetaliu bei nenuosekliu.

4.4. Pasak pareiškėjo, grėsmė jam būti priverstam vykti kariauti į (duomenys neskelbtini) pirmiausiai sietina su tuo, kad jis sėdėjo kalėjime, o teistiems dėl to kyla didžiausia rizika. Patikslinus, kaip (duomenys neskelbtini) šaukiami kariauti teistumą turintys asmenys, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jie dažniausiai šaukiami į privačią karinę grupę „(duomenys neskelbtini)“. Patikslinus, ar policijos inspektorius ką nors sakė jo (duomenys neskelbtini) apie „(duomenys neskelbtini)“ karinę grupę, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad policijos inspektorius apie minėtą samdinių grupę neminėjo, tačiau apie šią privačią karinę grupę „žino visi“. Į patikslinančius klausimus apie tai, kur konkrečiai jis verčiamas įstoti – į karinę grupę „(duomenys neskelbtini)“ ar į reguliarias (duomenys neskelbtini) kariuomenės pajėgas – pareiškėjas vengė atsakyti.

4.5. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie šaukimą kariauti, o jo nurodytas informacijos šaltinis šiuo atveju nelaikomas pakankamu. Pareiškėjo pateikta informacija yra abstrakti, nenuosekli, ji neleidžia tiksliai identifikuoti nei jo aprašomo įvykio aplinkybių, nei pokalbio turinio, nei dalyvavusių asmenų motyvų ir tikslų, nei esamų ar numanomų pasekmių įvykio dalyviams ir kitiems asmenims, įskaitant prieglobsčio prašytoją.

4.6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl prastos sveikatos būklės. Apklausos metu patikslinus, kokių sveikatos gydymo paslaugų pareiškėjas negalėtų gauti kilmės šalyje, atsakė, kad (duomenys neskeltini) jis yra persekiojimas, be to, „ten vyksta karas, ir juos visus ten žudo“. Tokiu būdu pareiškėjas „negalimumą gydytis“ siejo su motyvais, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti dar pirmo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu ir paskesnio prašymo vertinimo metu. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie gydymosi galimybes ir įvertino, kad sveikatos sistemos organizacija (duomenys neskelbtini) yra tokia pati kaip ir likusioje (duomenys neskelbtini) dalyje, veikia privalomojo sveikatos draudimo sistema, pagal kurią asmenims teikiamas nemokamas gydymas. Pensininkų, neįgaliųjų, vaikų ir bedarbių gydymas finansuojamas iš regioninių biudžetų įmokų. Duomenų apie tai, kad mažas pajamas gaunantys ar bedarbiai, esant poreikiui gauti būtiną pagalbą, ji nėra suteikiama, rasta nebuvo. Tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog valstybė, esant poreikiui, nesuteiks prieglobsčio prašytojui gydymo tyčia.

4.7. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi pirmame prašyme nurodytais faktais ir argumentais, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi paskesniame prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, šis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje – nenagrinėjamas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 28 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad 2010 m. prasidėjo jo persekiojimai. Jis turėjo (duomenys neskelbtini) verslą, kurį iš jo norėjo atimti. Dėl to pareigūnai kankino jį elektra, tyčiojosi, vėliau pareiškėjas nepagrįstai buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Išėjus iš kalėjimo jį toliau persekiojo, reikalavo melagingai liudyti. Taip pat nurodė ir persekiojimą religiniais pagrindais.

6.2. Departamento 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 21S23433 atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį bei nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, jį apskundė Departamento Komisijai, o vėliau – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė neskundžiamą sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.3. Pareiškėjas 2022 m. sausio 5 d. raštu išreiškė pageidavimą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį bei pasinaudoti galimybe gauti vienkartinę išmoką.

6.4. Departamentas 2022 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 22S55165 įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ruošė dokumentus pareiškėjo savanoriškam grįžimui.

6.5. 2022 m. gegužės 23 d. pareiškėjas, laukdamas kelionės dokumentų, pateikė dar vieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šiame prašyme nurodė tas pačias aplinkybes kaip pirmame prašyme suteikti prieglobstį, taip pat papildomai nurodė, kad jo kilmės šalyje žmonės yra verčiami vykti į (duomenys neskelbtini) kariauti, ir dėl to, jeigu jis grįš į (duomenys neskelbtini), jis bus priverstas arba sėsti į kalėjimą arba vykti į (duomenys neskelbtini) kariauti.

6.6. Departamentas, įvertinęs minėtame prašyme pateiktą bei byloje surinktą informaciją, 2022 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 22S82287 nenagrinėti pareiškėjo vėlesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nepateikta naujų esminių motyvų, kurie būtų susiję su prieglobsčio suteikimo kriterijais, įtvirtintais Įstatymo 86 ir 87 straipsnių 1 dalyse.

6.7. 2022 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip pirmame ir 2022 m. gegužės 23 d. paskesniame prašyme suteikti prieglobstį, kad yra persekiojamas, stebimas teisėsaugos, o visi, kurie yra stebimi, yra kviečiami ir verčiami važiuoti kariauti į (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nurodė, kad turi sveikatos problemų. Vėliausiai pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių (dokumentų ar kitų įrodymų), kurios turėtų įtakos Departamento jau padarytoms išvadoms bei sąlygotų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį, todėl Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė pareiškėjo paskutinio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėti.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, kad prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų.

8. Iš apklausų, atliktų 2022 m. gegužės 27 d. ir 2022 m. lapkričio 25 d., protokolų teismas nustatė, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės šalį siejo su tuo, kad ten gali būti priverstinai pašauktas kariauti į (duomenys neskelbtini) ir dėl jo prastos sveikatos būklės. Teismas vertino, kad pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes, kaip pirmojo ir paskesnio prašymo suteikti prieglobstį metu. Kaip papildomas naujai įvardytas aplinkybes, nurodytas 2022 m. lapkričio 22 d. prašyme, pareiškėjas nurodė, kad būtų verbuojamas prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės, taip pat, kad jis turi sveikatos problemų. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo pasakojimas (nurodytos aplinkybės) tiek apie jo atžvilgiu vykdomą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos atstovų persekiojimą, tiek apie verbavimą kariauti jau buvo įvertinti nagrinėjant jo pirmąjį ir 2022 m. gegužės mėnesį pateiktą paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Tai, kad pareiškėjas teigė, jog galbūt būtų verbuojamas „(duomenys neskelbtini)“ grupuotės, esmės nekeičia, nes ši aplinkybė sietina su verbavimu į karą.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, pasakodamas apie šaukimą į privačią karinę grupę „(duomenys neskelbtini)“, taip pat apie grėsmę būti priverstam vykti kariauti į (duomenys neskelbtini), nenuosekliai dėstė aplinkybes, nes, pirma, šias aplinkybes siejo su tuo, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę, o asmenys, turintys teistumą, labiausiai rizikuoja būti priversti vykti kariauti į (duomenys neskelbtini). Vėliau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šaukiami kariauti būtent teisti asmenys ir jie dažniausiai šaukiami į privačią karinę grupę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pats apie „(duomenys neskelbtini)“ karinę grupę jis nieko konkretaus nežino (nors ši karinė grupė, pasak paties pareiškėjo, yra visų žinoma). Į patikslinančius klausimus apie karinę grupę „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjas vengė atsakyti, tačiau nurodė, kad jį pasiųs „į patį karščiausią tašką“, tačiau būtent į kokį, negalėjo detalizuoti. Dėl to teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nenuoseklūs, jų patikrinti yra neįmanoma. Nors pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėtų būti aktyvus ir aiškintis visas jo dėstomas aplinkybes, tačiau pareiškėjo pateikta informacija neleidžia tiksliai identifikuoti nei jo nurodomų įvykių (apie policijos inspektoriaus skambučius ir susiekimą su pareiškėjo (duomenys neskelbtini)) aplinkybių, nei pokalbio su inspektoriumi turinio (nurodė, kad policijos inspektorius skambina jo (duomenys neskelbtini), nes jam pagal įstatymus yra skirta policijos priežiūra, vėliau nurodė, kad policijos inspektorius ragina nelojalius, tokius kaip jis, žmones eiti kariauti, dar vėliau – kad inspektorius siūlė jam geranoriškai sugrįžti namo ir žadėjo, kad jam bus atleista), tačiau iš tokių pasakojimų nėra galimybės nustatyti nei dalyvavusių asmenų motyvų ir tikslų, nei esamų ar numanomų pasekmių įvykio dalyviams ir kitiems asmenims, dėl to konstatuota, kad pareiškėjui grėsmė dėl privalomos karinės tarnybos ir vykimo į karą (duomenys neskelbtini) yra hipotetinio pobūdžio, neparemta jo paties asmenine patirtimi.

10. Vertindamas argumentus dėl pareiškėjo sveikatos būklės, teismas nurodė, kad apklausos metu patikslinus, kokių sveikatos gydymo paslaugų jis negalėtų gauti kilmės šalyje, pareiškėjas atsakė, kad ten jis yra persekiojimas, be to, „ten vyksta karas, ir juos visus ten žudo“. Tokiu būdu aptariamus motyvus pareiškėjas siejo su argumentais, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti pirmojo ir 2022 m. gegužės 23 d. paskesnio prašymo vertinimo metu, naujų aplinkybių pareiškėjas nepateikė, užduodant patikslinančius klausimus apie sveikatos būklę, prieglobsčio prašytojas teikė abstrakčius paaiškinimus. Apklausos metu patikslinus, kokių sveikatos gydymo paslaugų jis negalėtų gauti, konkrečių kliūčių neįvardijo. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo argumentavimas dėl sveikatos problemų negali būti vertinamas kaip grėsmė grįžti į kilmės šalį, nes pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokios sveikatos problemos jį kamuoja, rėmėsi abstrakčiais paaiškinimais. Iš jo pasakojimo teismas sprendė, kad Lietuvoje jam buvo suteiktas gydymas, t. y. jis galėjo pagrįsti savo teiginius gydytojų išvadomis, tačiau to nepadarė. Be to, teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo metu fizinė būklė jam leidžia dirbti. Tai patvirtina, kad negalima daryti išvados, jog dėl pareiškėjo sveikatos būklės jam gresia mirtis ir (ar) jis itin sunkiai serga. Departamentas tyrimo metu, remdamasis Sprendime nurodyta kilmės šalies informacija, nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog kilmės valstybė, esant poreikiui, nesuteiks pareiškėjui gydymo tyčia.

11. Teismas konstatavo, kad 2022 m. lapkričio 25 d. apklausos metu pareiškėjas nenurodė papildomų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis. Pareiškėjo nurodyti faktai (dėl jo sveikatos, jis yra sekamas, persekiojamas, o tokie asmenys yra verčiami vykti į karą) laikytini neįrodytais, todėl, teismo vertinimu, jais remtis nebuvo pagrindo. Todėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pareiškėjo paskesnio prašymo nenagrinėti. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai atliko pareigą patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pagrįstai vertino, kad nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos iš esmės pasikeitusiomis.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausų metu pateiktas faktines aplinkybes, kurios buvo įvertintos atsakovo ir patvirtintos įsiteisėjusiu 2021 m. lapkričio 30 d. teismo procesiniu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5354-535/2021, palyginęs jas su aplinkybėmis, nurodytomis pateikiant paskesnį 2022 m. lapkričio 22 d. prieglobsčio prašymą, konstatavo, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių naujų esminių motyvų, nes jo pasakojimas iš esmės buvo analogiškas anksčiau pateiktam pirminiam prašymui.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

14. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

14.1. Esant netiksliems, net logiškai nepagrįstiems prieglobsčio prašytojų paaiškinimams, prieglobsčio prašymą nagrinėjanti institucija turi dėti pastangas tikslinti ir aiškintis aplinkybes. Departamentas, netikslumo ar neaiškumo faktą panaudodamas kaip argumentą, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra su trūkumais, todėl nepatikimas, neįgyvendina pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju prieglobsčio motyvų nustatymui.

14.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas nedėjo maksimalių pastangų išsiaiškinti pareiškėjo nurodomų papildomų faktinių aplinkybių detalių, todėl visus netikslumus atsakovas vertino pareiškėjo nenaudai, taip pažeisdamas bendradarbiavimo su pareiškėju pareigą prieglobsčio motyvų nustatymui. Teismas taip pat neįvertino pareiškėjo argumentų.

14.3. Departamentas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad grėsmė būti priverstam vykti kariauti pirmiausiai sietina su tuo, kad jis sėdėjo kalėjime, o teistiems asmenims dėl to kyla didžiausia rizika. Departamentas šios aplinkybės netyrė, o pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus turėjo vertinti kaip naują aplinkybę paskesnio prašymo suteikti prieglobstį kontekste.

14.4. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė šaukimo į kariuomenę patvirtinančio dokumento ar kitų dokumentų, kurie turėtų įtakos Departamento Sprendimui, tačiau nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo ir savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui negresia būti priverstam vykti kariauti į (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime dėl nurodyto pareiškėjo argumento nepasisakė.

14.5. Departamentas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog valstybė, esant poreikiui, nesuteiks pareiškėjui gydymo tyčia. Tačiau atsakovas nevertino, ar būtent pareiškėjui dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių kilmės valstybėje galės būti suteiktas gydymas. Teismas šio pareiškėjo argumento taip pat nevertino.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

16.1. Departamentas pareiškėjo antrą paskesnį prieglobsčio prašymą nagrinėjo ne formaliai, o siekė išsiaiškinti tikrąsias prašymo ir baimės patirti persekiojimą aplinkybes. Pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes kaip pirmojo ir 2022 m. gegužės 23 d. paskesnio prašymo suteikti prieglobstį metu. Tyrimo metu konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nenuoseklūs ir jų patikrinti yra neįmanoma.

16.2. Būtent pareiškėjui nustatyta pareiga pagrįsti prieglobsčio prašymą, tačiau jo pateikta informacija net neleidžia tiksliai identifikuoti nei jo nurodomų įvykių (apie policijos inspektoriaus skambučius ir susiekimą su pareiškėjo (duomenys neskelbtini)) aplinkybių, nei pokalbio su inspektoriumi turinio.

16.3. Atsakovas nesutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo šaukimų į kariuomenę bei pažymi, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jokie objektyvūs įrodymai dėl šio aspekto nebuvo pateikti, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo laikomas patikimu ir jam netaikoma abejonės privilegija.

16.4. Dėl pareiškėjo sveikatos problemų pareiškėjas pabrėžia, kad šiuos argumentus pareiškėja sieja su motyvais, kurie jau buvo atmesti kaip nepagrįsti pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, o naujų aplinkybių pareiškėjas nepateikė. Tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių būtų galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog valstybė, esant poreikiui, nesuteiks prieglobsčio prašytojui gydymo tyčia. Pareiškėjas teismui su skundu taip pat nenurodė tokių aplinkybių.

16.5. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, susijusių su prieglobsčio suteikimo kriterijais, įtvirtintais Įstatymo 86 ir 87 straipsnių 1 dalyse ir priskirtinais bylos esmei. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi pirmajame prašyme nurodytais faktais ir argumentais, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kadangi paskesniame prašyme suteikti prieglobstį pareiškėjas nepateikė naujų esminių motyvų, jo paskesnis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje – nenagrinėjamas.

16.6. Departamento priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimant buvo vadovaujamasi aktualia pareiškėjo kilmės valstybės informacija.

16.7. Įsigaliojus sprendimui dėl pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo, užsienietis praras teisę likti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 22S55165 yra išspręstas jo grąžinimo klausimas ir sprendimas yra įsigaliojęs, o grąžinimo sprendimas nėra laiku įvykdytas ne dėl užsieniečio kaltės (negauti kelionės dokumentai), pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę klausimas iš naujo nesvarstomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Nr. 22S159206, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjui nenurodžius naujų esminių motyvų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

18. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Departamentas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento Sprendimas yra priimtas po įsigaliojusio Departamento 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55165, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, jam sutikus.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

23. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

24. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018).

26. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat aktualūs Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prieglobsčio nenagrinėjimo pagrindai. Vienas iš įtvirtintų pagrindų – kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (Įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, kad galutinis sprendimas – tai šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.

27. Byloje nustatytos šios ginčui aktualios aplinkybės:

27.1. 2021 m. liepos 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 21S23433 atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, išsiuntė jį į kilmės valstybę bei uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo atmetė.

27.2. Pareiškėjas 2022 m. sausio 5 d. raštu išreiškė pageidavimą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį bei pasinaudoti galimybe gauti vienkartinę išmoką. Departamentas 2022 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 22S55165 įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į kilmės šalį per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ruošė dokumentus pareiškėjo savanoriškam grįžimui.

27.3. 2022 m. gegužės 23 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2022 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 22S82287 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prieglobsčio prašymo. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nepateikta naujų esminių motyvų, kurie yra susiję su prieglobsčio suteikimo kriterijais, įtvirtintais Įstatymo 86 ir 87 straipsnių 1 dalyse.

27.4. 2022 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o Departamentas skundžiamu Sprendimu pakartotinai atsisakė nagrinėti pareiškėjo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė naujų esminių aplinkybių, paneigiančių anksčiau Departamento padarytas išvadas.

28. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

30. Nagrinėjamoje byloje buvo svarbu įvertinti, ar pareiškėjo 2022 m. lapkričio 22 d. pateiktame prašyme suteikti prieglobstį ir Departamento atliktos pareiškėjo apklausos 2022 m. lapkričio 25 d. metu buvo nurodytos naujos esminės aplinkybės, kurių Departamentas anksčiau nebuvo vertinęs ir kurios galėjo paneigti anksčiau Departamento padarytas išvadas.

31. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas rėmėsi bendro, hipotetinio pobūdžio teiginiais ir nenurodė papildomų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai atsižvelgė į bylai aktualias aplinkybes, kad pareiškėjas savo pirminį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje siejo su grėsme jo gyvybei ir sveikatai, teigė, kad buvo kankinamas, iš jo buvo tyčiojamasi, jam buvo grasinama, jis buvo nuteistas 9 m. laisvės atėmimo bausme, teigė, kad buvo persekiojamas ir dėl religinių priežasčių. Paskesniame prašyme (2022 m. gegužės 23 d.) pareiškėjas teigė, kad gali būti pašauktas tarnauti kilmės šalies kariuomenėje ir pasiųstas kariauti į (duomenys neskelbtini), gali būti persekiojamas pareigūnų, taip pat pažymėjo, kad turi sveikatos problemų. 2022 m. lapkričio 22 d. pateiktame trečiajame prašyme suteikti prieglobstį ir apklausos Departamente metu pareiškėjas pakartotinai nurodė, kad turi sveikatos problemų ir kad gali būti pašauktas į kariuomenę ir pasiųstas kariauti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjo nagrinėjamai bylai aktualiame 2022 m. lapkričio 22 d. pateiktame prašyme suteikti prieglobstį nepateiktos naujos aplinkybės, kurios turėtų įtakos Departamento anksčiau padarytoms išvadoms 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. 21S23433 ir 2022 m. birželio 12 d. sprendime Nr. 22S82287 (toliau – ir Departamento 2022 m. birželio 12 d. sprendimas). Pabrėžtina, kad byloje nepateikta duomenų, kad minėtas 2022 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą, būtų apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad Departamentas nesiaiškino pareiškėjo nurodytų papildomų aplinkybių, be kita ko, dėl grėsmės būti pašauktam į kilmės valstybės kariuomenę ir siuntimo į karą, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės. Šie pareiškėjo argumentai, taip pat ir tuo aspektu, kad teistiems asmenims kyla didesnė rizika, buvo išsamiai įvertinti tiek Departamento 2022 m. birželio 12 d. sprendime, tiek ir skundžiamame Sprendime. Departamentas, atlikęs pareiškėjo apklausas, sprendė, kad aptariami pareiškėjo argumentai yra hipotetinio, teorinio pobūdžio, grįsti prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, pvz., – šaukimu, kadangi pareiškėjas, nors ir teigė, kad gali pateikti jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, to neatliko. Taip pat priešingai, nei teigia pareiškėjas, skundžiamame Sprendime yra įvertintos aplinkybės dėl karinės grupuotės „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad šie pareiškėjo teiginiai buvo siejami išimtinai su trečiųjų asmenų teiginiais, o ne pareiškėjo asmenine patirtimi. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs šių argumentų vertinimą, priešingų aplinkybių, nei skundžiamame Sprendime, nenustatė. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas nebuvo pateikta ir su apeliaciniu skundu, todėl apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

33. Kritiškai vertintini argumentai, kad atsakovas neįvertino aplinkybių dėl pareiškėjo sveikatos. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįvardino nei kokių sveikatos priežiūros paslaugų jis negalėtų gauti kilmės šalyje, nei dėl kokių priežasčių jos nebūtų teikiamos, tačiau atsakovas vertino aptariamus pareiškėjo teiginius. Be to, 2022 m. lapkričio 25 d. apklausos metu pareiškėjas patvirtino, kad būtinas gydymas kilmės šalyje jam gali būti suteikiamas. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje veikia privalomojo sveikatos draudimo sistema, užtikrinanti nemokamų būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Duomenų, kad mažas pajamas gaunantys ar darbo neturintys asmenys, būtų diskriminuojami sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo aspektu, byloje nėra.

34. Apeliacinio skundo teiginius, kad Departamentas nesiekė išsiaiškinti visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui pateikus 2022 m. lapkričio 22 d. prašymą suteikti prieglobstį, 2022 m. lapkričio 25 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, o joje nurodytų aplinkybių įvertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime.

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Departamentas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo 2022 m. lapkričio 22 d. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir pareiškėjo apklausos Departamente 2022 m. lapkričio 25 d. metu nurodytos aplinkybės ir argumentai Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste negali būti vertinami kaip nauji esminiai motyvai. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta Įstatymo 86 ir 87 nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisinio reglamentavimo ar netinkamai vertino, ar nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų ir savo sprendimo nemotyvavo.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė