9c8f3310-e760-47da-b14d-535b1628b008 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-115-223/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06203-2015-2     Procesinio sprendimo kategorija 37;54.1;113.2;116.4 (S)                                                                   PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                        S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU            2016 m. birželio 16 d.                                                                      Panevėžys             Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei, dalyvaujant ieškovui V.

S., jo atstovui advokatui A. P., atsakovams I. T., A. V., R. A., jų atstovui advokato padėjėjui M. V. L., teismo ekspertui V. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieÅ¡kovo V. S. ieÅ¡kinį atsakovams I. T., A. V., R. A., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarei V. P. irn u s t a t ė :              ieÅ¡kovas ir jo atstovas ieÅ¡kininius reikalavimus palaiko pilnai ir praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2015-03-30 R.

J. S. pasiraÅ¡ytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarės V. P., notarinis registras Nr.1005.          IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinyje yra nurodyti visi motyvai, kurių pagrindu R. J. S. testamentas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Tai patvirtino ir eksperto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad testamento sudarymo metu testatorius R. J. S. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismo posėdžio metu ekspertas taip pat patvirtino, kad testatoriaus artimieji galėjo ir nepastebėti tikrosios R.

J. S. bÅ«senos.          IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jo brolis R. J. S. paskutiniu metu iki jo mirties buvo neadekvatus, 2 savaitės iki mirties , kaip ir paskutinę gyvenimo dienÄ , jau nekalbėjo, nesuprato kas vyksta. Tai jam sakė J. S., kuris lankydavosi pas R. J. S. namuose. J. S. taip pat minėjo, jog 2015-03-30 buvo atvažiavęs pas testatorių apie 10 val. , o Å¡is tik gulėjo, žiÅ«rėjo į viršų ir nieko nekalbėjo. Jis su broliu bendraudavo telefonu kas 2-3 mėn. vienÄ kartÄ pasiskambindavo, tačiau brolis telefonu imdavo ant jo Å¡aukti.

Paskutinį kartÄ brolį matė prieÅ¡ 2 metus. Jie 2009-2010 metais susipyko , nes R. J. S. negrÄ Å¾ino jam pinigų. Tada R. J. S. supyko, jam davė 29 000 Lt, o jo sÅ«nui ( savo krikÅ¡tasÅ«niui) davė 30 000 Lt. Kai jis matė brolį, Å¡is buvo visas geltonas, siÅ«lė jam eiti pas gydytojÄ . Kokius vaistus vartojo brolis nežino, skųsdavosi, kad skauda nugarÄ . Pripažįsta, kad yra parašęs byloje esančius laiÅ¡kus broliui, bet po Å¡ių laiÅ¡kų paraÅ¡ymo su broliu susitaikė.          Atsakovai ir jų atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Atsakovė I.

T. paaiÅ¡kino, kad su R. J. S. kartu gyveno 33 metus, bet santuokos nesudarė. Kartu su R. J. S. rÅ«pinosi jo tėvais, o V. S. tuo nesirÅ«pino. Po tėvų mirties prasidėjo V. S. skambučiai atiduoti pinigus ( 29 000 Lt) už namÄ . Kadangi ji kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį su testatoriumi, tai žino , kad Å¡is pervedė pinigus už miÅ¡kÄ ieÅ¡kovui, jo buvusiai žmonai. R. J. S. santykiai su ieÅ¡kovu buvo prasti, nes Å¡is vis reikalaudavo pinigų. Jau kokie 5 metai, kai broliai nesimatė ir nesiÅ¡nekėjo.

R. J. S. skundėsi, kad skauda nugarÄ , jis visas pagelto, bet pas gydytojus atsisakė eiti. Jis vaikščiojo iki pat mirties ir viskÄ suprato. Kartais sakydavo, kad nieko nepaliks klaipėdiečiams, t. y. ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams. R. J. S. jau seniai galvojo apie testamento sudarymÄ , maždaug 2 savaitės iki mirties jis kalbėjo telefonu su notare. A. V. atvežė notarę į namus. Po to jis kartu su A. V. skaitė testamentÄ , kalbėjosi.         Atsakovas A. V. paaiÅ¡kino, kad R.

J. S. pykosi su ieškovu ir vis sakydavo, kad tarp jų nėra nieko bendra, minėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ nieko nepaliks. Jis skundėsi nugaros skausmais, daugiau nieko nesakydavo. R. J. S. buvo supykęs ir ant ieškovo sūnaus, kuriam davė 30000 Lt. R. J. S. apie metus laiko jau buvo pageltęs, labai kosėdavo, kokis vaistus vartojo nežino, pas gydytojus nesilankydavo. R. J. S. pats paprašė jo atvežti į namus notarę.        Atsakovė R. A. paaiškino, kad su pusbroliu R.

J. S. bendraudavo, o Å¡is vis sakydavo apie brolį V. S. , kad Å¡is yra godus, vis praÅ¡o pinigų už žemę ir namÄ . Sakydavo, kad pinigus broliui atidavė. R. J. S. pyko ant brolio. Ji nežinojo apie testamentÄ , tik vėliau apie tai jai pasakė brolis A. V..        Atsakovų atstovas nurodė, kad testamento pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.89 str. praktika yra nuosekliai suformuota, t. y. priimant sprendimÄ tokiose bylose turi bÅ«ti atsižvelgiama į testamento turinį, testatoriaus elgesio nuoseklumÄ .

LAT nurodė, kad privaloma gerbti testatoriaus valiÄ , kadangi to reikalauja gera moralė, o testamentas gali bÅ«ti nuginčytas tik iÅ¡skirtinais atvejais, padarius neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad testatorius testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Å ios bylos duomenys tokios iÅ¡vados neleidžia padaryti. Nei vienas iÅ¡ liudytojų nenurodė faktų, kad testatorius turėjo psichikos sutrikimų, R. J. S. iki pat mirties viskÄ suprato, atpažindavo žmones, nenusiÅ¡nekėjo.

IeÅ¡kovo liudytojų parodymai yra tendencingi, nenuoseklÅ«s, liudytojai painiojaisi datose. Ypatingai svarbÅ«s yra notarė parodymai, kuri paaiÅ¡kino, kad pats testatorius užsakė notarę, su ja normaliai bendravo, paaiÅ¡kino, kad buvo du testamento projektai, iÅ¡ kurių vienÄ pasirinko pats testatorius. Ekspertizės aktas vertintinas kritiÅ¡kai, nes paremtas teorinio pobÅ«džio samprotavimais, nėra jokių psichinių sutrikimų, kurie bÅ«tų pagrindas daryti bÅ«tent tokiÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ .

Ekspertizės aktas prieÅ¡tarauja kitiems įrodymams. Testamento turinys atitinka testatoriaus valiÄ , duomenų apie poveikį testatoriui nėra, turtas paliktas artimiausiems žmonėms, su kuriais testatorius ilgai bendravo.        Tretysis asmuo notarė V. P. paaiÅ¡kino, kad telefonu buvo užregistruotas jos iÅ¡kvietimas į namus pas R. J. S.. Pirmas vizitas į namus buvo 2015-03-26, o testamentas buvo patvirtintas 2015-03-30 antrojo vizito metu. Pirmojo vizito metu testatorius jai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl testamento turinio, buvo kalbama apie kelis testamento variantus, t. y. buvo du testamento variantai.

Ji su testatoriumi kalbėjosi viena, kitų asmenų nebuvo, Å¡is buvo visiÅ¡kai orientuotas, viskÄ suprato, žinojo ko nori ir viskÄ suprato, buvo apsisprendęs kam paliks kokį turtÄ , pats samprotavo, iÅ¡sakė savo nuomonę.              IeÅ¡kinys atmestinas.             Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 30 d. Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarė V. P. patvirtino R.J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentÄ ( b. l. 6-7), kuriuo jis savo turtÄ paliko I.

T., A. V. ir R. A.. Testatorius R. J. S. mirė (duomenys neskelbtini). ( b. l . 8). Iš 2015-06-25 notarės liudijimo ( b. l.

9) matyti, kad po R. J. S. mirties pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pateikė V. S., A. V., I. T., R. A.. IÅ¡ paveldėjimo bylos kopijos ( b. l. 105- 140 ) matyti, kad notarui pareiÅ¡kimus apie palikimo priėmimÄ pateikė A. V., I. T., R. A., V. S., 2015-03-26 buvo suraÅ¡ytas testamento projektas, ant kurio testatorius pasirašė, kad tinka, bei pasirašė ant notarinės knygos . IÅ¡Â Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ( b. l. 89-90) matyti, kad greitoji med. Pagalba buvo kviečiama dėl staigaus sÄ monės netekimo, čiuopiamos padidėję kepenys, diagnozė- koma, iÅ¡eičių stadija, kepenų cirozė.

IÅ¡ 2015-04-29 Patologoanatominės epikrizės ir Patologoanatominės diagnozės ( b. l. 11-12) matyti, kad R. J. S. sirgo plaučiu vėžiu, iÅ¡plitusiu į kepenis ir regiono limfmazgius, apie 3 mėn. prieÅ¡ mirtį pasireiÅ¡kė kepenų funkcijos nepakankamumas , iÅ¡ryÅ¡kėjo gelta, didėjo vėžinė intoksikacija. IÅ¡ raÅ¡telių ( b. l. 61-62) matyti, kad V. S. yra rašęs broliui R. J. S.. IÅ¡ R. S. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ( b. l. 63 ) matyti, kad 2011 m. R. S. buvo pervedęs nemažas pinigų sumas V.

S. ir A. S.. IÅ¡ 2016 m.03-22-04.20 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.87 TPK-34/2016 ( b. l. 152-154) matyti, kad R. J. S., sudarydamas 2015-03-30 testamentÄ , tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti ir dėl jam diagnozuotų ligų negebėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei jų valdyti ir 2015-03-26, pasiraÅ¡ydamas testamento projektÄ .Testamentas – tai asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus.

Pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali bÅ«ti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2, 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 str. pagrindu.Civiliniai įstatymai numato galimybę asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.

Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas. Ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str.2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 str.). BÅ«tent Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį ir pareiÅ¡kė ieÅ¡kovas V. S.. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, nurodęs, kad nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė.             Tokiu bÅ«du, byloje , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ar R.

J. S. 2015 metų kovo 30 d. testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir galėjo juos valdyti, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo paskirta pomirtinė psichiatrinė ekspertizė ( b. l. 145). Ekspertams buvo iÅ¡siųsta visa civilinės bylos medžiaga ir medicininė dokumentacija. IÅ¡ 2016. 03.22-04.20 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.87 TPK-34/2016 ( b. l. 152-154) matyti, kad iÅ¡tyrę medicininę dokumentacijÄ ir bylos medžiagÄ , Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai davė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

J. S. , miręs (duomenys neskelbtini), sudarydamas 2015-03-30 testamentÄ , tikėtina negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.            Eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, ji turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d. ).

Taigi, ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.Bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje buvo iÅ¡klausyti liudytojai, kurie asmeniÅ¡kai bendravo su testatoriumi R. J. S. iki testamento sudarymo momento , o taip pat testamento sudarymo dienÄ , todėl jų pateikti faktiniai duomenys apie testatoriaus  psichinę ir fizinę sveikatos bÅ«klę, jo norus ir siekius yra svarbÅ«s, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Liudytojai R. T. , J. P., D. K. , R.

P., D. A. R. parodė, kad bendraujant su R. J. S. jokių abejonių dėl Å¡io psichinės bÅ«klės ir gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti neiÅ¡kilo, nes testatorius orientavosi aplinkoje, pažindavo žmones, su jais normaliai ir adekvačiai bendraudavo, o taip pat tÄ aplinkybę, kad testatoriaus R. J. S. santykiai su broliu V. S. buvo gana konfliktiÅ¡ki. Minėti liudytojai patys betarpiÅ¡kai bendraudavo su R. J. S. gana ilgÄ laikÄ ir įvairiu metu bei įvairiu intensyvumu, todėl jų parodymų visuma leidžia sudaryti pilnÄ vaizdÄ apie gana ilgÄ R.

J. S. gyvenimo laikotarpį iki testamento sudarymo. Notarė V. P., patvirtinusi R. J. S. testamentÄ , kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi paaiÅ¡kino, kad sudarydamas testamentÄ R. J. S. buvo adekvatus, suprato savo veiksmus, pats  iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ kaip testamentu turėtų bÅ«ti padalintas jo turtas, pasirinko vienÄ iÅ¡ dviejų testamento variantų, samprotavo , reiÅ¡kė savo nuomonę. Atkreiptinas dėmesys, kad notarė su testatoriumi bendravo du kartus: 2015-03-26 ir 2015-03-30, taigi bendravimas buvo pakankamos trukmės, kad notarė galėtų objektyviai įvertinti testatoriaus bÅ«klę.

Atkreiptinas dėmesys, kad notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad testamento sudarymo momentu įsitikino R. J. S. veiksnumu, jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti jai nekilo. Ä®statymas nenumato notarui pareigos vertinti sudaromo sandorio racionalumÄ , nes tokia pareiga tenka jį sudarančioms Å¡alims, kaip ir nenumato, kad notarė privalo reikalauti pažymos iÅ¡ psichiatro. Įstatymas numato notaro pareigÄ patikrinti asmens veiksnumÄ t. y. jo gebėjimÄ sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei iÅ¡aiÅ¡kinti asmenims atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes (Notariato įst. 2 str. 1 d., 26 str. 1 d., 30 str., 32 str.,).

Å iÄ savo pareigÄ notarė pilnai vykdė, o bylos duomenys tvirtina, kad prieÅ¡ tvirtindama testamentÄ (vienaÅ¡alį sandorį) notarė įsitikino R. J. S. veiksnumu. Taigi, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo abejoti notarės parodymais, ir laikosi nuomonės, kad objektyviausiai testatoriaus bÅ«klę apibÅ«dina bÅ«tent notarė, kuri nėra susijusi su bylos Å¡alimis jokiais giminystės ryÅ¡iais, neturi jokio intereso bylos baigtimi.Kas liečia liudytojų J. S., A. S., S. K. paaiÅ¡kinimus, tai pirmiausia liudytojai A.

S. (buvusi ieÅ¡kovo sutuoktinė) ir S.K. su testatoriumi asmeniÅ¡kai nebendravo gana ilgÄ laikÄ iki pastarojo mirties, t. y. liudytoja A. S. retai bendraudavo telefonu, o S. K., jo teigimu, nematė R. J. S. apie pusmetį laiko iki jo mirties. Taigi, liudytojas S. K. paaiÅ¡kinimus apie testatoriaus bÅ«klę laikotarpyje 6 mėn. iki mirties davė jo nematęs, iÅ¡ kitų asmenų kalbų, ir teigia, kad jau prieÅ¡ pusę metų, kai su juo paskutinį kartÄ bendravo, R. J. S. jau neatsakydavo į klausimus, kalba buvo nesÄ moninga.

Tokie liudytojo paaiškinimai neatitinka kitų artimiau bendravusių su juo asmenų paaiškinimų . Liudytoja A. S. išvis nepateikė jokių faktų, kurie apibūdintų testatoriaus psichinę būklę. Taigi, liudytojų S. K. ir A. S. paaiškinimai negali būti laikomi patikimais ir logiškais, kadangi liudytojai artimiausiu laiku iki testamento sudarymo asmeniškai su testatoriumi nebendravo. Kas liečia liudytojo J. S. paaiškinimus, tai nurodė, kad kai kurie R. J. S. veiksmai ir žodžiai sukėlė jam abejonių dėl pastarojo gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau pakankamai tai pagrindžiančių faktų šis liudytojas nenurodė.

Tokie liudytojo teiginiai kaip R. J. S. posakis „atneÅ¡k dovanų“, ar blaÅ¡kymasis tarp pokalbio temų, iÅ¡sakyti senų laikų prisiminimai , koliojimasis , nuotaikų kaita nerodo asmens psichinių sutrikimų. Tai gali bÅ«ti tiek asmens charakterio bruožai, tiek fizine liga sergančio asmens elgesys. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir Å¡is liudytojas patvirtino, kad R. J. S. jį pažino, bendravo kaip su pažįstamu asmeniu.Taigi, įvertinęs visų jau minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimus, jų logiÅ¡kumo, nuoseklumo, atitikimo vienas kitÄ aspektais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad patikimesni yra liudytojų R.

T. , J. P., D. K. , R. P., D.A. R. parodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ , vienas kitam neprieÅ¡tarauja , atitinka atsakovų ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, todėl jais remtinasi priimant sprendimÄ .           Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 str. 4 d.).

Å i nuostata taikytina ir įrodymų vertinimui, todėl iÅ¡vada, kad testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta, jei paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės. Jei iÅ¡lieka bent menkiausia abejonė, testatoriaus valia turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai gerbiama. Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto iÅ¡vadÄ kartu su įžangine ir tiriamÄ ja ekspertizės dalimis. IÅ¡vada, jog testatorius testamento suraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir padarinių, turi bÅ«ti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija.

Taigi, kai pateikiama iÅ¡vada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės , tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikÅ¡mingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokiÄ stadijÄ , dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Paprastai tokia asmens fizinė ir mentalinė bÅ«klė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rÅ«pintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formÄ .

Taigi testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę gali bÅ«ti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raÅ¡tais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti (CPK 185 str.).            Kaip jau minėta, liudytojų, atsakovų ir trečiojo asmens parodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad testatorius suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, tuo tarpu Ekspertizės akte yra nurodyta, jog R.

J. S. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas skirti byloje pakartotinę teismo ekspertizę.             CPK 219 str. 1 d. numato, kad jeigu eksperto iÅ¡vada yra nepakankamai aiÅ¡ki ar neiÅ¡sami, teismas gali paskirti papildomÄ ekspertizę. To paties straipsnio 2 d. numato, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

Taigi, iÅ¡ Å¡ios įstatyminės normos prasmės seka, kad pakartotinė teismo ekspertizė gali bÅ«ti skiriama esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:1) jei teismui kyla abejonių dėl ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumo, 2) jei yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų. Byloje nėra kitų ekspertų iÅ¡vadų. Pakartotinės ekspertizės skyrimas yra teismo diskrecijos teisė, o pakartotinė ekspertizė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, kuri turėtų susiformuoti byloje esančių įrodymų bei Å¡alių argumentų pagrindu.

Ä®rodinėjimo procesas nėra begalinis, procesas privalo vykti vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, o pakartotinės ekspertizės skyrimas neiÅ¡vengiamai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , todėl praÅ¡ymas dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo buvo atmestas.                     Kas liečia ekspertizės aktÄ , tai įvertinus byloje surinktus įrodymus, tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje remtis iÅ¡ esmės vien ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nėra pakankamo pagrindo, nes testatorius, kad ir kokia buvo jo sveikatos bÅ«klė, visai nesilankė sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir nėra pakankamai iÅ¡samių medicininių duomenų, leidžiančių konstatuoti jo bÅ«klę testamento sudarymo metu.

Ekspertizės akto iÅ¡vados paremtos tik VÅ¡Ä® RPL stacionare ligos istorija, tačiau testatorius ligoninėje buvo gydomas tik truputį daugiau nei 2 val., atvyko jau be sÄ monės, sunkios bÅ«klės, praktiÅ¡kai vyko reanimacinis gydymas ( b. l. 153 – bÅ«klė sunki, pradėtas gaivinimas). FaktiÅ¡kai R. J. S. diagnozės buvo nustatytos patologoanatomo atlikto skrodimo pagrindu. Taigi, medicininių duomenų apie testatoriaus ligos eigÄ , simptomus, gydymÄ ir naudotus medikamentus nėra. Tai byloje fiksuota iÅ¡ liudytojų parodymų, kad R.

J. S. vartojo vaistus nuo skausmo Ketanov ir skundėsi nugaros skausmais. Duomenų apie tai, kad testatorius naudojo medikamentus, galinčius paveikti jo psichinę bÅ«klę ir gebėjimÄ suprasti savo veiksmus ir juos valdyti byloje nėra. Ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados – kad testamento sudarymo metu R. J. S. tikėtinai negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti – nepagrindžia faktiniai tyrimo duomenys, taip pat ji neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Kaip jau minėta, byloje buvo apklaustas ne vienas liudytojas, iÅ¡ jų parodymų galima spręsti, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, todėl galėjo iÅ¡reikÅ¡ti ir savo tikrÄ jÄ valiÄ dėl testamento turinio.

Ekspertas teismo posėdyje aiÅ¡kindamas pateiktÄ ekspertizės iÅ¡vadÄ , kategoriÅ¡kai nepatvirtino, jog testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Ekspertizės akte nurodyta, kad „..didėjant intoksikacijai Å¡iuos sutrikimus lydi tranzitoriniai( praeinantys) sÄ monės sutrikimai“. IÅ¡ to galima spręsti, kad net sergant tokiomis ligomis galimi ir sÄ monės praÅ¡viesėjimai, kurių metu asmuo gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Duomenų, kad testamento sudarymo metu testatoriaus sÄ monė buvo sutrikusi nėra.

Taip pat įvertinus ekspertizės akto apraÅ¡omÄ jÄ ir konstatuojamÄ jÄ dalis, matyti, kad faktiÅ¡kai ekspertizės aktas yra paremtas daugiau teorine moksline medžiaga nei faktiniais testatoriaus ligos simptomais ir požymiais, neįvertinti liudytojų paaiÅ¡kinimai, akto iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ akto apraÅ¡omosios dalies. Ä®vertinus R. J. S. nustatytas diagnozes ir eksperto paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, matyti, kad pagrindinė liga, galėjusi įtakoti jo psichinę bÅ«klę, buvo hepatinė encefalopatija, kitos ligos tiesioginės įtakos ligonio psichinei bÅ«klei negalėjo turėti.

Hepatinė encefalopatija– potencialiai grįžtama neuropsichikos bÅ«klė, kuri atsiranda dėl Å«minio kepenų nepakankamumo ar kepenų cirozės ir pasireiÅ¡kia sÄ monės, asmenybės bei elgesio sutrikimais, raumenų nervų funkcijų sutrikimu. Tai reiÅ¡kia, kad asmens , kuriam diagnozuota Å¡i liga, bÅ«sena gali keistis, t.y. kai organizmas dėl sutrikusios kepenų veiklos yra apnuodijamas toksinėmis medžiagomis ir jos pasiekia smegenys, asmens fizinė ir psichinė bÅ«klė pablogėja, tačiau bÅ«klė gali ir pagerėti.

To nepaneigė ir ekspertas. Todėl įvertinus Å¡iuos motyvus, atsakovų, trečiojo asmens ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, galima teigti, kad testamento sudarymo momentu R. J. S. sveikatos bÅ«klė buvo tokia, kad leido jam suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę, iÅ¡reikÅ¡ti savo norus ir suformuluoti savo valiÄ Â notarei. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinimas, kad asmuo dėl psichikos ligos arba psichikos sveikatos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti turi du kriterijus: medicininį – ar asmens psichikos liga ar psichikos sveikatos sutrikimas yra psichiatro diagnozuotas ir patvirtintas negalavimas, pagal galiojančiÄ ligų klasifikacijÄ priskiriamas psichikos ligoms bei teisinis – asmens galėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

Taigi testatoriaus silpna sveikata ar diagnozuotos sunkios ligos nesudaro pagrindo suabejoti jo veiksnumu. Net ir ne bet kuris psichikos sutrikimas yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu; o bÅ«tina nustatyti, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo, ligos ar silpnaprotystės negali suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti – turi bÅ«ti įvertinama, kaip psichikos sutrikimas paveikia asmens elgesį, jo sugebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. Duomenų apie tai, kad testatorius sirgo psichine liga nėra, kaip nėra ir duomenų apie jo psichikos sutrikimus.           Tokiu bÅ«du, esant prieÅ¡taringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorius yra miręs, teismas turi vertinti visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios gali padėti susidaryti pagrįstÄ nuomonę apie testatoriaus gyvenimo sÄ lygas ir bÅ«dÄ , santykius su įpėdiniais, kuriems paliktas turtas, ir įpėdiniais, ginčijančiais testamentÄ , galimus testatoriaus argumentus dėl turto palikimo.

Aplinkybė, kad testatorius testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Tai, kad testatorius R. J. S. savo turtÄ testamentu paskirstė keliems įpėdiniams tik parodo, kad jis žinojo kokį konkretų turtÄ turi, gebėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę , jÄ tinkamai suformuluoti ir jÄ iÅ¡dėstyti notarei. Testatoriaus valia, iÅ¡dėstyta 2015-03-30 testamente yra logiÅ¡ka, pagrįsta gyvenimiÅ¡ka situacija , atitinka protingumo kriterijų ir tokioje situacijoje esančio asmens elgesio standartus.

VisiÅ¡kai logiÅ¡ka ir suprantama, kad R. J. S. turtÄ paskirstė tarp su juo 33 metus iÅ¡gyvenusios I. T. bei pusbrolio A. V. ir pusseserės R. A., kurie artimai ir dažnai su juo bendraudavo. Turtas paskirstytas racionaliai , t. y. tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų patogu juo įpėdiniams naudotis: žemės sklypo dalis palikta A. V., kuris yra sklypo bendrasavininkis, o žemės sklypas su gyvenamuoju namu paliktas testatoriaus sugyventinei I. T., kuri ten ir gyvena,  bei jau minėtai R. A.. Tai logiÅ¡kas, racionalus , suprantamas ir motyvuotas bei protingas turto palikimo bÅ«das.

Galima taip pat suprasti testatoriaus valiÄ nepalikti turto savo broliui V. S., nes byloje neginčijamai nustatyta, kad santykiai tarp brolių buvo konfliktiÅ¡ki ir įtempti, jie praktiÅ¡kai ilgÄ laikÄ nebendravo, tik retkarčiais kalbėdavosi telefonu, bet net ir Å¡ių pokalbių metu jie susipykdavo. Vien ieÅ¡kovo V. S. broliui raÅ¡ytų laiÅ¡kų ( ieÅ¡kovas pripažino šį faktÄ ) turinys leidžia daryti iÅ¡vada, kad prieÅ¡iÅ¡kumas buvo gana stiprus, toks laiÅ¡kas galėjo giliai įžeisti testatoriaus jausmus.

Be to, kaip matyti R. J. S. broliui V. S. ir jo sÅ«nui buvo davęs nemažas pinigines sumas, taigi galėjo bÅ«ti įsitikinęs, kad su jais pilnai atsiskaitė ir galima likusį turtÄ paskirstyti savo nuožiÅ«ra.              Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus .

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais( CPK 7 str.). Teismo posėdžio metu apklausti jau minėti liudytojai patvirtino, kad bendravimo metu jokių abejonių dėl R.J. S. sveikatos bÅ«klės jiems nekilo, jis elgėsi adekvačiai konkrečiai situacijai, vertino savo poelgius, iÅ¡ anksto planavo sudaryti testamentÄ , kvietė notarę, buvo paruoÅ¡ti du testamento projektai.

Mirusio asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais.      Taigi, teismas atmeta Ekspertizės akto iÅ¡vadas ir juo nesivadovauja dėl jau minėtų argumentų ( CPK 218 str.) , testatoriaus R.J. S. tikroji valia atitiko jo 2012-05-22 testamente iÅ¡dėstytÄ valiÄ , testatoriaus valia turi bÅ«ti gerbiama , testamento sudarymo metu testatorius suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti , todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.          IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovės I.

T. naudai ( b. l. 72), kurios nevirÅ¡ija nustatytų Rekomendacijų, bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, nes jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei yra atleistas ( CPK 88 str.,92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260, 270 str. teismasn u s p r e n d ž i a:   IeÅ¡kinį atmesti.  Priteisti iÅ¡Â V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 EUR ( vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                            Birutė Mėlinauskienė .