2021-11-17 Nr. AB-24259-3-62-3-01446-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1767-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01446-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, P. A., R. P., N. R. ir Š. R.) dėl projekto derinimo ir administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 9 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto prie P. A., N. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), derinimą (toliau – ir Projekto derinimas); 2) panaikinti NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 9SS-1-(14.9.32.) „Dėl skundo“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 8 d. raštas); 3) panaikinti NŽT 2018 m. birželio 27 d. rašto Nr. 1SS-1272-(8.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ dalį, kurioje buvo atsisakyta panaikinti 2018 m. balandžio 9 d. Projekto derinimą (toliau – ir 2018 m. birželio 27 d. raštas). Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (toliau – ir Geodezijos skyrius) 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-2059 pareiškėjas buvo informuotas, jog iki 2018 m. kovo 23 d. Geodezijos skyriui gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl parengto Projekto. Pareiškėjas 2018 m. kovo 22 d. Geodezijos skyriui raštu pateikė pastabas dėl Projekto, tačiau jokio pranešimo nesulaukė, o 2018 m. balandžio 23 d. iš Projekto organizatoriaus sužinojo, kad Projektas bus teikiamas NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriui pateikti išvadą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti. Pareiškėjas pateikė skundą NŽT Kėdainių skyriui, kad Projektas negali būti derinamas dėl neteisingai pažymėtų projektuojamo žemės sklypo ribų.

2.2. Skundžiamame 2018 m. gegužės 8 d. rašte yra neteisingai nurodyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 55 punkto 3.1 ir 3.7 papunkčiai, kadangi tokių papunkčių Taisyklių 55 punkte nėra nurodyta, taip pat nėra numatyta, kad organizatorius arba jo įgaliotas projekto rengėjas apie parengtą projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių ar įrenginių savininkus ir taip toliau. Taisyklių 55 punkte yra nurodyta, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 punkte nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) priemonėmis. Projekto organizatorius neįvykdė Taisyklių 55 punkte nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas neteko teisės žinoti apie Projekto rengimą bei apie pasiūlymų teikimo galimybę organizatoriui.

2.3. Rengiant Projektą, buvo suformuotas per mažas žemės sklypas. Žemės sklypas galėjo būti suformuotas didesnis ir tai patvirtina 2000 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) vietovės Žemės reformos žemėtvarkos kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka. Projekte yra neteisingai nurodytos formuojamo žemės sklypo ribos, į Projektą nebuvo įtrauktas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, esantis tarp projektuojamo žemės sklypo ir pareiškėjui suteikto naudotis valstybinės žemės sklypo. Be to, projektuojamo sklypo pietinė riba nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba prie projektuojamo žemės sklypo posūkio taškų 15-14-13. Dėl netinkamų kadastrinių matavimų yra neteisingai pažymėtos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpusio į projektuojamą žemės sklypą, ribos. Dėl nurodytų trūkumų Projektas neturėjo būti derinamas.

2.4. Skundžiamu 2018 m. birželio 27 d. raštu atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo skundą ir panaikinti Projekto 2018 m. balandžio 29 d. derinimą, motyvuodamas tuo, jog tai, kad gretimas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra pagrindas teigti, jog jo ribos yra nustatytos neteisingai, kol jos nepakeistos arba nenuginčytos teisme.

2.5. Ginčijami raštai – 2018 m. gegužės 8 d. raštas ir 2018 m. birželio 27 d. raštas (toliau abu kartu – ir Raštai) – yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis, prieštarauja teisės aktams ir anksčiau priimtiems teismų sprendimams; jie taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nustatytam išsamumo principui bei neatitinka 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

3. Atsakovas NŽT prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. P. A. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie naudojamų gyvenamosios paskirties pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Projektas buvo parengtas vadovaujantis NŽT Kėdainių skyriaus 2014 m. spalio 17 d. išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. 9RE-(14.9.36.)-83 ir 2014 m. spalio 22 d. išduotais Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimais Nr. FP-R/14-104, kuriuose yra nurodyti Projekto tikslai suformuoti žemės sklypą prie esamų gyvenamosios paskirties pastatų.

3.2. Projekto rengėjas VĮ Valstybės žemės fondas parengė Projektą, suformavo 0,2460 ha žemės sklypą prie naudojamų pastatų ir 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-3274 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų suderinimo“ pateikė jį derinti NŽT Kėdainių skyriui, kuris 2018 m. balandžio 9 d. Projektą suderino. NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyrius 2018 m. spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. TPA-274-(8.30.) pritarė Projekto teikimui tvirtinti, NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) buvo patvirtintas Projektas, kuriuo buvo suformuotas 0,2460 ha žemės plotas prie nurodytame žemės sklype esančių pastatų.

3.3. Pareiškėjas gavo pakankamai informacijos ir pasinaudojo teise ginčyti Projekto suderinimą. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruotas Nekilnojamojo turto registre; registre nėra žymos, jog sklypo ribos ginčijamos teisme, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodyto žemės sklypo ribos yra nustatytos neteisingai.

3.4. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog formuojamo žemės sklypo plotas prie pastatų turi būti žymiai didesnis. Pareiškėjo sodybai nebuvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekte; formuojant žemės sklypą, sklypo ribos sutapo su gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ribomis. Be to, pareiškėjo žemės ūkio veiklai vykdyti naudojamas žemės sklypas nėra priskirtas prie namų valdos žemės sklypo ir negalėjo būti įtrauktas į Projektu formuojamo žemės sklypo ribas.

3.5. Pareiškėjo skundžiamas raštas yra tarpinis informacinio pobūdžio raštas, kuriuo konkretus galutinis sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo teritorijų planavimo dokumentu nebuvo priimtas. Nepagrįstas yra argumentas, jog 2018 m. gegužės 8 d. rašte yra neteisingai nurodytos Taisyklių 55 punkto nuostatos. Rengiant 2018 m. gegužės 8 d. raštą, buvo vadovautasi Taisyklių redakcija, galiojusia iki 2014 m. sausio 2 d., kadangi Projektas buvo pradėtas rengti iki ŽPDRIS sistemos įdiegimo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. R. rašytiniuose paaiškinimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė šiuos argumentus:

4.1. Skundo patenkinimas jokių pasekmių pareiškėjui nesukels, kadangi Projektas yra patvirtintas. Žemės sklypas yra suformuotas esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį, o pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo ar argumento, kad tokio dydžio žemės sklypas, kokio formuojamas Projektu, būtų nepakankamas žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti.

4.2. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Projekte yra nurodytos šiuo metu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, kurios, pareiškėjo teigimu, yra pažymėtos neteisingai. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, atitinkami pareiškėjo argumentai, kol nėra nuginčyti įregistruoti duomenys, yra nepagrįsti, pareiškėjo nuomonė, kad atitinkamos ribos nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos netinkamai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi pareiškėjas šioje byloje neginčija administracinio akto – Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimo, kuriuo remiantis buvo įregistruotos būtent tokios konkrečios minėto žemės sklypo ribos, o visi atitinkami argumentai šioje byloje neturi būti nagrinėjami.

4.3. Formuojamo žemės sklypo dydį pirmiausia lemia jame esantys statiniai bei kiek žemės reikia jiems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o pareiškėjas nenurodė ir neįrodinėjo, jog žemės sklype esantiems pastatams būtų būtina daugiau žemės, nei atsakovo suderintame Projekte.

4.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tarp Projektu suformuoto namų valdos žemės sklypo ir jam laikinai išnuomoto žemės sklypo (0,90 ha) lieka laisvas žemės plotas, kurio negalima suformuoti atskiru žemės sklypu; šis teiginys yra visiškai deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas bei neįrodinėjamas. Atitinkama likusi teritorija yra apie 0,35 ha ploto, todėl gali visiškai nesunkiai būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas, skirtas tiek naujai namų valdai, tiek naudoti kitiems tikslams (pvz., žemės ūkiui), taip pat ji gali būti prijungta prie pareiškėjui leistos laikinai naudotis nesuformuotos 0,90 ha ploto teritorijos, suformuojant naują apie 1,25 ha ploto žemės sklypą.

4.5. Atsižvelgiant į tai, jog šalia formuojamo sklypo yra laisvos apie 1,25 ha ploto žemės, galima sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog fiziškai žemės sklypas galėjo būti suformuotas kur kas didesnis, iš esmės beveik iki 1,5 ha (1,25 + 0,2460), tačiau įstatyme yra nurodyta, jog žemės sklypų dydį lemia ne šalia esanti laisva žemė, bet žemės poreikis statinių eksploatacijai pagal jų paskirtį, todėl aplinkybė, jog fiziškai buvo galimybė suformuoti didesnį žemės sklypą, nereiškia, kad didesnis žemės sklypas ir turėjo būti formuojamas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. R. skundą atmetė. Teismas patenkino trečiojo suinteresuoto asmens Š. R. prašymą ir jam iš pareiškėjo priteisė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto prie P. A., N. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinyje 2018 m. balandžio 9 d. atlikto atsakovo suderinimo; Raštais iš esmės buvo atsisakyta panaikinti Projekto suderinimą.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog Projektas buvo rengiamas siekiant suformuoti 0,2460 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), prie pastatų, t. y. 1) gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų daugiabučio pastato) – 1A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausančio P. A., N. R. ir A. R.; 2) ūkinio pastato (pagalbinio ūkio) – 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklausančio P. A., N. R. ir A. R.; 3) ūkinio pastato (pagalbinio ūkio) – 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio P. A., eksploatuoti. Projekto rengimas buvo pradėtas Projekto iniciatorės P. A. iniciatyva, Projekto organizatorius – NŽT, Projekto rengėjas – VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyrius.

8. Remdamasis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad P. A., pastatų (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė ir ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, turėjo teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Projekto rengimo metu galiojusią Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT. Projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose organizuoja NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (galiojusių Taisyklių 12.1 p.). Teismas sprendė, kad atsižvelgus į tai, jog Projektas buvo rengiamas kaimo gyvenamojoje vietovėje, NŽT buvo tinkama rengiamo Projekto organizatorė. Projektas buvo rengiamas pagal Administracijos 2014 m. spalio 22 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FR-R/14-104.

10. Teismas akcentavo, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo, kaip valstybinės žemės patikėtinio, atlikto 2018 m. balandžio 9 d. derinimo, pasirašant Projekto sprendinių brėžinyje, t. y. Projekto derinimo etape, prieš teikiant Projektą tikrinti ir tvirtinti. Remdamasis Taisyklių 66 punkto ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas nurodė, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 9 d. suderino Projektą, įgaliotam atstovui 2018 m. balandžio 9 d. pasirašant Projekto sprendinių brėžinyje.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su neteisingai nustatytomis projektuojamo žemės sklypo rytine ir pietine ribomis, teismas nustatė, kad Projekte numatyto žemės sklypo ribos buvo formuojamos pagal gretimų Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas ribas. Atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neteisingai pažymėtų žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsiterpusio į projektuojamą žemės sklypą, ribų, kadangi žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, įstatymo nustatyta tvarka jie nėra nuginčyti ir galioja.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad Projektas buvo rengiamas siekiant suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti ir tai atitiko Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas sąlygas, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami formuojant žemės sklypus esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Taisyklių 2.4 punkte.

13. Aptaręs Taisyklių 2, 32, 36 ir 44 punktų bei Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad jose įtvirtintas teisinis reguliavimas neabejotinai patvirtina, jog žemės sklypo, formuojamo statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, dydį lemia jame esantys statiniai ir jų tiesioginė paskirtis, įrašyta Nekilnojamojo turto kadastre, todėl žemės sklypas statiniams eksploatuoti formuojamas tokio dydžio, kurį faktiškai užima statiniai.

14. Teismas nustatė, kad formuojamo žemės sklypo ribos sutapo su gretimų kadastro žemėlapyje pažymėtų minėtų žemės sklypų ribomis ir atitiko natūralius vietovės kontūrus – ribas, o Projekto sprendinių brėžinys patvirtina, jog formuojamo žemės sklypo ribos racionalios, priderintos prie vietovės situacijos kontūrų, sutampa su Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų žemės sklypų ribomis, numatytas įvažiavimas į sklypą, galimybė patekti į naudojamus pastatus, numatyti kelio servitutai.

15. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad į Projektu formuojamo žemės sklypo ribas turėjo būti įtrauktas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, tarp pareiškėjui suteikto laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės sklypo ir Projektu formuojamo žemės sklypo. Teismas pažymėjo, kad Projektas buvo rengiamas siekiant suformuoti žemės sklypą minėtiems pastatams eksploatuoti ir šis tikslas atitiko Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Taisyklių 2.4 punkte nustatytą atvejį.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl įsiterpusio valstybinio žemės ploto prijungimo prie Projektu formuojamo žemės sklypo, yra susiję su kitu teisės aktuose nustatytu atveju, rengiant projektus kitu tikslu, kai įsiterpęs valstybinės žemės sklypas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, nesant galimybės laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Nurodytą žemės sklypų sujungimo atvejį, kuris nėra susijęs su rengiamu Projektu ir jo tikslais, reguliuoja Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir Taisyklių 2.6 punktas. Teismas pažymėjo, kad Projekto tikslas nebuvo įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Projekto iniciatorė P. A., kaip pastatų bendraturtė ir vieno iš pastatų savininkė, inicijavo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o jos inicijuoto Projekto tikslas atitiko Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį.

17. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės ir minėtų teisės aktų nuostatos neabejotinai paneigė pareiškėjo argumentus, jog projektuojamo žemės sklypo plotas turi būti didesnis; pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė faktinės aplinkybės, jog pastatams eksploatuoti buvo naudojamas didesnis sklypas.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta 2000 m. sausio 11 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka nėra pakankama spręsti apie naudojamo žemės sklypo ribas. Byloje nebuvo nustatyta jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, jog prie pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų būtų suformuotas ir įteisintas žemės sklypas.

19. Teismas aptarė Taisyklių 66 punktą, galiojusį Projekto derinimo metu, ir atkreipė dėmesį, kad Projektas buvo patikrintas teritorijų planavimo priežiūros atsakingoje institucijoje ir 2018 m. spalio 15 d. priimtas žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-274-(8.30.), kuriuo buvo pritarta Projekto tvirtinimui. Projektas buvo patvirtintas NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.), o NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-108-(14.9.124.) buvo pakeistas 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) 1.4 punktas, nurodant, jog Projekto teritoriją sudaro 0,2460 ha ploto žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija.

20. Teismas sprendė, kad kai Projektas yra patvirtintas, pareiškėjo reikalavimas dėl Projekto suderinimo panaikinimo jam nesukels jokių savarankiškų materialinių teisinių padarinių bei nedarys įtakos jo teisėms ir pareigoms, kaip ir kiti išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais jis prašė panaikinti Raštus, kuriais buvo atsisakyta panaikinti Projekto derinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo siekiami tikslai nebus pasiekti, net jeigu ir būtų panaikintas Projekto derinimas bei Raštai, kadangi administraciniu aktu patvirtintas Projektas teisiškai liks galioti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) asmeniui materialinių teisinių pasekmių nesukelia, yra pagrindas teismo sprendimu skundą atmesti.

21. Teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodyti Raštų procedūriniai trūkumai, tai, kad 2018 m. gegužės 8 d. rašte yra nurodyti negaliojantys Taisyklių punktai, jo teisių iš esmės nepažeidė.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas paaiškino, jog 2018 m. gegužės 8 d. rašte minimi Taisyklių 55 punkto 3.1 ir 3.7 papunkčiai reguliavo informacijos apie Projekto rengimą pateikimą suinteresuotiems asmenims registruotais laiškais, kadangi pareiškėjas apie Projekto rengimą buvo informuotas ne per ŽPDRIS priemones, nustatytas galiojančių Taisyklių 55 punkte, šios priemonės informacijos pareiškėjui pateikimo apie rengiamą Projektą metu neveikė. Pareiškėjas Geodezijos skyriaus 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-2059 buvo informuotas apie Projekto rengimą ir pastabų teikimo galimybę, jis pasinaudojo teise teikti pastabas ir skundus atsakovui dėl Projekto derinimo. Į pareiškėjo pastabas buvo atsakyta Geodezijos skyriaus 2018 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-3059. Pareiškėjo skundai dėl Projekto derinimo buvo išnagrinėti Raštuose. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės žinoti apie rengiamą Projektą ir teikti pastabas bei skundus, nesutinkant su Projekto derinimu, nebuvo suvaržytos.

23. Teismas priėjo prie išvados, kad Raštai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus administracinių aktų turiniui ir formai, juose yra konkrečiai nurodyti faktiniai duomenys, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis atsakovas vadovavosi, spręsdamas, jog pareiškėjo skundai dėl Projekto derinimo yra nepagrįsti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas dėl Projekto derinimo panaikinimo, kaip ir išvestiniai patikslinto skundo reikalavimai dėl Raštų panaikinimo, materialinių pasekmių pareiškėjui nesukurs, todėl jo skundą atmetė.

24. Atmetęs pareiškėjo skundą ir padaręs išvadą, jog trečiojo suinteresuoto asmens Š. R. 605 Eur prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 (2 339,25 Eur), 8.16 (543,44 Eur) ir 8.19 (nuo 280,71 Eur iki 407,58 Eur) punktuose numatytos maksimalios priteistinos sumos, bei įvertinęs Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui Š. R. iš pareiškėjo priteisė 605 Eur sumą.

III. 25. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Projekto derinimą, NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. raštą, NŽT 2018 m. birželio 27 d. rašto dalį, kurioje buvo atsisakyta panaikinti Projekto derinimą, NŽT 2018 m. (nurodyti 2019 m. laikytini rašymo apsirikimu) spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-274-(8.30.) ir NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) bei įpareigoti atsakovą atlikti Projekto viešinimo ir derinimo procedūras. Pareiškėjas taip pat prašo jam atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas bei pažeidė proceso normas ir dėl šių pažeidimų buvo netinkamai išspręsta byla.

26.2. Teismas peržengė pareikšto skundo reikalavimų ribas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str.), byla buvo tiriama šališkai, vienpusiškai ir neobjektyviai, nebuvo ištirtos visos svarbios aplinkybės. Pareiškėjas prašė įvertinti NŽT Kėdainių skyriaus neveikimą – atsakovas nevykdė Taisyklių 55, 58 bei 59 punktų ir dėl to pareiškėjas neteko galimybės ginti savo teisėtus interesus, kaip nustatyta Taisyklių 60 ir 61 punktuose. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė panaikinti Projekto derinimą bei NŽT ir jos teritorinio skyriaus Raštus, tačiau teismas sprendime pateikė išvadas dėl atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumo, kurių teisėtumas buvo ginčijamas kitoje administracinėje byloje Nr. I-3085-406/2019, kuri yra sustabdyta. Teismas taip pat nurodė, kad Projektas buvo patikrintas atsakingoje teritorijų planavimo priežiūros institucijoje ir 2018 m. spalio 15 d. buvo priimtas žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-274-(8-30.), kuriuo buvo pritarta Projekto tvirtinimui. Be to, teismo sprendime yra nurodyta, kad Projektas buvo patvirtintas NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.). Tai reiškia, kad teismas išsprendė ne tik šioje, bet ir kitoje byloje, kuri dar bus nagrinėjama, keltus klausimus.

26.3. Keisti teismo samprotavimai, kad pareiškėjas Geodezijos skyriaus 2018 m. kovo 1 d. raštu Nr. S-2059 buvo informuotas apie Projekto rengimą ir pastabų teikimo galimybę bei teise teikti pastabas ir skundus jis pasinaudojo, į pastabas buvo atsakyta, todėl pareiškėjo teisės žinoti apie rengiamą Projektą bei teikti pastabas ir skundus, nesutinkant su Projekto derinimu, nebuvo suvaržytos. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė, koks Taisyklių punktas nustato, jog apie projekto rengimą ir pastabų teikimo galimybę informuoja Geodezijos skyrius. Be to, šis skyrius nurodė, kad pastabos teikiamos jam ir į pareiškėjo pateiktas pastabas atsakė Geodezijos skyrius, o apie tai, kad pareiškėjas turi teisę teikti pasiūlymus (pastabas) organizatoriui ir kada, jam liko nežinoma. Teismo išvada, kad į pareiškėjo pastabas buvo atsakyta Geodezijos skyriaus 2018 m. kovo 27 d. rašte Nr. S-3059, yra visiškai neteisinga, kadangi pagal Taisyklių 58 ir 59 punktus, tai turi padaryti organizatorius; būtent organizatoriaus, o ne projekto rengėjo veiksmai, vadovaujantis Taisyklių 60 ir 61 punktais, yra skundžiami, o to pareiškėjas negalėjo padaryti dėl neteisėtų organizatoriaus veiksmų, neatlikus jam Taisyklėse numatytų procedūrų. Organizatorius, neatlikęs nurodytų veiksmų, neturėjo teisės Projektą derinti bei atlikti kitų Projekto įforminimo veiksmų, kadangi pareiškėjas būtų turėjęs galimybę pasinaudoti Taisyklių 60 ir 61 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Šių organizatoriaus procedūrų neatlikimas yra besąlygiškas pagrindas naikinti Projekto derinimą ir kitus vėliau atliktus veiksmus, įforminant Projektą, kadangi priešingu atveju liktų neaišku, kam procedūros yra nustatytos Taisyklėse, jeigu jų nereikia laikytis.

26.4. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog apie Projekto rengimą, o tuo labiau apie jo pateikimą derinti ir apie teikimą visuomenei susipažinti (Taisyklių 58 p.) jis organizatoriaus buvo apskritai kokiu nors būdu informuotas. Neveikiant informacinei sistemai, organizatorius tuo labiau turėjo jį apie tai informuoti registruotais laiškais, todėl teismo sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, yra visiškais nepagristos. Panaikinus Projekto derinimą, tampa aišku, kad organizatorius, vadovaudamasis Taisyklių 65 punktu, negalėjo Projekto teikti tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą; kadangi Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros nebuvo atliktos, Projektas negalėjo būti tvirtinamas.

26.5. Teismo sprendime nepagrįstai vadovaujamasi ir tuo, kad Projektas buvo patvirtintas NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymu, kadangi teismui buvo žinoma, jog visų šių aktų priėmimas yra apskųstas, o bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo jais remtis, o tai reiškia, kad sprendimas, priimtas remiantis tokiais motyvais, turi būti panaikintas. LVAT praktikoje pažymėta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) teisėtumo, tačiau nagrinėjamu atveju NŽT Kėdainių skyriaus veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimas apskritai nebuvo nagrinėjamas.

26.6. Teismas neteisingai nurodė, kad Raštai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnių reikalavimus. Nėra aišku, kokiu aktu 2018 m. gegužės 8 d. rašte NŽT Kėdainių skyrius vadovavosi, o NŽT 2018 m. birželio 27 d. rašte apskritai beveik nieko nebuvo atsakyta į skunde išdėstytus motyvus, todėl Raštai turėtų būti panaikinti vadovaujantis VAĮ 3 ir 8 straipsniais.

26.7. Teismas, pagrįsdamas žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumą, ne tik peržengė bylos nagrinėjimo ribas, bet ir padarė neteisingas išvadas. Tiek atsakovas, tiek teismas teiginius, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti teisingai, grindžia Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, tačiau, kaip pažymėjo teismas, pareiškėjo namas yra daugiabutis, todėl turi būti taikoma minėto įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose; nagrinėjamu atveju toks dokumentas yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo ir turėjo būti vadovaujamasi, formuojant žemės sklypą prie gyvenamojo namo. Taisyklių 30 punktas nurodo, kokiais dokumentais reikia naudotis, rengiant Projektą; pagal Taisyklių 30.7 punktą, Projekto rengėjas naudoja ištrauką iš patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto, kuriame buvo suprojektuotas pertvarkomas žemės sklypas, plano ir iš paskiausiai patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto plano; nagrinėjamu atveju nei Projekto rengėjas, nei organizatorius minima ištrauka nesinaudojo, todėl žemės sklypas buvo suprojektuotas neteisingai. Pagal išrašą iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir kitus jo pateiktus dokumentus (leidžiamo laikinai naudoti valstybinės žemės schemos), fragmento iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto aiškiai matosi, jog formuojamo žemės sklypo ribos turi sutapti su (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio riba. Žinant šių dokumentų egzistavimą, yra visiškai nesuprantama teismo pozicija, kad žemės reformos žemėtvarkos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauka nėra pakankama spręsti apie naudojamo žemės sklypo ribas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kadangi reikia vadovautis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, kuri šiuo atveju nekalba apie naudojamo žemės sklypo ribas; be to, šioje byloje apskritai neturi būti kalbama apie naudojamas ar nenaudojamas žemės sklypo ribas, kadangi tai yra ne šios bylos dalykas, todėl teismo teiginys, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė faktinės aplinkybės, jog pastatams eksploatuoti buvo naudojamas didesnis sklypas, yra neteisingas.

26.8. Keisti ir teismo samprotavimai, lyg jo skunde būtų argumentų, kad į Projektu formuojamo žemės sklypo ribas turėjo būti įtrauktas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas tarp pareiškėjui suteikto laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės sklypo ir Projektu formuojamo žemės sklypo. Teismas išaiškino, kad Projekto tikslas nebuvo įsiterpusio valstybinio žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentų apie įsiterpusio valstybinio žemės sklypo prijungimą prie Projektu formuojamo žemės sklypo, kadangi tai pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą turi būti vientisas žemės sklypo plotas, skirtas daugiabučiui. Projekto rengėjas dėl nesuprantamų priežasčių paliko kitos paskirties žemės plotą apie 5 arus laisvą, nors visi dokumentai rodo, jog šis paliktas laisvas kitos paskirties plotas priklauso daugiabučiui.

26.9. Teismo šališkumą rodo ir trečiojo suinteresuoto asmens Š. R. prašymo patenkinimas, iš pareiškėjo jam priteisiant 605 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; teismo sprendime nėra net užsimenama, kokios Š. R. teisės teismo sprendimu buvo apgintos. Jokios trečiojo suinteresuoto asmens teisės nebuvo ir negalėjo būti apgintos, kadangi byloje buvo sprendžiamos atsakovo tam tikrų Taisyklėse nustatytų procedūrų neatlikimas, o tai visiškai nėra susiję su Š. R. teisėmis.

26.10. Neteisinga yra ir teismo išvada, kad jo skundas dėl Projekto derinimo panaikinimo, taip pat išvestiniai patikslinto skundo reikalavimai dėl Raštų panaikinimo materialinių pasekmių pareiškėjui nesukurs, be to, nebuvo nustatyta jokių teisinių pagrindų, suteikiančių galimybę tenkinti jo skundą. Teisiniu pagrindu tenkinti pareiškėjo skundą yra organizatoriaus pareigų, nustatytų Taisyklėse, neatlikimas – buvo pažeisti Taisyklių 55, 58, 59, 60 ir 61 punktai – bei neįvyko Projekto viešinimo ir derinimo procedūros; neatlikus šių procedūrų, organizatorius neturėjo teisės Projektą teikti tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, o pastarasis, nustatęs, kad nebuvo atliktos Projekto viešinimo ir derinimo procedūros bei projekto sprendimų neatitiktį teisės aktų reikalavimams, turėjo Projekto netvirtinti. Teismas, nustatęs, kad nebuvo atliktas Projekto viešinimo, derinimo procedūros, privalėjo konstatuoti, jog Projekto 2018 m. spalio 15 d. patikrinimo aktas Nr. TPA-274-(8.30.) turi būti panaikintas; taip pat turėtų būti panaikintas ir NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124); šie aktai yra ginčijami kitoje administracinėje byloje, todėl teismas jais neturėjo remtis. Projekto organizatoriaus nesivadovavimas Taisyklų 55, 56, 58, 60 ir 61 punktais, neatlikus viešinimo ir derinimo procedūrų, yra teisinis pagrindas naikinti minėtus administracinius aktus, o tuo pačiu ir Projekto derinimą bei šioje byloje ginčijamus Raštus (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 92 straipsniu, galėjo ir turėjo teisę viešojo administravimo subjektą (NŽT) įpareigoti tinkamai atlikti Projekto viešinimo bei derinimo procedūras.

27. Atsakovas NŽT prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, bei papildomai nurodo šiuos argumentus:

27.1. Teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. 2018 m. rugpjūčio 20 d. projektą suderino ir Kėdainių rajono savivaldybė, tačiau šio derinimo pareiškėjas neskundžia.

27.2. Galutinis sprendimas dėl žemės sklypo suformavimo buvo priimtas NŽT Kėdainių skyriaus vedėjos 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) „Dėl naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir suformuotas 0,2460 ha žemės plotas prie nurodytame žemės sklype esančių pastatų; šį įsakymą pareiškėjas skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams administracinėje byloje Nr. I-3085-406/2019.

27.3. Remiantis ABTĮ 92 straipsnio nuostata ir aktualia LVAT praktika, nagrinėjamoje byloje ir NŽT, ir jos teritorinis skyrius priėmė neigiamą sprendimą pareiškėjo prašomu išspręsti klausimu dėl Projekto derinimo, todėl viešojo administravimo subjekto veiksmai negali būti vertinami kaip neveikimas.

27.4. Pareiškėjas skunde bei apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jis prarado teisę ginčyti NŽT Kėdainių skyriaus Projekto suderinimą; faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad informacijos buvo pakankamai ir pareiškėjas pasinaudojo teise ginčyti Projekto suderinimą. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisės žinoti apie rengiamą Projektą ir teikti pastabas bei skundus, nesutinkant su Projekto derinimu, nebuvo suvaržytos; pareiškėjo skundai dėl Projekto derinimo buvo išnagrinėti šioje byloje skundžiamais Raštais.

27.5. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, išvadose pagrįsdamas minimo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumą, pažymėtina, jog teismas nepateikė argumentų apie Projekte suformuoto sklypo kadastrinius matavimus, kadangi šio sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti dėl vykstančių teisminių ginčų.

27.6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai prašo teismo panaikinti 2018 m. spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-274-(8.30.) ir NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124) bei įpareigoti atsakovą atlikti Projekto viešinimo ir derinimo procedūras, tačiau tokie reikalavimai šioje byloje nebuvo pareikšti, jie buvo pareikšti byloje Nr. I-3085-554/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00025-2019-3), kuri Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo sustabdyta.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas (toliau – ir Fondas) prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Fondas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde yra keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą teisme, o tai prieštarauja ABTĮ 134 straipsnio 6 daliai, teismas teisingai įvertino byloje skundžiamų dokumentų pagrįstumą, teisingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės aktų normas bei priėmė teisingą sprendimą. Fondas, kaip Projekto rengėjas, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, vadovaudamasis NŽT Kėdainių skyriaus 2014 m. spalio 17 d. išduotais žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais Nr. 9RE-(14.9.36.)-83 ir 2014 m. spalio 22 d. išduotais Administracijos direktoriaus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimais Nr. FP-R/14-104, kuriuose nurodyti Projekto tikslai – suformuoti žemės sklypą prie esamų gyvenamosios paskirties pastatų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti, rengiant Projektą, taip pat neprašoma jo naikinti, prašoma panaikinti tik Projekto derinimą, nenurodant pagrįstų priežasčių. Projekte suformavo 0,2460 ha žemės sklypą prie naudojamų pastatų ir su 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-3274 pateikė jį derinti NŽT Kėdainių skyriui. Projektą NŽT Kėdainių skyrius suderino 2018 m. balandžio 9 d.; jį taip pat suderino ir Kėdainių rajono savivaldybė, tačiau šis derinimas nėra skundžiamas. NŽT Kėdainių skyriaus Projekto derinimo akto panaikinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. R. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą arba jį panaikinti ir bylą nutraukti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo jam iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad:

29.1. Teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialios bei proceso teisės normas ir nėra kitų pagrindų, dėl kurių apeliacinis skundas galėtų būti patenkintas.

29.2. Pareiškėjo apeliaciniame skunde yra keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą teisme. Kaip nurodo pats pareiškėjas, apeliacinio skundo ketvirtame ir penktame reikalavimuose nurodytus aktus jis ginčija kitoje administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, atitinkami reikalavimai negali būti tenkinami. Teismas argumentų dėl 2018 m. spalio 15 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto ir 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124) nepateikė; dėl atitinkamų administracinių aktų pagrįstumo argumentų bylą nagrinėjant teisme nepateikė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, todėl tokie reikalavimai apeliacinės instancijos teisme negali būti reiškiami. Tokie pareiškėjo veiksmai prieštarauja ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pareiškėjas šioje byloje ginčija žemės sklypo formavimo ir projekto suderinimą, tačiau toks reikalavimas jam jokių teisinių pasekmių nesukels. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas yra patikrintas ir patvirtintas, pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė papildomai naujus reikalavimus (prašo panaikinti tiek Projekto patikrinimo aktą, tiek ir patį sprendimą jį patvirtinti).

29.3. Projektas, kurio derinimas yra ginčijamas šioje byloje, buvo patikrintas už teritorijų planavimo priežiūrą atsakingoje institucijoje ir 2018 m. spalio 15 d. buvo gautas teigiamas žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-274-(8.30.). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra patvirtintas 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.), kuris buvo pakeistas 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu 9FPĮ-108-(14.9.124.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ginčijamo suderinimo panaikinimas ar konstatavimas, kad buvo nepagrįstai neatsižvelgta į jo nuomonę, derinant Projektą, pareiškėjui jokių pasekmių nesukels.

29.4. Vadovaujantis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis bei aktualia LVAT praktika, administracinė byla turėtų būti nutraukta.

29.5. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, skundo reikalavimų ribos tikrai nebuvo peržengtos, o aplinkybė, jog teismas vertino ne tik pareiškėjo nurodytus argumentus, bet ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, nėra skundo ribų peržengimas. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas šalių nurodytas aplinkybes, tinkamai ištyrė įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjas ginčijo tam tikrus atsakovo veiksmus – Projekto derinimą – ir savo poziciją grindė įvairias argumentais, todėl teismas privalėjo įvertinti, ar atitinkamu derinimu nebuvo pažeisti teisės aktai, todėl siekdamas tinkamai išspręsti bylą, teismas turėjo įvertinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektą, kuris buvo suderintas pareiškėjo ginčijama išvada, ypač kai pats pareiškėjas skunde nurodė, kodėl atitinkamas Projektas buvo suderintas nepagrįstai. Pareiškėjas inicijuoja daug bylų, kuriose nurodo analogiškus argumentus, tik keičia savo reikalavimus, o po to kaltina teismą, jog šis išnagrinėjo visus jo skunde nurodytus argumentus.

29.6. Nors pareiškėjas teigia, jog buvo pažeistos jo teisės, kadangi jis nebuvo tinkamai informuotas apie Projektą, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Pareiškėjui buvo žinoma apie rengiamą Projektą, jis reiškė pasiūlymus, pastabas, šioje byloje ginčija atsakovo Raštus, kuriuose nebuvo atsižvelgta į jo pasiūlymus ir pastabas, todėl pareiškėjo teisė būti informuotam apie Projekto rengimą tikrai nebuvo pažeista.

29.7. Tiek NŽT Kėdainių skyriaus, tiek NŽT Raštuose yra nurodyti visi duomenys ir teisės aktai, kuriais remiantis NŽT teritorinis skyrius atsakė į pareiškėjo skundus (reikalavimus), todėl pareiškėjo argumentai dėl Raštų neatitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsti.

29.8. Pareiškėjas ginčijo ne vykdant kadastrinius matavimus atliktus veiksmus, bet veiksmus rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris yra priskirtinas žemės valdos projektams (Žemės įstatymo 37 str. 3 d. 2 p., 40 str.). Nors pareiškėjas akcentuoja, kad teismas turėjo vadovautis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, kurioje tariamai nekalbama apie žemės sklypo ribas, o ne vadovautis šio straipsnio 2 dalimi, tačiau tiek Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, tiek ir 2 dalyje yra nurodytos analogiškos nuostatos, jog parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Pareiškėjas ginčija atsakovo veiksmus, atliktus rengiant žemės valdos projektą – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Žemės įstatymo 37 str. 3 d. 2 p., 40 str.), kuriuo siekiama suformuoti žemės sklypą, kartu nustatant jo plotą ir ribas. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu nebuvo suformuotas žemės sklypas prie atitinkamų pastatų; jeigu atitinkamame žemėtvarkos projekte būtų buvęs suprojektuotas žemės sklypas, iš viso nebūtų reikėję rengti naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, tokiu atveju reiktų atlikti tik atitinkamai suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu buvo projektuojamas žemės sklypas ir prie pareiškėjui priklausančių statinių, tačiau dėl pareiškėjo ir kitų savininkų prieštaravimo siūlomiems sprendiniams šie sprendiniai nebuvo patvirtinti, todėl norint suformuoti žemės sklypą prie ir pareiškėjui priklausančių statinių, kaip tik ir buvo rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio derinimą jis ginčija. Pareiškėjo iniciatyva buvo rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau jis dėl įvairių trūkumų nebuvo užbaigtas.

29.9. Pareiškėjo argumentai, jog Projektu formuojamo žemės sklypo riba turėjo sutapti su (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio riba, yra visiškai nepagrįsti – žemėtvarkos projektas atitinkamoje dalyje nebuvo ir nėra patvirtintas, todėl bet kokie teiginiai apie nustatytas ribas šiuo žemėtvarkos projektu turi būti atmesti.

29.10. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su teismo šališkumu ir priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, pažymėtina, jog pats pareiškėjas jį į bylą įtraukė joje dalyvaujančiu asmeniu, todėl jis tikrai manė, jog teismas gali pasisakyti dėl Š. R. teisių. Skunde pareiškėjas teigė, kad Projektu formuojamo žemės sklypo ribos buvo nustatytos netinkamai, kadangi turi kirsti šiuo metu įregistruotą Š. R. priklausantį žemės sklypą, tačiau tokie argumentai buvo atmesti ir taip buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tik dėl pareiškėjo veiksmų, norėdamas, jog būtų tinkamai atstovaujamas bylose. Dėl nepagrįstų pareiškėjo veiksmų trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė išlaidas, kurias turi atlyginti būtent pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vieno iš žemės valdos projektų – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto – svarstymo ir tvirtinimo procedūrų teisėtumo. Pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 9 d. atliktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto prie P. A., N. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) derinimą. Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Kėdainių skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 9SS-1-(14.9.32.) „Dėl skundo“ ir NŽT 2018 m. birželio 27 d. raštą Nr. 1SS-1272-(8.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ tiek, kiek šiais Raštais buvo atsisakyta tenkinti paminėtą pareiškėjo prašymą dėl Projekto derinimo panaikinimo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas aptarė Taisyklių 66 punktą, galiojusį Projekto derinimo metu, ir atkreipė dėmesį, kad Projektas buvo patikrintas teritorijų planavimo priežiūros atsakingoje institucijoje ir 2018 m. spalio 15 d. priimtas žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-274-(8.30.), kuriuo buvo pritarta Projekto tvirtinimui. Projektas buvo patvirtintas NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.), o NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 9FPĮ-108-(14.9.124.) buvo pakeistas 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124.) 1.4 punktas, nurodant, jog Projekto teritoriją sudaro 0,2460 ha ploto žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija. Teismas sprendė, kad kai Projektas yra patvirtintas, pareiškėjo reikalavimas dėl Projekto suderinimo panaikinimo jam nesukels jokių savarankiškų materialinių teisinių padarinių bei nedarys įtakos jo teisėms ir pareigoms, kaip ir kiti išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais jis prašė panaikinti Raštus, kuriais buvo atsisakyta panaikinti Projekto derinimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo siekiami tikslai nebus pasiekti, net jeigu ir būtų panaikintas Projekto derinimas bei Raštai, kadangi administraciniu aktu patvirtintas Projektas teisiškai liks galioti.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o savo apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia tuo, kad teismas peržengė pareikšto skundo reikalavimų ribas, nes pareiškėjo reikalavimus atmetė, atsižvelgdamas ir į tai, kad šiuo metu galioja NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas, kuriuo Projektas yra patvirtintas, nors paminėtas aktas yra ginčijamas kitoje administracinėje byloje, todėl teismas juo neturėjo remtis.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

34. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad Projektas, dėl kurio svarstymo ir tvirtinimo procedūrų ir jų metu priimtų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kilo ginčas nagrinėjamoje byloje, yra žemės valdos – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemės įstatymo 37 str. 3 d. 1 p.).

35. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka reglamentuojama Žemės įstatyme, kuriame įtvirtinta, kad: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir tais atvejais, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (37 str. 7 d., 40 str. 1 d. 3 p.); žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba NŽT (40 str. 2 d.); žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (40 str. 5 d.).

36. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka“. Taigi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas pasibaigia, kai jį patvirtina inter alia (be kita ko) NŽT vadovo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

37. Remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatytos šios su Projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūromis susijusios reikšmingos faktinės aplinkybės:

37.1. Projekto parengimą inicijavo trečiasis suinteresuotas asmuo P. A., jo tikslas suformuoti žemės sklypą prie P. A., N. R. ir A. R. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)).

37.2. NŽT Kėdainių skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 9FĮ-(14.9.124.)-85 „Dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, ir 2014 m. spalio 17 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 9RE-(14.9.124.)-83. Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2014 m. spalio 22 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-R/14-104.

37.3. NŽT Kėdainių skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 9 d. suderino projektą. Vienas iš pastatų, prie kurių buvo formuojamas ginčo sklypas, savininkų A. R., dėl paminėto Projekto suderinimo panaikinimo kreipėsi į NŽT Kėdainių skyriaus vedėją, kuris 2018 m. gegužės 8 d. raštu šio pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 8 d. raštą apskundė NŽT, kuris 2018 m. birželio 27 d. raštu taip pat, be kita ko, atsisakė panaikinti 2018 m. balandžio 9 d. Projekto derinimą. A. R. 2018 m. liepos 12 d. ABTĮ nustatyta tvarka kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl Projekto suderinimo ir Raštų panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi jo skundą priėmė, o 2020 m. birželio 16 d. sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjamoje byloje, atmetė.

37.4. Tuo laikotarpiu, kai buvo sprendžiamas A. R. 2018 m. liepos 12 d. skundo priėmimo klausimas (t. y. nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d.), buvo toliau vykdomos Projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūros. Šių procedūrų metu NŽT 2018 m. spalio 15 d. priėmė žemės valdos patikrinimo aktą Nr. TPA-274-(8.30.) (šiuo aktu NŽT pritarė teikimui tvirtinti Projektą), o NŽT Kėdainių skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 9FPĮ-93-(14.9.124) „Dėl naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Taigi NŽT Kėdainių skyriaus vedėjui 2018 m. spalio 22 d. įsakymu patvirtinus Projektą, buvo užbaigta Projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūra (Žemės įstatymo 40 str. 7 d.).

37.5. A. R. 2018 m. gruodžio 28 d. NŽT 2018 m. spalio 15 d. priimtą žemės valdos patikrinimo aktą ir NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymą ABTĮ nustatyta tvarka apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. I3-18-554/2021 (buvęs Nr. I-3085-554/2019) (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00025-2019-3) bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01446-2018-0).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo panaikinti Projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūrų metu priimtus administracinius sprendimus – Projekto derinimą ir Raštus tiek, kiek jais buvo atsisakyta tenkinti paminėtą pareiškėjo prašymą dėl Projekto derinimo panaikinimo – iš tiesų pareiškėjas nesutinka su Projekte įtvirtintais sprendiniais ir siekia, kad administracinis teismas kaip neteisėtą panaikintų NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas Projektas.

39. Vadinasi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai tas pats pareiškėjas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises dėl to paties Projekto teisėtumo į administracinį teismą kreipėsi du kartus, t. y. ginčydamas Projekto svarstymo procedūras ir jų metu priimtus sprendimus (tokie viešojo administravimo sprendimai pagal teisės aktus gali būti savarankišku ginčo dalyku; žr. Taisyklių 61 p.) ir NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymą, kuriuo patvirtintas Projektas bei užbaigta Projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūra (Žemės įstatymo 40 str. 7 d.).

40. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tokie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, susiklosčius tokioms su Projekto svarstymo ir tvirtinimo procedūromis susijusioms faktinėms aplinkybėms, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimų išnagrinėjimas atskiroje administracinėje byloje būtų savitikslis.

42. ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: „Bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme <...> yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą <...>, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą <...>“. Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai iš esmės tuo pačiu metu nagrinėja pareiškėjo skundus dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų, susijusių su Projekto teisėtumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kokia, kaip nustatyta, susiklostė pareiškėjui ginant galbūt pažeistas jo teises rengiant ir tvirtinant Projektą (t. y. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą), pareiškėjo reikalavimai, kurie teismo priimti nagrinėti šioje administracinėje byloje, negali būti nagrinėjami atskirai nuo jo reikalavimų, kurie nagrinėjami administracinėje byloje Nr. I3-18-554/2021 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00025-2019-3). Šios dvi bylos turi būti sujungtos.

43. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami. Bylą gražinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė