9c8a26c2-45d0-4d5d-b06d-ce81d40dd53f · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-397/2021 Teisminio proceso Nr.1-02-2-00144-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Vilmai Marčiukaitytei, Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nuteistojo Ž.

S. gynėjams advokatams Kristupui AÅ¡miui, Daliui Gintautui ir Evai Jonutytei, nukentėjusiesiems A. Ž., Z. D. ir jų atstovui advokatui ArÅ«nui Petrauskui, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei D. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjos advokatės Linos AndriuÅ¡kevičienės, nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Kristupo AÅ¡mio ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž.

S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnyje, 132 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 229 straipsnį – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; pagal BK 132 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu Ž.

S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant Ž. S. per šį laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ž. S. kardomoji priemonė neskirta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 682 straipsnio 1 dalimi Ž. S. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti gydytoju-chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) priteista nukentėjusiajam Z. D. 9287,48 Eur dydžio turtinė žala ir 60000 Eur neturtinė žala, nukentėjusiajam A. Ž. – 30000 Eur neturtinė žala, nukentėjusiajam A. Ž. – 30000 Eur neturtinė žala. IÅ¡ kaltinamojo Ž. S. priteista nukentėjusiajam Z. D. 4990 Eur už advokato teisinę pagalbÄ , nukentėjusiajam A. Ž. – 1210 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Ž. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 229 straipsnį, 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, bei dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, o būtent: jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2015 m. vasario 12 d., prieš pacientei A.

Ž. storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , diagnozės patikslinimui neatliko pakartotinos fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozės bei naviko buvimo vietos patikslinimui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 punkto reikalavimÄ taikyti tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus teisės aktų nustatyta tvarka. 2015 m. vasario 12 d., pacientei A.

Ž. storosios žarnos naviko operacijos Å¡alinimo metu, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3,13.3.15, 13.3.35, 13.3.129, 13.3.143 punktų reikalavimus privalėti mokėti diagnozuoti ir gydyti storosios žarnos piktybinius navikus, storosios žarnos gėrybinius navikus, kitus simptomus ir požymius, susijusius su virÅ¡kinimo sistema ir pilvu, pilvo ertmės organų sužalojimus bei 13.4, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktų reikalavimus privalėti mokėti atlikti atviru ir/arba laparaskopiniu bÅ«du laparatomijos operacijas, splenektomijos, blužnies rezekcijos ir kitas blužnies operacijas, storosios žarnos rezekcijÄ bei kitas abdominalinio chirurgo kompetencijai priskiriamas operacijas, nurodytus reikalavimus pažeidė, tai yra dėl neatsargumo operacijos metu pažeidė pacientės A.

Ž. blužnį, dėl ko, iÅ¡sivysčius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas. Blužnies operacijos Å¡alinimo metu, jis dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalino pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeisdamas A. Ž. kasÄ , dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus kasos uždegimas, dėl kurio 2015 m. vasario 14 d. pacientė A. Ž. mirė, taip Ž. S. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tuo padarydamas nukentėjusiesiems Z.

D., A. Ž. ir A. Ž. didelę žalÄ .

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ 2020 m. kovo 16 d. nuosprendyje konstatavo, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. S. pareikÅ¡ti kaltinimai jam dirbant (duomenys neskelbtini) ir bÅ«nant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, atliekant storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo operacijos metu pažeidžiant pacientės blužnį, dėl ko, iÅ¡sivysčius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas, o blužnies operacijos Å¡alinimo metu dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalinant pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeidžiant pacientės kasÄ , dėl ko kilo Å«mus kasos uždegimas, dėl kurio pacientė mirė, visiÅ¡kai įrodyti baudžiamosios bylos duomenimis.

Byloje esantys duomenys bei teisiamajame posėdyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Ž. S. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 229 straipsnyje, BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu nuteistojo Ž. S. gynėjas advokatas Kristupas AÅ¡mys pateikė apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui. Apeliaciniu skundu prašė, panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir Ž. S. iÅ¡teisinti, taip pat prašė atnaujinti įrodymų tyrimÄ tikslu: prijungti prie bylos naujai pateikiamus dokumentus; pakartotinai apklausti ekspertus R. R., J. M. P., specialistus J. T., A. R.; apklausti specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 68/15 (01) suraÅ¡iusius ekspertÄ J.

R., specialistus R. S., K. P.; apklausti SAM PŽK konsultantus gyd. A. G., gyd. P. Ž. (dėl pateiktos konsultacinės iÅ¡vados); apklausti Akreditavimo tarnybos konsultantÄ gyd. prof. E. P. (dėl Akreditavimo tarnybos iÅ¡vadų); apklausti privačius konsultantus A. G., N. E. S.; apklausti pooperacinę priežiÅ«rÄ vykdžiusius gyd. A. B. ir gyd. R. V.; apklausti skrodimo mikroskopinį tyrimÄ atlikusiÄ gyd. V. M.; papildomai apklausti patanatomÄ gyd. D. P. dėl sÄ augų lokalizacijos; atlikti deontologinę ekspertizę dėl A.

Ž. po antrosios operacijos (2015-02-13) (duomenys neskelbtini) suteikto pooperacinio gydymo kokybės, tinkamumo ir savalaikiÅ¡kumo (ekspertizės atlikimui pasitelkiant bÅ«tent tos srities specialistÄ - anesteziologÄ reanimatologÄ . 3.1. Skunde pažymima, jog byloje esančiÄ Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 68/15 parengė: (1) Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes; (2) Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas onkologas K.

P.; (3) Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė R. S., turinti kvalifikacijÄ atlikti medicinos kriminalistikos ekspertizę, mirusių ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, teismo medicinos gydytojos specialybę. Ekspertizės aktÄ Nr. PEDM 2(36)/2018(01) parengė: (1) Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, teismo medicinos gydytojo specialybę; (2) VUL Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro II pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas J.

T.; (3) VUL Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro I pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas A. R.; (4) Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R., turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, teismo medicinos gydytojo specialybę. Skundo autoriaus teigimu, J. R., R. S., J. M. P. ir R. R. nėra abdominalinės chirurgijos gydytojai chirurgai, o tai reiÅ¡kia, kad jie neturėjo bÅ«tinų specialių žinių iÅ¡vadoms byloje teikti, t.y. iÅ¡vados pateiktos nekvalifikuotų specialistų ir ekspertų ir jomis teismas neturėjo teisės remtis, ypač kai jos prieÅ¡taravo reikiamas specialias žinias turinčių specialistų iÅ¡vadoms.

Nuteistojo gynėjo manymu, reikia priimti visų ekspertų nuomones (tiek praktikų, tiek teoretikų), o jų iÅ¡vadas kiekvienu klausimu traktuoti pagal tų ekspertų kompetencijÄ ir savo vidinį įsitikinimÄ . 3.2. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog specialistai J. R., R. S. ir gyd. K. P. net nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, t. y. teismas net nebandė paÅ¡alinti jų iÅ¡vadose esančių prieÅ¡taravimų kitoms byloje pateiktų specialistų iÅ¡vadoms. Bet nepaisant to, savo iÅ¡vadas grindė Å¡ių specialistų iÅ¡vadomis.

Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje pagrinde vadovaujasi VTMT ekspertų (teoretikų) nuomone, tačiau kodėl teismas vienų ekspertų nuomonę atmetė, o kitų ekspertų nuomone pasivadovavo - yra nemotyvuota. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog minėti ekspertai tam tikrais klausimais pateikė skirtingas pozicijas. 3.3. Skunde pažymima, jog teismas nuosprendyje dėl kai kurių liudytojų (ne ekspertų) nurodė, jog atsargiai vertina jų parodymus, nes jie yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kad jie neva gina darbovietės prestiÅ¾Ä , tačiau liudytojai gyd.

L. D., K. U., R. Z., J. G., A. M., D. Å . teisme davė parodymus prisiekę ir jokių duomenų apie jų duotos priesaikos sulaužymÄ ar neobjektyvumÄ byloje nėra. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai atsisakė remtis Å¡iais įrodymais, gautais byloje teisės aktų nustatyta tvarka, kai dėl Å¡ių asmenų liudijimo nėra jokių prieÅ¡taravimų. 3.4. Skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje kaip ir vadovaujasi pirmine VTMT specialisto iÅ¡vada Nr. DM 68/15 (01), nors jos kai kurios iÅ¡vados kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja ekspertizės aktui.

Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje teigiama, jog pacientės nereikėjo radikaliai operuoti, o buvo galima procedÅ«rÄ atlikti mažesnės operacijos apimties bÅ«du, tuo tarpu ekspertizės akte ekspertų iÅ¡vados prieÅ¡ingos: iÅ¡ ekspertų (ir praktikų, ir teoretikų) bendro atsakymo Nr. 2 (ekspertizės 21 psl.) matyti, jog yra vieningai sutariama, jog ,,dėl naviko piktybinio pobÅ«džio, jo paÅ¡alinti fibrokolonoskopijos metu nebuvo galima, tam reikėjo atviros operacinės intervencijos, kurios metu bÅ«tų galima atlikti žarnos dalies rezekcijÄ â€œ.

Nuteistojo gynėjo manymu, šios aplinkybės rodo, jog byloje yra gauti duomenys iš kelių šaltinių, tačiau surinkti įrodymai įvertinti atskirai vieni nuo kitų, duomenys iš kelių šaltinių yra nepalyginti, nesugrupuoti. Nuosprendis yra priimtas remiantis pavieniais duomenimis ir negana to, pateiktais ne specialistų, turinčių reikalingas specialias žinias, t.y. remiamasi paaiškinimais asmenų, kurie neturi kompetencijos tuos paaiškinimus duoti, ir negana to dar prieštaraujančiais kitiems byloje surinktiems duomenims. 3.5.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį gali grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau gynybos nuomone, teismas pasirėmė ir tais duomenimis, kurie nebuvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo metu proceso Å¡alių buvo nuspręsta kviestis į įrodymų tyrimÄ kartu visus tiek specialistus praktikus, tiek ir teoretikus, kad visi girdėtų vieni kitų komentarus. Bendru sutarimu buvo nuspręsta kviestis ir tirti tik paskutinės deontologinės ekspertizės autorius: gyd.

J. T., gyd. A. R., teismo ekspertÄ J. M. P. ir teismo ekspertÄ R. R.. Apelianto teigimu, iÅ¡ teismo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovaujasi ne tik betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtu ekspertizės aktu ir apklaustais specialistais ir ekspertais (kurie dalyvavo teikiant ekspertizės aktÄ ), bet ir kitais duomenimis. Teismo nuosprendžio 16 psl. yra pasivadovauta A. G. ir N. E. S. konsultacine iÅ¡vada, nors Å¡ios specialistų iÅ¡vados teisme betarpiÅ¡kai nei buvo tirtos, nei Å¡ie specialistai kviesti į posėdį. Taip pat teismas neiÅ¡tyręs per posėdį vadovaujasi ir kitu dokumentu - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 56-53.

Apelianto pastebėjimu, sprendimo iÅ¡vados iÅ¡ esmės yra palankios nuteistajam, tačiau to negalima daryti paimant vienÄ sakinį iÅ¡ konteksto, nemotyvuojant - kodėl bÅ«tent tuo sakiniu vadovaujamasi. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog tiek 2016 m. gruodžio 20 d. konsultacinė specialistų A. L. G. ir N. E. S. iÅ¡vada, tiek gyd. A. G. ir gyd. P. Ž. pateikta konsultacinė iÅ¡vada yra iÅ¡ civilinės bylos, kuriÄ vedė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų A. Ž.. Å ių dokumentų pagrindu ir vadovaujantis Pacientų sveikatai padarytos žalos įstatymo nuostatomis 2017 m. gegužės 16 d. privalomos ikiteisminės instancijos sprendimu buvo priimtas sprendimas įpareigoti (duomenys neskelbtini) atlyginti 6000 Eur žalÄ .

Apelianto teigimu, vadovautis civiline byla sprendžiant kaltinamojo atsakomybės klausimÄ baudžiamojoje byloje yra negalima, juo labiau, kad civilinėje byloje atsakomybės klausimas yra sprendžiamas pagal kitus kriterijus, konstatuojant kitokį galimo pažeidimo pavojingumo laipsnį ir mastÄ . Nuteistojo gynėjo manymu, Teismas padarė esminį BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , nes nuosprendį pagrindė įrodymais, kurie nebuvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. 3.6. Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas dar vienas duomenų Å¡altinis, kalbantis apie nuteistojo atlikto darbo patikrinimÄ , t. y.

Akreditavimo tarnybos 2017 m. liepos 4 d. patikrinimo ataskaita Nr. D17-158(1.27) ir jos pagrindu priimtas Akreditavimo tarnybos 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. T4- 146(1.34.), tačiau teismo nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas atmetė šį įrodymÄ . Teismas net nenurodė Å¡io įrodymo savo nuosprendyje, nors Å¡is įrodymas yra kompetentingos valstybinės institucijos dokumentas, kuriuo teismas negalėjo nesiremti. 3.7. Skundo autorius atkreipia dėmesį, jog kaltinamajame akte buvo nurodytas pirmasis kaltinimas, t. y. jog nuteistasis neatliko: pakartotinės fibrokolonoskopijos auglio vietos patikslinimui; pakartotinės auglio biopsijos ir tuo neva gydytojas pažeidė Medicinos normos 11.11 p. reikalavimus, taikyti tyrimo ir diagnoztikos ir gydymo metodus teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat teismo manymu yra pažeista kita Medicinos normos nuostata - 13.3 p. mokėti diagnozuoti ir gydyti. Apeliantas pažymi, jog viso proceso metu buvo keltas klausimas, o kokių tų teisės aktų nustatyta tvarka? Kur tokia pareiga apraÅ¡yta? Pažymima, jog minėtoje medicinos normoje nėra nurodyta, kad gydytojas turėdamas vienÄ kartÄ atliktus diagnostinius tyrimus - po tam tikro laiko (mėnesio senumo) juos turi kartoti. Viso proceso metu nebuvo nustatyta jokio reglamentavimo, jog gydytojui reikia atlikti pakartotinę biopsijÄ ar naviko lokalizacijos tyrimÄ jeigu tas tyrimas yra atliktas, ir jis atliktas licencijuoto specialisto, yra pačio tyrimo apraÅ¡ymas, ir chirurgui tai nekelia jokių abejonių.

Ekspertizės akto Nr. PEDM2 (36)/2018 (01) 16 psl. yra nurodyti visi atlikti tyrimai pacientei iki operacijos (Å¡eimos klinikos duomenys).Visi reikalingi tyrimai pacientei dėl diagnozės patvirtinimo buvo atlikti, o kokios nors pareigos tuos tyrimus dar kartÄ kartoti - nėra reglamentuota. TÄ patvirtina ir specialistai praktikai (ekspertizės akto 23-24 psl.), taip pat SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimo 6 psl., tÄ patvirtina liudytojas gyd. patanatomas D. P. atlikęs mikroskopinį iÅ¡operuoto naviko tyrimÄ .

IÅ¡vadoje, kuriÄ duoda visi 4 ekspertai bendru sutarimu nurodoma: „pas A. Ž. buvusio piktybinio naviko paÅ¡alinti fibrokolonoskopijos metu nebuvo galima, tam reikėjo atviros operacinės intervencijos, kurios metu bÅ«tų galima atlikti žarnos dalies rezekcijÄ â€œ. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad siuntime planiniai operacijai nurodyta neteisinga diagnozė ir kad FKS apraÅ¡ymas yra netikslus. Teismas nenurodė, kokiÄ faktinę diagnostikos klaidÄ padarė Ž. S., kokiu pagrindu jis turėjo suabejoti ambulatorinio tyrimo duomenimis, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad FKS metu naviko lokalizacija buvo nurodyta netiksliai.

Jokioje Medicinos normoje nėra nurodyta, kad prieÅ¡ operacinį gydymÄ reikia atlikti pakartotinai FKS tyrimÄ , kiek tokių pakartotinų tyrimų reikia atlikti, kuris iÅ¡ jų gali bÅ«ti vertinamas, kaip pakankamai tikslus ir informatyvus. Nors apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nepatvirtino diagnozės ir taip pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tačiau apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad diagnozė buvo neteisinga ar netiksli ir jÄ reikėjo keisti ar tvirtinti. 3.8.

Skunde nurodoma, jog nuteistasis, kaip gydytojas chirurgas, atliko storosios žarnos vėžio Å¡alinimo operacijÄ , t.y. suteikė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugÄ . Pažymima, jog storosios žarnos vėžio diagnostikos ir gydymo galimybės yra nustatytos protokole „Storosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymas“, kuris yra parengtas remiantis naujausiomis rekomendacijomis, sukurtomis apibendrinus moksliniais tyrimais grįstus įrodymus (žr. protokolo 2.1 punktÄ ). Å is protokolas yra pripažįstamas Sveikatos apsaugos ministerijos ir skelbiamas Sveikatos apsaugos ministerijos internetinėje svetainėje (https://sam.lrv.lt/diagnostikos-gydymo-metodikos-ir-rekomendacijos/ diagnostikos-ir-gydymo-protokolai), todėl akivaizdu, jog yra pagrindas Å¡iuo dokumentu remtis ir Å¡ioje byloje.

Atkreipiamas dėmesys, jog Å¡ioje byloje A. Ž. buvo nustatyta infiltracinė storosios žarnos adenokarcinoma tubulioviliozinės adenomos fone pTl NO Mx LVO R0, G2 t.y. pirminis navikas (Protokolo 2.7. dalis, psl. 6), 1 stadija (Protokolo 2.7 dalis, psl. 8). Pagal Gaubtinės žarnos vėžio diagnostikos algoritmÄ (protokolo 3.1 dalis, 1 schema, psl. 9), pirmosios eilės tyrimai buvo kolonoskopija ir KT. Ir Å¡ie tyrimai Pacientei buvo atlikti ambulatoriÅ¡kai (gyd. J. T. ir A. R. iÅ¡vados Nr. 1-2, ekspertizės akto psl. 23).

Protokolo 4.8 dalyje (psl.

18) nurodyta, kad „Stacionare kartoti ambulatoriÅ¡kai atliktų tyrimų nereikia. Atliekami tik tyrimai, kurie nebuvo atlikti ambulatoriÅ¡kai, arba jų duomenys kelia abejonių.“ Pažymima, kad 0,17-0,4 % atvejų fibrokolonoskopijos procedÅ«ros metu galima žarnos perforacija (Protokolo 4.1 dalis, psl. 14). Apelianto teigimu, tai reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti padaryta žala pacientui, todėl Å¡i procedÅ«ra turi bÅ«ti kartojama tik tada, kai yra tam pagrindas (pvz. operacijos metu nurodytoje vietoje neradus naviko). O pagal Gaubtinės žarnos vėžio adjuvantinio gydymo algoritmÄ (protokolo 3.1 dalis, 4 schema, psl.

12) pirminio naviko T1 gydymas yra gaubtinės žarnos vėžio radikali operacija ir stebėjimas. Tas pats nurodyta ir protokolo 3.3 dalyje - kontrolinis lapas (psl. 13): „I st. (T1N0M0, T2N0M0, Dukes A): chirurginis gydymas ir stebėjimas.“ Apelianto įsitikinimu, Å¡iuo atveju nuteistasis pacientę gydė ir operacijÄ atliko bÅ«tent taip, kaip nustatyta kaip reikalauja Å¡iuolaikinis medicinos mokslas ir geroji praktika. 3.9. Skundo autoriaus manymu, pakartotinių tyrimų atlikimo ar neatlikimo klausimas neturi jokio priežastinio ryÅ¡io su pacientės mirtimi.

Priežastinio ryÅ¡io nustatymui nėra svarbus to naviko piktybiÅ¡kumo laipsnis, esmė yra ta, kad tokio naviko Å¡alinimui buvo reikalinga operacija. Taip pat skunde pažymima, jog tikslus naviko lokacijos neatitikimas taip pat neturi jokio priežastinio ryÅ¡io nei su blužnies paÅ¡alinimo bÅ«tinybe, nei su kasos pažeidimu. Byloje nėra nustatyta tokio priežastinio ryÅ¡io, kad bÅ«tent dėl naviko nebuvimo deÅ¡inėje pusėje prasidėjo kairėje pusėje esančios blužnies kraujavimas ir bÅ«tent dėl to jÄ reikėjo Å¡alinti (o Å¡alinant jÄ pasižeidė kasa).

Nei blužnis, nei kasa nėra toje pilvo pusėje, kur buvo pirminė įvardinta naviko lokacija ir tai jokio priežastinio ryÅ¡io nei su prasidėjusiu blužnies kraujavimu, nei su pacientės iÅ¡eitimi neturi. 3.10. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog nuteistasis pažeidė Medicinos normos reikalavimus, t.y. mokėti atlikti laparotomijos operacijas, splenektomijÄ , blužnies rezekcijÄ ir kitas blužnies operacijas, storosios žarnos rezekcijÄ . Atkreipiamas dėmesys, jog iÅ¡ operacijos apraÅ¡ymo matyti, kad blužnies paÅ¡alinimas buvo sÄ lygotas dėl objektyvių priežasčių (kÅ«no sandaros, dalinant buvusias sÄ augas), siekiant prieiti prie naviko ir jį paÅ¡alinti.

TÄ patį patvirtina ir visi 4 ekspertai ekspertizės akto 22 psl. AnalogiÅ¡kai iÅ¡vadÄ teikia ir SAM PŽK konsultantai (sprendimo 5 psl.). Apelianto manymu, iÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad kaltinimo teiginiai, jog „operacinio lauko keitimas galėjo įtakoti poveikį blužniai” - yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kadangi gydytojas Å¡ioje vietoje veikė visiÅ¡kai teisėtai, nes jam bet kokiu bÅ«du reikėjo paÅ¡alinti auglį iÅ¡ storosios žarnos, nesvarbu kokio sunkumo priėjimas prie jo dislokacijos bÅ«tų.

Nors ekspertizės akte yra nurodoma, jog yra galimybė atidalinti blužnį jos nesužalojant, tačiau to paties akto gydytojų praktikų išvadų 8 ir 11 punkte (akto 24 psl.) nurodoma, kad blužnies sužalojimų rizika tokių operacijų metu siekia iki 8 procentų. Tas pats kalbama ir gynybos pateiktuose medicininių straipsnių vertimuose, kuriuose pateikiamos skirtingos imtys ir procentai, iš skirtingų autorių, skirtingų gydymo įstaigų ir laikotarpių, atsižvelgiant į operacijų pobūdį.

Medicininėje literatÅ«roje labai aiÅ¡kiai patvirtinta, jog dažniausia komplikacija tokio pobÅ«džio operacijose kairame linkyje yra bÅ«tent blužnies pažeidimai, kurie lemia privalomÄ blužnies Å¡alinimÄ . Nuteistasis, paÅ¡alindamas operacijos metu dėl storosios žarnos naviko Å¡alinimo pažeistÄ kraujuojančiÄ blužnį, neatliko jokių Å¡iuolaikinio medicinos mokslo lygio ir gerosios patirties neatitinkančių ir tuo labiau neteisėtų veiksmų, jis veikė visiÅ¡kai teisėtai, nes reikėjo spręsti situacijÄ Å¡alinant kraujuojančiÄ blužnį, ir kilusios pasekmės buvo neiÅ¡vengiamos. 3.11.

Skunde pažymima, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis operacijos metu nepagrįstai pažeidė pacientės vidaus organÄ kasÄ , dėl ko įvyko uždegimas, ir pacientė numirė. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog tiek teoretikai ekspertai, tiek praktikai ekspertizės akte konstatavo, jog kasos uodega dažniausiai 92 proc. yra arti blužnies vartų, 70 proc. atvejų mažiau kaip 1 cm atstumu, o 30 proc. - tiesiogiai liečiantis su blužnimi. Net ekspertai teoretikai pažymėjo, jog teoriÅ¡kai ir chirurginės technikos požiÅ«riu kasos uodegos pažeidimo tikimybė Å¡alinant ar operuojant blužnį yra galima.

Praktikai ekspertai dar papildė minėtÄ iÅ¡vadÄ , jog esant kraujavimui tiksliai įvertinti organų tarpusavio santykį yra sudėtinga. Svarbiausia, jog kasos traumavimas Å¡alinant blužnį gali siekti iki 16 proc., ir kad Å¡i komplikacija dėl kraujavimo yra galima ir apraÅ¡oma medicininėje literatÅ«roje. Apelianto manymu, akivaizdu, jeigu kaltininkas veikos padarymo metu dėl neiÅ¡vengiamos procentinės pasekmių tikimybės negali iÅ¡vengti, kad daro veiksmÄ , kuris lems neigiamas pasekmes ateityje, tai jis elgiasi be kaltės. 3.12.

Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas visiÅ¡kai nesigilindamas į bylos medžiagÄ nuosprendyje konstatavo, jog pas pacientę blužnies Å¡alinimo situacijoje nebuvo nustatyta jokių vidaus organų sÄ augų. Tai prieÅ¡taringai konstatavo ir ekspertizės aktÄ surašę ir iÅ¡vadas pateikę visi 4 ekspertai ir specialistai. Teismas taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai pasivadovavo SAM PŽK specialistų dalimi iÅ¡vados, kai toje pačioje SAM PŽK iÅ¡vadoje apie tas sÄ augas tie specialistai ir kalba.

Teismas nuosprendyje nurodė, jog kaip gynybinę versijÄ traktuoja nuteistojo parodymus apie pacientės blužnį siejusias sÄ augas, dėl ko operacijos pjÅ«viai patapo sudėtingesni. Teismas pasivadovavo ekspertų pozicija, jog nesant sÄ augų atidalinti blužnį nuo kitų vidaus organų galima ir turėtų bÅ«ti atlikta blužnies nesužalojant. Skundo autoriaus pastebėjimu, iÅ¡ operacijos apraÅ¡ymo matyti, kad blužnies sÄ augos buvo. AnalogiÅ¡kai nurodo ir SAM PŽK komisijai iÅ¡vadÄ teikę konsultantai:

„IÅ¡ operacijos protokolo žinoma, kad įplyÅ¡o blužnies kapsulė. Operacijos protokole pažymėta, kad tai įvyko dalinantis blužninio linkio sÄ augas“. Apeliantui nesuprantamas kitų specialistų ir ekspertų konstatavimas, neva jokių duomenų apie buvusias sÄ augas medicininėje dokumentacijoje nenustatyta. Pažymima, jog sÄ augoms esant vienoje vietoje, tas nereiÅ¡kia, jog analogiÅ¡kos sÄ augos bus ir visame organizme. 3.13. Skundo autoriaus teigimu, tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas įmanomas tik tuomet, kai teismas faktines bylos aplinkybes nustatė iÅ¡samiai ir teisingai.

Å ioje byloje teismo konstatuotas faktas, kad nuteistasis operuodamas „atpjovė“ dalį kasos audinių, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas savo nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai apraÅ¡o nuteistojo padarytÄ kasos sužalojimÄ , objektyviai vartodamas sÄ vokÄ - „audinio atpjovimas“. Tokiu bÅ«du teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sutirÅ¡tina aplinkybes, jog pacientės organo (kasos) sužalojimo mastas buvo itin didelis ir nepateisinamas. Nuteistojo gynėjo manymu, toks sÄ vokos naudojimas yra neparemtas bylos medžiaga, ir yra nukentėjusiųjų pusės sÄ moningo klaidinimo pasekmė. 3.14.

Skunde nurodoma, jog medicininiai įraÅ¡ai patvirtina, kad po antrosios operacijos 2015 m. vasario 13 d. nuo 13.25 iki 20 val. A. Ž. prižiÅ«rėjo ir jÄ gydė gyd. A. B., kuriam gydytojo licencija buvo iÅ¡duota tik vos daugiau nei prieÅ¡ pusę metų. Be to, A. B., kaip medicinos gydytojas, galėjo diagnozuoti ir gydyti Å¡ios normos 7 skyriuje nurodytas ir lengvos eigos ligas (Lietuvos medicinos norma MN 7:1995 “Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė” 4.1.3 punktas), ir privalėjo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais (neiÅ¡vardintais 7 skyr.), taip pat visais neaiÅ¡kiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento bÅ«klei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pacientÄ konsultuoti, stacionariai iÅ¡tirti ir gydyti.

Pacientei buvo iÅ¡operuotas storosios žarnos navikas (C 18.4) ir operacijos komplikacija buvo pankreatitas. Tai buvo sudėtingas atvejis ir A. Ž. bÅ«klė ne gerėjo, o nuolat blogėjo, todėl gyd. A. B. neturėjo teisės jos gydyti. Nepaisant to, jis jÄ gydė 6,5 valandos ir gydymo metu slopino pacientę morfinu sinchronizuojant su DVP, pacientę ekstubavo ir atjungė nuo DPV, skyrė kalio, NaCl, sol. Furasemidi, sol. Noradrenalini, kas nebuvo nustatyta nei gyd. D. Å . ir gyd. Ž. S. įraÅ¡e, nei gyd. R.

V. įraÅ¡e. Apelianto teigimu, nei ikiteisminiame tyrime, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Å¡ios aplinkybės nebuvo įvertintos. Tai pat ir specialistai bei ekspertai nevertino, ar gyd. A. B. gydymas ir padaryti gydymo plano pakeitimai nelėmė pacientės mirties, t.y. ar pacientės bÅ«tų mirusi, net jeigu gyd. A. B. nebÅ«tų pakeitęs jos gydymo plano. Pažymima ir tai, jog byloje nėra gauta gydytojo anesteziologo reanimatologo iÅ¡vados apie po antrosios operacijos A. Ž. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų tinkamumÄ ir kokybę.

Apelianto teigimu, tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialistų nustatyta viena iÅ¡ bylos reikÅ¡mingiausių aplinkybių - ar pacientės mirties nelėmė netinkamas jos gydymas po antrosios operacijos. 3.15. Pažymima ir tai, jog VTMT Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. DM 68/15 (01) buvo keliamas klausimas, ar pacientei po antrosios operacijos buvo paskirta tinkama medikamentinė terapija, pooperacinė priežiÅ«ra ir slauga. Ä® šį klausimÄ specialistai atsakė, jog komisijos nuomone, po antros operacijos buvo tikslinga keisti antibiotikus, pvz. ankščiau paskyrus meroponemÄ .

IÅ¡ antros operacijos pooperacinės priežiÅ«ros apraÅ¡ymo matyti, kad 2015 m. vasario 13 d. 13.25 val. atkėlus pacientę iÅ¡ operacinės į intensyvios terapijos skyrių, jai buvo paskirtas cefuroksinas. O pacientei cefurokcinas pakeistas į meropenemÄ tik 2015 m. vasario 14 d. 0.35 val., t. y. praėjus 11 valandų. Apelianto pastebėjimu, Å¡i aplinkybė taip pat plačiau neiÅ¡nagrinėta. 3.16. Skundo autoriaus teigimu, nors teismas konstatavo, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo ir jo elgesį - kasos pažeidimÄ , įvertino, kaip neapdairų ir neatidų elgesį, tačiau jau vien aplinkybė, kad buvo atidalinta tokia maža kasos uodegos dalis, kuri buvo matoma tik mikroskopu, patvirtina, kad Ž.

S. nebuvo neapdairus ir neatidus. Be to, ir kiti byloje esantys duomenys - įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose, specialistų iÅ¡vados patvirtina, kad operuodamas A. Ž. nuteistasis elgėsi apdairiai ir atidžiai bei rÅ«pestingai. Teismo padaryta iÅ¡vada apie nuteistojo kaltę nepagrįsta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. 3.17. Apelianto įsitikinimu skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas dėl Å¡ių priežasčių: teismas nepagrįstai vienus bylos duomenis iÅ¡kėlė aukščiau už kitus; teismas nuosprendį argumentavo byloje neiÅ¡tirtais duomenimis; teismas nemotyvavo, kodėl nesivadovauja nuteistajam palankiais duomenimis; teismas nenurodė, kokiomis taisyklėmis vadovaujantis yra bÅ«tinas papildomas diagnozių patikrinimas; teismas nuteistojo elgesio reikalavimus pagrindė bendro pobÅ«džio ir abstrakčiais reikalavimais mokėti gydyti ir mokėti operuoti; teismas nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp jo įvardintų diagnozavimo pažeidimų ir pasekmių; teismas nenustatė blužnies pažeidimo mechanizmo; blužnies sužalojimÄ Ä¯vardino pagal bylos duomenis, kurie prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms;

įvardino blužnies sužalojimÄ kaip nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ . Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nepateikė patikimų įrodymų, kuo grindžiamas teismo nuosprendis, be to, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie yra pagrindas teismo nuosprendį panaikinti. 3.18. Nuteistojo gynėjo manymu, teismas taip pat nepagrįstai kvalifikavo Ž. S. veiksmus pagal BK 229 straipsnio ir BK 132 straipsnio 3 dalį. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, jog Ž.

S. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3,13.3.15, 13.3.35, 13.3.129, 13.3.143, 13.4, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktų reikalavimus, tačiau nuteistojo gynėjas su tuo nesutinka, nes mano, jog visi išvardinti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Medicinos normos reikalavimai - nėra jokios konkrečios elgesio taisyklės (pareigos), kaip numato BK 229 straipsnis, ar juo labiau specialaus elgesio saugumo reikalavimai, kaip numato BK 132 straipsnio 3 dalis.

Gynėjo nuomone, negalima kaltinti gydytojo kažkokiu neveikimu ar netinkamu veikimu jei jis nepažeidė nei visuotinai pripažintų bendrojo atsargumo taisyklių, nei kitokių atsargumo reikalavimų. Gynėjo manymu, materialinė teisės norma Å¡ioje vietoje pritaikyta netinkamai. Teismas neteisingai traktavo Medicinos normas kaip konkrečias pareigas pagal BK 229 straipsnį ir kaip specialias elgesio saugumo taisykles pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 3.19.

Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, Ž. S. veiksmai visiÅ¡kai atitinka BK 34 straipsnio nuostatas. Gydytojo darbas yra nukreiptas į visuomenei naudingÄ tikslÄ ir darbe esanti profesinė rizika yra visiÅ¡kai pateisinama, nes atitinka Å¡iuolaikinį mokslÄ ir technikÄ . Apelianto pastebėjimu, gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektÄ rezultatÄ , o turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Bylos medžiaga patvirtina, jog gydytojas privalėjo atlikti tiriamÄ operacijÄ , dėl jos tikslingumo vieningai pasisakė ekspertai, kitokia taktika iÅ¡spręsti paciento gydymo nebuvo įmanoma.

Todėl gydytojas susidÅ«rė su visiÅ¡kai pagrįsta ir pateisinama profesine rizika. ApkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė BK 34 straipsnio nuostatas ir gydytojÄ pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas. 3.20. Skunde nurodoma, jog Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Ž. S. kaltė - nusikalstamas nerÅ«pestingumas ir dėl to, jog operacijos pasekmė (mirtis) kilo ir dėl pačios pacientės organizmo reakcijos, todėl nuteistojo veika turi bÅ«ti vertinama ne kaip neatsargus nusikaltimas, o kaip įvykis - kazusas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis pagal konkrečios veikos aplinkybes ar pagal savo asmenines profesionalo-gydytojo savybes galėjo ir turėjo numatyti, jog tokia pacientės organizmo reakcija sukels neiÅ¡vengiamÄ mirtį. 3.21. Gynybos manymu byloje negalima daryti iÅ¡vados dėl Ž. S. veiksmų kvalifikavimo kaip nusikalstamų. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje atliktoje ekspertizėje Nr. PEDM2(36)/2018(01)), net keturių ekspertų ir specialistų nuomonės dėl kai kurių klausimų iÅ¡siskyrė ir bÅ«tent tai įrodo, kad iÅ¡vengti operacijos metu atsiradusių komplikacijų galimybės nebuvo.

Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog tai buvo nusikalstamas nerÅ«pestingumas, prieÅ¡ingai, gydytojas Ž. S. stengėsi atlikti operacijÄ pagal savo iÅ¡silavinimÄ , patirtį ir kompetencijÄ , o kasos pažeidimÄ ir vėliau atsiradusį Å«minį pankreatitÄ , susiklosčiusioje situacijoje objektyviai negalėjo numatyti. Nesant vieningai ekspertų ir specialistų nuomonei Å¡iuo klausimu, tai traktuotina kaip abejone, Å¡alinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 3.22. Skunde nurodoma, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajam Z.

D. 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. Ž. - 30 000 Eur ir nukentėjusiajam A. Ž. - 30 000 Eur. Apelianto įsitikinimu, tokios priteistos neturtinės žalos sumos akivaizdžiai neatitinka Lietuvos teismų praktikos. Skundžiamu nuosprendžiu teismas Z. D. priteisė net dvigubai didesnę sumÄ nei yra maksimali teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose. Be to, teismas neįvertino, kad A. Ž. jau yra atlyginta jo patirta 9500 Eur neturtinė žala. Tokio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯sivertino pats nukentėjusysis civilinėje byloje, kurioje jis sudarė taikos sutartį, kurioje pripažino, kad tokia suma jis įvertina visus savo iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, susijusius su jo motinos gydimu (duomenys neskelbtini) (žr. 2017-11-23 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2348-254/2017).

Tai reiÅ¡kia, kad A. Ž. gavo visÄ jo patirtos žalos atlyginimÄ ir nepagrįstai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje dėl tais pačiais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos, kuri jam jau atlyginta, atlyginimo. Ir teismas visiÅ¡kai nepagrįstai jam dar kartÄ priteisė jau atlygintos neturtinės žalos atlyginimÄ . Pažymima ir tai, jog pacientės sÅ«nus A. Ž. savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 9500 Eur suma, todėl priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ pacientės anÅ«kui A.

Ž., teismas turėjo įvertinti ir Å¡iÄ aplinkybę ir nustatyti anÅ«kui priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertinęs, kad sÅ«nus savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 9500 Eur suma. AnÅ«ko santykis su močiute nelaikytinas tokiu artimu, kaip sÅ«naus ir motinos, todėl anÅ«kui priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma turi bÅ«ti mažesnė nei sÅ«nui. Å ioje dalyje teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas. 3.23. Skunde nesutinkama ir su nuteistajam nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemone.

Pažymima, jog nagrinėjamoje byloje veikos padarymo aplinkybės yra iÅ¡skirtinės - veika padaryta gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, suteikiant sveikatos paslaugas, siekiant tik vieno tikslo - padėti pacientui. Nuteistojo gynėjo nuomone, nuteistojo asmenybė neleidžia vertinti, kad asmuo yra tokio pavojingumo, kad pateisintų tokios poveikio priemonės - atėmimas teisės dirbti gydytojo-chirurgo darbÄ , taikymÄ . Atkreipiamas dėmesys, jog po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, nuteistasis turi mokslinį laipsnį, dirba pedagoginėje srityje, ankščiau jis nebuvo teistas, per tÄ laikÄ naujų nusikalstamų veikų nepadarė, naujų skundų dėl jo darbo įstaigoje taip pat nėra gauta, dirba svarbų visuomenei darbÄ , todėl tokios poveikio priemonės pritaikymas yra neadekvatus.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. S. ir jo gynėja advokatė Lina AndriuÅ¡kevičienė prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį ir priimti Ž. S. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. Taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimÄ dėl tokių tikslų: prijungti prie bylos naujai pateikiamus dokumentus; pakartotinai apklausti ekspertus R. R. ir J. M. P., specialistus J. T. ir A. R.; apklausti specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 68/15 (01) suraÅ¡iusius ekspertÄ J.

R., specialistus R. S., K. P.; apklausti PŽK iÅ¡vadÄ davusius specialistus gyd. A. G., gyd. P. Ž.; apklausti Akreditavimo tarnybai iÅ¡vadÄ davusį gyd. prof. E. P.; apklausti privačius konsultantus A. G., N. E. S.; apklausti pooperacinę priežiÅ«rÄ vykdžiusius gyd. A. B. ir gyd. R. V.; apklausti mikroskopinį tyrimÄ atlikusiÄ gyd. V. M.; papildomai apklausti patanatomÄ gyd. D. P. dėl sÄ augų lokalizacijos; atlikti papildomÄ deontologinę ekspertizę dėl pacientės A. Ž. lienaliniame linkyje buvusių sÄ augų ir dėl operacijos atitikties protokolo „Storosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymas“ reikalavimams; atlikti deontologinę ekspertizę dėl A.

Ž. po antrosios operacijos (duomenys neskelbtini) suteikto pooperacinio gydymo kokybės, tinkamumo ir savalaikiÅ¡kumo. 4.1. Skunde nurodė, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantų teigimu, teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nepatvirtino A. Ž. diagnozės ir taip pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad diagnozė buvo neteisinga ar netiksli ir jÄ reikėjo keisti ar tvirtinti.

Priešingai yra duomenys, kad iki operacijos diagnozė buvo C18.4 ir po operacijos ši diagnozė nebuvo pakeista ar patikslinta ir liko ta pati diagnozė C18.4. A. Ž. medicininiai dokumentai patvirtina, kad jai buvo atlikti visi reikalingi tyrimai diagnozei nustatyti ir storosios žarnos naviko šalinimo operacijai atlikti. Ta patvirtino ir byloje išvadas davę specialistai A. R. ir J. T.. Papildomų tyrimų nereikėjo, nes ambulatoriškai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad būtų atliekama operacija.

Nei Diagnostikos ir gydymo protokolas, nei koks kitas teisės aktas pareigos daryti pakartotinius tyrimus nenumato. Todėl apeliantų įsitikinimu, teismo iÅ¡vada, kad nebuvo atlikti visi bÅ«tini tyrimai, yra nepagrįsta, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje esantys įrodymai - medicininiai dokumentai, specialistų ir ekspertų iÅ¡vados patvirtina, kad nuteistasis pacientei ligÄ diagnozavo ir jÄ gydė bÅ«tent taip, kaip nustatyta Diagnostikos ir gydymo protokole, t.y. taip, kaip reikalauja Å¡iuolaikinis medicinos mokslas ir geroji praktika. 4.2.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Operacijos protokole Nr. 383-2015 Operacijos apraÅ¡ymo dalyje nurodyta, kad „<...> Lienaliniame kampe iÅ¡reikÅ¡tos sÄ augos einančios link blužnies; jas dalinant įplyÅ¡us blužnies kapsulei nuspręsta atlikti splenektomijÄ . <...>“. T.y. pirminiai pacientės medicinos dokumentai patvirtina, kad sÄ augos buvo. AnalogiÅ¡kai nurodo ir PŽK komisijai iÅ¡vadÄ teikę specialistai. Tuo tarpu specialistai J. T. ir A. R. nurodė, jog objektyvių medicininių duomenų, kurie patvirtintų prof. Ž.

S. teiginį apie sÄ augų su blužnimi buvimÄ , pateiktuose medicinos dokumentuose nėra, o Patologinės anatomijos autopsijos protokole nurodyta, kad pilvaplėvės sÄ augų nėra, tačiau Å¡ie specialistai patvirtino, kad anatomiÅ¡kai dažnai storoji žarna ir taukinė bÅ«na glaudžiame ryÅ¡yje su blužnies kapsule. Tačiau nei Patologinės anatomijos autopsijos protokole, nei kitame tyrimo dokumente nėra nurodyta, kad bÅ«tent lienaliniame kampe nebuvo link blužnies einančių sÄ augų.

Apeliantų teigimu, sÄ augoms esant vienoje vietoje, tai dar nereiÅ¡kia, kad bus ir kitoje ar tuo labiau visame žmogaus organizme. Jeigu sÄ augos buvo uždegiminis ar navikinis iÅ¡plitimas, tai pagal Diagnostikos ir gydymo protokolo reikalavimus, gydytojas, Å¡alindamas navikÄ , turėjo paÅ¡alinti tas sÄ augas ir kartu prie jų užfiksuotus gretimus organus. Visi byloje iÅ¡vadas davę specialistai ir ekspertai patvirtino, jog blužnis yra toks organas, kurio negalima paÅ¡alinti tik dalies, blužnis turi bÅ«ti paÅ¡alinama visa. 4.3.

Skunde nurodoma, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad Ž. S., atlikdamas pacientei A. Ž. naviko Å¡alinimo operacijÄ , dėl neatsargumo operacijos metu pažeidė blužnį ir ji pradėjo kraujuoti. Nepavykus sustabdyti kraujavimo iÅ¡ blužnies buvo nutarta blužnį paÅ¡alinti. Atkreipiamas dėmesys, jog ekspertizės akte specialistai A. R. ir J. T. nurodė, kad blužnies sužalojimų rizika tokių operacijų metu yra iki 8 procentų Akreditavimo tarnybai tyrime iÅ¡vadÄ davęs prof. E. P. nurodė, kad mobilizuojant kairįjį linkį, blužnies pažeidimų pasitaiko iki 10 proc.

Tai tik patvirtina, kad organai - blužnis ir storoji žarna yra taip glaudžiai susiję, kad jų pažeidimo rizika yra labai didelė. Apeliantų teigimu, Å¡ios aplinkybės byloje taip pat nebuvo iÅ¡tirtos. 4.4. Skunde taip pat pažymima, jog teismas nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamojo neatsargiais veiksmais traumavus kasÄ prasidėjo jos uždegimas, dėl ko pacientė A. Ž. mirė. Atkreipiamas dėmesys, jog Akreditavimo tarnybai tyrime iÅ¡vadÄ davęs specialistas prof. E. P. nurodė, kad atliekant planinę splektomijÄ , kasos, dažniausiai jos uodegos sužalojimas pasitaiko retai, tačiau atliekant ekstrinę splektomijÄ , o Å¡iuo atveju ji ir buvo ekstrinė, dėl esamo kraujavimo, tai pasitaiko gerokai dažniau.

Ekspertizę byloje atlikę specialistai ekspertizės akte nurodė, kad ,.<...> Patohistologinio tyrimo metu makroskopinio kasos audinio apraÅ¡ymo nėra, jis apraÅ¡ytas tik mikroskopiniame tyrime, kas rodo, kad kasos audinio sužalojimas galėjo bÅ«ti minimalus.“ Todėl apeliantų teigimu, teismo nuosprendyje vartojamos sÄ vokos „sveiko kasos fragmento nupjovimas“, audinių atpjovimas“ yra bylos duomenimis nepagrįsti ir jiems prieÅ¡taraujantys teismo vertinimai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kasos audinio sužalojimas galėjo bÅ«ti itin minimalus, tai reiÅ¡kia, kad gydytojas nesielgė nerÅ«pestingai ar aplaidžiai.

Pažymima, jog visi specialistai ir ekspertai patvirtino, kad rizika pažeisti kasÄ , Å¡alinant blužnį yra ir ji gali siekti net 16 procentų, medicinoje tokia rizika vertinama kaip labai didelė, t.y. dažna operacijos komplikacija. Tai reiÅ¡kia, kad operacijos metu kasa buvo pažeista ne dėl neatsargių ar aplaidžių Ž. S. veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių - žmogaus kÅ«no anatomijos ir kraujavimo. Teismo iÅ¡vada apie neatsargius ir aplaidžius Ž. S. veiksmus, pažeidžiant kasÄ yra nepagrįsta byloje surinktiems įrodymams. 4.5.

Skundo autorių teigimu, pacientei liga buvo diagnozuota teisingai pagal Storosios žarnos vėžio diagnostikos ir gydymo protokolo reikalavimus, taip pat buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kurie nustatyti Diagnostikos ir gydymo protokole. Ž. S. atliko pacientei operacijÄ , t.y. parinko gydymo bÅ«dÄ , ir jÄ atliko, kaip nustatyta Diagnostikos ir gydymo protokole. Jokių Diagnostikos ir gydymo protokolo ar kito dokumento taisyklių pažeidimo padarymo nenurodė nė vienas specialistas. Operacijos metu dėl žmogaus kÅ«no anatominių ypatumų įvyko komplikacijos, kas kaip patvirtina specialistai ir medicininės praktikos literatÅ«ra įvyksta tokių operacijų metu, ir tai nepriklauso nuo operuojančio gydytojo apdairumo ir atidumo.

Byloje nėra jokių duomenų, kad Ž. S. elgėsi neapdairiai ar neatidžiai. Priešingai Operacijos protokolo Nr. 383-2019 duomenys patvirtina, kad Ž. S. elgėsi itin apdairiai ir atidžiai. Byloje išvadas pateikęs ir apklaustas specialistas A. R. taip pat patvirtino, kad nuteistasis buvo atidus ir rūpestingas, todėl teismo padaryta išvada apie nuteistojo kaltę nepagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. 4.6. Skunde taip pat nurodoma, jog medicininiai įrašai patvirtina, kad po antrosios operacijos 2015 m. vasario 13 d. nuo 13.25 iki 20 val.

A. Ž. prižiÅ«rėjo ir jÄ gydė gyd. A. B., kuriam gydytojo licencija buvo iÅ¡duota tik vos daugiau nei prieÅ¡ pusę metų. Be to, A. B., kaip medicinos gydytojas, galėjo diagnozuoti ir gydyti Å¡ios normos 7 skyriuje nurodytas ir lengvos eigos ligas ir privalėjo nepriskirtais jo kompetencijai atvejais, taip pat visais neaiÅ¡kiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento bÅ«klei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pacientÄ konsultuoti, stacionariai iÅ¡tirti ir gydyti. Pacientei buvo iÅ¡operuotas storosios žarnos navikas (C 18.4) ir operacijos komplikacija buvo pankreatitas.

Tai buvo sudėtingas atvejis ir A. Ž. bÅ«klė ne gerėjo, o nuolat blogėjo, todėl gyd. A. B. neturėjo teisės jos gydyti. Apeliantų teigimu, nei ikiteisminiame tyrime, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Å¡ios aplinkybės nebuvo įvertintos. Byloje nebuvo reikiamos kvalifikacijos specialistų nustatyta viena iÅ¡ bylos reikÅ¡mingiausių aplinkybių - ar pacientės mirties nelėmė netinkamas jos gydymas po antrosios operacijos. 4.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog iÅ¡ teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, kad teismas savo sprendimÄ grindė iÅ¡imtinai tik Å¡ių specialistų ir ekspertų iÅ¡vadomis:

VTMT Vilniaus skyriaus specialistų J. R., K. P. ir R. S. ir VTMT Vilniaus skyriaus ekspertų J. M. P. ir R. R.. Pažymima, jog Å¡iuo atveju byloje yra tiriama, ar abdominalinės chirurgijos gydytojas chirurgas tinkamai diagnozavo ir atliko storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tokiam tyrimui atlikti yra reikalingos specialios abdominalinės chirurgijos gydytojo chirurgo turimos žinios. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ekspertai J. R., R. S., J. M. P. ir R. R. nėra abdominalinės chirurgijos gydytojai chirurgai, jie apskritai nėra gydytojai chirurgai.

Tai reiÅ¡kia, kad jie neturi ir neturėjo reikalingų specialių žinių iÅ¡vadoms Å¡ioje baudžiamojoje byloje teikti, tačiau teismas bÅ«tent Å¡ių iÅ¡vadų pagrindu priėmė skundžiamÄ nuosprendį, net nepaisydamas to, kad Å¡ių nekvalifikuotų - reikiamų specialių žinių neturinčių, specialistų iÅ¡vados prieÅ¡taravo specialistų - abdominalinės chirurgijos gydytojų chirurgų, t.y. reikalingų specialių žinių turinčių specialistų, iÅ¡vadoms. Tuo tarpu byloje Specialisto iÅ¡vadÄ davę specialistai teismo posėdžio metu net nebuvo apklausti ir jų duotos iÅ¡vados net nebuvo patikrintos, nebuvo užduoti papildomi klausimai ir nebuvo paÅ¡alinti jų iÅ¡vadų prieÅ¡taravimai su kitais byloje esančiais įrodymais. 4.8.

Skunde taip pat pažymima, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad specialisto J. T. paaiÅ¡kinimus ir liudytojo A. M. parodymus vertina kaip siekį nepakenkti kaltinamajam bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) prestižui. Tačiau apeliantų pastebėjimu, liudytojas A. M. parodymus teisme davė prisiekęs. Jokių duomenų apie jo duotos priesaikos sulaužymÄ ar jo neobjektyvumÄ byloje nėra. Todėl Å¡io liudytojo, turinčio specialių bylos aplinkybėms iÅ¡tirti reikalingų žinių, parodymų atmetimas, remiantis vien deklaratyviu teiginiu, jog jis yra nuteistojo kolega ir gina nuteistÄ jį bei darbovietės prestiÅ¾Ä , yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Be to, pažymima ir tai, jog teismas nesirėmė ir kitų liudytojų gyd. L. D., K. U., R. Z., J. G., D. S. teisme duotais parodymais, tačiau motyvų, kodėl nesirėmė minėtų liudytojų parodymais nuosprendyje nenurodė. Atkreipiamas dėmesys, jog nei specialistas J. T., nei specialistas A. R., dėl kurio teismas apskritai jokių motyvų nepateikia, nėra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) darbuotojai, todėl nei nuteistojo, nei jo darbovietės negina ir ginti negali.

Apeliantų teigimu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė Å¡ių reikalingų specialių žinių turinčių specialistų byloje duotas iÅ¡vadas. 4.9. Skundo autorių pastebėjimu, Å¡ios baudžiamosios bylos medžiagoje buvo ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo iÅ¡tirtas dar vienas dokumentas - Akreditavimo tarnybos 2017 m. liepos 4 d. patikrinimo ataskaita Nr. D17-158(1.27) ir jos pagrindu priimtas Akreditavimo tarnybos 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. T4-146(1.34.), tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas atmetė šį įrodymÄ .

Akreditavimo tarnyba šį įsakymÄ priėmė savo kompetencijos ribose, veikdama teisės aktų nustatyta tvarka, ir iÅ¡tyrusi bei teisingai nustačiusi visas aplinkybes. Teismas taip pat be jokių argumentų atmetė ne tik prof. E. P., bet ir specialistų - VÅ¡Ä® Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Chirurgijos klinikos vadovo med. dr. doc. A. G. ir Všį Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovo, abdominalinės chirurgijos gydytojo doc. P. Ž. iÅ¡vadas, duotas PŽK.

Tuo tarpu nukentėjusiųjų privačiu užsakymu ir už jų pinigus parengta išvada teismas rėmėsi. Teismas vadovaujasi A. G. ir N. E. S. konsultacine išvada, nors šių specialistų išvados nebuvo patikrintos teisme, jie neapklausti, nors jų išvados prieštarauja kitų byloje išvadas teikusių specialistų išvadoms. Teismas prieštaravimų nepašalino ir nuosprendį pagrindė atskirais kitiems byloje esantiems įrodymams prieštaraujančiais duomenimis, kurie net nebuvo detaliai ištirti bylos nagrinėjimo teisme metu, o kitus byloje esančius įrodymus teismas atmetė ir jais nesivadovavo, net nenurodydamas jokių motyvų.

Teismas pažeidė pareigÄ Ä¯rodymus įvertinti iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir vertinti jų visumÄ , o ne atskirus duomenis. 4.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Ž. S. nuteistas už tai, kad storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijos metu, Å¡alinant blužnį, buvo pažeista pacientės kasa, dėl ko iÅ¡sivystė uždegimas, nuo kurio pacientė mirė, t.y. Ž. S. jam inkriminuojamas veikas padarė atlikdamas savo, kaip gydytojo, darbines funkcijas, teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas - gydant pacientę.

Atkreipiamas dėmesys, jog pagal naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78- 511/2019), veika - neatsargus paciento gyvybės atėmimas, padaryta gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, teikiant pacientui sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, yra kvalifikuojama tik pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo teismas nuteisė Ž. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, dėl to yra neteisėtas ir turi bÅ«ti panaikintas. 4.11.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog pagal naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nei gydytojas, dirbantis privačioje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančioje įstaigoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr 2K-78-511/2019), nei slaugytoja, dirbanti vieÅ¡oje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančioje įstaigoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 10 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019), nėra pripažįstami valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu ir nėra teisiami pagal BK 229 straipsnį.

Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai pripažino Ž. S. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir nepagrįstai nuteisė pagal BK 229 straipsnį. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokios savo pareigos, Ž. S., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, neatliko, ar netinkamai atliko. Atkreipiamas dėmesys, jog net ir kompetentinga institucija - Akreditavimo tarnyba, kurios funkcija ir yra tikrinti, ar gydytojai teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, jokių Ž.

S. padarytų pareigų pažeidimų, kurie galėjo lemti pacientės mirtį ar padaryti kitos žalos, nenustatė. 4.12. Skunde nurodoma, jog baudžiamoji atsakomybė už neatsargų gyvybės atėmimÄ BK 132 straipsnio 3 dalies pagrindu kyla už specialių elgesio saugumo taisyklių, nustatytų teisės aktuose, pažeidimÄ . Teismas skundžiamame nuosprendyje, kaip teisės aktų nustatytÄ specialiÄ elgesio saugumo taisyklę įvertino Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos medicinos normÄ MN86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Pažymima, jog Medicinos normoje nėra nustatyta jokių specialių elgesio saugumo taisyklių, o kaltinime nurodyti Medicinos normų punktai, kurių tariamai Ž. S. nesilaikė, yra bendro pobÅ«džio reikalavimai, keliami gydytojo kvalifikacijai, bet ne specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių asmuo privalo laikytis. Todėl apeliantų įsitikinimu, teismas neteisingai traktavo Medicinos normas kaip specialias elgesio saugumo taisykles pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 4.13.

Be to, skunde nurodoma, jog atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį negali kilti ir pažeidus bet kokias taisykles, ar bendro pobūdžio taisykles. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, asmuo turi būti pažeidęs būtent teisės aktais įtvirtintas specialias elgesio saugumo taisykles. Tuo tarpu, gydytojui, kai jis nepažeidžia jokių teisės aktais įtvirtintų specialių elgesio taisyklių, baudžiamoji atsakomybė dėl neatsargaus paciento gyvybės atėmimo kyla pagal BK 132 straipsnio 1 dalį pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-511/2019).

Teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė, kokiu konkrečiu veiksmu ar neveikimu, t.y. kokios elgesio saugumo taisyklės pažeidimu ar neįvykdymu Ž. S. sukėlė pacientės mirtį. Apeliantų įsitikinimu, teismas Ž. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteisė nepagrįstai. 4.14. Skunde pažymima, jog BK 34 straipsnyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar Å«kine rizika visuomenei naudingam tikslui.

Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka Å¡iuolaikinį mokslÄ ir technikÄ , o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi bÅ«tinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. Skunde pabrėžiama, jog A. Ž. sirgo storosios žarnos vėžiu ir Ž. S. gydė ligÄ , jÄ operuodamas. Byloje iÅ¡vadas teikę specialistai vieningai patvirtino, kad vienintelis Å¡ios ligos gydymo bÅ«das yra operacija.

BÅ«tent tokį gydymo bÅ«dÄ numato ir Storosios žarnos vėžio diagnostikos ir gydymo protokolas. Ž. S. pasirinktas gydymo bÅ«das atitiko Å¡iuolaikinį medicinos mokslÄ ir gerÄ jÄ praktikÄ , nes toks bÅ«das numatytas Diagnostikos ir gydymo protokole ir Å¡iam gydymui pritarė visi specialistai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Medicininė praktika ir specialistai patvirtino, kad storosios žarnos (kairės pusės) operacijos atveju blužnies pažeidimo rizika siekia ir 10 proc., o blužnies Å¡alinimo operacijos atveju kasos pažeidimo rizika siekia 16 proc.

Be to, kasos pažeidimas yra matomas tik mikroskopu, t.y. toks mažas, kad chirurgas operacijos metu jo net negalėjo pamatyti. Tai reiÅ¡kia, kad Ž. S. veiksmus - Pacientės operacijÄ , atliko pateisinama profesine rizika visuomenei naudingam tikslui. Todėl jam baudžiamoji atsakomybė už pacientės mirtį remiantis BK 34 straipsnio pagrindu neatsiranda. Apeliantų įsitikinimu, teismas nuteisdamas Ž. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas. 4.15.

Skunde nurodoma, jog Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Apeliantų įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Ž. S. kaltė - nusikalstamas nerÅ«pestingumas ir dėl to, jog operacijos pasekmė (mirtis) kilo ir dėl pačios pacientės organizmo reakcijos, todėl nuteistojo veika turi bÅ«ti vertinama ne kaip neatsargus nusikaltimas, o kaip įvykis - kazusas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis pagal konkrečios veikos aplinkybes ar pagal savo asmenines profesionalo-gydytojo savybes galėjo ir turėjo numatyti, jog tokia pacientės organizmo reakcija sukels neiÅ¡vengiamÄ mirtį.

Pažymima, jog pacientė suprato, kad atvira storosios žarnos operacija yra intervencija į žmogaus kÅ«nÄ ir bet kokia tokia intervencija yra labai rizikinga. Pacientė buvo apie tai įspėta bei su operacija ir galimomis rizikomis sutiko. Pacientei operacijos metu kilusios komplikacijos, o paskui dėl kasos uždegimo iÅ¡tikusi mirtis, apeliantų manymu turi bÅ«ti vertinta ne kaip pacientę operavusio gydytojo neatsargus nusikaltimas, bet kaip įvykis - kazusas. Ir už tai baudžiamoji atsakomybė Ž. S. negali kilti. 4.16.

Skunde nurodoma, jog byloje atliktoje ekspertizėje Nr. PEDM2(36)/2018(01)), net keturių ekspertų ir specialistų nuomonės dėl kai kurių klausimų iÅ¡siskyrė ir bÅ«tent tai įrodo, kad iÅ¡vengti operacijos metu atsiradusių komplikacijų galimybės nebuvo. Todėl, apeliantų manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog tai buvo nusikalstamas nerÅ«pestingumas, prieÅ¡ingai, gydytojas stengėsi atlikti operacijÄ pagal savo iÅ¡silavinimÄ , patirtį ir kompetencijÄ , o kasos pažeidimo ir vėliau atsiradusio Å«minio pankreatito susiklosčiusioje situacijoje objektyviai negalėjo numatyti ir jo iÅ¡vengti.

Nesant vieningos ekspertų ir specialistų nuomonei Å¡iuo klausimu, tai traktuotina kaip abejonė, Å¡alinanti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 4.17. Skundo autorių įsitikinimu, teismas skundžiamu nuosprendžiu Ž. S. nepagrįstai paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę - atėmė teisę dirbti gydytoju - chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose 2 metus. Atkreipiamas dėmesys, jog Ž. S. inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybės yra iÅ¡skirtinės - veika padaryta gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, suteikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, siekiant tik vieno tikslo - padėti pacientui.

Byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo asmenybę, kurie patvirtintų, jog asmuo yra tokio pavojingumo, kad pateisintų tokios poveikio priemonės - atėmimas teisės dirbti gydytojo-chirurgo darbÄ , taikymÄ . PrieÅ¡ingai, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo profesionalumÄ , leidžia neabejotinai vertinti, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokiose bylose formuojamai praktikai. 4.18. Skunde nurodoma, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajam Z.

D. 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. Ž. - 30 000 Eur ir nukentėjusiajam A. Ž. - 30 000 Eur. Apelianto įsitikinimu, tokios priteistos neturtinės žalos sumos akivaizdžiai neatitinka Lietuvos teismų praktikos. Skundžiamu nuosprendžiu teismas Z. D. priteisė net dvigubai didesnę sumÄ nei yra maksimali teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose. Be to, teismas neįvertino, kad A. Ž. jau yra atlyginta jo patirta 9500 Eur neturtinė žala. Tokio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯sivertino pats nukentėjusysis civilinėje byloje, kurioje jis sudarė taikos sutartį, kurioje pripažino, kad tokia suma jis įvertina visus savo iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, susijusius su jo motinos gydimu (duomenys neskelbtini) (žr. 2017-11-23 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2348-254/2017).

Tai reiÅ¡kia, kad A. Ž. gavo visÄ jo patirtos žalos atlyginimÄ ir nepagrįstai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje dėl tais pačiais veiksmais jam padarytos neturtinės žalos, kuri jam jau atlyginta, atlyginimo. Ir teismas visiÅ¡kai nepagrįstai jam dar kartÄ priteisė jau atlygintos neturtinės žalos atlyginimÄ . Pažymima ir tai, jog pacientės sÅ«nus A. Ž. savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 9500 Eur suma, todėl priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ pacientės anÅ«kui A.

Ž., teismas turėjo įvertinti ir Å¡iÄ aplinkybę ir nustatyti anÅ«kui priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertinęs, kad sÅ«nus savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 9500 Eur suma. AnÅ«ko santykis su močiute nelaikytinas tokiu artimu, kaip sÅ«naus ir motinos, todėl anÅ«kui priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma turi bÅ«ti mažesnė nei sÅ«nui. Å ioje dalyje teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas.

5. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o, skundžiamÄ 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir gydytojÄ Å½. S. iÅ¡teisinti, civilinius ieÅ¡kinius paliekant spręsti civilinio proceso tvarka. Tuo atveju, jei teismas civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ spręstų baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) A. Ž. ieÅ¡kinio netenkinti ir atmesti jį kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ; nukentėjusiųjų (civilinių ieÅ¡kovų) Z. D. ir A. Ž. priteistų neturtinės žalos sumų dydžius atitinkamai mažinti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Tinkamu atsakovu byloje žalai nukentėjusiesiems atlyginti pripažinti draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) filialÄ Lietuvoje; 5.1. Civilinio atsakovo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, ekspertų teiginiai dėl komplikacijos tikimybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje sprendžiant klausimÄ dėl atsakomybės taikymo baudžiamoji atsakomybė neturėjo bÅ«ti taikoma, įstatymais saugomas teisinis gėris galėjo bÅ«ti apgintas, taikant civilinės teisės priemones ir civilinę atsakomybę - byloje nebuvo nustatytas toks veiklos pavojingumo lygmuo, kad bÅ«tų pateisintas (pagrįstas) baudžiamosios atsakomybės taikymas.

IÅ¡ skundžiamame nuosprendyje teismo konstatuotų aplinkybių, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju gydytojo veiksmai buvo tiek neatitinkantys jo veiklai keliamų standartų, o kaltės turinys pilnai atitiko neatsargios kaltės sÄ vokÄ ir prasmę, jog bÅ«tų galima taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 5.2. Skunde pažymima, jog dėl tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 str.) abstraktumo prie Å¡ios normos galima „pritempti“ vos ne kiekvienÄ administracinį ir (ar) civilinį ginÄÄ , kai asmuo vykdo veiklÄ ar eina pareigas bet kokios teisinės formos juridiniame asmenyje, įstaigoje.

Civilinio atsakovo manymu, Å¡ios normos aiÅ¡kinimas ir taikymas yra ydingas ir susiklosčiusi teismų praktika, kai asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikęs asmuo (gydytojas) prilyginamas valstybės tarnautojui ir (nu)teisiamas pagal BK 229 str. turėtų bÅ«ti keistina. 5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas.

Todėl, prieš teismui priimant atitinkamus sprendimus, būtina aiškiai įvertinti visų specialistų pasisakymus dėl A. Ž. gydymo atvejo. Civilinio atsakovo manymu, šioje byloje pateikus specialiųjų žinių reikalaujančias išvadas, specialistams bei ekspertams pateikus paaiškinimus, šie įrodymai byloje nebuvo tiksliai ir aiškiai įvertinti. 5.4. Skunde pažymima, jog A. Ž. gydymo atvejis buvo nagrinėtas įvairiose institucijose, buvo gauta visa eilė įvairių specialistų vertinimų.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba šį atvejį tyrė pakartotinai net keletÄ kartų, tačiau nustatė tik tam tikrus dokumentacijos pildymo trÅ«kumus, visais atvejais konstatavo, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos pacientei laikotarpiu 2015 m. vasario 11-14 d. buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingÄ diagnostikos ir gydymo taktikÄ . 2015 m. dėl A. Ž. gydymo teisingumo ir mirties buvo atliktas deontologinis tyrimas ir pateikta Specialisto iÅ¡vada Nr.DM 68/15 (01). Å ioje iÅ¡vadoje teismo medicinos ekspertas J.

R., teismo medicinos ekspertė R. S. ir Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas onkologas K. P. pasisakė, jog sprendžiant iš turimų medicininių duomenų, galima teigti, kad A. Ž. buvo tinkamai atlikta kairės pusės storosios žarnos ir blužnies pašalinimo operacija. Tarp gydytojų veiksmų ir A. Ž. mirties priežastinio ryšio nėra. 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo skirta pakartotinė deontologinė teismo medicinos ekspertizė dėl pacientės gydymo ir mirties priežasties.

Ekspertizę atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., teismo medicinos ekspertas R. R., Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro II Pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas J. T. ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro I Pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas A. R.. Savo iÅ¡vadas specialistai pateikė suraÅ¡ydami ekspertizės aktÄ Nr. PEDM 2 (36(/2018 (01). Specialistų iÅ¡vados kai kuriais klausimais iÅ¡siskyrė.

Viena dalis specialistų nurodė, kad Pacientei nereikėjo prieÅ¡ operacijÄ atlikti jokių papildomų tyrimų, nes ambulatoriÅ¡kai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad bÅ«tų atliekama operacija, tuo tarpu kita dalis specialistų pasisakė, kad diagnozės patikslinimui prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga atlikti papildomus tyrimus. Vieni jų vertino, kad pacientės mirtį sÄ lygojo netinkamai atlikta chirurginė operacija, kitų iÅ¡vados nurodė, kad tai buvo tinkamai atliktos chirurginės operacijos komplikacija.

Ekspertizės akte taip pat buvo nurodyta, kad kasos traumavimas Å¡alinant blužnį praktikoje gali siekti iki 16 procentų. Pažymima, kad medicininės literatÅ«ros duomenimis kasos uodega dažniausiai, net 92 procentais atvejų yra labai arti blužnies vartų: maždaug 70 procentų atvejų 1 centimetro atstumu, 30 procentų atvejų - tiesiogiai liečiasi su blužnimi. Todėl, atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , kasos sužalojimas praktikoje kartais įvyksta ir yra apraÅ¡omas medicininėje literatÅ«roje kaip galima operacinė komplikacija. 5.5.

Skunde pažymima, kad pacientui atsiradusios komplikacijos dar nesuponuoja medicinos darbuotojo kaltės dėl atsiradusių padarinių. BK 132 straipsnis nustato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Civilinio atsakovo įsitikinimu, byloje surinkta medžiaga, deontologinėje ekspertizėje nurodyti operacijos metu galimi organų pažeidimai procentine išraiška ir specialistų pasisakymai akivaizdžiai rodo, kad Ž. S. elgėsi taip, kaip būtų pasielgęs ir bet kuris kitas tos srities profesionalas.

Jis negalėjo numatyti kilsiančių padarinių, nei tikėtis jų išvengti, kadangi daugelis dalykų gali paaiškėti tik pačios operacijos metu ir priklausyti nuo anatominių paciento savybių. 5.6. Skunde nurodoma, jog ekspertas R. R. tiek savo išvadose, atliekant teismo medicinos ekspertizę, tiek ir apklausos teismo posėdyje metu nurodė, kad kilusių pasekmių operacijos metu buvo galima išvengti. Taip pat pažymėjo, kad blužnies plyšimas yra retas (tačiau pasitaikantis) ir kad to, jo vertinimu, buvo galima išvengti.

Nurodė, kad prieÅ¡ operacijÄ reikėjo pakartotinai atlikti kolonoskopijÄ . Ekspertas pripažino, kad individuali paciento anatomija yra taip pat svarbi, pažeisti blužnį yra įvairių galimybių. Kadangi blužnis yra labai arti kasos, yra tikimybė pažeisti kasÄ . Ekspertas J. M. P. savo iÅ¡vadose atliekant teismo medicinos ekspertizę, tiek ir apklausos teismo posėdžio metu nurodė, kad kasos sužalojimo ir dėl to kilusių komplikacijų operacijos metu buvo galima iÅ¡vengti. Tačiau pripažino, kad bet kokia intervencija į paciento organizmÄ gali sukelti komplikacijas, net ir labai retas, ir taip pat pripažino, kad praktikoje bÅ«na atvejų, kai Å¡alinant blužnį gali bÅ«ti pažeista ir kasa.

Ar buvo padaryta klaidų operacijos metu, ekspertas negalėjo atsakyti. Civilinio atsakovo teigimu, bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad Å¡ie du ekspertai teismo posėdžio metu patvirtino, kad praktinio medicininio darbo nedirba ir savo iÅ¡vadas grindė tik turimomis teorinėmis žiniomis. Tuo tarpu, toje pačioje teismo medicinos ekspertizėje dalyvavę gydytojai praktikai, pateikė visai kitokį situacijos vertinimÄ . Specialistai A. R. bei J. T. tiek savo iÅ¡vadose, tiek apklausos teismo posėdžio metu nurodė, kad tokių operacijų, kokia buvo atlikta pacientei, metu gali atsirasti blužnies pažeidimų, kasos uždegimų, o kasos uodega ir blužnis yra labai arti vienoje vietoje.

Organizmo reakcijos yra įvairios, priklauso nuo paciento organizmo ir prognozuoti yra neįmanoma. Operacijos sėkmė priklauso nuo paciento anatomijos. Specialistų vertinimu esamoje situacijoje buvo padaryta viskas, kÄ tokioje situacijoje buvo galima ir reikėjo padaryti, taip pat patvirtino, kad ir jų medicininėje praktikoje yra buvę atvejų, kai operacijos metu pacientams buvo pažeista blužnis ar kasa. Civilinio atsakovo teigimu, minėtų specialistų iÅ¡vados aiÅ¡kiai parodo, kad pacientei įvykusi komplikacija nėra labai reta, pasitaikanti taip pat ir kitų gydytojų operuojamiems pacientams ir ne dėl to, kad jie atlikdami operacijas bÅ«tų neatidÅ«s ar nepakankamai rÅ«pestingi, tačiau tokių komplikacijų atsiradimÄ gali sÄ lygoti atskirų pacientų anatominės struktÅ«ros ir jų organizmo individualus atsakas į tam tikras procedÅ«ras/intervencijas operacijų metu. 5.7.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nežiÅ«rint to, kad atvejį vertinę specialistai-gydytojai praktikai aiÅ¡kiai pasisakė, kad prieÅ¡ operacijÄ pacientei neturėjo bÅ«ti atliekami jokie papildomi tyrimai, to nenumato nei vidiniai, nei iÅ¡oriniai teisės aktai, nei nusistovėjusi medicinos praktika, teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog prieÅ¡ operacijÄ neatlikus fibrokolonoskopijos ir biopsijos buvo prarasta galimybė histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vėžio diagnozę ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos, patvirtina, kad prieÅ¡ operacijÄ buvo bÅ«tina pakartotinai atlikti fibrokolonoskopijÄ .

Skunde pažymima, kad teismas nenurodė, kokiomis taisyklėmis ar metodikomis vadovaujantis yra būtinas papildomas diagnozių patikslinimas. Teismas, teigdamas, jog Ž. S. pacientei organus operacijos metu sužalojo dėl savo aplaidžių veiksmų, rėmėsi bendro pobūdžio ir abstrakčiais reikalavimais iš medicinos normos, t.y. mokėti gydyti ir mokėti operuoti. Nors specialistai savo išvadose aiškiai procentine išraiška nurodė, kad tokios komplikacijos pacientams įvyksta įvairiose pasaulio gydymo įstaigose ir jos priklauso nuo anatominių pacientų organizmų struktūrų, šių organų išsidėstymo bei pacientų organizmų reakcijų į atliekamas intervencijas. 5.8.

Civilinio atsakovo teigimu, teismas grįsdamas nuosprendį vadovavosi iÅ¡imtinai kaltinimui palankiais teismo medicinos ekspertų, turinčių tik teorinių žinių, paaiÅ¡kinimais, neatsižvelgdamas į specialistų gydytojų-praktikų iÅ¡vadas, kurie pasisakė, kad visiÅ¡kai prognozuoti operacijos baigties nėra įmanoma, nes jos sėkmė priklauso ne tik nuo operacijÄ atliekančio gydytojo veiksmų ir jo profesionalumo, bet ir nuo paciento anatomijos. Ž. S. elgėsi pagal visus diagnostikos ir gydymo standartus bei galimybes, kaip bÅ«tų pasielgęs ir bet kuris kitas tos srities profesionalas (gydytojas chirurgas).

Esama situacija neapima nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindÄ . 5.9. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio ir taip pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nukentėjusiesiems priteistos neturinės žalos sumos: Z. D. 60 000 Eur., A. Ž. ir A. Ž. po 30 000 Eur. neatitinka neturtinės žalos atlyginimo klausimais susiformavusios teismų praktikos, pagal kuriÄ paciento mirties, dėl netinkamai jam suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų atvejais, jų Å¡eimos nariams priteistos neturtinės žalos dydžiai paprastai nustatomi ne didesni kaip 14000 - 15000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 553/2013;

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje Nr. 2A-1110/2014; nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-458-516/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-497-969/2018). Atkreipiamas dėmesys, jog tiek pacientės sÅ«nus, tiek anÅ«kas yra suaugę, savarankiÅ¡ki, atskirai gyvenantys asmenys. Pacientės sugyventinis teismo posėdžiuose nurodė, jog jie daugelį metu gyveno kartu, tačiau bendrų vaikų neturėjo, susituokę nebuvo, abu yra vyresnio amžiaus. Po pacientės mirties nukentėjusieji teigia patyrę didelį Å¡okÄ , nes iki operacijos pacientė neva buvo visiÅ¡kai sveika, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantys įrodymai aiÅ¡kiai parodo, kad pacientei buvo atliekama sudėtinga operacija, Å¡alinamas piktybinis auglys storojoje žarnoje, todėl teigti, kad ji buvo visiÅ¡kai sveika, nėra teisinga. 5.10.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ginčas dėl pacientei atliktos operacijos tarp Kauno klinikų ir pacientės sÅ«naus A. Ž. buvo sprendžiamas civilinio proceso tvarka Kauno apygardos teisme. Å is teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2- 2348-254/2017 tarp (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. patvirtino taikos sutartį, kurioje Å¡alys nurodė, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių su pacientės gydymu (duomenys neskelbtini) susijusių reikalavimų ir nereikÅ¡ jų ateityje, iÅ¡skyrus reikalavimÄ Ä¯vykdyti sudarytÄ taikos sutartį.

Taikos sutarties pagrindu A. Ž. buvo sumokėta 9500 Eur suma (jÄ pilnai atlygino draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kad ginčas su pacientės sÅ«numi A. Ž. dėl to paties dalyko (2015 m. vasario mėn. pacientei (duomenys neskelbtini) atliktos operacijos) jau buvo iÅ¡spręstas minėta taikos sutartimi, jo civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje turėjo bÅ«ti teismo atmestas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas. 5.11. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius, turtinę ir neturinę žalÄ priteisė iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nors civiliniu atsakovu byloje taip pat buvo patraukta ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)” filialas Lietuvoje, kurioje Kauno klinikos buvo apsidraudusios profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

Teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems turtinę ir neturinę žalÄ , vadovavosi Draudimo bendrovės Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriÅ¡ko draudimo taisyklių 4.1.7 punkto nuostatomis, kurios numatė, jog draudimo apsauga nebus taikoma nuostoliams, patirtiems dėl bet kurios nusikalstamos arba piktavaliÅ¡kos veiklos, dėl aplaidumo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus arba kitų taisyklių sÄ lygas. Skunde pažymima, jog CK 6.1014 straipsnio 1 dalis numato, jog „ Draudikas atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas iÅ¡imtis<..>.

Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad „ <,„>Draudikas neatleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu žala gyvybei ar sveikatai padaryta dėl atsakingo už žalÄ asmens kaltės<...>.” Teismų praktikoje yra nurodyta, jog tuo atveju, jei draudikas nustato tokias standartines sutarties sÄ lygas arba jas aiÅ¡kina tokiu bÅ«du, kad draudėjui nustatytų prievolių apimties atžvilgiu draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnis visiÅ¡kai iÅ¡nyksta arba tampa toks minimalus, kad iÅ¡ esmės paneigiamas, tuomet tokios sÄ lygos arba toks jų turinio aiÅ¡kinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

Civilinio atsakovo teigimu, Draudimo bendrovės standartinės Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriÅ¡ko draudimo taisyklės gali bÅ«ti taikomos tik tiek ir tik tokia apimtimi kiek Å¡alys sudarydamos draudimo sutartį neaptarė kitaip. 5.12. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Kauno apygardos teismui tarp (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. patvirtinus taikos sutartį, joje nurodytÄ A. Ž. mokamÄ pinigų sumÄ pilnai kompensavo Draudimo bendrovė. Tai akivaizdu, kad toliau Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas tas pats pacientei teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų atvejis Draudimo bendrovės jau anksčiau yra pripažintas draudiminiu.

6. Atsiliepimu į nuteistojo Ž. S. ir jo atstovų bei civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) klinikų apeliacinius skundus civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ .

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo Ž. S. gynėjai advokatai Kristupas AÅ¡mys, D. G., E. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė D. A. palaikė apeliacinius skundus juose nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė juos tenkinti. Prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas A. P. prašė nuteistojo ir jo gynėjų bei civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. A. Ž. S. ir jo gynėjos advokatės Linos AndriuÅ¡kevičienės, nuteistojo gynėjo advokato Kristupo AÅ¡mio ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai atmetami.

8. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamasis apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

9. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį apskundė nuteistasis ir jo atstovai bei civilinis atsakovas, kurie praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Tiek nuteistasis, tiek jo atstovai, tiek ir civilinis atsakovas savo skunduose iÅ¡ esmės vienodai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimÄ baudžiamajame procese reglamentuojančias taisykles, todėl padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir tai lėmė nepagrįsto nuosprendžio, kuriuo Ž.

S. pripažintas kaltu pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus, priėmimÄ . Anot apeliantų, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nepateikė patikimų įrodymų, kuo grindžiamas teismo nuosprendis, surinkti įrodymai įvertinti atskirai vieni nuo kitų, duomenys iÅ¡ kelių Å¡altinių yra nepalyginti, nesugrupuoti, nuosprendis yra priimtas remiantis pavieniais duomenimis, nepagrįstai priteistas per didelis neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems. Kadangi pateiktuose apeliaciniuose skunduose keliami tapatÅ«s reikalavimai, kurie iÅ¡ esmės grindžiami beveik analogiÅ¡kais argumentais ir motyvais, teisėjų kolegija dėl visų trijų apeliacinių skundų pasisako kartu.

10. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinių skundų argumentus, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, taip pat atlikusi įrodymų tyrimÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Ž. S. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Pripažindamas Ž. S. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu Ž. S. veikos pagal BK 229 straipsnį, 132 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka Å¡ių nusikaltimų požymius. Nuteistojo, jo gynėjų ir civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl Ž.

S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

11. Nuteistojo ir jo gynėjų apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisingam Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių, skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Apeliantų manymu, apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo patikrinimui, bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir pakartotinai apklausti ekspertus R. R., J. M. P., specialistus J. T., A. R., apklausti specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 68/15 (01) suraÅ¡iusius ekspertÄ J. R., specialistus R. S., K. P., SAM PŽK konsultantus gyd. A. G., gyd. P. Ž., Akreditavimo tarnybos konsultantÄ gyd. prof. E. P., privačius konsultantus A. G., N. E. S., gyd. A. B. ir gyd. R. V., skrodimo mikroskopinį tyrimÄ atlikusiÄ gyd. V. M., patanatomÄ gyd. D. P..

12. Siekiant paÅ¡alinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu apklausti gydytojas patologas D. P., gydytoja V. M., specialistas K. P., ekspertas J. R. specialistas J. M. P., ekspertas R. R..

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. P. parodė, jog yra gydytojas patologas. Jis tyrė dalį operacinių medžiagų ir dalyvavo atliekant A. Ž. autopsijÄ . Autopsijos protokole pažymėjo, jog sÄ augų nėra. AutopsijÄ atliko A. Ž. po trijų operacinių intervencijų: storosios žarnos rezekcija, blužnies paÅ¡alinimas, po to pakartotina storosios žarnos rezekcija. SÄ augų galėjo ir nebÅ«ti, kadangi jos operacijų metu galėjo bÅ«ti paÅ¡alintos.

SÄ augos yra sÄ lyginai natÅ«ralÅ«s anatominiai griuvimai, kurie trukdo operacijos metu ir norint atlikti žarnos rezekcijÄ , jeigu sÄ augos yra pilvo ertmėje, chirurgui operacijos metu tenka tas sÄ augas atidalinti. Liudytojo teigimu, autopsijos metu jų jau galėjo nebÅ«ti, nes sÄ augos buvo atidalintos operacijos metu. Jeigu sÄ augos nėra masyvios, jų atidalinimo autopsijos metu nesimato, nes viskas yra dengiama tam tikru uždegiminiu nedideliu eksudatu, fibrinu ir jeigu nėra specialaus užklausimo, kokia situacija ten buvo, tai galima ir neatkreipti dėmesio.

Praktikoje sÄ augos bÅ«na įvairios, kadangi tai yra labai susieta su individualia organizmo reakcija į buvusias intervencijas. Liudytojas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, jog autopsijos metu yra paÅ¡alinamas visas kompleksas, automatiÅ¡kai yra tiriama viskas ir lienalinis kampas. Tokio tyrimo, kuris vadinasi specialus sÄ augų tyrimas neegzistuoja. SÄ augų buvimas nebuvimas, t. y. apraÅ¡omoji tyrimo dalis, kuri atsispindi be objektyvių kriterijų, kuriuos bÅ«tų galima iÅ¡reikÅ¡ti procentais, centimetrais.

Dažniausiai tai atsispindi apraÅ¡omojoje dalyje - sÄ augų yra, nėra, gausumas ar pavienės. Jeigu sÄ augos yra tarp vieno ar kito organo, tai yra apraÅ¡oma, bet tai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta zona. Jeigu neapraÅ¡oma, tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡reikÅ¡tų sÄ augų tyrimo metu, kurias reikėtų apraÅ¡yti nebuvo. SÄ auga yra ne vienos dienos ir net ne savaitės procesas, tai yra ilgalaikis procesas ir jeigu jos buvo atidalintos operacijos metu, tai autopsijos metu jų fiziÅ¡kai negalėjo bÅ«ti. Blužnies sužalojimas storosios žarnos rezekcijos metu medicininėje praktikoje vienareikÅ¡miÅ¡kai pasitaikantis dalykas.

Blužnis yra pats jautriausias organas, dengiamas labai plonos kapsulės, tai ne tik chirurginės operacijos, bet ir autoįvykio metu, blužnis yra pirmas organas, kuris nukenčia traumos metu. Jeigu operacijos metu blužnis yra sužalojama, ji yra šalinama. Jeigu tai onkologinė situacija, tai dažnai navikas perauga į šalia esančius organus. Tada automatiškai šalinama kito organo dalis, bet tai yra navikinio augimo dalis. Kartais šalinama greta esančio organo dalis, kai anatomiškai neįmanoma atlikti pjūvį per sveikus audinius.

Liudytojo teigimu, jeigu protokole nebuvo apraÅ¡yta apie sÄ augas, tai reiÅ¡kia masyvių sÄ augų rasta nebuvo, bet tai yra situacija po trijų operacijų, sÄ augas chirurgui reikia atsidalinti. SÄ augos gali formuotis pilve ir dėl uždegiminių ligų. Moterims sÄ augos yra žymiai dažnesnės negu vyrams dėl tam tikrų anatominių priežasčių, kiauÅ¡idžių, mėnesinių. SÄ augos nėra kategoriÅ¡kai operacinės intervencijos liekana, tai yra uždegiminio proceso buvusio pilvo ertmėje iÅ¡raiÅ¡ka.

Jeigu pas A. Ž. bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tos sÄ augos, kurios keistų anatominę struktÅ«rÄ , jos greičiausiai bÅ«tų apraÅ¡ytos. Jeigu tenka Å¡alinti greta esančius organus, tai tokių situacijų bÅ«na ir tai yra statistinis neiÅ¡vengiamumas. Liudytojas tyrė navikÄ , atliko mikroskopinį apraÅ¡ymÄ . Infiltratyvus navikas tubulioviliozine adenomos fone su aukÅ¡to laipsnio displaze. Tai reiÅ¡kia, kad navikas infiltratyviai plintantis į pogleivį, jis buvo apėmęs gleivinę ir pogleivį, neiÅ¡plitęs į raumeninius sluoksnius.

Infiltratyviai plintantis navikas t. y. piktybinis, o adenoma t. y. stadija, kai navikas dar neplinta, tai pusiau gerybinis. Jis buvo dvikomponentis, jo piktesnė dalis buvo gilesniuose naviko sluoksniuose, pavirÅ¡iuje jo struktÅ«ros buvo geresnės diferensiacijos. LiaudiÅ¡kai kalbant, tai jau vėžys. TyrimÄ jis atliko su mikroskopu. Pažeisti organai kartu su sÄ augomis galėjo bÅ«ti paÅ¡alinti. SÄ augos dažniausiai bÅ«na tarp žarnos kilpų, o Å¡iuo atveju storoji žarna buvo paÅ¡alinta visa operacijos metu.

Jeigu sÄ augos susiformavę, kaip randinės juostos tarp vienos žarnos kilpos ir kitos žarnos kilpos, tai jos turėjo bÅ«ti atidalintos. Å alinant sÄ augas yra naudojamas elektrokaustikas, kad greitai sustabdyti kraujavimÄ . Po operacijos viskas bÅ«na padengta fibrinu, kas yra organizmo reakcija į intervencijÄ . Ar buvo daromas pjÅ«vis per riebalinį audinį, kad sustabdyti kraujavimÄ , ar tai buvo pjÅ«vis elektrokaustiku dėl to, kad reikėjo atidalinti sÄ augÄ , to atskirti neįmanoma. Buvo paÅ¡alintos ne visos žarnos, Å¡alinta tik storoji žarna.

Masyvių sÄ augų, likusiose žarnose nebuvo matoma (t. 8 b. l. 53 - 55).

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. M. atsakydama į proceso dalyvių klausimus parodė, jog ji 2015 m. darė paÅ¡alintos blužnies mikroskopijÄ . Makroskopinio tyrimo ji neatlieka, tai atlikinėja rezidentai, nes yra tokia praktika. Blužnį ji atskiria nuo kasos fragmento, tai yra specifinė histologinė struktÅ«ra. Blužnies pažeidimas gali bÅ«ti pastebėtas plika akimi. Pats organų tyrimas buvo tipinis, atliktas paprasta tvarka, ji nieko nežinojo apie ligonę.

Mikroskopinio tyrimo metu buvo nustatytas kasos pažeidimas. Makroskopinio tyrimo medžiagos ji neapraÅ¡inėjo. Mikroskopinis kasos fragmentas, tai itin mažo dydžio pažeidimas, greičiausiai buvo įsimaišę tarp kraujo kreÅ¡ulių. Jeigu smulkus fragmentas nesimato tarp riebalinių audinių. Nėra galimybės operacijos metu stebėti kasos ir blužnies ribas lÄ stelių lygmenyje. Tai priklauso ar pilve yra sÄ augos, yra skirtingos lokalizacijos. Mikroskopinio tyrimo metu rastos kasos mikrodalelės, tai nėra kasos pažeidimas.

Tai tiesiog yra kažkuris paÅ¡alintas fragmentas. Pažeidimas vertinamas kai yra kažkoks navikinis procesas, tada sakoma - organo pažeidimas. Å iuo atveju buvo tik kasos fragmentas ir tiek, jis buvo be navikinių pakitimų. Jos praktikoje, kad Å¡alinant blužnį yra randama ir kasos lÄ stelių, nėra buvę. Blužnis žmogaus organizme nėra gyvybiÅ¡kai svarbi, žmogus gyvena ir be blužnies. FaktiÅ¡kai visos avarijos pasibaigia blužnies plyÅ¡imu ir jos paÅ¡alinimu. Normalios struktÅ«ros limfmazgiai bei normalios histologinės struktÅ«ros kasos fragmentas, tai yra normali sandara.

Kiekvienas organas turi savo specifinę struktÅ«rÄ ir tie gauti fragmentai buvo savo specifinės struktÅ«ros be jokių pakitimų. Jai buvo pateiktas pakankamas audinio dydis, kad traktuoti, jog tai kasa. Audiniai buvo pateikti normalios struktÅ«ros. Jie turi žiÅ«rėti ar tarp organų yra jungiamojo audinio, bet tai nebuvo kažkoks tikslas ir dėl sÄ augų buvo nekreipiama dėmesio. Jeigu kažkas labai bÅ«tų kėlę abejonių, bÅ«tų buvę apraÅ¡yme (t. 8 b. l. 55 - 57).

15. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas K. P. parodė, kad yra koloproktologijos chirurgijos specialistas, pilvo chirurgijos onkologas. Å ioje srityje ir tame skyriuje dirba 25 m. Jo tyrimas rėmėsi tuo, kuo ir remdamasis Ž. S. pradėjo operacijÄ . Buvo nustatyta fibrokolonoskopijos metu, kad yra 3x3 cm, paopėjęs egzofitinis navikas. Tai fibrolkolonoskopuotojas remdamasis savo patirtimi ir įvertindamas darinį padarė iÅ¡vadÄ , kad tai navikas (vėžys). Ž. S. pasiÅ«lydamas chemikolektomijÄ , tam turėjo visiÅ¡kÄ pagrįstumÄ , tai objektyvų endoskopuotojo apraÅ¡ymÄ , kad tai yra navikas, kad tai yra iÅ¡opėjimas ir, kad tai yra displazė, o tai yra praktiÅ¡kai navikas.

Tokį polipÄ galima operuoti ir saugesniu bÅ«du per fibrokolonoskopijÄ . FibrokolonoskopijÄ - tai bÅ«tų tiksliausiai patikslinta, kur randasi navikas ir jo bÅ«du jį pamėginta paÅ¡alinti. Histologijos metu po operacijos bÅ«tų nustatyta galutinė diagnozė. Specialisto teigimu, Ž. S. pasirinko saugų, greitÄ ir onkologiniu keliu patikimÄ bÅ«dÄ , nenuskusti nuo pavirÅ¡iaus žarnos ir paliekant sienelę, kas onkologiÅ¡kai nėra saugu, sveikų audinių ribose paÅ¡alinti segmentÄ patikimai. Tai buvo praktiÅ¡kai vėžio Å¡alinimas.

Tam yra kelios operacijos, tai Å¡alina su gleivine, Å¡alina su gilesniu sluoksniu. Atliekant fibrokolonoskopijÄ pasitaiko žiaurių komplikacijų, gali bÅ«ti perduriama žarnos sienelė, reikalinga operacija, operuojama laparaskopu ir atviru bÅ«du. Po to seka dar komplikacijos ir operacijos. Ž. S. pasirinkta operacija garantavo saugumÄ ligonio atžvilgiu ir onkologine prasme, kad navikas bus paÅ¡alintas radikaliai. ProtokolÄ patvirtintÄ storosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymas, 2014 m. jis žino, tačiau tokio reikalavimo, kad bÅ«tinai reikia atlikti pakartotinius tyrimus prieÅ¡ operacijÄ tikrai nežino.

Paprastai remiamasi fibrokolonoskopijos duomenimis ir suruoÅ¡tais duomenimis. Pakartotinos fibrokolonoskopijos daromos labai retai, esant abejonėms. Nagrinėjamu atveju jau buvo žinoma ir vieta, bet svarbiausiai to naviko ar polipo požymiai, kad jie yra piktybiniai, tai jų jau pakako. Lengviau diagnozuoti navikÄ tiesiojoje žarnoje, nes jos yra viso 15 cm, o toliau visa likusi yra gaubtinė žarna. Nustatant lygį, tÄ kÄ nustato fibrokolonoskopuotojas, kuriame (atstume) centimetre yra Å¡ita patologija, jis nerašė centimetro, čia jo klaida, bÅ«tent centimetrai nuo iÅ¡angės. Tačiau yra paklaida, nes tarptautinė praktika duoda ne 5 ar 10 cm paklaidÄ , bet kartais daugiau nei 40 cm neatitikimÄ .

Todėl jeigu daktaras matuoja stumdamas, tai jis kartu stumia ir žarnÄ tolyn, jis daugiau sukiÅ¡a endoskopo ir ten jam parodo centimetrus. O kada jis matuoja traukdamas atgal, tai žarna bėga paskui jį ir tada gaunasi trumpesnis atstumas, tada susidaro tokios žirklės. Tačiau viskas iÅ¡sprendžiama operacijos metu, susirandamas navikas. O čia netikslus fibrokolonoskopuotojo apraÅ¡ymas buvo lemiamas ir startinis momentas komplikacijų atsiradimui. Didžiausia klaida, visų pirma navikas buvo pažymėtas ne toje vietoje.

Ž. S., kaip ir kiti daktarai labai tikėjo fibrokoloskopuotoju. Todėl Ž. S. atkakliai ieÅ¡kojo deÅ¡inėje pusėje, jis net padarė operacijÄ , atkėlė storÄ jÄ Å¾arnÄ , kad bÅ«tų geriau čiupinėti. Å itas atkėlimas apsunkino ligonį. Daugkartinis žarnos čiupinėjimas, tai yra mikrotraumatizacija. Tokiu bÅ«du buvo galima atverti vartus infekcijai, tas ir atsitiko. Po atkėlimo, kai nerado, tada iÅ¡pulpavo storÄ jÄ Å¾arnÄ , nerado. Operacijos metu Ž. S. ligonei padarė fibrokolpnoskopijÄ , tai yra ekstrinė, tai daug grubesnė operacija, tai yra daroma skubiai.

Fibrokolonoskopija galėjo pažeisti žarnos spindį, vėl atverti vartus infekcijai ir galėjo pažeisti blužnies sÄ augas lienaliniame linkyje, nes kartais taip bÅ«na. Ne vien tik chirurgas paliečia, pažeidžia ir asistentas plėsdamas kabliais, norėdamas kuo geriau parodyti operacinį laukÄ operatoriui. Specialisto teigimu, matėsi, kad Ž. S. buvo iÅ¡muÅ¡tas iÅ¡ vėžių, nes kam jis darė papildomÄ operacijÄ deÅ¡inės pusės modifikacijÄ . Jis desperatiÅ¡kai ieÅ¡kojo nurodymo, nes net negalvojo, kad fibrokoloskopuotojas galėjo suklysti, netyčia ar neatsakingai pažymėti naviko aukÅ¡tį.

Viso Å¡ito užteko startuoti infekcinei invazijai, vystytis žaibiniam sepsiui ir eiti prie daugelio organų nepakankamumo su Å«miu pankreatitu ir kitų organų nepakankamumu. Blužnies kampe reikia dirbti ramiai, lėtai, labai atsargiai ypatingai Å¡velniai. Ten nėra didelių sÄ augų, jos ten atrodo kaip tinkliukas, kurio patanatomas net nepamato skrodimo metu. Net mažiausias tempimas gali praplėšti blužnį, kas ir atsitiko. Fibrokolonoskopuotojas visÄ brigadÄ iÅ¡mušė iÅ¡ vėžių ir jie padarė Å¡itÄ rezekcijÄ .

Pagrindinė priežastis, kad Å¡ios operacijos metu buvo sužalota blužnis, kasos uodega ir dėl to iÅ¡sivystė pankreatitas. Patanatomas darydamas skrodimÄ nepamatė, kad yra operuota kasa, kad nupjautas jos galas. Dokumente to nėra užfiksuota. Tik tirdamas tris mazgelius vartų srityje ir galvodamas, kad ten yra limfmazgiai, viename iÅ¡ jų atranda kasos audinį. Kasos audinys nustatomas tik mikroskopijos bÅ«du, tačiau koks jo dydis, kokie iÅ¡matavimai nieko nėra. Specialisto įsitikinimu, tokio dydžio medžiagos paÅ¡alinimas lemiamos reikÅ¡mės iÅ¡sivysti Å«miam pankreatitui nelabai turėjo.

Didžiulės reikÅ¡mės turėjo traumatika, didelė operacija su naviko ieÅ¡kojimu, su žarnos maigymu, su papildoma fibrokolonoskopija. Pati fibrofemikolektomija, taip pat atvėrimas žarnos spindžio, sukelia infekcijos patekimÄ . Taip įvyko mikrofloros translokacija, kuri sukėlė sepsį ir daugybinių organų nepakankamumÄ , ir pankreatitÄ . Ūmus pankreatitas gali kilti ir ne dėl tiesioginio operavimo, jis dažnas tiesiogiai operuojant kasÄ , tačiau bÅ«na ir dėl kitų atvejų, ir dėl anestezijos, ir dėl infekcijos, ir dėl grubios ar sunkios chirurginės operacijos.

Šiuo atveju lemiamas reiškinys buvo, kad operacija buvo labai sunki ir po sunkios operacijos išsivystė ūmus pankreatitas. Specialisto teigimu, jis nežino tokių atvejų, kad būtų po vieno tyrimo randama viena polipo vieta, o po kito paskirto tyrimo randama dar kita polipo vieta. Fibrokoloskopija sunki procedūra. Patikėti dėl tikslios naviko vietos reikėtų po antro tyrimo, bet pakartotinis tyrimas neprivalomas. Fibrokolonoskopuotojas turi užduotį atidžiai patikrinti ir tiksliai nustatyti, kur yra navikas, nes nuo to priklauso operacijos planavimas ir operacijos apimties dydis.

Navikas buvo pakankamai didelis, kad Ž. S. galėtų netikėti pirmu tyrimu, pakankamai aiÅ¡ki buvo histologija. Pagal „Storosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymas“, 2014 m. protokolo algoritmus Ž. S. viskÄ atliko teisingai. Blužnies paÅ¡alinimas, tai iÅ¡sivysčiusi komplikacija. Kitų organų sužalojimas, tai mikroskopinis kasos sužalojimas. Pacientė atėjo pas Ž. S. operacijai su turimais tyrimais, pagal taisykles Ž. S. dar reikėjo atlikti dubens organų kompiuterinę tomografijÄ .

Tai paraÅ¡yta protokole, juo vadovaujamasi ir tai yra priimta kasdieninė praktika. Nereikalinga buvo operacijos metu pakelti žarnÄ , mobilizuoti deÅ¡inę žarnos pusę. Toks patyręs daktaras, kaip Ž. S. turėjo Å¡ito nedaryti. Ne pirmÄ kartÄ reikalinga fibrokolonoskopija operacijos metu, todėl Ž. S., nenustačius auglio nurodytoje vietoje, iÅ¡ karto turėjo atlikti fibrokolonoskopijÄ , tuomet bÅ«tų buvusi mažesnė traumatizacija ligonio organams. Echoskopuotojas operacijos metu atėjo ir nustatė naviko vietÄ , tačiau Ž.

S. dar suspėjo padaryti nereikalingÄ operacijÄ prieÅ¡ tai. Buvo mobilizuota deÅ¡inės pusės žarna, ji buvo atkelta nuo savo vietos. Specialistas negali pasakyti ar toks elgesys operuojant yra apibrėžta teisės normose, tačiau praktikoje toks dalykas daromas labai retai. Kol nebuvo fibrokolonoskopijos, bÅ«davo pasitikima čiuopimo bÅ«du. Ž. S. panaudojo senÄ bÅ«dÄ diagnozuoti navikui, kuris nenaudojamas. NavikÄ surado pakviestas endoskopuotojas operacinėje, tačiau iki to laiko jau buvo iščiupinėta žarna.

Operacijos metu atlikta fibrokolonoskopija, pati žarnos operacija su spindžio atvėrimu, taip pat buvo trauma, todėl Å¡ita bakterijų translokacija labai smarkiai prisidėjo prie infekcijos kilimo. Specialistas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, jog yra skaitęs operacijos protokolÄ . Sutinka, jog sÄ augos tokioje vietoje pasitaiko dažnai. Jos yra labai plonos ir susijungusios su blužnimi. Atidalinimas nuo blužnies yra vienas iÅ¡ operacijos elementų. Tokio pobÅ«džio operacija kaip linkio atidalijimas ir sÄ augų atidalijimas nuo blužnies nėra labai sunki, tačiau reikalaujanti ypatingo kruopÅ¡tumo ir atidumo susiorientuoti anatominiuose sluoksniuose.

Kad nepažeisti blužnies, reikalingas kantrumas. Specialisto manymu, operacijos metu operuojantis chirurgas buvo įelektrintas nesėkmės, jo rankos drebėjo nuo susijaudinimo, blužnį suplėšyti buvo užprogramuota. Uždegiminio proceso pradžia buvo intervencija į žarnas, jų atvertimas. Kurioje vietoje šoko sepsis nežinoma, tačiau požymiai kas sukelia sepsį yra žinomi, tai pilvo organų traumatizavimas, translokacija žarnos mikrobinės floros. Ši operacija A. Ž. šiais laikais buvo būtina.

Tai rektalinis vėžys, kuris yra gydomas. Å iais laikais yra tokia pažanga, kad net gydoma 4 stadija, kuri jau yra su metastazėmis kepenyse. Jeigu bÅ«tų atsisakyta operacijos, navikas bÅ«tų progresavęs, bÅ«tų iÅ¡sivystęs vėžys ir mirtis. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus specialistas parodė, jog pagal pateiktus tyrimus, pagal diagnozę, kuri buvo žinoma iki operacijos, turėjo bÅ«ti deÅ¡inės pusės storosios žarnos paÅ¡alinimas. Turint tokiÄ diagnoze, su kokia chirurgas atėjo į operacinę, buvo galima mėginti fibrokolonoskopijos metu paÅ¡alinti Å¡itÄ polipÄ .

Ir tai bÅ«tų teisinga. Tačiau daktaras Ž. S. pasirinko radikalesnį ir onkologiniu požiÅ«riu saugesnį bÅ«dÄ (patikimesnį vėžio iÅ¡gydymo požiÅ«riu). Navikui esant iki 2 cm ir toliau jam augant, atsiranda vėžiniai pakitimai. Pakartotinės fibrokolonoskopijos atlikimas prieÅ¡ operacijÄ bÅ«tų turėjęs įtakos operacijos planui. BÅ«tų nustatyta tiksli naviko lokalizacija ir pasikeitęs gydymo planas. Geriausiai, kad fibrokolonoskopija bÅ«tų atlikta bent savaitė prieÅ¡ operacijÄ .

Fibrokolonoskopija atliekama pagal bÅ«tinumÄ ir reikalÄ . Turint visus paminėtus tyrimus, pagal planÄ prieÅ¡ operacijÄ reikėtų dar padaryti dubens kompiuterinę tomografijÄ , ieÅ¡kant metastazių. Pagal 2015 m. praktikÄ , jau buvo reikalaujama pilvo ir dubens kompiuterinės tomografijos. ŽiÅ«rint į visÄ diagnozę ir tyrimo rezultatus atliktus prieÅ¡ operacijÄ gydytojui Ž. S. jais suabejoti pagrindo nebuvo, viskas rodė, kad turimas reikalas ne su polipu, o su naviku, t. y. vėžiu. Ž. S. veiksmuose gali bÅ«ti tik vienas pažeidimas, kad jis atidalindamas sÄ augas pažeidė blužnį.

Ž. S. bėda, kad jis nenusiramino ir nesusikaupė, prieÅ¡ dalindamas tas sÄ augas. Jis buvo susinervinęs, giliai Å¡irdyje turėjo pyktį ant fibrokolonoskopuotojo, kuris jį pastatė į tokiÄ situacijÄ . Jis nesugebėjo iÅ¡eiti iÅ¡ tos situacijos emociÅ¡kai. Å itoje operacijoje negalima sudrebėti, reikia nepaprastai Å¡velniai, reikia apskaičiuoti jėgÄ . Dubens srities kompiuterinės tomografijos tyrimas bÅ«tinas prieÅ¡ operacijÄ , kad pamatyti ar iÅ¡siplėtęs navikas į kitus organus.

Jeigu yra metastazės, tai yra reikalas su trečia arba ketvirta stadija. Tuomet gydymas pradedamas nuo chemoterapijos. Jeigu esi įsitikinęs, kad tai yra navikas, reikia atlikti dubens srities kompiuterinę tomografijÄ ir antrÄ tyrimÄ - pilvo organų kompiuterinę tomografijÄ . Å iuo atveju ji nebuvo atlikta. Neatlikus Å¡ių kompiuterinių tomografijų, metastazių nepamatysi. Atliekant dubens, pilvo kompiuterinę tomografijÄ galima pamatyti navikÄ storoje žarnoje, tuomet matosi, kurioje jis vietoje yra. Gydytojo pasirinktas gydymo bÅ«das buvo teisingas.

Pagal reikalavimus jis buvo aptartas su ligoniu. Pilvo organų kompiuterinė tomografija buvo atlikta 28 d. ir pagal kompiuterines tomografijas dar trÅ«ksta dubens kompiuterinės tomografijos. Tikėtina, jog derinant Å¡ituos du metodus Ž. S. galėjo pamatyti, kurioje vietoje yra navikas. Gydytojas apsiribojo, tik viena lokalizacija - pilvo organų kompiuterine tomografija, tačiau yra rekomendacija atlikti ir dubens kompiuterinę tomografijÄ . Jis savo apsisprendimÄ operacijai ir pasiÅ«lymÄ grindė fibrokolonoskopijos duomenimis ir gautu biopsijos atsakymu.

Taip jis elgdamasis nepilnai padarė tyrimus. PrieÅ¡ operacijÄ padarius kompiuterinę tomografijÄ , galėjo pamatyti, kad deÅ¡inėje pusėje nėra naviko, kad navikas yra žemiau lienalinio linkio. Operacijos metu blužnies plyÅ¡imas pasitaiko, tai vertinama kaip normali nesėkmė operacijos metu. Medicinos visuomenėje, jei nepavyksta iÅ¡saugoti blužnies, tai nėra didelė klaida. Specialistas taip pat nurodė, kad savo iÅ¡vadÄ duotÄ specialisto iÅ¡vadoje keičia, kadangi blužnis buvo paÅ¡alinta, Ž.

S. nepavyko iÅ¡vengti to. Ä® blužnies paÅ¡alinimÄ , žiÅ«rima labiau kaip į nelaimingÄ atsitikimÄ medicininėje praktikoje, negu, kaip į komplikacijÄ . Operacijos eiga fiksuojama operacijos protokole. Jis suraÅ¡omas iÅ¡ karto po operacijos. Jeigu yra padaromas koks neatsargus arba nereikalingas pjÅ«vis, tame protokole bÅ«tinai atžymima. Pankreatitas yra pagydoma liga. Specialisto nuomone po antros operacijos A. Ž. buvo tikslinga keisti antibiotikus. Kai pankreatitas yra pirmosios stadijos, jis gydomas be operacinės intervencijos, užtenka gydyti antibiotikais.

Sunkesnės stadijos dažnai gydomos pakartotinėmis operacijomis, tuomet mirtingumas svyruoja nuo 70 iki 90 procentų. Po operacijos jau buvo žinoma, kokia buvo operacijos eiga, kad ji buvo sunki, todėl reikėjo griebtis iÅ¡ paskutinių antibiotikų rezervo ir skirti tuos antibiotikus. Nors iÅ¡vadoje parašė, kad gydymas buvo tinkamas, tačiau Å¡iuo metu jo nuomone ne visai tinkamai ir efektyviai buvo naudojamos reanimacijos pajėgos. Intraveninę centrinę venÄ punktavo tik 19 val. po antros operacijos. Reikėjo, kad reanimacija punktuotų čia pat, atvežus po pirmos operacijos, kadangi su intravenine centrine vena daug greičiau ir efektyviau įvedami skysčiai, kontroliuojama ir imamas kraujas.

IÅ¡ reanimacijos pusės norėjosi efektyvesnio gydymo ir galbÅ«t jis bÅ«tų atitolinęs pankreatito iÅ¡sivystymÄ ir viso sepsio vystymÄ sį. PrieÅ¡ operacijÄ atlikti tyrimai ir jų rezultatai apsprendžia bÅ«simos operacijos apimtis ir gydymo taktikÄ . Å iuo atveju naviko Å¡alinimo operacija nėra sudėtinė dalis blužnies ir kasos Å¡alinimas. Po operacijos kasos pažeidimas buvo, tačiau specialisto manymu, jis lemiamos įtakos neturėjo. Jeigu bÅ«tų polipas Å¡alinimas fibroskopinio tyrimo metu, iÅ¡gyvenamumas priklausytų nuo to kaip tÄ polipÄ pavyko paÅ¡alinti.

Kad chirurgas neįrašė, kad buvo pažeista kasa, nebuvo sÄ moningas slėpimas. Chirurgas paÅ¡alino blužnį ir atlikdamas kraujavimo stabdymo veiksmus, paÅ¡alino mažytį gabalėlį kasos uodegos, jis to nepastebėjo ir neįtarė. Blužnies paÅ¡alinimÄ jis į istorijÄ Ä¯rašė, tačiau neįrašė kasos uodegos gabaliuko paÅ¡alinimo, kadangi nepastebėjo. Kad yra operuota kasa buvo pamatyta tik mikroskopinio tyrimo metu. Komplikacijas lėmė viskas viename, tai priklausė ir nuo chirurgo, ir nuo paciento imuniteto.

Taip pat lėmė ir fibrokolonoskopijos neteisingas pažymėjimas, chirurgo blaÅ¡kymasis stengiantis deÅ¡inėje pusėje nustatyti navikÄ , pakartotinė kolosostrinomija, rezekcija atvėrus žarnos spindį dėl ko įvyko floros translokacijÄ bei iÅ¡sivystė sepsis. Jeigu nėra cm nurodyta kur yra navikas, tai yra nepilnas fibrokolonoskopijos protokolo apraÅ¡ymas ir Å¡itas galėtų versti chirurgÄ suklusti, kad gal ne ta vieta. Nė vienas chirurgas nenori Å¡alinti blužnies ar kasos. Jis nori nurodyti fibrokolonoskopuotojo ir kitų specialistų vaidmenį, kurie nepadėjo Ž.

S., o pagilino Å¡iÄ situacijÄ . Å ituo atveju gydytojas pasitikėjo fibrokolonoskopuotoju, nes duomenys buvo rimti ir jie kalbėjo apie navikÄ t. y. vėžį. Pilnas apraÅ¡as pilvo organų kompiuterinės tomografijos nebuvo padarytas (t. 8 b. l. 57 - 63).

16. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. R. paaiÅ¡kino, kad jų ekspertizės pagrindinis specialistas, kurio nuomone buvo suformuluota iÅ¡vada, buvo gydytojas onkologas K. P., kadangi faktiÅ¡kai visi klausimai, kurie susiję su medicininės pagalbos teikimu, su medicinine taktika yra jo kompetencija. Jam klausimo dėl mirties priežasties nebuvo, tačiau jis sutinka su mirties priežastimi, kuriÄ nustatė patanatomai P. ir P. Ekspertizė buvo paskirta Valstybinei teismo medicinos tarnybai ir jis, kaip tos įstaigos atstovas atliko organizacines funkcijas, t. y. susipažino su bylos medžiaga, medicininiais dokumentais, tuo remiantis nutarė, kokio profilio reikia specialistų.

IÅ¡vada tarp gydytojo veiksmų ir rezultatų yra nurodyta jų ekspertizės iÅ¡vados 8 punkte, ten yra iÅ¡dėstytas atsakymas. Specialistas atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, kad kalba apie kasos audinį atsirado tik atlikus mikroskopinį tyrimÄ , kur nurodoma, kad yra limfmazgiai ir normalios histologinės struktÅ«ros kasos fragmentas. Pritartina eksperto K. P. nuomonei, kad faktiÅ¡kai galėjo pakliÅ«ti mikroskopiniai kasos pėdsakai ir tai nebuvo toks pažeidimas, kuris buvo matomas plika akimi.

Vizualiai nebuvo matyti jokio pažeidimo, kasa buvo sveika. Buvo mikroskopiniai įbrėžimai ir pėdsakai galėjo pakliÅ«ti į histologinį laukÄ . Tai neduoda pagrindo teigti, kad kasa buvo pažeista smarkiai ir, kad tai galėjo turėti įtakos mirčiai. Mirtį lėmė žaibiÅ¡kas, eigos Å¡okinėje bÅ«klėje, iÅ¡sivystęs Å«minis antimikrotinis kasos uždegimas. Kad kilmė neaiÅ¡ki, tai nereiÅ¡kia, kad ji buvo stipriai mechaniÅ¡kai pažeista (t. 8 b. l. 66 - 68).

17. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistu J. M. P. atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, jog dirba Vilniuje teismo medicinos tarnyboje. Jis nenustatė, kad bÅ«tų sÄ augų, apraÅ¡ytų medicininiuose tyrimuose. Kad buvo sÄ augos yra paminėta operacijos apraÅ¡yme, daugiau niekur apie sÄ augas nekalbama. Atliekant mirusiojo tyrimÄ niekur neakcentuojama apie sÄ augas ir jų jis negali patvirtinti. Kaip blužnis buvo sužalota patanatomas neapraÅ¡o. Operacijos protokole yra apraÅ¡yta, kad iÅ¡laisvinant blužnį iÅ¡ sÄ augų, įplyÅ¡o blužnies kapsulė.

Patanatomo tyrime duomenų apie blužnies pažeidimÄ nėra. Operacijos apraÅ¡ymas nėra tyrimas. Jeigu buvo sÄ augos, jas laisvino ir kaip raÅ¡o chirurgas plyÅ¡o blužnis, tačiau objektyvių patvirtinančių duomenų, kad buvo sužalota blužnis jie neturi. Jis nėra chirurgas, operacijų neatlieka. Atliekant šį tyrimÄ dokumentas „Storosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymas protokolas“ jam nebuvo žinomas. Storosios žarnos vėžio, kitų navikų diagnozavimas ir gydymas nėra jo kompetencija.

IÅ¡vadÄ teikė, nes dalyvavo ne tik teismo medicinos ekspertai, bet ir specialistai, su kuriais jie sutarė pasiraÅ¡yti tais klausimais, kuriais jie nesutarė, tai jų buvo įvertinta atskirai. Buvo komisija. Jie davė savarankiÅ¡kas iÅ¡vadas nuo praktikų, nes kai kuriais klausimais jų nuomonės iÅ¡siskyrė. Kad buvo storosios žarnos vėžys, pradžioje jie ekspertai netvirtino, nes nebuvo nustatyta vėžio. Tik vėliau buvo patvirtinta, kad buvo piktybinis. Pagal savo darbo profilį jis puikiai žino, kaip atrodo žarnos, kaip atrodytų navikas, jeigu jis bÅ«tų.

Jeigu yra navikas nemažas, tai galimybės Å¡alinti fibrokolonoskopu yra ribotos. IÅ¡ tirtų dokumentų jie nematė, kad navikas piktybinis, tai pamatė tik vėliau kaip buvo atliktas tyrimas. Buvo nustatyta tubuviliozinė adenoma, II laipsnio displazija, tačiau, kad piktybinis navikas nebuvo pasakyta. Chirurgas prieÅ¡ operacijÄ turi atlikti pakartotinius tyrimus, jis turi žinoti kÄ jis operuoja ir turi bÅ«ti tiksli diagnozė. Å iuo atveju nebuvo nustatyta, kad tai piktybinis navikas. IÅ¡ operacijos apraÅ¡ymo matyti, kad ten kur buvo nustatyta naviko lokalizacija, jo nebuvo, jis buvo kitoje vietoje.

Specialisto manymu, nebuvo nustatyta pilnai ir nebuvo pilnai pasiruoÅ¡ta operacijai. Jeigu nepiktybinis auglys, pakanka jį paÅ¡alinti ir daugiau nereikia nieko daryti, bet jeigu yra įtarimas, kad piktybinis, reikia Å¡alinti radikaliau. Ar gydytojas galėjo įtarti prieÅ¡ operacijÄ , kad navikas kitoje vietoje, priklauso nuo to, kiek jis tiki tyrimais ir kiek jis iÅ¡ praktinės patirties gali galvoti suklysta ar ne. Mirtis iÅ¡tiko dėl to, kas operacijos metu atsitiko ir tai kas sukėlė kasos uždegimÄ . Histologiniame tyrime, kas visada daroma po operacijos, yra apraÅ¡yta, kad blužnyje sužalojimai nekonstatuoti ir nėra kalbos apie sÄ augų buvimÄ .

Jeigu bÅ«tų sÄ augų, tai bÅ«tų apraÅ¡yta. Nėra objektyvių duomenų, kad buvo sÄ augos. Atliekant veiksmus visada yra rizika, kad gali įvykti nelaimė sužaloti Å¡alia esančius audinius, tačiau blužnis ir storoji žarna yra atskiri organai ir jie neturėtų bÅ«ti žalojami. Atliekant tokiÄ operacijÄ galimybė sužaloti blužnį yra ir tai priklauso nuo operatoriaus. Kad mikroskopinis kasos pažeidimas operacijos metu sukėlė pankreatitÄ , specialistas neteigia, tačiau tai labiausiai tikėtina, kadangi uždegimas labiausiai buvo iÅ¡plitęs kasos srityje, kasos uodegoje kur buvo operuota.

Å itas procesas buvo matomas antros operacijos metu. Jis parašė atskirÄ jÄ nuomonę, kad prieÅ¡ operacijÄ reikėjo atlikti papildomÄ fibrokolonoskopijÄ , jis rėmėsi bendra medicinos praktika, kad reikalaujant saugumo nepakenks tyrimas pacientui (t. 8 b. l. 68 - 69).

18. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas R. R. atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiÅ¡kino, jog operacijos protokole apraÅ¡omas blužnies sÄ augų buvimas. Tačiau po nelaimės buvo daromas patologinis tyrimas, yra iÅ¡samus apraÅ¡ymas. Specialisto teigimu, operacijos apraÅ¡yme esantys žodžiai apie sÄ augų buvimÄ kelia abejonių. Dėl sÄ augų buvimo, tai patologai kaip ir teismo medikai atlikdami mirusio kÅ«no ir jo dalių tyrimÄ yra gerokai preciziÅ¡kesni, nei medikai. Teismo medikų ir patologų tikslas yra apraÅ¡yti marfologijÄ , viskÄ tiksliai, kad po to iÅ¡ skrodimo protokolo galėtum gauti smulkiÄ informacijÄ .

SÄ augų bÅ«na visokių, bÅ«na iÅ¡plitusios, bÅ«na ir vietinės. Jeigu sÄ augos buvo, jos turėjo likti kÅ«ne arba tame paÅ¡alintame audinyje. Po operacijos buvo atlikti du morfologiniai tyrimai, ir juos specialistas vertina kaip patikimesnius, iÅ¡samesnius, nei operacijos apraÅ¡ymas. Tiek operacijos apraÅ¡ymÄ , tiek visÄ medicininę dokumentacijÄ , kuri buvo pateikta, jis analizavo. „Storosios žarnos vėžio diagnostikos ir gydymo protokolas“ jam nėra žinomas ir juo jie nesinaudoja. Jie atlikdami ekspertizę žiÅ«ri teorinėmis žiniomis, o ne instrukcijoms ar algoritmams.

Diagnozuoti storosios žarnos vėžį ir jį gydyti kompetencijos jis neturi, tai neįeina į dokumentÄ , kuris vadinasi teismo medicinos norma, teismo medicinos gydytojas. IÅ¡vadas dėl diagnostikos ir gydymo teikia, ir pateiktas palaiko. Sutinka, kad pacientei buvo storosios žarnos vėžys, po visų histologinių tyrimų piktybinio auglio diagnozė buvo patvirtinta. Specialisto teigimu, buvo tikslinga kartoti fibrokolonoskopijÄ , kadangi atlikti tyrimai nebuvo pakankamai aiÅ¡kÅ«s lokalizacijos atžvilgiu.

Dėl piktybiÅ¡kumo, jie yra pasisakę, kad auglys operuojamas, kaip piktybinis, nors histologiÅ¡kai tas piktybiÅ¡kumas dar nebuvo patvirtintas prieÅ¡ operacijÄ . Negali atsakyti ar antrÄ kartÄ darant fibrokolonoskopijÄ bÅ«tų tiksliau nustatyta, tai priklauso nuo procedÅ«rÄ atliekančio specialisto. Jeigu bÅ«tų nustatęs kitÄ lokalizacijÄ , tai gal bÅ«tų imtasi kažkokio trečio tyrimo ir gal chirurgas nebÅ«tų supjaustęs pilvo, o įsitikinęs dėl vietos. Auglio buvo ieÅ¡koma prieÅ¡ingoje pilvo pusėje, tai specialisto manymu sukėlė emocinę bÅ«senÄ operuojantiems gydytojams.

Nepalankus psichoemocinis fonas sudarė įtakÄ tolimesniems chirurgo veiksmams. Blužnies sužalojimas storosios žarnos rezekcijos metu medicininėje praktikoje pasitaikantis dalykas. Blužnies operacijos metu kasos pažeidimas yra pasitaikantis, kaip greta esančio organo. IÅ¡ operacijos protokolo negalima atsekti kas kokius veiksmus darė. Kas atidalino storÄ jÄ Å¾arnÄ , kas lietė blužnį, kas pjovė. Tik pagal pasekmes atrodo, kad galbÅ«t ne visos atsargumo priemonės buvo iÅ¡naudotos. Niekas nenustatė, kad kasos pažeidimas buvo padarytas mikroskopinis, to niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Netyčia paÅ¡alintame kasos audinyje buvo sveiko audinio požymiai, ir po paros, dviejų įvyko baisi uždegimo generalizuota reakcija organizme. Specialisto teigimu, labai aiÅ¡kus ryÅ¡ys, nes yra pažeidimas ir Å¡iuo atveju nelabai svarbu ar jis truputį nupjovė, ar daug nupjovė, nes kasa, kasos fermentai bėga į pilvo ertmę ir ten viskÄ ardo, viskÄ Å¾lugdo visus fiziologinius procesus. Jų vaidmuo ekspertizėje buvo ne pačio gydymo vaidmuo, o sÄ saja su mirtimi. Å iuo atveju pankreatitÄ dėl pažeistos kasos, jis vienareikÅ¡miai laiko pagrindine mirties priežastimi.

IÅ¡vadoje apie antibiotikus nepasisakė, tačiau kiek prisimena iÅ¡ komisijos posėdžių, tai buvo bendras sutarimas, kad viskas vystėsi labai žaibiÅ¡kai ir pakeitus antibiotikÄ parai prieÅ¡ mirtį, jis lemiamos, pozityvios įtakos bÅ«tų neturėjęs. Naviko tikslus lokalizacijos nustatymas, turi įtakos operacijos taktikai ir jos planui. Blužnies paÅ¡alinimÄ ir kasos sužalojimÄ laikyti sudėtine naviko Å¡alinimo operacijos dalimi, negalima. Tai nėra tokios operacijos sudėtinė dalis (t. 8 b. l. 69 - 70).

19. Nors Ž. S., jo gynėjų bei civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose teigiama, jog teismas, nesant jokių pakankamų, objektyvių, neprieÅ¡taringų ir patikimų įrodymų, priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ nuosprendį, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtino Ž. S. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija įvertinusi surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog Ž. S. veiksmų kvalifikacija teisinga. Jeigu dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma jo sveikata ir jeigu kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti, arba, nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir 132 straipsnio atitinkamas dalis).

20. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai:

1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , bÅ«tina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimÄ , taip pat kaltę – neatsargumÄ , pasireiÅ¡kiantį nusikalstamu nerÅ«pestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu.

21. Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas Å¡iame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl Å¡ios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta prieÅ¡inga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – Å¡iame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalÄ , kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiÅ¡kai, atmestinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-7-228/2008).

22. BK 230 straipsnio 3 dalies redakcija valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais:

1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; ir 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas. Å io straipsnio prasme darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje iÅ¡ esmės reiÅ¡kia asmens faktinį tam tikrų funkcijų atlikimÄ juridiniame asmenyje, paprastai su darbdaviu sudarius darbo sutartį.

23. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ vieÅ¡oji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, Å¡vietimo, mokslo, kultÅ«ros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Kaip nustatyta bylos duomenimis nuteistasis Ž. S. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) klinikos abdominalinės chirurgijos gydytoju chirurgu pagal (duomenys neskelbtini) su darbdaviu - (duomenys neskelbtini)- pasiraÅ¡ytÄ darbo sutartį Nr. 2881 (t. 4 b. l. 122 - 124). (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius 1998 m. spalio 12 d. patvirtino Chirurgijos klinikos gydytojo pareiginę instrukcijÄ , su kuria pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas Ž.

S.. Pareiginėje instrukcijoje nurodyta, jog gydytojas privalo žinoti ir sugebėti atlikti Lietuvos medicinos gydytojo normoje nurodytus veiksmus (8.1. p.); diegti naujus ligų profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir socialinės-darbinės reabilitacijos metodus (17.3. p.); skirti ligoniams atitinkantį jų ligÄ gydymÄ , analizuoti gydymo efektyvumÄ , laiku imtis priemonių keičiantis ligonio sveikatos bÅ«klei (17.4. p.); tvarkingai pildyti privalomÄ medicinos ir kitokiÄ dokumentacijÄ , joje kvalifikuotai motyvuoti savo veiksmus (17.12. p.); gydytojas įstatymo nustatyta tvarka atsako savo kompetencijos ribose už savo darbo rezultatus ir jo kokybę (19 p.,19.1. p.); gydytojas atsako už netinkamÄ Å¡ioje pareiginėje instrukcijoje ir kituose norminiuose aktuose (dokumentuose) jam pavestų funkcijų vykdymÄ , aplaidumÄ , padarytas klaidas (19.2. p.); gydytojas už nurodytus veiksmus pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus gali bÅ«ti traukiamas drausminėn, materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (19.3. p.). (t. 4 b. 119-124).

24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2004 m. lapkričio 26 d. Ä®sakymu Nr. V-838 patvirtino „Lietuvos medicinos normÄ MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. (toliau – MN). Å i medicinos norma nustato abdominalinės chirurgijos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetencijÄ ir atsakomybę. Ji yra privaloma abdominalinės chirurgijos gydytojams ir darbdaviams (MN 1, 2 str.). Teisę verstis abdominalinės chirurgijos praktika turi asmuo, LR teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs abdominalinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikacijÄ ir turintis LR teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ ir galiojančiÄ medicinos praktikos licencijÄ (MN 6 str.).

Abdominalinės chirurgijos gydytojas vadovaujasi LR įstatymais, medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigybės apraÅ¡ymu bei kitais teisės aktais (MN 9 str.). Pagal nurodytÄ MN 13, 13.1. str., abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti medicinos normoje apraÅ¡ytas ligas ir traumas, įskaitant, bet neapsiribojant - 13.3.15 str. storosios žarnos piktybinius navikus; 13.3.35 str. storosios žarnos, tiesiosios žarnos, iÅ¡angės ir analinio kanalo gerybinius navikus; 13.3.129 str. kitus simptomus ir požymius, susijusius su virÅ¡kinimo sistema ir pilvu; 13.3.143 str. pilvo ertmės organų sužalojimus; 13.4.1.,13.4.1.1 str. mokėti atlikti atviru ir/arba laparoskopiniu bÅ«du Å¡ioje normoje nurodytas operacijas, laparotomija; 13.4.1.20 str. splenektomijÄ , blužnies rezekcijÄ ir kitas blužnies operacijas; 13.4.1.27 str. storosios žarnos rezekcijÄ ; 13.4.4. str. gali atlikti kitas gydytojui chirurgui priskiriamas operacijas.

Abdominalinės chirurgijos gydytojas už padarytas klaidas, aplaidumÄ , netinkamÄ jam priskirtų funkcijų atlikimÄ ar bioetikos reikalavimų pažeidimÄ , atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Neginčijama tai, kad nuteistasis Ž. S. dirbdamas Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytoju chirurgu buvo atsakingas už Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. Ä®sakymu Nr. V-838 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ reglamentuotų abdominalinės chirurgijos gydytojo pareigų vykdymÄ . Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo įrodyta, kad Ž. S. bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, 2015 m. vasario 12 d., prieÅ¡ atliekant pacientei A.

Ž. storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ , diagnozės patikslinimui neatliko pakartotinos fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozės bei naviko buvimo vietos patikslinimui, tuo pažeisdamas LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 punkto reikalavimÄ taikyti tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus teisės aktų nustatyta tvarka. 2015 m. vasario 12 d., pacientei A.

Ž. storosios žarnos naviko operacijos Å¡alinimo metu, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tai yra LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3,13.3.15, 13.3.35, 13.3.129, 13.3.143 punktų reikalavimus privalėti mokėti diagnozuoti ir gydyti storosios žarnos piktybinius navikus, storosios žarnos gerybinius navikus, kitus simptomus ir požymius, susijusius su virÅ¡kinimo sistema ir pilvu, pilvo ertmės organų sužalojimus bei 13.4, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktų reikalavimus privalėti mokėti atlikti atviru ir/arba laparaskopiniu bÅ«du laparatomijos operacijas, splenektomijos, blužnies rezekcijos ir kitas blužnies operacijas, storosios žarnos rezekcijÄ bei kitas abdominalinio chirurgo kompetencijai priskiriamas operacijas, nurodytus reikalavimus pažeidė, tai yra dėl neatsargumo operacijos metu pažeidė pacientės A.

Ž. blužnį, dėl ko, iÅ¡sivysčius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas. Blužnies operacijos Å¡alinimo metu, jis dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalino pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeisdamas A. Ž. kasÄ , dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus kasos uždegimas, dėl kurio 2015 m. vasario 14 d. pacientė A. Ž. mirė.

26. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. PEDM2 (36)/2018 (01) (t. 3 b. l. 2-15). Ekspertizę atliko ekspertų ir specialistų komisija. Nors dėl kai kurių klausimų jų pozicijos iÅ¡siskyrė, tačiau dėl esminių dalykų ir daugumos ekspertizės akto iÅ¡vadų jų nuomonės sutapo. Ekspertai pateikdami savo iÅ¡vadÄ priėjo vieningos nuomonės, kad kasos uždegimas prasidėjo po 2015 m. vasario 12 d. atliktos operacijos, t. y. kai Å¡alinant blužnį buvo paÅ¡alinta dalis kasos uodegos audinių fragmento.

Pagal medicininius dokumentus ir autopsijos duomenis 2015 m. vasario 12 d. vykusios operacijos metu operuojantis chirurgas pažeidė blužnį ir, negalint sustabdyti kraujavimo iÅ¡ blužnies, Å¡alinant blužnį, pažeidė ir kasÄ , taigi kartu su blužnimi buvo paÅ¡alintas sveikos be uždegiminių požymių kasos fragmentas. Ekspertų komisijos nuomone A. Ž. 2015 m. vasario 12 d. atlikta storžarnės dalies rezekcijos ir blužnies paÅ¡alinimo operacija pati savaime yra sunki trauma, todėl ankstyvas pooperacinis laikotarpis ir be kasos sužalojimo galėjo bÅ«ti sunkus, ir prasidėjęs potrauminis kasos uždegimas pirmomis valandomis galėjo nesukelti ryÅ¡kesnių klinikinių požymių ir galėjo bÅ«ti neatpažintas.

RyÅ¡kus A. Ž. sveikatos blogėjimas, neatitinkantis operacijos sudėtingumo ir įprastinės bÅ«klės po analogiÅ¡kų operacijų, buvo stebimas 2015 m. vasario 13 d. ryte ir todėl, įtariant vidinį kraujavimÄ , 9.00 val. buvo pradėta pakartotinė operacija, kurios metu ir buvo nustatytas Å«mus antrinis nekrozinis kasos uždegimas, neturintis specifinio gydymo. Taip pat ekspertų komisija vieningai nurodė, jog jokių pacientės nusiskundimų dėl kasos funkcijos bei klinikinių ir morfologinių kasos uždegimo požymių nei iki operacijos, nei operacijos metu nebuvo konstatuota.

A. Ž. kasos uždegimas prasidėjo būtent po 2015 m. vasario 12 d. atliktos operacijos, t.y. po kasos sužalojimo, nes šios operacijos metu su blužnimi pašalinto kasos fragmento histologinė struktūra buvo normali, be uždegimo požymių. Kitų kasos uždegimo priežasčių nenustatyta. A. Ž. kasos sužalojimas jai atliktos operacijos metu su kasos uždegimu galėjo būti lemiamu veiksniu A. Ž. mirčiai. Atsakydami į kitus ekspertų komisijai pateiktus klausimus ekspertų komisijos narių nuomonės išsiskyrė.

Ekspertų komisijos nariai – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro I pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas A. R. ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro II pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas J. T. aukščiau minėtame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus suraÅ¡ytame ekspertizės akte nurodė, jog vertinant fibrokolonoskopijos (FKS) tyrimo apraÅ¡ymÄ , auglio endoskopinis vaizdas buvo bÅ«dingas žarnos vėžiui. Atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija.

A. Ž. įtarus piktybinį auglį storojoje žarnoje, bÅ«tinas papildomas tyrimas – kompiuterinė tomografija naviko iÅ¡plitimo laipsniui nustatyti – prieÅ¡ operacijÄ buvo atlikta ambulatoriÅ¡kai 2015 m. sausio 28 d. Papildomų tyrimų nereikėjo, nes ambulatoriÅ¡kai atlikti instrumentiniai ir kiti tyrimai buvo pakankami, kad bÅ«tų atliekama operacija. Netiksliai nustatyta naviko lokalizacija galėjo bÅ«ti ir buvo patikslinta operacijos metu. Vertinant FKS metodo galimybes, esant individualiam pasaitų ilgiui ir paslankumui bei kitoms individualioms anatominėms savybėms, labai tiksliai įvertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka.

Tačiau kiti ekspertų komisijos nariai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. laikėsi prieÅ¡ingos nuomonės ir nurodė, kad iki atvykimo į (duomenys neskelbtini) operaciniam gydymui A. Ž. tiksli diagnozė nebuvo nustatyta: nebuvo patikslinta nei auglio lokalizacija, nei jo piktybiÅ¡kumas, nes 2014 m. gruodžio 29 d. atlikus fibrokolonoskopijÄ (FKS) nustatyta, kad navikas yra skersinėje žarnoje netoli kepenų linkio, o operacijos metu navikas rastas nusileidžiančiojoje storojoje žarnoje už blužnies linkio.

Tuo metu atlikus naviko biopsijÄ buvo nustatyta, kad tai tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija. Auglio lokalizacija buvo patikslinta tik operacijos metu. Diagnozės patikslinimui prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartotinai atlikti FKS ir auglio biopsijÄ , nes storosios žarnos vėžio diagnozė iki operacijos nebuvo patvirtinta histologiniu tyrimu. Be to, pakartotinės FKS metu galėjo bÅ«ti patikslinta naviko lokalizacija. Ekspertų teigimu, operacija buvo bÅ«tina, histologiniai tyrimai patvirtino, jog naviko paÅ¡alinimas buvo pagrįstas, tačiau prieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinės FKS ir biopsijos buvo prarasta galimybė histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vėžio diagnozę ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos. 26.1.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas R. R. patvirtino, jog galutinė diagnozė A. Ž. nebuvo nustatyta, todėl reikėjo viskÄ tikslinti. Eksperto teigimu, prieÅ¡ operacijÄ buvo reikalinga kolonoskopija. Nors ir buvo atliktas ambulatorinis tyrimas, tačiau reikėjo tikrinti dar kartÄ , ar tikrai auglys yra prieÅ¡ tai nustatytoje vietoje. Specialisto įsitikinimu, chirurgas privalėjo geriau nustatyti naviko lokalizacijos vietÄ , todėl buvo bÅ«tina ir tikslinga papildoma kolonoskopija (t. 5 b. l. 181 - 182).

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas R. R. taip pat patvirtino, jog buvo tikslinga kartoti fibrokolonoskopijÄ , kadangi tyrimai nebuvo pakankamai aiÅ¡kÅ«s lokalizacijos atžvilgiu. Eksperto įsitikinimu, jeigu chirurgas bÅ«tų nustatęs kitÄ lokalizacijÄ , tai gal bÅ«tų atlikęs dar vienÄ tyrimÄ ir (kaip iÅ¡sireiÅ¡kė) nesupjaustęs pilvo. Auglio buvo ieÅ¡koma prieÅ¡ingoje pilvo pusėje, tai specialisto manymu, sukėlė emocinę bÅ«senÄ operuojančiam gydytojui. Nepalankus psichoemocinis fonas sudarė įtakÄ tolimesniems chirurgo veiksmams, o tai suprantama sumažino operuojančio asmens atidumÄ , kruopÅ¡tumÄ , tikslumÄ bei su tuo susijusį klaidos padarymÄ .

Tai, kad chirurgas prieÅ¡ operacijÄ turi atlikti pakartotinius tyrimus, turi žinoti kÄ jis operuoja ir turi bÅ«ti nustatyta tiksli diagnozė, nurodė ir apklaustas ekspertas J. M. P.. Eksperto teigimu, operuojant nebuvo žinoma tiksli diagnozė, navikas rastas kitoje vietoje. Pakartotinė naviko paieÅ¡ka prieÅ¡ operacijÄ galėjo turėti tam tikras pasekmes. J. M. P. pastebėjimu, iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad operacijos metu navikas nurodytoje vietoje nerastas, citologija nepatvirtinta, todėl tikslinga buvo atlikti pakartotinę fibrokolonoskopijÄ .

Tas pačias aplinkybes ekspertas J. M. P. nurodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Eksperto įsitikinimu, nebuvo pilnai nustatyta pilnai ir nebuvo pasiruoÅ¡ta. RaÅ¡ydamas atskirÄ jÄ nuomonę, kad reikėjo atlikti papildomÄ fibrokolonoskopijÄ , jis rėmėsi bendra medicinos praktika, kad reikalaujant saugumo nepakenks tyrimas pacientui (t. 8 b. l. 68 - 69). 26.2. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, tai, kad A. Ž. storosios žarnos piktybinio naviko tiksli diagnozė iki jos atvykimo į (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikÄ nustatyta nebuvo, patvirtina ir profesorių A.

A. G. ir N. E. S. pateikta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-283-39. Išvadoje nurodyta, jog turėjo būti pakartotinai atlikta kolonoskopija bei biopsija. Pakartotinio tyrimo metu būtų buvusi patikslinta naviko lokalizacija. Toks ištyrimas galėjo būti atliekamas tiek rentgenologine (retrogradinė irigoskopija), tiek ir virtualine (kompiuterinės tomografijos) kolonoskopija (t. 2 b. l. 2 – 19). Būtent tokia išvada patvirtina ir kitų (aukščiau aptartų) ekspertų nuomonę tuo pačiu klausimu.

Nors nuteistojo ir jo gynėjų apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi A. G. ir N. E. S. konsultacine iÅ¡vada, kadangi Å¡ių specialistų iÅ¡vados teisme betarpiÅ¡kai nebuvo tirtos ir Å¡ie specialistai į posėdį nebuvo kviesti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme minėta iÅ¡vada buvo pagarsinta bei iÅ¡tirta (t. 6 b. l. 1-2). Tai, kad A. G. ir N. E. S. nebuvo kviečiami ir apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje, nelaikytina BPK pažeidimu, sudarančiu pagrindÄ keisti ar naikinti skundžiamÄ procesinį sprendimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog jeigu ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto išvada yra pakankamai aiški ir išsami, ji teismo posėdyje paskelbiama specialistui nedalyvaujant, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Minėto BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti. 26.3. Tai, kad A. Ž. 2015 m. vasario 12 d. hospitalizacijos (duomenys neskelbtini) Chirurgijos klinikoje metu buvo nustatyta neteisinga diagnozė nurodė ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai K.

P., J. R. ir R. S., pateikdami specialisto iÅ¡vadÄ Nr. DM 68/15(01). Minėtoje iÅ¡vadoje ekspertai taip pat pažymėjo, jog konkrečiu atveju buvo tikslinga atlikti pakartotinę fibrokolonoskopijÄ ir paimti biopsijÄ , histologinio tyrimo diagnozės patikslinimui. Å io tyrimo dėka galima bÅ«tų buvę patikslinti naviko buvimo vietÄ ir vertifikuoti patį navikÄ (t. 2 b. l. 82 – 86). Tai, kad nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai prieÅ¡ operacijÄ patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas, minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ pasirašęs, ekspertas K.

P., kuris yra koloproktologijos chirurgijos specialistas, pilvo chirurgijos onkologas. Be kita ko, ekspertas nurodė, kad prieÅ¡ operacijÄ buvo bÅ«tinas ir dubens srities kompiuterinės tomografijos tyrimas, tam kad pamatyti ar iÅ¡siplėtęs navikas į kitus organus. Eksperto teigimu, esant įsitikinus, kad tai yra navikas, reikia atlikti dubens srities kompiuterinę tomografijÄ ir antrÄ tyrimÄ - pilvo organų kompiuterinę tomografijÄ . Å iuo atveju ji nebuvo atlikta. Atliekant dubens, pilvo kompiuterinę tomografijÄ galima pamatyti navikÄ storoje žarnoje.

Ekspertas atkreipė dėmesį, jog gydytojas apsiribojo, tik viena lokalizacija - pilvo organų kompiuterine tomografija, nors yra rekomendacija atlikti ir dubens kompiuterinę tomografijÄ . Ž. S. savo apsisprendimÄ operacijai ir pasiÅ«lymÄ grindė fibrokolonoskopijos duomenimis ir gautu biopsijos atsakymu. Taip jis elgdamasis nepilnai padarė tyrimus, kas sutrukdė tiksliai nustatyti naviko vietÄ ir nulėmė klaidas darant operacijÄ . Eksperto įsitikinimu, pakartotinės fibrokolonoskopijos atlikimas prieÅ¡ operacijÄ bÅ«tų turėjęs įtakos operacijos planui.

BÅ«tų nustatyta naviko lokalizacija ir pasikeitęs gydymo planas. 26.4. Nors apeliaciniuose nuteistojo ir jo gynėjų skunduose buvo keliamas klausimas, jog ekspertai J. R., R. S., J. M. P. ir R. R. yra teoretikai ir nėra abdominalinės chirurgijos gydytojai chirurgai, kas reiÅ¡kia, kad jie neturėjo bÅ«tinų specialių žinių iÅ¡vadoms byloje teikti, tačiau pažymėtina, kad abejoti minėtų ekspertų kompetencija, atsižvelgiant į jų iÅ¡silavinimÄ , teismo eksperto kvalifikacijÄ bei ekspertinio darbo staÅ¾Ä , pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.

Nei nuteistasis Ž. S., nei jo gynėjai, nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti prielaidas, kad ekspertai J. R., R. S., J. M. P. ir R. R. neturėjo reikiamos kvalifikacijos tose srityse, kuriose teikė iÅ¡vadas, t.y., kad neatitiko BPK 84 straipsnyje ekspertui keliamo bendrojo reikalavimo turėti reikiamų specialiųjų. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ nesivadovauti ar abejoti minėtų ekspertų iÅ¡vadomis nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas tyrė, analizavo bei vertino tiek ekspertų teoretikų, tiek ir praktikų duotas ekspertų iÅ¡vadas bei jų paaiÅ¡kinimus, nei vienam neteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. 26.5. Pažymėtina, jog duodamas paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme nuteistasis Ž. S. teigė, jog A. Ž. atvykus į medicinos įstaigÄ planinei operacijai, nebuvo atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti naviko dislokacijÄ , kadangi tokia yra praktika, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo paaiÅ¡kinimus vertino kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs iÅ¡ esmės skirtingu laiku iÅ¡vadas teikusių atskirų ekspertų ir specialistų vieningÄ nuomonę, jog A. Ž. buvo netinkamai nustatyta diagnozė, dėl ko jos patikslinimui bei naviko lokalizacijos sukonkretinimui turėjo bÅ«ti atlikti pakartotiniai tyrimai, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ta aplinkybė, kad prieÅ¡ operacijÄ neatlikus pakartotinės fibrokolonoskopijos ir biopsijos buvo prarasta galimybė histologiÅ¡kai patvirtinti žarnos vėžio diagnozę ir patikslinti naviko lokalizacijÄ dar iki operacijos, patvirtina, kad prieÅ¡ operacijÄ buvo bÅ«tina pakartotinai atlikti fibrokolonoskopijÄ .

Kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, akivaizdu, kad tokio naviko vietÄ patikslinančio tyrimo neatlikimo pasekmes Ž. S. pamatė ir suprato jau pačios operacijos metu, nes kaip ir pats nurodė, po gydytojo R. Z. atliktos endoskopijos radus darinį kairiajame linkyje, operacijos planas iÅ¡ karto keitėsi, storosios žarnos kairiÄ jÄ pusę teko Å¡alinti, teko įpÅ«sti oro į žarnas endoskopijos metu ir po to paÅ¡alinti visÄ orÄ iÅ¡ žarnų, kas bÅ«na sunku. Nepaisant to, esant tokiai situacijai, teko operuoti toliau, reikėjo atlaisvinti nuo kitų audinių jau kairiÄ jÄ pusę storosios žarnos, kurios sritis anatomiÅ¡kai labai susijusi su blužnimi ir tai rizikingiausia zona.

Akivaizdu, kad tokia operacijos eiga nebuvo planuota, reikėjo priiminėti skubius sprendimus, keisti operuojamÄ plotÄ , operuoti organus, nepilnai atsistačiusius po endoskopinio tyrimo. Nors apeliantų įsitikinimu, pakartotinių tyrimų atlikimo ar neatlikimo klausimas neturėjo jokio priežastinio ryÅ¡io su pacientės mirtimi, kadangi priežastinio ryÅ¡io nustatymui nėra svarbus naviko piktybiÅ¡kumo laipsnis, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino, jog netinkamas pasiruoÅ¡imas operacijai (naviko vietÄ patikslinančio tyrimo neatlikimas), t.y, pakartotinės fibrokolonoskopijos ir biopsijos tyrimų neatlikimas, neįvertinimas ambulatoriÅ¡kai atliktos kolonoskopijos, kuri buvo atlikta daugiau nei prieÅ¡ mėnesį ir, kurioje net nebuvo pažymėta kokiame aukÅ¡tyje yra navikas, netikslus diagnozės nustatymas, buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis.

Kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė apklaustas ekspertas K. P., tai, kad pirminės kolonoskopijos dokumente nebuvo pažymėta kokiame aukÅ¡tyje gali bÅ«ti navikas, turėjo chirurgÄ suneraminti, nes jis nežinojo kur to naviko ieÅ¡koti ir kokiame aukÅ¡tyje. Eksperto teigimu, gydytojas apsiribojo tik viena lokalizacija - pilvo organų kompiuterine tomografija, nors yra rekomendacija atlikti ir dubens kompiuterinę tomografijÄ . Taip jis elgdamasis nepilnai padarė tyrimus. Netinkamas pasiruoÅ¡imas operacijai, neatlikti papildomi tyrimai, operacijos metu iÅ¡Å¡aukė operuojančio gydytojo nervingumÄ , skubėjimÄ , rÅ«pestingumo trÅ«kumÄ pačios operacijos metu.

Neradus naviko nurodytojo vietoje, buvo desperatiÅ¡kai ieÅ¡koma tai virÅ¡uje, tai apačioje, tai atkeliant žarnas, jas maigant ir tuo traumuojant žarnynÄ , kas iÅ¡mušė chirurgÄ iÅ¡ vėžių ir tuo pačiu matėsi paties chirurgo koncentracijos ir rÅ«pestingumo stoka (t. 8 b. l. 57 - 63). 26.6. Apeliaciniuose nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjų skunduose atkreipiamas dėmesys, jog storosios žarnos vėžio diagnostikos ir gydymo galimybės yra nustatytos protokole „Storosios žarnos vėžio diagnostika ir gydymas“ (t. 7 b. l. 125 – 165).

Skundų autorių pastebėjimu, Å¡ioje byloje A. Ž. buvo nustatyta infiltracinė storosios žarnos adenokarcinoma tubulioviliozinės adenomos fone pTl NO Mx LVO R0, G2 t.y. pirminis navikas, todėl pagal Gaubtinės žarnos vėžio diagnostikos algoritmÄ (protokolo 3.1 dalis, 1 schema, psl. 9), pirmosios eilės tyrimai buvo kolonoskopija ir KT ir Å¡ie tyrimai A. Ž. buvo atlikti ambulatoriÅ¡kai. Pažymima ir tai, jog protokolo 4.8 dalyje (psl.

18) nurodyta, kad „Stacionare kartoti ambulatoriÅ¡kai atliktų tyrimų nereikia. Atliekami tik tyrimai, kurie nebuvo atlikti ambulatoriÅ¡kai, arba jų duomenys kelia abejonių.“ AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, A. Ž. iki operacijos nebuvo nustatyta tiksli diagnozė bei auglio lokalizacija. Tiek duodami paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teisme, tiek teikdami iÅ¡vadÄ ekspertizės akte Nr. PEDM2 (36)/2018 (01), ekspertai J. M. P. ir R. R. patvirtino, jog iki atvykimo į LSMUL Kauno klinikas operaciniam gydymui A.

Ž. nebuvo nustatyta tiksli diagnozė – nebuvo patikslinta nei auglio lokalizacija, nei jo piktybiÅ¡kumas. 2014 m. gruodžio 29 d. atlikus fibrokolonoskopijÄ (FKS) nustatyta, kad navikas yra skersinėje žarnoje netoli kepenų linkio, o operacijos metu rastas nusileidžiančiojoje storojoje žarnoje už blužnies linkio. Tuo metu atlikus naviko biopsijÄ nustatyta, kad tai tubuloviliozinė adenoma su aukÅ¡to laipsnio displazija ir tik po operacijos atlikus patohistologinį tyrimÄ buvo nustatyta, kad tai infiltracinė storosios žarnos adenokarcinoma tubulioviliozinės adenomos fone pT1 N0 Mx LV0 R0, G2.

Nors skunduose pažymima, jog Ž. S. pagal protokolo 4.8 dalį stacionare kartoti ambulatoriÅ¡kai atliktų tyrimų nebuvo privaloma, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog minėtoje protokolo 4.8. dalyje taip pat nurodyta, jog stacionare atliekami tyrimai, kurie nebuvo atlikti ambulatoriÅ¡kai, arba jų duomenys kelia abejonių. Nors A. Ž. prieÅ¡ operacijÄ ambulatoriÅ¡kai 2014 m. gruodžio 29 d. buvo atlikta fibrokolonoskopijÄ (FKS), kuria nustatyta, jog navikas yra skersinėje žarnoje netoli kepenų linkio, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Ž.

S. planuodamas operacijÄ turėjo įvertinti tas aplinkybes, jog firbrokolonskopijos tyrimas buvo darytas daugiau nei prieÅ¡ mėnesį, be to, minėtame tyrimo dokumente nebuvo pažymėta kokiame aukÅ¡tyje gali bÅ«ti navikas, kas R. S. turėjo sukelti rimtų abejonių fibrokolonoskopijos tyrimo tikslumu ir kas sudarytų pagrindÄ atlikti pakartotinį tyrimÄ . Tai, kad ambulatorinio tyrimo apraÅ¡yme nebuvo tiksliai nurodyta naviko vieta, dėl ko operacijos metu, operuojant A. Ž. storÄ jÄ Å¾arnÄ buvo kviečiamas kolonoskopuotojas, kuris ir patikslino naviko vietÄ nurodė ir nuteistajam operacijos metu asistavusi gydytoja rezidentė - liudytoja D.

Å . (t. 4 b. l. 45-47, t. 5 b. l. 152 -153). Be to, kaip jau minėta, ambulatoriniais tyrimais nebuvo tiksliai nustatyta ir ligos diagnozė - naviko piktybiÅ¡kumas. Nustačius piktybinį navikÄ , kaip ir nurodyta minėtame protokole, viena iÅ¡ operacijos planavimo užduočių yra iÅ¡tirti vėžio iÅ¡plitimo laipsnį, t.y. atlikti protokolo 4.8 dalyje nurodytus privalomus tyrimus ligos iÅ¡plitimui nustatyti (krÅ«tinės lÄ stos, pilvo ir dubens kompiuterines tomografijas). Kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas K.

P., dubens srities kompiuterinės tomografijos tyrimas bÅ«tinas prieÅ¡ operacijÄ , kad pamatyti ar iÅ¡siplėtęs navikas į kitus organus. Eksperto teigimu, esant įsitikinus, kad tai yra navikas, reikia atlikti dubens srities kompiuterinę tomografijÄ ir antrÄ tyrimÄ - pilvo organų kompiuterinę tomografijÄ , tai yra kasdieninė praktika, tačiau Å¡iuo atveju tai nebuvo atlikta. Kolonoskopija ir kompiuterinė tomografija leistų ne tik kuo tiksliau nustatyti naviko vietÄ , tinkamai pasiruoÅ¡ti operacijai, bet ir pagal jÄ bÅ«tų galima sudėlioti, kas keistų operacijos planÄ ir jos apimtį.

Tai, kad nuo kolonoskopijos rezultatų priklauso ne tik diagnozė, ligos iÅ¡plitimas, tikslesnė naviko dislokacija, bet ir operacijos planas bei strategija, taip pat patvirtino ir teismo posėdyje apklausti ekspertai J. M. P. ir R. R.. Nors ekspertai ir atkreipė dėmesį, kad labai tiksliai vertinti naviko lokalizacijÄ yra problematiÅ¡ka, tačiau bÅ«tent Å¡i aplinkybė patvirtina, kad prieÅ¡ operacijÄ buvo tikslinga pakartoti kolonoskopijÄ tam, kad nustatyti naviko buvimo vietÄ , kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu bÅ«du ir pasireiÅ¡kė Ž. S., kaip operavusio gydytojo, nusikalstamas nerÅ«pestingumas, neįvertinimas ambulatoriÅ¡kai atliktų tyrimų nepilnumo ir kylančių abejonių tokių tyrimų iÅ¡samumu, dėl to kylančios ir padidintos rizikos atliekant operacinius veiksmus, galimų su tuo susijusių pasekmių. Nenustačius ikioperaciniu laikotarpiu tikslios naviko vietos, jau atliekant operacijÄ , nenustačius tikėtinoje vietoje esančio naviko, visiÅ¡kai be reikalo buvo pakelta deÅ¡inioji storosios žarnos pusė, tuo pačiu padaryta deÅ¡inės pusės žarnos mikrotraumatizacija, kas jau davė pradžiÄ infekcijai, sÄ lygojo komplikacijų atsiradimÄ , po to sekė bÅ«tini - ekstra tyrimai, taip pat galimai turintys įtakÄ uždegiminiams organų procesams, visiÅ¡kai kitas atliekamos operacijos planas, bei viso to sÄ lygotas skubėjimas, neatidumas, bÅ«tino kruopÅ¡tumo, atidalinant atskirus organus, nebuvimas, ko pasekoje buvo pažeista operuojamo asmens blužnis, kasa ir dėl to kilęs Å«mus uždegimas, sukėlęs pacientės mirtį.

2. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatavo, jog visiÅ¡kai įrodyti baudžiamosios bylos duomenimis Ž. S. pareikÅ¡ti kaltinimai, kad jis dirbdamas abdominalinės chirurgijos gydytoju chirurgu ir bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.4, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktų reikalavimus privalėti mokėti atlikti atviru ir/arba laparaskopiniu bÅ«du laparatomijos operacijas, splenektomijos, blužnies rezekcijos ir kitas blužnies operacijas, storosios žarnos rezekcijÄ bei kitas abdominalinio chirurgo kompetencijai priskiriamas operacijas, tai yra dėl neatsargumo operacijos metu pažeidė pacientės A. Ž. blužnį, dėl ko, iÅ¡sivysčius blužnies kraujavimui, Å¡is vidaus organas buvo paÅ¡alintas, o blužnies operacijos Å¡alinimo metu, jis dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalino pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeisdamas A.

Ž. kasÄ , dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus kasos uždegimas, dėl kurio 2015 m. vasario 14 d. pacientė A. Ž. mirė, taip Ž. S. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, tuo padarydamas nukentėjusiesiems Z. D., A. Ž. ir A. Ž. didelę žalÄ .

3. Pažymėtina, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme Ž. S. nurodė, jog naviko Å¡alinimo operacijos metu blužnies sužalojimo, masyvaus kraujavimo ir pačios blužnies paÅ¡alinimo iÅ¡vengti nebuvo galima, kadangi navikas buvo sÄ augose su blužnimi. Nuteistojo teigimu, žarnos segmento su naviku Å¡alinimo metu, atidalinant storosios žarnos segmentÄ su naviku, dėl didelių ir plačių sÄ augų su blužnimi blužnis buvo pažeista ir iÅ¡ jos prasidėjo kraujavimas, kurio jis negalėjo sustabdyti, todėl nutarė blužnį paÅ¡alinti, o jÄ Å¡alinant sužalojo kasÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuos Ž. S. teiginius dėl Å¡alinamojo naviko plačių sÄ augų su blužnimi bei naviko atidalijimo metu pažeistos blužnies neiÅ¡vengiamumo atmetė ir laikė tai siekiu sumažinti savo atsakomybės laipsnį. Å iam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, jog apie tai, kad navikas buvo sÄ augose su blužnimi nurodė tik vienintelis Ž. S., apie kÄ jis pažymėjo ir operacijos protokole, kurį beje pats ir užpildė, tačiau jokių kitų objektyvių medicininių duomenų, kad blužnį su aplinkiniais organais siejo sÄ augos, byloje nėra.

Å ių nuteistojo teiginių dėl sÄ augų buvimo, kas neva tai sutrukdė tinkamai atlikti operacijÄ ir sÄ lygojo kitų organų (blužnies, kasos) pažeidimÄ , taip pat nepatvirtino nei vienas iÅ¡ pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų bei ekspertų. Kaip nurodyta Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEDM2(36)2018(01), jokių objektyvių medicininių duomenų, kad blužnį su aplinkiniais audiniais siejo sÄ augos, nėra ( lavono iÅ¡operuotos blužnies patanatominio tyrimo duomenys to nepatvirtina) (t. 3 b. l. 13-14).

Å ias aplinkybes patvirtino teisme apklausti teismo medicinos ekspertai J. M. P. ir R. R.. Specialistai J. T. ir A. R. taip pat nurodė, kad pagal turimus medicininius duomenis lokalaus storosios žarnos sÄ augų su blužnimi buvimo paaiÅ¡kinti negalima. Kitos lokalizacijos žarnyno sÄ augų su pilvo ertmės organais, su juo kontaktuojančiais aplinkiniais audiniais taip pat nenustatyta. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas gydytojas patologas D. P. parodė, jog jis tyrė dalį operacinių medžiagų ir dalyvavo atliekant A.

Ž. autopsijÄ . Autopsijos protokole pažymėjo, jog sÄ augų nėra. Gydytojo teigimu, jeigu pas A. Ž. bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tos sÄ augos, kurios keistų anatominę struktÅ«rÄ , jos bÅ«tų apraÅ¡ytos (t. 8 b. l. 53-54). Apeliacinės instancijos teisme apklausta V. M. patvirtino, jog darė paÅ¡alintos blužnies mikroskopijÄ . Jos tikslas buvo iÅ¡tirti ar tarp organų yra jungiamojo audinio, dėl sÄ augų nebuvo kreipiama dėmesio, tačiau jeigu kažkas tai bÅ«tų kėlę abejonių, bÅ«tų buvę nurodyta apraÅ¡yme (t. 8 b. l. 55 – 56).

4. Nors apeliantų įsitikinimu, paÅ¡alindamas operacijos metu dėl storosios žarnos naviko Å¡alinimo pažeistÄ kraujuojančiÄ blužnį, Ž. S. neatliko jokių Å¡iuolaikinio medicinos mokslo lygio ir gerosios patirties neatitinkančių ir tuo labiau neteisėtų veiksmų, kadangi jis veikė visiÅ¡kai teisėtai, nes reikėjo spręsti situacijÄ Å¡alinant kraujuojančiÄ blužnį, ir kilusios pasekmės buvo neiÅ¡vengiamos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡ esmės visi teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti ekspertai ir pats Ž.

S. pripažino, kad blužnies Å¡alinimas ir kasos sužalojimas nėra sudėtinė naviko Å¡alinimo operacijos dalis. Ekspertai buvo vieningos nuomonės, jog chirurginės technikos požiÅ«riu A. Ž. operacijos metu buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ atidalinti nuo blužnies jos nesužalojant. Jie nurodė, kad bÅ«tent kasos dalies paÅ¡alinimas iÅ¡Å¡aukė komplikacijas ko pasekmėje A. Ž. mirė. 29.1. Specialistai J. M. P., R. R. ekspertizės iÅ¡vadoje Nr. PEDM2(36)2018(01) nurodė, kad prieÅ¡ atliekant bet kokį operacinį veiksmÄ privalu įvertinti galimybes jį atlikti nepažeidžiant kitų greta esančių audinių ir organų, imtis apsaugos priemonių, kad aplinkiniai audiniai nebÅ«tų sužaloti.

Ar tai buvo atlikta Å¡alinant blužnį ir storžarnę – duomenų operacijos apraÅ¡yme nėra. Atliekant blužnies paÅ¡alinimo operacijÄ , jos metu buvo galima iÅ¡vengti kasos chirurginio sužalojimo (kasos uodegos audinių atidalinimo kartu su blužnimi). Dėl kraujavimo Å¡i komplikacija galima ir apraÅ¡oma medicininėje literatÅ«roje, tačiau kasos sveiko audinio sužalojimas, paÅ¡alinant (nupjaunant) jos fragmentÄ , Å¡alinant skersinės žarnos fragmentÄ , blužnį, nesant navikinio audinio peraugimo į aplinkinius audinius, net ir esant kraujavimui, medicininiu požiÅ«riu negali bÅ«ti pateisinamas ar vertinamas kaip įprastinė operacijos eiga.

Ekspertų vieninga nuomone, chirurginės technikos požiÅ«riu 2015 m. vasario 12 d. operacijos metu buvo galima (įmanoma) storÄ jÄ Å¾arnÄ (suaugusiÄ sÄ augomis su blužnimi) atidalinti nuo blužnies, jos nesužalojant. 29.2. Teismo medicinos ekspertas R. R. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai buvo didelės apimties operacija, kurios metu buvo pažeista blužnis, pažeista kasa, kas ir nulėmė pacientės mirtį. Ä®vertinęs visus medicininius duomenis ekspertas R. R. teigė, kad tokių pasekmių buvo galima iÅ¡vengti.

Pirmosios operacijos metu buvo pažeista blužnis, patologinio tyrimo metu objektyviai nebuvo nustatyta jokių sÄ augų, blužnis buvo paÅ¡alinta nesustabdžius jos kraujavimo, įvykusio dėl operacijos metu padaryto blužnies pažeidimo, dėl ko kilo kasos uodegos pažeidimas ir prasidėjo Å«mus pankreatitas. Apeliacinės instancijos teisme apklausto eksperto J. M. P. teigimu, atliekant veiksmus visada yra rizika, kad gali įvykti nelaimė sužaloti Å¡alia esančius audinius, tačiau blužnis ir storoji žarna yra atskiri organai ir jie neturėtų bÅ«ti žalojami.

Atliekant tokiÄ operacijÄ galimybė sužaloti blužnį yra ir tai priklauso nuo operatoriaus. Eksperto manymu labiausiai tikėtina, kad bÅ«tent mikroskopinis kasos pažeidimas operacijos metu, sukėlė pankretitÄ , kadangi uždegimas labiausiai buvo iÅ¡plitęs kasos srityje, t.y. kasos uodegoje kur buvo operuota. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas K. P., taip pat patvirtino, jog tokio pobÅ«džio operacija kaip linkio atidalijimas ir sÄ augų atidalijimas nuo blužnies nėra labai sunki, tačiau reikalaujanti ypatingo kruopÅ¡tumo ir atidumo susiorientuoti anatominiuose sluoksniuose ir tam, kad nepažeisti blužnies, reikalingas kantrumas.

Specialisto įsitikinimu aptariamos operacijos metu operacijÄ atlikęs chirurgas buvo įelektrintas nesėkmės, jo rankos drebėjo nuo susijaudinimo, ir, įvertinant chirurgo psichoemocinę bÅ«senÄ , blužnį suplėšyti buvo užprogramuota. 29.3. Teismo medicinos specialisto konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. A-KI-238-39 specialistai prof. A. G. ir prof. N.E. S. dėl kasos sužalojimo operacijos metu pasisakė, jog kasos uodegos audinių paÅ¡alinimas jokiu bÅ«du nėra sudėtinė blužnies paÅ¡alinimo operacijos dalis, nes operacijos metu Å¡alinant blužnį dėl Å¡ių indikacijų kasos dalis niekada nėra Å¡alinama.

Chirurginėje praktikoje nėra jokių teorinių pagrindimo duomenų dėl dalies kasos audinių sužalojimo atliekant blužnies paÅ¡alinimÄ dėl jos sužalojimo, atliekant storosios žarnos dalies paÅ¡alinimo operacijÄ . Specialistų teigimu, nagrinėjamu atveju, gautoje medicininėje dokumentacijoje nėra jokio pagrindimo, dėl ko A. Ž. operacijos metu bÅ«tų reikėję Å¡alinti dalį kasos audinių (t. 2 b. l. 18-19).

5. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis), arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

6. Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad, kvalifikuojant veikÄ kaip neatsargų gyvybės atėmimÄ , labai svarbu nustatyti:

1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas;

2) jo kaltę (nusikalstamÄ pasitikėjimÄ ar nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ ) dėl kito žmogaus mirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs A. Ž. ligos istorijos įraÅ¡uose fiksuotus duomenis, liudytojų bei ekspertų parodymus, ekspertizių aktų iÅ¡vadas, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Ž. S. 2015 m. vasario 12 d. atlikdamas A. Ž. skersinės gaubtinės žarnos naviko operacijÄ , neatsargiais veiksmais operacijos metu, pažeidė du A.

Ž. iki tol buvusius sveikus ir gyvybiÅ¡kai svarbius organus – blužnį ir kasÄ , dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus kasos uždegimas, dėl kurio 2015 m. vasario 14 d. A. Ž. mirė. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nenumatė, kad jo veiksmai – kasos pažeidimas – gali sukelti pacientės mirtį, tačiau pagal jo, kaip gydytojo-chirurgo iÅ¡silavinimÄ , patirtį bei kompetencijÄ turėjo ir galėjo numatyti, jog jo neapdairus ir neatidus elgesys gyvybiÅ¡kai svarbaus organo – kasos – pažeidimas gali sukelti pacientės mirtį.

Å ios aplinkybės sudarė pagrindÄ teigti, kad Ž. S. veika padaryta dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Tai, kad Ž. S. profesiniai veiksmai 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. vasario 13 d. A. Ž. operacijų metu, dėl kurių iÅ¡sivysčiusios komplikacijos lėmė pacientės mirtį, vertintini kaip veiksmai, atlikti neužtikrinant maksimalaus rÅ«pestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo, t. y. kaip neatsargÅ«s neteisėti veiksmai buvo pripažinta ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. 56-53.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų yra aiÅ¡ku, už kokius veiksmus yra nuteistas Ž. S., t.y. bÅ«tent už tai, kad operacijos metu jis pažeidė A. Ž. blužnį, vėliau Å¡alindamas blužnį pažeidė kasÄ , o toks pažeidimas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su paciento mirtimi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iai iÅ¡vadai dėl Ž. S. veikos kvalifikavimo kaip neatsargaus nusikaltimo, padaryto veikiant nusikalstamai nerÅ«pestingai.

7. Nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjų apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys, jog teismas nuosprendyje vadovavosi pirmine VTMT specialisto iÅ¡vada Nr. DM 68/15 (01), tačiau jos kai kurios iÅ¡vados kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja ekspertizės aktui Nr. PEDM 2(36)2018 (01) Apeliantų pastebėjimu specialisto iÅ¡vadoje teigiama, jog pacientės nereikėjo radikaliai operuoti, kad buvo galima procedÅ«rÄ atlikti mažesnės operacijos apimties bÅ«du, tuo tarpu ekspertizės akte ekspertų iÅ¡vados prieÅ¡ingos: ekspertų (ir praktikų, ir teoretikų) vieningai sutariama, jog dėl naviko piktybinio pobÅ«džio, jo paÅ¡alinti fibrokolonoskopijos metu nebuvo galima, tam reikėjo atviros operacinės intervencijos.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone tokie apeliantų nurodomi prieÅ¡taravimai esminės reikÅ¡mės sprendžiant Ž. S. kaltės klausimÄ neturi, nes nuteistojo kaltė nebuvo grindžiama tuo, jog jis bÅ«tų pasirinkęs netinkamÄ naviko Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ paÅ¡alinant storosios žarnos dalį su naviku. Todėl Å¡iuo atveju ir svarstyti pacientei parinkto gydymo bÅ«dÄ , jo atitikimÄ esamai situacijai, nėra pagrindo.

8. Negalima sutikti su Ž. S., taip pat su jo gynėjų apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino VTMT ekspertų (teoretikų) nuomones, nemotyvavo kodėl vienų ekspertų nuomonę atmetė, o kitų ekspertų nuomone pasivadovavo, taip pat nepagrįstai atsisakė remtis liudytojų gyd. L. D., K. U., R. Z., J. G., A. M., D. Å . parodymais, dėl to, kad jie yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir neva tai gina darbovietės prestiÅ¾Ä . AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog tiek ekspertizės akto iÅ¡vadas, tiek pateiktas ekspertų atskirÄ sias iÅ¡vadas ir jų nuomones, tiek ir minėtų liudytojų parodymus bei jų patikimumÄ pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumos kontekste kartu kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, nei vienam jų nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, atsižvelgdamas į aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , susijusiÄ su veiksmų kvalifikavimu neatsargaus gyvybės atėmimo bylose.

9. Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas, jog teismas bylos nagrinėjimo teisme metu net neiÅ¡tyręs vadovavosi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 56-53, 2016 m. gruodžio 20 d. konsultacinė specialistų A. L. G. ir N. E. S. iÅ¡vada bei gyd. A. G. ir gyd. P. Ž. pateikta konsultacinė iÅ¡vada, kadangi Å¡ie raÅ¡ytiniai duomenys yra iÅ¡ civilinės bylos, kuriÄ vedė vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų A. Ž.. Apeliantų teigimu, vadovautis civiline byla sprendžiant Ž.

S. atsakomybės klausimÄ baudžiamojoje byloje yra negalima. AukÅ¡tesnysis teismas su Å¡iais skundų argumentais nesutinka ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta Å¡ios nutarties 18.2 p., pirmosios instancijos teismas A. G. ir N. E. S. konsultacinę iÅ¡vadÄ pagarsino bei iÅ¡tyrė, bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje (t. 6 b.l. 1-2). Be to, pažymima, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo tiriamas ir analizuojamas 2018 m. balandžio 30 d. atliktos pakartotinės deontologinės teismo medicinos ekspertizė aktas Nr. PEDM 2(36)2018 (01), kuris yra vientisas aktas ir kuriame yra iÅ¡dėstyti visi ligos istorijos duomenys, taip pat ekspertizės metu tirtų duomenų apžvalga, tame tarpe ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 56-53, 2016 m. gruodžio 20 d. konsultacinė specialistų A.

L. G. ir N. E. S. iÅ¡vada bei gyd. A. G. ir gyd. P. Ž. pateikta konsultacinė iÅ¡vada, todėl nagrinėjamu atveju, teigti, jog minėti raÅ¡ytiniai duomenys nebuvo iÅ¡tirti teismo posėdyje ir jais teismas negalėjo remtis priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

10. Apeliaciniuose skunduose taip atkreipiamas dėmesys, jog net ekspertai teoretikai nurodė, jog teoriÅ¡kai ir chirurginės technikos požiÅ«riu kasos uodegos pažeidimo tikimybė Å¡alinant ar operuojant blužnį yra galima ir kasos traumavimas Å¡alinant blužnį gali siekti iki 16 proc., be to Å¡i komplikacija dėl kraujavimo yra galima ir apraÅ¡oma medicininėje literatÅ«roje. Toks apeliantų teiginys bÅ«tų pagrįstas, jei neatsižvelgtume į aukščiau aptartas ekspertų iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus apie aplinkybes, nulėmusias kitų pacientės organų (blužnies, kasos) pažeidimÄ .

Å iuo atveju procentinė tikimybė pažeisti tam tikrus vidaus organus atliekant kito organo Å¡alinimo operacijÄ , reikÅ¡mės neturi, nes kaip nustatyta iÅ¡tirtais įrodymais, Ž. S. kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu atliekant storosios žarnos naviko Å¡alinimo operacijÄ . Nuteistasis pagal turimÄ gydytojo chirurgo kvalifikacijÄ , žinodamas ir suprasdamas medicinines normas, taisykles (Sveikatos apsaugos ministro 2004-11-26 įsakymu patvirtintas Lietuvos medicinos normas MN „Abdominalinės chirurgijos gydytojas.

Teisės ir pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, storosios žarnos vėžio diagnostikos ir gydymo protokolas), turėjo ir galėjo numatyti reikalingų atlikti tyrimų svarbÄ ir reikÅ¡mę teisingai diagnozuojant Å¡alintino naviko buvimo vietÄ , bet dėl nerÅ«pestingumo tokių tyrimų neatliko, pradėjo operacijÄ , ko pasekoje, nenustačius ikioperaciniu laikotarpiu tikslios naviko vietos, jau atliekant operacijÄ , nenustačius tikėtinoje vietoje esančio naviko, visiÅ¡kai be reikalo buvo pakelta deÅ¡inioji storosios žarnos pusė, tuo pačiu padaryta deÅ¡inės pusės žarnos mikrotraumatizacija, kas jau davė pradžiÄ infekcijai, sÄ lygojo komplikacijų atsiradimÄ , po to sekė bÅ«tini - ekstra tyrimai, taip pat galimai turintys įtakÄ uždegiminiams organų procesams, visiÅ¡kai kitas atliekamos operacijos planas, bei viso to sÄ lygotas skubėjimas, neatidumas, bÅ«tino kruopÅ¡tumo, atidalinant atskirus organus, nebuvimas, dėl ko atliekant storosios žarnos rezekcijÄ buvo nepagrįstai pažeista operuojamo asmens blužnis, kasa ir dėl to kilęs Å«mus uždegimas, sukėlęs pacientės mirtį.

Ekspertų iÅ¡vados apie sÄ augų (raiščių) jungiančių storÄ jÄ Å¾arnÄ ir blužnį nebuvimÄ , paneigia ir apeliantų nurodomÄ medicininėje praktikoje egzistuojančiÄ galimybę (tikimybę) suklysti dėl susiklosčiusių aplinkybių, esant sÄ augoms tarp organų ir juos atidalinant. Net ir darant prielaidÄ , kad tokios sÄ augos buvo, kaip jas įvardino ekspertas K. P. – tinkliuko formos, atidalinant itin jautrius ir pažeidžiamus organus buvo bÅ«tinas itin didelis susikaupimas, kruopÅ¡tumas, veiksmų Å¡velnumas ir naudojamos jėgos apskaičiavimas, o ne, kaip patvirtino itin aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ ir didelę patirtį Å¡ioje srityje turintis specialistas (prof. K.

P.), visus po nesėkmingo diagnozavimo operuojančio chirurgo veiksmus sÄ lygojęs skubėjimas, neatidumas, nerÅ«pestingumas.

11. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentu, jog teismas skundžiame nuosprendyje visiÅ¡kai nepagrįstai apraÅ¡o nuteistojo padarytÄ kasos sužalojimÄ , objektyviai vartodamas sÄ vokÄ - „audinio atpjovimas“. Pažymėtina, jog kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto Nr. PEDM 2 (36)2018(01), jame tiek ekspertai teoretikai, tiek ir praktikai taip pat vartoja tÄ pačiÄ sÄ vokÄ â€žaudinio atpjovimas“, todėl teigti, kad tokios sÄ vokos vartojimas, skundžiamame nuosprendyje, visiÅ¡kai nepagrįstai sutirÅ¡tina aplinkybes, kad pacientės organo (kasos) sužalojimo mastas buvo itin didelis ir nepateisinamas, nėra jokio pagrindo.

12. Nuteistojo ir jo gynėjų skunduose nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas Akreditavimo tarnybos 2017 m. liepos 4 d. patikrinimo ataskaita Nr. D17-158(1.27) ir jos pagrindu priimtas Akreditavimo tarnybos 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. T4- 146(1.34.), tačiau teismo nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas atmetė šį įrodymÄ , nors Å¡is įrodymas yra kompetentingos valstybinės institucijos dokumentas, kuriuo teismas negalėjo nesiremti. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantų nurodomas Akreditavimo tarnybos įsakymas Nr. T4- 146(1.34.) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, buvo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, vėliau Vilniaus apygardos administraciniam teismui, minėtas procesas nuosprendžio priėmimo dienai nebuvo pasibaigęs, minėtas Akreditavimo tarnybos įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pagrindo juo vadovautis kaip objektyviu įrodymu, neturėjo.

13. Nuteistojo ir jo gynėjų apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys, jog specialistai bei ekspertai nevertino, ar gyd. A. B. gydymas ir padaryti gydymo plano pakeitimai nelėmė pacientės mirties. Pažymima ir tai, jog byloje nėra gauta gydytojo anesteziologo reanimatologo iÅ¡vados apie po antrosios operacijos A. Ž. teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų tinkamumÄ ir kokybę. Apeliantų teigimu, tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialistų nustatyta viena iÅ¡ bylos reikÅ¡mingiausių aplinkybių - ar pacientės mirties nelėmė netinkamas jos gydymas po antrosios operacijos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nei viename iÅ¡ atliktų medicininių tyrimų, nėra nurodoma apie netinkamÄ operuotos pacientės gydymÄ pooperaciniu laikotarpiu (ar tai netinkamos gydymo metodikos taikymas, netinkamų medikamentų naudojimas ir pan.), todėl medicinos specialistams iÅ¡tyrus visÄ su A. Ž. gydymu susijusiÄ medžiagÄ , teismui abejoti ir todėl papildomai tirti A. Ž. pooperaciniu laikotarpiu teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų tinkamumÄ ir kokybę nėra pagrindo.

14. Apeliantų įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Ž. S. kaltė - nusikalstamas nerūpestingumas ir dėl to, jog operacijos pasekmė (mirtis) kilo ir dėl pačios pacientės organizmo reakcijos, todėl nuteistojo veika turi būti vertinama ne kaip neatsargus nusikaltimas, o kaip įvykis – kazusas. Kaip jau nurodyta anksčiau, atsakant į kitus apeliantų skundų argumentus, byloje ištirtais įrodymais nustatyta jog Ž. S. nusikalstama veika pasireiškė netinkamu savo pareigų atlikimu.

Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, Ž. S., kaip turintis ilgametę darbo patirtį, mokslinį laipsnį, kvalifikacijÄ , atlikdamas abdominalinės chirurgijos gydytojo pareigas, kurioms keliami aukščiausi kompetencijos, kruopÅ¡tumo ir koncentracijos reikalavimai, įvertinant ir tai, kad gydytojui taikomi griežtesni atsakomybės, atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo bei koncentracijos reikalavimai, gerai žinojo ir suprato atliekamų veiksmų turinį, svarbÄ ir galimas neigiamas pasekmes. Jis nuo to momento, kai pradėjo teikti medicinines paslaugas pacientei A.

Ž., privalėjo tiksliai diagnozuoti ligos pobÅ«dį, numatyti galimÄ ligos gydymÄ , operacijos planÄ , tam pasitelkti visas galimas priemones, atsižvelgiant į Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį. Kaip jau konstatuota anksčiau, dėl nerÅ«pestingumo pasitikėjus pirminiais (ambulatoriniais) pilnai neinformatyviais tyrimais, dėl to paties nerÅ«pestingumo A. S. neatliko pacientei papildomų ikioperacinių tyrimų tiksliai naviko vietai nustatyti, kas iÅ¡Å¡aukė komplikacijas atliekamos operacijos metu - jau atliekant operacijÄ , nenustačius tikėtinoje vietoje esančio naviko, visiÅ¡kai be reikalo buvo pakelta deÅ¡inioji storosios žarnos pusė, tuo pačiu padaryta deÅ¡inės pusės žarnos mikrotraumatizacija, kas jau davė pradžiÄ infekcijai, sÄ lygojo komplikacijų atsiradimÄ , po to sekė bÅ«tini - ekstra tyrimai, taip pat galimai turintys įtakÄ uždegiminiams organų procesams, visiÅ¡kai kitas atliekamos operacijos planas, bei viso to sÄ lygotas skubėjimas, neatidumas, bÅ«tino kruopÅ¡tumo, atidalinant atskirus organus, nebuvimas, dėl ko atliekant storosios žarnos rezekcijÄ buvo nepagrįstai pažeista operuojamo asmens blužnis, o Å¡iÄ Å¡alinant ir kasa bei dėl to kilęs Å«mus uždegimas, sukėlęs pacientės mirtį.

Visa Å¡i seka neatsargių veiksmų, pasireiÅ¡kusių ir nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerÅ«pestingumu, privedusių iki neatsargaus kasos pažeidimo buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis – A. Ž. mirtimi. Tokius Ž. S. veiksmus, įvertinant jų sekÄ , visetÄ , Ž. S. patirties ir kvalifikacijos įtakoje turint galimybę numatyti galimas pasekmes, nėra pagrindo tokiÄ veikÄ traktuoti kaip kazusÄ .

15. Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagal naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78- 511/2019), veika - neatsargus paciento gyvybės atėmimas, padaryta gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, teikiant pacientui sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, yra kvalifikuojama tik pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo teismas nuteisė Ž. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje ir 132 straipsnio 3 dalyje, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Atsakant į šį skundo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai, turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018).

Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodytas konkretus teismų praktikos pavyzdys, kuomet veika - neatsargus paciento gyvybės atėmimas, padaryta gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, teikiant pacientui sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, buvo kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone Ž.

S. nusikalstami veiksmai pagristai kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes nustatyta, kad nuteistasis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas oficialiai patvirtintas žinybines (skirtas abdominalinės chirurgijos gydytojui) taisykles, atskirus jų punktus. Taip pat įvertinus tai, kad tais pačiais veiksmais, dėl neatsargumo netinkamai atlikus savo pareigas, apibrėžtas specialiose elgesio saugumo taisyklėse, nuteistasis sukėlė neigiamus padarinius ir konkretiems fiziniams asmenims, tai yra padarė didelę žalÄ nukentėjusiems Z.

D., A. Ž., A. Ž., tokie jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 229 straipsnį. Kadangi BK 229 straipsnis neapima padarinių, kai dėl tarnybos pareigų neatlikimo nukentėjusysis netenka gyvybės, todėl Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sukeltus padarinius, kurie laikytini kiekvienÄ atskirÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančiu požymiu, nuteistojo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 229 straipsnio ir 132 straipsnio 3 dalies sutaptį.

16. Apeliaciniuose tiek nuteistojo ir jo gynėjų, tiek ir civilinio atsakovo skunduose taip pat keliamas klausimas, jog nukentėjusiesiems Z. D., A. Ž. ir A. Ž. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos sumos akivaizdžiai neatitinka Lietuvos teismų praktikos. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas Z. D. priteisė net dvigubai didesnę sumÄ nei yra maksimali teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose. Be to, teismas neįvertino, kad A. Ž. jau yra atlyginta jo patirta 9500 Eur neturtinė žala. 41.1.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Tačiau tuo pačiu bÅ«tina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai bÅ«na skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.).

Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma. 41.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nuteistasis ir jo gynėjai bei civilinis atsakovas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl priteistų nukentėjusiesiems Z. D., A. Ž. ir A. Ž. neturtinės žalos dydžių, tačiau pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Ž. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 229 straipsnyje, 132 straipsnio 3 dalyje yra pagrįstos, konstatuotina, kad ir civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra priteisti esant teisiniam pagrindui.

Vertindamas priteistos neturtinės žalos dydį, aukÅ¡tesnysis teismas pritaria apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadoms. 41.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018).

Be to, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis /…/ Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose /…/ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). 41.4.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors priteistos neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems Z. D., A. Ž. ir A. Ž. yra kiek didesnis nei įprastai yra priteisiama tokio pobūdžio bylose, nuo formuojamos teismų praktikos nukrypta nebuvo (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 1A-415-870/2017 nukentėjusiajai – mirusiojo motinai, priteista 25 000 Eur neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-217-690/2018 pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir įvertinta, kad dėl staigios 11 mėnesių kūdikio mirties ligoninėje jo motinos patirta neturtinė žala sudaro 80 000 Eur, tėvo – 60 000 Eur, sesers – 10 000 Eur).

Be to, kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, tais atvejais, kada darbuotojas nusikalstamais veiksmais padaro žalos eidamas darbines (tarnybines) pareigas, o žalÄ nukentėjusiajam atlygina darbdavys, teismas iÅ¡ darbdavio, kuris dažniausiai turi juridinio asmens statusÄ ir didesnius finansinius iÅ¡teklius negu fizinis asmuo, paprastai priteisia didesnę sumÄ neturtinei žalai atlyginti negu iÅ¡ fizinio asmens už padarytÄ analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2008). 41.5.

Neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvienÄ netektį lydi labai sudėtingi, gilÅ«s ir sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju. Tais atvejais, kai Å¡i netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas į tai pagrįstai atsižvelgė. Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios teismas Å¡ioje byloje pakankamai individualizavo neturtinės žalos patyrimo atvejį dėl kiekvieno iÅ¡ nukentėjusiųjų.

Teismas įvertino tai, jog dėl Ž. S. nusikalstamų veiksmų dėl neatsargumo atėmus A. Ž. gyvybę, nukentėjusysis Z. D. neteko ilgametės gyvenimo draugės, kuri juo rÅ«pinosi, t. y. asmens, su kuriuo jį siejo labai glaudus ryÅ¡ys ir tolimesni gyvenimo planai, nukentėjusysis A. Ž. neteko savo motinos, su kuria jis kartu praleisdavo daug laiko, nukentėjusysis A. Ž. neteko močiutės, kuri jam atstojo motinÄ , kai Å¡i iÅ¡vyko į užsienį, patarė visais gyvenimo klausimais, palaikė, ragino baigti mokslus.

Kadangi A. Ž. nesiskundė bloga sveikata, visus nukentėjusiuosius po jos mirties iÅ¡tiko Å¡okas, jie patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , juos apėmė emocinė depresija, tai pakeitė jų gyvenimÄ , buvo sutrikdytas įprastinis jų gyvenimo ritmas, nukentėjusieji dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį skausmÄ bei kitas pasekmes dėl A. Ž. mirties jaučia iki Å¡iol. Be to, pirmosios instancijos nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, įvertino ir tai, kad dėl nuteistojo Ž.

S. veiksmų A. Ž. neteko gyvybės – pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika buvo padaryta gydymo įstaigoje, nuteistajam vykdant tiesiogines savo kaip gydytojo chirurgo funkcijas. Nors apeliaciniuose skunduose akcentuojama, jog tiek mirusiosios A. Ž. sÅ«nus, tiek anÅ«kas yra suaugę, savarankiÅ¡ki, atskirai gyvenantys asmenys, bet to, pažymima, jog anÅ«ko santykis su močiute nelaikytinas tokiu artimu, kaip sÅ«naus ir motinos, todėl anÅ«kui priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma turi bÅ«ti mažesnė nei sÅ«nui, vis dėl to, nepaisant mirusiosios sÅ«naus ir anÅ«ko amžiaus bei savarankiÅ¡ko jų gyvenimo bÅ«do, nekelia abejonių aplinkybės, kad ryÅ¡ys tarp tėvų, vaikų ir anÅ«kų yra ypatingas, iÅ¡skirtinis ir nepakeičiamas, ir motinos bei močiutės mirtis vaikams ir anÅ«kams visuomet sukelia didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, taigi ir didelę neturtinę žalÄ .

Be to, kaip nukentėjusieji A. Ž. ir A. Ž. paaiškino pirmosios instancijos teisme, jų ryšys su A. Ž. buvo stiprus ir nenutrūkstamas. A. Ž. teigimu, kadangi jo motina buvo išvažiavusi į užsienį, jis labai bendravo su savo močiute, ji juo labai rūpinosi, auklėjo, augino, padėdavo dėl mokslų, kurių po močiutės mirties jam nebepavyko tęsti. Natūralu, kad mirusiosios sūnus ir anūkas turėjo pagrįstus lūkesčius tokius šiltus santykius puoselėti ir ateityje.

Vertinti, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas neteisingai taikė civilinės teisės normos, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , keisti priteistÄ neturtinę žalÄ , jÄ atitinkamai mažinant ar didinant, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

17. Nėra pakankamo pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog mirusiosios sÅ«nui A. Ž. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dar kartÄ priteisė jau atlygintos 9500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliantų teigimu tokio dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯sivertino pats nukentėjusysis civilinėje byloje, kurioje jis sudarė taikos sutartį, kurioje pripažino, kad tokia suma jis įvertina visus savo iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, susijusius su jo motinos gydimu Kauno klinikose. 42.1.

Draudimas antrÄ kartÄ priimti ir nagrinėti tÄ patį civilinį ieÅ¡kinį nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. IÅ¡ BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat iÅ¡plaukia, kad civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieÅ¡kinys buvo iÅ¡spręstas civilinėje byloje. Taigi, pareiÅ¡kus antrÄ kartÄ tÄ patį ieÅ¡kinį, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti ir pripažinti pareiÅ¡kėjÄ civiliniu ieÅ¡kovu.

Jeigu toks ieÅ¡kinys vis dėlto buvo priimtas baudžiamojoje byloje, jis negali bÅ«ti tenkinamas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieÅ¡kiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – Å¡alys (ieÅ¡kovas ir atsakovas), ieÅ¡kinio dalykas ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas. 42.2. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiojo A. Ž. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos padarymo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ pagrindas Å¡iuo atveju yra tai, kad Å¡iÄ Å¾alÄ jis patyrė dėl Ž. S. nusikalstamų veiksmų t. y. dėl neatsargumo netinkamai atliktų savo pareigų, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Å is teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ pagrindas nustatytas iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jis skiriasi nuo civilinėje byloje nustatyto pagrindo.

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti A. Ž. neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ligoninės baudžiamojoje byloje, neprieÅ¡tarauja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir BPK 112 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

18. Apeliaciniame civilinio atsakovo skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius, nepagrįstai turtinę ir neturinę žalÄ priteisė iÅ¡ Kauno klinikų, nors civiliniu atsakovu byloje taip pat buvo patraukta ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) filialas Lietuvoje, kurioje (duomenys neskelbtini) buvo apsidraudusios profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Civilinio atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi Draudimo bendrovės standartinės Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriÅ¡ko draudimo taisyklių 4.1.7 punkto nuostatomis.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra jokio teisėto pagrindo nesivadovauti Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriÅ¡ko draudimo taisyklėse nustatytomis sÄ lygomis. Pažymėtina, jog Draudimo sutarties su (duomenys neskelbtini)sudarymo pagrindas buvo Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriÅ¡ko draudimo taisyklės Nr. 027, kuriose 4.1.7 punkte numatyta, kad draudimas nebus taikomas nuostoliams, patirtiems dėl bet kurios nusikalstamos arba piktavaliÅ¡kos veiklos, dėl aplaidumo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus arba kitų taisyklių sÄ lygas, t. y. draudimo bendrovė atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Kadangi nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Ž. S. veiksmai baudžiamosios atsakomybės požiÅ«riu kvalifikuotini, kaip neatsargus gyvybės atėmimas, t.y. žala padaryta kaltais nusikalstamais veiksmais ir asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ ar neveikimu, kaip pagrįstai nurodyta konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, draudimo apsauga nustatyta draudimo sutartyje, negalioja. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, jog ginčas dėl draudimo sutarties sÄ lygų ir jų neatitikimo CK nuostatoms nėra susijęs su nagrinėjama baudžiamÄ ja byla ir turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka.

19. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su nuteistajam Ž. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Apeliantų nuomone, nuteistojo asmenybė neleidžia vertinti, kad asmuo yra tokio pavojingumo, kad pateisintų tokios poveikio priemonės - atėmimas teisės dirbti gydytojo-chirurgo darbÄ , taikymÄ . Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmė teisę dirbti gydytoju-chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose 2 (dvejus) metus, kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos nuteistajam atliekant darbo funkcijas, t. y. dirbant gydytoju chirurgu, dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, nukentėjusieji patyrė didelę žalÄ .

20. Atsakydama į kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Ž. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi, nors nuteistasis praÅ¡o jį iÅ¡teisinti nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistasis Ž. S. ir jo gynėjai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais.

Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio keisti ar naikinti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės, nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Kristupo Ašmio ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas