9c8939ca-e22c-4ae8-979f-bac6ae46dd39 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-5180-583/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00378-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3; 57.4 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 25 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. J. ir jo atstovui advokatui Andriejui Melkovui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui, 2019 m. liepos 8 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

J. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas L. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu ir patikslintu skundu praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovės atstovas), priteisti 1 000 € turtinės ir 300 € neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, jog 2018 m. rugpjūčio 7 d. 23 val. 51 min. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos RPK) Reagavimo skyriaus pareigÅ«nas surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 69-ANR_P-5682-2018 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktÄ bei patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį.

Teigia, jog Protokole buvo nurodyta pažeidimo esmė: „(duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio mėn. 7 d. 22 val. 40 min vairuodamas automobilį, esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam Å¡viesoforo signalui, chuliganiÅ¡kai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui“. Teigia, kad Kretingos RPK Veiklos skyriaus tyrėjo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 69-ANR-N-2516-2018 (toliau – ir Nutarimas) pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir buvo paskirta 460 € bauda bei specialiosios teisės atėmimas 12 mėn. Teigia, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2019 m. kovo 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 tenkino pareiÅ¡kėjo skundÄ ir vadovaujantis ANK 642 straipsniu NutarimÄ panaikino, o administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė.

Nurodo, jog teismo nutartyje konstatuota, kad priimant NutarimÄ ir nubaudžiant pareiÅ¡kėjÄ pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kėjo vairavimas buvo netinkamai įvertintas kaip chuliganiÅ¡kas, Å¡iuo atveju nebuvo tinkamai įvertinta įvykio situacija, be to, nėra administracinio nusižengimo požymių. Mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidimu padaryta žala.

Paaiškina, jog KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios buvo galima išvengti.

Teigia, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nurodo, kad KET 9 punktas nustato bendras eismo dalyvių pareigas, taigi pareigÅ«nai net nenurodė konkretaus specialaus KET punkto pažeidimo. Teigia, kad kaltinimas buvo abstraktus, neaiÅ¡ku kokių atsargumo priemonių nesilaikyta ir kuris teisės aktas ar KET punktas draustų automobilio spausti akseleratoriaus pedalÄ , kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė pavojus kitiems eismo dalyviams.

Nurodo, kad Protokolo ir Nutarimo teiginiai buvo paneigti pačių pareigÅ«nų parodymais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Teigia, kad iki Protokolo ir Nutarimo suraÅ¡ymo pareigÅ«nai nesurinko ir neturėjo nei vieno įrodymo, kuris bent kaip nors patvirtintų, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjÄ traukti administracinėn atsakomybėn. Mano, kad ProtokolÄ ir NutarimÄ surašęs pareigÅ«nas turėjo suprasti, jog pareiÅ¡kėjas nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje bei turėjo surinkti papildomų įrodymų ir vertinti ar yra faktinis ir teisinis pagrindas suraÅ¡yti jam paminėtÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Taip pat mano, kad tokiu bÅ«du buvo elgiamasi nesilaikant ANK reikalavimų, veikiama nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeidžiant bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Teigia, kad Å¡iuo atveju vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Nurodo, jog Å¡iuo konkrečiu atveju neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo laikytasi ANK 567 straipsnio 2 dalyje ir 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstai, neteisėtai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (neteisėtų veiksmų), buvo suraÅ¡ytas Protokolas ir priimtas Nutarimas.

PaaiÅ¡kina, jog dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro bylinėjimosi iÅ¡laidos už susipažinimÄ su bylos medžiaga, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, skundo teismui dėl Nutarimo panaikinimo parengimÄ bei pareiÅ¡kėjo interesų atstovavimÄ Å¾odiniuose teismo posėdžiuose. Taip pat nurodo, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro patirtas didžiulis stresas, dvasiniai ir moraliniai iÅ¡gyvenimai, nervinė įtampa.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas privalėjo visiÅ¡kai nepagrįstai vykti į policijÄ , kur jis buvo sÄ moningai ir tyčia pareigÅ«nų klaidinamas ir skubos tvarka verčiamas pripažinti padarytÄ administracinį nusižengimÄ , kurio net nebuvo padaręs. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas buvo priverstas vykti pas teisininkus ir konsultuotis dėl jo akivaizdžiai pažeistų teisių gynimo, vėliau pačiam dalyvauti teisminiame posėdyje ir teisme įrodinėti savo nekaltumÄ . Nurodo, kad jam buvo sudaromi trukdžiai realizuoti jo procesines teises įgyvendinant teisę į gynybÄ , t. y. jam nebuvo teikiama bylos medžiaga, o vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ pareigÅ«nų automobilio buvo nuslėptas nuo atstovo ir ilgÄ laikÄ neteikiamas.

Teigia, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jo atžvilgiu iÅ¡ pareigÅ«nų pusės buvo jaučiama spaudimas, persekiojimas ir neigiamas nusistatymas. Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad Plungės apylinkės teisme iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl administracinės nuobaudos skyrimo nenustatyti policijos pareigÅ«nų neteisėti veiksmai suraÅ¡ant ProtokolÄ bei priimant NutarimÄ .

Nurodo, kad Plungės apylinkės teismas konstatavo, jog nėra pakankamai neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad pareigÅ«nai veikė neteisėtai. Atkreipia dėmesį, jog administracinio nusižengimo teisena pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pradėta esant tokioms įvykio aplinkybėms, kurias patvirtino policijos pareigÅ«nai bei pripažino pats pareiÅ¡kėjas, t. y. pareiÅ¡kėjas suraÅ¡ius ProtokolÄ su įvykio aplinkybėmis sutiko, savo kaltę pripažino ir gailėjosi.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas likus tik vienai dienai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriuo neigiama kaltė ir su pažeidimu nebesutinkama, todėl tai įvertinta kaip siekimas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Teigia, jog policijos pareigÅ«nai bÅ«dami Å¡alia, tiesiogiai matė ir girdėjo, jog pareiÅ¡kėjas padidino variklio apsisukimus ir taip privertė prasisukti automobilio priekinius ratus, o ratų prasisukimÄ lydėjo padangų cypimas. PaaiÅ¡kina, kad užsidegus leidžiamam judėti Å¡viesoforo signalui, nuo sankryžos dideliu greičiu pajudėjo du automobiliai, todėl pareigÅ«nai suprato, kad Å¡ie automobiliai lenktyniauja, o jiems pasivijus ir sustabdžius transporto priemones vienas iÅ¡ vairuotojų patvirtino, kad vyko lenktynės. Nurodo, kad tiesiogiai matę įvykį policijos pareigÅ«nai jį suvokė ir įvertino kaip veiksmus prasilenkiančius su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta vairuotojų pareiga (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui).

Teigia, kad įvertinęs įvykio aplinkybes policijos pareigÅ«nas pagrįstai ir teisėtai pradėjo administracinio nusižengimo teisenÄ , suraÅ¡ydamas ProtokolÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PaaiÅ¡kina, jog policijos pareigÅ«nai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, veikė neaplaidžiai, nepažeisdami bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, o nereaguojant galėtų bÅ«ti apkaltinti aplaidžiu pareigų vykdymu. Nurodo, kad vidinis įsitikinimas, kurį suponavo aiÅ¡kios ir nustatytos administracinio nusižengimo veiklos aplinkybės, policijos pareigÅ«nams sudarė pagrindÄ priimti NutarimÄ , kurį teismas, negalėdamas padaryti neabejotinos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , jį panaikino.

Pažymi, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes patvirtino ir kiti liudiję policijos pareigÅ«nai, kurie taip pat tiesiogiai matė (ir girdėjo) įvykį. Nesutinka su praÅ¡omu priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Teigia, jog nėra pateikti įrodymai apie tai, kad administracinio nusižengimo byloje skundÄ minimam teismui parengė advokatas, be to, nėra pateikti duomenys rodantys, jog vyko trys teismo posėdžiai bei apie vykusių teismo posėdžių trukmę.

Mano, jog byla nebuvo sudėtinga, todėl negalėjo pareikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo advokato maksimaliai didelių darbo ir laiko sÄ naudų. Teigia, jog nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pokyčius (neigiama prasme), kurie bÅ«tų įvykę bÅ«tent dėl minimo administracinės teisenos proceso. Nurodo, kad neigiamo poveikio trukmė ir mastas leidžia jį vertinti kaip smulkų ir mažareikÅ¡mį, kuris pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ijo administracinės teisenos proceso įprastai sukeliamus nepatogumus, tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas yra ne kartÄ buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl Å¡is procesas pareiÅ¡kėjui buvo žinomas ir negalėjo sukelti psichologinių sunkumų.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentu pagrindu. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ ir prašė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 € turtinės ir 300 € neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas L. J. kildina iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio veiksmų suraÅ¡ant 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 69-ANR_P-5681-2018 ir Kretingos RPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo veiksmų priimant 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimÄ Nr. 69-ANR-N-2516-2018.

Faktinės bylos aplinkybės Bylos duomenimis nustatyta, kad Kretingos RPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis I. Å . 2018 m. rugpjūčio 7 d. 23 val. 35 min. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 69-ANR_P-5682-2018, kuriame nurodė, jog L. J. 2018 m. rugpjūčio 7 d. 22 val. 40 min. (nurodyta vieta: (duomenys neskelbtini)) vairuodamas automobilį Honda Prelude, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam Å¡viesoforo signalui, pajudėdamas chuliganiÅ¡kai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui.

Protokole nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė – 420 straipsnio 2 dalis. Nurodytas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas – Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1850, 9 punktas. L. J. Protokole pasirašė ir nurodė, jog su pažeidimu sutinka, gailisi. Administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 2 dalimi, 610 straipsniu, pasiÅ«lyta iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. sumokėti 225 € baudÄ ir skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn., be to, pasiÅ«lyta iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. grÄ Å¾inti specialiÄ jÄ teisę patvirtinančius dokumentus (t. y. sutikti su specialiosios teisės atėmimu).

Nustatyta, kad iki nurodytos datos neįvykdžius administracinio nurodymo ar jo dalies ar pateikus praÅ¡ymÄ neraÅ¡yti ar panaikinti šį nurodymÄ , administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2018 m. rugsėjo 26 d. 10.00 val. Vytauto g. 19-220 kab., Kretinga. L. J. Protokole pasirašė, jog su Protokolu susipažino, jį gavo, teisės ir pareigos, nustatytos ANK 577 straipsnyje jam paaiÅ¡kintos. Kretingos RPK Veiklos skyriaus Vyresnioji tyrėja A. B. 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-2516-2018, vadovaudamasi ANK 420 straipsnio 2 dalimi, nutarė L.

J. skirti 460 € baudÄ ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėn. Nutarime nurodyta, kad L. J. 2018 m. rugpjūčio mėn. 7 d. 22 val. 40 min (nurodyta vieta: (duomenys neskelbtini)) vairuodamas automobilį, esant intensyviam transporto priemonių eismui, sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam Å¡viesoforo signalui, chuliganiÅ¡kai, t. y. tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, tuo sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui.

Nurodytas ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė – 420 straipsnio 2 dalis. Nurodytas teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas – KET 9 punktas. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Paaiškintos kitos aplinkybės, jog administracinio nusižengimo protokole L. J. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. pateiktame paaiškinime jis kaltę neigia, su pažeidimu nebesutinka, kas vertintina kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, todėl lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Plungės apylinkės teismas (Kretingos rÅ«mai) 2019 m. kovo 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 panaikino NutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukė. Teismas nurodė, kad tiek suraÅ¡ant ProtokolÄ , tiek priimant NutarimÄ nebuvo nurodytas KET specialiosios dalies normos pažeidimas, o tik KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga eismo dalyviams laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokį KET specialiosios dalies normas L.

J. pažeidė, dėl ko baudžiamas už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ . Taip pat akcentuota, jog Nutarime nurodyta, kad L. J. automobilio vairavimas kėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau teismas konstatvo, kad jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Teismo vertinimu orotokole suformuluotas kaltinimas yra paremtas subjektyvia nuomonę, jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nėra surinkta. Teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad L.

J. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, prieÅ¡pastatant save prieÅ¡ kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad bÅ«tų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad L. J. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad priimant NutarimÄ ir nubaudžiant L.

J. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį jo vairavimas netinkamai įvertintas kaip chuliganiÅ¡kas, netinkamai įvertinta įvykio situacija. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003).

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi bÅ«ti atlyginama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019). Ji atlyginama tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011 ir kt.).

Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Dėl neteisėtų veiksmų Å ios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1177-556/2015, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019).

Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, buvo prieÅ¡ingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to, LVAT Å¡io pobÅ«džio bylose ne kartÄ akcentavo ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose, kur yra priimamas procesinis sprendimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį nusižengimÄ , bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019).

Kita vertus, procesinis sprendimas, kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų tokio pobÅ«džio administracinėms byloms reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio nusižengimo protokolo teisėtumui reikÅ¡mingos aplinkybės. IÅ¡ esmės tokio administracinio nusižengimo bylos nutraukimo reikÅ¡mės aiÅ¡kinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2016 m. gegužės 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1143-143/2016).

Tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės (tarnautojų) neteisėti veiksmai gali bÅ«ti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiÅ¡kus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumÄ , tekstų taikymo ar aiÅ¡kinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ ir kt. <...> kiekvienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktÅ«rÄ ) tokiu bÅ«du, kad tie uždaviniai bÅ«tų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų vieÅ¡ojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.).

LVAT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ , užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės bÅ«tų laiku įvykdytos. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu dėl ANK 420 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda, administracinių nusižengimų tyrimÄ atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡o policija.

ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigÅ«nai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda vadovaudamiesi Å¡iuo kodeksu ir jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimÄ , jį atlikęs pareigÅ«nas suraÅ¡o administracinio nusižengimo protokolÄ . Å io kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo suraÅ¡ymo data ir vieta, tyrimÄ atlikusio ir protokolÄ suraÅ¡iusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė;

Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimÄ nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens praÅ¡ymas neraÅ¡yti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolÄ raÅ¡antį pareigÅ«nÄ ; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo praÅ¡ymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, jei Å¡is reikalavimas buvo pareikÅ¡tas; kiti bylai iÅ¡nagrinėti bÅ«tini duomenys.

Vadovaujantis ANK 614, 615 straipsniu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigÅ«nai atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ ir surašė administracinio nusižengimo protokolÄ t. y. policijai. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra Å¡io kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , pareigÅ«nas priima nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi bÅ«ti: nutarimÄ priėmusio pareigÅ«no pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ ; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus:

1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus;

2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras;

3) atlikti parodymÄ atpažinti;

4) atlikti akistatas;

5) atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje;

6) atlikti eksperimentÄ ;

7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus;

8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismÄ dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo;

9) gauti specialisto paaiškinimus;

10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus;

11) kreiptis į policijÄ dėl administracinį nusižengimÄ padariusio asmens atvesdinimo, kai Å¡is atsisako atvykti į nurodytÄ vietÄ apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieÅ¡kos. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti;

Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas).

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å iuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas remiantis Å¡iais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, keturių galimÄ administracinį nusižengimÄ mačiusių pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, pareiÅ¡kėjo ir kartu gretimoje eismo juostoje kitu automobiliu važiavusio, kuriam taip pat buvo suraÅ¡ytas ANK protokolas, paaiÅ¡kinimais, vaizdo įraÅ¡u.

IÅ¡ byloje pateiktų tarnybinių praneÅ¡imų, administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nustatyta, jog kartu viename ekipaže dirbę Kretingos RPK Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai I. Å . ir D. P. bei kartu kitame ekipaže dirbę Kretingos RPK Reagavimo skyriaus tyrėjai J. P. ir V. R. patvirtina, jog matė pareiÅ¡kėjo galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Be kita ko, jie paaiÅ¡kina, kad matė ir girdėjo, kaip du automobiliai, vairuojami pareiÅ¡kėjo ir E. M., stovėdami prie sankryžos akseleravo (didino variklio apsukas), o užsidegus leidžiamam Å¡viesoforo signalui pajudėdami nuo sankryžos gretimose eismo juostose ta pačia kryptimi, didindami variklio apsisukimus ir važiavimo greitį, privertė prasisukti automobilių varančiuosius ratus, sukeliant padangų cypimo garsÄ .

PareigÅ«nų teigimu sustabdyti vairuotojai su pažeidimais sutiko, gailėjosi, nurodė, kad kelyje lenktyniavo, tačiau priežasčių, kodėl tai darė, nurodyti negalėjo, abiem vairuotojams buvo suraÅ¡yti analogiÅ¡ki administracinio nusižengimo protokolai. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ teigti, kad minėti policijos pareigÅ«nai bÅ«tų iÅ¡ anksto nusistatę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , ar kitaip bÅ«tų suinteresuoti jį nubausti. Byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡io atvejo pareiÅ¡kėjas ar kiti asmenys bÅ«tų kreipęsi ir prašę atlikti kokį nors tyrimÄ dėl pareigÅ«nų galimai atliktų neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnyba, pareigų neatlikimo, ar nekompetencijos.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti jų paaiÅ¡kinimais. Nei pareiÅ¡kėjas nei liudytojas E. M. nepaneigė aplinkybių, jog suraÅ¡ant ProtokolÄ su pažeidimu sutiko ir neteikė jokių paaiÅ¡kinimų dėl kokių aplinkybių tai darė. PareiÅ¡kėjas tik 2018 m. rugsėjo 25 d., t. y. likus vienai dienai iki Protokole paskirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos – 2018 m. rugsėjo 26 d., pateikė paaiÅ¡kinimÄ , jog jo vairuojamas automobilis pagamintas dar 1993 m. lapkričio 8 d. (24 metai), automobilio variklio galia tik 98 kW, automobilio vasarinės padangos smarkiai nusidėvėjusios, tuo tarpu minėta sankryža yra įkalnėje, todėl logiÅ¡ka, jog turėjo padidinti variklio apsisukimus, tačiau neturėjo jokių chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. jis tyčia nedidino variklio apsisukimų ir nesiekė prasukti automobilio priekinių ratų.

Taigi, jei nebuvo visiÅ¡kai jokių priežasčių dėl kurių bÅ«tų galima net įtarti, jog pareiÅ¡kėjas galimai padarė administracinį nusižengimÄ , pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nuosekliai negalėjo paaiÅ¡kinti kas lėmė tai, jog analogiÅ¡ki paaiÅ¡kinimai ir Å¡i versija negalėjo bÅ«ti iÅ¡dėstyta betarpiÅ¡kai suraÅ¡ant protokolÄ . Administracinis nusižengimas tiriamas jau po jo padarymo, be to, resursai ir galimybės naudoti įvairius fiksavimo, matavimo įrenginius bei prietaisus, pasitelkti ekspertus ir specialistus yra riboti.

Tiriant kiekvienÄ administracinio nusižengimo atvejį neįmanoma, jog visos aplinkybės bÅ«tų užfiksuotos, iÅ¡matuotos ir iÅ¡analizuotos ekspertiniu lygiu. Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo argumentai, jog nebuvo kaip nors matuojamas ir fiksuojamas variklio apsisukimų didinimas, nebuvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, t. y. ar liko padangų prasisukimo žymės ant asfalto ir kiti panaÅ¡Å«s argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, atlikti Å¡iuos veiksmus nebuvo ir objektyvios bÅ«tinybės, nes pats pareiÅ¡kėjas protokolo suraÅ¡ymo metu, t. y. iÅ¡ karto po įvykio, pripažino jam inkriminuojamÄ veikÄ , taigi neneigė faktinių aplinkybių užfiksuotų protokole.

Pažymėtina, jog vaizdo įraÅ¡as patvirtina tik kai kurias neesmines faktines aplinkybes, tačiau su galimu nusižengimu susijusių dėl vaizdo kokybės jis patvirtinti negali. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-474/2019 pateiktoje UAB „Impulsana“ 2018 m. gruodžio 10 d. eksperto iÅ¡vadoje MV 2018-44, be kita ko, nurodyta, kad jei pajudant iÅ¡ vietos buvo prasisukę automobilių varantieji ratai, tai toks reiÅ¡kinys buvo trumpalaikis, nes vaizdo įraÅ¡e nesimato, kad pajudėję iÅ¡ vietos Å¡ie automobiliai bÅ«tų praradę judesio stabilumÄ (paprastai Å¡iuo atveju automobilis pasisuka į Å¡onÄ arba nukrypsta nuo judėjimo tiesiai krypties).

Taigi, vaizdo įraÅ¡as nepaneigia aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjo automobilio ratai prasisuko, t. y. iÅ¡lieka galimybė kad jie prasisuko trumpalaikiai arba tiesiog tai buvo atvejis, kai jie prasisuko ilgalaikiai, tačiau automobilis nepasisuko į Å¡onÄ arba nenukrypo nuo judėjimo tiesiai krypties. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio eurų. ChuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis byloje Nr. N-444-1242/2010).

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į pareigūnų tarnybinių pranešimų turinį, jų parodymus administracinio nusižengimo byloje Nr.II-7-474/2019, pačio pareiškėjo ir E. M. paaiškinimus iš karto po įvykio fiksavimo, akivaizdu, kad buvo surinkta pakankamai pirminių duomenų, leidžiančių pripažinti Protokole nurodytas aplinkybes pagrįstomis, o būtent tai, jog pareiškėjas vairuodamas automobilį sustojo sankryžoje ir užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, tyčia padidino variklio apsisukimus, priversdamas prasisukti automobilio priekinius ratus, kas sukėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui ir suponavo tai, kad jo veika buvo kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. atstovui teikiant raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolo buvo praÅ¡oma arba panaikinti protokolÄ dėl inkriminuotos veikos arba veikÄ perkvalifikuoti, taigi reiÅ¡kiamas alternatyvus praÅ¡ymas. Tai patvirtina, kad nebuvo galimas vienareikÅ¡miÅ¡kas vertinimas dėl įvykio sudėties buvimo/nebuvimo pirminėje nusižengimo tyrimo stadijoje, o reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui aplinkybės buvo nustatytos tik atlikus papildomus procesinius veiksmus.

Kaip jau paminėta, administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ioje byloje neginčytinai nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukta, tačiau vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamas kaip pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konstatavimas.

Todėl įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, kad teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta pareigÅ«nų aplaidumo, pavirÅ¡utiniÅ¡kumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, akivaizdaus, t. y. aiÅ¡kaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas laikytinas nepagrįstu nenustačius vienos iÅ¡ CK 6.271 straipsnyje nustatytų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, todėl kitos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos Å¡iuo atveju nenagrinėtinos ir neanalizuotinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Konstatavus, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, taip pat atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo L. J. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas