P-261-43-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P261-43/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02875-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos 80.11; 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N525-2746/2011 pagal pareiškėjo P. I. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir J. S. dėl termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti į P. I. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 7,1640 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjui praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą ir atmesti pareiškimą.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens J. S. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, kaip institucija, įgaliota įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą, privalėjo elgtis tinkamai ir aktyviai, siekdama užtikrinti tinkamą jiems pateikto prašymo ir su juo susijusių dokumentų vertinimą. Tačiau nagrinėjamu atveju, jau pasibaigus terminui paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus bei galiojant komisijos išvadai, kad pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisėms atkurti, tokia išvada buvo panaikinta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pati situacija, kai pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams dokumentams pateikti ir asmenims atitinkamai pateikus reikiamus dokumentus, kurie buvo pripažinti pakankamais, sukuria tam tikrus teisėtus lūkesčius pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą ir atitinkamai pareigas nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai – tinkamai ir aktyviai įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Kadangi nagrinėjamu atveju dokumentai buvo pateikti įstatyme nustatytais terminais ir tik vėliau buvo panaikinta išvada dėl pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo, teisėjų kolegija konstatavo, jog, įvertinus šioje byloje susiklosčiusią specifinę situaciją, bei tai, kad panašiomis aplinkybėmis J. S. terminas buvo atnaujintas, byloje nėra pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, jog informacijos apie tai, kad panaikinta išvada, jis negavo. Teismas sprendė, jog, remiantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir jo prašomas atnaujinti terminas turi būti atnaujintas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.

Prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad byloje priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai administracinėje byloje Nr. A-820/2006 ir Nr. A-541/2009 taikant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Mano, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog kiekvienam asmeniui, kuriam buvo pranešta apie tai, kad nepakanka nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų po įstatymo nustatyto termino, t. y. 2003 m. gruodžio 31 d., teismas privalo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą. J. S. tvirtinimu, tokiu būdu pažeidžiama ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis. Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus, todėl teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis ir prašymo atkurti nuosavybes teises pateikimo terminą atnaujino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2011 m. spalio 24 d. nutartį, ši administracinio byla buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. prašo atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindu.

Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., administracines bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina ir tai, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Iš pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo teisėjų kolegija daro išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. minėtą prašymą iš esmės grindžia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies taikymo pažeidimu.

Minėta teisės norma nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių šią bylą nagrinėjusių teismų padarytą esminį pareiškėjos nurodytos materialinės teisės normos pažeidimą. J. S. argumentacija atspindi tik jos nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, t. y. kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, siekiant atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atnaujinimo. Prašyme nurodyti motyvai inter alia liudija, jog J. S. iš esmės siekia, kad būtų patikrintos faktinės bylos aplinkybės, t. y. jog būtų įvertinta, ar tinkamai buvo ištirtos bylos aplinkybės ir įvertinti įrodymai. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju J. S. nepagrindė, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.

Procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Teisėjų kolegija pastebi, jog teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010). Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia, atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-40/2008).

Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, turi būti įvertinta, ar administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens nurodytoje administracinių teismų praktikoje iš tikrųjų teisės normos aiškintos ir taikytos skirtingai, kartu atsižvelgiant į nurodytose bylose spręstų klausimų pobūdį, faktines aplinkybes.

J. S. nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-820/2006 teisėjų kolegija inter alia konstatavo, jog tam tikrų aplinkybių nežinojimas gali būti pripažinta svarbia priežastimi, tačiau tik tada, kai tam turėjo įtakos ne paties asmens veika (neveikimas), o kitos objektyvios priežastys (kliūtys), realiai trukdžiusios pareiškėjui žinoti apie galimybę kreiptis dėl teisių atkūrimo. Teismas darė išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, jog nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. (1991 m. birželio 18 d. įstatymo įsigaliojimo) iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas buvo aktyvus, ėmėsi konkrečių priemonių, siekdamas gauti duomenis apie senelės turėtą žemę ir laiku paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į ją, tačiau tai padaryti jam buvo trukdoma.

2009 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-541/2009 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendė, jog pareiškėja savo argumentais iš esmės nurodė ne priežastis, kurios galėjo būti svarbios termino atnaujinimui, bet teigė, kad tokio termino ji nepraleido, nes prašymas dėl nuosavybės teisių į jos senelio valdytą žemės sklypą pateiktas laiku. Kadangi byloje nebuvo nepateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada, kad pareiškėja terminus praleido dėl objektyvių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.

Teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2746/2011 padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija yra specifinė tuo, jog šiuo atveju iki įstatyme nustatytų terminų įgaliotoms institucijoms buvo pateiktas prašymas ir nuosavybės teise bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Tačiau Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2005 m. liepos 15 d. nutarė pripažinti negaliojančia ankstesnę išvadą dėl dokumentų pakankamumo, t. y. tokį sprendimą priėmė jau pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, jog nagrinėjamu atveju dokumentai buvo pateikti įstatyme nustatytais terminais ir tik vėliau buvo panaikinta išvada dėl pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo, sprendė, jog, įvertinus šioje byloje susiklosčiusią specifinę situaciją, bei tai, kad analogiškomis aplinkybėmis J. S. terminas buvo atnaujintas, byloje nėra pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, kad informacijos apie tai, jog panaikinta išvada, jis negavo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-820/2006 ir 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-541/2009, matyti, jog byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir pareiškėjos nurodytose bylose, kuriomis ji grindžia savo prašymą atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, sprendimai buvo priimti susiklosčius skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju terminas pareiškėjo atžvilgiu atnaujintas iš esmės remiantis aplinkybe, jog dokumentai buvo pateikti įstatyme nustatytais terminais ir tik vėliau buvo panaikinta išvada dėl pateiktų dokumentų tinkamumo ir pakankamumo, tokiu būdu institucijai, įgaliotai atlikti veiksmus, numatytus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, pažeidžiant pareigas būti aktyviai ir tinkamai įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, bei atsižvelgus į tai, kad J. S. terminas dokumentams pateikti atnaujintas iš esmės susiklosčius tokiai pačiai situacijai kaip ir pareiškėjo atveju.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės nuostatų aiškinimas ir taikymas tiesiogiai priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, bei remiantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, jog šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti bylą ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nėra nustatyta, kad egzistuoja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Trečiojo suinteresuoto asmens J. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N525-2746/2011.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens J. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N525-2746/2011 pagal pareiškėjo P. I. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir J. S. dėl termino atnaujinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Virgilijus Valančius