2017-11-07 Nr. BB-6449-1-30-9-00119-2014-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-129-699/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41786-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1; 2.8.9.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

nuteistojo M. Jk. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu M. Jk. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų platinimo 2013 m. liepos 8 d. J. M.) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų platinimo 2013 m. lapkričio 12 d. I. S.) laisvės atėmimu penkeriems metams, 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų platinimo 2013 m. lapkričio 28 d. I. S.) laisvės atėmimu penkeriems metams, 259 straipsnio 2 dalį areštu dvidešimt parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, po to bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

M. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. R. sulaikymo ir suėmimo nuo 2014 m. sausio 15 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2, 3 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsniu, taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, - pinigai, paimti iš M. Jk. (5564 Lt) ir M. R. (3200 Eur, 100 Rusijos rublių), ir automobilis „Audi A6 Avant“, paimtas iš L. K., konfiskuoti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalis dėl M. Jk. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų platinimo 2013 m. liepos 8 d. J. M. ir 2013 m. lapkričio 12 d. bei 2013 m. lapkričio 28 d. I. S.) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo M. Jk. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų platinimo 2013 m. liepos 8 d. J. M. ir 2013 m. lapkričio 12 d. bei 2013 m. lapkričio 28 d. I. S.) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas;

nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo panaikinta ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose ir jos pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 15 d.;

M. R. veika iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotas suėmimo laikas nuo 2014 m. sausio 15 d. ir nustatyta, kad nuteistasis M. R. jam paskirtą bausmę atliko 2015 m. sausio 15 d., todėl jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta ir M. R. iš suėmimo paleistas;

nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2, 3 punktais konfiskuoti pinigai: 5564 Lt, paimti iš M. Jk.; 3200 eurų ir 100 Rusijos rublių, paimti iš M. R., bei automobilis „Audi A6 Avant“, panaikinta ir šie pinigai gražinti jų savininkams M. Jk. ir M. R., o automobilis – L. K..

Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalis dėl M. Jk. ir M. R. palikta nepakeista.

Tuo pačiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti J. M., V. D., D. J., S. T. (S. T.), T. U., I. S. (I. S.), R. B., R. Bo. ir V. B., tačiau dėl nuteistųjų J. M., V. D., R. B. ir D. J. nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistojo R. Bo. apeliacinis skundas atmestas, nuteistųjų T. U., V. B. patenkinti iš dalies, nuteistųjų S. T. ir I. S. patenkinti – paskirtos bausmės sušvelnintos. Dėl šių asmenų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, nuteistojo M. Jk. gynėjo advokato Kęstučio Ožiūno, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. M. Jk. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, o būtent: iki 2014 m. sausio 15 d., tiksli data, laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,025 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur laikė iki 2014 m. sausio 15 d., kai apie 15.50 val. kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.1. Be to, M. Jk. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tris nusikalstamas veikas, atskirai kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad:

iki 2013 m. liepos 8 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,170 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,009 g narkotinės medžiagos heroino, kurią 2013 m. liepos 8 d. atgabeno į namo (duomenys neskelbtini), pirmą laiptinę ir laikė prie savęs, kol apie 13.30 val. toje pačioje laiptinėje ne mažiau kaip 0,170 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,009 g narkotinės medžiagos heroino, po 250 Lt už gramą miltelių, tolimesniam platinimui pardavė J. M.;

iki 2013 m. lapkričio 12 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 0,108 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,016 g narkotinės medžiagos heroino, kurią 2013 m. lapkričio 12 d. su savimi atsigabeno į lošimų automatų saloną „N.“, (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 21.00 val. šiame salone ne mažiau kaip 0,108 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,016 g narkotinės medžiagos heroino, po 500 Lt už gramą miltelių, tolimesniam platinimui pardavė I. S.;

iki 2013 m. lapkričio 28 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo polietileninį maišelį su ne mažiau kaip 1,345 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,201 g narkotinės medžiagos heroino, kurį 2013 m. lapkričio 28 d. su savimi atgabeno į butą (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 17.10 val. minėtame bute polietileninį maišelį su ne mažiau kaip 1,345 g šviesiai rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,201 g narkotinės medžiagos heroino, po 500 Lt už gramą miltelių, tolimesniam platinimui pardavė I. S..

1.2. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl M. Jk. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (tris nusikalstamas veikas) už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimą panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo jį dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

2. M. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas kokainą, kanapes ir jų dalis, ir jas pardavė, o būtent: iki 2014 m. sausio 7 d., tiksli data ir laikas tyrimu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip penkis plastikinius paketėlius su ne mažiau kaip 25,3255 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, bei ne mažiau kaip šešis polietileninius maišelius su ne mažiau kaip 5,046 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,354 g narkotinės medžiagos kokaino, kurias atsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir laikė.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014 m. sausio 7 d., tikslus laikas tyrimu nenustatytas, dalį, t. y. ne mažiau kaip tris polietileninius maišelius su ne mažiau kaip 2,378 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,658 g narkotinės medžiagos kokaino, ir ne mažiau kaip penkis plastikinius paketėlius su ne mažiau kaip 25,3095 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, pasiėmė iš savo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną atgabeno iki restorano „P.“ (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 22.00 val. prie minėto restorano po 30 Lt už gramą, ne mažiau kaip penkis plastikinius paketėlius su ne mažiau kaip 25,3095 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, bei po 250 Lt už vieną polietileninį maišelį su milteliais, ne mažiau kaip tris polietileninius maišelius su ne mažiau kaip 2,378 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,658 g narkotinės medžiagos kokaino, tolimesniam platinimui pardavė S. T., o likusius polietileninius maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 1,696 g narkotinės medžiagos kokaino, bei ne mažiau kaip 0,016 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014 m. sausio 8 d., apie 12.17 val., vieną polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,908 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,374 g narkotinės medžiagos kokaino, išnešė iš savo gyvenamosios vietos į bendro naudojimo laiptinę, kur paminėtą polietileninį maišelį už 200 Lt pardavė R. B., o likusias narkotines medžiagas toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2014 m. sausio 15 d., kol apie 19.20 val. kratos metu du polietileninius maišelius su 1,760 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,322 g narkotinės medžiagos kokaino, bei 0,016 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.1. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė – M. R. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į 259 straipsnio 1 dalį. Tolį sprendimą šis teismas priėmė konstatavęs, kad M. R. inkriminuotas neteisėtas narkotinių medžiagų įsigijimas, gabenimas turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat ir pardavimas, neįrodytas.

3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Michailovskis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį, išskyrus dalį dėl nuteistajam V. B. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityto suėmimo nuo 2015 m. gegužės 10 d. iki 2015 m. birželio 14 d. laiko ir dėl nuteistiesiems T. U., S. T., I. S. paskirtų bausmių.

3.1. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimų pažeidimus, nes priimtame nuosprendyje, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, juos įvertino atskirai, neišsamiai, neobjektyviai, selektyviai, fragmentiškai, nesusiejo ir neanalizavo jų visumos, nepakankamai atsižvelgė į jų tarpusavio santykį ir priėmė sprendimą, kuris neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ir leidusį asmenims nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Šie esminiai BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-610/2006).

3.2. Prokuroras aptaria įrodymų vertinimo teoriją ir nurodo, kad nuteistojo M. Jk. kaltė dėl jam inkriminuotų veikų padarymo baudžiamojo proceso metu iš esmės buvo įrodinėjama nuteistųjų J. M., I. S., R. Bo., liudytojų R. A., K. S., S. Tt. parodymais, duomenimis, gautais klausantis asmenų telefoninių pokalbių, perduotų elektroninių ryšių tinklais, ir slapto sekimo metu, specialistų išvadomis dėl cheminės medžiagų (rastų pas nuteistuosius) sudėties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šių duomenų pakako pagrįsti nuteistojo M. Jk. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Todėl prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

3.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistųjų J. M., I. S., R. Bo. parodymus nenuosekliais, nepatikimais ir negalinčiais patvirtinti M. Jk. kaltę dėl jam inkriminuoto neteisėto narkotinių medžiagų platinimo. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų S. Tt., K. S., R. A. parodymai, telefoninių pokalbių kontrolės ir slaptų sekimų duomenys, kratų protokolai, specialistų išvados), nesutampa tarpusavyje ir neatitinka vieni kitiems, o M. Jk. kaltė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįsta prielaidomis.

3.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojo R. A. parodymus (apie tai, kad užfiksuotuose nuteistųjų telefoniniuose pokalbiuose kalbama būtent apie narkotines medžiagas) tik kaip abstrakčius, subjektyvius, o byloje užfiksuotų pokalbių turinį – neinformatyviu. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo užfiksuotas M. Jk. narkotinių medžiagų pardavimo faktas, nors M. Jk., J. M. ir I. S. tuo metu jau buvo stebimi. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokias išvadas, ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimybėms sekti ir kontroliuoti nusikalstamas veikas darančius asmenis nepagrįstai iškėlė labai aukštus reikalavimus, neatitinkančius realių jų galimybių. Skunde pažymima, kad pareigūnų galimybės ištisai (nuolat) sekti tokius asmenis yra ribotos. Dėl to skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, jei slapto sekimo ir kontrolės metu nėra užfiksuota nuteistųjų nusikalstama veika (narkotinių medžiagų perdavimas), tai paneigia ir patį nusikaltimo buvimo faktą, yra prielaida, neatitinkanti BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatų. Tai, kad slaptą sekimą vykdžiusiems pareigūnams nepavyko užfiksuoti, kaip ir kokiu momentu M. Jk. perdavė narkotikus J. M. ir I. S., patvirtina tik neužfiksavimo faktą, tačiau nepaneigia paties narkotinių medžiagų perdavimo faktų. Dėl to prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas praktines įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, padarė esminius pažeidimus, susijusius su reikalavimu kaltės įrodomumo klausimą spręsti įvertinant ne tik esamų įrodymų nuoseklumą, neprieštaringumą, tarpusavio sąryšį, bet ir kiekvieno byloje esančio įrodymo patikimumą ir jo įrodomąją vertę. Anot prokuroro, kaltinamųjų ir liudytojo parodymų patikimumas ir įrodomoji vertė įvardintina ne tik nustatant ir konstatuojant formalų parodymų metu dėstomų įvykių detalių prieštaringumą, galintį objektyviai atsirasti dėl skirtingų aplinkybių (pvz., dėl praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykių, dėl asmens gyvenimo būdo – narkotikų vartojimo), bet ir įvertinant pačių kaltinamųjų ir liudytojų asmenybes, jų tarpusavio santykius, elgesį ir parodymų turinį (visų pirma – jų esmę) skirtingose baudžiamojo proceso stadijose.

3.5. Plačiai aptardamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole užfiksuotus J. M. ir M. Jk. pokalbius, šių nuteistųjų ir liudytojo A. R. parodymus, prokuroras teigia, kad būtent šių duomenų visuma patvirtina, jog liudytojo A. R. parodymai neatitinka tikrovės. Prokuroras teigia, kad, skirtingai nei nurodė šis liudytojas, būtent J. M. skambino M. Jk. ir prašė leidimo atvykti pas jį (M. Jk.) ir kad būtent M. Jk., o ne minėta nuteistoji buvo 2013 m. liepos 8 d. susitikimo dėl narkotinių medžiagų perdavimo iniciatorius, kad minėtų pokalbių turinys ir kalbėjimo tonacija patvirtina, kad M.

Jk. vadovavo J. M. ir tik jam sutikus įvykdavo jų susitikimai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistosios J. M. parodymus (ji narkotines medžiagas pirko būtent iš nuteistojo M. Jk.), padarė neteisingą ir nepagrįstą jokiais objektyviais bylos duomenimis išvadą, kad minėta nuteistoji stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, t. y. prisitaikydama prie teisėsaugos pareigūnų nustatytų nusikalstamų veikų schemų ir asmenims pateiktų kaltinimų, padėjo užsitikrinti geresnę procesinę padėti ir išvengti griežtesnių bausmių.

Skunde nurodoma, kad nuteistoji J. M. savo kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo pripažino pilnai ir toks jos prisipažinimas gali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepriklausomai nuo to, ar ji įvardino asmenį, iš kurio gavo narkotines medžiagas, ar ne. Kartu tai reiškia, kad ji visiškai nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, jos parodymai yra teisingi, ji savo atsakomybę švelnino prisipažinimu ir gailėjimusi, o tai, kad M. Jk. ji įvardino kaip heroino tiekėją, parodo jos nuoširdumą duodant parodymus, bet ne prisitaikymą prie apeliacinės instancijos teismo paminėtų kokių tai schemų.

Ši nuteistoji, duodama minėtus parodymus, pilnai suvokė, kad dėl tokių savo parodymų prieš septynis kartus teistą M. Jk., gali ateityje susilaukti neigiamo, galimai net ir smurtinio poveikio iš jo ar jo aplinkos pusės, tačiau vis vien laikėsi jų (savo parodymų). Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai mano, kad po J. M. sulaikymo, jos draugo skambutis M. Jk. ir šio informavimas apie tokį sulaikymą, patvirtina, kad M. Jk. įgijo narkotikus iš J. M., t. y. kad šis daugiau nekontaktuotų su J. M. dėl tolimesnio narkotinių medžiagų įsigijimo.

Tačiau prokuroras pažymi, kad apie J. M. sulaikymą buvo pranešta tik vienam M. Jk., nors, laikantis apeliacinės instancijos teismo nuomonės, tokioje situacijoje J. M. draugas apie jos sulaikymą turėjo informuoti visus jos „klientus“, kurie iš jos tomis dienomis įsigijo narkotines medžiagas. Anot prokuroro, tokios aplinkybės tik patvirtina, kad šioje narkotinių medžiagų platintojų hierarchijoje M. Jk. „stovėjo“ aukščiau J. M. ir būtent dėl to jis buvo informuojamas apie jo narkotines medžiagas platinančių asmenų sulaikymą.

3.6. Prokuroras teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą išteisinti M. Jk., nepagrįstai rėmėsi kelis kartus teisto, nuo narkotinių medžiagų priklausomybę turinčio liudytojo A. R. parodymais, kuriuos davė tik teisme ir praėjus labai daug laiko (dvejiems metams ir trims mėnesiams) nuo nusikaltimų padarymo. Prokuroras, aptardamas šio liudytojo ir nuteistojo M. Jk. tarpusavio santykius, mano, kad A. R. turėjo pagrindo padėti šiam nuteistajam išvengti atsakomybės. Juolab kad yra neįtikėtina ir nerealu, jog kasdien vartojantis narkotikus asmuo prisimintų, kad prieš daugiau nei du metus jam ir jo draugui narkotikus pardavė būtent J. M..

3.7. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistieji I. S., R. Bo. ir liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pirkdavo narkotines medžiagas iš M. Jk., bet šie parodymai nepatvirtina, kad būtent M. Jk. pardavė narkotines medžiagas I. S. nuosprendyje nurodytomis datomis. Kasaciniame skunde aptariami nuteistųjų I. S., R. Bo. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotų I. S. ir M. Jk. pokalbių turinys ir teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, vertindamas šių pokalbių turinį ir jų eiliškumą. Nors šiuose pokalbiuose tiesiogiai nėra įvardinamos narkotinės medžiagos, tačiau I. S. pokalbius su „klientais“ palyginus su 2013 m. lapkričio 12 d. vykusiais pokalbiais su M. Jk. yra akivaizdžiai matyti, kad pokalbiuose yra užmaskuotai kalbama būtent apie narkotines medžiagas. Šie duomenys objektyviai patvirtina I. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis prekiavo tik M. Jk. narkotikais. Nors jis nenurodė konkrečių datų, kada iš M. Jk. įsigydavo narkotikus, tačiau bendras jo nurodymas, kad tuo laiku jis prekiavo tik šio nuteistojo narkotikais ir 2013 m. lapkričio 12 d. skubus susitikimas su M. Jk., prieš tai nenustatytam asmeniui užmaskuotai pranešus, kad jis narkotikų neturi, bet po susitikimo su M. Jk. toliau prekiauja narkotinėmis medžiagomis, anot prokuroro, tik patvirtina, kad abiejų nuteistųjų (M. Jk. ir I. S.) susitikimas buvo skirtas platinti narkotikus.

3.8. Prokuroras nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje surinkti duomenys (2013 m. lapkričio 13 d. R. Bo. asmens kratos metu rastas iš I. S. įgytas heroinas; R. Bo. užmaskuoto turinio žinutė I. S. apie pareigūnų paimtą šią medžiagą; po to sekusi I. S. žinutė M. Jk. su prašymu leisti ateiti pas jį ir M. Jk. duotas leidimas atvykti) nepatvirtina, kad I. S. įsigyti narkotinių medžiagų vyko būtent pas M. Jk. ir kad iš R. Bo. paimti narkotikai buvo įsigyti per I. S. iš M. Jk.. Prokuroro teigimu, tokia išvada yra neteisinga, padaryta pažeidžiant įrodymų visumos vertinimo ir tarpusavio palyginimo taisyklę, prieštarauja I. S. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir minėtų trumpųjų žinučių turiniui. Be to, tai, kad M. Jk. minimu laikotarpiu platino narkotines medžiagas patvirtina ir ankstesnis 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendis, kuriuo jis (M. Jk.) yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

3.9. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo I. S. parodymus, jog jis įsigydavo narkotines medžiagas iš M. Jk., patvirtina: 2013 m. lapkričio 13 d. 15.36 val. telefoninis pokalbis tarp I. S. ir nenustatyto asmens; liudytojo S. Tt. parodymai; 2013 m. lapkričio 27 d. 14.08 val. telefoninis pokalbis tarp K. S. ir I. S.; 2013 m. lapkričio 28 d., apie 16 val., I. S. elgesys (ieško M. Jk., bando su juo susisiekti, o nepavykus – išvyksta jo ieškoti); 2013 m. lapkričio 28 d. 16.33 val. telefoninis pokalbis su nenustatytu asmeniu ir po 20 min. telefoninis pokalbis su M. Jk.; slapto sekimo metu užfiksuota informacija apie 16.50–17.03 val. I. S. ir M. Jk. susitikimą name (duomenys neskelbtini). Be to, šių telefoninių pokalbių analizė ir po slapto sekimo metu užfiksuoto M. Jk. išėjimo iš pastato 17.15 val., I. S. vėl pradeda aktyviai prekiauti narkotinėmis medžiagomis – 17.20 val. nenustatytas asmuo užmaskuotai paprašo I. S. atvežti narkotinių medžiagų., 18.10 val. jis išeina iš namo, kur jį sulaiko policijos pareigūnai ir I. S. asmens kratos metu randamas heroinas. Dėl to prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šie duomenys nepaneigia M. Jk. versijos (jis su I. S. nesusitiko, minėtame name užėjo pas savo tėvą) ir nepatvirtina fakto, kad šie asmenys buvo susitikę ir vienas kitam perdavė narkotikus. Dėl to prokuroras teigia, kad, vadovaujantis logikos dėsniais ir sistemiškai vertinat minėtus telefoninius pokalbius, trumpąsias žinutes, slapto sekimo duomenis, akivaizdu, jog nagrinėjamo įvykio metu I. S., norint įsigyti narkotines medžiagas, buvo būtina susitikti su M. Jk., ką jie ir padarė name (duomenys neskelbtini). Kartu prokuroras teigia, kad šių asmenų susitikimo faktą patvirtina prieš pat susitikimą minėtame name jų intensyvus bendravimas telefonu, kuris nutruko tuoj pat M. Jk. išėjus iš namo. Anot prokuroro, seka logiška išvada, kad jei šie asmenys nebūtų susitikę, tai jie būtų vėl kontaktavę telefonu ir taręsi dėl susitikimo, tačiau to neįvyko.

3.10. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas telefoninių pokalbių turinį ir nurodydamas, kad pokalbiuose nėra minimos narkotinės medžiagos, nepagrįstai neanalizavo bendro visų pokalbių turinio. Juolab kad būtų neįtikėtina, jei 16 kartų teistas I. S. ir 7 kartus teistas M. Jk., bendraudami telefonu apie narkotines medžiagas, tiesiogiai pasakytų, kad vienas iš jų nori įsigyti, o kitas – parduoti narkotines medžiagas. Todėl ir nagrinėjamu atveju didžioji dalis telefoninių kontaktų tarp M. Jk. ir I. S. yra labai trumpi ir užmaskuoti, iš jų matyti, kad asmenys tariasi tik dėl susitikimų, nedetalizuodami jų konkretaus tikslo, ir tik pokalbių visuma, jų analizė ir jų palyginimas su I. S. ir policijos pareigūnų parodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, patvirtina, kad jie jau tardamiesi dėl susitikimų žinojo, kad susitinka būtent dėl narkotinių medžiagų.

3.11. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas iškėlė labai aukštus reikalavimus nuteistųjų J. M. ir I. S. duotiems parodymams, nepagrįstai neatsižvelgė į jų parodymus, kad jie ilga laiką prekiavo M. Jk. narkotikais, dažnai susitikdavo, patys vartodavo narkotines medžiagas. Todėl natūralu, kad apklausų metu jie nesugebėjo nurodyti konkrečių datų ir narkotinių medžiagų kiekio, paimto iš M. Jk., tačiau abu kategoriškai patvirtino, kad tuo laikotarpiu prekiavo tik M. Jk. jiems perduotomis narkotinėmis medžiagomis. Be to, J. M. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, o I. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuoti duomenys.

3.12. Prokuroras ginčija ir apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl liudytojo R. A. parodymų, kuriuos teismas nepagrįstai vertino kaip pareigūno subjektyvia nuomone apie nuteistąjį M. Jk., kaip narkotikais prekiavusį asmenį, bet ne duomenys, kuriais gali būti grindžiamas kaltinimas M. Jk.. Teismas taip pat nepagrįstai vertino ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautus duomenis – M. Jk. ir I. S. telefoninių pokalbių turinys buvo įvertintas tik kaip neinformatyvūs. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina ne tik labai dažnų kontaktų elektroninių ryšių priemonėmis tarp nuteistųjų M.

Jk., J. M., I. S. ir tarp J. M., I. S. ir kitų, tyrimo metu nenustatytų asmenų, fakto buvimą, bet ir tų kontaktų tikslus – neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Tokią išvadą leidžia daryti teismo neįvertintų dalies pokalbių turinys, kuris, atsižvelgiant į tirtų nusikalstamų veikų vykdymo bei tyrimo specifiką, jas tyrusio pareigūno R. A., turinčio labai didelę profesinę patirtį, nusikaltimų tyrimo ir teisminei praktikai žinomas narkotikais prekiaujančių žmonių bendravimo (leksikos) konspiracinius ypatumus (tartis dėl trumpų susitikimų nenurodant tikslo, prašyti neįvardinamos pagalbos), yra pakankamai informatyvus, patvirtinantis, kad pokalbiuose dalyvaujantys asmenys vykdo prekybą narkotinėmis medžiagomis.

Kartu prokuroras pažymi, kad liudytojui R. A. yra žinomi narkotikais prekiaujančių asmenų bendravimo ypatumai iš tarnybinės patirties ir būtent šio liudytojo parodymai, kaip labai didelę patirtį turinčio specialisto, yra ypatingai svarus ir reikšmingas bylai įrodymas. Šio pareigūno parodymai, įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia daryti vienintelę teisingą ir pagrįstą išvadą dėl M. Jk. kaltės prekiavus narkotinėmis medžiagomis. Teismas neįvertino ir kitos svarbios aplinkybės, t. y. tai, kad pareigūnas R.

A. teisingai įvertino užfiksuotus pokalbius, trumpąsias žinutes, kitus užmaskuotus kontaktus tarp nuteistųjų patvirtina bylos objektyvus faktas – pas visus nuteistuosius rastos narkotinės medžiagos, apie kurias davė parodymus liudytojas R. A.. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ne visas byloje nustatytas aplinkybes, nesugretino tarpusavyje visų įrodymų, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nepagrįstai nelaikė M. Jk. kaltę patvirtinančiais įrodymais liudytojų ir kaltinamųjų parodymų, BPK 154 straipsnio ir 160 straipsnio tvarka surinktų duomenų, vertino juos atsietai vienus nuo kitų, dėl ko nepagrįstai išteisino M.

Jk. dėl kaltinimų pardavus narkotines medžiagas J. M. ir I. S..

3.13. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada vertinti kritiškai nuteistojo S. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš M. R., padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimus, nes ji nėra pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip pat ir išvada, kad S. T. parodymai buvo išgauti psichologinio spaudimo pasėkoje, padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą išsamiai vertinti įrodymų visetą.

Prokuroras pažymi, kad ikiteisminio tyrimo praktikoje dažni atvejai, kai tik sulaikyti įtariamieji, naudodamiesi BPK numatytomis teisėmis, atsisako duoti parodymus arba duoda melagingus parodymus, bet vėliau, sužinoję, kokius duomenis pavyko surinkti tyrėjams, duoda teisingus parodymus. Nors nagrinėjamoje byloje nuteistasis S. T. sulaikytas davė melagingas parodymus, tačiau tyrimo eigoje pareigūnui R. A. paaiškinus S. T., kad yra surinkti objektyvūs nusikaltimo aplinkybes patvirtinantys duomenys, pastarasis davė tikrovę atitinkančius parodymus apie kito nuteistojo M.

R. vaidmenį. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai tokį R. A. ir S. T. bendravimą įvertino kaip spaudimą, remdamasis vien tik nuteistojo S. T. teisme duotais parodymais, kad R. A. vertė duoti parodymus prieš M. R.. Šioje situacijoje teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad pareigūnų bendravimas su suimtaisiais yra normali ikiteisminio tyrimo praktika, padedanti ikiteisminio tyrimo metu nustatyti visas tikrąsias įvykio aplinkybes, ir kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. I-383 patvirtintose Rekomendacijose dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese. Be to, apeliacinės instancijos teismas, daug dėmesio skirdamas procedūrinių S. T. parodymų keitimo aplinkybių analizei ir šių aplinkybių vertinimui, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad būtent šie parodymai atitinka kitus objektyvius įrodymus, užfiksuotus atliekant procesinės prievartos veiksmus, numatytus BPK 154 ir 160 straipsniuose, nepagrįstai neatliko šių parodymų analizės ir jų nepalygino su minėtais objektyviais duomenimis.

Prokuroras teigia, kad S. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, būtina vertinti kartu su užfiksuotais telefoniniais pokalbiais su M. R., vykusiais 2014 m. sausio 7 d. ir anksčiau, M. R. pokalbiu su R. B. bei S. T. išsiusta trumpąja žinute nenustatytam asmeniui. Prokuroras, aptardamas šių pokalbių ir žinutės turinį, teigia, kad M. R. net nesigilina kokiu tikslu su juo nori susitikti S. T., nes jis (M. R.) iš anksto žino susitikimo tikslą, o užmaskuota žinutė akivaizdžiai parodo, kad S. T. praneša nenustatytam asmeniui apie jau įgytas narkotines medžiagas.

Be to, šias objektyviai užfiksuotas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. T., pripažindamas, kad 2014 m. sausio 7 d. būtent M. R. pardavė jam narkotines medžiagas. Tai, kad aptartų pokalbių metu nėra kalbama tiesiogiai apie narkotinių medžiagų perdavimą, anot prokuroro, yra savaime suprantama, nes asmenys, užsiimantys tokia nusikalstama veikla, įtaria, kad gali būti klausomasi jų pokalbių. Tačiau šiuose pokalbiuose nėra užsimenama apie S. T. ir M. R. teisme iškeltą versiją – skolos atidavimą ar pinigų pasiskolinimą – nors tokios paprastos aplinkybės pokalbio metu nėra jokio tikslo slėpti.

Be to, ir ankstesnieji S. T. ir M. R. telefoniniai pokalbiai, jų eiliškumas ir jų metu pasakytos frazės leidžia nustatyti bendravimo dėl narkotikų įsigijimo būtent iš M. R. faktą, beje, kurį ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats S. T., t. y. kad jam skambina „klientas“, tada jis (S. T.) skambina M. R., o susitaręs dėl susitikimo, vėl skambina tam pačiam „klientui“ ir praneša, kad viskas gerai, visi tokie pokalbiai vyksta 3 min. laikotarpyje. Anot prokuroro, teismas nepagrįstai akcentavo pas nuteistuosius S. T. ir M.

R. rastų narkotinių medžiagų skirtingą koncentraciją, nes šiuo aspektu yra svarbi ne narkotinių medžiagų koncentracija, o pats jų suradimo faktas pas minėtus nuteistuosius, kuris patvirtina M. R. kaltę prekiavus narkotikais.

3.14. Kasaciniame skunde ginčijamas ir nuteistojo R. B. parodymų vertinimas ir teigiama, kad šio asmens parodymai yra nelogiški ir prieštaringi, priderinti prie vis naujai jam paaiškėjusių aplinkybių. Plačiai aptardamas šio asmens ir M. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ir šiuo atveju pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir šis pažeidimas turėjo lemiamą įtaką priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą išteisinti M. R.. Teismas nepagrįstai neįvertino šių asmenų (R. B. ir M. R.) parodymų nelogiškumą, prieštaringumą, nenuoseklumą ir keitimo aplinkybių viso proceso metu ir nelogiškų jų paaiškinimų, iš kurių matyti, kad nuteistieji savo gynybinę poziciją priderino prie byloje surinktų duomenų, kurie jiems nebuvo žinomi tyrimo pradžioje. Prokuroro manymu, logiškai nepaaiškinami R. B. parodymai, kad valandos laikotarpyje jam ir M. R. buvo reikalingi du susitikimai: pirmą kartą susitikti pasikalbėti bendromis temomis, o antrą kartą – tikslingai kalbėti apie automobilio įsigijimą. Beje, R. B., norėdamas įsigyti automobilį ir alkoholinius gėrimus, vyko į tokį susitikimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) neturėdamas pinigų. Kasaciniame skunde pažymima, kad byloje esančių šių asmenų telefoninių pokalbių turinys ir slapto sekimo ir sulaikymo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pirmojo susitikimo metu jie aptarė galimybę įsigyti narkotikus (kokainą) tą dieną, ko negalėjo padaryti telefoninio pokalbio metu, o antrojo susitikimo metu R. B. iš M. R. įsigijo narkotikus ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Juolab kad visiškai neįtikinamos ir nerealios yra R. B. nurodytos narkotikų įgijimo aplinkybės: nepažįstamas asmuo prie (duomenys neskelbtini) ligoninės (t. y. atviroje, viešojoje vietoje) pasiūlė ir pardavė kitam nepažįstamam asmeniui (t. y. R. B.) kokainą.

3.15. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų (nuteistųjų ir liudytojų parodymų, duomenų, gautų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir slapto sekimo metu) įvertinimas yra paremtas ne esminių faktinių duomenų apie nusikaltimo padarymą analize, o atskirų detalių vertinimu, fragmentiškų nesutapimų pripažinimu esminiu prieštaravimu, neįvertinant minėtų asmenų parodymų santykio su kitais įrodymais. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas neatliko chronologinės nuteistųjų J. M., I. S., S. T. parodymų analizės ir jų palyginimo su vėlesniais parodymais ir nepagrįstai šiuos parodymus vertino kaip nepatikimus. Dėl to prokuroras teigia, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent M. Jk. ir M. R. platino narkotines medžiagas, todėl būtina laikyti nustatytu, kad atitinkamomis dienomis J. M. ir I. S. narkotines medžiagas įsigijo iš M. Jk., o S. T. ir R. B. – iš M. R..

3.16. Kartu prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 2 dalį, nes M. Jk. ir M. R. nusikaltimų padarymo laikotarpiu niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl pas šiuos nuteistuosius paimti pinigai ir automobilis yra gauti iš nusikalstamos veikos ir turi būti konfiskuoti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo ribų, įrodymų vertinimo, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų taisyklių, ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo

5. Kasaciniu skundu, paduotu BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, prokuroras prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, išskyrus šio nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems V. B., T. U., S. T., I. S. paskirtų bausmių. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje surinktus įrodymus įvertino atsietai vienus nuo kitų, nesusiejo ir neanalizavo jų visumos; kad priimtas naujas nuosprendis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų BPK 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

5.1. Visų pirma pažymėtina, kad BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

5.2. Kaip matyti iš prokuroro kasacinio skundo turinio, pagrindinė dalis jame dėstomų argumentų skirti apeliacinės instancijos teismo atliktam įrodymų (nuteistųjų ir liudytojų, taip pat ir liudytojų apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos, specialisto išvadų ir kitų byloje surinktų duomenų) vertinimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir šios instancijos teismo padarytoms išvadoms paneigti, kurie nesietini su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Tai reiškia, kad šioje byloje prokuroro paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei prašoma, atsižvelgiant į kasaciniame skunde akcentuojamas ikiteisminio tyrimo aplinkybes (ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų duotus parodymus, šių asmenų telefoninių pokalbių ir slapto sekimo metu gautą informaciją) ir atskirus įrodymus (specialistų išvadas dėl narkotinių medžiagų sudėties), jų pagrindu daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą, priimtoje nutartyje pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

5.3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

5.4. BPK 329 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

5.5. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5.6. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, jog kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir in dubio pro reo principu, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų išsklaidyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-232/2014, 2K-228/2014 ir kt.).

5.7. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoti, kad priimtas naujas nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, kad jame padarytos išvados pagrįstos nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių skundžiamą nuosprendį reikėtų naikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su prokuroro kasaciniame skunde nurodytais pakeitimais, neturi pagrindo.

5.8. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad M. Jk. ir M. R. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, nurodė, jog darydamas tokią išvadą remiasi nuteistosios J. M., ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų I. S. ir R. Bo. (dėl M. Jk. narkotinių medžiagų platinimo nuteistiesiems J. M. ir I. S.) parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais nuteistojo S. T. parodymais (dėl M. R. narkotinių medžiagų platinimo nuteistiesiems S. T. ir R. B.) ir elektroninių ryšių tinklais perduota informacija (telefoniniais pokalbiais), kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymais, kratos ir slapto sekimo metu gautais duomenimis.

5.9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendyje nuteistųjų M. Jk. ir M. R. kaltę grindė iš esmės tik kitų nuteistųjų J. M., R. Bo. ir ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais nuteistųjų S. T. ir I. S. parodymais, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga, elektroninių ryšių tinklais perduota informacija (telefoniniais pokalbiais), kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymai ir slapto sekimo metu gauti duomenys, nepateikė išsamaus kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos vertinimo, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

5.10. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas padarė išsamias ir motyvuotas išvadas, jog ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neleidžia daryti neabejotinų išvadų, patvirtinančių M. Jk. ir M. R. kaltumą padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šio teismo nuosprendyje visi byloje ištirti įrodymai jų leistinumo, liečiamumo ir patikimumo aspektu išanalizuoti, ir, įvertinus jų visumą, konstatuota, kad byloje nėra surinkta abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad M. Jk. ir M. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu laiku, vietose ir aplinkybėmis padarė jiems inkriminuotas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. kad būtent jie platino narkotines medžiagas atitinkamai nuteistiesiems J. M. bei I. S. ir S. T. bei R. B.. Apeliacinės instancijos teismo baigiamajame akte itin detaliai ir motyvuotai pasisakyta tiek dėl specialistų išvadų Nr. 140-(382)-ISI-488, 140-(330)-ISI-283, 11-176 (14), 140-(214)-ISI-207, telefoninių pokalbių tarp minėtų visų nuteistųjų ir slapto sekimo metu surinktų duomenų, ikiteisminio tyrimo metu duotų S. T., I. S. parodymų ir nuteistosios J. M. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje (kurie akcentuojami prokuroro kasaciniame skunde), vertinimo. Teismas nurodė, kad teisiamajame posėdyje M. Jk. teigiant, jog narkotines medžiagas savo vartojimui jis įsigijo iš J. M., o šiai tvirtinant, jog narkotines medžiagas ji įsigijo iš M. Jk., nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai abu bendrakaltinamieji kaltina vienas kitą nusikalstamos veikos padarymu – narkotinių medžiagų platinimu; kad byloje esančių telefoninių šių nuteistųjų pokalbių turinys neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad būtent M. Jk., o ne pati J. M. platino narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į byloje esančius duomenis, kad ši nuteistoji yra nuteista kitoje baudžiamojoje byloje dėl narkotinių medžiagų platinimo būtent M. Jk.. Priešingai nei teigia prokuroras, apeliacinės instancijos teismas nuteistosios J. M. parodymus vertino itin atidžiai, lygino juos tiek tarpusavyje, tiek su kitų byloje surinktų duomenų visuma.

5.11. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta ir tai, kad nuteistieji I. S., R. Bo. ir liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo nurodyti konkrečių narkotinių medžiagų įsigijimo iš nuteistojo M. Jk. aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu laiku. Be to, net ir tokius nekonkrečius ir abstrakčius parodymus tiek nuteistieji I. S. ir R. Bo., tiek minėta liudytoja pirmosios instancijos teisme pakeitė, nurodydami šių parodymų pakeitimo priežastis (kerštas ir pareigūnų įtaka). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad specialistų išvados dėl kratos metu M. Jk. bute rastų narkotinių medžiagų, kaip liudytojo apklausto pareigūno R. A. bei liudytojo S. Tt. (kurie nematė M. Jk. parduodant narkotines medžiagas I. S.) parodymai, 2013 m. lapkričio 28 d. vykusio slapto sekimo duomenys taip pat neleidžia konstatuoti, jog M. Jk. 2013 m. lapkričio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 28 d. padarė jam inkriminuotas konkrečias nusikalstamas veikas.

5.12. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta ir tai, kad, pagal specialistų išvadas, kratos metu nuteistųjų M. R. ir S. T. butuose paimtas kokainas yra skirtingos koncentracijos, taip pat rastos skirtingos medžiagų rūšys (kokainas ir kanapės). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai specialisto išvadas vertino kaip M. R. kaltę patvirtinančias, o kratos metu rastas priemones (smulkintuvės kanapėms savo vartojimui smulkinti) pripažino narkotikų paruošimui ir platinimui naudojamomis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo S. T. visus parodymus išanalizavo ir pripažino, kad, remiantis tik S. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis paneigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga, M. R. kaltumas dėl jam inkriminuoto 2014 m. sausio 7 d. narkotinių medžiagų platinimo negali būti grindžiamas; kad liudytojų R. A., S. Tt. parodymai taip pat neduoda pagrindo pripažinti, kad M. R. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas ir šias medžiagas platino nuteistiesiems S. T. ir R. B..

5.13. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visi byloje ištirti įrodymai yra dar kartą išanalizuoti, tarpusavyje palyginti tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, motyvai, kuriais vadovaudamasis šis teismas atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus, nurodyti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kasaciniame skunde nurodomus BPK pažeidimus, kuriuos būtų pagrindas pripažinti esminiais, sutrukdžiusiais teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir lėmusiais neteisingo sprendimo priėmimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), neturi pagrindo.

6. Be to, pažymėtina, kad kasaciniu skundu prokuroras prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, su pakeitimais – palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. B. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityto suėmimo laiko ir dėl nuteistiesiems T. U., S. T., I. S. paskirtų bausmių. Taigi, prokuroras neginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria nuteistiesiems S. T. ir I. S. paskirtos bausmės, sušvelnintos nustačius jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

6.1. Nustatydamas ir S. T., ir I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad I. S. ir S. T. narkotines medžiagas įgijo iš nenustatyto asmens (ar asmenų), bet ne iš nuteistųjų M. Jk. ir M. R., kad S. T. ir I. S. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra teisingi ir tai duoda pagrindą pripažinti esant jų atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Kasaciniame skunde, kaip minėta, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymas neginčijamas, o tai rodo, kad prokuroro kasaciniame skunde suformuotas prašymas iš dalies yra ir tarpusavyje prieštaringas.

6.2. BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos, kai byloje neginčijamai nustatoma, jog konfiskuotinas turtas yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismas, M. Jk. išteisindamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o M. R. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuodamas į BK 259 straipsnio 1 dalį, BPK reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistųjų M. Jk. ir M. R. konfiskuotas turtas (pinigai ir L. K. priklausantis automobilis) gautas nusikalstamu būdu, todėl nuosprendžio dalį, kuria buvo taikytos BK 72 straipsnio nuostatos, panaikino. Daryti priešingas išvadas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, tenkinti kasatoriaus prašymą – Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendį su kasaciniame skunde nurodytu pakeitimu – nėra pagrindo. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apskųsto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, prokuroro kasacinis skundas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jegvenijaus Michailovskio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė