2019-12-04 Nr. AB-22849-3-62-3-00594-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2733-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00594-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir pareiškėjo Z. B. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė po reorganizavimo)) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pažymėtina, kad šalindamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė skundo patikslinimą, kuriame teismo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nors Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VST, priimtas nagrinėjimui, 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsniu bei atsižvelgiant į proceso šalių procesinių dokumentų turinį, nutarė atsakovo atstovu byloje laikyti ne VST, o LAVL, o Lukiškių TI-K ir VST į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. užbaigus jo gydymą LAVL, turėjo būti planiniu konvojumi etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K), kur buvo laikomas 4 paras, kol buvo grąžintas į Alytaus PN. Atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, tačiau šiuo atveju atsakovas nepagrįstai neužtikrino tiesioginio konvojavimo į Alytaus PN. Dėl neteisėtų LAVL veiksmų buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 20 d. patyrė nepatogumus, suvaržymus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą ir pan. Bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Alytaus PN laikomi asmenys turi daugiau teisių. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47VC-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Pagal šio įsakymo 1.1.1.4 punktą sulaikytųjų ir nuteistųjų konvojavimas maršrutu iš LAVL į Alytaus PN turėjo vykti tiesiogiai. Atsakovui teko pareiga pareiškėją tiesiogiai iš LAVL konvojuoti į Alytaus PN, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas buvo etapuotas per Lukiškių TI-K. Dėl neteisėtų LAVL administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Minėtais neteisėtais veiksmais LAVL pareigūnai sudarė prielaidas pakeisti pareiškėjo teisinę padėtį, pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumus, psichologinį sukrėtimą, orumo pažeminimą, pablogėjo jo savijauta.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

5. LAVL nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 14 d. Pagal Konvojavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) nustatytą bendrą tvarką, į LAVL atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi (iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku) vykdo VST. Asmens konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas, kurį, be visa kita, sudaro konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 33.2 punktą, pacientas išrašomas iš LAVL, kai paciento tolesnis buvimas LAVL nėra mediciniškai pagrįstas, kai toliau nėra teisinio pagrindo nuteistųjų (suimtųjų) laikyti LAVL, nes šie asmenys nėra pacientai ir organizuojamas jų grąžinimas į laisvės atėmimo vietas artimiausiu maršrutu pagal VST vado įsakymu patvirtintus konvojavimo maršrutus. Vadovaujantis VST 2017 m. gegužės 15 d. vado įsakymu, maršrutas LAVL – Alytaus PN vykdomas trečiadieniais. Kadangi LAVL prioritetinė veikla yra teikti medicinos paslaugas, kurioje atvykstančių ir išvykstančių pacientų kaita yra didelė, todėl, siekiant užtikrinti visiems atvykstantiems medicinos paslaugas ir tai, kad pareiškėjo laikyti ilgiau LAVL nebuvo teisinio pagrindo, vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, buvo organizuojamas išrašymas iš LAVL ir konvojavimas į įkalinimo įstaigą. Pareiškėjas iš LAVL išvyko 2018 m. kovo 16 d. (penktadienis) per Lukiškių TI-K, kai tuo tarpu artimiausias tiesioginis maršrutas iš LAVL buvo numatytas tik 2018 m. kovo 21 d. LAVL 2018 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į VST dėl neplaninio konvojaus skyrimo, tačiau VST atsisakė jį skirti. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir reikalaujama neturtinės žalos suma.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VST atsiliepime nurodė, kad VST pareigūnai konvojavo pareiškėją 2018 m. kovo 16 d. iš LAVL į Lukiškių TI-K pagal LAVL 2018 m. kovo 15 d. pateiktą konvojavimo paraišką. VST pareigūnai veikė teisėtai, pagal gautus sprendimus iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir atliktus perdavimus konvojuoti. Pretenzijų ar skundų dėl šio konvojavimo iš pareiškėjo nebuvo gauta. VST negali keisti ar nevykdyti bausmės ar suėmimo vykdymo subjekto priimto sprendimo, nesant teisės aktų nustatytų išimčių. VST pareigūnai tik organizuoja ir vykdo paties konvojavimo (lydėjimo su apsaugą į paskirties punktą) procesą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1109 patvirtintu Nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir Konvojavimo taisyklėmis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas VST planiniu konvojumi 2018 m. kovo 7 d. buvo atvežtas į LAVL gydymui. Pasibaigus pareiškėjo gydymui LAVL 2018 m. kovo 16 d. VST planiniu konvojumi pareiškėjas buvo grąžintas (išvežtas) į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą - Alytaus PN – per Lukiškių TI-K.

9. Teismas akcentavo Aprašo 5, 6, 8, 14 punktuose, Konvojavimo taisyklių 4, 20, 95 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo VST vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti planiniai konvojų maršrutai. Teismas, įvertinęs šio įsakymo 1.1.1.4 punkte ir 1.1.1.6 punkte įtvirtintą tvarką, pažymėjo, kad planinis konvojus į Alytaus PN vykdomas tik trečiadieniais, o kitomis savaitės dienomis planinis konvojus vyksta į kitus paskirties punktus. Teismas priėjo prie išvados, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo išvykimo iš LAVL dieną (penktadienį) planinis tiesioginis maršrutas į Alytaus PN nebuvo vykdomas, pareiškėjo argumentai, kad jis iš LAVL turėjo būti vežamas tiesiogiai į Alytaus PN, nepagrįsti.

10. Teismas pažymėjo, kad LAVL paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims. Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 55 punktą į LAVL planinio konvojaus pristatyti nuteistieji priimami pateikus medicininį siuntimą, Asmens sveikatos istoriją ir pan. Taigi nuteistojo laikymo LAVL pagrindas – medicininės indikacijos, todėl, asmeniui gydymą baigus, nelieka pagrindo jo toliau laikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui gydymą baigus, LAVL neturėjo pagrindo jo toliau laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Nesant kitų ypatingų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti skirtas neplaninis konvojus, LAVL pagrįstai organizavo pareiškėjo išvykimą (išvežimą) į bausmės atlikimo vietą (Alytaus PN) artimiausiu planiniu konvojumi. Nesant galimybės pareiškėjo grąžinti į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą penktadienį tiesioginiu maršrutu, pareiškėjo vykimas į paskirties punktą buvo organizuojamas tranzitu per Lukiškių TI-K.

11. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 9.3 punkte, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos 118 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentuodamas, kad tranzitiniai suimtieji ir nuteistieji, perkeliami iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, tardymo izoliatoriuje laikomi ne ilgiau kaip 10 parų, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo būti vežamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių sąlygų, kurios jam buvo pablogintos Lukiškių TI-K, o pats faktas, kad pareiškėjas buvo tranzitu atvežtas į Lukiškių TI-K, nesudaro pagrindo teigti, jog jam buvo taikomas griežtesnis režimas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeičia, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokios konkrečiai teisės Lukiškių TI-K jam buvo apribotos, taigi teismas neturėjo pagrindo teigti, jog šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (LAVL) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo VST apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti bei priimti naują pagrįstą ir teisėtą sprendimą arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo VST apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde išdėstydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Skunde prašė priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl konvojavimo ne tiesiogiai iš LAVL į Alytaus PN, o per Lukiškių TI. Teismas pagrįstai sutiko su skundo argumentais, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi. Pataisos namuose bausmę atliekantis nuteistieji turi daugiau teisių, jie laikomi lengvesnio režimo sąlygomis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo VST vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 47V-498 patvirtinti konvojavimo maršrutai. Pagal šio įsakymo 1.1.1.4 punktą turėjo būti etapuotas ne per Lukiškių TI-K, o tiesiogiai į Alytaus PN. LAVL įrodymais nepaneigė skundo argumentų, kad pareiškėjo konvojavimas negalėjo būti vykdomas tiesiogiai iš LAVL į Alytaus PN. Be to, atsakovas pagal BVK 69 straipsnio 1 dalį turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš LAVL į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas teisėtai etapavo pareiškėją į Alytaus PN per Lukiškių TI-K. Pareiškėjo teigimu, būdamas Lukiškių TI-K 4 dienas, patyrė laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei į Alytaus PN būtų konvojuotas tiesiogiai. Dėl tokių suvaržymų patyrė neturtinę žalą, kuri patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį.

18. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į VST apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19. LAVL, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, nurodo, kad teismas objektyviai išanalizavo skundo argumentus bylos medžiagos kontekste ir priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika. Teismo spendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lukiškių TI-K atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo VST apeliacinį skundą tenkinti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti, o pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su teisės aktų nuostatų neatitinkančiais LAVL veiksmais, organizuojant jo pervežimą (etapavimą) iš LAVL į laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą – Alytaus PN, dėl ko jis 4 paras buvo patalpintas į Lukiškių TI-K, kur patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis negalėjo būti vežamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K, ginčo situacijoje yra nepagrįsti, taip pat kad pareiškėjo teisinė padėtis dėl grąžinimo į pataisos įstaigą tranzitu per Lukiškių TI-K nesikeičia, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę savo įkalinimo įstaigoje, be to, pareiškėjas skunde nenurodo, kokios konkrečiai teisės Lukiškių TI-K jam buvo apribotos, dėl ko teismas neturi pagrindo teigti, jog šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį skundžia pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VST: pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvados dėl LAVL veiksmų, organizuojant jo pervežimą ne tiesiogiai į Alytaus PN, bet per Lukiškių TI-K, dėl ko jis 4 paras patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, teisėtumo prieštarauja BVK 69 straipsnio nuostatoms. Neteisėti LAVL veiksmai sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį; trečiasis suinteresuotas asmuo VST apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų pervežimą (konvojavimą), normų turinio yra klaidingos, be to, neužtikrintas žodinis bylos nagrinėjimas.

24. Tam, kad būtų tinkamai apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, visų pirma, turi būti išspręstas klausimas dėl į bylą įtrauktų asmenų procesinio statuso: apeliacinį skundą gali paduoti tik proceso dalyviai (ABTĮ 134 str. 1 d.), t. y. proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje ABTĮ 55 straipsnyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 46 str. 3 d.). Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį)); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) (ABTĮ 46 str. 2 d.).

25. VST ir Lukiškių TI-K procesinis statusas nagrinėjamoje byloje – tretieji suinteresuoti asmenys, į bylą šie subjektai įtraukti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi, nors byloje nėra duomenų, kad bylos išsprendimas gali (galėjo) turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Šiame kontekste pažymėtina aplinkybė, kad valstybės institucija ar kitas asmuo disponuoja bylai išspręsti reikalingais duomenimis arba kad byloje taikytinos teisės aiškinimas yra svarbus jų veikloje, nereiškia, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Taigi, kadangi VST ir Lukiškių TI-K (Vilniaus pataisos namai yra Lukiškių TI-K teisų ir pareigų perėmėjas po šio reorganizavimo) į nagrinėjamą bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti nepagrįstai, jie šalinami iš proceso dalyvių, o bylos apeliacinis procesas pagal VST apeliacinį skundą nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 2 p. ir 8 d.).

26. Teisėjų kolegija, apreiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl LAVL veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, teisėtumo: šiame kontekste pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-802-414/2018, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis bei taikytinu teisiniu reguliavimu yra itin panaši į nagrinėjamą (pareiškėjas prašomos atlyginti neturinės žalos atsiradimą siejo su, be kita ko, aplinkybe, kad užbaigus gydymą LAVL, tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti buvo etapuotas ne tiesiogiai į Alytaus PN, kur yra jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo vieta, o per Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas kameroje vienas, buvo pažemintas jo orumas), be kita ko, nurodė, kad atsakovas turi pareigą užtikrinti, kad nuteistasis bausmę atliktų jam teismo paskirtoje pataisos įstaigoje, t. y. nepažeidžiant BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo ir atsakovo išdėstytus argumentus ir bylos duomenis, padarė išvadą, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš LAVL į Alytaus PN buvo numatytas, atsakovas neužtikrino pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į jam teismo paskirtą bausmės atlikimo vietą, dėl to buvo pažeistos BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos. Dėl neteisėtų LAVL administracijos veiksmų pareiškėjas 4 paras patyrė perteklinius laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų iš LAVL konvojuotas tiesiogiai į Alytaus PN. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šią bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1239-756/2019, pritarė šiai pirmosios instancijos teismo išvadai (nutarties motyvuojamosios dalies 6 p.).

27. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Aptartu aspektu nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės analogiška, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo aptartos (šios nutarties 31 p.) BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinimo praktikos.

28. Kadangi nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nors tiesioginis planinis konvojaus maršrutas iš LAVL į Alytaus PN buvo numatytas, LAVL, neužtikrinusi pareiškėjo tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, pažeidė BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kitoks aiškinimas prieštarautų BVK 67 straipsnio ir Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, reglamentuojančioms nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat tardymo izoliatoriuose laikomus asmenis.

29. Taigi, bylos duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis 4 paras (nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 20 d.) buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, kuriame laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos skiriasi nuo esančių pataisos namuose, dėl ko jis galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų, tam tikrą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu LAVL būtų užtikrinusi pareiškėjo tiesioginį konvojavimą į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

32. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

33. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

34. Pažymėtina, kad paprastai esant tik nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptarto pažeidimo (laikymo 4 paras tardymo izoliatoriuje) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį: pareikėjo argumentai dėl patirtų nepatogumų, diskomforto yra itin apibendrinti (pavyzdžiui, apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisėti veiksmai „<...> sukėlė neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį <...>), nesusieti su nagrinėjama situacija.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamai trumpas laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams objektyviai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, dėl ko pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas keičiamas, pripažįstant pareiškėjo teisės pažeidimą pakankama ir teisinga satisfakcija.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pašalinti iš administracinės bylos proceso dalyvių Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus pataisos namus.

Procesą pagal Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą nutraukti.

Pareiškėjo Z. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą.

Pripažinti pareiškėjo Z. B. teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninei neužtikrinus pareiškėjo Z. B. tiesioginio konvojavimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličauskas

Veslava Ruskan