9c8451fc-9017-4364-acbf-912e8551e03e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-658/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18316-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.6; 2.4.7; 2.4.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam A.

P. ir jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, nukentėjusiajam R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas A. P. laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. birželio 1 d. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiojo R. M. civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinta visiÅ¡kai ir nukentėjusiajam R. M. iÅ¡ A. P. priteista 526 Eur (penki Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinta iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. P. nukentėjusiajam R. M. priteista 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ A. P. valstybės naudai priteista 563,94 Eur (penki Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trys eurai 94 ct) proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajam R. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis 2020 m. gegužės mėn., laikotarpiu nuo 11 d. 19.30 val. iki 12 d. 1.30 val. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip 32 smÅ«gius metaliniu plaktuku-kirtikliu nukentėjusiajam K.

M. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu ne mažiau kaip dėl 7 trauminių poveikių padarydamas muštines susisiekiančias žaizdas pakaušio dešinėje su atviru daugiaskeveldriniu pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų pažeidimu, ne mažiau kaip dėl 14 trauminių poveikių padarydamas muštines žaizdas veide, dešinėje plaštakoje, ne mažiau kaip dėl 11 trauminių poveikių padarydamas odos nubrozdinimus veide, poodinės kraujosruvos galvos plaukuotos dalies dešinėje, kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, juosmens dešiniame šone, dešinės plaštakos nykštyje, taip itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį K.

M.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. P. pripažinti kaltu pagal BK 130 straipsnį ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti; atlikti įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme ir paskirti A. P. stacionariÄ kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę ir naujÄ teismo medicinos ekspertizę.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. Priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių nuostatos. Teismas įrodymais pripažino duomenis, kurių negalima patvirtinti jokiais procesiniais veiksmais, ir tuo pagrindu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris pagrįstas motyvais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, neiÅ¡tyrus visų bylos įrodymų, neiÅ¡analizavus jų tarpusavio ryÅ¡io, sÄ sajumo ir nepateikus jų įrodomosios reikÅ¡mės vertinimo.

Teismas įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę suteikdamas kaltinantiems ir nemotyvuotai atmesdamas A. P. kaltę paneigiančius įrodymus. 2.2. Nuteistasis, kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pateikti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, paskutinio žodžio metu juos pakartojo ir nurodė, jo manymu, reikÅ¡mingas savo gyvenimo aplinkybes, galimai turėjusias įtakos jo elgesiui įvykio metu (bÅ«damas vaikas, buvo iÅ¡gÄ sdintas Å¡uns taip, kad prarado kalbÄ , kuriÄ sunkiai atgavo, ir iki Å¡iol turi kalbos defektÄ ; jaunystėje skendo ir tuo metu matė tuos pačius vaizdus, kaip ir Å¡io įvykio metu, kai užpuolikas itin skausmingai užlaužė rankÄ ir pagrasino nužudyti).

Jis neneigia sudavęs smÅ«gius K. M., tačiau tai, visų pirma, padarė gindamasis nuo užpuolimo, o mirtinus ne mažiau kaip 7 smÅ«gius į pakauÅ¡io sritį sudavė bÅ«damas afekto bÅ«senos. Galimai dėl Å¡ios bÅ«senos nuteistasis negali paaiÅ¡kinti, kodėl sudavė plaktuku ne mažiau kaip 7 mirtinus smÅ«gius nukentėjusiajam į galvos sritį. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl atmetė tai patvirtinančius įrodymus. 2.3. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog A.

P. K. M. nužudė staiga susijaudinęs. Teismo iÅ¡vados, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis nuteistÄ jį provokavo ir buvo itin agresyvus, iki įvykio elgėsi įžeidžiančiai, prieÅ¡tarauja kitoms nuosprendyje nurodytoms iÅ¡vadoms apie A. P. nustatytus sužalojimus bei nepaneigtus jo parodymus dėl kilusio konflikto ir abipusio fizinio smurto. Taigi Å¡ios iÅ¡vados reiÅ¡kia, kad byloje yra duomenų apie provokuojantį, agresyvų bei įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį, jie yra nepaneigti, todėl privalėjo bÅ«ti teismo vertinami.

IÅ¡ nuteistojo parodymų, paskutinio žodžio metu nurodytų aplinkybių, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 61–62), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 8 d. teisės psichologų specialisto iÅ¡vadų, liudytojų A. Č. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir teisiamojo posėdžio metu jų duotų parodymų matyti, kad į nuteistojo butÄ , kuriame jis vienas leido laisvalaikį, be jokio kvietimo ar kito teisėto pagrindo įsibrovė nukentėjusysis ir, nuteistajam visiÅ¡kai to nesitikint, pradėjo prieÅ¡ jį smurtauti – smaugdamas ir suduodamas smÅ«gius į įvairias nuteistojo kÅ«no vietas bei reikalaudamas atiduoti pinigus, užlaužė nuteistajam deÅ¡inę rankÄ , sudavė daugybinius smÅ«gius į galvÄ ir ausį, stÅ«mė nuteistÄ jį, pastarasis dėl to griuvo, užsigavo galvÄ ir prarado sÄ monę, kuriÄ atgavo nuo skausmingo deÅ¡inės rankos laužimo, nukentėjusysis grasino nuteistÄ jį nužudyti.

Kaip nurodoma nuosprendyje, Å¡ios aplinkybes nebuvo paneigtos, o tai reiÅ¡kia, kad egzistavo pagal teismų praktikÄ Ä¯ BK 130 straipsnio sudėties požymius patenkanti sÄ lyga – neteisėtas nukentėjusiojo poelgis. 2.4. Nukentėjusiojo elgesys – netikėtai panaudotas fizinis smurtas prieÅ¡ nuteistÄ jį ir itin skausmingas rankos užlaužimas grasinant tuoj pat nužudyti, galėjo sukelti nuteistajam didelį susijaudinimÄ BK 130 straipsnio prasme. Kaip nepagrįstos vertintinos teismo iÅ¡vados, kad nuteistasis ir nukentėjusysis buvo kaimynai, K.

M. iÅ¡ nuteistojo skolinosi pinigų, taigi tai rodo, kad tarp jų kilęs konfliktas, atsižvelgiant į jų gyvenimo bÅ«dÄ , piktnaudžiavimÄ alkoholiu, nebuvo iÅ¡skirtinis, o A. P. nurodomas nukentėjusiojo elgesys, jam be priežasties pradėjus smurtauti, nesukėlė nuteistajam Å¡oko, o situacija nebuvo tokia, kuri galėjo jam sukelti didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«senÄ . Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis iki Å¡io įvykio bÅ«tų dalyvavęs kokiame nors konflikte, kurio metu kas nors prieÅ¡ jį arba jis pats bÅ«tų vartojęs fizinį smurtÄ .

Liudytojai E. J., M. G., E. A. K., A. Č., L. L., S. K., H. J., V. K. nuteistÄ jį apibÅ«dino teigiamai, kaip ramų, paslaugų, draugiÅ¡kÄ , nekonfliktiÅ¡kÄ ir neagresyvų asmenį. Taigi, smurtas jam buvo nepriimtinas, atgrasus ir netoleruotinas. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas nuosprendyje A. P. agresyvumÄ grindė liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau, atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu jo nurodytas aplinkybes, kad A. P. jis pažįsta seniai, jis normalus, ramus žmogus, Å¡ie jo parodymai yra vertintini kaip prieÅ¡taringi.

Teismo posėdyje A. Č. duotų parodymų niekas nepaneigė. Skundžiamame nuosprendyje A. P. agresyvumas buvo grindžiamas ir liudytojos G. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teisiamajame posėdyje ji nuteistojo agresyvumo nepatvirtino, nurodė, kad su juo nebendravo, pažįsta jį tik keletÄ metų ir yra mačiusi kelis kartus. Gynėjo manymu, dėl nurodytų aplinkybių, smurto panaudojimo prieÅ¡ nuteistÄ jį jo paties gyvenamajame bÅ«ste vertinimas kaip neiÅ¡skirtinio įvykio prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.

Juolab kad smurtas pats savaime yra įžeidžiantis ir provokuojantis. 2.5. Teismas neįvertino nuteistojo nurodytos esminės aplinkybės, kad į jo namus užėjusio, vartojusio fizinį smurtÄ ir reikalavusio pinigų, grasinant nužudyti, asmens jis nepažino, tai yra nepažino, kad tai buvo K. M.. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų sužinojo tik po 2020 m. gegužės 13 d. vykusios apklausos. Liudytojai A. Č. ir V. K. taip pat patvirtino nepažinę ant grindų gulėjusio negyvo vyro.

Jie nurodė, kad nuteistojo paklausus, kas įvyko, Å¡is atsakė, kad nužudyto asmens nepažįsta. Å ios aplinkybės byloje surinktais įrodymais taip pat nebuvo paneigtos, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl nukentėjusiojo ir nuteistojo santykių iki įvykio bei įvykio metu. Dėl Å¡ios priežasties teismo motyvai dėl BK 130 straipsnyje numatytų požymių A. P. veiksmuose yra niekiniai bei neteisėti. 2.6. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjo praÅ¡ymas skirti kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nuteistasis įvykio metu nebuvo afekto bÅ«senos, buvo atmestas prokuroro nutarimu nurodžius, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis bÅ«tų lankęsis pas psichiatrÄ .

Tokie motyvai nepagrįsti, kadangi praÅ¡ymas vertinti nuteistojo psichikos sveikatÄ (sirgimÄ psichinėmis ligomis, nepakaltinamumÄ bendrÄ ja prasme) nebuvo pateiktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje rekomenduota atlikti papildomus tyrimus, kurie leistų nustatyti, ar asmuo gali suvokti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir apie tai duoti parodymus, byloje yra daug nežinomų aspektų, kurie gali turėti esminės įtakos asmens afekto bÅ«senos ir rÅ«Å¡ies nustatymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad kai konsultacinė iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esančiam ekspertizės aktui ar specialisto iÅ¡vadai, prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti į teismo posėdį paprastai kviečiami ekspertizės aktÄ (specialisto iÅ¡vadÄ ) ir konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikę asmenys.

Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateikto ekspertizės akto (specialisto išvados) išsamumu ar pagrįstumu, BPK 286 straipsnyje nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018). Šiuo atveju teismas konsultacinės išvados, kaip įrodymo, nevertino ir nenurodė jos atmetimo motyvų, į teismo posėdį nekvietė UAB „Psichologiniai sprendimai“ teismo psichologijos specialistų, todėl tai laikytina esminiu proceso pažeidimu, o konsultacinėje išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis įvykio metu galėjo būti afekto būsenos, yra nepaneigtos.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nustačius prielaidas, kad kaltininkas įvykio metu galėjo bÅ«ti labai susijaudinęs bÅ«tent dėl neteisėto, įžeidžiančio ir provokuojančio nukentėjusiojo poelgio, kaltininko emocinė bÅ«sena vertinama atsižvelgiant į duomenis, gautus panaudojant specialiÄ sias teismo psichologijos, psichiatrijos ar kitokias žinias. Kadangi Å¡iuo atveju pateikta konsultacinė iÅ¡vada suraÅ¡yta ne teismo ekspertų, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ skirti psichiatrinę, psichologinę ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad nepakanka duomenų sprendimui priimti, buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybÄ , neužtikrinant galimybės įstatymų numatytomis priemonėmis ir bÅ«dais gintis nuo kaltinimo, taip pat pažeistas reikalavimas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes.

Dėl Å¡ios priežasties baudžiamoji byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai sudaro pagrindÄ atlikti įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme ir skirti nuteistajam teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar įvykio metu suduodamas nukentėjusiajam 7 mirtinus smÅ«gius į galvÄ , nuteistasis buvo afekto bÅ«senos. 2.7. Pirmosios instancijos teismas atmetė ir nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ skirti nuteistajam naujÄ valstybinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant patikslinti jam padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , motyvuodamas tuo, kad nuteistojo kurtumas yra pasekmė.

Tokie teismo motyvai ginamajam atrodo nesuprantami. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertės suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 61–62) ir nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis smurtavo prieÅ¡ A. P., suduodamas jam smÅ«gius kumščiu į ausį ir lauždamas deÅ¡inę rankÄ . Dėl Å¡ios priežasties nuteistasis minėta ausimi nebegirdi, o deÅ¡inę rankÄ valdo sunkiai, dėl to patiria skausmus, negali miegoti naktimis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu, sunkus sveikatos sutrikdymas yra sužalojimas arba susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo, o Å¡ių taisyklių 22.3 punkte nurodyta, kad visiÅ¡kas kurtumas viena ausimi sudaro 50 procentų netekto darbingumo.

Dėl Å¡ios priežasties apeliaciniame procese atliekant įrodymų tyrimÄ bÅ«tina skirti naujÄ valstybinę teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti nuteistajam padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , kurį nulėmė nukentėjusiojo veiksmai prieÅ¡ jį. 2.8. SkundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, pripažindamas A. P. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, rėmėsi iÅ¡ esmės vienu įrodymu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto R.

Ž. iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) ir jÄ pateikusio specialisto paaiÅ¡kinimų protokolu. Teismas nevertino ir motyvuotai nenurodė, kodėl atmetė kitus byloje surinktus įrodymus. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ . Teismo iÅ¡vados paremtos prielaidomis, yra prieÅ¡taringos, neatitinka teismo medicinos specialisto R. Ž. suraÅ¡ytos iÅ¡vados bei jo teisme duotų parodymų turinio. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad K.

M. sÄ monę prarado po suduotų smÅ«gių į pakauÅ¡io sritį, kurie buvo mirties priežastimi, tačiau teisingam veikos kvalifikavimui Å¡iuo atveju reikia nustatyti nukentėjusiojo sÄ monės praradimo momentÄ , kurį nurodė specialistas R. Ž.. Pritardamas teismo iÅ¡vadoms, gynėjas neturi pagrindo abejoti Å¡io specialisto kompetencija ir patirtimi. Specialistas, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, nurodė, kad K. M. galėjo prarasti sÄ monę ir po pirmojo jam suduoto smÅ«gio į galvos sritį, o kitų smÅ«gių nebejautė.

Be to, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo tyčiÄ dėl žiauraus nužudymo apima ir kiti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, iÅ¡vardyti nuosprendžio 15 puslapio 9 pastraipoje, tačiau byloje nėra nustatyta jokia nukentėjusiojo sužalojimų atsiradimo seka. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog jie buvo padaryti neilgai trukus iki asmens mirties. Tai reiÅ¡kia, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti ir po to, kai nukentėjusysis jau buvo praradęs sÄ monę, nors dar nebuvo miręs, ir dėl to smÅ«gių galėjo nebejausti.

Be to, kaip minėta, byloje nepaneigti ir nuteistojo parodymai, kad nukentėjusysis smurtavo prieÅ¡ nuteistÄ jį, o pastarasis gynėsi suduodamas jam atitinkamus smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Taigi aptariami nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti ir nuteistajam nuo jo ginantis. Abejonės dėl A. P. inkriminuojamo požymio – nužudymo itin žiauriai – nebegali bÅ«ti paÅ¡alintos, o kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas. Aptarti įrodymai nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai tvirtinti, kad nukentėjusysis prieÅ¡ mirtį buvo itin žiauriai žalojamas ir (ar) patyrė didelius skausmus, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip kankinimas ar kitoks ypatingas žiaurumas.

Dėl Å¡ios priežasties nuteistojo veikos kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ yra nepagrįstas. 2.9. Pažymima, kad nužudymÄ kvalifikuojantis požymis – itin žiauriai – yra ne medicininė, o juridinė sÄ voka, todėl daugybės sužalojimų padarymas nukentėjusiajam savaime nėra pagrindas pripažinti nužudymÄ itin žiauriu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobÅ«dį, norėjo ar sÄ moningai leido atsirasti jos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas.

Å iame kontekste pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieÅ¡taringi ir nesuprantami. Teismas 16 puslapio 1 pastraipoje padarė iÅ¡vadÄ , kad A. P. nurodytas K. M. sužalojimo mechanizmas yra nelogiÅ¡kas, nes A. P. nurodytoje padėtyje padaryti tokius sužalojimus galvos srityje, kurie baigėsi mirtimi, neįmanoma, nes didžiausi galvos sužalojimai padaryti deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, nuteistajam gulint ant pilvo, koja prisistÅ«mus plaktukÄ ir smÅ«giuojant du–keturis kartus kaire ranka atbulomis.

Nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tokio nužudymo mechanizmo nenurodė. Jis teigė, kad atbulomis sudavė K. M. plaktuku, tačiau kur pataikė, tiksliai pasakyti negali. Po Å¡ių smÅ«gių K. M. „apsalo“, o jis iÅ¡sivadavo iÅ¡ nukentėjusiojo ir atsidÅ«rė virÅ¡ jo. Taigi teismas savo iniciatyva sukÅ«rė (sugalvojo) tokius nuteistojo parodymus, kokių jis nėra davęs viso proceso metu, ir Å¡iuos sukurtus parodymus vertino kaip nelogiÅ¡kus bei prieÅ¡taringus. Toks teismo argumentavimas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų, įtvirtinančių asmens teisę į teisingÄ teismÄ .

Tai laikytina esminiu proceso pažeidimu. 2.10. Be to, teismas nuosprendyje nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nelogiÅ¡ka teigti, jog tuo metu, kai nuteistasis iÅ¡sirito iÅ¡ apačios, o K. M. liko apačioje, jis sugebėjo gintis nuo A. P. suduotų smÅ«gių plaktuku į galvos sritį, dengdamasis galvÄ rankomis, kadangi jis buvo pusiau sÄ moningas, nebeatliko jokių veiksmų, gulėjo ant pilvo. Teismo iÅ¡vados, kad nukentėjusysis buvo pusiau sÄ moningas, vertintinos kaip deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidos.

Nebuvo aiÅ¡kintasi sÄ vokos „apsalo“ reikÅ¡mė. Be to, specialisto iÅ¡vadoje nukentėjusiajam buvo nustatytos muÅ¡tinės žaizdos ir poodinė kraujosruva deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kas iÅ¡ dalies patvirtina, jog Å¡is asmuo galėjo gintis, dengdamasis galvÄ rankomis. Todėl iÅ¡ teismo pateiktų motyvų negalima spręsti, kad nuteistojo parodymai yra nelogiÅ¡ki ir turi bÅ«ti atmetami. 2.11. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendžio 16 puslapio 1 pastraipoje taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog nenustatyta, kad K.

M. smÅ«giai į galvÄ buvo suduoti, kai A. P. buvo užgultas K. M.. PrieÅ¡ingai, specialistas R. Ž. nurodė, kad labiau tikėtina, jog smÅ«giai į galvos sritį buvo suduoti nuteistajam bÅ«nant nukentėjusiajam už nugaros. Taigi teismas nurodė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog nuteistasis ir K. M. smÅ«gių sudavimo metu bÅ«tų buvę A. P. nurodytoje padėtyje, tačiau nuteistasis proceso metu teigė, kad mirtimi pasibaigusius smÅ«gius jis nukentėjusiajam sudavė bÅ«damas jam už nugaros, kaip ir teigia specialistas.

Teismas savo iÅ¡vadomis sukÅ«rė hipotetinius prieÅ¡taravimus nuteistojo parodymuose, siekdamas pateisinti pasirinktÄ veikos kvalifikacijÄ . Tokius nuteistojo parodymus teismas vėliau nuosprendyje naudojo nuteistojo tyčiai pagrįsti. Dėl nurodytų aplinkybių nuosprendis laikytinas prieÅ¡taringu. 2.12. Skundžiamo nuosprendžio 18 puslapio 4 pastraipoje teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, konflikto metu suduodamas smÅ«gius matė, kad K. M. yra sunkaus alkoholinio apsvaigimo bÅ«senos, todėl jis suprato, kad toks asmuo yra blogai koordinuotas, neturi galimybių apsiginti ir jo kÅ«nas labiau pažeidžiamas dėl stipraus fizinio poveikio, ir numatė mirtinų padarinių galimybę.

Šios teismo išvados yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi jų teismas nepagrindė jokiais byloje surinktais įrodymais. 2.13. Byloje nustatytos aplinkybės kelia abejonių, ar nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų kiekis (25 smūgių sudavimas į įvairias kūno vietas ir 7 smūgiai į pakaušio dešinę pusę) atitinka kvalifikuojančio požymio – kankinant ar kitaip itin žiauriai – esmę. Nuteistasis visų pirma gynėsi nuo nukentėjusiojo smurto, suduodamas jam smūgius į įvairias kūno vietas, mėgindamas pabėgti nuo smurtautojo.

Nukentėjusysis jį pastÅ«mė, jis krisdamas užsigavo į Å¡aldytuvÄ , prarado sÄ monę, kuriÄ atgavo nuo stipraus skausmo dėl užlaužtos rankos, grasinant jį nužudyti. A. P. pasiektu plaktuku atbulomis sudavė nukentėjusiajam į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ , po ko nuteistasis iÅ¡sivadavo ir sudavė K. M. mažiausiai septynis smÅ«gius į pakauÅ¡io deÅ¡inę pusę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje liko nepaneigtos aplinkybės, jog nukentėjusysis įsibrovė į nuteistojo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir jį užpuolė, sudaro pagrindÄ spręsti, kad daugelis nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, iÅ¡skyrus pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, galėjo bÅ«ti padaryti nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, jam ginantis nuo užpuolimo.

Dėl Å¡ios priežasties liko nepaÅ¡alintos abejonės dėl daugybinių smÅ«gių sudavimo, kuriuo grindžiamas nužudymÄ kvalifikuojančio požymio – itin žiauriai – nustatymas. 2.14. Teismas nuteistojo parodymus vertino kaip nenuoseklius, nurodydamas, kad pirmojoje apklausoje A. P. nenurodė aplinkybių apie sÄ monės praradimÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo pirmosios apklausos metu, 2020 m. gegužės 13 d. 11 val., duotų parodymų, jis teigė: „Tas vyras jį spardė į nugarÄ , į deÅ¡inę pusę, į kojÄ , gal dar spyrė į galvÄ .

Atrodo, kad jis (A. P.) buvo praradęs sÄ monę. Po to vėl atgavo sÄ monę, girdėjo, kaip tas vyras grasino, kad jį „užlenks“. Tada, gulint ant žemės, ant pilvo, vėl užlaužė deÅ¡inę rankÄ â€œ. Apklausiamas 2020 m. gegužės 21 d. nuteistasis nurodė, kad sukosi ir galvÄ trenkė į Å¡aldytuvÄ . Jam aptemo akys ir prarado sÄ monę, kuriÄ atgavo nuo didelio deÅ¡inės rankos skausmo. Å ie nuteistojo parodymai neprieÅ¡tarauja jo anksčiau duotiems parodymams, todėl minėtos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo tariamo apklausose duotų parodymų nenuoseklumo, laikytinos prieÅ¡taringomis ir padarytos akivaizdžiai turint iÅ¡ankstines nuostatas dėl bylos baigties. 2.15.

Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. gegužės 12 d. 15.03 val. nuteistajam buvo nustatytas 2,38 promilės neblaivumas. IÅ¡ į bylÄ pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad 2020 m. gegužės 13 d. apie 15 val. nuteistasis buvo visiÅ¡kai girtas. Visuotinai žinoma, kad vyro organizmo alkoholio perdirbimo greitis yra 0,15 promilės per valandÄ . Vertinant tai, nuteistajam girtumas galėjo preliminariai sumažėti ne mažiau kaip po 16 val., todėl pirmosios apklausos metu jam buvo pagirios. Tai tokia individo bÅ«sena, atsirandanti staiga reikÅ¡mingai sumažinus ar nutraukus alkoholio vartojimÄ .

Jos prasideda po 12–72 val. nuo vartojimo nutraukimo, trunka 5–30 dienų: skauda galvÄ , džiÅ«sta burna, dreba rankos, dingsta apetitas bei nuotaika, gali kankinti nerimas (https://lt.wikipedia.org/wiki/Abstinencijos_sindromas). Vertinant nurodomas faktines bylos aplinkybes, gali bÅ«ti pateisinami kai kurie neesminiai nesutapimai nuteistojo parodymuose dėl nukentėjusiojo antro karto atėjimo pas nuteistÄ jį laiko ar suduotų mirtinų smÅ«gių skaičiaus. Vis tik, net ir bÅ«damas pagiringas, nuteistasis pirmos apklausos metu nurodė tas pačias esmines aplinkybes, kurias nuosekliai nurodė ir vėlesniuose parodymuose, kurias patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: specialisto iÅ¡vada Nr. G 447/2020 (05), liudytojų A.

Č., V. K. parodymai, 2020 m. gegužės 12 d. tarnybinio automobilio „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikymo patalpų vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kaip būdamas girtas nuteistasis pareigūnei nurodė, kad nežino, kas atsitiko, kad įsilaužė ir jį smaugė, kad gynėsi, kaip galėjo, nužudytojo abonentinio telefono numerio išklotinė, iš kurios matyti, kad po nužudymo nuteistasis net keturis kartus skambino nukentėjusiajam, taigi jis nesuprato, kad nukentėjusysis guli negyvas jo bute.

Visos aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, todėl teismo išvada, kad jais vadovautis nėra galima, yra nepagrįsta. Užuot ėmęsis priemonių byloje nustatytiems prieštaravimams pašalinti, teismas konstatavo, kad nuteistasis nukentėjusįjį nužudė veikdamas tiesiogine tyčia.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras bei nukentėjusysis prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. P. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, iÅ¡ esmės neginčydamas A. P. veiksmų, sÄ lygojusių K. M. mirtį, kelia klausimus dėl nužudymÄ kvalifikuojančio požymio „itin žiauriai“ įrodytumo; nuteistojo fiziologinio afekto bÅ«senos veikos padarymo metu; bei praÅ¡o A. P. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 130 straipsnį bei, jam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidėti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 12 d. apie 14.14 val. A. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, ant grindų buvo rastas K. M. lavonas su daugybiniais kūno sužalojimais bei kirstine žaizda pakaušio srityje. Minėtu laiku atvykus policijos pareigūnams, kambario, kuriame rastas K. M. kūnas, kairėje pusėje ant sofos buvo rastas sėdintis A. P., o dešinėje ant kitos sofos – V. K., dėl kurio ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas konstatavus, kad medžiagoje surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės nužudžius K.

M.. Kitų asmenų policijos pareigÅ«nų atvykimo metu A. P. gyvenamojoje vietoje nebuvo, jų buvimo fakto nužudymo metu nenurodė ir pats nuteistasis, teigdamas, kad K. M. 2020 m. gegužės 11 d. vakarÄ Ä¯Ä—jus į jo kambarį, jis buvo vienas. Taigi, pats A. P. neneigė vartojęs fizinį smurtÄ K. M. atžvilgiu, patvirtindamas, jog smurtinius veiksmus jis atliko panaudodamas kambaryje rastÄ Ä¯rankį – metalinį plaktukÄ , bei nurodė smÅ«gių sudavimo lokalizacijÄ , kuri atitinka specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nužudytajam nustatytų tiesiogine mirties priežastimi buvusių sužalojimų pobÅ«dį.

Tačiau, pasak nuteistojo, jo veiksmai nebuvo pagrįsti siekiu nužudyti K. M., kadangi juos atliko bÅ«damas afekto bÅ«senos bei siekdamas apsiginti nuo jam staiga kilusio pavojaus – paties nužudytojo įvykdytų smurtinių veiksmų prieÅ¡ nuteistÄ jį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais bei jo gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

6. Analizuojant byloje esančius įrodymus nustatyta, kad A. P. 2020 m. gegužės 11 d., apie vidurdienį, nuvyko į savo pažįstamos E. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtina elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos iÅ¡klotinėse užfiksuoti įvykiai, kuriuos iÅ¡analizavus matyti, kad A. P. iki 17.20 val. jungėsi prie bazinės stoties, esančios prie E. J. namų, o nuo 18.08 val. iki 2020 m. gegužės 12 d. 13.46 val. – prie bazinių stočių, apimančių jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Apklausta kaip liudytoja E. J. Å¡iÄ aplinkybę patvirtino, o apygardos teismui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jie yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu ji patikslino, kad A. P. iÅ¡ jos namų iÅ¡vyko apie 18 val., o iki tol jie kartu vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė 1 l talpos degtinės butelį. Tai, kad A. P., grįžęs į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina liudytojos G. Ž. parodymai apie tai, kad ji matė A. P. grįžtantį iÅ¡ lauko neblaivų ir jis, rakindamas duris, nugriuvo.

Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tai buvo apie 18 val. Taigi, nepaisant to, kad liudytoja E. J. teisme nurodė, kad ji su A. P. išgėrė tik kelis stikliukus degtinės, o pats nuteistasis tam pritarė paaiškinęs, kad dėl sveikatos būklės jis alkoholio vartoti negalėjo, todėl jo negėrė ir su K. M., ši, jo nurodoma versija, paneigiama tiek aukščiau aptartais, tiek toliau nuosprendyje nurodomais įrodymais.

7. Liudytojas S. K. nurodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. jis buvo nuteistojo namuose, kartu su juo šventė gimtadienį, vartojo alkoholį ir išgėrė 0,5 l degtinės butelį. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. P. kambaryje, be ant stalo stovėjusio nugerto butelio degtinės, ant grindų šalia stalo buvo rastas tuščias 0,5 l talpos stiklinis butelis degtinės bei tuščias plastikinis butelis alaus. Šis liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A.

P. namuose jis buvo po to, kai Å¡is grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (taigi ne anksčiau kaip apie 18 val.), o informacija apie A. P. telefoninius skambučius patvirtina, kad S. K. jis skambino 20.57 val. A. P. nurodė, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ jo namus K. M. atėjo apie 21 val., o liudytojas S. K. patvirtino, kad jam bÅ«nant A. P. namuose, buvo atėjęs Å¡io kaimynas, kuris su jais iÅ¡gėrė Å¡iek tiek degtinės ir išėjo, joks konfliktas Å¡iuo metu kilęs nebuvo. S. K. nurodė netrukus po to išėjęs iÅ¡ A.

P. namų, o nuteistasis, jam išeinant, neabejotinai buvo neblaivus, tačiau sugebėjo bendrauti pakankamai adekvačiai, palaikyti pokalbį. Nors pats nuteistasis šios aplinkybės apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei apeliacinės instancijos teisme nepatvirtino, teigdamas, kad alkoholio grįžęs namo nevartojo, tačiau pagrindo netikėti S. K. parodymais nėra. Juos iš dalies patvirtina ir paties A. P. nurodytos aplinkybės, jog jam grįžus iš E. J., į jo namus iš tiesų buvo atėjęs kaimynas K.

M., kuris užtruko kelias minutes ir kartu išgėrė šiek tiek degtinės. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. apie 18 val. A. P. buvo savo gyvenamojoje vietoje ir buvo neblaivus.

8. Kaip minėta, bÅ«tent nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo rastas K. M. lavonas jau kitÄ dienÄ po to, kai joje vyko iÅ¡gertuvės. Tačiau jokių kitų tiesioginių įrodymų, iÅ¡skyrus paties A. P. parodymus, kas vyko po to, kai iÅ¡ A. P. namų išėjo S. K., byloje nėra. Vis dėlto, pats A. P. nurodė, jog K. M. į jo namus antrÄ kartÄ atėjo praėjus maždaug 5–25 min., o situacija, kurios metu Å¡io asmens atžvilgiu A. P. panaudojo fizinį smurtÄ , tęsėsi apie 15–20 min. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Å¡is laikas patenka į intervalÄ , kurio metu, vertinant sužalojimų pobÅ«dį, buvo nužudytas K. M.. Be to, informacija apie nuteistojo telefoninius ryÅ¡ius, jÄ gretinant su liudytojų parodymais, patvirtina ne tik nuteistojo sistemingÄ bendravimÄ telefonu įvykio vakarÄ , nakties metu bei kitÄ dienÄ po įvykio, tai yra 2020 m. gegužės 12 d., bet ir iÅ¡ dalies įvykio aplinkybes.

9. IÅ¡ Å¡ios informacijos matyti, kad A. P. įvykio vakarÄ , tai yra 18.31 val., 20.15 val. ir 21.38 val. skambino E. A. K.. Pastaroji, apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad A. P. gimtadienį pradėjo Å¡vęsti dar 2020 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini). BÅ«tent Å¡iÄ liudytojÄ nurodė nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaip asmenį, kuriam po įvykio paskambino pirmajam. A. P. liudytojui H. J. skambino 19.10 val. ir 21.35 val. Å is liudytojas nurodė, kad visų pirma A. P. jam skambino kviesdamas jį Å¡vęsti jo gimtadienį, iÅ¡gerti, skambindamas jau buvo neblaivus, o antrojo pokalbio metu A. P. prašė atvažiuoti, tačiau nurodė kitokiÄ priežastį, tai yra prašė pagalbos, kadangi reikėjo kažkÄ iÅ¡vežti, kadangi kažkas buvo jo kambaryje. Nuteistasis 19.12 val. ir 19.14 val., taip pat 21.41 val. ir 01.46 val. skambino A. Č., tačiau pastarasis, apklausiamas nurodė, kad atvykti į A. P. namus atsisakė dėl vėlaus meto.

10. Liudytojas A. Č. į nuteistojo namus atvyko kitÄ dienÄ iÅ¡ ryto. Tai patvirtina paties A. Č. parodymai apie tai, kad su juo susisiekus A. P., Å¡is jį pakvietė atvykti pasikalbėti dėl darbo, tačiau atvykęs jis pamatė negyvÄ asmenį nuteistojo namuose. A. P. jam parodė įrankį – metalinį statybininko plaktukÄ , su kuriuo nurodė sužalojęs K. M.. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir informacija apie A. P. telefoninius pokalbius, iÅ¡ kurių matyti, kad 2020 m. gegužės 12 d. jis A. Č. skambino 9.43 val. ir 9.58 val. Be to, Å¡iÄ faktinę aplinkybę patvirtina ir liudytojos E. A. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad ji, ryte po įvykio susisiekusi su A. P. telefonu, jo bute girdėjo A. Č. balsÄ ir, negalėdama suprasti A. P. kalbos dėl jos neriÅ¡lumo, toliau dėl įvykio ir pagalbos tarnybų iÅ¡kvietimo bendravo su A. Č., kuris 2020 m. gegužės 12 d. iÅ¡kvietė pagalbos tarnybas, praneÅ¡damas apie negyvÄ asmenį A. P. namuose.

11. Iš 2020 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo (2 t., b. l.

14) matyti, kad sulaikant A. P., ant jo drabužių buvo rastos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , o iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, darytu pareigÅ«nų portatyvinėmis kameromis, sulaikant A. P., ant jo drabužių matomos kraujo dėmės, kÄ patvirtina ir 2020 m. birželio 2 d. atliktos drabužių apžiÅ«ros protokolas. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų matyti, kad ant Å¡ių drabužių rasti kraujo pėdsakai, kurių DNR profilis sutampa su K.

M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 49/2020 (01) nurodyta, kad šios dėmės susidarė ne tik liečiantis prie jau krauju sutepto objekto, tačiau ir kraujo purslams tyškant ar užlašant ant jo drabužių, kas rodo, jog nuteistasis įvykio metu neabejotinai buvo arti K. M., kai jo atžvilgiu buvo atliekami smurtiniai veiksmai.

12. Taigi, iÅ¡analizuoti įrodymai neabejotinai sudaro pagrindÄ spręsti, kad bÅ«tent A. P., o ne kitas asmuo, nužudė K. M.. Tai patvirtina ir jo paties parodymai apie tai, kaip jis metaliniu plaktuku sudavė smÅ«gius nužudytajam į galvos sritį. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bÅ«tent sužalojimai dėl Å¡ių smÅ«gių sukėlė K. M. mirtį. Å ie A. P. veiksmai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo kvalifikuoti kaip tyčinis nužudymas, tačiau nuteistojo gynėjas, su tuo nesutikdamas, apeliaciniame skunde praÅ¡o juos perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį (Nužudymas labai susijaudinus), motyvuodamas tuo, kad nuteistasis K.

M. nužudė bÅ«damas labai susijaudinęs dėl staigaus, netikėto jo užpuolimo. Dėl nužudymo labai susijaudinus ir nuteistojo fiziologinio afekto 13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo gynėjo skunde dėstomus argumentus ir byloje surinktus įrodymus bei byloje atlikęs įrodymų tyrimÄ , neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistasis K. M. nužudė bÅ«damas labai susijaudinęs.

14. Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, staigų didelį susijaudinimÄ turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 130 straipsnį, bÅ«tina nustatyti aplinkybių visumÄ :

1) neteisėtÄ ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį;

2) kaltininko buvimÄ afekto bÅ«senos (kaltininkui iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti);

3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo bÅ«senos nustatymu, Å¡ios sÄ lygos nustatomos ne vien iÅ¡ kaltininko paaiÅ¡kinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtÄ pobÅ«dį ir tokio poelgio sukeltÄ didelį kaltininko susijaudinimÄ .

Taip pat turi bÅ«ti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kokiÄ Ä¯takÄ tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrÅ«kiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieÅ¡ kaltininkÄ ir jo įžeidinėjimo faktus, į Å¡ių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iÅ¡ karto po jo.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡ioje byloje nenustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. P. buvo didelio susijaudinimo bÅ«senos. Byloje surinktų įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimÄ , nepatyrė fiziologinio afekto, nes, apart paties nuteistojo teiginių, nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu sukėlė ypatingÄ poveikį nuteistojo psichikai, kuris galėtų bÅ«ti prilygintas afekto bÅ«senai. Apeliaciniame skunde teigiant prieÅ¡ingai, suabsoliutinami nuteistojo parodymai, kurių objektyviai nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

16. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų matyti, kad nuteistajam buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, dešinės alkūnės srityje, juosmens dešinėje pusėje bei dešinėje šlaunyje, taip pat dešinės alkūnės raiščių patempimas, tačiau vien tai nepatvirtina, kad nuteistasis buvo sužalotas būtent jo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra į jo kambarį netikėtai įėjus K. M. (kurio, pasak nuteistojo, jis nepažino) bei, svarbiausiai, pastarajam staiga inicijavus smurtinius veiksmus jo atžvilgiu.

Paties nuteistojo parodymai apie nužudytojo atliktus veiksmus nenuoseklÅ«s, juos paneigia ir nuteistojo nurodytas jo sužalojimo mechanizmas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad užpuolęs vyras visų pirma jam sudavė smÅ«gius į galvos sritį, po to jį paguldė ant grindų bei užlaužė rankas, jis nurodė, kad, tuo pačiu, jas laikant, jam buvo spirta į nugarÄ , kojÄ , galimai galvÄ . Kitu atveju nuteistasis nurodė, kad ant grindų jis atsidÅ«rė dėl to, kad K. M. jį, bandantį pabėgti, pastÅ«mė ir jis krisdamas atsitrenkė į Å¡aldytuvÄ bei neteko sÄ monės, jÄ atgavęs jautė, kad jam buvo laužiamos rankos.

Apie nužudytojo suduotus smūgius, spyrius nuteistajam gulint šiuo atveju jis jau nebenurodė. Iš policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų jokių nuteistojo sužalojimų nematyti, apie juos jis pareigūnams nenurodė, dalies jų nepatvirtina ir minėta specialisto išvada. Liudytojas A. Č., apklausiamas teisme, nenurodė, kad atvykęs iš ryto po įvykio būtų matęs nuteistojo sužalojimus, apie juos jam nepasakojo ir pats A. P., tuo tarpu liudytoja G. Ž. nurodė apie 18 val. mačiusi A.

P. dėl girtumo griuvinėjant prie buto durų, kas sudaro pagrindÄ spręsti, kad jam konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti ir kitomis nei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybėmis, jų lokalizacija nepatvirtina smÅ«gių sudavimo į galvos sritį, smaugimo fakto. Vien tai, kad teisme nuteistojo gynėjas pateikė medicininius duomenis, patvirtinančius A. P. klausos sutrikimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie atsirado bÅ«tent analizuojamo įvykio metu ar buvo staigaus jo užpuolimo, o ne galimai abipusiai vykusio konflikto, pasekmė.

17. Pagrindo vertinti prieÅ¡ingai nesudaro ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. konstatuoti sužalojimai, kurių lokalizacija neatitinka nuteistojo dėstomų įvykio aplinkybių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad jis nužudytajam sudavė deÅ¡ine ranka į krÅ«tinę siekdamas nuo jo atsitraukti, taip pat gulėdamas ant pilvo bei pasiėmęs plaktukÄ , atbulomis sudavė jam kelis smÅ«gius į nugaros ar galvos sritį bei, K. M. „apsalus“ (susilpnėjus) atsidÅ«ręs virÅ¡ jo, plaktuku sudavė į galvos sritį.

Tuo tarpu minėtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad K. M. buvo padarytos muÅ¡tinės žaizdos ir odos nubrozdinimai taip pat ir veide, kraujosruvos galvos plaukuotosios dalies deÅ¡inėje, kaktos deÅ¡inėje, nosies nugarėlėje, kurie rodo smurtinius veiksmus jo atžvilgiu bÅ«tent į veido, o ne galvos ar nugaros sritį. Be to, nužudytajam konstatuoti odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, abiejuose keliuose, kurie sudaro pagrindÄ spręsti apie galimÄ jo griuvimÄ ant grindų, minėtomis sritimis kontaktuojant su kietu, buku pavirÅ¡iumi.

Tai neatitinka A. P. parodymų, nes jis parodė, kad K. M. ant grindų atsidÅ«rė, kai jam buvo suduoti smÅ«giai laikant užlaužtas ant grindų gulinčio A. P. rankas. Ä®vertinus ir tai, kad nuteistasis nurodė smÅ«gius K. M. į nugarÄ ar galvÄ sudavęs visų pirma gulėdamas ant pilvo, kairėje rankoje laikomu plaktuku, smÅ«giuodamas atbulomis, kai deÅ¡inė jo ranka buvo užlaužta, neabejotina, kad K. M. tokioje pozicijoje turėjo bÅ«ti taip pat arti grindų, kas paneigia odos nubrozdinimų keliuose bei alkÅ«nėje galimybę krentant iÅ¡ tokio žemo atstumo galimybę.

Taigi nužudytajam nustatyti sužalojimai neabejotinai sudaro pagrindÄ spręsti apie tarp K. M. ir A. P. vykusį abipusį konfliktÄ , kuris tapo smurtiniu, o ne apie nuteistojo staigų ir netikėtÄ užpuolimÄ , nuo kurio Å¡is gynėsi. PrieÅ¡ingai nei K. M., A. P. konstatuoti sužalojimai nesudaro pagrindo spręsti apie gynybos nuo užpuolimo veiksmus, apie kuriuos jis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistajam konstatuoti sužalojimai, specialisto iÅ¡vadoje nurodomas jų mastas bei pobÅ«dis akivaizdžiai neatitinka nužudytajam konstatuotų sužalojimų apimties bei pobÅ«džio.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog fizinio smurto prieÅ¡ K. M. panaudojimo metu nuteistojo emocinė bÅ«sena dėl susidariusios situacijos buvo tokia, kuriÄ bÅ«tų galima traktuoti kaip fiziologinį afektÄ . PrieÅ¡ingo vertinimo nepatvirtina ir gynėjo pateikta specialisto A. S. pateikta konsultacinė iÅ¡vada. Nors apeliaciniame skunde akcentuojant BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus teigiama, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus iÅ¡tyrė neiÅ¡samiai, kadangi Å¡ios konsultacinės iÅ¡vados nevertino bei neskyrė teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės nuteistojo bÅ«senai veikos padarymo metu įvertinti, tačiau Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti, kadangi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pateiktoje iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės teismo buvo įvertintos svarstant dėl A. P. pakaltinamumo bei fiziologinio afekto bÅ«senos.

19. Vis tik, teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai įvertinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme apklausė konsultacinę iÅ¡vadÄ parengusį specialistÄ A. S., kuris nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima nustatyti A. P. fiziologinio afekto bÅ«senos. Tuo pačiu Å¡is specialistas negalėjo nurodyti, kokių konkrečių duomenų trÅ«ko tokiai iÅ¡vadai padaryti. Å iame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis parodymų pirmosios instancijos teisme nedavė, detaliau įvykio aplinkybes paaiÅ¡kindamas tik jam suteikto paskutinio žodžio metu, tačiau jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei pakankamai detaliai nurodė įvykių versijÄ , pagrindžiančiÄ jo pasirinktÄ gynybos pozicijÄ .

Å ie jo parodymai, jam atsisakius duoti parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo pagarsinti, taip pat buvo pateikti konsultacinę iÅ¡vadÄ davusiam specialistui A. S. ir jo vertinti. Be to, nors apeliacinio proceso metu gynėjas kėlė klausimÄ dėl nepakankamai iÅ¡samaus bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡tyrimo, akcentuodamas, kad nuteistasis nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme (nors, kaip minėta, parodymus duoti jis pats atsisakė), tačiau Å¡is gynėjo nurodomas trÅ«kumas buvo iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme apklausiant nuteistÄ jį bei nukentėjusįjį – nužudytojo brolį.

Taigi, spręstina, kad byloje pateikti nuteistojo parodymai yra pakankamai iÅ¡samÅ«s, tuo tarpu nei iÅ¡ konsultacinės iÅ¡vados, nei iÅ¡ jÄ pateikusio specialisto parodymų turinio negalima objektyviai spręsti, kokios reikÅ¡mingos aplinkybės galėtų bÅ«ti nustatytos paskyrus ekspertizę keliant klausimÄ dėl nuteistojo afekto bÅ«senos, kurios negalėjo bÅ«ti nustatytos vertinant iki Å¡iol surinktų įrodymų visumÄ . Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė, psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti buvus fiziologinio afekto bÅ«senÄ .

Tuo tarpu tokie įrodymai Å¡ioje byloje nesurinkti. Jų daugiau surinkti nėra galimybės. Be to, apklausiant specialistÄ A. S. apeliacinės instancijos teisme ir pirmininkaujančiam uždavus klausimÄ , ar iÅ¡ esamų duomenų teismo psichiatrijos ekspertas psichologas galėtų atsakyti į klausimÄ , ar nuteistajam buvo afekto bÅ«sena – specialistas nurodė, kad negalėtų. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis, jo metu neturi bÅ«ti siekiama atlikti visus gynėjo ar nuteistojo praÅ¡omus veiksmus, kai ir be jų galima spręsti apie bylai reikÅ¡mingo juridinio fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , ar, atlikus kitus veiksmus (Å¡iuo atveju apklausus specialistÄ ) akivaizdžiai matant, kad praÅ¡omo veiksmo atlikimas neduos jokio rezultato.

Vertinant prieÅ¡ingai, ne tik bÅ«tų pažeidžiama baudžiamojo proceso įstatyme teismams deleguojama pareiga baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , tačiau ir nepaisomos nukentėjusiojo teisės į greitÄ bei efektyvų procesÄ .

20. Didelio susijaudinimo bÅ«sena yra teisinė kategorija, apie kuriÄ sprendžiama remiantis ne vien tik medicininėmis iÅ¡vadomis. Å iuo atveju bÅ«tina įvertinti tai, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nors jis pats Å¡iÄ aplinkybę neigė, tačiau jÄ patvirtina jau aptarti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iÅ¡ pakankamai artimai pažinojusių A. P. nuoseklių liudytojų A. Č., G. Ž. (kaimynės) duotų parodymų, jis, apsvaigęs nuo alkoholio, bÅ«davo agresyvus, nevengdavo smurtauti prieÅ¡ kitus asmenis, plÅ«sdavosi necenzÅ«riniais žodžiais.

Apeliaciniame skunde Å¡ie liudytojų parodymai neigiami, tačiau juos objektyviai patvirtina ir A. Č. skambučio Bendrajam pagalbos centrui pokalbio stenogramoje pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog Å¡is liudytojas nurodė, kad į įvykio vietÄ nevyktų pareigÅ«nės moterys, kadangi nuteistasis gali bÅ«ti agresyvus. Nepaisant to, nuteistasis, suvokdamas aplinkybę, jog įtakos jo elgesiui turi žalingas alkoholio vartojimas, pasirinko aptariamÄ elgesio variantÄ â€“ vartojo alkoholinius gėrimus, esant frustruojančiai situacijai, iÅ¡ jos nepasitraukė ir įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , sukėlusiÄ negrįžtamas pasekmes kito asmens gyvybei, o jo didelio susijaudinimo bei fiziologinio afekto bÅ«senÄ paneigia tai, jog nuteistasis pakankamai detaliai apibÅ«dino visas įvykio aplinkybes, teigdamas, kad sÄ monė jam aptemo ne dėl fiziologinio afekto, o dėl objektyvios priežasties – atsitrenkimo galva į Å¡aldytuvÄ .

IÅ¡ vyr. tyrėjos S. P. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad susisiekus su E. K., pastaroji nurodė, kad jai iÅ¡ A. Č. žinoma, kad A. P. namuose per naktį vyko iÅ¡gertuvės, įvyko muÅ¡tynės ir toliau buvo vartojamas alkoholis, žmogui gulint kambaryje. E. K. nurodė, kad A. P. iÅ¡gėręs bÅ«na labai agresyvus, rėkauja, plÅ«stasi necenzÅ«riniais žodžiais (1 t., b. l. 70–73). Å iÄ aplinkybę nurodė ir liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tikint nuteistojo parodymais apie prieÅ¡ jį panaudotÄ fizinį smurtÄ , iÅ¡ jam konstatuotų sužalojimų matyti, kad smurtiniai veiksmai jo atžvilgiu nepasireiÅ¡kė intensyviu pobÅ«džiu, akivaizdžiu kėsinimusi į nuteistojo gyvybę, kuris galėtų iÅ¡Å¡aukti situacijÄ , kai asmens atsakomoji reakcija pasireiÅ¡kia tuo, kad panaudojant metalinį plaktukÄ yra atliekami pakartotiniai trauminiai poveikiai į gyvybinėms funkcijoms svarbias kÅ«no vietas.

Taigi, nuteistojo smurtÄ prieÅ¡ nužudytÄ jį sÄ lygojo jo paties impulsyvumas, nepakankamas situacijos suvokimas dėl iÅ¡gerto alkoholio kiekio, polinkis smurtauti, kurį patvirtina jau aptarti liudytojų parodymai. Kaip pagrįstai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje esantys įrodymai, liudytojos G. Ž. parodymai patvirtina, kad K. M. ir A. P., bÅ«dami kaimynai, gyvenantys netoliese vienas kito, bendraudavo, kartu vartojo alkoholį, eidavo į balkonÄ rÅ«kyti, todėl, atsižvelgiant į pastarųjų gyvenimo bÅ«dÄ , dažnÄ alkoholio vartojimÄ , tai nesudaro pagrindo spręsti, kad konfliktų sprendimas panaudojant smurtÄ buvo jiems neįprastas ir pagal savo pobÅ«dį galėjo sukelti nuteistajam didelį susijaudinimÄ bei fiziologinio afekto bÅ«senÄ .

21. PrieÅ¡ingo vertinimo nepatvirtina ir nuteistojo teiginiai, jog jis K. M., pakartotinai įėjusio į jo kambarį praėjus vos kelioms minutėms po paskutinio apsilankymo, nepažino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis detaliai nurodė įėjusio asmens Å«gį, jaunesnį amžių, kÅ«no sudėjimÄ , plaukų spalvÄ , pastebėjo jo ryÅ¡kius sportbačius. K. M. padarytų sužalojimų pobÅ«dis rodo ir tai, kad smurtiniai veiksmai buvo atliekami ir į jo veido sritį, kas rodo, jog nuteistasis neabejotinai turėjo matyti šį asmenį, bei pažinti kaimyno, su kuriuo ne kartÄ bendravo, tam tarpe ir tÄ pačiÄ dienÄ prieÅ¡ keliolika minučių, balsÄ .

Nužudytojo kūnas rastas paverstas šonu, labiau ant nugaros, taigi jo veidas nuteistajam buvo matomas ir po veikos padarymo, o ant A. P. stalo gulėjo K. M. vardu išduota banko kortelė, kuri, priešingai nei kiti daiktai, rasti ne ant išorinių kambario objektų, o jo drabužiuose lavono apžiūros metu, nebuvo sutepta krauju. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistajam afekto būsena kilo dėl to, kad jis nepažino į jo namus įėjusio asmens. Be to, iš paties A.

P. parodymų spręstina, kad nebuvo jokio staigaus užpuolimo, kas lemtų jo susijaudinimÄ , nes jis pats nurodė, kad pas jį užėjęs asmuo atsisėdo prie jo ant sofos, jis pasislinko, ir tik po to, pasak nuteistojo, pradėjo smurtÄ prieÅ¡ jį smaugiant. Taip pat analizuojant A. P. parodymus matyti jų nenuoseklumas ir tuo aspektu, kai vienu atveju jis teigia, kad jam tariamai nepažįstamas asmuo norėjo pasisavinti jo pinigus, o apeliacinės instancijos teisme teigė dar ir tai, kad Å¡is asmuo norėjo nuteistÄ jį seksualiai iÅ¡naudoti.

Byloje nėra jokių duomenų apie nužudytojo homoseksualumÄ , tokį jo polinkį kategoriÅ¡kai paneigė ir teismo posėdyje apeliacinė instancijos teisme apklaustas nužudytojo brolis. Todėl Å¡i A. P. dėstoma pozicija dėl didelio susijaudinimo ir afekto bÅ«senos kolegijos įvertinama tik kaip siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę dėl konflikto su K. M. metu atliktų smurtinio pobÅ«džio veiksmų ir kilusių pasekmių. Dėl nužudymÄ kvalifikuojančio požymio „itin žiauriai“ 22.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam inkriminuotÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio – nužudymo itin žiauriai – nepagrįstumo. Siekiant atsakyti į Å¡iuos skundo argumentus, bÅ«tina įvertinti, ar nužudymo pobÅ«dis atliekant veiksmus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, tai yra, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo, tyčia nuteistajam sudavus ne mažiau kaip 32 smÅ«gius metaliniu plaktuku-kirtikliu nukentėjusiajam K. M. į įvairias kÅ«no vietas, atitinka kvalifikuojamojo požymio kankinant ar kitaip itin žiauriai esmę.

SÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Nors kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniÅ¡kas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai Å¡io požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali bÅ«ti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo bÅ«dÄ , taip pat ir kitas aplinkybes, iÅ¡ kurių galima spręsti apie ypatingÄ nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-222/2016).

23. Taip pat pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto kvalifikuojančio požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinys baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas, kaip ir kitų požymių aiÅ¡kinimas, jis pateikiamas teismų praktikoje. Pagal teismų praktikÄ nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti pripažintas tada, kai prieÅ¡ atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbÄ jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Be to, nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika ir tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012), tačiau Å¡is kvalifikuojantis požymis yra ne medicininė, o juridinė sÄ voka, todėl daugybės žaizdų padarymas nukentėjusiajam pats savaime nėra pagrindas pripažinti nužudymÄ itin žiauriu. Pripažįstant nužudymÄ padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobÅ«dį, norėjo ar sÄ moningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę aiÅ¡kino netinkamai.

24. PrieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kvalifikuojantis požymis „itin žiauriai“ buvo inkriminuotas pagrįstai. Tokia iÅ¡vada pirmiausiai daroma įvertinant įrodymus tuo aspektu, ar jie patvirtina, jog K. M. prieÅ¡ mirtį patyrė didelius skausmus (iÅ¡gyvenimus), kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip kankinimas ar kitoks ypatingas žiaurumas siekiant jį nužudyti. Kaip jau aptarta nuosprendyje, visuma įrodymų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp nužudytojo ir nuteistojo kilo konfliktas, kuris peraugo į smurtinių veiksmų tarpusavio atžvilgiu naudojimÄ , ir tÄ patvirtina specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡yti nužudytojo sužalojimai, kurių didžioji dalis specialisto kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Septyni trauminiai poveikiai į galvos sritį įvertinti kaip sukėlę K. M. mirtį, tačiau apklaustas specialistas R. Ž. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyti, kaip ilgai K. M. iÅ¡liko sÄ moningas, tai yra ar jis jautė po pirmojo smÅ«gio į galvÄ ir kitus smÅ«gius, atsakyti negalėjo. Be to, nužudytasis buvo sunkaus girtumo, o specialistas R. Ž. patvirtino ir tai, kad toks girtumas sutrikdo asmens koordinacijÄ , pusiausvyrÄ , taip pat sumažėja asmens reakcija. Antras vertintinas aspektas yra tai, ar surinkti įrodymai patvirtina, jog nuteistasis suvokė savo veikos pobÅ«dį, norėjo ar sÄ moningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas.

Nors nuteistojo pasirinktas įrankis (plaktukas) bei smÅ«gių lokalizacija (suduoti į gyvybinėms funkcijoms svarbiÄ galvos sritį) rodo A. P. pasirinkto elgesio kryptingumÄ nužudyti K. M., tačiau duomenų, kad jis bÅ«tų planavęs iÅ¡ anksto savo veiksmus, tam ruošęs atitinkamus įrankius, apsvarstęs nužudymo bÅ«dÄ , ar bent jau atlikdamas Å¡iuos veiksmus suvoktų juos kaip itin žiaurius, nėra. Paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad smÅ«giai plaktuku nužudytajam buvo suduoti pasinaudojant smurtinio jų tarpusavio konflikto metu susidariusia palankia situacija, tai yra kai nužudytasis grumtynių metu atsidÅ«rė ant grindų, jie suduoti Å¡alimai gulėjusiu plaktuku į tÄ pačiÄ galvos sritį, kas rodo spontaniÅ¡kÄ , ilgai laike netrukusį smurtinių veiksmų pobÅ«dį.

Be to, nemaža dalis kitų smurtinio pobÅ«džio veiksmų buvo atlikti ne į pavojingas gyvybei kÅ«no vietas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad toks nužudymo pobÅ«dis, nors ir patvirtina padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir brutalumÄ , tačiau neįrodo kaltininko ypatingo žiaurumo, kuris atitiktų BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyto vieno iÅ¡ kvalifikuojančio požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinio esmę.

25. Galiausiai vertinant visumÄ Ä¯rodymų apie nužudymo pobÅ«dį taip pat matyti, kad buvo nepagrįstai inkriminuota kaltinime, o teismas to neįvertino, kad K. M. ne mažiau nei 32 smÅ«giai buvo suduoti iÅ¡imtinai naudojantis plaktuku-kirtikliu. Specialistas nei savo iÅ¡vadoje, nei duodamas parodymus teisme nenurodė, jog visi Å¡ie smÅ«giai suduoti minėtu įrankiu. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir jo apklausos matyti, kad dalis sužalojimų iÅ¡ tiesų buvo padaryti kietais bukabriaunį pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, tačiau dalis jų (11 trauminių poveikių), tai yra odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos, buvo padaryti kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais, be kita ko, nubrozdinimams keliuose ir alkÅ«nėje galimai atsiradus K.

M. nugriuvus ant žemės ir minėtoms sritims kontaktuojant su kietu, buku pavirÅ¡iumi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat jau aptartus argumentus, kad tarp A. P. ir K. M. vyko grumtynės, kurių metu neabejotinai nebuvo iÅ¡vengta smurtinių veiksmų vienas kito atžvilgiu ir nenaudojant plaktuko-kirtiklio, kÄ patvirtina ir paties nuteistojo parodymai, nėra pagrindo teigti, kad visi K. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti iÅ¡imtinai plaktuku-kirtikliu. Todėl Å¡i aplinkybė, kuri reikÅ¡minga ir nužudymÄ kvalifikuojančio požymio – itin žiauriai – vertinimui, patikslintina, iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinant įrodyta pripažintÄ aplinkybę, jog A.

P. visus ne mažiau kaip 32 smÅ«gius K. M. sudavė naudodamasis plaktuku-kirtikliu. Atsižvelgiant į tai, kad visi sužalojimai buvo nurodyti byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje, su kuria tiek nuteistasis, tiek ir jo gynėjas turėjo galimybę susipažinti, Å¡i iÅ¡vada buvo analizuojama ir skundžiamame nuosprendyje, dėl kuriame iÅ¡dėstytų aplinkybių nuteistojo gynėjas iÅ¡samiai pasisakė pateikdamas argumentus apeliaciniame skunde, toks kaltinime nurodytų aplinkybių patikslinimas, susiaurinant plaktuku-kirtikliu padarytų sužalojimų apimtį, nuteistojo teisės į gynybÄ nepažeidžia ir jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, neriboja.

26. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl K. M. nužudymo itin žiauriai, todėl A. P. veika iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad jis 2020 m. gegužės mėn., laikotarpiu nuo 11 d. 19.30 val. iki 12 d. 1.30 val. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip 32 smÅ«gius nukentėjusiajam K.

M. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu ne mažiau kaip dėl 7 trauminių poveikių plaktuku-kirtikliu padarydamas muštines susisiekiančias žaizdas pakaušio dešinėje su atviru daugiaskeveldriniu pakauškaulio lūžiu ir galvos smegenų pažeidimu, ne mažiau kaip dėl 14 trauminių poveikių plaktuku-kirtikliu padarydamas muštines žaizdas veide, dešinėje plaštakoje, ne mažiau kaip dėl 11 trauminių poveikių padarydamas odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas galvos plaukuotos dalies dešinėje, kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, juosmens dešiniame šone, dešinės plaštakos nykštyje, taip nužudė nukentėjusįjį K.

M.. Dėl A. P. paskirtos bausmės 27. Perkvalifikavus A. P. inkriminuotÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ naujo spręstinas ir jam skiriamos bausmės klausimas.

28. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni.

29. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų.

30. Kolegija nustatė, kad A. P. padarė vienÄ labai sunkų baigtÄ nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes kito asmens gyvybei. Jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neteistas, bet anksčiau jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Å iÄ veikÄ jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jai atlikti panaudodamas žalojančių savybių turintį įrankį, po nusikalstamos veikos padarymo jis neiÅ¡kvietė pagalbos tarnybų, toliau vartojo alkoholinius gėrimus, kas rodo abejingÄ nuteistojo požiÅ«rį į įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ A. P. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

31. Nuteistasis jį pažinojusių, ir byloje liudytojais apklaustų asmenų apibÅ«dinamas nevienareikÅ¡miÅ¡kai. Vieni nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip agresyvų kuomet apsvaigęs nuo alkoholio, nevengiantį smurtauti prieÅ¡ kitus asmenis, besiplÅ«stantį necenzÅ«riniais žodžiais. Kiti – nuteistÄ jį apibÅ«dino teigiamai, kaip ramų, paslaugų, draugiÅ¡kÄ , nekonfliktiÅ¡kÄ ir neagresyvų asmenį. ObjektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad nuteistasis domėjosi sportu (rankiniu), dalyvaudavo veteranų varžybose, jo agresyvaus, netinkamo elgesio nepastebėta ir kardomojo kalinimo vietoje.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, jos dydį parinko lygų bausmės vidurkiui (pagal tuometį veikos kvalifikavimÄ ). Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik nuteistÄ jį nepalankiai apibÅ«dinusių liudytojų parodymus, ir nevertino kitų aplinkybių. Akivaizdu, kad nuteistojo asmenybę vertinant tik neigiamai, o dar esant nustatytai vienai sunkinančiai aplinkybei, bei nesant lengvinančių, teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ svarstyti dėl bausmės, didesnės nei vidurkis, skyrimo.

Todėl teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi visumÄ aplinkybių, ir iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Å¡iuo atveju bus teisinga bausmė, kuri atitiks sankcijos ribose skiriamos bausmės vidurkiui, tokį jos dydį ir nustato, atsižvelgdama, kad veika perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti. A. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies ir kaltinimo paÅ¡alinti įrodyta pripažintÄ aplinkybę, jog A. P. visus ne mažiau kaip 32 smÅ«gius K. M. sudavė naudodamasis plaktuku-kirtikliu. KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Albinas Bielskis Evaldas Gražys Nerijus Meilutis