2018-03-28 Nr. AB-6552-3-63-3-02231-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1390-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02231-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Verslo valdymo centras dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 25 d. teismui pateikė prašymą, prašydamas iš atsakovo UAB Verslo valdymo centras (toliau – ir atsakovas) priteisti 504,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoju, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Atsakovas UAB Verslo valdymo centras atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas teigė, jog ne jis, o UAB „Passat“ turėtų atsakyti pagal pareikštą reikalavimą, kadangi būtent pastaroji bendrovė turėjo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atmetė, atsakovui UAB Verslo valdymo centras priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektai), laikotarpiu nuo 1997 m. rugsėjo 24 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Passat“, kitos daiktinės teisės neįregistruotos. Byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. ginčo laikotarpiu naudojosi Objektais ir todėl buvo atliekų turėtoju. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atmestas.

7. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1651-460/2011 UAB „Passat“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas atsakovas. Byloje nebuvo duomenų, ar bankrutuojanti UAB „Passat“ vykdė kokią nors ūkinę komercinę veiklą, ar Objektai buvo naudojami šioje veikloje, todėl neaišku, ar prašoma priteisti vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą buvo priskirtina prie išlaidų, susijusių su ūkine komercine veikla, ar prie administravimo išlaidų. Pastebėta, jog tokių išlaidų atlyginimas sprendžiamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, šie ginčai sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 str. 4 p.).

8. Teismas tenkino atsakovo prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 9. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo prašymą tenkinti, atsakovui nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

10. Pareiškėjas teigia, kad, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, administratorius, be kita ko, šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą, organizuoja ir kontroliuoja pajamų ir sąnaudų apskaitą. Atsakovas nėra kreipęsis su prašymu taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už Objektus. Atsakovas apie mokėtiną vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už jo teisėtai valdomą nekilnojamąjį turtą, buvo informuotas. Būtent atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, turintis pareigą mokėti vietinę rinkliavą, tačiau jis šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl susidarė skola.

11. Atsakovas UAB Verslo valdymo centras atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Atsakovas pabrėžia, kad nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas yra atliekų turėtojas ir/ar rinkliavos mokėtojas. Visas teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyja ne atstovas (bankroto administratorius), o atstovaujamasis (bankrutuojantis juridinis asmuo).

13. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2018 m. sausio 18 d. teismui pateikė raštą dėl prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo. Paaiškina, jog atsakovas sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, todėl pareiškėjas savo reikalavimo atsisako. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės jam yra žinomos.

14. Atsakovas UAB Verslo valdymo centras 2018 m. kovo 9 d. pranešime nurodė, jog jis pareiškėjui nemokėjo jokių vietinės rinkliavos įsiskolinimų, nes tokių neturėjo. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Šiuo sprendimu atsakovui buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl, teismo sprendimą panaikinus, būtų apribota jo teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas niekuomet neturėjo prievolių pareiškėjui, o jo pateiktas skundo atsisakymas nėra niekaip susijęs su asmeninių atsakovo prievolių vykdymu.

15. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2018 kovo 20 d. raštu „Dėl papildomų įrodymų pateikimo“ paaiškino, jog jis į teismą kreipėsi dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už Objektus laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. priteisimo. Iš kartu su šiuo raštu pateikiamos pažymos ir informacijos apie mokėjimus yra aišku, kad minėta rinkliava buvo sumokėta, todėl, nelikus ginčo dalyko, pareiškėjas kreipėsi dėl bylos nutraukimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsisako savo reikalavimo ir prašo bylą nutraukti.

17. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnį, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Bylos nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (4 p.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, – pareiškėjas patvirtino, jog bylos nutraukimo pasekmės jam yra žinomos. Šio įstatymo 136 straipsnio 1 dalis apeliantui suteikia teisę atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. sausio 18 d. prašymu (b. l. 90) ne tik atsisako savo prašymo ir prašo bylą nutraukti, bet ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl toks atsisakymas nelaikytinas apeliacinio skundo atsisakymu Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatų prasme. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį; teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui; jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

18. Šiame kontekste pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu, kurį pareiškėjas prašo panaikinti, atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 200 Eur, todėl atsakovas nesutinka, jog būtų patenkintas minėtas pareiškėjo prašymas (2018 m. kovo 8 d. pranešimas, b. l. 98-99). Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teisme ir atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštą savo poziciją, jog jis nėra vietinės rinkliavos už Objektus mokėtojas, todėl neturi ir neturėjo jokių prievolių pareiškėjui. Iš kartu su 2018 m. kovo 20 d. raštu pareiškėjo pateiktų dokumentų (2018 m. kovo 20 d. pažyma apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-337, 2018 m. kovo 20 d. išrašas „Informacija apie mokėjimus“, b. l. 102-104) matyti, jog mokėjimus į jo sąskaitą 2018 m. sausio 10 d. ir 11 d., t. y. pirmosios instancijos teismui jau priėmus sprendimą, atliko ne atsakovas, o BUAB „Passat“, šis asmuo nėra administracinės bylos proceso dalyvis. Taigi pareiškėjo 2018 m. sausio 18 d. prašymo teiginys, kad atsakovas – bankrutavusios UAB „Passat“ administratorius – sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą, neatitinka byloje pateiktų duomenų.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsisakymo nuo reikalavimų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, prašymo bylą nutraukti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą turinį, konstatuoja, kad šis prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Byloje daugiau apeliacinių skundų nėra paduota. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti šį pareiškėjo prašymą.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).

21. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

22. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jo prašymas buvo atmestas ir atsakovui priteista 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdama į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo sprendimą atsisakyti savo reikalavimo (prašymo) byloje lėmė trečiojo asmens BUAB „Passat“ veiksmai, atsakovas procese elgėsi tinkamai, ginčas byloje kilo ne dėl atsakovo, bet kito subjekto neįvykdytų prievolių mokėti vietinę rinkliavą, bei remdamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovui turėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

24. Atsakovas atsiliepime į prašymą suformulavo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur, kartu pateikė 2016 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą (b. l. 24), kurioje už atsiliepimo į prašymą parengimą nurodyta mokėti suma – 200 Eur, ir 2016 m. lapkričio 10 d. vietinio mokėjimo nurodymą (b. l. 25), patvirtinantį, jog atsakovas šią sumą sumokėjo. Kadangi teisinės paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos 2016 m. IV ketvirtį, jam priteistinų atstovavimo išlaidų maksimalūs dydžiai apskaičiuotini pagal 2016 m. II ketvirtį buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais, pareiškėjui už skundo parengimą ir pateikimą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 1 929,75 Eur (771,90 Eur x 2,5). Prašomų priteisti išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą dydis – 200 Eur – neviršija šio maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatė pagrindo jam priteisti mažesnį nei maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydį.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo atsisakymas nuo reikalavimų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, prašymas bylą nutraukti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra tenkintinas. Atsakovui priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio, 50 straipsnio 2 dalimi ir 103 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atsisakymą nuo reikalavimų (prašymo).

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Verslo valdymo centras dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti.

Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Verslo valdymo centras priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė