9c818c34-d5bd-4551-b0fe-e6cf05c5a53d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                              Civilinė byla Nr. 2A-16-440/2016                    Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01307-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.3.4; 2.6.4.3; 2.6.4.4.2; 2.6.5.2.1; 3.1.1.2.5;3.1.1.2.22; 3.1.12; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.4.1.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K.

B. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4-237/2015, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovės R. E. ieÅ¡kinį atsakovui K. B. dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė R. E. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui K.

B., praÅ¡ydama nustatyti, kad jos sÅ«naus V. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra K. B.; nepilnamečio sÅ«naus V. E. vardÄ , pavardę ir kitus anketinius duomenis palikti nepakeistus; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui V. E. po 174,00 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymÄ valdyti uzufrukto teisėmis pavesti ieÅ¡kovei, iÅ¡laikymÄ priteisti nuo kreipimosi į teismÄ dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo sÅ«nui V.

E. įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2013-08-01 sumoje 2432,81 Eur (8400,00 Lt); priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; nustatyti sÅ«naus V. E. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove jos gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad atsakovas yra V. E. tėvas, tačiau atsisako pripažinti tėvystę. PaaiÅ¡kino, jog su atsakovu pažįstama seniai, abu gyveno duomenys neskelbtini), vėliau abu iÅ¡vyko dirbti į užsienį. Gyvendami užsienyje pradėjo bendrauti internetu. 2010 metų gruodžio 26-27 kartu pas atsakovÄ praleido Å¡ventes, turėjo artimų santykių.

Grįžusi ieÅ¡kovė pasijuto nėščia, apie tai pasakė atsakovui. Sužinojęs, kad ieÅ¡kovė laukiasi, atsakovas apsidžiaugė. Vėliau paaiÅ¡kėjus, kad dėl tarpusavio nesutarimų Å¡alys negalės gyventi kartu, atsakovas tvirtino, kad vaikÄ iÅ¡laikys. Savo pažadÄ iÅ¡laikyti sÅ«nų, atsakovas iÅ¡ pradžių tęsėjo, siųsdavo per mėnesį ieÅ¡kovei po 90 svarų, bet nuo 2012 m. birželio mėnesio atsakovas atsisakė toliau teikti iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad iÅ¡laidos vaikui per mėnesį sudaro iÅ¡ viso 1180,00 Lt – 200,00 Lt maistui, 300,00 Lt drabužiams, 150,00 Lt vitaminams ir higienos priemonėmis, 100,00 Lt žaislams ir pramogoms ir 430,00 Lt bÅ«stui, todėl iÅ¡ atsakovo prašė priteisti iÅ¡laikymÄ po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis (2-4, 22 b.l.).

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais, kadangi vertinant iÅ¡ vaiko teisių pozicijų, patenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tų įtvirtintas teisinis tėvystės identiÅ¡kumas (21 b.l.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-07-03 sprendimu ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino - nustatė, kad K. B. yra V. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nepilnamečio sÅ«naus V.

E. vardÄ , pavardę ir kitus anketinius duomenis paliko nepakeistus; nustatė V. E. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. E.; priteisė iÅ¡ K. B. iÅ¡laikymÄ V. E. periodinėmis kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis (indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka) po 174,00 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2013-12-03 iki jo pilnametystės; priteisė iÅ¡ K. B. iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui V. E. įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki kreipimosi teismÄ dienos, t. y., 2013-12-03, iÅ¡ viso 3127,89 Eur; nepilnamečiui sÅ«nui V.

E., teikiamÄ materialinį iÅ¡laikymÄ ir įsiskolinimÄ uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieÅ¡kovei, jo motinai R. E.; nustatė, kad Å¡ios sprendimo dalies vykdymas skubus; priteisė iÅ¡ K. B. ieÅ¡kovės R. E. naudai 1310,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 114,77 Eur žyminio mokesčio bei 12,07 Eur teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Teismas pažymėjo, kad nors pagal teisinį reglamentavimÄ tokio pobÅ«džio bylose atsakovo dalyvavimas yra bÅ«tinas, tačiau teismas turi teisę iÅ¡imtinais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (LR CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra bÅ«tina vaiko interesais (LR CPK 388 straipsnio 1 dalis), iÅ¡nagrinėti Å¡eimos bylÄ nedalyvaujant atsakovui.

Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo iÅ¡siųsti Å iaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato nustatytu adresu, taip pat atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jis informuotas apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra iÅ¡naudotos visos galimybės atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti ir procesiniams dokumentams įteikti, bylos procesas yra užsitęsęs, todėl vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais bylÄ nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, o atsakovo nedalyvavimÄ Ä¯vertino kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis bei Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas pažymėjo, jog moksliniai įrodymai -ekspertizės yra patikimiausias bÅ«das nustatyti vaiko kilmę iÅ¡ tėvo, tačiau Å¡iuo atveju ekspertizės neskyrė, nes atsakovas bylos procese buvo pasyvus. Remdamasis tuo, kad be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę ir remiantis kitais įrodomaisiais faktais – bendro vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, vaiko pripažinimu, iÅ¡laikymu ir kt., teismas byloje esančių įrodymų pagrindu, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės parodymus, taip pat įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pripažino įrodytu faktÄ , kad 2010 metų gruodžio mėnesį, t.y. prieÅ¡ devynis mėnesius iki vaiko V.

E., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo ieÅ¡kovė artimai bendravo su atsakovu K. B., todėl labiau tikėtinu laikė faktÄ , jog ieÅ¡kovė tapo nėščia nuo atsakovo. Å ių motyvų pagrindu teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino ir nustatė, jog ieÅ¡kovės sÅ«naus V. E., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas K. B.. Ä®vertinęs aplinkybes, kad ieÅ¡kovė nuosavybės teise privalomo registruoti nekilnojamojo turto neturi, gyvena su giminaičiais nuomotame bÅ«ste, turi atskirÄ kambarį, dirba, sÅ«nų darbo metu prižiÅ«ri auklė, vykdydama savo pareigÄ mažamečiui sÅ«nui, pagal galimybes užtikrina jo teisę į maistÄ , apavÄ , drabužius, į jo ugdymÄ , taip pat tai, kad atsakovo turtinė padėtis nežinoma, byloje neesant duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių ir profesinį pajėgumÄ , dėl sveikatos bÅ«klės negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaiko pakankamÄ iÅ¡laikymÄ , bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , vaiko bÅ«tinuosius poreikius, teismas iÅ¡ atsakovo priteisė iÅ¡laikymÄ V.

E. po 174,00 Eur (600,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2013-12-03 iki sÅ«naus pilnametystės. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas jokio materialinio iÅ¡laikymo savo vaikui neteikė nuo 2012-06-01, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2012-06-01 iki kreipimosi teismÄ dienos, t. y. iki 2013-12-03 po 174,00 Eur (600 Lt) kas mėnesį (600 x 18 = 10800,00 Lt/3127,89 Eur). Teismas V. E. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su mama, kadangi jis nuo gimimo su ja gyveno ir juos sieja tvirtas tarpusavio ryÅ¡ys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. praÅ¡o panaikinti 2015-07-03 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4-237/2015 kaip niekinį ir neteisėtÄ , surengti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, priimti naujus įrodymus byloje, atsakovo reikalavimu skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, t. y. ieÅ¡kovės sÅ«naus tėvo nustatymui; po DNR tyrimų, pasitvirtinus, kad atsakovas yra ieÅ¡kovės vaiko tėvas - ieÅ¡kovės vaikui iÅ¡laikymo dydį nustatyti 100,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis iÅ¡mokomis nuo DNR rezultatų patvirtinimo dienos; po DNR tyrimų, pasitvirtinus, kad atsakovas yra ieÅ¡kovės vaiko tėvas - ieÅ¡kovės vaikui suteikti atsakovo pavardę – B.; po DNR tyrimų, pasitvirtinus, kad atsakovas yra ieÅ¡kovės vaiko tėvas - sumažinti ieÅ¡kovės advokato priteistas iÅ¡laidas; stabdyti bylÄ ir kreiptis į LR Konstitucini TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo: kas turi aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ - LR Konstitucijos 18 straipsnis ar JT vaiko teisių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė ne pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ . Teismas negalėjo priimti sprendimo atsakovui nedalyvaujant, kadangi įstatymas draudžia priimti sprendimÄ už akių visose Å¡eimos bylose. Nagrinėjamu atveju atsakovui neatvykus į teismo posėdį nors ir be svarbių priežasčių, teismas privalėjo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neužtikrino atsakovo dalyvavimo byloje – neskyrė piniginės baudos, atvesdinimo į teismo posėdį, t.y. neiÅ¡naudojo visų įstatymo nustatytų galimybių priversti atsakovÄ dalyvauti byloje.2.

Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nesurinko reikiamų įrodymų, ne visus byloje pateiktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, neatsižvelgė į aplinkybių ir įrodymų visetÄ , įrodymus tyrė atsietai nuo bylos esmės ir pateiktų įrodymų visumos. Byloje nesant pateikto atsakovo pareiÅ¡kimo, kad jis pripažįsta ieÅ¡kovės vaikÄ savo vaiku, neatlikus DNR tyrimo, teismas tik jam žinomu bÅ«du nustatė tėvystę. Nagrinėjamu atveju atsakovas neatsisakė DNR tyrimų, teismas tiesioj jų neskyrė.

Teismas patikėjo ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo tėvystės, kurie teisėje vertintini kaip niekiniai, nes neturi jokios įrodomosios vertės. Nesant kitų įrodymų, kurie patikimai patvirtintų arba paneigtų Atsakovo tėvystę, ekspertizės atlikimas būtų vienintelis patikimas ir objektyvus įrodymas šioje byloje. Be to, atitiktų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos nuostatas, kai tėvystė gali ir turi būti nustatyta DNR tyrimais, asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi procesinių priemonių.

Å iuo atveju atsakovas reikalauja, kad bÅ«tų atlikti DNR tyrimai.3. Sprendimas priimtas pažeidžiant esminius civilinio proceso principus. Teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimus dėl iÅ¡laikymo priteisimo neatlikęs jam skirtų funkcijų, t. y. nebuvo aktyvus byloje ir nesurinko neginčijamų įrodymų dėl atsakovo tėvystės nustatymo, alimentų dydžio, advokato paslaugų dydžio, taip pat nesurinko duomenų apie Å¡alių finansinę padėtį. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad jis buvo pasyvus byloje, kadangi apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį jis sužinojo tik iÅ¡ policijos ir tik tada gavo teismo Å¡aukimÄ , į teismo posėdį atvykti fiziÅ¡kai neturėjo galimybės, kadangi dirba Anglijoje ir darbdavys neiÅ¡leidžia kada tik darbuotojas papraÅ¡o.

Be to atsakovo interesai nebuvo apsaugoti nustatant tėvystę, taip pažeidžiant LR Konstitucijos 18 straipsnį „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Kadangi LR Konstitucija saugo žmogaus prigimtines teises vienodai, todėl kyla pagrįstas klausimas - kieno teisės yra aukščiau: atsakovo ar ieÅ¡kovės vaiko? Minėto klausimo iÅ¡sprendimui bÅ«tina kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ , kad teismas iÅ¡aiÅ¡kintų ar JT vaiko konvencija neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 18 straipsniui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R.

E. praÅ¡o atsakovo K. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovas buvo informuotas telefonu ir gerai žinojo, kad vyksta teisminis procesas ir jame nedalyvavo siekdamas vilkinti teisminį procesÄ . Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje buvo nurodytas klaidingas atsakovo adresas, todėl teismas negalėjo jam įteikti procesinių dokumentų, kadangi tik dėl to, kad atsakovas vengė teisminio bylos nagrinėjimo, ieÅ¡kovei teko ne kartÄ teismui tikslinti atsakovo adresus.

Atsakovas pažeidė LR CPK 42 straipsnyje įtvirtintas atsakovo pareigas, jų nevykdė, piktnaudžiavo savo teisėmis, taip vilkindamas teisminį bylos nagrinėjimÄ . Net ir gavęs teismo Å¡aukimÄ , atsakovas nieko nedarė- į teismÄ neatvyko, savo atstovavimu teisme nepasirÅ«pino, įrodymų teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų procesinių veiksmų, siekdamas įteikti atsakovui procesinius dokumentus ir kad atsakovas dalyvautų teisminiame procese.

2. IeÅ¡kovė prašė pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę, tačiau atlikti tokios ekspertizės buvo neįmanoma tik dėl atsakovo nedalyvavimo procese. IeÅ¡kovė tada ir dabar sutinka, kad bÅ«tų paskirta DNR ekspertizė jos sÅ«naus V. E. tėvystei nustatyti.3. Apeliantas nurodo, kad jis sutinka teikti vaikui 100,00 Eur iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, nes jis augina sÅ«nų A. B., gim. 2014-02-20, ir turi 95000,00 svarų sterlingų banko kreditÄ gyvenamojo namo pirkimui. Aplinkybės, kad atsakovas turi tokio dydžio paskolÄ namui įsigyti, rodo, kad atsakovo pajamos didelės, todėl, jeigu atsakovas gali pasirÅ«pinti geromis savo sÅ«naus A. gyvenimo sÄ lygomis, turėtų tokias pat sÄ lygas suteikti ir kitam savo sÅ«nui – V.

SiÅ«lomas 100,00 Eur iÅ¡laikymo dydis per mažas, todėl ieÅ¡kovė su tokiais apelianto argumentais nesutinka. IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvu dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo, kadangi visÄ teisminį procesÄ civilinėje byloje, daugiau nei pusantrų metų ieÅ¡kovę atstovavo advokatė, teisminis procesas buvo apsunkintas atsakovo nedalyvavimu procese, daug pastangų buvo įdėta vien tik atsakovo buvimo vietos nustatymui bei procesinių dokumentų įteikimui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis) Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡tirtais ir teisiÅ¡kai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Apeliantas pateikė teismui praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. E., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvo duomenys nenurodyti (5 b.l.). Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė teigė, kad biologinis vaiko tėvas yra atsakovas K. B., nes 2010 m. gruodžio 26-27 d. ji su atsakovu turėjo artimų santykių, ko pasėkoje po kelių savaičių pasijuto nėščia.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsakovas sužinojęs, jog ji laukiasi, apsidžiaugė, gimus sÅ«nui juos vienÄ kartÄ aplankė, iki 2012 m. birželio mėnesio siuntė pinigų sÅ«naus iÅ¡laikymui. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs be atsakovo dalyvavimo (apie teismo posėdį praneÅ¡ant vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du) bei nesant eksperto iÅ¡vados dėl tėvystės nustatymo. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kaip neteisėtÄ , skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

Apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ jam nedalyvaujant, vadovaudamasis tik ieÅ¡kovės liudijimais. Atsakovas taip pat nurodo, kad apie ieÅ¡kinį sužinojo tik iÅ¡ policijos, atvykti į teismo posėdį fiziÅ¡kai neturėjo galimybės, nes dirba Anglijoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiÅ¡kia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.

Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Å ios teisės užtikrinimÄ laiduoja LR CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. LR CK 3.148 straipsnyje iÅ¡vardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Å io straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių iÅ¡vados dėl giminystės ryÅ¡io įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse iÅ¡vardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo bÅ«dus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis).

Tėvystę patvirtinant ar jÄ paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadų patikimumÄ ir objektyvumÄ , tėvystė gali bÅ«ti nustatoma remiantis vien Å¡iuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų.

Tuo atveju, jeigu Å¡alys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali bÅ«ti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis LR CPK iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis. LR CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymÄ Ä¯vertinti kaip tėvystės įrodymÄ .

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės iÅ¡vados galimas tais atvejais, kai abi Å¡alys atsisako mokslinių tyrimų (Å¡iuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti LR CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius) (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apelianto tėvystę pirmosios instancijos teismas nustatė nepaskyręs ekspertizės ir atsakovui realiai nežinant apie 2015-06-30 paskirtÄ posėdį, kurio metu byla buvo iÅ¡nagrinėtÄ iÅ¡ esmės. IÅ¡ bylos duomenų bei paties atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad Å iaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariato nustatytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (62 b.l.) 2015-04-23 iÅ¡siųstas teismo praneÅ¡imas su ieÅ¡kiniu ir jo priedais bei teismo Å¡aukimas į 2015-05-28 paskirtÄ parengiamÄ jį teismo posėdį (63 b.l.), kuriuos atsakovas gavo (91 b.l.).

Nors teismas duomenų apie procesinių dokumentų įteikimÄ atsakovui neturėjo, siųsti procesiniai dokumentai teismui nebuvo grÄ Å¾inti kaip neįteikti, tačiau apie 2015-06-30 vyksiantį teismo posėdį teismas nutarė atsakovÄ informuoti tik vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (70 b.l.). Taip pat iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å iaulių apskrities VPK Raseinių rajono policijos komisariatas atlikęs atsakovo paieÅ¡kÄ taip pat nustatė atsakovo atstovo duomenis (62 b.l.), tačiau duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas minėtÄ asmenį informavo apie bylos nagrinėjimÄ byloje nėra.

Nustatydamas tėvystę pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, t. y. nebuvo nustatinėjami įrodomieji faktai, patvirtinantys atsakovo tėvystę (apklausiami liudytojai, skiriama ekspertizė). Pažymėtina, kad dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – LR CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo.

Pagal šį reglamentavimÄ atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra bÅ«tinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumÄ , kad ginčo sprendimas nebÅ«tų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (LR CPK 7 straipsnis), neleisti Å¡alims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetÄ , kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas.

Taigi proceso koncentruotumas yra paskesnis po vieÅ¡ojo intereso Å¡eimos bylų nagrinėjime. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė iÅ¡imtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (LR CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra bÅ«tina vaiko interesais (LR CPK 388 straipsnio 1 dalis), iÅ¡nagrinėti Å¡eimos bylÄ nedalyvaujant atsakovui. LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta Å¡alių pareiga sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Å ioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikÅ¡tis įvairiais bÅ«dais, vienas jų – vengimas atvykti į teismÄ , bylos nagrinėjimo vilkinimas. Å alies elgesys, Å¡iai vengiant atvykti į teismÄ tada, kai teismas Å¡alies dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažįsta bÅ«tinu arba Å¡alies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir Å¡alies nesÄ Å¾iningumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).Nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas žinodamas apie pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį netinkamai naudojosi jam įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis – nepateikė teismui atsiliepimo, savo iniciatyva nesidomėjo bylos eiga, nesiekė, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį terminÄ .

Tačiau remdamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo tėvystę nesurinkęs (nebandęs rinkti) pakankamai įrodymų, teisėjų kolegija vertina, jog konkrečiu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas, nes šeimos bylų nagrinėjime proceso koncentruotumas kaip minėta , yra paskesnis po viešojo intereso. Tuo pagrindu, atsižvelgiantį ir į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių (surinktų įrodymų) nepakanka daryti išvadai, jog atsakovas yra V.

E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu konkrečiu atveju tiek ieÅ¡kovė, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo rinkti papildomus įrodymus ieÅ¡kiniui pagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybes, kad Å¡iuo metu atsakovo gyvenamoji vieta yra aiÅ¡ki, atsakovas žino apie vykstantį procesÄ , nori, jog bÅ«tų paskirta ekspertizė, ieÅ¡kovė tokios ekspertizės atlikimui neprieÅ¡tarauja (107 b.l.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu yra bÅ«tina atsakovÄ kviesti į teismo posėdį bei skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo atsakovo atsisakymas ekspertizės (nenuvykimas į ekspertinę įstaigÄ ) galės bÅ«ti vertinamas kaip tėvystės įrodymas (LR CK 3.148 straipsnio 2 dalis), taip pat atsakovo vengimas priimti Å¡aukimÄ ir atvykti į teismo posėdį galės bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo nesÄ Å¾iningas naudojimasis ir piktnaudžiavimas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kaip bandymas vilkinti procesÄ (LR CPK 7 straipsnis, 8 straipsni).

Pažymėtina, kad sÄ Å¾iningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, atsakovas pats turėtų kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu skirti ekspertizę bei nurodyti laikÄ , kada jis gali nuvyti į ekspertinę įstaigÄ . Byloje, atsiradus sunkumams dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui ir nepavykus jam praneÅ¡ti apie ekspertizės paskyrimÄ , teismui tikslinga pasiÅ«lyti ieÅ¡kovei pateikti bei rinkti papildomus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti atsakovo tėvystę, pvz. kviesti liudytojus - asmenis, kurie gali patvirtinti, ar paneigti ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimÄ ir pan.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo tėvystę nesurinkęs (nebandęs rinkti) pakankamai įrodymų, o pasirėmė tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kurie, konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , negali bÅ«ti pakankamais įrodymais tėvystei nustatyti, todėl, bÅ«tinybė rinkti esminius bylai įrodymus (skirti ekspertizę, kviesti liudytojus ir kt.) bei nesiaiÅ¡kinimas aplinkybių, galinčių patvirtinti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama visa apimtimi, renkant naujus įrodymus ir jais remiantis, o tai yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas laikomas pagrįstu tik tuomet, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis gautiems įrodymams patvirtinantiems turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tik tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl aplinkybių egzistavimo.

Nors civiliniame procese ribojama apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstÄ jį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant užtikrinti žmogaus teisę į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per protingÄ laikÄ , tačiau kartu bÅ«tina užtikrinti, kad procesas visose teisminėse instancijose bÅ«tų tinkamas. Nesant tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, neužtikrinama Å¡alių teisė į instancinį teisminį bylos nagrinėjimÄ .

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatytos tikrosios faktinės aplinkybės, nebuvo atskleista jos esmė, todėl reikalinga bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo ir sudaryti Å¡alims pakankamas procesines garantijas ir sÄ lygas pateikti įrodymus, jų pagrindu iÅ¡siaiÅ¡kinti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kartu visiÅ¡kai atskleisti bylos esmę, kad bÅ«tų galima priimti teisingÄ (teisėtÄ ir pagrįstÄ ) galutinį procesinį sprendimÄ .Remiantis iÅ¡dėstytu bei tuo, kad reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra iÅ¡vestiniai ir galimi tik nustačius, kad atsakovas yra V.

E. tėvas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas visa apimtimi ir byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Dėl kreipimosi į LR Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo kas turi aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ â€“ LR Konstitucijos 18 straipsnis ar Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijai arba įstatymams.

Teisės akto atitikimo LR Konstitucijai nagrinėjimo LR Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiÅ¡kai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formÄ , Konstitucijoje nustatytÄ priėmimo, pasiraÅ¡ymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad LR Konstitucinio Teismo kompetencijai nėra priskirtas klausimas nagrinėti teisės akto atitikimÄ Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatoms.

Remiantis nurodytu apelianto praÅ¡ymas kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ netenkintinas. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik paÅ¡alinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir iÅ¡tyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme priimant galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims. Teisėjai                                                                                              Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                                                                                                                                         Egidijus Mockevičius                                                                                               Vilija Valantienė