9c7dbf4e-cedc-4e00-91b4-95eab7a95fe4 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-261-777/2023 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00079-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Apoil“ ieÅ¡kinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. L. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2 600 Eur skolÄ , 153,94 Eur kompensacines palÅ«kanas, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. IeÅ¡kovė atsakovui pardavė 5 000 litrų dyzelino (c klasės, skirto žemės Å«kiui). Dyzelinas 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. buvo pristatytas atsakovui (važtaraščių Nr. DID0014214 ir DID0014391). Teigia, jog atitinkamai 2021 m. balandžio 7 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta ir atsakovui iÅ¡siųsta 1 550 Eur PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014214, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. gegužės 7 d. Nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apmokėjimo terminas suėjęs, atsakovas iki Å¡ios dienos yra apmokėjęs dalį Å¡ios sÄ skaitos, t. y. 2021 m. lapkričio 3 d. už atsakovÄ 550 Eur sumokėjo jo verslo partneris I.

R. Pažymėjo, kad likusios 1 000 Eur sumos atsakovas nėra sumokėjęs. 2.2. 2021 m. balandžio 27 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta ir atsakovui iÅ¡siųsta antroji 1 600 Eur PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014391, kurios apmokėjimo terminas 2021 m. gegužės 27 d. Teigia, jog nurodytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apmokėjimo terminas suėjęs, tačiau atsakovas iki Å¡ios dienos jos neapmokėjo. 2.3. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0014214 1 550 Eur sumai turėjo bÅ«ti apmokėta vėliausiai iki 2021 m. gegužės 7 d., todėl palÅ«kanos nuo 1 550 Eur sumos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos Å¡iuo atveju už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. (dalinio mokėjimo dienos), kas už 179 dienas sudaro 55,49 Eur, ir nuo 1 000 Eur sumos nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki ieÅ¡kinio patekimo teismui dienos, t. y. 2022 m. sausio 18 d., kas už 75 dienas sudaro 23,25 Eur.

Teigia, jog mokėtinų palÅ«kanų suma pagal Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€“ 78,74 Eur. Taip pat nurodė, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0014391 1 600 Eur sumai turėjo bÅ«ti apmokėta vėliausiai iki 2021 m. gegužės 27 d., todėl palÅ«kanos nuo 1 600 Eur sumos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos Å¡iuo atveju už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. sausio 18 d., kas už 235 dienas sudaro 75,20 Eur. Bendra už abi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras mokėtinų palÅ«kanų suma už laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ dienos yra 153,94 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo 2 600 Eur skolÄ , 153,94 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 753,94 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 862 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. IeÅ¡kovės darbuotoja teisme apklausta liudytoja M. U. paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ pradėdama tiekti kurÄ 5 Å«kininkams: A. L., R. A., I. R., I. R., Č. A., 2019 m. ji buvo nuvykusi į biurÄ (duomenys neskelbtini), nes A. L. norėjo, kad visiems minėtiems Å«kininkams pristatinėtų kurÄ . Ten susipažino su I. R., R. A., I. R. Susitikimo metu A. L. pasakė, kad kuras bus perkamas visų vardu. Sutarė, kad kuras bÅ«tų vežamas pas A. L. Tai, kad kuras visiems minėtiems Å«kininkams, tarp jų ir atsakovui R.

A., buvo vežamas bendrai, pilamas į tas pačias talpas bendrai, neiÅ¡skiriant, kur kurio Å«kininko kuras, paliudijo ir ieÅ¡kovės vairuotojai, teisme apklausti kaip liudytojai, S. B. ir R. K.. 4.2. Atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija DAP, Nr. 0014214, ir serija DAP, Nr. 0014391, ir jos buvo siunčiamos elektroniniu paÅ¡tu apmokėti. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnis, įtvirtinantis bÅ«tinus PVM sÄ skaitos faktÅ«ros rekvizitus, paslaugų pirkėjo (kliento) paraÅ¡o nenurodo kaip vieno iÅ¡ privalomų Å¡io dokumento rekvizitų, kas, teismo vertinimu, iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nėra privaloma pasiraÅ¡yti.

Padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju vien tai, jog minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra pasiraÅ¡ytos atsakovo, o 2021 m. balandžio 27 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014391, pasiraÅ¡yta trečiojo asmens A. L., neįrodo, kad prekes gavo ne atsakovas, o trečiasis asmuo. 4.3. IÅ¡ tarp Å¡alių susiklosčiusios praktikos nustatė, jog Å«kininkai A. L., R. A. (atsakovas), I. R., I. R., Č. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės priimdami prekes (kurÄ ) pasiraÅ¡inėdavo vieni už kitus, taip pat atlikdavo mokėjimus ieÅ¡kovei vieni kitų vardais, pavyzdžiui, 2019 m. gruodžio 5 d., 2020 m. balandžio 3 d.

R. A. PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir važtaraščiuose už R. A. pasirašė A. L., sÄ skaitas apmokėjo A. L. bei I. R. Mokėjimo paskirtyje A. L. nurodydavo, kad moka už R. A. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad I. R. 2021 m. kovo 10 d. apmokėjo sÄ skaitas už save ir kartu už Č. A. bei už A. L. Be to, 2021 m. balandžio 20 d. ji taip pat apmokėjo sÄ skaitÄ už save bei už Č. A. 4.4. IeÅ¡kovės teigimu, minėtas sÄ skaitas R. A. buvo deklaravęs savo vardu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI) ir pasinaudojęs pridėtinės vertės mokesčio atskaita. 4.5.

Atsakovo ir trečiojo asmens parodymus apie tai, kad kuras buvo skirtas ne atsakovui, o trečiajam asmeniui, teismas vertino kritiÅ¡kai, nes Å¡alys turėdamos bendrų verslo ryÅ¡ių, gaudamos priminimus apmokėti ginčo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, serija DAP, Nr. 0014214, ir serija DAP, Nr. 0014391, kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytos atsakovo vardu, nė karto jų neginčijo, į ieÅ¡kovę nesikreipė dėl to, kad minėti dokumentai iÅ¡raÅ¡yti netinkamai, ir Å¡i versija atsirado tik teisme. Padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies atsikirtimai atmetami. 4.6.

Konstatavo, kad, atsižvelgiant į tarp Å¡alių susiklosčiusius prekių užsakymo, pristatymo ir apmokėjimo tvarkos santykius, į iÅ¡raÅ¡ytas minėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras bei krovinio važtaraščius, į atsakovo ir trečiojo asmens ilgai trukusius bendradarbiavimo santykius, ieÅ¡kovė įrodė atsakovo R. A. įsiskolinimo faktÄ bei jo dydį. 4.7. Nurodė, kad ieÅ¡kovė savo prievolę įvykdė – pateikė atsakovui kurÄ . Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų, kurie grindžiami PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, serija DAP, Nr. 0014214, ir serija DAP, Nr. 0014391, tinkamais terminais ir tvarka nevykdė, neatsiskaitė už pateiktas prekes (kurÄ ), todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė patyrė nuostolių ir jos reikalavimas pagrįstas, o byloje yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad bylÄ nagrinėjusio teismo subjektyvÅ«s samprotavimai nėra pagrįsti byloje pateiktų įrodymų visumos vertinimu, o iÅ¡vados padarytos remiantis netinkamais ir nepatikimais įrodymais, t. y. iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo darbuotojos paaiÅ¡kinimu. Teismas nevertino byloje ne tik atsakovo paaiÅ¡kinimų, tačiau ir trečiojo asmens bei liudytojų M. U., R. K. parodymų. IeÅ¡kovės darbuotoja M. U. patvirtino, jog dyzelinį kurÄ užsakė A. L., o liudytojas ieÅ¡kovės darbuotojas R.

K. teismo posėdžio metu nurodė, kad PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0004391 pasirašė A. L. VažtaraÅ¡tyje dėl krovinio priėmimo pasirašė tas pats asmuo, t. y. dyzelinÄ priėmė trečiasis asmuo A. L. 6.2. Nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dyzelinį kurÄ užsakinėjo jis, o ne R. A. Jau metų pradžioje buvo iÅ¡sakyta, jog ieÅ¡kovė turi pakeisti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodant Å¡iuose dokumentuose kaip pirkėjÄ trečiÄ jį asmenį.

Pagal 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras kurÄ pirko A. L., o ne atsakovas. VienÄ iÅ¡ Å¡ių dokumentų jis ir pasirašė. KurÄ užsakydavo telefonu sau, o ne R. A. IeÅ¡kovei teigiant, kad pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, ieÅ¡kovė privalėjo pateikti tinkamus, leistinus ir patikimus įrodymus, tačiau, be duomenų, kad prekes užsakinėjo ir jas gavo A. L., kitų duomenų teismui nebuvo pateikta. 6.3. Nurodė, kad visi dokumentai, susiję su krovinio vežimu, buvo siunčiami A.

L., jis juos pasirašė ir priėmė prekes. Mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad prekes butų užsakęs bei gavęs atsakovas, o pateikti duomenys patvirtina, kad pirkimo–pardavimo santykiuose atsakovas nėra pirkėjas. Atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo matyti, jog A. L. pripažįsta, kad yra skolingas, ir nėra jokios kalbos, jog atsakovas bÅ«tų minimas kaip skolininkas. 6.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, jog ieÅ¡kovė yra verslininkė, kurios pagrindinė veikla yra prekyba naftos produktais, t. y. jai neabejotinai yra žinoma naftos produktų pardavimo tvarka ir sÄ lygos, keliami reikalavimai krovinių vežimui, prekių perdavimui ir t. t.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad Å¡ioje byloje yra pateikta informacija, kad dėl neatsiskaitymo už kurÄ ieÅ¡kovė iÅ¡kėlė dar 4 civilines bylas kitiems su atsakovu kartu veikusiems Å«kininkams, tarp jų ir Å¡ioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktam A. L. Teigia, jog tiek iÅ¡ situacijos konteksto, tiek iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų (vėluojantys banko pavedimai atsiskaitant už kurÄ , A. L. 2021 m. lapkričio 16 d. el. laiÅ¡kas ir kt.) matyti, kad viso tarp ieÅ¡kovės ir 5 susijusių Å«kininkų kilusio ginčo dėl atsiskaitymo už kurÄ esmė ta, kad visi jie vėlavo atlikti mokėjimus, vėliau ėmė vengti atsiskaityti už kurÄ , o dar vėliau, prasidėjus teismų procesams ir pamatę, kad dėl susiklosčiusio ilgo bendradarbiavimo bei tarpusavio pasitikėjimo ne visose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose yra kuro gavėjų paraÅ¡ai, piktnaudžiaudami Å¡ia faktine aplinkybe, ėmėsi gynybinės taktikos siekdami kiek įmanoma ilgiau užvilkinti teismų procesus ir taip maksimaliai atitolinti atsiskaitymo su ieÅ¡kove klausimÄ (ieÅ¡kovės 2022 m. rugsėjo 15 d. praÅ¡ymas teismui DOK-18379).

Atsakovo apeliacinis skundas yra ne iÅ¡imtis. Mano, kad tai tik parodo, jog ir Å¡ioje byloje A. L., susitaręs su atsakovu, tiesiog klaidina teismÄ , vilkina procesÄ , o iÅ¡ tikrųjų nenori mokėti už įsigytÄ kurÄ . A. L. bando Å¡ioje byloje prisiimti prievolę už atsakovÄ ir atsiskaityti su ieÅ¡kove, tačiau jis pats neapmoka 4 jam asmeniÅ¡kai iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurių jis net nebeginčija. IeÅ¡kovės manymu, Å¡ių aplinkybių kontekste yra svarbu įvertinti įrodymų visumÄ ir tai, ar galima tikėti atsakovo R.

A., trečiojo asmens A. L. paaiÅ¡kinimais, kai visose bylose yra nesÄ Å¾iningai manipuliuojama aplinkybėmis, keičiamos versijos ir elementariai vengiama prievolių vykdymo. 8.2. Nurodė, kad viso ganėtinai ilgo ir daugkartinio bendradarbiavimo su tarpusavyje susijusiais 5 Å«kininkais metu susiklostė tokia praktika, kad užsakymus pristatyti kurÄ tiek savo, tiek kitų Å«kininkų vardu dažniausiai pateikdavo A. L., PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo siunčiamos į jo elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini), kartais ir atsakovui jo el. paÅ¡to (duomenys neskelbtini).

Ä®sigytÄ kurÄ pagal situacijÄ Å«kyje priimdavo tiek A. L., tiek I. R., tiek Č. ir R. A. Visiems pirkėjams, tarp jų ir atsakovui, tokia bendradarbiavimo forma buvo priimtina, nusistovėjusi, dėl tokios bendradarbiavimo formos ginčų nekilo. 8.3. Nurodė, kad 2022 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas nurodė, jog kurÄ pas ieÅ¡kovę užsakydavo telefonu (posėdžio garso įraÅ¡as 20.30 min.). Atsakovas taip pat patvirtino, jog, kai reikėdavo, bÅ«davo, kad su jo leidimu kurÄ atsakovo vardu užsakydavo A.

L. 8.4. Nurodė, kad mokėjimas už kurÄ ne visada vyko sklandžiai, tačiau ieÅ¡kovė geranoriÅ¡kai sutikdavo atidėti mokėjimus, palaukdavo, kol Å«kininkai turės finansinių galimybių atsiskaityti, įsiskolinimų grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo iÅ¡raÅ¡omi vekseliai ir nors vėluodavo, tačiau pateiktas sÄ skaitas apmokėdavo. Susiklostė tokia praktika, jog Å¡ie 5 ūkininkai neretai apmokėdavo vienas už kitÄ ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas ir ieÅ¡kovė tokius mokėjimus įskaitydavo kaip tinkamÄ prievolės įvykdymÄ . 8.5. 2022 m. spalio 18 d. teismui pateikta informacija iÅ¡ VMI duomenų bazės, kurioje užfiksuoti visi atsakovui parduoto kuro, tarp jų ir du neapmokėtieji, atvejai.

IeÅ¡kovė informacijÄ apie kuro pardavimÄ atsakovui į VMI duomenų bazę suvedė tomis pačiomis dienomis, kai kuras buvo parduotas, t. y. 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. Kartu su 2022 m. spalio 18 d. praÅ¡ymu teismui pateikti duomenys ir paaiÅ¡kinimai, kad A. L. atsakovo vardu užsakyto kuro pirkimo atvejais negalėjo įsigyti kuro savo vardu, nes buvo iÅ¡naudojęs VMI leidime numatytÄ jam leidžiamo įsigyti kuro normÄ . 8.6. Nurodė, kad iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog 2021 m. balandžio 7 d. kurÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pirko 4 ūkininkai (iÅ¡skyrus A.

L.), už visus juos 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjo I. R., ginčo dėl apmokėtų sÄ skaitų nėra, todėl mano, kad yra atmestina kaip nelogiÅ¡ka atsakovo ir trečiojo asmens versija, jog 2021 m. balandžio 7 d. kurÄ pirko A. L., nes atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė paaiÅ¡kinimo, kodėl tÄ dienÄ visi kiti Å«kininkai kurÄ pirko savo vardu, o Å¡tai R. A. atveju kurÄ pirko jau ne jis, o A. L. 8.7. Pažymėjo, kad A. L. teismui nepaaiÅ¡kino ir to, kodėl pasiraÅ¡ydamas už atsakovÄ 2021 m. balandžio 27 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ bei krovinio važtaraÅ¡tį jis nepareiÅ¡kė jokio prieÅ¡taravimo, kad Å¡i sÄ skaita yra netinkamai iÅ¡raÅ¡yta, nurodytas ne tas pirkėjas. Jis dėl tariamai netinkamo pirkėjo nurodymo sÄ skaitoje jokio prieÅ¡taravimo ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kė ir vėliau nei savo iniciatyva, nei atsakydamas į ieÅ¡kovės siųstus priminimus ir susiraÅ¡inėdamas su ieÅ¡kove dėl mokėjimų vėlavimo. Lygiai taip pat nereagavo atsakovas R. A. Tai, kad versija dėl netinkamo pirkėjo atsirado po 17 mėnesių ir tik teisme, rodo, kad atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai yra nepatikimi, nes tiesiog ieÅ¡koma dingsties, kaip bet kokiomis priemonėmis užginčyti pateiktas sÄ skaitas ir atitolinti mokėjimus. 8.8.

Atkreipė dėmesį į I. R. dalinį 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimÄ už atsakovÄ tuo aspektu, kad 2021 m. balandžio 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra I. R. nebuvo adresuota, jam jÄ turėjo perduoti arba atsakovas, arba A. L., todėl mano, kad atliekant 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimÄ negalėjo bÅ«ti nepastebėta, kad sÄ skaitoje nurodytas ne tas pirkėjas. Teigia, kad jau tada neiÅ¡vengiamai turėjo iÅ¡kilti klausimas, jog yra ne tas pirkėjas, turėjo bÅ«ti signalizuota ieÅ¡kovei dėl netinkamo sÄ skaitos įforminimo, tačiau nieko panaÅ¡aus nebuvo padaryta, tokia klaida nebuvo minima net prasidėjus teismo procesui atsakovo teiktuose prieÅ¡taravimuose dėl teismo įsakymo ir atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad atsakovas bei ieÅ¡kovės ir atsakovo atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, o apeliantas bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka nepraÅ¡o, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Faktinės bylos aplinkybės 12. Byloje esančiais įrodymais, Å¡alių bei byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2021 m. balandžio 7 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija DAP, Nr. 0014214, kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas R. A. pirko 2 500 l dyzelino, UN 1202, ž. Å«., 3 III (C), už bendrÄ 1 550 Eur sumÄ .

SÄ skaitos apmokėjimo terminas 2021 m. gegužės 7 d. Tuo pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas krovinio važtaraÅ¡tis Nr. DID0014214. Krovinį pristatė bei perdavė vairuotojas S. B. TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2021 m. balandžio 7 d., Å«kininkei I. R. ieÅ¡kovės parengta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014212, bendrai 1 550 Eur sumai ir tuo pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas krovinio važtaraÅ¡tis Nr. DID0014212. Krovinį pristatė bei perdavė vairuotojas S. B. Taip pat ieÅ¡kovės Å«kininkui I. R. parengta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014213, bendrai 1 550 Eur sumai ir tuo pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas krovinio važtaraÅ¡tis Nr. DID0014213.

Krovinį pristatė bei perdavė vairuotojas S. B. Ūkininkui Č. A. ieÅ¡kovės parengta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, serija DAP, Nr. 0014215, bendrai 1 546,90 Eur sumai ir tuo pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas krovinio važtaraÅ¡tis Nr. DID0014215. Krovinį pristatė bei perdavė vairuotojas S. B. Minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, krovinių važtaraščiai nepasiraÅ¡yti. 13. 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu Å«kininkas I. R. ieÅ¡kovei sumokėjo 550 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal s/f DAP Nr. 0014214 (R.

A.)“. Kaip pradinis mokėtojas nurodytas atsakovas R. A.

14. Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2021 m. balandžio 27 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija DAP, Nr. 0014391, kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas pirko 2 500 l dyzelino, UN 1202, ž. Å«., 3 III (D/E), už bendrÄ 1 600 Eur sumÄ , nurodyta sÄ skaitÄ apmokėti iki 2021 m. gegužės 7 d. SÄ skaitÄ pasirašė A. L. Tuo pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas krovinio važtaraÅ¡tis Nr. DID0014391. Krovinį pristatė bei perdavė vairuotojas R. K., kuris jį pasirašė. Krovinio važtaraÅ¡tį pasirašė A.

L. 15. 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. birželio 28 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d., 2021 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. lapkričio 29 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 3 d. elektroniniu paÅ¡tu atsakovui ir A. L. praneÅ¡ta apie įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei. Elektroniniuose laiÅ¡kuose taip pat pridėtos priminimo pažymos, kuriose nurodyta, kad atsakovas yra neapmokėjęs PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, serija DAP, Nr. 0014214, ir serija DAP, Nr. 0014391.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 16. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų iÅ¡taisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau nekvestionuoja skundžiamo sprendimo argumentų, susijusių su prekės (degalų) pristatymu bei kaina. Taigi, iÅ¡analizavus apeliacinį skundÄ konstatuotina, jog apeliantas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas yra tikroji degalų pirkimo–pardavimo sandorio Å¡alis.

18. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas). 19.

Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

20. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009 ir kt.). Įvertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. degalų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymÄ , tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog tokie sandoriai apskritai nebuvo sudaryti. Byloje nekeliamas ginčas dėl to, kad tarp Å¡alių susiklosčiusi prekių (degalų) užsakymo, pristatymo ir atsiskaitymo tvarka buvo nustatyta žodiniu susitarimu. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, tiek ir byloje apklausta liudytoja patvirtino, kad įprastai degalus atsakovas ir kiti kartu dirbę Å«kininkai užsakinėdavo telefonu, nurodydami užsakomų degalų kiekius, t. y. apeliantas apeliaciniu skundu neneigia aplinkybių, kad tarp Å¡alių bÅ«davo atvejų, kai A.

L. ar kiti kartu su juo dirbę ūkininkai kreipdavosi į ieškovę su prašymu pristatyti degalus, reikalingus ne tik jiems patiems naudotis, tačiau ir degalus, reikalingus kitų kartu dirbusių ūkininkų veiklai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja M. U. paaiškino, jog ji dirba ieškovės pardavimų vadove ir 2019 metais nuvykusi pas A. L. į ūkį, kuriame jis pristatė ir kartu su juo dirbančius ūkininkus – I.

R., jos brolį I. R., Å«kininkus Č. A. bei R. A. (atsakovÄ ), buvo sutarta, kad visi Å¡ie Å«kininkai pirks iÅ¡ ieÅ¡kovės žemės Å«kio paskirties dyzelinį kurÄ , o užsakymus teiks per A. L. Taip pat Å¡ių aplinkybių neneigė ir 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdyje apklaustas atsakovas, jis nurodė, kad Å¡alių bendradarbiavimo laikotarpiu degalai bÅ«davo užsakinėjami ne tik asmeniÅ¡kai ar per A. L., tačiau ir per kitus kartu dirbusius Å«kininkus, pvz., per I. R.. Taigi, nurodytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, jog tarp ieÅ¡kovės, atsakovo bei kitų kartu su atsakovu dirbusių Å«kininkų (A.

L., I. R., I. R., Č. A.) buvo sudaryta žodinė lengvatinių degalų pirkimo–pardavimo sutartis.

22. Akcentuotina, kad, kilus ginčui dėl sutarties, jos sÄ lygose nustatyti Å¡alių įsipareigojimai aiÅ¡kintini pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, kurios reglamentuotos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdė kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ir po jo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). 23.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė lengvatinių degalų pirkimo–pardavimo sutartis, todėl akivaizdu, jog Å¡iuo atveju lingvistinės sutarties sÄ lygų analizės atlikti nėra galimybės. Atsižvelgdamas į Å¡iÄ aplinkybę ir nustatydamas tikrÄ jį Å¡alių susitarimo turinį, apeliacinės instancijos teismas remiasi kitais įstatymuose bei nurodytoje teismų praktikoje suformuluotais bÅ«dais, t. y. 2021 m. balandžio 7 d. bei 2021 m. balandžio 27 d. degalų pirkimo–pardavimo sutarčių sÄ lygos aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ , sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys).

24. Kaip minėta, apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės yra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog 2021 m. balandžio 7 d. bei 2021 m. balandžio 27 d. degalų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog degalus užsakė A. L., taip pat neįvertino byloje esančio 2021 m. balandžio 27 d. krovinio važtaraščio Nr. DID0014391, kurį priimdamas kurÄ pasirašė A. L. Apelianto nuomone, minėti įrodymai patvirtina, jog tikrosios ginčo sutarčių Å¡alys yra ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.

25. Å ios nutarties 21 punkte konstatuota, jog pats atsakovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus 2020 m. spalio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu, patvirtino, kad degalus užsakinėdavo arba pats telefonu, arba juos užsakydavo kartu su juo veiklÄ vykdantys Å«kininkai (A. L., I. R.). Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovės darbuotoja, kuri 2019 metais atstovavo ieÅ¡kovei sudarydama žodinį susitarimÄ su atsakovu ir su kitais kartu veikiančiais Å«kininkais dėl degalų tiekimo, apklausiama teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Å¡alys sutiko, jog užsakymai bus teikiami per A.

L., o apeliantas Å¡ių aplinkybių apeliaciniu skundu neginčijo. Be to, bÅ«tina akcentuoti, kad tiek 2021 m. balandžio 7 d., tiek 2021 m. balandžio 27 d. užsakymais degalai buvo užsakyti ne tik atsakovui, tačiau ir kitų kartu veikusių Å«kininkų veiklai vykdyti. Nesant galimybės objektyviai nustatyti, kas konkrečiai užsakė degalus (kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas nurodo skirtingas degalų užsakymo aplinkybes), tačiau atsižvelgdama į Å¡ių teisinių santykių praktikÄ , kad degalus tiek savo reikmėms, tiek kitų Å«kininkų veiklai vykdyti užsakinėdavo ir apeliantas, ir kiti kartu dirbę Å«kininkai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad degalus užsakė A.

L., nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog jis degalus užsakė savo reikmėms, o ne atsakovo veiklai vykdyti.

26. Dar daugiau, vertinant tarp Å¡alių susiklosčius santykius bÅ«tina pažymėti, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas bei kiti kartu su juo dirbantys Å«kininkai neretai mokėdavo bei priimdavo degalus vienas už kitÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktos 2019 m. gruodžio 5 d. sÄ skaitos ir važtaraščio matyti, kad už atsakovÄ pasirašė A. L. ir 2019 m. gruodžio 13 d. apmokėjo atsakovui iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ . Be to, aplinkybes, kad kartu dirbę Å«kininkai vienas už kitÄ priimdavo degalus ir tam tikrais atvejais vienas už kitÄ apmokėdavo pateiktas sÄ skaitas, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas.

Taip nutiko ir Å¡iuo atveju. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 3 d. I. R. atliko mokėjimÄ už I. R. apmokėdamas jai iÅ¡raÅ¡ytÄ 2021 m. balandžio 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija DAP, Nr. 0014212. Taip pat 2021 m. lapkričio 3 d. I. R. atliko mokėjimÄ už Č. A. apmokėdamas jam iÅ¡raÅ¡ytÄ vėlgi tos pačios dienos, t. y. 2021 m. balandžio 7 d., PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija DAP, Nr. 0014215. Galiausiai, I. R. 2021 m. lapkričio 3 d. sumokėjo dalį 2021 m. balandžio 7 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, serija DAP, Nr. 0014214, sumos, t. y. 550 Eur, už atsakovÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja ne tik iÅ¡vadÄ , kad atsakovas bei kiti kartu su juo dirbantys Å«kininkai pasiraÅ¡inėjo tiek krovinio važtaraščius, tiek ir apmokėdavo vienas kito sÄ skaitas, tačiau Å¡ie įrodymai patvirtina ir tai, jog bÅ«tent atsakovas buvo ginčo degalų gavėjas, o ne A. L., todėl tai, kad A. L. pasirašė 2021 m. balandžio 27 d. krovinio važtaraÅ¡tį, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog ginčo degalai buvo užsakyti Å«kininko A.

L. veiklai vykdyti.

27. Aplinkybes, kad 2021 m. balandžio 7 d. bei 2021 m. balandžio 27 d. degalai buvo užsakyti Å«kininko A. L. veiklai vykdyti, o ne atsakovo veiklai vykdyti, paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai. Å iuo atveju svarbu paminėti, kad ginčo objektas yra žymėtas dyzelinas, UN 1202, ž. Å«., 3 III (C). Tai yra lengvatine tvarka parduodami degalai, kurie gali bÅ«ti įsigyjami tik atitinkamÄ VMI leidimÄ turinčiam asmeniui, o kiekvienas toks pardavimo atvejis turi bÅ«ti registruojamas VMI duomenų bazėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡ į bylÄ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ VMI akcizų lengvatų kontrolės posistemio matyti, jog atsakovas tiek 2021 m. balandžio 7 d., tiek 2021 m. balandžio 27 d.

įsigijo atitinkamai 2 522 l ir 2 514 l žymėto dyzelino. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovė, atsakovas 2021 m. pabaigoje, peržiÅ«rėdamas savo buhalterinius duomenis, turėjo pastebėti klaidingai į apskaitÄ Ä¯trauktas sÄ skaitas ir imtis veiksmų, bet to nedarė. Be to, pastebėjęs, kad jo vardu VMI duomenų bazėje yra užfiksuotas kuro pardavimas (kas mažina VMI leidime jam numatytÄ Ä¯sigyti kuro normÄ ), atsakovas taip pat turėjo kreiptis tiek į ieÅ¡kovę, tiek į VMI, kad Å¡i klaida bÅ«tų iÅ¡taisyta, tačiau jis taip pat to nedarė.

28. Dar daugiau, iÅ¡ į bylÄ pateikto 2020 m. liepos 2 d. leidimo Nr. ZU-N-061-101411.1490942 įsigyti gazolių, skirt ų naudoti žemės Å«kyje, matyti, kad A. L. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo leista įsigyti 23 001,12 l žymėtų biogazolių, skirtų naudoti žemės Å«kyje. IÅ¡ į bylÄ pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ VMI akcizų lengvatų kontrolės posistemio matyti, jog A. L. nurodytu laikotarpiu iÅ¡ viso užsakė 22 120 l degalų, kas reiÅ¡kia, jog nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu A.

L. nepanaudotas lengvatinių degalų įsigijimo likutis sudarė tik 881,12 l. Kaip minėta, 2021 m. balandžio 7 d. bei 2021 m. balandžio 27 d. ginčo sandorių metu buvo įsigyta atitinkamai 2 522 l ir 2 514 l degalų (iš viso 5 036 l), tai reiškia, jog faktiškai užsakytas degalų kiekis net 4 154,88 l viršijo A. L. turimos kvotos likutį, todėl yra akivaizdu, kad A. L. neturėjo teisės savo vardu užsakyti tokio kiekio degalų, kadangi tokiu būdu būtų gerokai viršijęs jam suteiktos kvotos ribas.

29. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, jog degalai 2021 m. balandžio 7 d. bei 2021 m. balandžio 27 d. buvo pristatyti ne pačiam atsakovui, o degalus ieÅ¡kovė pristatė A. L. Pažymėtina, jog byloje apklausti liudytojai UAB „Apoil“ vairuotojai S. B. ir R. K. paaiÅ¡kino, kad visiems minėtiems Å«kininkams, tarp jų ir atsakovui, degalai buvo vežami į tÄ pačiÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kur degalai buvo iÅ¡pilstomi į esančias talpas bendrai, neiÅ¡skiriant, kur yra kurio Å«kininko degalai. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktas 2021 m. balandžio 7 d. krovinio važtaraÅ¡tis Nr. DID0014214 bei 2021 m. balandžio 27 d. krovinio važtaraÅ¡tis Nr. DID0014391. Apeliantas Å¡ių aplinkybių neginčijo, o tai, kokiu bÅ«du ir kokiais kiekiais kartu veikę Å«kininkai bendrai laikomus degalus naudojo savo veiklose, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

30. Nors apeliantas teigia, kad A. L. dar metų pradžioje buvo iÅ¡sakęs pozicijÄ , jog ieÅ¡kovė turi pakeisti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodydama Å¡iuose dokumentuose kaip pirkėjÄ trečiÄ jį asmenį, tačiau tokių savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡is skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo bylos Å¡alis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktikÄ , teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė lengvatinių degalų pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių metu ieÅ¡kovė 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. pardavė, o atsakovas nupirko žymėtÄ dyzelinÄ ir atsakovui kilo pareiga apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija DAP, Nr. 0014214, bendrai 1 550 Eur sumai ir 2021 m. balandžio 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija DAP, Nr. 0014391, bendrai 1 600 Eur sumai.

33. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jo keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

36. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. vasario 8 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 8/23 ir 2023 m. vasario 21 d. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė sumokėjo atstovui 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, ieÅ¡kovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimÄ , taip pat į tai, kad buvo apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

37. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2022  m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Apoil“ iÅ¡ atsakovo R. A. 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė