9c7b26fb-c3f5-4086-bcfc-e556985aa397 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2S-483-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00115-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4. 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 17 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų V. P. ir R. P. astkirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria buvo spręstas V.

P. ir R. P. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Registrų centras, priėmimo klausimas. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai V. P. ir R. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad inžinieriniai statiniai: aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane lk, plotas - 9982 m2, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kiti inžinieriniai statiniai, statybos pradžios metai 1978, statybos pabaigos metai 1978, baigtumas 100 procentų, ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2k, plotas 1541 m2, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: kiti inžinieriniai statiniai, statybos pradžios metai 1978, statybos pabaigos metai 1978, baigtumas 100 procentų, yra pagrindinio daikto - administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjai 2000 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimis nuosavybės teise įgijo buvusiÄ naftos bazę, tai yra Å¡iÄ bazę sudariusius nekilnojamuosius daiktus. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti visi nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktai: pagrindinis pastatas - administracinis pastatas bei jo priklausiniai: valgykla, katilinė, laboratorija ir buitinės patalpos, trys garažai, sandėlis, praėjimo punktas, keturi sandėliai, skalbykla, kuro užpylimo punktas, užpylimo estakada, betono mazgas, stalių dirbtuvės, vandens siurblinė, kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai.

Buvusiai naftos bazei priklausė ir Å¡ios civilinės bylos dalyku esanti aikÅ¡telė ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. PareiÅ¡kėjai 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi į VÄ® Registrų centras praÅ¡ydami įraÅ¡yti aikÅ¡telės ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . PraÅ¡ymas netenkintas vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 punktais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų V.

P. ir R. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kime pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka.

4. Teismas nurodė, kad 2000 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu pareiÅ¡kėjai savo nuosavybėn įsigijo: pagrindinį nekilnojamÄ jį daiktÄ - administracinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo priklausinius: valgyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); laboratorijÄ ir buitines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); praėjimo punktÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); skalbyklÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kuro užpylimo punktÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užpylimo estakadÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); betono mazgÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); stalių dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vandens siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Kitus inžinerinius statinius – rezervuaras ir lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius – valymo įrenginiai, vandens bokštas, rezervuaras, priešgaisrinis rezervuaras, teferis, estakada, kiemo aikštelė, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento pareiškėjai įgijo teisę šiuo turtu disponuoti. Šie pastatai registruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu. Nė vienu šiuo dokumentu pareiškėjai neįgijo teisės įregistruoti valdymo fakto kitiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjai negalėjo gauti daugiau turto, nei įgijo pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu. Nei pardavėjams, nei pirkėjams neturint nuosavybės teisių į minimus statinius aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas negali nustatyti ypatingÄ ja teisena juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise. Tokių faktų nustatymas yra neleistinas ir negali sukelti pareiÅ¡kėjui jokių pasekmių.

5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) normas priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nurodė, kad patys pareiÅ¡kėjai pripažįsta, kad 2000 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimis statinių – aikÅ¡telės ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės neįgijo, nes jos nebuvo ir iki Å¡ios dienos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. <...> Tai yra juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę; pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Statinių formavimo nekilnojamaisiais daiktais ir jų registravimo tvarkÄ nustato įstatymai, Å¡ių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai.

7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiÅ¡kime nurodytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis nurodytais teisiniais argumentais apie pagrindinio daikto bei priklausinio santykį, darytina iÅ¡vada, kad pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo negali bÅ«ti nagrinėjamas pagal CPK XXVI skyriaus normas. PareiÅ¡kėjai dėl aikÅ¡telės ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įteisinimo gali inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras.

PareiÅ¡kėjai taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). III. Atskirojo skundo argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai R. P. ir V. P. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. gegužės 13 d. nutartį ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1.

Teismo teiginys, kad patys pareiškėjai pripažįsta, kad 2000 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimis statinių – aikštelės ir automobilių stovėjimo aikštelės neįgijo, nes jos nebuvo ir iki šios dienos nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, neatitinka tikrovės. Paminėtų sutarčių sudarymo metu šie statiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl atitinkamai nebuvo nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyse, tačiau jie buvo ir yra tose sutartyse nurodyto pagrindinio daikto priklausiniai, kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas.

Kadangi daiktai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre nei jų pastatymo metu, nei vėliau, nes nebuvo tokios bÅ«tinybės ir pareigos, tai atitinkamai jie atskirai jokiame sandoryje nėra paminėti. 8.2. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagrindinio daikto bei priklausinio santykio nustatymas yra bÅ«tent teismo kompetencijos klausimas. Be to, iÅ¡ VÄ® ,,Registrų centras“ atsakymo matyti, kad pareiÅ¡kėjai bandė inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras ir tame atsakyme yra pateiktas tų procedÅ«rų rezultatas. 8.3.

Jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybėje), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos.

Priklausinį, nenurodytÄ pagrindinio daikto perleidimo sutartyje, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis taip pat yra nenurodytas ir perdavimo-priėmimo akte, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip ir pan. 8.4. Byloje nėra ginčo, kad tiek pareiÅ¡kėjai, tiek ir ankstesni komplekso savininkai naudojosi minėtomis aikÅ¡telėmis, nes jos buvo sukurtos ir visada naudotos atitinkamų pastatų eksploatacijai. Nėra jokių asmenų, kurie turėtų kokį nors teisinį pagrindÄ Ä¯ pareiÅ¡kime minimas aikÅ¡teles, nes pareiÅ¡kėjai yra vieninteliai Å¡ių daiktų savininkai.

Savivaldybei jokie teisės aktai jokių teisių į šį turtÄ nesuteikia, jo pirminis statytojas ir savininkas seniai neegzistuoja, o jo teisių perėmėjai, kurie pardavė vienas kitam tÄ statinių kompleksÄ ir jo dalimis esančias aikÅ¡teles, jokių pretenzijų į aikÅ¡teles taip pat nereiÅ¡kia. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikÅ¡mę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ (CPK 444 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

11. Statinio valdymo nuosavybės teise faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, statybos būdu ar kt.) įgijęs nuosavybės teisę;

2) pareiškėjas turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pa Nr. 3K-3-543/2010).

12. Pažymėtina, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka gali bÅ«ti nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms.

13. Nagrinėjama atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybių nurodymas, kad aikštelės yra šalia pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio administracinio pastatato, kad pareiškėjai naudojasi šiomis aikštelėmis, savaime nedaro šių objektų priklausiniais. Atktreiptinas dėmesys, kad pareiškėjų naudojimasis aikštelėmis galimas ir kitais pagrindais (pvz. nuoma, servitutu), todėl vien minėtų aplinkybių nurodymas negali būti pagrindas sprendžiant dėl nuosavybės teisių.

PareiÅ¡kėjai nenurodė, koks yra Å¡ių statinių atsiradimo pagrindas – suteikimo nuosavybėn aktas, sandoris, statybÄ Ä¯teisinantis dokumentas (leidimas, projekto derinimas pan.), todėl toks pareiÅ¡kimas neatitinka CPK 445 straipsnyje nustatytų sÄ lygų, nes teismui nėra galimybės spręsti, ar pareiÅ¡kėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, ar negalima atkurti prarastų dokumentų. IÅ¡ pareiÅ¡kimo nėra aiÅ¡ku, kokie dokumentai įrodo, kad aikÅ¡telės yra pareiÅ¡kėjų valdomo statinio – administracinio pastato priklausiniai.

14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2000 m. lapkričio 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu pareiÅ¡kėjai savo nuosavybėn įsigijo konkrečius objektus nurodytus sutartyse, t. y. pagrindinį nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ administracinį pastatÄ bei jo priklausinius. Nuo Å¡io momento pareiÅ¡kėjai įgijo teisę Å¡iuo turtu disponuoti. Å ie pastatai registruoti Nekilnojamojo turto registre pareiÅ¡kėjų vardu. Yra pakankamas pagrindas spręsti, kad nė vienu Å¡iuo dokumentu pareiÅ¡kėjai neįgijo teisės įregistruoti valdymo fakto kitiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjai negalėjo gauti daugiau turto, nei įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu.

15. Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , pirkėjui nuosavybės teisių niekada neturėjus, teismas negali nustatyti ypatingÄ ja teisena juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise. Taip pat CPK nereglamentuoja nustatymo tokių juridinių faktų, kurie keičia sutartyje aiÅ¡kiai apraÅ¡ytÄ sutarties dalykÄ , nes tai iÅ¡ esmės yra sutarties sÄ lygų keitimas, nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Tokių faktų nustatymas yra neleistinas ir negali sukelti pareiÅ¡kėjui jokių pasekmių (Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-168-372/2010).

16. Atskirojo skundo argumentai, kad ginčo statiniai negali bÅ«ti registruojami nekilnojamojo turto registre ne dėl pareiÅ¡kėjų priklausančių priežasčių yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų iÅ¡davimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 445 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymÄ .

17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjai dėl priklausinių įteisinimo gali inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras. PareiÅ¡kėjai taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , pareiÅ¡kėjų iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2020 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjams. Teisėja Vilija Valantienė