2017-03-29 Nr. AB-7300-3-61-3-00686-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-354-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00686-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyriui dėl veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (7.5)3-9679; 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – atgal įregistruoti į apdraustųjų registrą, užskaityti iš privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) permokos 346,57 Eur jos valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) 150,82 Eur mokestį, o likusią permoką – 195,75 Eur grąžinti į pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą; 3) perduoti bylą tyrimui atlikti nusikalstamas finansines veikas tiriančioms tarnyboms dėl pareiškėjai apgaule perduotų 200 Eur; 4) perduoti bylą specialiosioms nusikalstamas veikas ir finansinius nusikaltimus tiriančioms tarnyboms tyrimui dėl pareiškėjai žalos padarymo sugadinant jos asmeninį kompiuterį ir jame esančius dokumentus; 5) priteisti žalos, susijusios su 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)3-9679, dėl pareiškėjos dokumentų jos kompiuteryje sunaikinimo ir kompiuterinės įrangos sugadinimo; 6) taikyti laikinąją apsaugą pareiškėjos privačiai erdvei.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su atitinkamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu, prieš kreipdamasi į teismą privalėjo šį sprendimą apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)3-9679 „Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų užskaitymo permokos grąžinimo“ netenkino pareiškėjos prašymo dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų užskaitymo iš sumokėtų už 2016 metus privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir permokos grąžinimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundo dalį dėl prašymo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (7.5)3-9679 atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atsisakius priimti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (7.5) 3-9679, atsisakyta priimti iš išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Pareiškėja taip pat prašė perduoti bylą nusikalstamas veikas ir finansinius nusikaltimus tiriančioms tarnyboms tyrimui atlikti. Taigi pareiškėja siekė, kad jos nurodytų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis procesas ir atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, todėl darė išvadą, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia. Apibendrinęs aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog skundo dalį, kuria prašoma bylą perduoti nusikalstamas veikas ir finansinius nusikaltimus tiriančioms tarnyboms tyrimui, atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ji gali kreiptis Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, taigi toks reikalavimas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundo dalį, kuria prašoma atlyginti žalą, atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjai išaiškinta, kad dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ji gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikiną apsaugą jos privačiai erdvei apsaugoti. Teismas pažymėjo, kad apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių, tarp jų – ir fizinio asmens bei jo turto apsaugos, taikymą reglamentuoja Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymas. Sprendimą dėl šių priemonių taikymo priima nurodyto įstatymo 15 straipsnyje numatyti subjektai. Šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas neskirti konkrečių saugotino asmens pageidaujamų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių per 5 darbo dienas nuo supažindinimo su juo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Remdamasis nurodytomis nuostatomis, teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, o šiuo atveju įstatymas nenumato teismui teisės skirti atitinkamų priemonių, todėl toks reikalavimas negali būti priimamas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl laikinos apsaugos taikymo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja D. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjos skundą. Taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad jos namai nebūtų palikti be priežiūros.

Atskirajame skunde nurodo, jog ginčas kyla dėl atsakovo – valstybės subjekto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio neteisėtai priimto akto ir sukeltos žalos. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas. Akcentuoja, kad jokia ginčų komisija ar kita institucija neturi tokių galių bylą perduoti nusikalstamas veikas tiriančioms tarnyboms. Taip pat pažymi, kad administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai. Pareiškėja žalą kildina iš to, kad atsakovai padarė nusikalstamą veiką, prieš tai nepatikrinę pareiškėjos individualios veiklos ir niekaip į ją nesikreipę, 2017 m. sausio 23 d. sugadino asmeninį kompiuterį ir sunaikino jame visus dokumentus bei apgaulės būdu perdavė pinigus bei priėmė neteisėtą 2017 m. sausio 26 d. sprendimą. Mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjos asmeniui ir privačiai erdvei.

Atskirajame skunde taip pat dėstomi argumentai dėl bylos esmės, t. y. argumentai, pagrindžiantys pareiškėjos skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja D. V. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (7.5)3-9679; 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – atgal įregistruoti į apdraustųjų registrą, užskaityti iš PSD permokos 346,57 Eur jos VSD 150,82 Eur mokestį, o likusią permoką – 195,75 Eur grąžinti į pareiškėjos asmeninę banko sąskaitą; 3) perduoti bylą tyrimui atlikti nusikalstamas finansines veikas tiriančioms tarnyboms dėl pareiškėjai apgaule perduotų 200 Eur; 4) perduoti bylą specialiosioms nusikalstamas veikas ir finansinius nusikaltimus tiriančioms tarnyboms tyrimui dėl pareiškėjai žalos padarymo sugadinant jos asmeninį kompiuterį ir jame esančius dokumentus; 5) priteisti žalos, susijusios su 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)3-9679, dėl pareiškėjos dokumentų jos kompiuteryje sunaikinimo ir kompiuterinės įrangos sugadinimo atlyginimą; 6) taikyti laikinąją apsaugą pareiškėjos privačiai erdvei.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 2 dalies 1 (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), 2 (byla nepriskirtina tam teismui) ir 3 (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos) punktais.

Patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (7.5)3-9679 pareiškėja kreipėsi nepasinaudojusi įstatyme numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Minėtu 2017 m. sausio 26 d. sprendimu atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų užskaitymo iš sumokėtų už 2016 metus privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir permokos grąžinimo. Byloje nėra ginčo, kad aptariama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėja nėra pasinaudojusi. Nors pareiškėja teigia, jog nagrinėjamu atveju taikytina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalis, kurioje numatyta, kad ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas, pareiškėjos reikalavimas, su kuriuo ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrį, nebuvo susijęs su pensijų socialinio draudimo stažu, draudžiamosiomis ir joms prilyginamomis pajamomis. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo taikyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalies, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyrio 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (7.5)3-9679 prieš tai nepasinaudojusi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuri nagrinėjamu atveju yra privaloma. Atitinkamai tuo pačiu ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti žalos, susijusios su 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)3-9679, dėl pareiškėjos dokumentų jos kompiuteryje sunaikinimo ir kompiuterinės įrangos sugadinimo atlyginimą pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės siekia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pagal bendrą taisyklę žalos atlyginimo bylos yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti įstatyme – ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kai žala atsiranda dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Kadangi pagal bylos aplinkybes ir pareiškėjos skundo reikalavimus nustatyta, kad pareiškėja žalą kildina iš nusikalstamų veiksmų, toks reikalavimas nagrinėtinas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, jog nusikalstamus veiksmus pareiškėja sieja su viešojo administravimo institucijos darbuotojais, nes šiuo atveju vertintina ne bylos šalis, tačiau aplinkybė, ar atsakovo veiksmai kildinami iš jo veiklos viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju padarius neigiamą išvadą, pareiškėjos skundo reikalavimą dėl žalos, susijusios su 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (7.5)3-9679, dėl pareiškėjos dokumentų jos kompiuteryje sunaikinimo ir kompiuterinės įrangos sugadinimo atlyginimo atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nors teisingai vertino ginčo faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos pareikštas reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, neteisingai nurodė atsisakymo priimti aptariamą pareiškėjos skundo reikalavimą pagrindą, todėl jis keistinas.

Pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai perduoti bylą specialiosioms nusikalstamas veikas ir finansinius nusikaltimus tiriančioms tarnyboms tyrimui laikytini ne materialiniais teisiniais reikalavimais, o procesiniais, todėl pirmosios instancijos teismas be reikalo sprendė dėl jų priėmimo, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio normomis. Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju, nenustačius tokių požymių, teismui minėta pareiga pranešti prokurorui nekilo.

Pareiškėja skunde taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugą pareiškėjos privačiai erdvei. Minėtą pareiškėjos reikalavimą traktuojant kaip prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jis galėtų būti sprendžiamas tik priėmus pareiškėjos skundą, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja siekia ne reikalavimo užtikrinimo, bet apsaugos pagal Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendimą dėl apsaugos taikymo priima Įstatymo 15 straipsnyje numatyti subjektai, o Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimas neskirti konkrečių saugotino asmens pageidaujamų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių per 5 darbo dienas nuo supažindinimo su juo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja į Įstatymo 15 straipsnyje numatytus subjektus su atitinkamu prašymu nėra kreipusis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra kilęs ginčas dėl apsaugos taikymo ir toks pareiškėjos skundo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Nors teismas neturėjo spręsti dėl pareiškėjos skunde nurodytų procesinių reikalavimų priėmimo, tai nėra pagrindas abejoti nutarties teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atisakyta priimti, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius