Legislator Case Law & Legislation
9c7752fc-bee2-47c4-b944-4034d0cd119f AI generated

9c7752fc-bee2-47c4-b944-4034d0cd119f · Kauno apygardos teismas

Case Number 9c7752fc-bee2-47c4-b944-4034d0cd119f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas nepagrįstai sprendime pripažino, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, kurios Å¡alys neiÅ¡saugojo. TokiÄ teismo konstatacijÄ negalima laikyti viena iÅ¡ teisiÅ¡kai pagrįstų prielaidų spręsti, kad ieÅ¡kovai teisėtai užvaldė savivaldybei priklausantį butÄ ir jiems tÄ teisę teismas pagrįstai gali pripažinti. Teismo posėdžio metu G. Ž. paaiÅ¡kino, kad jo žmona ir ieÅ¡kovė R. P. yra asmeniÅ¡kai pažįstamos. Å ios aplinkybės teismas nevertino, tačiau ji įrodo sÄ moningai G. Ž. ir ieÅ¡kovų suplanuotÄ bÅ«dÄ neteisėtai naudotis savivaldybės socialiniu bÅ«stu.

Legislator headnote

AI generated

9c7752fc-bee2-47c4-b944-4034d0cd119f · Kauno apygardos teismas: apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. P. ir G. P. ieÅ¡kinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį bei atsakovo Alytaus miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-380-264-2011

Pirmosios instancijos teismo teisėja Ramunė Kuzmienė

Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2; 121.15; 121.21

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant ieškovams

G. P. ir R. P., ieškovų atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, apelianto (atsakovo) Alytaus miesto savivaldybės atstovui R. P., viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono

apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir G. P. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį bei atsakovo Alytaus miesto savivaldybės priešieškinį ieškovams R.

P. ir G. P. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys R. P., G. Ž., UAB „Alytaus butų Å«kis", iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovai G. P. ir R. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su jais buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (1t. b.l. 2-7). IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2005-08-15 sudarė su G. Ž. raÅ¡ytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. IeÅ¡kovai buvo įsitikinę, kad butas nuosavybės teise priklauso G. Ž., jis yra tinkama nuomos sandorio Å¡alis ir kad jis ateityje įvykdys įsipareigojimus ateityje parduoti nuomojamÄ bÅ«stÄ . IÅ¡nuomotas butas nebuvo tinkamas gyventi, todėl ieÅ¡kovai savo lėšomis jį suremontavo ir pagerino. 2007 m. rudenį G. Ž. paprašė ieÅ¡kovus iÅ¡ buto iÅ¡sikelti. Siekdami apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ieÅ¡kovai kreipėsi į Alytaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių paramos,

aprÅ«pinant Å¡eimÄ bÅ«stu ir tik tuomet sužinojo, kad jų nuomojamas bÅ«stas nėra G. Ž. nuosavybė, o priklauso valstybiniam butų fondui.

Pateikus atitinkamus dokumentus atsakovui, ieÅ¡kovų Å¡eima buvo įraÅ¡yta į sÄ raÅ¡us asmenų socialinio bÅ«sto nuomai. Nors ieÅ¡kovai yra įtraukti į sÄ raÅ¡Ä Å¡eimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, tačiau iki Å¡ios dienos bÅ«sto, kuris bÅ«tų

adekvatus Å¡iuo metu nuomojamam bÅ«stui, atsakovas nesuteikė. Dėl to ieÅ¡kovai prašė įpareigoti atsakovÄ

iÅ¡nuomoti jiems ginčo butÄ , nes ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai jau yra buto nuomininkai. Ginčo butas turi bÅ«ti laikomas laisvu, neužimtu, dėl ko jis yra tinkamas nuomos sutarties objektas. IeÅ¡kovai ir jų vaikai visose įstaigose ir institucijose yra nurodę savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuomojamo buto adresu.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus R. P., G. P. su vaikais G.,

A. ir R. į 2 kambarių bendrabutį (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 103-104). Atsakovas nurodė, kad 1998-12-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 319 ginčo butas buvo iÅ¡nuomotas G. Ž. ir jo Å¡eimai. Pasikeitus nuompinigių dydžiui, nuomininkai buvo kviečiami atvykti perraÅ¡yti nuomos sutarties bei pateikti Registrų centro pažymas apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 2007 m. nustačius, kad butas neteisėtai subnuomojamas P. Å¡eimai, nuomos sutartis su Ž. Å¡eima buvo nutraukta. IeÅ¡kovai P. buvo ne kartÄ Ä¯spėti atlaisvinti butÄ , tačiau gera valia jo neatlaisvino. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovų Å¡eimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai, atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovams iÅ¡sikelti į 2 kambarių pagerinto tipo bendrabučio gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini). Tačiau ieÅ¡kovai į savivaldybę neatvyko, padavė teismui ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo sudaryti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Savivaldybė neturi teisės sudaryti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties su P. Å¡eima, kadangi Å¡ioje eilėje prieÅ¡ ieÅ¡kovus yra įraÅ¡ytos 26 Å¡eimos, auginančios tris ir daugiau vaikų.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; įpareigojo

Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais R. P. ir G. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį;

priteisė iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės 126 Lt žyminio mokesčio ieškovei R. P. bei 35,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra laisvas, kadangi nuomos sutartis su G. Ž. nutraukta

nuo jo išvykimo iš buto dienos, butas kitiems asmenims nėra paskirtas. Kadangi G. Ž. nuo jo išvykimo dienos nelaikomas nuomininku, todėl

nesant nuomininko, ieÅ¡kovai P. negali bÅ«ti laikomi ir subnuomininkais. Atsakovas su G. Ž. nuomos sutartį sudarė neteisėtai, nes tuo metu jo Å¡eima turėjo nuosavÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ â€“ ½ gyvenamojo namo, ir faktiÅ¡kai tame name gyveno. Teismo nuomone, atsakovas, bÅ«damas atsakingas už socialinio bÅ«sto nuomos sutarčių sudarymÄ , vykdymÄ ir nutraukimÄ , elgėsi nerÅ«pestingai, aplaidžiai ir sudarė sÄ lygas neteisėtai naudotis valstybės suteiktomis privilegijomis į socialinį bÅ«stÄ asmenims, kuriems socialinis bÅ«stas nepriklauso.

Atsakovas daugiau nei dešimt metų leido G. Ž. neteisėtai disponuoti jam nepriklausančiu gyvenamuoju būstu, leisti jame gyventi trečiuosius asmenis. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) name atsakovui priklausė dar vienas butas, kuriame nuomininkai faktiškai negyveno ir leido gyventi kitiems asmenims. Teismas sprendė, kad atsakovas tokiais savo veiksmais nepagrįstai pailgindavo terminus, per kurį suteikiamas socialinis būstas eilėje jam gauti stovintiems asmenims. Teismas sprendė, kad ieškovai ginčo bute apsigyveno teisėtai, kadangi jiems nebuvo žinoma, kad butas priklauso savivaldybei, su G.

Ž. buvo sudarę raÅ¡ytinę buto nuomos sutartį, kurios Å¡alys neiÅ¡saugojo. Tarp Å¡alių buvo susiklostę faktiniai nuomos teisiniai santykiai, todėl teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovai turėjo pagrįstų bei teisėtų lÅ«kesčių sudaryti su atsakovu raÅ¡ytinę ginčo buto nuomos sutartį. Teismas, patenkindamas reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ sudaryti ginčo buto nuomos sutartį su ieÅ¡kovais, taip pat atsižvelgė į vieÅ¡ojo ir privataus interesų pusiausvyros principÄ . Teismas pažymėjo, kad atsakovas daugelį metu netinkamai administravo ginčo patalpas ir pats sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovams tame bute apsigyventi.

Teismas įvertino tai, jog ieÅ¡kovų Å¡eima augina tris vaikus, iÅ¡ kurių dvi dukterys yra nepilnametės ir serga bronchine astma, o sÅ«nus, nors ir pilnametis, gyvena kartu su tėvais bei yra tėvų iÅ¡laikomas: ieÅ¡kovai įsikėlė į apleistÄ ginčo butÄ ir suremontavo jį savo lėšomis; ginčo butas yra laisvas, nes nuomos sutartis su G. Ž. nutraukta, kitiems asmenims butas nepaskirtas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ieÅ¡kovams siÅ«lomas dviejų kambarių bendrabutis nėra tinkamas bÅ«stas ieÅ¡kovų Å¡eimai, nes yra aiÅ¡kiai per mažas, viename iÅ¡ dviejų kambarių įrengta virtuvė, be to, bendrabutyje gyvena daug asocialių, girtaujančių ir vartojančių narkotines medžiagas asmenų, tai gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovų vaikų raidai.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (2t.b.l.59-62) praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti ir patenkinti savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliantas nurodo, kad teismo motyvai yra subjektyvÅ«s, neatitinkantys įstatymų nuostatų ir faktinių aplinkybių, su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Teismas nepagrįstai sprendime pripažino, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta raÅ¡ytinė sutartis, kurios Å¡alys neiÅ¡saugojo. TokiÄ teismo konstatacijÄ negalima laikyti viena iÅ¡ teisiÅ¡kai pagrįstų prielaidų spręsti, kad ieÅ¡kovai teisėtai užvaldė savivaldybei priklausantį butÄ ir jiems tÄ teisę teismas pagrįstai gali pripažinti. Teismo posėdžio metu G. Ž. paaiÅ¡kino, kad jo žmona ir ieÅ¡kovė R. P. yra asmeniÅ¡kai pažįstamos. Å ios aplinkybės teismas nevertino, tačiau ji įrodo sÄ moningai G. Ž. ir ieÅ¡kovų suplanuotÄ bÅ«dÄ neteisėtai naudotis savivaldybės socialiniu bÅ«stu.

2. Byloje pateikti dokumentai įrodo, kad ieÅ¡kovų Å¡eima įraÅ¡yta į eilę socialiniam bÅ«stui nuomoti 27 numeriu. Ä®statyme numatytos iÅ¡imtys jiems negali bÅ«ti taikomos. Suteikiant teisę nuomoti bÅ«stÄ ne eilės tvarka ir ne pagal įstatymo nuostatÄ ieÅ¡kovams yra pažeidžiamos prieÅ¡ juos esančių 26 Å¡eimų teisėti lÅ«kesčiai, socialinio teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisinės valstybės principai. Teismas nenurodė, kodėl nereikia laikytis imperatyvios įstatymo nuostatos dėl socialiniam bÅ«stui iÅ¡nuomoti privalomo eiliÅ¡kumo ir kokiu teisės aktu teismas remiasi to eiliÅ¡kumo nepaisydamas.

3. Teismas subjektyviais motyvais privatų ieÅ¡kovų interesÄ iÅ¡kėlė aukščiau už vieÅ¡Ä jį interesÄ . Socialinio bÅ«sto suteikimo problema yra valstybės vieÅ¡asis interesas. Negalima vienos Å¡eimos interesus tokiais motyvais ir tokiu bÅ«du, kuriuos panaudoja ieÅ¡kovai ir teismas, pastatyti aukščiau už visų Å¡eimų, teisėtai laukiančių eilėje socialiniam bÅ«stui iÅ¡nuomoti, interesų, taip pat nepaisyti savivaldybės pareigos socialiai ir įstatymiÅ¡kai teisingai iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ .

4. Teismo teiginys, kad ieÅ¡kovai ilgai gyveno bute, mokėjo mokesčius, o savivaldybė nesiėmė veiksmų iÅ¡keldinimui, neatitinka faktinių aplinkybių. Byloje pateikti raÅ¡tiÅ¡ki raginimai geruoju atlaisvinti butÄ , P. duoti po to kai savivaldybė sužinojo apie tai, kad jie neteisėtu bÅ«du užima butÄ , įrodo, kad savivaldybė aktyviai siekė geruoju iÅ¡spręsti šį klausimÄ be teismo. Kai patys P. ėmėsi veiksmų, siekdami įgyvendinti sumanytÄ planÄ neteisėtai užimtÄ socialinį bÅ«stÄ Ä¯teisinti, savivaldybė suprato tikruosius ieÅ¡kovų tikslus ir pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo.

5. Jokiuose teisės aktuose nenumatytas būdas perimti nuomininko teises ir pareigas be nuomotojo žinios. Neaišku, kokiu tikslu teismas konstatuoja buto remonto

aplinkybę, tačiau iÅ¡vadÄ daro visiÅ¡kai netyrus įrodymų apie buto bÅ«klę, netikrinant objektyviai, kas, kÄ ir kokia

apimtimi remontavo, kam teisiÅ¡kai priklausė remontÄ daryti bei kitų aplinkybių. Sprendime visa tai neatsispindi, o tik įraÅ¡yti sausi teiginiai.

Taip teismas nesilaikė CPK 178, 179, 183, 185, 270 straipsnių reikalavimų. Teismo akcentuotos buto remonto aplinkybės negali

bÅ«ti teisiniu motyvu, pagrindžiančiu ieÅ¡kovų teisių į neteisėtai užimamo buto nuomÄ atsiradimÄ .

6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas daugelį metų netinkamai administravo ginčo butÄ , dėl ko pats ir sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovams tame bute apsigyventi. Savivaldybė neturi jokių realių galimybių fiziÅ¡kai bet kuriam bÅ«sto nuomininkui užkirsti galimybę į nuomojamÄ bÅ«stÄ Ä¯leisti pagyventi kitÄ Å¡eimÄ . Jokie teisės aktai nesuteikia savivaldybei nei įgaliojimų, nei įpareigojimų nuolatos sekti, stebėti nuomojamo bÅ«sto gyventojus, nustatinėti jų tapatybę, ar kitomis priemonėmis žinoti tuojau pat apie galimÄ atvejį, kuris įvyko su

ieškovais. Toks teismo motyvas yra neteisinis, nepagrįstas ir negali būti naudojamas ieškovų teisių į užimamo būsto

nuomÄ atsiradimui pagrįsti.

7. Teismas akcentavo, kad atsakovo siÅ«lomas bÅ«stas netinkamas apgyvendinti ieÅ¡kovų Å¡eimÄ , nes tame name gyvena daug asocialių, girtaujančių ir vartojančių narkotines medžiagas asmenų. Tačiau toks teismo motyvas yra subjektyvaus pobÅ«džio ir neparemtas leistinais kompetentingų institucijų įrodymais.

8. IeÅ¡kovai atitinka CK 6.612 str. nustatytų asmenų statusÄ , kadangi į socialinį bÅ«stÄ Ä¯sikėlę be nuomos sutarties. Savivaldybė atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 p. nuostatÄ , kad nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be pastogės ir dėl to siÅ«lo ieÅ¡kovų Å¡eimÄ , kadangi yra 2 nepilnametės dukros, perkelti į 2 kambarių socialinį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡io bÅ«sto apžiÅ«ros akto matyti, kad tai yra CK 6.581 str. numatytus bendruosius reikalavimus gyvenamosioms patalpoms, atitinkančias

patalpas, kurias galima išnuomoti. Teismo motyvas, kad ieškovų šeimoje yra pilnametis sūnus ir į tai atsižvelgiama sprendžiant

bÅ«sto tinkamumÄ , neatitinka minėtos VTAPÄ® 4 str. 5 p. nuostatos.

Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų Å«kis“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2t.b.l. 68) praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti.

IeÅ¡kovai G. P. ir R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2t.b.l. 70-76) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai su skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Apeliacinio skundo teiginiai apie neva suplanuotÄ bÅ«sto užėmimo scenarijų tėra subjektyvus Savivaldybės vertinimas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Minėti teiginiai įžeidžia ieÅ¡kovus kaip piliečius ir suponuoja nepasitikėjimÄ Savivaldybe. Bylos nagrinėjimo metu Savivaldybė taip ir nepaaiÅ¡kino teismui, kodėl ilgÄ laiko tarpÄ (apie deÅ¡imt metų) socialinio bÅ«sto neskyrė Å¡eimoms, turinčioms teisę į tokiÄ nuomÄ pagal sudarytÄ eilę, nors apeliaciniu skundu teigia, ginanti tokių Å¡eimų interesus. IeÅ¡kovų iÅ¡keldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu neatsižvelgiant į jų socialinį statusÄ bei neturėjimÄ kitos gyvenamosios vietos, iÅ¡ esmės pažeistų jų interesus. IeÅ¡kovai, kaip nuomininkai, ilgÄ laikÄ sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai vykdė įstatymuose nustatytas nuomininko pareigas, be jokių pažeidimų bei įsiskolinimų naudojosi butu pagal paskirtį. Apelianto reikalavimai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovų sÅ«naus R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio kartu su ieÅ¡kovais ir reikalingo jų iÅ¡laikymo, bei dviejų nepilnamečių vaikų G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) interesams. Patenkinus Savivaldybės reikalavimus, bÅ«tų pažeista vaikų teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tinkamų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimÄ . IÅ¡keldinus ieÅ¡kovus, bÅ«tų apribota Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje įtvirtinta vaikų teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

2. 2009 m. lapkričio 14 d. savivaldybė, vykdydama socialinio bÅ«sto fondo plėtros programÄ , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastatytame 5 aukÅ¡tų 40 butų gyvenamajame name suteikė gyvenamÄ jį plotÄ septyniolikai jaunų, vienuolikai gausių Å¡eimų, Å¡eÅ¡ioms laukusioms bÅ«sto bendrame sÄ raÅ¡e ir dviem jo pagerinimo laukusiems bei keturiems neįgaliesiems asmenims. Tokiu bÅ«du Å¡eimų,

pretenduojančių į socialinį bÅ«stÄ , skaičius žymiai sumažėjo. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo

atsižvelgti į kitų asmenų, kuriems nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotos ginčo patalpos, interesus, nes apeliantė nenurodė, kurie asmenys galėtų pretenduoti į ginčo gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡keldinus ieÅ¡kovus, t.y. nevykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus. IeÅ¡kovų iÅ¡keldinimas bÅ«tų neadekvati priemonė padarytam pažeidimui ir todėl neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų.

3. IeÅ¡kovų interesas negali bÅ«ti laikomas iÅ¡imtinai privačiu, o asmenų, turinčių teisę į socialinę apsaugÄ - vieÅ¡u interesu, nes ieÅ¡kovai taip pat yra priskirtini prie asmenų, turinčių teisę į socialinę apsaugÄ . Aplinkybė, jog ieÅ¡kovai yra daugiavaikė Å¡eima, Å¡iuo metu turinti du nepilnamečius vaikus ir sÅ«nų, besimokantį dvyliktoje vidurinės mokyklos klasėje, suponuoja pagrindÄ laikyti, kad ieÅ¡kovų interesas į bÅ«stÄ priskirtinas vieÅ¡ajam interesui, dėl ko savivaldybė privalo jį ginti.

4. Tai, kad nėra iÅ¡likusios raÅ¡ytinės sutarties dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nepanaikina faktinių nuomos teisinių santykių dėl Å¡ių patalpų, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovų Å¡eima Å¡iomis patalpomis naudojosi nuolat, jas prižiÅ«rėjo, mokėjo nuomos mokestį. Sutarties sudarymÄ su G. Ž. patvirtino ne tik trečiasis asmuo, bet ir liudytojai.

5. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki IeÅ¡kovams jame apsigyvenant, nebuvo tinkamas gyventi. Buto remontui, kad jis atitiktų minimalias higienos sÄ lygas, buvo iÅ¡leistos piniginės lėšos. Buto remonto faktÄ patvirtina pateiktos fotografijos, liudytojai, taipogi dalyvaujantys byloje asmenys. IeÅ¡kovai butÄ , susijusį su ginču, vertino kaip savo Å¡eimos bÅ«stÄ - namus, kuriuose siekė įsikurti, įdėjo daug lėšų bei pastangų, kad sukurtų jį tokį, koks yra Å¡iuo metu.

6. Teisme Alytaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad apelianto ieÅ¡kovams siÅ«lomo alternatyvaus socialinio bÅ«sto (duomenys neskelbtini), bÅ«klė prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovų nepilnamečių vaikų interesams ir pažeidžia vaikų teises į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Ji nurodė, jog Alytaus m. VTAS yra žinoma, kad siÅ«lomame name (duomenys neskelbtini) tikrai gyvena narkotines medžiagas vartojančių asmenų, taip pat Å¡eimų, įtrauktų į socialinės rizikos sÄ raÅ¡Ä . Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad bÅ«stas yra perplanuotas, bÅ«sto

pakeitimai neatitinka inventorizacijos bylos duomenų: faktiÅ¡kai bÅ«stÄ sudaro vienas kambarys su perplanuota virtuve. Penkių asmenų Å¡eimai vienas kambarys yra

per mažas idant užtikrinti visų šeimos narių socialinius poreikius, taipogi ir nepilnamečių vaikų poreikius.

8. Ieškovai augina dvi sveikatos problemų turinčias nepilnametes dukteris G. P. ir A.

P. bei sÅ«nų R. P., kuriam reikalingas iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovai neturi kitos gyvenamosios patalpos, todėl jie negali bÅ«ti laikomi Savivaldybės teisių pažeidėjais. Apelianto reikalavimai nėra pagrįsti svarbiais ir pakankamais motyvais. IeÅ¡kovų padėties sunkumÄ pripažino ir apeliantas, įtraukdamas ieÅ¡kovų Å¡eimÄ Ä¯ sÄ raÅ¡us asmenų, siekiančių socialinio bÅ«sto.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis.

CK 6.612 straipsnyje nustatyta, kad asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ gyvenamųjų patalpų teismine tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, jei į gyvenamÄ jÄ patalpÄ asmenys įsikėlė savavaliÅ¡kai, t. y. be nuomos sutarties.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovai su 3 nepilnamečiais vaikais ginčo bute apsigyveno 2005-08-15 ankstesniam buto nuomininkui G. Ž. leidus, subnuomos pagrindu. Å i aplinkybė neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovai į ginčo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯sikėlė savavaliÅ¡kai. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai asmenys gyvenamosiose patalpose apsigyvena nesavavaliÅ¡kai, jiems negali bÅ«ti taikomos CK 6.612 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2006, pasisakė, kad, vadovaujantis CPK 3 straipsnio nuostatomis, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, tiek Å¡iÄ KonvencijÄ aiÅ¡kinanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ akcentavęs bÅ«tent tokį Konvencijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos vertinimÄ (LAT 2000-02-28 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-128/2000, skelbta Teismų praktika 14; LAT 2003-02-24 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-294/2003, skelbta Teismų praktika 19; LAT 2004-05-13 nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-7-298/2004, skelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ (byloje Novoseletskiy prieÅ¡ UkrainÄ Nr. 47148/99), pagal kuriÄ , sprendžiant bet kokį ginÄÄ dėl asmens iÅ¡keldinimo iÅ¡ bÅ«sto, privalu apsvarstyti, kiek tas iÅ¡keldinimas yra numatytas įstatymų, jei taip, ar tuo iÅ¡keldinimu yra siekiama teisėtų valstybės tikslų, jei taip, ar to reikia demokratinės visuomenės interesams ir ar tai proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors įstatyme (CK 6.612 straipsnyje) numatyta galimybė iÅ¡keldinti gyvenantį be sudarytos nuomos sutarties asmenį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , privalo atsižvelgti į abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kieno interesai yra svarbesni - valstybės, kuriai Å¡iuo atveju atstovauja apeliantas (atsakovas)  kaip valstybės institucija, ar individo; vieÅ¡asis, bendrasis interesas ar piliečio interesas.

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijÄ ,

kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai gyvena ginčo bute nesudarę su atsakovu nuomos sutarties, nes nesutiko savivaldybė. IeÅ¡kovai apsigyvenę buto nuomininko G. Ž. leidimu, perėmė jo pareigÄ mokėti komunalinius mokesčius ir iÅ¡laikyti butÄ . Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti mokėjimo už komunalines bei kitas paslaugas dokumentai, kiti įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad  ieÅ¡kinio padavimo dienai įsiskolinimų nebuvo. Ginčo bute gyvena ieÅ¡kovai su dviem dukterimis G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios serga bronchine astma, bei sÅ«numi R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam reikalingas iÅ¡laikymas.

Apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymÄ , kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovų Å¡eima įraÅ¡yta

į Å¡eimų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių) sÄ raÅ¡Ä Nr.8. Ginčo butÄ ieÅ¡kovai

ir jų vaikai jau daugelį metų laiko savo namais ir jame realiai gyvena, šį adresÄ nurodo įvairioms oficialioms institucijoms kaip savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įgiję.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas daugelį metu netinkamai administravo ginčo patalpas ir pats sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovams tame bute apsigyventi, ieÅ¡kovai įsikėlė į apleistÄ ginčo butÄ ir suremontavo jį savo lėšomis; ginčo butas yra laisvas, nes nuomos sutartis su G. Ž. nutraukta, kitiems asmenims butas nepaskirtas.

Apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė duomenis, kad apelianto siÅ«lytas kitas bÅ«stas – 2 kambarių bendrabutis (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 103-104) Å¡iuo metu yra suteiktas kitiems asmenims, todėl jo tinkamumo vertinimo klausimas, kurį nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-11-09 nutartyje ( 2 t. b. l. 156-161) nebesvarstytinas.Â

Apelianto atstovo pateiktame 2011-03-16 Alytaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡te nurodyti kiti  bÅ«stai : dviejų kambarių bendrabučio gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (plotas 50, 25 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (plotas 42, 65 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (44, 60 kv. m.) ieÅ¡kovams iki 2011-03-16 teismo posėdžio jokia forma nebuvo pasiÅ«lyti, ieÅ¡kovai su tokiu siÅ«lymu nesutinka, nurodo, kad siÅ«lomi bÅ«stai yra blogos bÅ«klės, neatitinka jų vaikų poreikių, per maži,  visiÅ¡kai kitame miesto rajone, dėl ko jų vaikams tektų keisti mokyklas, socialinę aplinkÄ .

 Teismų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde Å¡ių aplinkybių – siÅ«lymų dėl kitų bÅ«stų nenurodė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jas tirti ir vertinti, nes apeliacinės instancijos teisme keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320, 323 str.).

IeÅ¡kovų Å¡eima įraÅ¡yta į eilę socialiniam bÅ«stui nuomoti 8 numeriu. IeÅ¡kovų iÅ¡keldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, kartu neatsižvelgiant į jų socialinį statusÄ bei neturėjimÄ kitos gyvenamosios vietos, iÅ¡ esmės pažeistų jų vaikų interesus, nes apelianto siÅ«lytas bÅ«stas (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu yra užimtas, kiti apelianto atstovo nurodyti bÅ«stai ieÅ¡kovams nepriimtini, nes yra aiÅ¡kiai per maži, visiÅ¡kai kitame miesto rajone. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl jų tinkamumo gyventi ieÅ¡kovų Å¡eimai, įvertinant tai, kad 2 dukros serga bronchine astma, yra sÅ«nus, todėl vaikai skirtingų lyčių negali bÅ«ti apgyvendinti viename kambaryje.

Apelianto argumentai, jog suteikiant teisę nuomoti bÅ«stÄ ne eilės tvarka ir ne pagal įstatymo nuostatÄ ieÅ¡kovams, yra pažeidžiamos prieÅ¡ juos esančių Å¡eimų teisėti lÅ«kesčiai, socialinio teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisinės valstybės principai, atmestini. Apeliacinės instancijos teismui apelianto atstovas

pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovai yra 8 eilėje Å¡eimų, pretenduojančių į socialinį bÅ«stÄ ,

todėl šeimų esančių prieš ieškovus eilėje skaičius žymiai sumažėjo, be to apelianto atstovas paaiškino, kad suteikus bet kurį iš apelianto siūlytų kitų

patalpų, ieškovai būtų išbraukti iš eilės, todėl iškeldinus ieškovus į žymiai

blogesnes sÄ lygas, jie prarastų teisę į socialinį bÅ«stÄ ir tai iÅ¡ esmės pažeistų jų teisėtus interesus. Apeliantas nepateikė jokių duomenų dėl kitų asmenų, kuriems Å¡is bÅ«stas bÅ«tų labiau reikalingas nei ieÅ¡kovams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovų ir jų 3 vaikų, iÅ¡ kurių 2 yra nepilnamečiai iÅ¡keldinimas, nesuteikiant kitų tinkamų gyventi patalpų, kartu atsižvelgiant ir į ieÅ¡kovų socialinį statusÄ , iÅ¡ esmės pažeistų ieÅ¡kovų ir vaikų interesus, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovų interesai tokioje situacijoje nusveria teisėtus valstybės tikslus, o iÅ¡keldinimas nėra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1  punktu, n u t a r i a :

 apeliacinį skundÄ atmesti.

 Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d.  sprendimÄ palikti nepakeistÄ .   Â

Kolegijos pirmininkė

                                                            AuÅ¡ra BaubienėÂ

Kolegijos teisėjos                                                                   Dalė

Burdulienė               Â

                                                                                   Â

                                                                                                            Neringa

Venckienė