9c75cf8e-135f-4652-9ff5-e30044935465 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1489-826/2016Proceso Nr. 2-06-3-11794-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2.4; 2.6.3.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, pagal atsakovo A. Ž. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei S. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo F. N., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei S. Ž. ir padidinti iÅ¡laikymÄ iki 144,81 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.Nurodė, kad 2011 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ bendru sutikimu ir patvirtino tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Å ia sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti dukrai S. Ž. iÅ¡laikymÄ po 72,41 Eur (250,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki S. Ž. pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai iÅ¡augo, pasikeitė situacija, todėl reikalingas didesnis iÅ¡laikymas vaikui.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad jis nėra S. Ž. tėvas, ir panaikinti S. Ž. gimimo įraÅ¡o duomenis, kad jos tėvas yra A. Ž..Nurodė, kad 2007 m. balandžio 4 d. pareiÅ¡kimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notaro, paprašė pripažinti jį S. Ž. tėvu.

IeÅ¡kovei su dukromis iÅ¡vykus gyventi į Jungtinę Karalystę, santykiai su S. Ž. nutrÅ«ko. IÅ¡ jaunesnės dukros pasakojimų atsakovas suprato, jog ieÅ¡kovė S. Ž. pasakė, kad atsakovas nėra jos tėvas. Jo ir S. Ž. nesieja jokie psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, S. Ž. nėra prisiriÅ¡usi prie atsakovo, su juo nebendrauja, atsakovo tėvu nelaiko. Senaties terminas turi bÅ«ti atnaujintas, nes dėl neveiklumo ir pavėluoto kreipimosi į teismÄ negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir jo teisės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl vaiko ir tėvo ryÅ¡io, rėmėsi ekspertizės aktu bei teismo ekspertizės paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti teismo ekspertės kvalifikacija ir kompetencija, taip pat byloje nėra duomenų, jog teismo ekspertė tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jos neÅ¡aliÅ¡kumo.Teismas nurodė, kad atsakovas, pareiÅ¡kimu pripažindamas savo tėvystę S. Ž., prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali bÅ«ti lengvabÅ«diÅ¡kai atsisakoma.

Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryÅ¡ys atsiranda ne tik iÅ¡ tėvo, bet ir iÅ¡ vaiko pusės. Å iuo atveju, esant neaiÅ¡kiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvÄ , o atsakovui kaip tėvui bendravus su S. Ž. ilgÄ laikÄ , biologinė tėvystė praranda aktualumÄ , nes svarbesnis tampa paties vaiko prisiriÅ¡imas, jausmai. RyÅ¡ys su atsakovu iÅ¡ vaiko pusės nėra nutrÅ«kęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, jam tai yra svarbu ir brangu, yra dar sesuo, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų S. Ž. interesus.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pareiÅ¡kimÄ pripažinti tėvystę pateikė dėl vartojamos prievartos, apgaulės ar kitų aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kimas pripažinti tėvystę neatitiko tuometinės atsakovo valios. Teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo. Savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad senaties terminas prasidėjo 2007 m. balandžio 4 d., kai atsakovas pateikė pareiÅ¡kimÄ pripažinti tėvystę, o į teismÄ kreipėsi 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 3.152 straipsnyje.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog susitarimo dėl iÅ¡laikymo dydžio sudarymo metu S. Ž. buvo aÅ¡tuoneri metai, dabar – trylika metų, nutarė, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes reikia daugiau lėšų rÅ«bams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiÅ«rai. Pripažino, jog Å¡iuo metu mergaitei vidutiniÅ¡kai per mėnesį reikia 290,00 Eur. Tėvų turtinė padėtis iÅ¡ esmės nesiskiria, tai yra abi Å¡alys gauna nedideles pajamas, neturi turto, turi įsipareigojimų kreditoriams, abi turi pareigÄ iÅ¡laikyti du nepilnamečius asmenis, todėl abi privalo lygiomis dalimis teikti iÅ¡laikymÄ , t. y. po 145,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tuo pagrindu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jo ir nepilnametės S. Ž. ryšį, rėmėsi prieÅ¡taringu ekspertizės aktu. Teismas netenkino jo praÅ¡ymo skirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę, kuri atsakytų į klausimÄ , ar mergaitė jį laiko tėvu.

Jis su mergaite nebendravo ilgiau nei 5 metus, matėsi tik ekspertizės metu. Vaikas žino, jog jis nėra jos biologinis tėvas, ir jokio ryÅ¡io tarp jų nėra. Ekspertė teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo ir S. Ž. nesieja socialinis ryÅ¡ys, o sieja tik vienpusis emocinis. Prašė patenkinus jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , t. y. pripažinus, kad jis nėra S. Ž. tėvas ir panaikinus S. Ž. gimimo įraÅ¡o duomenis, kad jos tėvas yra A. Ž., atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ .IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimÄ .Nurodė, kad teismas teisingai įvertino atsakovo ir mergaitės ryšį remdamasis psichologinės ekspertizės aktu.

Teismo posėdžio metu apklausus ekspertę, buvo paÅ¡alintos visos abejonės dėl vaiko ir atsakovo psichologinių, emocinių ir socialinių ryÅ¡ių. Nesvarbu, kaip savo ryšį su vaiku vertina pats atsakovas, tačiau jis prisiėmė pareigÄ vaikui ir negali bandyti tų pareigų atsikratyti vien tuo pagrindu, kad jis nenori jų vykdyti. Å ioje situacijoje yra svarbus vaiko noras. Kreipimasis dėl tėvystės nuginčijimo atsirado tik kaip atsakovo gynybinė pozicija po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė tik panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jo priteistas didesnis iÅ¡laikymas S. Ž..

Vadinasi, jis sutinka toliau vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ jo buvo priteistas iÅ¡laikymas po 72,41 Eu (250,00 Lt). Nutraukiant santuokÄ atsakovas klausimo dėl tėvystės nuginčijimo nekėlė. IV. Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčai Å¡eimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Dėl senaties terminio taikymo Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gegužės 15 d. iÅ¡duotame S. Ž. gimimo liudijime motina nurodyta ieÅ¡kovė S. Ž., apie tėvÄ duomenų nėra. Tuo atveju, kai vaikÄ pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktÄ , padavus CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiÅ¡kimÄ , arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis).

Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Atsakovas A. Ž. 2007 m. balandžio 4 d. pareiÅ¡kimu pripažinti tėvystę, patvirtintu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notaro, prašė pripažinti jį vaiko S. B. tėvu. S. B. pareiÅ¡kė, jog A. Ž. tikrai yra vaiko S. B. tėvas, ir sutiko, kad jis bÅ«tų pripažintas tėvu. 2007 m. gegužės 9 d. iÅ¡duotame S. Ž. gimimo liudijime motina nurodyta ieÅ¡kovė S. Ž., tėvu nurodytas atsakovas A.

Ž.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡iuo atveju tėvystė pripažinta su atsakovo, laikiusio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tai tokiai jo valiai. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamojoje byloje teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas šį vienerių metų senaties terminÄ praleido.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisė į ieÅ¡kinį atsakovui atsirado 2007 m. balandžio 4 d., tai yra kai jis pateikė pareiÅ¡kimÄ pripažinti tėvystę, į teismÄ atsakovas kreipėsi 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ginčo tarp Å¡alių dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nėra. Atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, teismo posėdžio metu, apeliaciniame skunde nurodė, kad jis žinojo, kad nėra S. B. biologinis tėvas, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas net ir 2007 m. balandžio 4 d. pareiÅ¡kimo dėl tėvystės pripažinimo padavimo metu žinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Remdamasi Å¡iomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžios momentÄ .

Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali bÅ«ti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsakovas prašė šį terminÄ atnaujinti, nes dėl neveiklumo ir pavėluoto kreipimosi į teismÄ negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir jo teisės. Pirmosios instancijos teismas Å¡io termino neatnaujino motyvuodamas tuo, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl priežasčių, kodėl praleistas senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas.

Be to, įvertintino ir tai, kad nuginčijus S. Ž. tėvystę, kiltų grėsmė vaikui likti be tėvo, nes duomenų apie biologinį vaiko tėvÄ byloje nėra. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl bÅ«tina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimÄ , bet ir asmens, kuris dėl Å¡ių priežasčių laiku nesikreipė į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiÅ«rį į Å¡ias aplinkybes ir jų svarbÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas priežasčių, kurios trukdė jam anksčiau pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui dėl tėvystės nuginčijiimo, nenurodė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pagrindo atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ nėra, be to, Å¡iuo atveju atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko, o ne į atsakovo interesus. Dėl tėvystės, pripažintos pareiÅ¡kimu, nuginčijimo Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju vaiko tėvystę ginčija tėvas, nurodytas vaiko gimimo įraÅ¡e, t. y. asmuo, turintis subjektinę teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo.Siekiant sudaryti sÄ lygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, bÅ«tina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , ir, nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

PožiÅ«ris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumÄ ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali bÅ«ti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Å iuolaikinė Å¡eimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryÅ¡ys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiÅ¡kimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiÅ¡kus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

Atsakovas A. Ž. pripažino, jog yra ieÅ¡kovės dukters S. B. tėvas, ir iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bÅ«ti įraÅ¡ytas mergaitės tėvu gimimo įraÅ¡e. Nors atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė nesutiko susilaukti su juo bendro vaiko, kol jis nepripažins jos dukters, tačiau duomenų, kurie pagrįstų, kad prieÅ¡ atsakovÄ buvo vartojamas psichologinis smurtas, nepateikta. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad toks atsakovo argumentas laikytinas labiau gynybine pozicija.

Be to, atsakovas yra veiksnus, jauno amžiaus, todėl turėjo suvokti S. B. pripažinimo dukterimi teisines pasekmes. Atsakovas, pareiÅ¡kimu pripažindamas savo tėvystę S. Ž., prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali bÅ«ti lengvabÅ«diÅ¡kai atsisakoma. Tėvams nutraukus santuokÄ , jÄ pripažinus negaliojančia ar tėvams apsigyvenus skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis), taigi iÅ¡lieka ir turtinė asmens, įraÅ¡yto vaiko tėvu, pareiga teikti nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ .

Atsakovas, laikydamas save mergaitės tėvu, vykdė Å¡iÄ savo pareigÄ ir iki ieÅ¡kinio dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo Å¡ios pareigos neginčijo. VisÄ laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 4 d., iki kol buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu jo ir ieÅ¡kovės santuoka, t. y. beveik ketverius metus, tėvo ir vaiko santykiai buvo tinkamai patvirtinti ir realizuojami: kartu kaip Å¡eima gyveno, kartu augino, auklėjo, prižiÅ«rėjo ir iÅ¡laikė mergaitę bei bendrÄ su ieÅ¡kove dukrÄ .

Net Å¡alims iÅ¡siskyrus, atsakovas važiavo pas ieÅ¡kovę ir bandė kurti Å¡eimÄ . Taigi byloje nustatytų įrodymų visuma patvirtinta, kad A. Ž. ne tik pripažino tėvystę, bet ir palaikė santykius su dukra S. Ž.. Apeliantas ginčija savo ryšį nurodydamas, kad tarp jo ir vaiko niekada nebuvo tėvo ir dukters santykių. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas vertino paskirdamas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi nepilnametės S. Ž. ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti į klausimus, koks S. Ž. psichologinis ir socialinis ryÅ¡ys su A.

Ž., ar S. Ž. pripažįsta ir laiko A. Ž. savo tėvu ir kokiÄ Ä¯takÄ S. Ž. psichologinei bÅ«klei turėtų aplinkybė, jeigu bÅ«tų nuginčyta A. Ž. tėvystė. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje atliktu ekspertizės aktu nurodė, jog esant neaiÅ¡kiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvÄ , o atsakovui kaip tėvui bendravus su S. Ž. ilgÄ laikÄ , biologinė tėvystė praranda aktualumÄ , nes svarbesnis tampa paties vaiko prisiriÅ¡imas, jausmai. RyÅ¡ys su atsakovu iÅ¡ vaiko pusės nėra nutrÅ«kęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, jam tai yra svarbu ir brangu, yra dar sesuo, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų S. Ž. interesus.

Teismo ekspertė posėdžio metu nurodė, kad socialinio kontakto nebuvimas nereiškia, jog neliko emocinio ryšio tarp S. Ž. ir atsakovo. Pažymėjo, kad nagrinėjama situacija yra sudėtinga, nes S. Ž. turi seserį, kuri yra biologinė atsakovo dukra ir su kuria atsakovas bendrauja ir toliau bendraus. Dėl šių aplinkybių yra galimybė, kad S. Ž. gali norėti atsiriboti nuo sesers, gali atsirasti pyktis, pavydas seseriai. Jei nebūtų sesers, labiau vaiko interesus atitiktų tėvystės nuginčijimas, nes atsakovo neliktų S. Ž. gyvenime ir ji galėtų išgyventi artimo žmogaus netektį, tačiau šiuo atveju atsakovas jos gyvenime liks.

Remdamasi iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį ir nuginčijus tėvystę, bÅ«tų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžiÄ bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. S. Ž. liktų be tėvo.Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę įrodyti nurodytas aplinkybes nepaskirdamas papildomos ir pakartotinės ekspertizės. Su Å¡iuo argumentu teisėjų kolegija nesitinka.

IÅ¡ civilinės bylos medžiagos matyti, jog teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi paskyrė nepilnametės S. Ž. ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę. Atsakovui buvo sudaryta galimybė suformuluoti klausimus ekspertui. 2016 m. sausio 19 d. teisme buvo gautas 2015 m. lapkričio 12 d.–2016 m. sausio 14 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-144/2015. 2016 m. vasario 25 d. atsakovas teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ skirti papildomÄ ekspertizę. Teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi praÅ¡ymo netenkino motyvuodamas tuo, kad į teismo posėdį bus kviečiama ekspertė ir Å¡alys turės teisę jai užduoti papildomus klausimus.

Atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, kad nebeliktų prieštaravimų. Teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi šio atsakovo prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad teismo posėdžio metu apklausus ekspertę nebeliko pagrindo pripažinti, kad ekspertizės aktų turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ar kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas ar atliktas neišsamiai. Išaiškintina, kad pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga (CPK 219 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismas apeliantui motyvuotai iÅ¡dėstė argumentus, dėl kokių priežasčių padarė iÅ¡vadÄ , jog nereikia skirti papildomos ar pakartotinės ekspertės. Visi prieÅ¡taravimai buvo iÅ¡spręsti ekspertę apklausus tiesiogiai teisme (CPK 217 straipsnis). Duomenų, kad ekspertė yra subjektyvi ar netinkamai atliko savo darbÄ , atsakovas nepateikė. Remiantis iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu, darytina iÅ¡vada, jog teismas, įvertinęs pakartotinės ir papildomos ekspertizės reikalingumÄ ir tikslingumÄ ir jų neskyręs, nepažeidė atsakovo teisės įrodyti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, faktinių duomenų pagrindu darydamas iÅ¡vadÄ , materialiosios teisės normų dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidė, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimÄ ir ekspertizės skyrimÄ , todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ . Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nesudarančius pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimÄ .

Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktikÄ , įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje                                     Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).Netenkinusi atsakovo apeliacinio skundo, teisėjų kolegija plačiau dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo, nepasisako, nes skunde atsakovas nekėlė teisės ar fakto klausimų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus apeliacinį skundÄ apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Teisėjai                                                                                                                      Marius Dobrovolskis                                                                                               Jolanta Gailevičienė                 Giedrė Seselskytė