N-575-179-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-179/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07267-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 48.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. nutarimu A. A. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nenustatęs šio pažeidimo sudėties. Teismas sprendė, kad byloje trūksta įrodymų, patvirtinančių, jog A. A. necenzūriniais žodžiais išplūdo UAB „Toirenta“ direktorių A. M.. Pažymėjo, kad kaltinimas grindžiamas vien tik direktoriaus paaiškinimu bei jo surašyta charakteristika apie darbuotoją, apklaustas liudytojas J. K. nepatvirtino, jog A. A. direktoriaus atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, kitų liudytojų, patvirtinančių pažeidimą byloje nėra apklausta.

II. Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad nepagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodo, kad apie bylos nagrinėjimą teisme nebuvo informuotas ir į teismo posėdį kviestas nebuvo, tokiu būdu buvo apribotos procesinės teisės duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus ir prašymus. Mano, kad tinkamai surinkus įrodymus, padarytas pažeidimas gali būti įrodytas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. A. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad A. M. administracinio teisės pažeidimo padarymu jį apkaltino melagingai, siekdamas jį atleisti iš darbo dėl jo kaltės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi nekaltumo prezumpcija, surinktų įrodymų visuma ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie tai, jog jis negavo pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra duomenų, liudijančių galimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo: A. M. pareiškime ir paaiškinime nurodyta, jog A. A. grasino A. M., keikė jį necenzūriniais žodžiais (b. l. 4, 5). Teismas vertino, kad vien A. M. rašytinis paaiškinimas nepatvirtina padaryto pažeidimo, tačiau tuo pačiu, kilus abejonėms dėl nukentėjusiojo paaiškinimo, teismas į posėdį nukentėjusiojo nekvietė ir jo neapklausė, taip pažeisdamas ATPK 273 bei 280 straipsnių nuostatas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytoju minėto asmens, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. nutartį byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartį Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis A. M. būtų buvęs informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį. Apeliaciniame skunde A. M. teigia, jog apie skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą sužinojo tik gavęs apylinkės teismo pranešimą apie atsiliepimo į pareikštą ieškinį civilinėje byloje pateikimą. Taigi jam nebuvo sudaryta galimybė pareikšti prašymų, užduoti klausimų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, naudotis kitomis nukentėjusiojo teisėmis (ATPK 273 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas