Legislator Case Law & Legislation
9c6fb28f-95f7-4e29-b411-751ce527da1a AI generated

9c6fb28f-95f7-4e29-b411-751ce527da1a · Kauno apygardos teismas

Case Number 9c6fb28f-95f7-4e29-b411-751ce527da1a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-228-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00948-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

Legislator headnote

AI generated

9c6fb28f-95f7-4e29-b411-751ce527da1a · Kauno apygardos teismas: praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nuteistasis mano, kad yra per griežtai nubaustas. Teigia, kad sutrumpinus jam laisvės atėmimo bausmės laikÄ ir pridėjus priverstinių darbų ilgesniam laikui, bausmė bÅ«tų efektyvesnė, o be to, tuomet jis galėtų atlyginti ir nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistasis skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-228-317/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00948-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 epizodai) ir jį nuteisti:pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ D. P. ir G. K. sandėliukų) – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ Ž. L. sandėliuko) – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iÅ¡ P. K. sandėliuko) – 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskiriant subendrintÄ 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, jÄ atliekant pataisos namuose.Civilinės ieÅ¡kovės G.

K. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. A. 2000 Lt (du tūkstančiai Lt) turtinės žalos atlyginimo G. K. naudai.Civilinio ieškovo D. P. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. A. 200 Lt (du šimtai Lt) turtinės žalos atlyginimo D. P. naudai.Civilinio ieškovo Ž. L. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A. A. 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt Lt) turtinės žalos atlyginimo Ž. L. naudai.Civilinio ieškovo P. K. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš A.

A. 1000 Lt (vienas tÅ«kstantis Lt) turtinės žalos atlyginimo P. K. naudai.IÅ¡ A. A. priteista 210 Lt, kas atitinka 60,62 Eur, valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , iÅ¡ D. P. priklausančio sandėliuko, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) rÅ«syje, iÅ¡lauždamas Å¡io sandėliuko durų spynÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam D.

P. priklausančius riedučius, 150 litų vertės ir durų spynÄ , 50 litų vertės, taip padarydamas D. P. 200 litų turtinę žalÄ . Be to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku, iÅ¡ G. K. priklausančio sandėliuko, iÅ¡lauždamas Å¡io sandėliuko durų spynÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajai G. K. priklausantį 2000 litų vertės dviratį, taip padarė G. K. 2000 litų turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, A.

A. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , iÅ¡ Ž. L. priklausančio sandėliuko, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) namo rÅ«syje, iÅ¡lauždamas Å¡io sandėliuko durų spynÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam Ž. L. priklausančiÄ 150 litų vertės pripučiamÄ valtį, ir 250 litų vertės vaikiÅ¡kÄ manieÅ¾Ä â€“ lovytę, taip padarydamas Ž. L. 400 litų turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Be to, A.

A. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , iÅ¡ P. K. priklausančio sandėliuko, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) namo rÅ«syje, iÅ¡lauždamas Å¡io sandėliuko durų spynÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam P. K. priklausančiÄ 500 litų vertės guminę valtį ir 500 litų vertės kalnų dviratį, taip padarydamas P. K. 1000 litų turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis A.

A. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Nuteistasis mano, kad yra per griežtai nubaustas. Teigia, kad sutrumpinus jam laisvės atėmimo bausmės laikÄ ir pridėjus priverstinių darbų ilgesniam laikui, bausmė bÅ«tų efektyvesnė, o be to, tuomet jis galėtų atlyginti ir nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistasis skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi nuteistojo gynėjÄ , praÅ¡iusiÄ skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Kadangi nuteistasis praÅ¡o tik paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ . Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir, skirdamas A.

A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinęs Å¡ias bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas, A. A. pagrįstai ir tinkamai paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad A. A. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiÅ¡kais motyvais. Vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , bÅ«tina pažymėti, kad A. A. praeityje teistas net aÅ¡tuonis kartus už tyčinių nesunkių, apysunkių ir net labai sunkaus, tame tarpe ir panaÅ¡aus pobÅ«džio, nusikalstamų veikų padarymÄ , nusikalto neiÅ¡nykus ankstesniems teistumams (T. 2, b. l. 23-33), administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (T. 2, b. l. 19-22).

Visi Å¡ie duomenys neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad A. A. nenori koreguoti savo elgesį bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. O apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi, nelaikytini esminiais, kurių pagrindu apeliantui galima bÅ«tų skirti Å¡velnesnę bausmę.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad A. A., bÅ«damas ankščiau ne kartÄ teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimus, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. BÅ«tina pabrėžti ir tai, kad nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžiai yra ženkliai mažesni už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius.

Be to, A. A. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jam BK 641 straipsnio nuostatas, todėl laikyti jÄ aiÅ¡kiai per griežta ir dar labiau Å¡velninti, pagrindo nėra.Atsižvelgdama į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendyje iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo, todėl nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas, o A.

A. apeliacinis skundas atmestinas.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. vasario 9 d. pažyma Nr. TP-7-(2.10)-597 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. A., išlaidas iki 2015 m. vasario 10 d. sudaro 33,81 Eur. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Kita vertus, Å¡ios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos iÅ¡laidos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ A. A. nepriteistinos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                       Albinas Antanaitis                                                                                                                           Valdas Vitunskas