2022-01-19 Nr. AB-1751-3-61-3-04351-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-38-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04351-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. ir V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir V. Č. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 25 d. gautas pareiškėjų V. Č. ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame jie prašė panaikinti atsakovo Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir atsakovas, Rūmai) prezidiumo 2021 m. spalio 15 d. posėdžio nutarimus pirmu, antru ir trečiu darbotvarkės klausimais. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo dienos sustabdyti Rūmų prezidiumo nutarimų, priimtų 2021 m. spalio 15 d. posėdyje, galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą ir netenkino jų (pareiškėjų) prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjai grindžia tuo, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik Rūmams, bet ir viešajam interesui, nes prezidiumo nariai 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimais, kurių teisėtumo klausimas sprendžiamas teisme, išrinkti neteisėtai ir neteisėtai organizuoja prezidiumo posėdžius.

Teismas nustatė, kad ginčijamais nutarimais priimti sprendimai: įpareigoti Rūmų vadovą ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 27 d. sušaukti neeilinį Rūmų visuotinį narių susirinkimą; pritarti siūlomai neeilinio Rūmų visuotinio narių susirinkimo darbotvarkei ir įpareigoti Rūmų administracijos vadovą Rūmų įstatų nustatyta tvarka informuoti visus Rūmų narius apie šaukiamą neeilinį Rūmų visuotinį narių susirinkimą; nustatyti iki 8 000 Eur biudžetą neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimui; pavesti Rūmų vadovui užtikrinti techninį neeilinio visuotinio narių susirinkimo aptarnavimą; pavesti Rūmų vadovui pirmininkauti neeiliniam visuotiniam susirinkimui iki neeilinio visuotinio narių susirinkimo pirmininko išrinkimo.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 139 straipsnio 1 dalyje, 142 straipsnyje, 145 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimais paskirtas naujos sudėties Rūmų prezidiumas turi pareigą prezidiumui priskirtas funkcijas atlikti nepažeisdamas JANĮ ir Rūmų paskirties. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, jog prezidiumas ruoštųsi priimti konkrečius suinteresuotų asmenų (nemokumo administratorių ar kitų asmenų) teises pažeidžiančius ir įstatymų ar įstatymus įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus. Konkretūs Rūmų prezidiumo sprendimai, kurie būtų priimti pažeidžiant teisės aktus ir kurie sukeltų neigiamas pasekmes nemokumo administratorių bendruomenei, galėtų būti atskirai ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytus argumentus, byloje ginčijamų nutarimų pobūdį ir byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjai V. Č. ir A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria atmestas jų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjų teigimu, tik teismas turi teisę ir pareigą spręsti, ar save 2021 m. rugsėjo 28 d. susirinkime į Rūmų prezidiumo narius išsirinkę asmenys tai padarė teisėtai ir minėti asmenys neturėtų šaukti neeilinių visuotinių Rūmų susirinkimų, kol savo įgaliojimų tinkamai neįregistruos valstybės įmonėje Registrų centre (kaip tai yra privaloma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 52 dalį) arba kol teismas nepripažins, kad asmenų išrinkimas buvo teisėtas. Vien pats faktas, kad tokie neįgalioti asmenys priima sprendimus, kelia grėsmę Rūmų interesams.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas neįsigilino į klausimo esmę, jog teisėtų įgaliojimų neturintis (neteisėtos sudėties) Rūmų prezidiumas siekia šaukti neteisėtą neeilinį visuotinį Rūmų narių susirinkimą, o tai yra pats savaime itin pavojingas veiksmas visai Rūmų bendruomenei.

Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Neteisėtų nutarimų žala būtų didelė ir neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma, kadangi sprendžiami vieni svarbiausių Rūmų bendruomenės klausimų – atšaukiami ir renkami nauji Rūmų valdymo organų nariai. Rūmų prezidiumo nariai turi plačius įgaliojimus veikti Rūmų vardu ir interesais, todėl neteisėtas Rūmų prezidiumo rinkimas neeiliniame visuotiname narių susirinkime sukeltų didelę žalą. Žala neapsiriboja finansiniais resursais ir kitais tiesiogiai dėl neteisėto susirinkimo susijusiais Rūmų ir jos narių nuostoliais – skundžiamais nutarimais yra siekiama kelti sumaištį nemokumo administratorių bendruomenėje ir Rūmų veikloje organizuojant neeilinį visuotinį narių susirinkimą bei įteisinti neteisėtus 2021 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo sprendimus.

Pareiškėjų teigimu, jeigu 2021 m. rugsėjo 28 d. susirinkimas, kuriame akivaizdžiai ignoruojamas imperatyvus slapto balsavimo (Rūmų įstatų 15.2 p.) principas, būtų teisėtas, nebūtų jokio poreikio neeiliniame susirinkime iš naujo tokį prezidiumą rinkti, šįkart jau teisėtu būdu neeiliniame susirinkime. Toks pasirinktas veikimo būdas yra pavojingas tuo, kad Rūmų eilinis pakartotinis susirinkimas jau yra įvykęs, didelė dalis Rūmų narių apskritai nevyks į naujai neteisėtai organizuojamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą, todėl jame susirinkę asmenys priims Rūmų bendruomenės valios neatitinkančius sprendimus.

Pareiškėjai prašo sulaukti kol teismai išspręs vykstančius ginčus dėl šiuo metu dviejų realiai veikiančių Rūmų prezidiumų (ne)teisėtumo ir neleisti šaukti neeilinio narių susirinkimo asmenims, kurie neturi tam visiškai jokių teisėtų įgaliojimų ir kurie nėra savo įgaliojimų registravę teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai prašo atsižvelgti į neeilinę Lietuvos nemokumo administratorių bendruomenėje susidariusią situaciją ir užkirsti kelią įgaliojimų neįregistravusiems asmenims savivaliauti priimant sprendimus Rūmų vardu. Rūmai yra visai Lietuvos nemokumo administratorių bendruomenei svarbus subjektas, todėl šio juridinio asmens valdymo organų sprendimai turi būti pagrįsti teisėtumo principu, o ne savavališkais veiksmais tam tikriems asmenims pasiskelbiant Rūmų valdymo organų nariais ir priimant sprendimus Rūmų vardu.

Atsakovas Rūmai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamus nutarimus priėmęs Rūmų prezidiumas veikia teisėtai. Tai, jog skundžiamus nutarimus priėmė teisėtos sudėties Rūmų prezidiumas, patvirtina Juridinių asmenų registre viešai įregistruoti duomenys, kurie, vadovaujantis CK 2.71 straipsnio 3 dalimi, turi prima facie (iš pirmo žvilgsnio) galią. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalies nuostatas, prezidiumas ir nauji jo išrinkti nariai turi teisę eiti pareigas ir priimti sprendimus tik nuo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Rūmų prezidiumo nariais Juridinių asmenų registre nuo 2019 m. spalio 25 d. iki dabar yra įregistruoti G. A. (prezidiumo pirmininkas), A. V., D. V., G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M. ir G. S. Visi prezidiumo nariai, kurie dalyvavo ir / arba balsavo iš anksto raštu 2021 m. spalio 15 d. Rūmų prezidiumo posėdyje, yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Tai reiškia, jog skundžiamus nutarimus priėmė teisėtos sudėties Rūmų prezidiumas, kurio visi nariai nuo 2019 m. spalio 25 d. iki šiol yra viešai įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Atsakovas pažymi, jog pareiškėjai nepagrindė ir neįrodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų teiginiai apie galimas kilti neigiamas pasekmes yra grįsti prielaidomis ir, kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiškėjai nėra pateikę jokių duomenų, kad Rūmų prezidiumas ruoštųsi priimti konkrečius suinteresuotų asmenų teises pažeidžiančius ir įstatymų ar juos įgyvendinančiųjų teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus, taip pat nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjai nėra pateikę jokių duomenų ir įrodymų, kad skundžiamų nutarimų galiojimo nesustabdymas sukeltų Rūmų bendruomenei (nemokumo administratoriams) bei patiems pareiškėjams kokią nors žalą – šiuo atveju tai, kad neeiliniame visuotiniame Rūmų narių susirinkime, kurį nutarta sušaukti skundžiamais nutarimais, bus priimti sprendimai dėl Rūmų prezidiumo narių atšaukimo ir naujų narių išrinkimo savaime nereiškia, kad gali kilti kokia nors žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų A. M. ir V. Č. (Rūmų prezidiumo narių) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Rūmų prezidiumo nutarimų, priimtų 2021 m. spalio 15 d. posėdyje, galiojimą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymo argumentus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjai neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai, nesutikdami su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, nes neteisėtų nutarimų žala būtų didelė ir neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma, kadangi sprendžiami vieni svarbiausių Rūmų bendruomenės klausimų – atšaukiami ir renkami nauji Rūmų valdymo organų nariai. Pareiškėjų teigimu, Rūmų prezidiumo nariai turi plačius įgaliojimus veikti Rūmų vardu ir interesais, todėl neteisėtas Rūmų prezidiumo rinkimas neeiliniame visuotiniame narių susirinkime sukeltų didelę žalą; žala neapsiriboja finansiniais resursais ir kitais tiesiogiai dėl neteisėto susirinkimo susijusiais Rūmų ir jos narių nuostoliais – skundžiamais nutarimais yra siekiama kelti sumaištį nemokumo administratorių bendruomenėje ir Rūmų veikloje organizuojant neeilinį visuotinį narių susirinkimą bei įteisinti neteisėtus 2021 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo sprendimus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia (prima facie) reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išaiškinta, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017); teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS368-143/2017); proporcingumo principas reikalauja įvertinti neigiamas pasekmes, kurios realiai gali atsirasti pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų taikyta, o teismas jo skundą patenkintų, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims byloje, taip pat visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, o teismas pareiškėjo skundą byloje atmestų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1418-146/2015); pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai apskundė Rūmų prezidiumo 2021 m. spalio 15 d. nutarimus. Ginčijamais nutarimais priimti sprendimai: įpareigoti Rūmų vadovą ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 27 d. sušaukti neeilinį Rūmų visuotinį narių susirinkimą; pritarti siūlomai neeilinio Rūmų visuotinio narių susirinkimo darbotvarkei ir įpareigoti Rūmų administracijos vadovą Rūmų įstatų nustatyta tvarka informuoti visus Rūmų narius apie šaukiamą neeilinį Rūmų visuotinį narių susirinkimą; nustatyti iki 8 000 Eur biudžetą neeilinio visuotinio narių susirinkimo sušaukimui; pavesti Rūmų vadovui užtikrinti techninį neeilinio visuotinio narių susirinkimo aptarnavimą; pavesti Nemokumo administratorių rūmų vadovui pirmininkauti neeiliniam visuotiniam susirinkimui iki neeilinio visuotinio narių susirinkimo pirmininko išrinkimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skunde, prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atskirajame skunde ir Rūmų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjams ir / ar nemokumo administratorių bendruomenei, Rūmų veiklai.

Pažymėtina, jog pareiškėjų skundas grindžiamas tuo, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. visuotinio narių susirinkimo metu išrinktas naujos sudėties Rūmų prezidiumas paskirtas neteisėto susirinkimo metu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimai yra ginčijami administracinėje byloje Nr. eI-1233-535/2022, posėdis numatytas 2022 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teisme taip pat vyksta ginčas dėl 2021 m. rugsėjo 4 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimų, susijusių su Rūmų prezidiumo narių paskyrimu, teisėtumo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021 pripažino, jog 2021 m. rugsėjo 4 d. visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, pareiškėjai minėtoje byloje padavė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme numatyto posėdžio data – 2022 m. sausio 19 d.

Šioje byloje pareiškėjai inicijavo ginčą dėl Rūmų prezidiumo 2021 m. spalio 15 d. posėdžio nutarimų, laikydamiesi pozicijos, kad šie nutarimai yra neteisėti, nes juos priėmė 2021 m. rugsėjo 28 d. visuotinio narių susirinkimo metu neteisėtai išrinktas Rūmų prezidiumas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Rūmų visuotinio narių susirinkimo sprendimai yra apskųsti teisme, pati savaime nesuteikia pagrindo ginčijamo Rūmų visuotinio narių susirinkimo metu išrinkto Rūmų prezidiumo priimtus sprendimus iš anksto vertinti kaip neigiamai veikiančius Rūmų interesus ar keliančius grėsmę, kad bus padaryta didelė žala ar pažeistas viešasis interesas. Rūmų organai, būdami atsakingi už jiems suteiktų funkcijų įgyvendinimą, turi diskrecijos teisę atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei yra atsakingi už pasirinkimą, priimdami sprendimus, jie turi įvertinti galinčias kilti neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę už atliekamus veiksmus ar priimamus sprendimus, o dėl sprendimų priėmimo galinčios kilti neigiamos pasekmės galėtų ir turėtų būti pašalintos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia pozicija išreikšta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bylose dėl Rūmų visuotinio narių susirinkimo sprendimų panaikinimo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-492/2020).

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjams, nemokumo administratorių bendruomenei ir Rūmams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala dėl to, kad šaukiamas visuotinis Rūmų narių surinkimas, kuris būtent pagal JANĮ 143 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra Rūmų organas, sprendžiantis visiems Rūmų nariams (nemokumo administratoriams) aktualius klausimus (iš jų ir renka Rūmų prezidiumo narius ir pirmininką) (JANĮ 144 str.).

Byloje nėra duomenų, jog Rūmų prezidiumas ruoštųsi priimti konkrečius pareiškėjų teises pažeidžiančius sprendimus. Pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytus motyvus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjai neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala, pagrįstai nutarė, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Dėl to pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (665,50 Eur), tačiau šioje proceso stadijoje šis prašymas nenagrinėtinas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir atsakovo naudai nebuvo priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. M. ir V. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė