9c6da41d-e5db-415a-a26b-ff906512d97a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-283-407/2023 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00537-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.6.5; 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gegužės 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Senatus LT“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Senatus LT“ ieÅ¡kinį atsakovams P. M. ir D.

B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senatus LT“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės Marijos BartaÅ¡evičiÅ«tės, ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų P. M. ir D. B. 52 945 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 23 d. P. M. 2019 m. vasario 15 d.– 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo ieÅ¡kovės vadovas, D. B. ieÅ¡kovės vadovu buvo 2021 m. rugsėjo 29 d.–2022 m. birželio 23 d., o 2021 m. rugsėjo 24 d.–2022 m. gegužės 2 d. – ir vieninteliu bendrovės akcininku. Bendrovės 2020 m. pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ijo pusę į ieÅ¡kovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, 2020 m. bendrovė baigė nuostolingai.

Bendrovė nemokia tapo 2020 m. Atsakovai suprato, kad bendrovė 2021 m. sausio pradžioje buvo nemoki, Å«kinę veiklÄ vykdė nuostolingai, todėl privalėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė ir toliau tęsė veiklÄ , prisiėmė bendrovės vardu naujas prievoles, todėl iÅ¡augo įsipareigojimai kreditoriams. P. M. nuo 2021 m. sausio, o atsakovas D. B. nuo 2021 m. rugsėjo 30 d., nesikreipdami į teismÄ dėl ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sudarė sÄ lygas didėti ieÅ¡kovės finansiniams įsipareigojimams, tuo padarydami bendrovei ir jos kreditoriams 52 945 Eur dydžio žalÄ .

Visi neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, kurie atsirado nuo 2021 m. sausio, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais. Kadangi prie žalos ieškovės kreditoriams atsiradimo prisidėjo abu atsakovai, todėl jiems turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė.

3. Atsakovai atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė prašė priimti sprendimÄ už akių, jeigu atsakovai nepateiktų atsiliepimų į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ D. B. 27 936,95 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas; priteisė valstybei iÅ¡ D. B. 629 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pavirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kurių bendra suma – 325 540,35 Eur. IeÅ¡kovė įregistruota 2019 m. vasario 15 d. Nuo bendrovės įregistravimo dienos iki 2021 m. rugsėjo 24 d. jos vadovu buvo P. M., o 2021 m. rugsėjo 29 d.–2022 m. birželio 23 d. (iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo) – D. B., kuris 2021 m. rugsėjo 27 d.– 2022 m. birželio 8 d. buvo ir bendrovės vieninteliu akcininku.

4. Nemokumo administratorė bendrovės nemokumo momentÄ sieja su 2021 m. pradžia, t. y. iÅ¡ įmonės Juridinių asmenų registrui pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. IeÅ¡kovė savo finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis yra pateikusi už 2020 m. IÅ¡ 2020 m. įmonės balanso duomenų teismas nustatė, kad bendrovė turėjo turto iÅ¡ viso už 226 492 Eur, kurį sudarė 27 151 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 199 196 Eur vertės trumpalaikis turtas.

Bendrovės 2020 m. per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 159 023 Eur, t. y. ieÅ¡kovės skolos nevirÅ¡ijo į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartyje, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, nurodė, jog nesant aktualių įmonės realiÄ bÅ«klę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų, negalima laikyti, kad 2020 m. balanso duomenys atspindi tikrÄ jÄ bendrovės turtinę padėtį.

Todėl teismas nesutiko su nemokumo administratorės teiginiais, kad ieÅ¡kovė jau 2021 m. pradžioje buvo nemoki, nes jos trumpalaikės skolos nevirÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tačiau teismas nurodė, kad iÅ¡ bendrovės balanso duomenų galima daryti prielaidÄ , jog bendrovė 2020 m. susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, nes Å¡iuos metus ji baigė nuostolingai, t. y. patyrė 7 915 Eur nuostolį.

5. Teismas nusprendė, kad realiai apie praėjusių finansinių metų rodiklius įmonės vadovas gali sužinoti tik sudarius finansinių ataskaitų rinkinį ir jį patvirtinus bendrovės akcininkų susirinkime. IÅ¡ Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas bendrovės akcininkų susirinkime 2021 m. kovo 15 d. Tai reiÅ¡kia, kad tuometinis bendrovės vadovas P. M. apie finansines problemas galėjo sužinoti tik 2021 m. kovÄ , tačiau, ar tuo metu bendrovė buvo nemoki, iÅ¡ 2020 m. finansinės ataskaitos rinkinio nustatyti nėra galimybės.

6. Pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus duomenis, bendrovės skolos VSDFV biudžetui 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo, bendrovėje buvo vienas apdraustasis. Paskutinis darbuotojas iÅ¡ įmonės atleistas 2022 m. kovÄ . IÅ¡ kreditorės UAB „Įrankis.lt“ pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad bendrovės įsiskolinimas kreditorei atsirado nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., kai bendrovė apmokėjo kreditorės 2021 m. rugpjūčio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 318,77 Eur sumai iÅ¡ dalies, sumokėdama 43,27 Eur.

Kitų 2021 m. rugpjūčio 31 d.–gruodžio 1 d. kreditorės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų bendrovė neapmokėjo ir liko skolinga 1 068,19 Eur. Dėl Å¡ios sumos kreditorė kreipėsi į teismÄ ir teismas 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė teismo įsakymÄ dėl 1 069,19 Eur skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas nurodė, kad neturint duomenų apie ieÅ¡kovės turtÄ teismo įsakymo priėmimo dienÄ , laikyti, kad teismo priteista suma sukėlė bendrovės nemokumÄ , nėra pagrindo.

7. IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡as, teismas nustatė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ bendrovė turėjo 5 kreditorius, iÅ¡ kurių didžiausi įsipareigojimai buvo: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 65 172,63 Eur ir UAB „Lapsta“ – 259 201,46 Eur. Teismas nustatė, kad UAB „Lapsta“ finansinis reikalavimas patvirtintas pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-505-273/2022, kuriuo UAB „Lapsta“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 240 817,83 Eur skola ir 6 proc. metinės procesinės palÅ«kanos bei 1 480 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å i byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2021 m. balandžio 21 d., bendrovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. IeÅ¡kinys dėl skolos priteisimo buvo grindžiamas kreditorės 2020 m. iÅ¡raÅ¡ytomis ir ieÅ¡kovės neapmokėtomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis dėl prekių tiekimo. Atsakovė (bendrovė) įrodinėjo, kad nors PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir buvo įregistruotos VMI sistemoje, tačiau tai neįrodo, kad ieÅ¡kovė pardavė atsakovei kokias nors prekes, už kurias atsakovei kilo pareiga atsiskaityti, kadangi Å¡alys nebuvo sudariusios prekių pirkimo – pardavimo sutarties.

Teismas nusprendė, kad tai reiÅ¡kia, jog realiai apie 240 817,83 Eur skolÄ kreditorei ieÅ¡kovės vadovas sužinojo tik 2022 m. kovo 24 d., kai teismas dėl ginčo dalyko priėmė sprendimÄ , kuris įsiteisėjo 2022 m. balandžio 28 d.

8. Kreditorė VMI teismui pateiktame pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2022 m. balandžio 7 d. buvo 61 745,39 Eur, kuriÄ sudarė: gyventojų pajamų mokestis – 14 Eur; PVM – 61 720,39 Eur, iÅ¡ jo – 3 031,18 Eur delspinigiai, žemės mokestis – 11 Eur. Be to, VMI 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrovės 37 334,94 Eur mokestinę nepriemokÄ . Taigi 2021 m. pabaigoje bendrovės skola VMI siekė Å¡iek tiek daugiau nei 37 tÅ«kst.

Eur. Tame pačiame kreditorės pareiÅ¡kime nurodyta, jog VMI 2021 m. gruodžio 10 d. bendrovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie inicijuojamÄ nemokumo procesÄ , kuriuo nustatytas 30 d. terminas prievolei, kurios dydis 37 281,10 Eur, įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka priimti. Nors Å¡is praneÅ¡imas buvo grÄ Å¾intas siuntėjai, tačiau, laikomas įteiktu 2021 m. gruodžio 18 d. Per praneÅ¡ime nustatytÄ terminÄ bendrovė skolos kreditorei nesumokėjo, todėl VMI 2022 m. sausio 17 d.

įgijo teisę kreiptis į teismÄ dėl nemokumo (bankroto) bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei.

9. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog bendrovė tapo nemokia 2022 m. sausį, kadangi nuo Å¡ios datos ji nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, faktiÅ¡kai nutraukė veiklÄ , nes bendrovėje liko dirbti tik vienas darbuotojas, o jos turto nebeužteko skoloms padengti. Todėl 2022 m. sausį bendrovės vadovui atsirado pareiga inicijuoti nemokumo bylos įmonei iÅ¡kėlimÄ , tačiau tai nebuvo padaryta. 2022 m. pradžioje bendrovės vadovu buvo D.

B., todėl Å¡i pareiga atsirado bÅ«tent jam. Nemokumo procesÄ inicijavo ne bendrovės vadovas, bet vienas iÅ¡ kreditorių, todėl laikytina, kad pasibaigus kreditorės VMI praneÅ¡ime nustatytam terminui apmokėti skolÄ , sudaryti susitarimÄ dėl pagalbos arba priimti nutarimÄ bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka pabaigos, D. B. kilo pareiga pačiam kreiptis į teismÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo nuo 2022 m. sausio 17 d. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad D. B. pažeidė pareigÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnyje, kadangi bendrovei tapus nemokiai, jis 2022 m. sausį nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl yra pagrindas pripažinti tokius D.

B. veiksmus (neveikimÄ ) neteisėtais. Teismas nurodė, kad bendrovė tapo nemokia nuo 2022 m. sausio, kuomet jai vadovavo D. B., todėl solidarioji civilinė atsakomybė P. M. negali bÅ«ti taikoma.

10. IeÅ¡kovė 52 945,81 Eur žalos dydį įrodinėjo iÅ¡augusiu bendrovės skolos dydžiu, kuris atsirado nuo 2021 m. pradžios. Tačiau teismas nustatė, kad bendrovė tapo nemokia 2022 m. sausį, todėl žalos dydis turi bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į pradelstų bendrovės finansinių įsipareigojimų dydį, skaičiuojamÄ nuo 2022 m. sausio iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas nustatė, kad VMI patvirtintas finansinis reikalavimas siekia 65 172,63 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad nuo 2022 m. sausio iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo jos finansinis reikalavimas padidėjo 27 891,53 Eur suma (65 172,63 Eur – 37 281,10 Eur).

Minėtu laikotarpiu VSDFV finansinis reikalavimas padidėjo 45,42 Eur suma. Kreditorei UAB „Įrankis.lt“ skola buvo atsiradusi iki 2022 m. pradžios, kreditorei UAB „Lapsta“ skola atsirado 2020 m., kurios dydis nustatytas 2022 m. teismo sprendimu. Kreditorei AB „Energijos skirstymo operatorius“ skola buvo susidariusi 2021 m. Taigi per minėtÄ laikotarpį bendrovės skolos kreditoriams iÅ¡augo 27 936,95 Eur (27 891,53 Eur + 45,42 Eur) suma. Tai reiÅ¡kia, kad dėl to, jog bendrovės vadovas D.

B., bendrovei tapus nemokiai, laiku, t. y. 2022 m. sausį, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, bendrovei padaryta 27 936,95 Eur žala.

11. Teismas nurodė, kad minėto atsakovo kaltės prezumpcija nepaneigta, todėl nusprendė, kad tarp D. B. veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos sÄ lygos D. B. civilinei atsakomybei atsirasti. Todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pripažintas pagrįstu iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ D. B. 27 936,95 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 1. IeÅ¡kovė likviduojama dėl bankroto UAB „Senatus LT“ apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ , ir ieÅ¡kinį P. M. atžvilgiu patenkinti, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. P. M. turi atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 15 d. Priimdamas sprendimÄ už akių teismas pažeidė įrodymų vertinimo tvarkÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 2 dalyje. Priimdamas sprendimÄ už akių teismas privalo atlikti byloje esančių įrodymų vertinimÄ , tačiau negali vertinti įrodymų, kurie byloje neegzistuoja bei neprivalo reikalauti daugiau duomenų, t. y.

įrodymų tyrimas atliekamas pagal tyrimo apimtį. Tuo atveju, jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieÅ¡taringos, kad sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės, tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylÄ Ä¯prastine tvarka neatvykus Å¡aliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų. Teismas gavo ieÅ¡kinį su pateiktais įrodymais, todėl priimdamas sprendimÄ už akių turėjo juos formaliai vertinti ir ta apimtimi, kiek kiekviena iÅ¡ Å¡alių jų pateikė.

Tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nepakako – jis turėjo surengti žodinį nagrinėjimÄ ir iÅ¡klausyti Å¡alių pozicijÄ bei ieÅ¡kovės argumentus dėl pateiktų įrodymų pagrįstumo, o to nepadarius, nebuvo pagrindo atmesti ieÅ¡kinį. Ä®rodymus pateikė tik ieÅ¡kovė, todėl teismas neturėjo pagrindo įrodymų vertinimo atlikti taip, tarsi jam bÅ«tų žinoma atsakovų pozicija dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, įskaitant abejones dėl P. M. sužinojimo apie tai, kada bendrovė tapo nemoki ir kitų aplinkybių.

Todėl teismas pažeidė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis Å¡alys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. 14.2. Vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, kad bendrovė 2020 m. jau buvo nemoki, teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . IeÅ¡kinys dėl skolos priteisimo buvo grindžiamas UAB „Lapsta“ 2020 m. iÅ¡raÅ¡ytomis ir ieÅ¡kovės neapmokėtomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis dėl prekių tiekimo ir iÅ¡ visų civilinėje byloje Nr. e2-505-273/2022 nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad bendrovė jas nepagrįstai ginčijo, siekdama iÅ¡vengti atsiskaitymo su tiekėju. 14.3.

Teismas traktavo atsakovo galimybę įvertinti skolos egzistavimÄ ir bendrovės nemokumo bÅ«senÄ paneigdamas nemokumo administratorės pozicijÄ ir jos pateiktus duomenis. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, lygiai taip pat turėjo galimybę spręsti, kad atsakovai nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų duomenų dėl įmonės nemokumo momento, dėl žalos dydžio. 14.4. Vertindamas VMI skolos susidarymo pradžiÄ , teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, kad bendrovė nebegalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su VMI nuo 2021 m. kovo ir iki lapkričio liko skolinga 45 303 Eur PVM ir 3 670,55 Eur delspinigių, o tai reiÅ¡kia, kad 2021 m. kovÄ bendrovė buvo nemoki ir P. M. kilo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ . 14.5.

Atsakovai nepateikė nė vieno įrodymo ieÅ¡kinio reikalavimams paneigti, buvo pasyvÅ«s viso proceso metu. Todėl teismas, priimdamas sprendimÄ už akių ir atlikdamas formalų įrodymų tyrimÄ turėjo vertinti ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus tuo aspektu, kad jie yra pateikti ir objektyviai egzistuoja, o ne spėti, kokiÄ pozicijÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turi atsakovas. Teismas, neturėdamas įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės pateiktus vertinimus dėl bendrovės nemokumo momento, skaičiavimus dėl žalos atlyginimo, turėjo jais ir vadovautis bei patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teismo išvada, kad bendrovė tapo nemoki ne 2021 m. pradžioje, bet 2022 m. sausį, yra nepagrįsta bei padaryta pažeidžiant CPK normas, todėl sprendimo dalis dėl ieškinio netenkinimo P. M. atžvilgiu turi būti panaikinta ir ieškinys patenkintas visiškai.

15. Atsakovas P. M. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 15.1. 2020 m. bendrovės įsipareigojimai nevirÅ¡ijo jos turto vertės, todėl bendrovė nebuvo nemoki. Bendrovė 2020 m. patyrė tik 7 915 Eur dydžio nuostolį, kuris nelaikytinas dideliu, atsižvelgiant į tai, kad tais pačiais metais bendrovės pajamos sudarė 405 815 Eur ir augo beveik 6 kartais, palyginus su 2019 m., kuomet bendrovė veikė pelningai. Todėl P. M. galėjo tikėtis, kad bendrovė susidÅ«rė su nedideliais ir laikinais finansiniais sunkumais. 15.2.

P. M. laikėsi pareigos kiekvienais metais parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat tinkamai organizavo buhalterinę apskaitÄ bendrovėje. P. M. vadovavimo laikotarpiu bendrovė vykdė veiklÄ . Bendrovė VMI teikė ir registravo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. 2021 m. birželio 14 d.–rugsėjo 15 d. bendrovė pirko prekes savo veiklai vykdyti. Tai patvirtina, jog bendrovė vykdė veiklÄ iki pat P. M. darbo santykių nutrÅ«kimo 2021 m. rugsėjo 24 d., nesusidurdama su esminiais finansiniais sunkumais.

Tai, kad bendrovė vėlavo atsiskaityti su kreditoriais nutiko dėl karantino, kuris buvo laikinas, todėl ir finansiniai sunkumai galėjo bÅ«ti nedideli ir laikini. Bendrovė neturėjo skolos VSDFV biudžetui. Kreditorei UAB „Įrankis.lt“ bendrovės įsiskolinimas atsirado nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., kai bendrovė apmokėjo 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (318,77 Eur) tik iÅ¡ dalies, t. y. sumokėdama 43,27 Eur. Kitų 2021 m. rugpjūčio 21 d.–gruodžio 1 d. kreditorės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų bendrovė neapmokėjo ir liko skolinga 1 068,19 Eur.

Taigi teismas pagrįstai nusprendė, kad P. M. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, bendrovė buvo moki ir dėl to P. M. nekilo pareiga inicijuoti bankroto procesÄ bendrovei. 15.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apie UAB „Lapsta“ reikalavimÄ ieÅ¡kovės vadovui tapo žinoma tik 2022 m. kovo 24 d. priėmus sprendimÄ , kuriuo priteista skola. TÄ patvirtina ir aplinkybė, jog Å¡i skola nebuvo įtraukta į balanso įsipareigojimų eilutę. Jeigu bendrovės vadovas turėtų įtraukti įsipareigojimÄ , kurį ginčija, bÅ«tų pažeista teisė į teisminę gynybÄ .

IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad kreditorei UAB „Lapsta“ susidaręs įsiskolinimas turėtų patvirtinti, jog bendrovė nemoki tapo 2020 m. IeÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad bendrovė nemokia tapo 2021 m. sausį, o savo apeliaciniame skunde įrodinėja, kad bendrovė nemokia tapo dar 2020 m. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nesirėmė minėtu argumentu, tai nurodė ieÅ¡kinyje, tačiau apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė Å¡iuo argumentu remiasi. IeÅ¡kovė pažeidė draudimÄ grįsti skundÄ aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. 15.4.

Taip pat aktualiu laikotarpiu P. M. nuo pareigos inicijuoti bendrovei bankroto procesÄ atleido įstatymas. Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio JANÄ® taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesÄ , susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANÄ® 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba inicijuoti bankroto procesÄ ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėn. nuo jo atÅ¡aukimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. kovo 14 d. nutarimu nutarė paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinÄ nuo 2020 m. kovo 16 d. Karantinas galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. Taip pat Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu nutarė dar kartÄ paskelbti karantinÄ nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Karantinas galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. Taigi vienintelis laikotarpis, kuriuo P. M. galėjo kilti pareiga inicijuoti bendrovei bankroto procesÄ , galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 17 d.–lapkričio 7 d.

Tačiau byloje nėra ginčo, kad tuo metu bendrovė buvo moki, o ieÅ¡kovė įrodinėja, kad P. M. pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei kilo 2021 m. pradžioje. Å iuo laikotarpiu buvo paskelbtas karantinas, kuris tęsėsi iki 2021 m. birželio 30 d. Kadangi pareiga inicijuoti bankrotÄ nekilo dar 3 mėn. po karantino pabaigos, net ir teoriÅ¡kai pareiga inicijuoti bankroto procesÄ galėjo atsirasti ne anksčiau nei 2021 m. spalio 1 d., tačiau tuo metu P. M. bendrovei nevadovavo, o vadovo pareigas buvo perėmęs D.

B.. Taigi net ir nustačius, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. pradžioje, P. M. pareigos inicijuoti bendrovei bankroto bylÄ nekilo. 15.5. IeÅ¡kovė siekia, kad jos pateikti įrodymai bÅ«tų vertinami pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir teismas bylÄ spręstų neįsigilinęs į įrodymus, kompensuodamas ieÅ¡kovės pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. IeÅ¡kovė netinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigÄ . IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu turėjo pateikti visus turimus įrodymus, patvirtinančius jos ieÅ¡kinio reikalavimus, o ne tikėtis, kad teismui pritrÅ«kus įrodymų, jog bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinys, teismas jų pareikalaus arba paskirs teismo posėdį.

IeÅ¡kovė pati ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių, jeigu tam bus CPK nustatytos sÄ lygos. IeÅ¡kovė siekia, kad bÅ«tų dar kartÄ Ä¯vertintas jos ieÅ¡kinio pagrįstumas, o ne nurodo realius teismo padarytus pažeidimus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacijos ribų 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 17. Ieškovė įregistruota 2019 m. vasario 15 d. Nuo bendrovės įregistravimo iki 2021 m. rugsėjo 24 d. jos vadovu buvo P. M., o 2021 m. rugsėjo 29 d.–2022 m. birželio 23 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) – D. B., kuris 2021 m. rugsėjo 24 d.–2022 m. gegužės 2 d. buvo ir bendrovės vieninteliu akcininku.

18. Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, ieškovė savo finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis yra pateikusi už 2020 m. Bendrovė 2020 m. turėjo turto iš viso už 226 492 Eur, kurį sudarė 27 151 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 199 196 Eur vertės trumpalaikis turtas. Bendrovės 2020 m. per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 159 023 Eur. 2020 m. bendrovė patyrė 7 915 Eur nuostolius. 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinys patvirtintas bendrovės akcininkų susirinkime 2021 m. kovo 15 d.

19. Pagal VSDFV Kauno skyriaus duomenis, skolos VSDFV biudžetui 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovė neturėjo, bendrovėje buvo vienas socialiniu draudimu apdraustas asmuo. Paskutinis darbuotojas atleistas 2022 m. kovo mėnesį.

20. IÅ¡ kreditorės UAB „Įrankis.lt“ pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės įsiskolinimas kreditorei atsirado 2021 m. rugsėjo 10 d., kai bendrovė apmokėjo kreditorės 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (318,77 Eur) tik iÅ¡ dalies, t. y. sumokėdama 43,27 Eur. Kitų 2021 m. rugpjūčio 31 d.–gruodžio 1 d. kreditorės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų bendrovė neapmokėjo ir liko skolinga 1 068,19 Eur. Dėl Å¡ios sumos kreditorė kreipėsi į teismÄ ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. civilinėje byloje Nr. eL2-30696-1052/2021 priėmė teismo įsakymÄ dėl 1 069,19 Eur skolos iÅ¡ bendrovės iÅ¡ieÅ¡kojimo.

21. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-505-273/2022, kreditorei UAB „Lapsta“ iš bendrovės priteista 240 817,83 Eur skola, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 1 480 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ši byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2021 m. balandžio 21 d., o Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 28 d.

22. VMI 2021 m. gruodžio 10 d. bendrovei registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie inicijuojamÄ nemokumo procesÄ , kuriuo buvo nustatytas 30 d. terminas prievolei, kurios dydis 37 281,10 Eur, įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka priimti.

23. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-335-555/2023) ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, kuriÄ 2022 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kimu inicijavo bendrovės kreditorė VMI. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 23 d.

24. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pavirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kurių bendra suma – 325 540,35 Eur. Dėl įrodymų vertinimo priimant sprendimÄ už akių 25. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo tvarkÄ , numatytÄ CPK 285 straipsnio 2 dalyje. IeÅ¡kovės vertinimu, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų nepakako, teismas turėjo surengti žodinį nagrinėjimÄ ir iÅ¡klausyti Å¡alių pozicijÄ bei ieÅ¡kovės argumentus dėl pateiktų įrodymų pagrįstumo, o to nepadarius, nebuvo pagrindo atmesti ieÅ¡kinį. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad įrodymus pateikė tik ji, todėl teismas neturėjo pagrindo įrodymų vertinimo atlikti taip, tarsi jam bÅ«tų žinoma atsakovų pozicija dėl ieÅ¡kinio.

26. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ .

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviÄ jÄ ginčo Å¡alį, o užtikrinti sklandžiÄ proceso eigÄ , užkirsti keliÄ Å¡alims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesÄ , taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sÄ Å¾iningos proceso Å¡alies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Teismo sprendimas už akių turi bÅ«ti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl formalaus įrodymų vertinimo negalima aiÅ¡kinti kaip reiÅ¡kiančios, esÄ teismas neprivalo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinęs. Å ios nuostatos negalima aiÅ¡kinti ir kaip įpareigojančios teismÄ priimti sprendimÄ už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad konstitucinė teisingumo samprata nereiÅ¡kia, jog atliekant formalų įrodymų vertinimÄ siekiama formalaus teisingumo. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

29. Formalus įrodymų vertinimas atliekamas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrus įrodymų turinio faktinio pagrįstumo. Apimties prasme tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra atliekamas iÅ¡samus įrodymų tyrimas, kuris paÅ¡alintų byloje esančių įrodymų fragmentiÅ¡kumÄ , prieÅ¡taringumÄ , netikslumus ar kitokius jų esminius trÅ«kumus arba bylos aplinkybių neaiÅ¡kumÄ . Atlikdamas formalų įrodymų vertinimÄ , teismas vertina tik teisinį įrodymų pagrįstumÄ ir baigiamÄ jį teismo aktÄ priima įsitikinęs, kad aktyviosios Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, galėtų patvirtinti arba paneigti ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų iÅ¡sprendimui teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių egzistavimÄ .

Sprendimas už akių gali būti nepalankus aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, ir kt.).

30. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priimdamas sprendimÄ už akių teismas pagal tyrimo apimtį atlieka visų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , bet neprivalo reikalauti daugiau duomenų. Jeigu teismas mano, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos ir prieÅ¡taringos, jog sprendimu už akių jis negali pasisakyti dėl bylos esmės – patenkinti ar atmesti reikalavimÄ , tai teismas neprivalo priimti sprendimo už akių ir gali nagrinėti bylÄ Ä¯prastine tvarka neatvykus daliai ar daugumai dalyvaujančių byloje asmenų.

Bylos nagrinėjimas įprastine tvarka reikÅ¡tų bylos aplinkybių tyrimÄ iÅ¡ esmės, o ne formaliai, apimties požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama įrodymų, kurie paÅ¡alintų byloje esančių įrodymų fragmentiÅ¡kumÄ , prieÅ¡taringumÄ , netikslumus ar kitokius jų esminius trÅ«kumus arba bylos aplinkybių neaiÅ¡kumÄ , trukdančius teismui apsispręsti ir iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

31. IÅ¡ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, jog, jeigu teismas nustatė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis ieÅ¡kinys negalės bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai, teismas turėjo pareikalauti papildomų įrodymų, o ne atmesti ieÅ¡kovės reikalavimus, kurių pagrįstumui patvirtinti įrodymų pritrÅ«ko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija. Pacituota kasacinio teismo praktika leidžia teismui, priimančiam sprendimÄ už akių, ieÅ¡kinį ne tik patenkinti visiÅ¡kai, tačiau ir iÅ¡ dalies, ar net atmesti, jeigu teismas, formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustato, kad aktyviosios Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, galėtų patvirtinti arba paneigti ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų iÅ¡sprendimui teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių egzistavimÄ .

Teismas, esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimÄ už akių, gali nuspręsti bylÄ nagrinėti įprastine tvarka, jeigu nustato, kad byloje esantys įrodymai fragmentiÅ¡ki, prieÅ¡taringi, netikslÅ«s ar turi kitokių esminių trÅ«kumų arba bylos aplinkybės yra neaiÅ¡kios, trukdančios teismui apsispręsti ir iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės.

32. Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo už akių turinio, teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai, juos įvertinus formaliai, leidžia patenkinti dalį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, o kitÄ dalį atmesti, t. y. nustatė, jog ieÅ¡kovės pateiktų ir nurodytų įrodymų turinys, jeigu jis pasitvirtintų, patvirtina dalies ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ , o atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo nepatvirtintų. Toks pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka kasacinio teismo praktikÄ .

Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių byloje esančių įrodymų prieÅ¡taravimų, fragmentiÅ¡kumo, faktinių aplinkybių neaiÅ¡kumo, teismas galėjo priimti sprendimÄ už akių ir neturėjo pareigos nagrinėti bylÄ Ä¯prastine tvarka tik dėl to, kad nustatė pagrindÄ ieÅ¡kinį patenkinti tik iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimas įprasta tvarka yra teismo pareiga, net ir esant procesinėms prielaidoms priimti sprendimÄ už akių, tik tuomet, kai byloje esantys įrodymai fragmentiÅ¡ki, prieÅ¡tarauja tarpusavyje, bylos aplinkybės neaiÅ¡kios, tačiau ne tuomet, kai nenustatomas pagrindas ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

Dėl nurodytų motyvų atmestini ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymų visumÄ sprendimu už akių patenkindamas tik dalį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų. Dėl bendrovės nemokumo momento 33. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pasibaigus kreditorės VMI praneÅ¡ime nustatytam terminui apmokėti skolÄ , sudaryti susitarimÄ dėl pagalbos arba priimti nutarimÄ bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka pabaigos, bendrovės vadovui kilo pareiga pačiam kreiptis į teismÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo nuo 2022 m. sausio 17 d.

34. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad P. M. turi atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 15 d., tačiau pirmosios instancijos teisme tokios aplinkybės ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir teigė, kad bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo kilo tik 2021 m. pradžioje, kai pasibaigus finansiniams metams turėjo bÅ«ti nustatytas bendrovės nemokumas, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, kilo 2020 m. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde negali remtis naujais argumentais ir aplinkybėmis (CPK 306 straipsnio 2 dalis), taigi apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovės pateiktos pozicijos pagrįstumÄ , t. y. kad ieÅ¡kovės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo kilo 2021 m. pradžioje.

35. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad vertindamas ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, jog bendrovė 2020 m. jau buvo nemoki, teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad ieÅ¡kinys dėl skolos UAB „Lapsta“ priteisimo buvo grindžiamas UAB „Lapsta“ 2020 m. iÅ¡raÅ¡ytomis ir ieÅ¡kovės neapmokėtomis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis dėl prekių tiekimo ir iÅ¡ civilinėje byloje Nr. e2-505-273/2022 nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad bendrovė jas nepagrįstai ginčijo, siekdama iÅ¡vengti atsiskaitymo su tiekėja.

36. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuomet, kai atsakovas ginčija ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ skolÄ , Å¡i skola neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013).

Tokios praktikos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir vėlesnėje praktikoje, nurodydamas, kad kai įmonė ginčija skolÄ , Å¡i skola neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-517-516/2022).

37. Taigi remiantis paminėta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, konstatuotina, kad kol nebuvo išspręstas bendrovės ir jos kreditorės UAB „Lapsta“ ginčas, t. y. nebuvo priimtas įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl ginčo esmės (Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-505-273/2022 priimtas 2022 m. kovo 28 d., o įsiteisėjo 2022 m. balandžio 28 d.), tuo metu bendrovės vadovui nebuvo pareigos skolos UAB „Lapsta“ įskaityti į bendrovės pradelstų įsipareigojimų sudėtį (šis įsipareigojimas ir nebuvo įtrauktas į pradelstų įsipareigojimų eilutę bendrovės balanse) ir, atitinkamai, inicijuoti bankroto bylos. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad skola minėtai bendrovės kreditorei galėjo būti vertinama kaip pradelstas įsipareigojimas, vertintinas sprendžiant dėl bendrovės nemokumo momento, tik nuo ginčo išnagrinėjimo 2022 m. balandį.

38. IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad vertindamas VMI skolos susidarymo pradžiÄ , teismas nevertino nemokumo administratorės pateiktų įrodymų, kad bendrovė nebegalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su VMI nuo 2021 m. kovo ir iki lapkričio liko skolinga 45 303 Eur PVM ir 3 670,55 Eur delspinigių, o tai reiÅ¡kia, kad 2021 m. kovÄ bendrovė buvo nemoki ir P. M. kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo. Teisėjų kolegija su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais nesutinka.

39. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad teismas nevertino nemokumo administratorės pateiktų įrodymų, jog bendrovė nebegalėjo visiÅ¡kai atsiskaityti su VMI nuo 2021 m. kovo ir iki lapkričio liko skolinga 45 303 Eur PVM ir 3 670,55 Eur delspinigių ir 2021 m. kovÄ jau buvo nemoki, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl bendrovės mokestinės skolos VMI pasisakė iÅ¡samiai ir nustatė, kad 2021 m. gruodžio 8 d. VMI priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ bendrovės 37 334,94 Eur mokestinę nepriemokÄ , taigi 2021 m. pabaigoje bendrovės skola VMI siekė Å¡iek tiek daugiau nei 37 tÅ«kst.

Eur. Be to, teismas nustatė, kad VMI 2021 m. gruodžio 10 d. bendrovei iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie inicijuojamÄ nemokumo procesÄ , kuriuo nustatė 30 d. terminÄ prievolei, kurios dydis 37 281,10 Eur, įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka priimti. Taigi nors 2021 m. pradėjo didėti bendrovės pradelsta mokestinė skola VMI, 2021 m. pabaigoje ji tesiekė 37 281,10 Eur, be to, Å¡ios prievolės įvykdymo arba susitarimo dėl pagalbos sudarymo arba sprendimo bankroto procesÄ vykdyti ne teismo tvarka priėmimo terminas buvo pačios kreditorės iniciatyva nustatytas iki 2022 m. sausio 17 d., kadangi Å¡iÄ dienÄ VMI pagal praneÅ¡imÄ bendrovei apie ketinimÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei, įgijo teisę kreiptis į teismÄ .

Aplinkybė, kad bendrovės mokestinė prievolė VMI pradėjo didėti nuo 2021 m. kovo, nereiÅ¡kia, kad bendrovė 2021 m. kovÄ tapo nemoki. PrieÅ¡ingai, VMI veiksmai (termino mokestinei prievolei įvykdyti nustatymas) suteikė bendrovei paskutinę galimybę atsiskaityti prieÅ¡ kreditorei kreipiantis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, kuria bendrovė nepasinaudojo, o Å¡iam terminui pasibaigus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bendrovės vadovui 2022 m. sausį kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

40. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad bendrovės nemokumas, o kartu ir bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo atsirado 2022 m. sausį. Kadangi atsakovas P. M. atsakovės vadovu buvo nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d., jam nekilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, taigi ir jo civilinė atsakomybė, neegzistuojant neteisėtiems veiksmams, negalima.

Dėl karantino įtakos bendrovės vadovo pareigai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 41. Net ir nustačius, kad yra pagrindas pritarti ieÅ¡kovei ir teigti, jog bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo atsirado 2021 m. pradžioje (ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad bendrovė tapo nemokia 2020 m. ir 2021 m. sausio pradžioje bendrovės vadovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ ), bÅ«tų pagrindas pritarti atsakovo P. M. argumentams, kad Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio JANÄ® taikymui įstatymas (toliau – Ä®statymas) atleido atsakovÄ P. M. nuo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

42. Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is Ä®statymas taikomas juridiniams asmenims, susidÅ«rusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Å io Ä®statymo taikymÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu pagrindžia vieÅ¡ai prienami duomenys internete apie ieÅ¡kovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. paraiÅ¡kÄ dėl finansavimo dėl karantino sumažėjus bendrovės veiklai ir kritus bendrovės gaunamoms pajamoms (prieiga internete: https://2014.esinvesticijos.lt/lt//finansavimas/paraiskos_ir_projektai/originaliu-produktu-sprendimu-sukurimas-ir-diegimas-uab-senatus-lt).

Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesÄ , susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANÄ® 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba inicijuoti bankroto procesÄ ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėn. nuo jo atÅ¡aukimo.

43. Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestas karantinas, kuris tesėsi iki 2020 m. birželio 17 d., o Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 vėl buvo įvestas karantinas, kuris tęsėsi nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 liepos 1 d.

44. Atsakovas P. M. atsakovės vadovu buvo nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Taigi sutiktina su atsakovu, kad laikotarpis, kuriuo P. M. galėjo kilti pareiga inicijuoti bendrovei bankroto procesÄ , galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 17 d.–lapkričio 7 d. Tačiau, nors ieÅ¡kovė įrodinėja, kad bendrovė tapo nemoki 2020 m. (nenurodydama konkrečios datos), tačiau pati teigia, kad bendrovės vadovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo tik 2021 m. pradžioje. Kadangi nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 liepos 1 d.

Lietuvoje galiojo karantinas, kurio metu Ä®statymu buvo sustabdyta juridinių asmenų vadovų pareiga karantino metu bei 3 mėn. po karantino pabaigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bendrovės vadovui pareiga kreiptis dėl bendrovės bankroto kilo tik 2021 m. spalio 1 d., t. y. kuomet bendrovės vadovu jau buvo D. B.. Todėl, net ir pritariant ieÅ¡kovės argumentams dėl bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismÄ (bendrovės nemokumo atsiradimo) 2021 m. pradžioje, Å¡i pareiga dėl Ä®statymo nuostatų galiojimo P. M. vadovavimo bendrovei metu P. M. neegzistavo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus Å¡io atsakovo atžvilgiu. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 45. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas materialinės ir proceso teisės normas, atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus atsakovo P. M. atžvilgiu turėdamas tam tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Atsakovas P. M. nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, nutaria: Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis