2022-12-21 Nr. AB-31428-3-62-3-02880-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1439-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02880-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. J. (R. J.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam Marijampolės PN nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas dirbo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje tvarkdariu. Darbas nuo 2020 m. liepos 1 d. prasidėdavo nuo 8.00 val. ryto iki 12.00 val., o nuo 2021 m. birželio 1 d. – nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Dažnai darbo laikas sutapdavo su pasivaikščiojimo laiku, todėl pareiškėjas negalėjo jam suteikta teise pasinaudoti. Nuteistieji į lauką buvo leidžiami vieną dieną nuo 8 val. iki 12 val., o kitomis dienomis nuo 13 val. iki 17 val. Pareiškėjas priklauso lengvajai grupei, todėl jam priklausytų 4 val. pasivaikščiojimo. Tai taip pat prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitoje numatytiems išaiškinimams, jog nuteistieji turi lauke praleisti ne mažiau nei 8 val. Pareiškėjas teigė dėl to patyręs neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, nepatogumus, emocinę depresiją, jam skaudėjo galvą, sutriko miegas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, jog pareiškėjas nuo 2020 m. birželio 15 d. buvo įdarbintas tvarkdariu 0,25 etato, nuo 2020 m. lapkričio 12 d. – 0,5 etato, nuo 2021 m. birželio 17 d. – 1 etatu. Pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. priklauso lengvajai grupei. Pareiškėjas 0,25 etato dirbo nuo 8 iki 10 val., 0,5 etato – nuo 8 iki 12 val., o 1 etato – nuo 8 iki 17 val. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo darbo ir pasivaikščiojimo laikas sutapdavo. Pareiškėjas įsidarbino savo noru, rinkosi teisę dirbti ir turėjo pakankamai laisvo laiko po darbo valandų, kad galėtų pailsėti. Marijampolės PN užtikrina nuteistųjų teisę į buvimą gryname ore, yra sudaryti pasivaikščiojimo grafikai, įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Pareiškėjas į pataisos namų administraciją su skundais nesikreipė. Nesant neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad jog pareiškėjas Marijampolės PN 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 7/07-545 2.5 punktu buvo paskirtas dirbti tvarkdariu 0,25 etato nuo 2020 m. birželio 15 d., nuo 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas buvo įdarbintas tvarkdariu 0,5 etato, o nuo 2021 m. birželio 17 d. įdarbintas 1 etatu. Marijampolės PN 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 7/07-1100 1.32 punktu pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. atleistas iš užimamų pareigų.

7. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, jog pareiškėjas 0,25 etato dirbo nuo 8 iki 10 val., 0,5 etato – nuo 8 iki 12 val., o 1 etatu – nuo 8 iki 17 val. Pareiškėjas dirbo darbo dienomis, savaitgaliais bei šventinėmis dienomis nedirbo ir tai patvirtina pateikti teismui darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Pareiškėjas priklausė 3 būriui, lengvajai grupei nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Atsakovo atstovas duomenų apie tai, kokiai grupei buvo priskirtas pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. nepateikė. Todėl teismas sprendė, jog jis priklausė lengvajai grupei kaip nurodė pareiškėjas, kadangi atsakovas jo argumentų nepaneigė.

8. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN, J. Biliūno g. 14, Kybartai, bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas, patvirtintas Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 7/07-409, patvirtina, jog 3 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 17 val. Nuo 2021 m. gegužės 3 d. įsigaliojo Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 7/07-351, kuriuo buvo patvirtintas Marijampolės PN, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas. Minėtame grafike numatyta, jog 3 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., o dirbantys asmenys nuo 17 val. iki 19 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 17 val., o dirbantys nuteistieji nuo 19 val. iki 21 val. Taip pat pažymėta pastabose, jog papildomai skiriamas laikas pasivaikščioti dirbantiems nuteistiesiems (pagal pateiktą dirbančių nuteistųjų sąrašą) galioja tik darbo dienomis. Marijampolės PN 2021 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7/07-766 buvo patvirtintas Marijampolės PN, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas. Grafike numatyta, jog 3 būrys galėdavo pasivaikščioti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 val. iki 12 val., o dirbantys asmenys nuo 17 val. iki 21 val., antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 13 val. iki 17 val., o dirbantys nuteistieji nuo 17 val. iki 21 val. Taip pat pažymėta pastabose, jog papildomai skiriamas laikas pasivaikščioti dirbantiems nuteistiesiems (pagal pateiktą dirbančių nuteistųjų sąrašą) galioja tik darbo dienomis.

9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų teisę pasivaikščioti ir dienotvarkę ir sprendė, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iš tų nustatytų pagrindų, kuriuo būtų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (pareiškėjui dirbant 0,25 etato nuo 8 iki 10 val.) pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais iš dalies nebuvo užtikrinta pasivaikščiojimo teisė (skirtos 2 val. pasivaikščiojimo, kai teisės aktai numato 4 val.), tačiau kitomis dienomis ši teisė buvo visiškai užtikrinta. Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. nedirbo.

11. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. birželio 16 d. (pareiškėjui dirbant 0,5 etato nuo 8 iki 12 val.) pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais iki 2021 m. gegužės 3 d. nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti, kadangi darbo grafikas bei pasivaikščiojimo grafikas sutapo, o antradieniais ir ketvirtadieniais pasivaikščiojimo teisė buvo užtikrinta iki 2021 m. gegužės 3 d. Patvirtinus naują pasivaikščiojimo grafiką, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. birželio 16 d. pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais iš dalies nebuvo užtikrinta pasivaikščiojimo teisė (skirtos 2 val. pasivaikščiojimo, kai teisės aktai numato 4 val.), o antradieniais ir ketvirtadieniais ši teisė buvo užtikrinta. Be to, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. birželio 8 d. pareiškėjas nedirbo.

12. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (pareiškėjui dirbant 1 etato nuo 8 iki 12 val.) darbo dienomis iki 2021 m. liepos 14 d. iš dalies nebuvo užtikrinta pasivaikščiojimo teisė (skirtos 2 val. pasivaikščiojimo, kai teisės aktai numato 4 val.). Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 9 d., nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. liepos 23 d. pareiškėjas nedirbo.

13. Teismas, įvertinęs pasivaikščiojimo grafikus bei pareiškėjo darbo valandas konstatavo, jog nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjui buvo užtikrinta pasivaikščiojimo teisė.

14. Teismas sprendė, kad Marijampolės PN padarė pažeidimą, t. y. pažeidė BVK nuostatas, neužtikrinęs pareiškėjo teisės į kasdieninį pasivaikščiojimą gryname ore. Pareiškėjui darbo dienomis (139 dienas) nesuteikus galimybės pasivaikščioti gryname ore ar jį suteikus tik iš dalies, buvo pažeista jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore.

15. Teismas dėl pareiškėjo argumento, jog pasivaikščiojimui turėtų būti skirta 8 val., pabrėžė, jog tiek Europos kalėjimų taisyklės, tiek Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose, yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisiškai privalomi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir Komitetas) mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A-618-552/2016). Komitetas minėtą rekomendaciją teikė pareiškėjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vieną valandą per dieną būtų leidžiama būti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke, todėl šie pareiškėjo argumentai dėl teisės į aštuonių valandų buvimą lauke atmestini kaip nepagrįsti.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas buvo intensyvus ir tai truko 139 darbo dienas. Be to, pasivaikščiojimo gryname ore teisė yra viena pagrindinių pataisos namuose laikomų asmenų teisių, tiesiogiai numatyta įstatyme. Nesuteikimas pareiškėjui galimybės pasivaikščioti gryname ore negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę bei gyvenimo sąlygas, nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 200 Eur ir ją priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. 17. Pareiškėjas R. J. (R. J.) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui jo prašytą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu neturtinės žalos atlyginimu, teigia, kad jo patirtų dvasinių išgyvenimų įvertinti pinigais neįmanoma. Pareiškėjas, remdamasis neturtinės žalos nustatymo kriterijais, teigia, kad patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 Eur ir būtent tokia suma turėjo būti priteista atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti atsakovo paduotą apeliacinį skundą.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo neturtinės žalos nepriteisti, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

21. Atsakovas laikosi pozicijos, jog asmenys, kurie neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir dirba, taip pat ne visuomet gali savo asmeninio laiko skirti imperatyvioms normoms užtikrinti. Pareiškėjas išreiškė savo norą dirbti ir žmogiška, jog neužtektų paroje laiko visuomet užtikrinti teisę į pasivaikščiojimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant apribojimo proporcingumą.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Ne visais atvejais tam, jos būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas R. J. kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų neužtikrinus jam teisės į pasivaikščiojimą tuo metu, kai pareiškėjas dirbo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad pareiškėjui 139 dienas nesuteikus galimybės pasivaikščioti gryname ore ar jį suteikus tik iš dalies, buvo pažeista jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore.

25. Apeliacinius skundus padavė abi proceso šalys. Pareiškėjas teigia, kad jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas ir turėjo būti priteista visa jo įvertintos neturtinės žalos suma – 2 000 Eur. Atsakovas iš esmės laikosi pozicijos, kad neteisėtų veiksmų neatliko, pažeidimo pripažinimas taip pat tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas ir prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

29. Pagal BVK 103 straipsnio 1 dalį, nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.).

30. Konstatuotina, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestini atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN, ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrindami pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. teisės aktuose nustatytos teisės į pasivaikščiojimą gryname ore, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

32. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

33. Pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, pobūdis, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2020 m. spalio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1569-438/2020).

34. Atsižvelgus į nustatytų pažeidimų mastą, trukmę (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti 139 dienas), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas spręsti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 400 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su aptariamu jo teisių pažeidimu, būtų kreipęsis dėl psichologo pagalbos. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai. Tokia neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-809-442/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1035-821/2022).

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, byloje nėra tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, apeliacinis skundas atmetamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo R. J. (R. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. J. (R. J.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys