9c6ae33d-1d1e-4e2f-80a3-4c1eb8914567 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-26-883/2017 Teisminio proceso 2-18-3-00267-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1; 3.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 31 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. M. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-457/2016 pagal ieÅ¡kovės E. M. ieÅ¡kinį atsakovams Z.

L., R. M., tretiesiems asmenims A. Å ., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmėIeÅ¡kovė E. M. ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti; panaikinti JoniÅ¡kio rajono notarų biuro (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ atsakovei Z.

L. į ½ dalį V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turto – gyvenamojo namo, garažo, viralinės, Å«kinio pastato, daržinės, malkinės, esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė E. M. po sutuoktinio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Atsakovai Z. L. ir R. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nors po motinos V. M. mirties jų brolis J. M. su Å¡eima liko gyventi motinos namuose, tačiau J.

M. jokių prievolių, susijusių su motinos turto tvarkymu, valdymu, neperėmė.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėJoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. M. trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ ; nurodė, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas, remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais nustatė, kad J. M. žinojo, jog per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos reikia kreiptis į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, tačiau po savo motinos V. M. mirties negalėjo kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes buvo pasibaigęs jo asmens dokumento galiojimo laikas. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog mirusiosios V. M. palikimÄ priėmė atsakovai Z. L. ir R.

M., notarė pagrįstai (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė atsakovei Z. L. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ ½ dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisę pirkti iÅ¡ valstybės ½ dalį (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei teisę nuomoti iÅ¡ valstybės ½ dalį (duomenys neskelbtini) asmeninio Å«kio žemės, priklausiusių palikėjai V. M., ir nėra jokio pagrindo naikinti Å¡io paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatęs, kad po motinos V. M. mirties, J. M. jokių prievolių, susijusių su jos turto tvarkymu, valdymu, neperėmė, konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad mirus V. M., J. M. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos likusį turtÄ pradėjo valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, atmetė.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovės sutuoktiniui J. M., jo paliktÄ turtÄ (asmeninius daiktus) ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai pradėjo valdyti iÅ¡ karto po palikėjo mirties, nes ji po sutuoktinio mirties toliau naudojosi likusiais daiktais. Teismas sprendė, kad Å¡ios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimÄ ir rÅ«pinimÄ si juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, ir konstatavo, kad ieÅ¡kovė E. M., kaip J. M. sutuoktinė, paveldi pagal įstatymÄ su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiIeÅ¡kovė E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos V. M., mirusios(duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti kaip savo paveldėtÄ turtÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ .

Teismo iÅ¡vada, kad J. M. po motinos V. M. mirties jokių prievolių, susijusių su jos turto tvarkymu, valdymu neperėmė, pagrįsta tik atsakovų paaiÅ¡kinimais ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems ir pateiktiems įrodymams. Teismas nevertino J. P., V. D., K. M. parodymų. Teismas nevertino, kad J. M. palikimÄ priėmė aktyviais veiksmais: pasiliko toliau gyventi su Å¡eima motinai priklausiusiame name, dirbo žemę, naudojo žemės padargus, savo gaunamÄ atlyginimÄ leido Å«kio reikalams(sėklai, įrenkiamspirkti, dažams patalpų remontui), darbus atliko vaikai, visa Å¡eima aktyviais veiksmais įgyvendino savo teisę valdyti turtÄ kaip savo.

J. M. ir jo šeima naudojosi likusiu turtu kaip savo, motinos daiktai liko name, jie juos turėjo ir naudojosi, naudojosi padargais žemei dirbti, baldais, indais žeme, pastatais. Atsakovai nepatvirtino, kad būtent jie dirbo žemę, remontavo patalpas, gerino buitį, prižiūrėjo ir rūpinosi palikimu. Teismas nekonkretizuoja, kokių prievolių nevykdė ir kokias prievoles turėjo vykdyti J. M., pasilikęs gyventi mamai priklausiusiame name, nes pastatai buvo kaimo vietovėje, sodyboje elektros ir vandentiekio nebuvo.

Byloje apklausti liudytojai JoniÅ¡kio miesto seniÅ«nė J. A. nepatvirtino, kad  J. M. bÅ«tų girtavęs, svarstytas dėl netinkamo gyvenimo bÅ«do, Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta į asocialių Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , J. M. dirbo, iÅ¡laikė Å¡eimÄ , Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmetamas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, įrodymų vertinimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po V. M. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta ginčas Å¡ioje byloje – gyvenamasis namas, garažas, viralinė, Å«kinis pastatas, daržinė, malkinė, esantys (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, po motinos V. M. mirties jos sutuoktinis J. M. su Å¡eima liko gyventi name, naudojosi padargais žemei dirbti, baldais, indais, žeme, kiemo pastatais. Apeliantės nuomone, tai patvirtina, kad J. M. priėmė motinos palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiÅ¡kėjos nurodyti veiksmai nepatvirtina praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, ir apeliacinis teismas sutinka su tokia teismo iÅ¡vada. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, – tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis J. M. su Å¡eima namų valdoje gyveno nuo (duomenys neskelbtini), jame liko gyventi ir po V. M. mirties, tačiau veiksmų dėl namo iÅ¡laikymo, disponavimo juo neatliko. Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja faktinį naudojimÄ si namu, namų apyvokos daiktais, nurodo, kad sodyboje elektros ir vandentiekio nebuvo, turto iÅ¡laikymo prievolių nebuvo, todėl tokiu atveju palikimui priimti, pradedant faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, turėtų užtekti namo ir žemės naudojimo pagal paskirtį.

Pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme gyvenamuoju namu J. M. su Å¡eima naudojosi dar iki palikėjos mirties. Å ie paaiÅ¡kinimai atitinka atsakovų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu, pradėtÄ iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O.

P. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-187/2010). Taigi vien to fakto, kad J. M. po motinos V. M. mirties (duomenys neskelbtini) tęsė naudojimÄ si gyvenamuoju namu, kurį, pažymėtina po motinos mirties paveldėjo Z. L. ir R. M., kreipęsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, ir kurie taip pat turėjo teisę suteikti galimybę J. M. su Å¡eima naudotis Å¡iuo nekilnojamuoju turtu, nepakanka tam, kad bÅ«tų nustatytas palikimo - namų valdos priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai jÄ valdyti, faktas. Minėta, tokiu atveju turi bÅ«ti nustatyti įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. M. bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ valdyti palikėjos namų valdÄ kaip savo (CPK 178 straipsnis). Liudytoja J. P. 2015-11-27 posėdžio metu nurodė, kad po V. M. mirties namų valdoje tvarkėsi sÅ«nus, o ne J. M., o liudytoja V. D. paaiÅ¡kino, kad tėvai labai stipriai gėrė ir viskas plaukė pasroviui, paaugę su broliu kiek galėjo gerino buitį, iki brolis neuždirbo pinigų, taip ir gyveno be elektros, brolis darė remontus, bandė dėti gipsines lubas.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeistos įrodinėjimÄ reglamentuojančios teisės normos ir kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad aplinkybė, jog J. M., kaip teigia apeliantė, naudojosi padargais žemei dirbti ir namų apyvokos daiktais, taip pat nepatvirtina palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, fakto.

CK 5.14 straipsnyje nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymÄ , nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Naudojimasis namų apyvokos daiktais nelaikytinas palikimo priėmimu, nes Å¡ių daiktų turėjimas nelėmė tolimesnių J. M. veiksmų, kurie patvirtintų palikimo priėmimÄ , t. y. rÅ«pinimÄ si palikimu, jo tvarkymÄ , priežiÅ«rÄ â€“ J.

M. nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ . Byloje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu kreipdamasiesi į notarÄ palikimÄ po motinos mirties priimti siekė tiek J. M., tiek atsakovai Z. L. ir R. M.. J. M. pateikti pareiÅ¡kimo notarui negalėjo, nes buvo pasibaigęs jo asmens dokumento galiojimo laikas. J. M. buvo žinoma, kad po motinos mirties yra užvesta paveldėjimo byla, tačiau iki pat savo mirties, taigi pusantrų metų, nesiekė apginti savo teisę į po motinos mirties likusio turto paveldėjimÄ .

Å i aplinkybė patvirtina, jog J. M. nebuvo suinteresuotas po motinos mirties likusiu turtu, ir paneigia apeliantės argumentus, kad J. M. per įstatymo nustatytÄ terminÄ â€“ tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldėtÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino galiojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                      Irena Stasiūnienė