2025-09-24 Nr. DBT-96-2-70-3-04619-2024-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-46/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04619-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovėms B. J. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo del servituto nustatymo ir įsakymo dėl servituto panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) panaikinti 2001 m. kovo 26 d. Apskrities viršininko sprendimą (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo J. P. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) nustatytas kelio servitutas 2 kv. m plote (pl. tšk. A, B, 3, 4), kuriuo leidžiama žemės sklypo naudotojams – (duomenys neskelbtini) sklypo naudotojams eiti (naudotis sklype esamu šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo dalimi (toliau – ir Ginčo servitutas); 2) panaikinti 2020 m. lapkričio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti – (duomenys neskelbtini))- (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo J. P. Žemės sklype nustatytas servitutas, suteikiantis teisę (duomenys neskelbtini) sklypo naudotojams tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (toliau – ir Ginčo servitutas1).

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) yra atsakovei B. J. priklausantis šulinys; sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atskovei. Ieškovei priklausančiam Žemės sklypui Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas Ginčo servitutas. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas Ginčo servitutas1.

Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad atsakovė B. J. šuliniu niekada nesinaudojo, juo nesinaudoja ir dabar, jo netvarko, neprižiūri ir pan. Šulinio konstrukcijos yra avarinės būklės ir kelia pavojų ieškovės, jos šeimos narių bei augintinių sveikatai ir gyvybei. Šulinio konstrukcijos matmenys gerokai viršija nustatytą servituto plotą, į aptvertą servituto teritoriją yra prikrauta nenaudojamų daiktų, šiukšlių. Atsakovė jokių komunikacijų netiesia ir tai taip pat rodo, kad šulinys jai yra nereikalingas. Atsakovė naudojasi miesto vandentiekio tinklais tiekiamu vandeniu.

Atsakovei B. J. buvo išsiųstas siūlymas inicijuoti servituto panaikinimą, esant viešpataujančio daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir (arba) tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Atsakovė su šiuo siūlymu nesutiko.

Ieškovės teigimu, šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas servituto pasibaigimo pagrindas (išnykus servituto būtinumui). Ieškinys taip pat grindžiamas CK 4.111 straipsnio 1 dalyje, 4.112 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 4.135 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis, atitinkama teismų praktika.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, teismas, be kita ko, nurodo, kad ieškovė prašo panaikinti administraciniu aktu nustatytą Ginčo servitutą ir kitą administracinį aktą dėl Ginčo servituto1. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės NŽT nurodytus argumentus, atitinkamą specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, suabejojo dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Visų pirma, pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, prie ieškinio pridėtų dokumentų, Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo nustatytas Ginčo servitutas, apie kurį kalbama ieškinyje – leisti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojams eiti (naudotis sklype esamu šuliniu) 2 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta taškais A, B, 3, 4. (Iš minėto administracinio akto turinio matyti, kad juo buvo nustatytas taip pat ir servitutas: leisti tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines ryšio, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti, aptarnauti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas ir kitus inžinerinius įrenginius).

Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), servituto (tarnaujantis daiktas), suteikiančio teisę tiesti, aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas, plotas – 0,1007 ha (Ginčo servitutas1). Minėtas įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punktu.

Pareikštas ieškinys, inter alia (be kita ko), grindžiamas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4.135 straipsniu. Ieškovės teigimu, Ginčo servitutas yra nenaudojamas ir nereikalingas, atsakovė jokių komunikacijų netiesia, naudojasi miesto vandentiekio tinklais tiekiamu vandeniu ir kt.

Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį ir triplike, be kita ko, nurodo, kad ji savarankiškai nesprendžia ginčo servituto ne(reikalingumo) klausimo; administraciniu aktu nustatytą servitutą panaikintų gavusi tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų susitarimą dėl ginčo servituto poreikio išnykimo ar teismo sprendimą.

Atsakovė B. J. atsiliepime į ieškinį ir triplike, be kita ko, nurodo, kad ji nuolatos naudojosi ir naudojasi šuliniu savo vykdomoje ūkinėje veikloje; ieškovė neįrodė esminių faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinumą, pasikeitimo.

2025 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu NŽT atstovas iškėlė klausimą dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo.

Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 11 straipsnyje, be kita ko, buvo nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius (11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žemės servitutai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities viršininko sprendimais, panaikinami šių institucijų sprendimais (11 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Pagal aptariamo straipsnio 4 dalį, sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (23 straipsnio 9 dalis).

Šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 22 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Pagal aptariamojo straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Poįstatyminiu lygmeniu yra patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, nurodyta, jog, kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2025, 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2025, 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2024 ir jose nurodytą praktiką). Be to, nagrinėjamoje byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, ieškinio reikalavimai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) ir formuluojami prašant panaikinti atitinkamus administracinius aktus. Šiuo atveju, ginčo rūšinio teismingumo per se (savaime) nekeičia tai, kad ieškinys inter alia grindžiamas civilinės teisės normomis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės keliamo ginčo atveju dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovėms B. J. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo del servituto nustatymo ir įsakymo dėl servituto panaikinimo, Regionų administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys